Vandens svarba
Vanduo mus supa iš visų pusių. Jį sudaro vandenynai, jūros, ežerai, upės, požeminio vandens baseinai.70% Žemės paviršiaus yra vanduo. Vandens yra visuose organizmuose. Gyvulių kūnuose yra apie 70% vandens, žuvų – apie (63% – 68%).Vanduo yra planetos klimato reguliuotojas, energijos šaltinis. Mes jį kasdien naudojame gerdami arbatą, prausdamiesi, skalbdami ir t.t. Lietuva išraižyta vandens. Čia yra 30.000 upių upelių, per 30.000 ežerų. Vanduo sugeba sudaryti tirpalus. Tai svarbiausia vandens savybė. Pagal ištirpusių medžiagų kiekį gamtinis vanduo yra skirstomas į kietą ir minkštą.Vanduo kuriame yra daug ištirpusių magnio ir kalcio junginių yra kietas. Lietaus, sniego vanduo, kuriame yra nedaug ištirpusių magnio ir kalcio junginių, yra minkštas.Grynasis vanduo yra distiliuotas. Kietas vanduo daug kam netinka, sudaro daug sunkumų. Pirmiausia jis netinkamas skalbti, reikia daug muilo.
Kodėl vanduo reikalingas žmogui?
Vanduo labai reikalingas žmogui, nes be vandens žmogus negali gyventi. Be maisto galima išgyventi, o be vandens ne. Organizmas gavęs vandens geriau virškina. Vanduo yra gamtoje labiausiai paplitusi medžiaga. Hidrosfera, arba vandenynai, ledynai, ežerai, upės, požeminiai vandens telkiniai, sudaro 71% žemės rutulio paviršiaus. Vandens yra visur, net ir ore. Daug jo susikaupę ledynuose ir amžinajame sniege. Grynasis vanduo yra bespalvis, bekvapis, beskonis. Tačiau tokio vandens gamtoje beveik nėra. Vandenyje visada yra įvairių ištirpusių medžiagų. Visuose grynuose organizmuose daug vandens. Jis būtinas ląstelėms. Padeda joms išlaikyti pastovią formą. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, turi įtakos kraujo spaudimui. Vanduo – pagrindinė kraujo dalis. Todėl labai svarbu kokį vandenį mes geriame. Mes ištyrėme vandens skaidrumą, rūgštingumą ir kietumą. Vandens pavyzdžius ėmėme iš 4 vietų: šulinio, upelio, baseino ir vandentiekio. Švariausias yra šaltino ir vandentiekio vanduo, bet ir šiuose vandens pavyzdžiuose yra ištirpusių druskų. Rekomenduojame maistui naudoti vandentiekio vandenį. Jo per parą reikia sunaudoti 2,5 – 3l.
Rūgštingumo tyrimas
Vieta iš kur Tyrimo rezultataipasemtas vanduo
1.Šulinio vanduo Indikatorius neparaudonavo, rūgščių nėra.
2.Upelio vanduo Vanduo nerūgštus.
3.Baseino vanduo Rūgščių vandenyje nėra.
4.Vandentiekio Vanduo nerūgštus.
Skaidrumo tyrimas
Vieta iš kur Tyrimo rezultataipasemtas vanduo
1.Šulinio vanduo Tekstą perskaitome per 660 ml. vandens storio aukštį. Skaidrus
2.Upelio vanduo Perskaitome tekstą per 300 ml. storio vandens sluoksnį. Skaidrumas patenkinamas
3.Baseino vanduo Tekstas perskaitomas per 250 ml. storio vandens sluoksnį. Skaidrumas patenkinamas
4.Vandentiekio Tekstas perskaitomas 630 ml. aukštyje. Vanduo skaidrus
Mįslės ir patarlės apie vandenį
Kas kirviu neperkertama, kas peiliu neperpjaunama? (vanduo).Kas yra upės viduryje? (vanduo).Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido? (vanduo).Kas bėga be kojų? (vanduo).Glėbin nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi? (vanduo).Lašas po lašo ir akmenį pratašo? (vanduo).Be vandens, brolau, negyvensi.Nespjauk į vandenį, nes ir pats gersi.Vanduo gyvybės šaltinis.Vandens neperkirsi.Kirsk neperkirsi, rauk neišrausi? (vanduo).Bėga be kojų ir jo tu nepagausi? (vanduo).
Baltas, bet ne pienas, skystas, bet ne sula? (vanduo).
Bala nematė.
Kaip perkūnas balon.
Šaukštu pasemsi, medumi nurysi? (vanduo).
Pašilės pagrindinė mokykla
,, Triukšmas ir sveikata “
6 klasės mokiniai
2003 Pašilė
Šeštokų mintys apie triukšmą
,,Vyresniųjų klasių mokiniai labai triukšmingi. Nuo jų triukšmo suskausta galva, dingsta gera nuotaika. Geriau pertraukų metu pasiklausyti paukštelių čiulbėjimo. Tai nuramina.“ Edita
,,Triukšmas mane labai vargina, sunku susikaupti, dažnai tenka išgerti vaistų.“ Gitana
,,Manęs triukšmas nei kiek nevargina, patinka garsi tranki muzika.“ Andrius
,,Mokykloje mokinių neperdaugiausia, todėl ir didelio triukšmo nėra. Patiktų, kad pertraukų metu grotų muzika.“ Aivaras
,,Maloniausi garsai – tai skambutis baigiantis pamokai ir mokytojos ištarti žodžiai ,, aš jus išleidžiu.“
O triukšmas man gyvenimo negadina.“ Edgaras,,Nepatinka tokie garsai, kaip rėkimas, spiegimas, žviegimas. Bet tai būna retai.“ Ieva
,,Kada pamokos metu kas nors už manęs plepa, neleidžia susikaupti. Nemalonu! O pertraukų metu esantis triukšmas manęs nenervina.“ Lina
,,Man nepatinka kada šaukia mokytojai.“ Raimondas
Tyrinėtojai yra nustatę, kad didelių miestų triukšmas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Itin didelis triukšmas net gali pakenkti klausai. Antai kai kurie paaugliai ir jaunuoliai ėmė blogiau girdėti nes mėgo klausytis labai garsios muzikos. Blogiau girdi ir žmonės, dirbę triukšmingose gamyklose. Kartais tokiose gamyklose reikalaujama dirbti su garsą slopinančiomis ausinėmis, kartais darbininkai užsideda jas savo noru. Stengdamasi apsaugoti piliečių sveikatą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, kai kurių bendruomenių valdžia yra išleidusi specialius potvarkius, kontroliuojančius triukšmą. Tokie potvarkiai paprastai reikalauja, kad triukšmo lygis toje vietoje neviršytų tam tikro decibelų skaičiaus dieną ir kiek mažesnio – naktį. Miestas gali nustatyti skirtingus leistinus triukšmo lygius skirtinguose rajonuose. Pavyzdžiui, prie intensyvaus eismo kelių ir pramonės rajonuose šios normos paprastai būna aukštesnės nei gyvenamuosiuose rajonuose ar parkuose. Norėdami išsiaiškinti , kaip triukšmas veikia žmones, atlikome anketinę apklausą. Pateikėme tokius klausimus: 1. Kaip jus veikia didelis triukšmas? 2. Kokie garsai jums patinka? 3. Kokie garsai jums nepatinka? 4. Kokius triukšmo apribojimus pasiūlytumėt?
Į klausimus atsakė 30 žmonių. Jų amžius nuo 12 iki 79 metų.
Didelis triukšmas nervina visus apklaustuosius, tačiau 80% paauglių puikiai jaučiasi klausydami garsią muziką.
Vyresnio amžiaus žmonėms patinka tylūs, švelnūs, malonūs ausiai garsai ir nervina per daug garsi muzika. Visiems atsakiusiems nepatinka klyksmas, spiegimas. Nervina, kai garsas tesiasi per ilgai. Buvo siūloma neleisti triukšmauti po 23 val. Tuo turėtų pasirūpinti valdžia, įvesdama atitinkamus potvarkius.
Mūsų atliktos apklausos duomenys leidžia daryti išvadas, kad paaugliai mėgsta garsią muziką, o vyresnio amžiaus žmones ji nervina, ypač jei tęsiasi ilgai.Mes rekomenduojame:
1) Neklausyti dažnai garsios muzikos, nes stiprus garsas arba triukšmas žeidžia ausis ir silpnina klausą.2) Vengti per didelio triukšmo, nes jis gali sukelti galvos skausmus ir kitus sveikatos sutrikimus.