Vaistažolės

Paprastoji pušis

Aprašymas. Paprastoji pušis – 20-40 m aukščio, tiesiu kamienu, rutuliška
arba skėtiška laja, visžalis spygliuotis medis. Jauno medžio žievė raudonai
geltona, seno – ruda, suskilusi, pleišėjanti. Ūgliai iš pradžių būna
žalsvi, vėliau tampa pilkai rudi, pailgai ovališki, nusmailėję, 6-12 mm
ilgio, sakuoti. Lapai – spygliai, aštrūs, kieti, adatiški, 4-7 cm ilgio,
išaugę po du, truputį susisukę, melsvai žali. Žiedai susitelkę į žiedynus –
kankorėžius. Žydi gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Sėklos subręsta
trečiaisiais metais, išbarstomos, kankorėžiai nukrenta.

Vaistinė žaliava. Pušų pumpurai (Gemma Pini) skinami anksti pavasarį, kol
dar nepradėję skleistis – vasario-kovo mėn. Žaliavai žiemą gali būti
renkami ir puušų spygliai. Surinkti ūgliai greitai džiovinami pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje. Nerekomenduojama džiovinti džiovykloje.
Išdžiovinti pumpurai padengti rudais žvynais, sukibę po 5-6, aromatingo,
sakams būdingo kvapo, karstelėjusio skonio.

Iš pušies medienos gaunami pušų sakai. Per žievę iki medienos padaromos
įpjovos. Išteka dervos, kuriose yra ištirpę iki 35 % eterinio aliejaus.
Eterinis aliejus atskiriamas sakus destiliuojant vandens garais ir gaunamas
terpentinas (75% pineno). Likusi sakų dalis – kanifolija.

Veikliosios medžiagos. Pušies pumpuruose yra iki 1,5 % eterinio aliejaus
(pinenas, limonenas), rauginių medžiagų, kartumynų (pinicikrinas), sakų.

Spygliuose yra vitamino C, rauginių medžiagų, iki 1,3 % eterinio aliejaus,
alkaloidų, sakų.

Panaudojimas. Pušies preparatai pasižymi atsikosėjimą geerinančiu,
priešmikrobiniu, šlapimą ir tulžį varančiu poveikiu. Vartojama sergant
viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pušų vonios stiprina nervus,
atpalaiduoja po įtempto darbo.

Spyglių nuoviras geriamas nuo skorbuto, o pavilgai dedami ant negyjančių
žaizdų.

Terpentinas (Oleum Terebinthinae) – bespalvis skaidrus skystis, specifinio
kvapo ir deginančio skonio. Pasižymi odą dirginančiomis savybėmis ir

r
skausmą mažinančiu, antiseptiniu poveikiu. Dedamas į tepalus, linimentus,
balzamus ir vartojamas išoriškai sergant reumatu, podagra, neuralgija,
viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Kartais daromos inhaliacijos sergant
viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Iš terpentino gaminamas terpinhidratas,
kuris lengvina atsikosėjimą.

Vienapiestė gudobelė

Aprašymas. Vienapiestė gudobelė – daugiametis 2-5 m aukščio dygliuotas
medelis arba krūmas. Lapai pražanginiai, su prielapiais, atvirkščiai
kiaušiniški, plunksniškai suskaldyti, stambiai dantyti. Žiedai balti, po 10-
18 susitelkę į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėn.,
vaisiai prinoksta rugsėjo mėn. Vaisius – raudonas obuolėlis su kauliuku.

Vaistinė žaliava. Gudobelių žiedai (Flores Crataegi) renkami augalui
pradėjus žydėti. Žaliavoje gali būti iki 20 % lapų. Džiovinama pavėsyje,
gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-40 ºC temperatūroje.

Gudobelių vaisiai (Fructus Crataegi) renkami rudenį (rugsėjo-spalio mėn.).
Vaisių skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių.
Džiovinama džiovykloje 50-60 ºC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių
atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai
raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.

Veikliosios medžiagos. Žiieduose yra flavanoidų (hiperozidas, kvercetinas,
vitebsinas), fenolkarboninių rūgščių, rauginių medžiagų, saponinų, eterinio
aliejaus pėdsakai.

Vaisiuose yra 2-5 % flavanoidų (hiperozidas), rauginių medžiagų, organinių
rūgščių, apie 10 % sacharidų, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus,
saponinų.

Panaudojimas. Gudobelės preparatai pasižymi kardiotoniniu poveikiu, tai yra
stiprina širdies raumenį ir mažina susitraukimų skaičių (pulsą). Taip pat
veikia raminančiai, šiek tiek kraujo spaudimą mažinančiai.

Iš gudobelės pagaminti vaistai laikomi gera širdies ligų profilaktikos ir
gydymo priemone senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms. Jie vartojami
ankstyvoje hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinė priemonė sergant
aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį
miegą, širdies ir smegenų kraujotaką. Re

ekomenduojama vartoti aterosklerozės
gydymui ir profilaktikai.

Didžioji dilgėlė

Aprašymas. Didžioji dilgėlė – visiems gerai pažįstamas, daugiametis žolinis
dvinamis augalas, iš kurio šliaužiančio šakniastiebio visuomet išauga
keliolika stačių keturbriaunių stiebų, dažniausiai daugiau nei 1 metro
aukščio.

Stiebai ir lapai apaugę paprastais ir tuščiaviduriais, trapiais,
dilginamaisiais plaukeliais, užpildytais nuodinga baltymine medžiaga, kuri
anksčiau laikyta skruzdžių rūgštimi. Prisilietus plaukelis įsminga į odą,
nulūžta ir deginantis turinys išsilieja į žaizdelę.

Ant stiebo daug prisitvirtinusių priešinių, širdiškai kiaušiniškų,
nusmailėjusiais galais, dantytų lapų. Lapų pažastyse vyriški ir moteriški
žiedai, susitelkę į šluoteles, apdulkinami vėjo. Žydi liepos-spalio mėnesį.
Vaisius – vienasėklis riešutėlis.

Vaistinė žaliava. Dilgėlės lapai (Folia Urticae). Pirmąkart dilgėlės žolė
pjaunama dalgiu apie birželio mėnesio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs
žydėti ir pilnai išaugę lapai. Paskui galima net iki šalnų pjauti atžėlusią
žolę. Peržydėjusių stiebų lapai žaliavai netinka, nes juose mažai veikliųjų
medžiagų. Nupjovus žolę, išrenkamos priemaišos (kitos žolės) ir džiovinama,
paskleidžiant pastogėje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C
temperatūroje. Apdžiūvę lapai nubraukiami nuo stiebų ar nukuliami.

Rečiau kaip vaistinė žaliava renkamos dilgėlių šaknys (Radix Urticae).
Šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Nuplaunamos ir
džiovinamos džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje.

Veikliosios medžiagos. Lapuose kaupiami flavanoidai, karotinoidai,
chlorofilas, vitaminai (C, K, B grupės), mineralinės medžiagos (kalis,
natris, magnis, geležis), organinės rūgštys, aminai.

Šakniastiebiuose yra vitamino C, mineralinių medžiagų, raugų,
polisacharidų, fenilpropanų.

Panaudojimas. Preparatai iš dilgėlių lapų vartojami kaip polivitamininė
žaliava. Taip pat pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, didina
hemoglobino kiekį (tinka mažakraujystei gydyti). Dilgėlės pr

reparatai
vartojami kaip diuretinė priemonė sergant prostatos gėrybine hiperplazija,
padeda pilnai ištuštinti šlapimo pūslę. Dilgėlių sultys geriamos esant
medžiagų apykaitos sutrikimams, mikroelementų trūkumui.

Dilgėlė taip pat naudojama ir kaip maisto produktas sriuboms virti,
salotoms ruošti, ir kosmetikoje plaukams stiprinti, pleiskanojimui mažinti.

Miškinė sidabražolė

Aprašymas. Miškinė sidabražolė – daugiametis 10-40 cm aukščio žolinis
augalas su 1-3 cm storio, raudonai rudu šakniastiebiu, kurio skerspjūvyje
matyti rausva žvaigždė. Iš šakniastiebio išauga priešakniniai, ant ilgo
lapkočio lapai, triskiaučiai ir netgi penkiaskiaučiai, susidedantys iš
kiaušiniškos formos, dantytų lapelių. Prie stiebo prisitvirtinę lapai
bekočiai, triskiaučiai, su dideliais prielapiais. Stiebai keli, kylantys ir
ploni, viršutinėje dalyje šakoti. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedynkočių.
Taurėlapių ir vainiklapių žiede dažniausiai po 4. Vainiklapiai geltoni, su
raudonomis dėmelėmis pagrinde. Žydi nuo birželio-rugpjūčio mėnesiais.
Vaisius – lukštavaisis.

Vaistinė žaliava. Sidabražolių šakniastiebiai (Tormentillae rhizoma)
ruošiami rudenį ir pavasarį. Jie iškasami, nuvalomos žemės, nuplaunami ir
apvytinami. Tada paskleidžiami džiovinimui plonu sluoksniu pastogėse ar
džiovyklose, 40-45°C temperatūroje.

Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose kaupiama iki 30 % rauginių
medžiagų, tormentolinė rūgštis, dervos, vaškas, chino, galo ir elago
rūgštys, nedaug eterinio aliejaus ir flavonoidų.

Panaudojimas. Preparatai pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą
stabdančiomis, antimikrobinėmis savybėmis. Išoriškai naudojamas nuoviras
gerklei ar burnai skalauti sergant angina, stomatitu, kraujuojant
dantenoms. Taip pat dedami pavilgai ant nudegimų, nušalimų, suskeldėjusių
rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų nuoviras vartojamas viduriuojant,
skandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo trakto
uždegimams gydyti.

Pipirmėtė

Aprašymas. Pipirmėtė – daugiametis žolinis augalas, būdingo specifinio
kvapo, 30-90 cm aukščio, išsišakojusiu, keturbriauniu stiebu, prie kurio
prisitvirtinę kotuoti, priešiniai, pa

ailgai kiaušiniški, tamsiai žali,
dantyti lapai. Žiedai susitelkę šakų ir stiebo viršūnėse į varpos pavidalo
žiedynus. Vainikėlis šviesiai rausvas arba rausvai violetinis. Žydi liepos-
rugsėjo mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis. Tačiau sėklų nesubrandina ir
dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais.

Vaistinė žaliava. Pipirmėčių lapai (Folium Menthae) ruošiami pjaunant visą,
pradėjusią žydėti žolę (stiebus su lapais ir žiedynais). Vėliau galima
pjauti ir atolą (ataugusią žolę). Išrenkamos priemaišos ir džiovinama,
plonai paskleidus pastogėse ar džiovykloje iki 35 °C temperatūroje.
Išdžiūvus žaliavai lapai nubraukiami rankomis arba atskiriami trinant per
retus vielinius tinklus.

Veikliosios medžiagos. Kaupia iki 5 % eterinio aliejaus (75% mentolio, kita
dalis – mentonas, mentofuranas, pinenas, limonenas, cineolis, mentolio
esteriai su izovalerijono rūgštimi), flavonoidus, raugines medžiagas,
fenolkarbonines rūgštis, vitaminą C, mineralines medžiagas.

Panaudojimas. Pipirmėtės preparatai vartojami pykinant, vemiant, gerina
apetitą, virškinimą padidindami virškinimo liaukų sekreciją, atpalaiduoja
spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Kaupiami eteriniai aliejai taip pat
suteikia priešuždegimines ir skausmą mažinančias savybes.

Iš eterinio aliejaus išgaunamas mentolis panaudojamas kaip skausmą
mažinanti priemonė, kadangi veikia odos skausmo receptorius, sukelia šalčio
jausmą ir lengvai anestezuoja. Mentolis taip pat pasižymi antiseptiniu
poveikiu.

Dirvinis asiūklis

Aprašymas. Dirvinis asiūklis – sporinis daugiametis žolinis augalas. Turi
ilgą, giliai dirvoje išsišakojusį šakniastiebį. Iš šakniastiebio
kiekvienais metais išauga dviejų rūšių stiebai – vaisingi (pavasariniai) ir
nevaisingi (vasariniai). Pavasariniai stiebai 10-20 cm aukščio, gelsvai
rudi, sultingi, nešakoti, su dantytomis piltuviškomis makštimis,
užsibaigiantys sporinėmis varputėmis, kurioms subrendus, stiebai nudžiūsta.
Sporifikuoja balandį-gegužę. Vėliau išauga vasariniai stiebai – aukštesni,
iki 50 cm aukščio, tuščiaviduriai, žali, nariuoti, menturiuose išsišakoję.
Šakelės nariuotos, nukreiptos į viršų, keturbriaunės ar penkiabriaunės,
lapai redukuoti, rudų žvynelių pavidalo.

Vaistinė žaliava. Dirvinio asiūklio žolė (Herba Equiseti arvensis) renkama
visą vasarą – pjaunami vasariniai ūgliai. Pavasariniai ūgliai vaistinei
žaliavai netinka. Svarbu dirvinį asiūklį skirti nuo kitų asiūklių rūšių ir
nepririnkti priemaišų. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai
vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė
silpno kvapo, rūgštaus skonio.

Veikliosios medžiagos. Žolėje yra 5 % triterpeninių saponinų
(ekvizetoninas), alkaloidų, flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių, vitamino
C, karotinoidų, tirpių silicio rūgšties druskų, rauginių medžiagų.

Panaudojimas. Asiūklio žolė pasižymi kraujavimą stabdančiu,
priešuždegiminiu, sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

Preparatai vartojami sergant šlapimtakių uždegimu, inkstų akmenlige (tirpdo
susidariusius akmenis), plaučių tuberkulioze, pleuritu, esant edemoms.
Išoriškai daromi pavilgai ir gydomos odos ligos, žaizdos. Nuoviru išplovus
galvą, plaukai sustiprėja (nuo slinkimo), įgauna blizgesį.

Liaudies medicina asiūklio žolę siūlo vartoti esant viduriavimui, žarnyno
opoms, reumatui, gimdos ir hemorojiniams kraujavimams stabdyti.

Plačialapis gyslotis

Aprašymas. Plačialapis gyslotis – visiems gerai pažįstamas, daugiametis,
žolinis augalas su siūliškomis, kuokštinėmis šaknimis ir trumpu, storu
šakniastiebiu. Stiebo neturi. Lapai išsidėstę skrotele prie pat žemės,
ilgakočiai, lygiakraščiai, platūs, pailgai kiaušiniški, su 3-7 gyslomis,
būdingas lankiškas gyslotumas. Žiedstiebiai belapiai, 10-40 cm aukščio,
užsibaigiantys cilindrišku, varputės pavidalo žiedynu. Žiedai gelsvai žali,
neryškūs. Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė su 8 sėklomis.

Vaistinė žaliava. Gysločio lapai (Folia Plantaginis) renkami žydėjimo metu
nuo plačialapio ir siauralapio gysločių. Džiovinami pavėsyje, gerai
vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 °C temperatūroje. Taip pat iš
šviežių lapų gali būti spaudžiamos sultys (Succus Plantaginis). Išdžiovinti
lapai susisukę į spiralę, skynimo vietoje matyti siūlų formos gyslelės,
žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio.

Sėklos (Semina Plantaginis) renkamos nuo smiltyninio ir blusinio gysločių,
kai paruduoja apatinė jų žiedynų dalis. Nupjautos varpos apdžiovinamos,
sėklos nukuliamos ir išvalomos nuo priemaišų. Išdžiovintos sėklos būna
ovalo formos, į vieną pusę išgaubtos, tamsiai rudos, bekvapės ir beskonės.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra iki 10 % rauginių medžiagų, 5 % gleivių,
glikozido aukubino, saponinų, vitaminų C ir K, flavanoidų, fenolkarboninių
rūgščių, fitoncidų, mikroelementų.

Sėklose yra 15 % riebalų, 10 % gleivių, saponinų, sacharidų.

Panaudojimas. Lapai pasižymi priešuždegiminiu, bakteriocidiniu, žaizdas
gydančiu, kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu poveikiu, sėklos –
gleivinančiu, lengvai vidurius liuosuojančiu poveikiu.

Jau 2000 metų gyslotis naudojamas medicinoje. Ant sumuštų vietų ir žaizdų
žmonės dėdavo švarius, šviežius gysločio lapus. Gysločio preparatai
vartojami kosuliui gydyti sergant bronchitu, tracheitu, laringitu. Gysločio
sultimis gydomas anacidinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos
opaligė, kai sumažėjęs arba normalus rūgštingumas. Sulčių kompresai dedami
ant sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų.

Gysločio sėklomis gydomas lėtinis vidurių užkietėjimas.

Vaistinis valerijonas

Aprašymas. Vaistinis valerijonas – daugiametis, 1,5 -2,0 m aukščio žolinis
augalas. Iš storo trumpo šakniastiebio išauga tvirtas status vagotas
stiebas, kuris viršūnėje gali būti šakotas. Lapai neporiškai plunksniški,
jų lapeliai kiaušiniški, lancetiški, dantyti, viršutinių lapų dažniau
lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, rausvi ar rausvai balti, kvapūs, sukrauti
skėtiškose kekėse. Vaisius – lukštavaisis su skristuku. Žydi birželio-
rugsėjo mėnesiais.

Vaistinė žaliava. Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis (Rhizoma cum
radicibus Valerianae) kasami spalio ar kovo mėn. Rudenį iškasta žaliava yra
geresnės kokybės. Iškasus, nupurtomos, nuvalomos žemės, pašalinami lapai,
žaliava nuplaunama ir apdžiovinama, pavytinama 2-3 dienas. Tada
šakniastiebiai išilgai supjaustomi, džiovinami šiltoje patalpoje ar
džiovykloje 30-35 ºC temperatūroje.

Veikliosios medžiagos. Kaupia 0,5-3,5 % eterinio aliejaus (borneolis ir jo
esteriai su izovalerijono ir kt. rūgštimis, limonenas, terpineolis ir kt.).
Šaknelėse yra dukart daugiau eterinio aliejaus nei šakniastiebiuose. Taip
pat alkaloidus (valerinas ir chelatinas), iridoidus (valopatriatai ir
glikozidas valeridas), raugines medžiagas, organines rūgštis, cukrų,
mineralines medžiagas. Būdingą kvapą suteikia eteriniai aliejai.

Panaudojimas. Valerijono preparatai vartojami kaip nervų sistemą raminanti
priemonė gydant nemigą, stresą, isteriją, skydliaukės hiperfunkciją,
neurozes, migreną. Taip pat pasižymi spazmolitiniu veikimu.

Vaistinis šalavijas

Aprašymas. Vaistinis šalavijas – daugiametis, pusiau sumedėjęs, stipriai
kvepiantis puskrūmis. Užauga iki 0,5 metro aukščio. Stiebas status,
šakotas, keturbriaunis, balkšvas, plaukuotas ir gausiai lapuotas. Lapai
priešiniai, trumpakočiai, plačiai lancetiški, buka viršūne, pilkai žali,
plaukuoti, smulkiai dantytais kraštais, paviršius smulkiai duobėtas,
apatinėje pusėje ryškios, tinkliškai susiraizgiusios gyslos. Žiedai
violetiniai, melsvai violetiniai, rožiniai ar balti, po 4-12 susitelkę
menturiuose ir sudarantys varpos pavidalo žiedynus. Žydi birželio-liepos
mėnesį. Vaisius – rudas riešutėlis.

Vaistinė žaliava. Šalavijo lapai (Folia Salviae). Augalui pradėjus žydėti
pjaunama antžeminė dalis – šalavijo žolė, kuri džiovinama pavėsyje, gerai
vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35 °C temperatūroje. Išdžiūvę lapai
nukuliami, turi specifinį kvapą.

Veikliosios medžiagos. Lapuose yra iki 2,5 % eterinio aliejaus (cineolis,
tujonas, tujolis, pinenas, salvenas, borneolis ir kt.), rauginių medžiagų,
kartumynų, flavonoidų, vitaminų, organinių rūgščių, fitoncidų.

Panaudojimas. Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu,
sutraukiančiu, dezinfekuojačiu poveikiu ir vartojami kvėpavimo takų ligoms
gydyti, burnai ir gerklei skalauti, esant dantenų, gleivinės uždegimui,
daromi pavilgai gydant sunkiai gyjačias žaizdas, opas. Taip pat vartojami
kaip prakaitavimą mažinanti priemonė rankoms ir kojoms mirkyti, pasižymi
nervų sistemą raminančiu poveikiu. Įeina į viduriavimą stabdančių,
atsikosėjimą gerinančių ir dezinfekuojačių vaistažolių mišinių sudėtis.
Slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojami nutraukiant kūdikių
maitinimą krūtimi.

Paprastoji jonažolė

Aprašymas. Paprastoji jonažolė – daugiametis 30-80 cm aukščio žolinis
augalas. Šakniastiebis plonas, gulsčias, šakotas. Stiebas status,
dvibriaunis, viršūnėje išsišakojęs. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški,
lygiakraščiai, bekočiai, su daug tamsių persišviečiančių taškelių –
eterinio aliejaus liaukučių. Stiebas ir lapai pliki. Žiedai susitelkę į
skydiškus žiedynus, stiebo ir šakelių viršūnėse. Žiedo vainiklapiai penki,
tamsiai geltoni, su tamsiomis dėmelėmis. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesį.
Vaisius – atsidaranti dėžutė.

Vaistinė žaliava. Renkama augalo antžeminė dalis – jonažolės žolė (Herba
Hyperici). Žydėjimo pradžioje (birželio-liepos mėnesį) pjaunamos 25-30 cm
ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava džiovinama greitai, kad nepajuosų,
pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40
°C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio, balzamo kvapo.

Veikliosios medžiagos. Žolėje yra 1,5 % kondensuotų antracenų (hipericinas,
pseudohipericinas), 10 % rauginių medžiagų, 10 % dervų, flavonoidų
(rutinas, kvercetinas, izokvercetinas), eterinio aliejaus, karotino,
vitamino C.

Panaudojimas. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu,
sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo ir tulžies
išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu.

Jonažole gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar
žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos,
hemorojus, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas,
depresija. Liaudies medicinos žiniuoniai jonažolę vadina vaistu nuo 99
ligų. Tačiau nors jonažolė gydo daugelį ligų, ją reikia vartoti atsargiai.
Jos preparatai vartojami ne ilgiau kaip 4 savaites.

Vaistažolių lentelė

|Aguona, daržinė|Vartojant didelėmis dozėmis -haliucinogenas! |Sėklos |
| |Iš sėklų spaudžiamas aliejus. Tinka , kaip | |
| |prieskoninis augalas. | |
|Ajeras |Gerina apetitą. Vartojama esant virškinimo |Šaknys |
| |negalavimams, skarandžio sulčių rūgštingumui | |
| |mažinti, esant nenormaliam širdies darbui, | |
| |širdies skausmui, kaulų skausmui, prie inkstų| |
| |ir tulžies ligų. | |
|Apinys |Labiausiai žinomas, kaip alaus prieskonis, |Spurgai |
|paprastasis |bet tuo pačiu, kaip ir vaistas, keliantis | |
| |apetitą, raminanti priemonė. Jauni ūgliai | |
| |kaip ir šparagai pavasarį vartojami maistui. | |
|Alijošius |Gydo naujas ir senas žaizdas, taip pat |Lapai |
| |gilias, pūvančias žaizdas. Juo gydomos | |
| |pūliuojančios žaizdos. Naudojamas nuo vidaus | |
| |ligų. | |
|Asiūklis |ATSARGIAI – dirvinio asiūklio preparatų |Stiebai |
|dirvinis |negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis | |
| |(nefritu, nefroze, nes jie dirgina inkstus!) | |
| |Naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, | |
| |širdies negalavimams gydyti, sergant inkstų | |
| |akmenlige, nuo prostatos uždegimo, kraujingam| |
| |viduriavimui, skrandžio bei kepenų augliams, | |
| |sergant hemorojumi, reumatu, žaizdoms gydyti.| |
|Avietė |Skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, todėl |Lapai, uogos, |
|paprastoji |tinka persišaldžius, kosint, karščiuojant. |šakelės. |
|Ąžuolas |Stiprina silpną širdį, sulaiko žarnų |Žievė |
| |kraujavimą, kraujingą kosulį ir vėmimą | |
| |krauju. Gera priemonė esant viduriavimui, | |
| |šlapimo pūslės uždegimui, gausioms | |
| |mėnesinėms. Tinka esant kojų prakaitavimui ir| |
| |nuospaudoms. Gydo naktinį šlapinimąsi. | |
|Beržas |Pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo |Lapai, |
| |akmenų. Vartojama esant kosuliui, |pumpurai, |
| |vandenligei, dedervinėms, niežams. |sula, žievė |
|Bruknės |Gerina apetitą, vartojamos esant kraujuotam |Uogos, |
| |viduriavimui, šlapimo pūslės uždegimui, |lapai,šakelės |
| |reumatui, stipriam kosuliui. Valo virškinimo | |
| |organus. | |
|Citrina |Šalina iš organizmo susikaupusią šlapimo |Visas vaisius |
| |rūgštį, t.y. gydo reumatą, šalina tulžies ir | |
| |inkstų akmenis. Gydo baltąsias išskyras. | |
|Česnakas |Profilaktinė priemonė nuo infekcinių ligų. |Šakniagumbis |
| |Varo įvairius žarnyno kirminus. Stabdo |(svogūnas) |
| |viduriavimą, vidurių skausmus, gerina | |
| |apetitą. Valo kraujagysles nuo kalkėjimo, | |
| |reguliuoja kraujo spaudimą. Slopina kosulį | |
|Didysis |NEPAMIRŠKITE – debesylo šaknis prieš virimą |Šakniastiebiai|
|debesylas |ar užplikinimą reikia labai gerai |su šaknimis |
| |susmulkinti. Nuovirus, arbatas reikia | |
| |sunaudoti per vieną dieną! | |
| |Vartojamas sergant bronchine astma, peršalimo| |
| |ligomis, gerina apetitą, skatina medžiagų | |
| |apykaitą, ypač sumažėjus skrandžio sulčių | |
| |rūgštingumui, gerina virškinimą, skatina | |
| |šlapimo, prakaito išsiskyrimą, mažina | |
| |viduriavimą. Tinka sergant cukriniu diabetu, | |
| |širdies ligomis, hipertonija, išsekimu, | |
| |ginekologinėmis ligomis, skrandžio ir | |
| |dvylikapirštės žarnos opaligei, bronchitui | |
| |gydyti. Išoriškai – sergant odos išbėrimais | |
| |bei egzema. | |
|Dobilas |Vartojama kaip atsikosėjimą lengvinantis, |Žiedai, lapai,|
|raudonasis |šlapimą varantis vaistas. Tinka gydyti |žolė |
| |mažakraujystę, cukraligę, bronchinę astmą. | |
| |Žiedų nuovirai slopina uždegimus, gydo | |
| |kvėpavimo takų, inkstų ligas, anemiją, | |
| |aterosklerozę, urologinius negalavimus. | |
| |Patariama gerti išsekus organizmui. | |
| |Išoriškai- dedami ant žaizdų, vočių, | |
| |nudegimų. | |
|Didžioji |ATSARGIAI – netinka vartoti jei yra padidėjęs|Lapai |
|dilgėlė |kraujo krešėjimas arba dilgėlei alergišliems | |
| |žmonėms! | |
| |Ji skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina | |
| |vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, | |
| |gydo žaizdas. Tinka esant šlapimo pūslės ir | |
| |žarnyno ligoms, kraujavimui stabdyti, nuo | |
| |podagros ir hemorojaus, plaukų slinkimo. Gydo| |
| |neurozes, širdies nepakankamumą. Taip pat tai| |
| |gera vitamininė priemonė organizmui | |
| |stiprinti. | |
|Durnaropė |ATSARGIAI – augalas labai nuodingas, todėl |Lapai |
|paprastoji |žaliavos namų sąlygomis rinkti ir vartoti | |
| |nereikėtų. Be gydytojo leidimo durnaropės | |
| |nevartoti. | |
| |Išoriškai gydomas hemorojus. Padeda sergant | |
| |radikulitu, reumatu. Gydomos ilgai | |
| |negyjančios žaizdos, egzema, rožė. | |
|Erškėtis |Tai vitaminų šaltinis. Naudojama sergant |Uogos, žiedai,|
|miškinis |avitaminoze. Taip pat naudojama kosmetikoje, |lapai |
| |t.y. veidui valyti ir gaivinti. | |
|Gyslotis |ATSARGIAI – ligoniams, turintiems skrandžio |Visas augalas |
| |opą ir sergantiems gastritu su padidėjusiu | |
| |skrandžio sulčių rūgštingumu, gysločio | |
| |preparatų naudoti negalima! | |
| |Gera priemonė kraujo ir plaučių valymui. | |
| |Tinka esant nuolatiniams katarams, pilvo | |
| |skausmams, išbėrimams, skauduliams. Silpniems| |
| |ir sunykusiems vaikams. Vartojama nuo | |
| |kosulio, kepenų ligų, geltos ir rėmens ėdimo,| |
| |gydo virškinamojo trakto ligas, gastritą, | |
| |skrandžio opas, aterosklerozę, slopina dantų | |
| |skausmą. Gydo dedervines, visokias žaizdas, | |
| |gyvatės įkandimą ir bitės įgėlimą. | |
|Jonažolė |ATSARGIAI-nereikia vartoti, jeigu užkietėję |Žiedai, lapai |
| |viduriai, aukštas kraujo spaudimas, | |
| |dirbantiems radiologinėse laboratorijose bei | |
| |ultravioletinių spindulių aplinkoje. | |
| |Nepatartina vartoti būnant ilgą laiką | |
| |saulėje. Jonažolėje esantis hipericinas | |
| |didina organizmo jautrumą ultravioletiniams | |
| |spinduliams. | |
| |Tinka įvairioms žaizdoms gydyti- labai | |
| |populiarus jonažolų aliejus.Valo plaučius, | |
| |kepenis ir šlapimo pūslę. Slopina | |
| |viduriavimą, gydo naktinį šlapinmąsi, ramina | |
| |nervus, slopina sutinimus, uždegimus. Gelbsti| |
| |nusideginus. Taip pat nuo venų uždegimo, | |
| |stomatito, kepenų tulžies pūslės akmenligės, | |
| |inkstų uždegimų. | |
|Kadagys |Valo kraują, plaučius. Gerina apetitą, šalina|Uogos, jauni |
| |nemalonų burnos kvapą, rėmens ėdimą. Gydo |ūgliai, skujos|
| |reumatą. | |
|Kaštonas |Juo gydomi kojų audinių pabrinkimai, |Žiedai, žievė |
| |uždegimai, varikozinis venų išsiplėtimas. | |
| |Spriritine ištrauka įtrinama oda. Vandeniniai| |
| |užpilai geriau gydo, kai naudojami vonioms. | |
| |Iš kaštono žievės daromas nuoviras, kurį | |
| |naudoja gimdos, hemorojiniams kraujavimams | |
| |stabdyti. | |
|Kiaulpienė |ATSARGIAI – augalo negalima vartoti |Visas augalas |
|paprastoji |viduriuojant, nelaikantiems šlapimo. Jos | |
| |preparatais atsargiai reikia gydyti vaikus. | |
| |Gerina virškinimą, didina apetitą, reguliuoja| |
| |medžiagų apykaitą, padeda sergant cukriniu | |
| |diabetu. Taip pat laisvina vidurius, gerina | |
| |atsikosėjimą, aktyvina organizmo apsaugines | |
| |jėgas. Sultimis gydomos nuospaudos, karpos ir| |
| |strazdanos. Jos tinka ir nuo kirminų. | |
|Kmynai |ATSARGIAI – kmyno nepatartina vartoti, jei |Sėklos, lapai,|
| |yra šlapimo nelaikymas ar žemas kraujo |šakelės |
| |spaudimas. | |
| |Slopina vidurių skausmus, pūtimą, | |
| |viduriavimą, pagreitna maisto apykaitą, tinka| |
| |esant silpnoms mėnesinėms. Skatina pieno | |
| |išsiskyrimą, gerina apetitą, nuima stresą. | |
|Krapas |Gera priemonė esant kosuliui, bronchitui. |Sėklos |
| |Veikia švelniai raminančiai. Prieskonis. | |
|Kraujažolė |ATSARGIAI – nepatartina vartoti, kai |Lapai, žiedai |
| |padidėjęs kraujo krešėjimas. | |
| |Valo vidaus organus: plaučius, kepenis, | |
| |inkstus, šlapimo pūslę. Gydo persišaldymo | |
| |ligas, kosulį, katarą. Patartina vartoti nuo | |
| |hemorojaus, reumato, skaudžių ir per daug | |
| |stiprių mėnesinių, kraujavimui stabdyti bei | |
| |uždegimams gydyti, pučiant pilvą. Gydo | |
| |naktinį šlapinimąsi, pūliuojančias žaizdas, | |
| |pilvo skausmus ir pilvo pūtimą, nervų ligas. | |
| |Tinka maistui. | |
|Krienas |ATSARGIAI – sergant ūminiais ir chroniškais |Šaknys |
|valgomasis |gastritais, kepenų bei inkstų ligomis krienų | |
| |vartoti negalima. | |
| |Vartojamas sumažėjus rūgštingumui, gydo | |
| |peršalimo ligas, kosulį, žadina apetitą, | |
| |mažina kraujo spaudimą, galvos skausmą. | |
| |Dedami kompresai sergant sąnarių, raumenų | |
| |uždegimais. Balina veido odą. | |
|Liepa |Naudojama kosmetikoje nuo raukšlių bei odos |Žiedai, sula |
| |valymui. Gydomos įvairios plaučių ligos, | |
| |vandenligė, epilepsija. Puiki priemonė nuo | |
| |persišaldymo, slogos, chroniško, ilgo, | |
| |sunkaus kosulio. Gydo mažakraujystę. | |
|Linas |Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, |Sėmenys |
| |chronišku skrandžio ir kvėpavimo takų | |
| |uždegimu, inkstų akmenlige, hemorojumi, | |
| |dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus | |
| |rūgštingumui. Kompresai – ant pragulų, | |
| |pūlinių, nudegimų, išbertų kūno vietų. | |
| |Daromos veido kaukės. Naudojamas maistui. | |
|Melisa |Puiki priemonė nervų nuraminimui ir |Žiedai, lapai,|
| |stiprinimui. Gerina atmintį, apsaugo nuo |šakelės |
| |košmariškų sapnų. Patartina vartoti esant | |
| |skausmingoms mėnesinėms, galvos svaigimui, | |
| |alpimui ir vėmimui. | |
|Mėlynės |Vartojama nuo vėmimo, mėšlungio, esant |Uogos, lapai, |
| |silpniems šlapimo organams, kosuliui, |šakelės |
| |cukraligei. Puiki priemonė esant | |
| |viduriavimui. Stiprina regėjimą. | |
|Morkos |Vaistas nuo rachito, skorbuto, tinka gydyti |Visas augalas |
| |mažakraujystei, vidurių užkietėjimui ir | |
| |pūtimui, rėmens ėdimui, dedervinei, votims. | |
| |Augalo lapai vartojami kaip špinatai, be to, | |
| |jie daug maistingesni. | |
|Našlaitė |Gydo odos ligas, per didelį prakaitavimą, |Žiedai, lapai |
|trispalvė |kosulį, bronchitą. | |
|Papartis |Puiki priemonė gydant mėšlungius, sąnarių |Lapai, šaknys,|
| |skausmus, reumatą, galvos skausmą. Vartojant |sėklos |
| |vidun, varo kirmėles. Gydo nuo persišaldymo | |
| |atsiradusį klausos susilpnėjimą. | |
|Pelynas |ATSARGIAI – ilgiau naudojant augalo |Antžeminė |
| |preparatus galima apsinuodyti. |dalis |
| |Žadina apetitą, gerina virškinimą, gydo | |
| |viduriavimą, pilvo skausmus, akmenligę, | |
| |geltą, mėšlungišką kosulį. Varo kirminus. | |
| |Valo kraują, sureguliuoja silpnas ir | |
| |skausmingas mėnesines. Nuoviru skalaujama | |
| |burna esant blogam kvapui, dantenų | |
| |uždegimui.Galima plauti labai | |
| |prakaituojančias kojas. | |
|Pupalaiškiai |ATSARGIAI – augalo nepatartina vartoti, jei |Lapai |
| |padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. | |
| |Ypatingai naudingas nuo pilvo skausmų, | |
| |sutrikus virškinimui, užkietėjus viduriams, | |
| |nuo kepenų, tulžies ligų, mažakraujystės, | |
| |kankinant sąnarių skausmams, nuo kirmėlių. | |
| |Išoriškai- gydomi spuogai, ilgai negyjančios | |
| |žaizdos. | |
|Pušis |Naudojama tik išoriškai. Daromos vonelės |Spygliai, |
|paprastoji |esant sąnarių skausmams, jų uždegimui. |kankorėžiai, |
| |Kvėpuojama garais sergant peršalimų ligomis. |pumpurai |
|Ramunėlė |Varo prakaitą, šildo, ramina vidurių skusmą, |Žiedai |
| |tinka nuo reumatiškų skausmų, skrandžio ir | |
| |žarnyno uždegimams gydyti. Taip pat sergant | |
| |kepenų bei tulžies latakų ligomis. Tinka | |
| |esant išbėrimams galvoje, nuo odos ligų, | |
| |dedervinių, sunkiai gyjančioms votims gydyti,| |
| |stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. | |
| |Dedami kompresai pūliuojant akims. Ramunėlių | |
| |žiedų maišeliai padeda esant dantų skausmui | |
| |ir rožei. Gydo sutrūkinėjusią rankų odą. | |
|Rugiagėlė |ATSARGIAI -rugiagėlės preparatų nepatartina |Žiedai |
| |vartoti ligoniams, kurių sausas kosulys ar | |
| |padidėjęs šlapimo išsiskyrimas. | |
| |Vartojamas plauti akims nuo įvairių uždegimų,| |
| |inkstų ligų. Taip pat gydomas vaikų | |
| |peršalimas, plaučių uždegimas, aštrus | |
| |bronchitas. Skalaujama burna nuo gleivinės | |
| |uždegimo, valoma spoguota ir inkštiruota | |
| |veido oda. Ji naikina pleiskanas ir stiprina | |
| |plaukų šaknis. | |
|Svogūnas |Vartojamas nuo kosulio, dusulio ir krūtinės |Gumbas |
| |skausmų, ausų skausmo, užkimimo, pleurito, | |
| |kosulio krauju, džiovos. Kompresai su keptais| |
| |arba žaliais svogūnais dedami esant kaklo | |
| |skausmams, kaklo vočių, sustingusių sąnarių | |
| |ir ant tų vietų, kurias reikia suminkštinti. | |
|Šalpusnis |Gera priemonė nuo kvėpavimo organų kataro, |Žiedai, lapai |
| |kosulio, užkimimo, dusulio ir nuo džiovos, | |
| |bronchinės astmos. Lapai dedami ant skaudulių| |
| |karščio ištraukimui, vočių. Taip pat juo | |
| |gydoma šlapimo pūslės ir inkstų uždegimas, | |
| |kepenų ir tulžies akmenligė, odos ligos, | |
| |pleiskanojimas ir plaukų slinkimas, bendras | |
| |organizmo nusilpimas. | |
|Šaltalankis |ATSARGIAI- uogų nepatartina vartoti sergant |Uogos, šakelės|
|dygliuotasis |cholecistitu, esant padidėjusiam skrandžio | |
| |sulčių rūgštingumui. | |
| |Plačiai naudojamas kosmetikoje. jo uogų | |
| |nuoviras stiprina plaukus, o košelė maitina | |
| |ir jaunina odą. Labiausiai vertinamas | |
| |šaltalankių aliejus. Juo gydomi nudegimai, | |
| |įvairios sunkiai gyjančios žaizdos, skrandžio| |
| |ir dvylikapirštės žarnos opaligė, vidurių | |
| |užkietėjimas. | |
|Šaltmėtė |Stiprina nervus, gydo mėšlungius, greitina |Lapai, šakelės|
| |virškinimą, šalina blogą burnos kvapą, ramina| |
| |vidurių skausmus. | |
|Šalavija |Vartojama nuo didelio prakaitavimo, |Lapai |
| |persišaldžius, viduriavimo, džiovos, dantenų | |
| |uždegimo, dantų skausmo, šalina bogą burnos | |
| |kvapą. Dedami kompresai ant pūliuojančių | |
| |žaizdų, kad jos greičiau užgytų. | |
|Takažolė |Geriamas, kaip daug vitaminų turintis, |Žolė |
|paprastoji |stiprinantis vaistas, žadinantis apetitą, | |
| |mažinantis karštį, stabdantis kraują, nuo | |
| |viduriavimo, dizenterijos, tuberkuliozės, | |
| |gastrito, taip pat kai yra padidėjęs | |
| |skrandžio rūgštingumas. Vartojant | |
| |išoriškai-stiprina dantenas, dezinfekuoja | |
| |žaizdas, gydo furunkulus bei spuogus, | |
| |stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. | |
| |Gydo inkstų, tulžies akmenligę, skausmingas | |
| |mėnesines, padeda nuo traukulių, epilepsijos,| |
| |nusilpus po ligos. | |
|Ugniažolė |ATSARGIAI- augalas nuodingas! Negalima |Žolė |
|didžioji |kramtyti, čiulpti šaknų, stiebų ar lapų, | |
| |laižyti sulčių. Augalas gali sukelti | |
| |kvėpavimo centro paralyžių bei vėmimą. | |
| |Kaip išorinis vaistas vartojama ugniažolės | |
| |sultys ar žolės užpilas. Jų gerti negalima, | |
| |nes augalo alkaloidai nuodingi. Vartojant | |
| |išoriškai, gydomos karpos, niežai, | |
| |furunkulai, egzema, psoriazė, nudegimai ir | |
| |nuospaudos. Daromos vonelės, kuriomis gydoma | |
| |podagra, reumatas. | |
|Valerijonas |Vartojama esant nervinei įtampai, nerviškų |Visas augalas |
| |vidurių skausmų, galvos svaigimo ir alpimo, | |
| |širdies, gerklės, mėšlungio, epilepsijos | |
| |gydymui. Gydo migreną, slopina dusulį, | |
| |viduriavimą, pilvo skausmus ir pūtimą. | |
|Varnalėša |Naudojama nuo reumato, podagros,prostatos |Šaknys |
|didžioji |adenomos, vidurių užkietėjimo, cukraligės, | |
| |inkstų akmenligės. Gydomos odos ligos, | |
| |egzema, seborėja, šunvotės, spuogai, naikina | |
| |pleiskanas ir stiprina plaukus. Šviežios lapų| |
| |sultys, sumaišytos su aliejumi, gydo žaizdas.| |
| |Daromi lapų kompresai. | |
|Varputis, |Naudojama sergant džiova, virškinamojo trakto|Šakniastiebiai|
|paprastasis |ligomis, šlapimo išsiskyrimui skatinti, | |
| |sergant mažakraujyste. Lengvina atsikosėjimą | |
| |ir gydo kvėpavimo takų uždegimus. | |
|Žemuogės |Vartojamos vidurių užkietėjimui, |Uogos, žiedai,|
| |mažakraujystei, inkstų akmenligei, kepenų ir |lapai |
| |blužnies ligoms gydyti. Taip pat tinka | |
| |hemorojaus ir įvairių išbėrimų gydymui. Valo | |
| |kraują, pašalina dusulį, katarą, kosulį, | |
| |stabdo viduriavimą. | |
|Žliūgė |Gera priemonė plaučių valymui. Tinka nuo |Žolė |
| |vėmimo krauju, kraujingo kosulio, hemorojaus.| |
| |Taip pat esant dedervinei, žaizdoms, votims | |
| |ir išbėrimams. | |

Leave a Comment