vanduo – pasaulio veidrodis

Turinys :

1. Įvadas 2. Vandens teršimas3. Vandens valymas4. Lietuvos vandenų būklė5. Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai6. Vandens yra visur7. Naudota literatūra

VANDUO – PASAULIO VEIDRODIS

,,Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima teigti, kad tu būtinas gyvenimui: tu –pats gyvenimas. Tu pripildai mus džiaugsmu, kurio negalima paaiškinti mūsų jausmais. Su tavimi mes atgauname jėgas, kurias buvome praradę. Tavo dėka mumyse vėl atgyja mūsų širdies šaltiniai. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje…“-tai žinomo prancuzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi žodžiai. Retas iš mūsų susimąsto, kas telpa termine “vanduo“. Vanduo yra visų pradų pradas,-sakė senovės graikų filosofas Falesas Miletietis. Šiandien mokslininkai neabejoja mūsų planetos lopšiu buvus pasaulinį vandenyną. Daugelyje pasaulio tautų apie nuostabias ir paslaptingas vandens savybes sukurta pasakų ir legendų. Nė viena kita mūsų planetos medžiaga nėra taip paplitusi tarp kitų ir nedaro tokio paveikio kitoms, kaip vanduo. Visų gyvų organizmų didelę sudedamąją dalį (50-90 procentų masės) sudaro vanduo. Ne išimtis ir žmogus. Žmogus gali gyventi be daug ko, apie du mėnesius gali išbūti nevalgęs, o be vandens išgyventi-vos keletą parų. Jis gali prarasti keliolika procentų baltymų ir būti išgelbėtas. Taip atsitikdavo įvairiose nelaimėse apdegus ar amputavus galūnes, bet jei žmogus praras 12 procentų organizmo vandens-jo laukia neišvengiama mirtis. Beveik 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo, širdyje ir smegenyse jo yra apie 80 procentų. Kelių dienų naujagimio organizme vandens yra daugiau kaip 90 procentų. Senstant, sergant vandens organizme mažėja. Senėjimas, medikų nuomone,-skysčių srautų judėjimo sutrikimas žmogaus organizme. Žmogus per 70 gyvenimo metų perpumpuoja per organizmą apie 70 tonų vandens. Karštuose kraštuose žmogus per dieną suvartoja 6-6,5 litrų vandens, mūsų klimato sąlygomis 2,5-4 litrus.

Vanduo Žemėje nuolat juda-teka, cirkuliuoja. Žinomi trys vandens cirkuliacijos būdai: bendroji cirkuliacija atmosferoje, jūrų srovės ir upių nuotėkis. Mokyklos suole sužinome apie du vaqndens apytakos ratus. Dinaminės vandens apytakos koncepcija susiformavo Kinijoje maždaug prieš 3000 metų. Vanduo atmosferoje atsinaujina maždaug per 9 paras, upių vagose-per 12 parų, dirvoje-maždaug per metus. Globaliniu mastu požeminiai vandenys atsinaujina per 5000, o vandenynų-per 3000 metų. Vanduo žmogui-energijos šaltinis, transporto magistralė, žaliava pramonei, vaistas nuo daugelio ligų. Daug malonumų žmogui teikia poilsis prie vandens arba ant vandens. Kiek daug teigiamų emocijų sukaupiame būdami prie ežero ar upės, jūros ar vandenyno. Daugeliui organizmų vanduo yra vystymosi ir gyvenamoji aplinka. Žemės paviršiuje derlingas sluoksnis yra iki metro, o vandenyne visas šelfas-100-200 metrų. Jūrose gyvena 150000 rušių gyvūnų ir 15000 rušių dumblių. Mokslininkų teigimu, švarus pasaulio vandenynas gali išmaitinti 30-50 milijardų žmonių. Jūros augalai yra ypač maistingi. Jie sukaupia baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, mikroelementus ir makroelementus, ir tuo smarkiai pralenkia „žemiškajį“ maistą. Vanduo yra puikus tirpiklis. Jame tirpsta įvairios druskos, mineralai. Pasaulio vandenyno vandens kubiniame metre yra 0,008 miligramo aukso. Kai kurių jūros gyvūnų organizmuose įvairių elementų susikaupia tūkstančius ir milijonus kartų daugiau, nei jų yra aplinkiniame vandenyje. Vandens savybės unikalios. Jis turi didžiausią iš visų skysčių paviršiaus įtampą. Prieš užšaldamas vanduo plečiasi, jo tūris padidėja apie 10 procentų, o tankis mažėja. Dėl to upės ir ežerai neįšąla iki dugno, ir ten gyvenatys gyvūnai išlieka gyvi. Ledas lengvesnis už vandenį ir dėl to laikosi jo paviršiuje. Reikia ne tik stebėtis, bet ir panaudoti vandens unikalias savybes. Mokslininkai pastebėjo, kad užvirintas ir staigiai atvėsintas vanduo praranda dalį dujų ir maždaug 10 procentų tampa aktyvesnis. Juo laistomi augalai būna derlingesni. Su tokiu vandeniu pagamintas betonas yra 8-10 procentų stipresnis. Toks vanduo pavadintas aktyviuoju vandeniu.
Ypač sveika vartoti sniego tirpsmo vandenį. Manoma jį turint kiek kitokią struktūrą. Medikų teigimu, tirpsmo vandens trūkumas organizme yra viena iš aterosklerozės priežasčių.Amerikiečių biofizikas A. Sent Dierdji ledo tirpsmo vandenį laiko „gyvenimo matrica“. Vartojant paprastą vandenį, organizmas, norėdamas didinti jo veiksmingumą, turi lyg ir pakeisti jo strukturą. Tam reikia papildomos organizmo energijos, laiko, tam tikrų medžiagų, o „ledinį“ vandenį organizmas įsisavina tiesiogiai. Tokia palankaus biologinio veikimo paslaptis. Kaip tai padaryti su paprastu vandeniu? Geriamą vandenį reikia atšaldyti šaldytuve, o susidarius pirmiesiems ledo kristalėliams, gerti. Labai sveika gerti bet kokį gėrimą su ledo kristalėliais. Šiandien trečdaliui planetos gyventojų, 60 procentų sausumos teritorijos trūksta vandens. Ypač stygių jaučia išsivysčiusios šalys: Aglija, VFR, Italija. Dėl netolygaus pasiskirstymo vandens išteklių trūksta, Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikoms. Buvęs SNO Generalinis Sektorius Kurtas Valdheimas visų SNO šalių vadovams pasiųstame laiške tvirtino, jog po 30 metų pasaulį valdys tas, kuris turės vandens. Ne pinigų, ne ginklų, ne pramonės potencialą, o vandens. Švaraus, geros kokybės, tinkamo žmonėms, pramonei, ūkiui. Dideliai daliai pramonės gaminių pagaminti žmogus ima nemažai vandens ir jį teršia, pavyzdžiui:

1 tonai naftos rafinuoti – apie 10-18 tonų vandens, 1 tonai plieno – apie 10 tonų, 1 tonai medvilnės audinio – apie 260-1000 tonų, 1 tonai celiuliozės – apie 600-800 tonų, 1 tonai dirbtinio šilko – apie 1500-2000 tonų, 1 tonai gumos – apie 3500 tonų, 1 tonai nikelio – apie 4000 tonų, 1 tonai kaproninio audinio – apie 5600 tonų.

Žemės ūkyje hektaro lietinimui per metus sunaudojama 8000-12000 tonų vandens. 1 tonai kviečių užauginti reikia apie 1500 tonų vandens; 1 tonai ryžių, apie 4000 tonų. Kiek vandens netenkama dėl nesandarių čiaupų namuose, sugedusių sklendžių gamyklose.

VANDENS TERŠIMAS

Užmiršome, kad vanduo yra labai svarbus gamtos turtas. Neliko šiandien buvusio dvasingo požiūrio į vandenį. Paskendome gyvenimo verpetuose ir pačių sukurtų problemų labirintuose. Nesivargindami ir nesusimąstydami gamybos atliekas verčiame aplink save. Didelė dalis tų teršalų patenka ir į vandenį. Grioviais, upeliais ir upėmis suteka jie į ežerus ir jūras, srovių išnešiojami po pasaulio vandenyną. Vandenį t eršia pramonė, autotransportas, žemės ūkis, miestų buitiniai vandenys. Šiandien negalime likti abejingi vandens teršimui.

Daugiausia teršalų išneša upės. Štai Reine dar prieš 50 metų gyveno lašišos, kurios pripažino tik švarų vandenį. O per pastaruosius metus vien Reinas išnešė į jūrą apie 8 tonas gyvsidabrio. Kokia gyvybė gali būti tokiuose vandenyse? Nafta. Kasmet į pasaulio vandenyną patenka apie 15 milijonų tonų naftos produktų. Iš to skaičiaus apie 5 milijonus tonų naftos išsilieja ją transportuojant. Didelį pavojų, kad nafta gali išsilieti į vandenį, kelia naftos gręžinių gręžimas nuo platformų atviroje jūroje. Žinomos pražūtingos avarijos Persų įlankos, Norvegų jūros verslovėse. Štai Kalifornijoje, prie Santa Barbaros auksinio smėlio papludimių, lūžus gręžinio vamzdžiui, dvi savaites nepavyko sutramdyti į vandenyną srūvančios 100000 litrų per parą naftos srovės. Naftos produktai labai plona, mikrometrais matuojama plėvelė pasklinda vandens paviršiuje. Tikriausiai ne kartą teko matyti visomis vaivorykštės spalvomis raibuliuojantį vandens paviršių.

Taip atsitinka lietui suplovus į balutes naftos produktų ar atnešus jų į upelį, ežerą. Naftos plėvelė sulaiko anglies dioksido ir deguonies skverbimąsi, atspindi Saulės spindulius. Mokslininkai apskaičiavo, kad litras naftos užteršia milijoną litrų švaraus vandens. Taigi nafta teršia vandenį santykiu 1:1000000. 1988 metų rudenį Šiaurės Atlante prie Niūfaudlendo su Liberijos vėliava plaukęs tanklaivis neatlaikė audros sukeltų bangų, perlūžo ir nuskendo. Kanados gelbėjimo tarnybos lėktuvas, ieškojęs laivo įgulos narių, užfiksavo 30 km. ilgio ir 20km. pločio naftos dėmę, storu sluoksniu padengusią vandenyno paviršių. Neišdilo iš atminties viena didžiausių Tarybų Sąjungoje 1981 metų lapkričio 22 dieną prie Klaipėdos uosto audroje perlųžusio 20 tūkstančių tonų talpos Gibraltaro tanklaivio avarija. Išsiliejo nuo 10 iki 16,5 tūkst. tonų mazuto. Vietomis jos sluoksnis sudarė 30 centimetrų. Prireikė nepaprastai didelio žmonių pasiaukojimo ir drąsos audringu oru likviduoti tokios avarijos pasekmes. Pavyko surinkti apie 9 tūkstančius tonų mazuto, teko išvežti per 600 tūkstančius tonų užteršto paplūdimių smėlio. Klaipėdos uostui ši nelaimė kainavo apie 800 milijonus rublių.

Norint bent šiek tiek susiorentuoti vandens teršimo ir valymo problemose, tenka bent trumpai aptarti didžiausius teršėjus. Pagrindiniai vandens t eršalai.

CHEMINIAI BIOLOGINIAI FIZINIAIRūgštysŠarmaiDruskosPesticidaiDetergentaiSpecifiniai katijonaiFenolaiKitos organinės medžiagos

BakterijosVirusaiDumbliaiFekalijosLigninaiKiti ligas sukeliantys organizmai

Šiluma Spalva KvapasRadioaktyvumasSmėlis ŠlamasDumblasPlaukiantys kietieji nešmenys

VANDENS VALYMAS

Kietieji nešmenys iš vandens pašalinami mechaniniu būdu sėsdintuvuose-specialiose voniose ar tvenkiniuose. Savitaka ar slėgiu pumpuojami į sėsdintuvą užteršti vandenys netenka tekėjimo greičio ir iš jų ant sėsdintuvo dugno nusėda sunkesni teršalai. Dugninės nuosėdos vadinamos šlamais. Dalis teršalų prieš tai lieka įvairaus tankio sietuose ir filtruose. Lengvi, paviršiuje plaukiantys nešmenys ir putos nugraibomi, dažniausiai besisukančiais grebokšliais. Kita dalis-suspenduotų, emulsinių medžiagų-pašalinama specialiomis centrifūgomis. Vandenyje ištirpusius teršalus pašalinti nelengva. Tam tikslui į užterštą vandenį dedama koaguliatorių, t. y. įvairių, daugiausia aliuminio ir geležies druskų. Reaguodami su jais teršalai virsta putomis ir iškyla į vandens paviršių arba iškrinta nuosėdomisant tvenkinio ar vonios dugno. Be to, nutekamųjų vandenų valymui naudojama aktyvuota angles, durpės, molis ir kitos medžiagos. Yra ir labai brangių valymo įrenginių, kur panaudojami elektroniniai blokai, kompiuteriai. Efektyvu valytibi biocheminiu būdu, kai teršalus iš vandens pašalina grybeliai, mielės, bakterijos. Valoma specialiuose baseinuose-aerotenkuose. Dažniausiai būna 4-5 baseinų sistema, kur vanduo krinta iš vieno baseino į kitą. Tuose baseinuose cirkuliuoja aerobinių mikroorganizmų masė, aktyvuotas dumblas, t. y. į baseiną pučiamas oras, deguonis arba veikia specialūs maišytuvai. Šaltuoju metų laiku patalpas, kuriose yra aerotenkai, arba pačią mikroorganizmų masę reikia šildyti. Dėl to valymas labia papbrangsta. Be to kai kuriose pramonės šakose nutekamieji vandenys valomi specializuotai, norint neutralizuoti arba pašalinti konkrečius teršalus.

LIETUVOS VANDENŲ BŪKLĖ

Gyvename drėgmės pertekliaus zonoje. Per metus Lietuvoje iškrinta 550-950 milimetrų kritulių. Neišgaravusi kritulių dalis papildo gruntinius ir požeminius vandenis, nuteka žemės paviršiumi upėmis ir į ežerus. Turime 722 upes, ilgesnes kaip dešimt kilometrų. O bendras upių, upelių, ilgesnių melioracijos griovių ilgis sudaro maždaug 64 tūkstančius kilometrų. Mūsų krašto teritorijos kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka upelio ir upės kilometres. To neturi pamiršti nė vienas Lietuvos gyventojas. Lietuvoje yra per 4000 ežerų ir ežerėlių, o pastaraisiais dešimtmečiais buvo įrengta beveik 700 vandens tvenkinių. Visi jie padeda sulaikyti dalį kasmet nuo Lietuvos žemės paviršiaus nutekančio apie 23,6 kubinio kilometro vandens nuotėkio. Turėjome senas ir gražias pagarbos vandeniui tradicijas. Taip beatodairiškai suniokojome vandenis, ne tik krašto papuošalą, bet ir didžiųlį, neįkainojamą turtą. Kuršių marios-viena didžiausių mūsų krašto gamtos žaizdų. Kažkada tai buvo antrasis TSRS pagal žavingumą uždaras vandens telkinys ir pirmasis vakarinėje jos dalyje. Prieš trisdešimt metų jame buvo sugaunama iki 60 kilogramų žuvies-žiobrių, ungurių, eršketų ir kt. Šiandien čia jau ir maudytis nepatariama. Kuršių marios-didžiausias mūsų krašto vidinis vandens telkinys. Vandens plotas sudaro apie 1600 kvadratinių kilometrų. Nemunu į marias patenka 119 įmonių teršalai, dar prisideda Klaipėdos 26 įmonių nutekamieji vandenys. Komisijos nuomone, į Kuršių marias kasmet patenka:• 500 milijonų kubinių metrų nutekamųjų vandenų,• 100-120 tūkstančių tonų organinių medžiagų,• 55 tūkstančiai tonų suspenduotų medžiagų,• 40 tūkstančių tonų sulfidų ir sulfatų,• 3 tūkstančiai tonų aktyvių medžiagų, turinčių fosforo, 770 tonų naftos produktų.Kuršių marių teršimas pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo sumažėjus Nemuno baseino upių nuotėkiui. Dėl užterštumo iškilo grėsmė marių gyvunijai. Mariose gyveno 55 rušių žuvys, kurios mito smulkiais vandens ir ant dugno gyvenančiais organizmais. Jų mariose buvo apie 400 rušių. Bet padėtis vienos žmonių kartos akivaizdoje sparčiai keičiasi.

Baltijos jūra. Dar skamba poetų posmai apie žaviąją gintarinę jūrą. Ir retai kurissusimąstome, jog atitrūkome nuo realybės, tikrovės. 1988 metų vasarą ja ne vienas pasipiktino: ne visada ir ne visur buvo galima maudytis. Baltijos jūrai iškoli grėsmė. Užimdama vos 0,1 procento pasulio vandenyno, ji gauna apie tris procentus visų teršalų. Baltijos pakrantėje gyvena apie 150 milijonų žmonių, čia yra 50 stambių miestų, kuriems tenka iki 15-20 procentų pasaulio pramonės, o palei jūrą esančioms šalims priklauso beveik ketvirtadalis pasulio prekybos. Kai kuriose Baltijos jūros vietose vandens užterštumas daug kartų viršija leistiną normą. Tai priklauso nuo teršėjų, vandens srovių. Kai kuriose Danijos, Švedijos, Suomijos pakrantėse uždrausta žvejyba, nes žuvyse padaugėja sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio. Baltijos jūros šalys dar 1974 metais suprato būtinybę vienytis ir kovoti už švarią jūrą. Helsinkyje buvo pasirašyta Baltijos jūros apsaugos konvencija, įpareigojusi visas šalis per 10 metų nustoti į jūrą leisti nevalytus nutekamuosius vandenis. Ta laiminga diena turėjo išaušti 1985 metų sausio pirmąją. Deja įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Kalta ir mūsų Respublika. Šiandien apvaloma gal tik 20 procentų patekančių į Baltija nutekamųjų vandenų. UŽTERŠTO VANDENS POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI

Dug metų teršdama aplinką, žmonija negalvojo, kad sau kasanti duobę. Į vandenį patekę teršalai žmogų veikia tiesiogiai ir netiesiogiai. Dėl užterštumo naftos produktais, sunkiaisiais metalais, trąšomis, pesticidais ir kitais teršalais pablogėja vandens kvapas, skonis ir kitos savybės. Ypač žmogaus sveikatai žalingas geriamas vanduo, kuriame yra sunkiųjų metalų(švino, cinko, kadmio, chromo, gyvsidabrio) druskų. Sunkiųjų metalų jonai yra nepaprastai toksiški, o didesni sunkiųjų metalų junginių kiekiai žmogaus organizmą veikia kancerogeniš-kai ir yra mutageniški. Kauno medicinos instituto duomenys: nik elio jonai yra ypač kancerogeniški, pažeidžia skrandžio ir žarnyno gleivinę;

chromo jonai sukelia sunkias kraujagyslių sistemos ligas, neurologinius sindromus, navikus; cinko jonai dažnai sukelia chromosomines ligas, žaloja centrinę nervų sistemą, kepenis ir inkstus; kadmio jonai žaloja inkstus, sutrikdo normalią jų funkciją. Žmogus su vandeniu turi gauti tam tikrą kiekį mineralinių druskų ir mikroelementų. Žmogaus organizmui neretai jo trūksta, ypač druskų. Puikiai žinome, kad dėl fluoro trūkumo greičiau genda dantys, trūkstant jodo, susergama striuma, o kai vandenyje yra per daug kalcio ir magnio, galima susirgti akmenlige. Liaudies išmintis sako: nespjauk į vandenį, nes gali tekti jį gerti. Be atodairos vaikydamiesi planų, užmiršome, kam gyvename ir kam dirbame. Kad vandenį reikia taupyti retai prisimindavome: atrodė jo neaprėpiami ištekliai. Teršalus pylėme neribotais kiekiais, galvodami, kad jie nutekės kažkur ir viskas bus garai. Taigi buvome mokomi: nelaukti malonių iš gamtos, o pasiimti jas patys. O dabar jau nėra kur pabėgti nuoteršalų. Beveik viskas ir visur užteršta. Užteršti ir mes patys. Jau po 20-30 metų veiklos rezultatus įvertinsime. Dar ir šiandien daugelis nežino, kaip teršalai kaupiasi gyvuosiuose organizmuose. Sunkieji metalai žmogaus organizmą negailes-tingai ardo. Mineralinės trąšos, cheminės medžiagos, pesticidai nesuyra per 50-70 metų ir visą tą laiką aktyviai veikia.

VANDENS YRA VISUR

ŽemėjeVandenynai ir jūros-97 procentai planetos vandens atsargų.Ledynai-75 procentai žemynų vandens atsargų.Gruntinis vanduo-22 procentai žemynų vandens atsargų. ŽmogujeSmegenyse-70-80 procentų.Kraujyje-83 procentai.Kauluose-22 procentai.Žmogaus organizme-60-70 procentų. MaisteVaisiuose ir daržovėse-80-95 procentai.Mėsoje-45-65 procentai.Žuvyje-40 procentų.Duonoje-40 procentų.

Vienas žmogus per mėnesį už geriamą vandenį moka apie 7 litus. Tiek pat kainuoja: 6 l. mineralinio vandens, 4 puodeliai kavos, 1 valanda telefoninio pokalbio, 4 porcijos garų ledų.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. V. Januškis, „Gamta ir mes“ 1990m.2. V. Stravinskienė, „Ekologijos įvadas“ 2001m.

3. „Mažoji mokslo enciklopedija“, 2004m.