Vanduo

GAVYBA

Lietuvos Respublikos gyventojams geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Hidrogeologinio vandens apytakos proceso gamtoje sudėtines dalis iliustruoja diagrama(1pav.) .

Kaunas, antras pagal dydį respublikos miestas, išsidėstęs didžiųjų šalies upių Nemuno ir Neries santakos rajone, o miesto gyventojai požeminiu geriamuoju vandeniu aprūpinami iš Eigulių, Kleboniškio, Vičiūnų ir Petrašiūnų vandenviečių. Pirmosios dvi išsidėstę prie Neries upės, likusios dvi-susiję su Nemuno vandenimis. Šių vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo, kuris filtruodamasis smėlio-žvyro nuogulomis per 3-12 mėnesių apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai irr tik tuomet patenka į grežinių filtrus, kur siurblių pagalba tiekiamas vartotojams. Po rekonstrukcijos darbų buvo paliesta Eigulių vandenvietės stotis, kuri geriamuoju vandeniu aprūpina Šilainių rajoną.

Pakeliamo geriamo vandens cheminė sudėtis žymia dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių cheminės sudėties.

Geriamas vanduo Kauno miesto gyventojams tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. 2002 metais gyventijų ir pramonės įmonių, naudojančių geriamos kokybės vandenį, poreikiams patenkinti per parą buvo išgaunama 60 tūkst.m3 požeminio gėlo vandens:

Vandenvietė Patvirtintos atsargos Vandens išgavimas 2002m. Atsargų panaudojimas

Tūkst. m3/parą Tūkst. m3/parą % %
Petrašiūnų 85 39.98 66.59 47.04
Vičiūnų 53 15.50 25.81 29.25
Eigulių 19 1.75 2.91 9.2
Kleboniškio 13 2.81 4.69 21.64

170 60.05 100 35.32

Gamybiniu vandeniu pramonės įmonės buvo aprūpintos iš Kaauno marių. Visą gamybinį vandenį (395 992m3) mieste 2002 metais sunaudojo Kauno termofikacinė elektrinė.

Išsaugoto, petiekto į tinklą ir realezuoto vandens apimtys pastarųjų keletos metų laikotarpyje pateikiamos diagramoje(2pav.).

1pav. 2pav.

VANDENS APSAUGA

Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmenų tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio vandens išteklių racionalų na

audojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo.

Kauno miesto vandens apsaugos programa apima šias pagrindines kryptis:

1.Geriamo vandens kokybės gerinimas
2.Miesto ūkio-buities nuotekų valymas
3.Inžinerinių tinklų, vandentiekio ir ūkio buities nuotėku, išvystimas
4.Paviršių vandens telkinių taršos mažinimas

Miestas geriamajam vandeniui paruošti naudoja gruntinį vandenį. Vanduo išgaunamas keturiose vandenvietėse- Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Gruntinis vanduo prieš patiekiant jį į vandentiekio sistemą tėra chloruojamas. Per 2000 metus sunaudota beveik 15,5 mln.m3 vandens.

Centralizuotas Kauno vandentiekio tinklas veikia nuo 1929 m. Miesto vandentiekio tinklo ilgis 958 km, karšto vandens tinklo ilgis 83 km bei 46,5 gamybinio vandens tinklo ilgis (2000 m. duomenys). Turimų vandenviečių pajėgumo pakanka dabartiniam poreikiui patenkinti bei pakaks artimiausioje ateityje, tačiau yra problemos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės.

Stambiausios iš eksplotuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – geriamo vandens užterštumas viršija maksimalias Europos Sąjungos leidžiamas koncentracijas. Vandenyje padidėjusios geležies irr mangano koncentracijos. Todėl ateityje pagrindinis dėmenys bus sukoncentruotas geriamojo vandens kokybei gerinti ir pirmiausia tai bus daroma Petrašiūnų vandenvietėje.

Bendras ūkio-buities ir lietaus nuotekų tinklų ilgis mieste 916 km. 1999 m. užbaigta nuotekų tinklų statyba į Kleboniškį ir Lampėdžius toliau tęsiama Palemono vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba.

Iki 1999m. skaudžiausia Kauno miesto ekologinė problema buvo miesto ūkio-biuties nuotekų valymas. Visos miesto nuotekos per 9 išleistuvus patekdavo į Nemuno ir Neries upes be valymo.

1999 metais, po 8 statybos metų į eksplotaciją įvesta Kauno vandenvalos įmonės 1-oji eilė- mechaninis valymas (2

232 tūkst. m3/d). Pasiektas tikslas – sumažinti atvirų vandens telkinių teršimą nevalytomis miesto nuotekomis. Nuotekos valomos mechaniniu būdu, sumažinant jų užterštumą pagal BDS7 – 80 mg/l į suspenduotas medžiagas iki 30 mg/l, fosforą – 1,5 mg/l. Vandenvalos įmonė įrengta pagal moderniausią Švedijos specialistų pasiūlytą technologiją.

Pagrindiniai šios įmonės statybos finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas, PHERE, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Švedijos ir Suomijos vyriausybės.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutiko finansuoti šį projektą su sąlyga, kad bus atnaujintas visas miesto vandens ūkis. Taip 1995 m. gimė Kauno vandens aplinkos apsaugos investicinis projektas, kurio vertė 327 milijonai litų. Projektas apima visos vandentvarkos sistemos atnaujinimą ir nuotekų valymo įrenginių statybą.

Visiškai nuotekos bus išvalytos tik tada, kai bus įgyvendinta antroji projekto dalis – biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl finansavimo šaltinių statybai.

Įgyvendinus šį projektą vanduo galės būti išvalomas iki 95% tiek, kiek numato Europos sąjungos normatyvai. Sumažės Nemuno teršimas nuotekomis, kas suteiks galimybę atgaivinti ir pritaikyti Nemuno ir Neries pakrantes rekreacijai ir turizmui, sumažins gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis (plintančiomis per vandenį).

Dauguma valymo įrenginių (ypač esančių nedideliuose miestuose, miesteliuose, gyvenvetėse ) itin brangu eksplotuoti, jie susidėvėję, valo nuotekas nepakankamai, gyventojams dėl to tenka „riebiai“ mokėti už komunalines paslaugas. Aplinkos apsaugos ministerija net gauna pareiškimų iš kai kurių rajonų savivaldybių: leiskite nebeeksplotuoti dalies įrenginių. 1997m.

Nors dėl pastarųjų metų pr

ramonės bei žemės ūkio nuosmūkio gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau jų būklė yra krizinė. Kaimo vietovėse beveik 70% šulinių neatitinka cheminio užterštumo, o 57% – biologinio užterštumo normų. Beveik trečdalyje Respiblikos teritorijos nitrayų kiekis gruntiniame vandenyje viršija didžiausia leidžiamą koncentraciją (50 mg/l) ir tik 10% teritorijos šis kiekis mežesnis nei 10mg/l. 1997m.

GRUNTINIŲ ŠULINIŲ VANDENS KOKYBĖ

1. 2002 metų duomenimis mikrobakteriologinis vandens užterštumas viršijo sanitarinius normatyvus 56% tirtų šulinių. Cheminis šulinių užterštumas viršijo sanitarinius normatyvus beveik pusėje šulinių. Labiausiai šulinių vanduo užterštas nitratais.

2. Labiausiai užteršti išlieka Šančių, Petrašiūnų, Panemunės rajonų šuliniai. Dėl lėtos požeminio vandens filtracijos teršalai sunkiai pašalinami iš požeminės hidrosferos.

3. Požeminio vandens monitoringo duomenys rodo, kad užterštumo nitratais lygis šulinių vandenyje Kauno mieste didėja. Petrašiūnų, Šančių, Aleksoto rajonuose nitratų kiekis kai kurių šulinių vandenyje siekė 2,0 – 4,5 DLK. Gyventojai, kurių šuliniouse vanduo neatitiko higienos normų reikalavimų, informuoti raštu. Jiems rekomenduojama nevartoti šio vandens maisto prekėms, ypač kūdikių maistui, išvalyti šulinį ir ištirti pakartotinai.

VARTOJIMAS

Palyginus pastarųjų metų geriamo vandens suvartojimo duomenis, pastebima tolesnio vartojimo (ypatingai pramoninio) mažėjimo tendencija :

Patiekta per parą vandens 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Geriamo, tūkst.m3 90.4 81.4 73.2 69.2 60.2 60.4
Pramoninio, tūkst.m3 7.1 5.3 5.1 2.8 1.3 1.1
Abonentų skaičius 16817 16175 17079 18742 19466 20075

2002 metų pabaigoje miesto gyventojas vidutiniškai sunaudojo per parą 2.27 m3 vandens ir 88% gyventojų mieste yra įsirengę vandens apskaitos prietaisus. Pramonės įmonės ir komercinės organizacijos diegia naujausią vandens apskaitos techniką ir pertvarko vandens panaudojimo technologinius procesus bei įsirengia vandens recirkuliacinias sistemas.

Mažėja įm

monių skaičius ir gamybos apimtys įmonių, kur gamybos procese tiesiogiai naudojamas vanduo (statybinių medžiagų gamybos įmonės, lengvosios pramonės įmonės ir t.t. Dalis įmonių buvo reorganizuotos („Dirbtinio pluošto gamykla“, „Šilkas“, „Silvos trikotažas“, kailių gamybos įmonė „Vilkas“, Janonio popieriaus fabrikas ir kt.)

2002 metais buvo vykdomi 4 vandenviečių ir 7 geriamo vandens perpumpavimo siurblių rekonstrukcijos darbai, kurių metu dalinai buvo keičiami vandenviečių siurblių vamzdynai, siubliai, uždaromoji amatūra, matavimo ir apskaitos prietaisai bei elektros įrengimai, siublių valdymui diegiamos naujos kompiuterinės sistemos. Darbus atliko genrangovas-AB“Požeminiai darbai“. Sutartimi numatytų darbų galutinė vertė – 10.132.052,70 Lt. Sutartimi numatytus darbus apmokėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Visi darbai baigti 2002 metais. Sėkmingai užbaigus šios sutarties vykdymą, tuo pačiu baigtas viso Kauno miesto vandens ir aplinkos apsaugos projekto I etapo vykdymas.

Nuo 1999 metų birželio mėnesio kainos Kauno miesto gyventojams ir kitiems vartotojams už vandesns tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas nepakilo t.y. gyventojai įskaitant ir pridėtosios vertės mokestį už 1m3 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas mokėjo 3.62 Lt, kiti vartotojai – 4.58 Lt. Vidutinė kaina – 4.02 Lt.

Nuo 2002 metų rugsėjo 1d. Valstybė kainų ir energetikos komisija Kauno miesto gyventojams nustatė 1m3 požeminio gėlo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo kainą – 3.93 Lt. Vidutinė kaina – 4.16 Lt.

Leave a Comment