vanduo

Vanduo. 1995 m. į paviršinius vandens telkinius buvo išleista apie 300 mln. kub. m. valytino vandens. Iš jų 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56% nepakankamai išvaloma ir 18% – nevaloma (1 pav.). Pagrindinė paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis – nepakankamai valomos miestų bei pramonės nuotekos ir išsklaidyta tarša. Mažėjant nuotekų kiekiui ir įgyvendinant nuotekų valymo priemones, palyginti su 1992 m., šie kiekiai atitinkamai pasikeitė. 1992 m. iš viso į vandens baseinus buvo išleista 366.3 mln. kub. m. nutekamųjų vandenų, iš kurių nevalyta 69.7 mln. kub. m, valyta iki normos 95.6 mln. kub. m., nepakankamai iššvalyta 201 mln. kub. m.

1 pav. Nuotekų išleidimas 1995 m. ( mln. kub. m./%)
Paviršinio vandens kokybė stebima 47 upėse ir 9 ežeruose, charakteringiausiuose komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio veiklos poveikį atspindinčiuose taškuose, atliekant hidrocheminius tyrimus. Gamtinis fonas stebimas 6 upeliuose, kuriems ūkinė veikla turi mažiausiai įtakos. 43% tirtų upių vietų vanduo buvo švarus, 48% – vidutiniškai užterštas, 9 – smarkiai užterštas. Smarkiai užterštos mažosios upės – Sidabra, Kulpė, Obelė, Tatula, Laukupė. Jose organinių medžiagų vidutinės koncentracijos iki 10 kartų, nitritų iki 13 kartų, amonio, azoto ir fosfatų iki 26 kartų viršijo leidžiamą normą. Ežžerų vanduo pagal hidrocheminius rodiklius yra švarus, pagal hidrobiologinius ir bakteriologinius – mažai arba vidutiniškai užterštas.
Apie 85% Kuršių marių akvatorijos ir 45% Baltijos jūros pakrantės akvatorijos yra stipriai užteršta biogeninėmis medžiagomis. Dažnai, ypač masinio dumblių žydėjimo metu, Kuršių mariose susidaro deguonies deficitas, su

ukeliantis masinį žuvų kritimą. Nemuno baseino upių bei Kuršių marių vandens įtaka Baltijos jūroje aiškiai pastebima iki 10-15 km nuo Klaipėdos sąsiaurio. Klaipėdos, Girulių bei Palangos paplūdimiuose karštomis vasaros dienomis būna bloga sanitarinė būklė.
Gruntinio vandens tarša nustatyta beveik trečdalyje šalies teritorijos. Apie 800 tūkst. gyventojų naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame nitratų kiekis yra didesnis negu leidžiama norma. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Jonavos AB Achemos, naftos bazių Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Švenčionyse, bei buvusiose Sovietų armijos karinių bazių teritorijose, gruntinis vanduo smarkiai užterštas nitratais (30 – 120 kartų viršija didžiausią leistiną koncentraciją (DLK)) ir naftos produktais. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gruntiniame vandenyje stebimas padidėjęs azoto junginių ir organinių medžiagų kiekis.

Leave a Comment