Stresas ir jo įveikimas

1536 0

Įvadas

Net ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu, nemigos pasekme, išsekimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos”sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia taaip pat stresas, pagaliau, vaistai, skirti streso padariniams šalinti, pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais.
Stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą. Rodos, užsisklendus ratui, nėra kur pabėgti. Ir visgi, yra paaguodžiančių duomenų apie tai, jog ne kiekvienas stresas yra blogas – juk kiek džiaugsmo patiriame gimus kūdikiui ar pasveikę po netikėtai užgriuvusios ligos, išlaikę egzaminą ar gavę norimą darbo vietą – visi šie laimėjimai, keičiantys mūsų gyvenimą yra priskiriami stresams. Kasdienis stresas po

o truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.
Šio referato tikslas: išanalizuoti stresą, kaip natūralų gyvenimo reiškinį.
Uždaviniai: apibrėžti streso sąvoką, išsiaiškinti kas sukelia stresą, kokius pokyčius organizme lemia stresas, kaip padėti sau streso atveju ir kaip jį įveikti (pagrindinės streso profilaktikos priemonės).

Žmogus gyvena tarp žmonių ir nori jis šito ar ne-turi su jais bendrauti. Tarp individo ir visuomenės susiklosto tam tikri santykiai. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams- jie tampa vis sudėtingesni ir painesni. Kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje, mokslinėje literatūroje pastaruoju metu „streso“ sąvoka vartojama, nusakant pačius įvairiausius žmogaus gyvenimo įvykius bei išgyvenimus. Pabandžius apibendrinti visus „streso“ vadinamus reiškinius, gali pasirodyti, kad viskas, kaas nutinka žmogui nuo ankstyvo ryto iki gilaus įmigio vakare, yra stresas. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaoškinimą, kas gi yra stresas.Nors nėra vieningo psichologų sutarimo, tačiau dažniausiai stresas apibrėžiamas kaip objektyviai ar subjektyviai žalingo stimulo sukelta organizmo būsena, lemianti fiziologinių ir psichologinių organizmo funkcijų bei elgesio pakitimus.
Tenka pripažinti, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenio tempas greitas, jam keliami aukšti reikalavimai, dažnai tenka veikti esant sudėtingoms, neįprastoms situacijoms, spręsti konfliktus. Ta

ačiau anaiptol nereiškia, kad žmogus nuolat patiria stresą. Svarbu pastebėti, kad stresą gali patirti absoliučiai visi : vaikai, jaunuoliai, suaugusieji ar senyvi žmonės.

Stresą sukeliantys veiksniai

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai ( konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos darbe, šeimoje, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas ir kt.). Stresoriai- streso sukėlėjai yra skirstomi į objektyviai ir subjektyviai žalingus. Objektyviai žalingi stimulai dažniausiai yra pavojingi fiziškai, kelia grėsmę gyvybei. Nenuostabu, kad žmogui, vos nepakliuvusiam po automobilio ratais, ima stipriau plakti širdis, išpila prakaitas. Tokias situacijas kaip stresines išgyventų daugelis, tačiau reakcijos stiprumas ir išorinis pasireiškimas būtų skirtingas, jį lemia individualios žmogaus ir būdo savybės.
Visiškai kitokie yra subjektyviai žalingi stimulai. Tai kiekvienam individualiai stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, vienam žmogui vadovo išsakytos pastabos gali būti įprastas įvykis, kitat jos gali tapti streso priežastimi : žmogus nebegalės susikaupti ir produktyviai dirbti, jaus nerimą išprakaituos. Subjektyviai žmogaus vertinama grėsmė – tai neatitikimas tarp aplinkos ir reikalavimų ir jo galimybių išpildyti ar sumažinti tuos reikalavimus. Vertinimas dažnai yra automatiškas, nė nepastebimas, nesąmoningas. Viršininko pastaba sukels įtampą žmogui, kuris mano, kad nesugebės atlikti užduoties arba mažiau save vertina, todėl pastabą supras kaip nuvertinimą. Pasitikinits savo jėgomis žmogus į pastabą reguos ramiai ir sugebės objektviai ją

ą įvertinti ir realizuoti. Kita vertus, jei viršininko bendravimo būdas yra nuolatinis pastabų išsakymas savo darbuotojams, ilgainiui jie tai nebekreipia didesnio dėmesio, priekaištai nebesukelia streso ir įtampos. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip skirtingai gali būti vertinamos tos pačios situacijos ir kaip stresinė reakcija prilauso nuo žmogaus organizmo psichinių ir fizinių savybių, nuo individualaus situacijos įvertinimo.

Gerasis ir blogasis stresas

Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Seljė. Jo nuomone, stresa yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H.Seljė, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi „stresas- gyvenimo prieskonis“. Tai natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Mokslinikų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso „dozei“ žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo rezultatai bus menki, o jis pats jaus sairaiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, ji turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulybės link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtempta, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos (ir ne tik!) sutrikimai. Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga indviduali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu be

ei jo sąlygomis. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – veiksnį, sukėlusį stresą. Šia būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės „kauptis“ organizme, gali tapti asmenybės monstru.

Pokyčiai žmogaus organizme, kuriuos lemia stresas

Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos „bėgimu ar kova“. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo mus iškilus pavojui. Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti psichiškai ir fiziškai, paskatinti įvairių ligų atsiradimą.
Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko (kiekvienam – indvidualaus) žmogus pajunta įtampą visame kūne, organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbiu procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito sutrikimais, naktį po patirto streso vargina nemiga.
Tai pirmoji streso banga, po kurios aprimus nemaloniems pojūčiams, užgriūva neigiamų įspūdžių atgarsiai – emocinės iškrovos: pyktis, konfrontacija su aplinka, agresija, nerimas,baimė. Jei žmogaus psichikos ypatybės lemia išvardintų reakcijų akcentavimą, tai reakcija į stresą yra iš tikrųjų fiksuojama. Todėl kitą kartą, patyrus stresą, jo mechanizmas bus lygiai toks pats, bet provokuos ilgalaikes stresines būkles, po truputį – lėtines ligas: depresijas (iki savižudybės), alkoholizmą (kaip nevykusį bandymą pabėgti nuo realybės), širdies, kepenų, kvėpavimo, bei virškinamojo trakto susirgimus. Stresinę būklę palaiko ir tokie veiksniai kaip neracionali mityba, nesaikingas stimuliatorių (kavos, alkoholio,cigarečių), įvairių, bet anaiptol ne gydytojų paskirtų vaistų vartojimas, gyvenimas triukšmingoje ar nedraugiškoje aplinkoje. JAV mokslininkai įrodė, kad dažniausia širdies,diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, net ir vėžio, priežastis yra stresas. Stresinei būklei kartojantis, paliapsniui kinta asmenybės bruožai, pažeidžiami socialiniai kontaktai, suyra šeimos – vyksta asmenybės degradacija.
Amerikiečių mokslininkai pabandė nustatyti, kokiems žmonėms dažniausiai gresia širdies priepuolis. Jie pastebėjo, kad 90% patekusių į kliniką dėl ūmaus širdies nepakankamumo buvo būdingas A tipo elgesys. Tokie žmonės nuolat skuba ir kankinasi dėl nespėtų atlikti darbų, visur nori pirmauti, yra garbėtroškos. Tai nekantrūs, visada įsitempę, nesuvaldantys pykčio, linkę į konfliktus žmonės. Įrodyta, kad kiekvienas didesnis susijaudinimas, sisinervinimas, susierzinimas sukelia žalingų organizmo pakitimų. Psichologai teigia, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip trijų dienų! Eksperimentais įrodyta, kad bandomojo gyvuliuko organizmui emocijos kenkia tik tuo atveju, jei jis pasyvus, neieško išeities iš sunkios situacijos. Jei gyvuliukas aktyviai tenkina būtiniausius poreikius, grumiasi su sunkumais, emocijos netgi padeda organizmui. Taigi streso poveikis priklauso ne tiek nuo situacijos, kiek nuo elgesio.

Kaip įveikti stresą?

Išsivysčiusiose industrinėse šalyse streso žala buvo pastebėta žymiai anksčiau nei mūsų šalyje. Jau daug metų įvairių sričių specialistai bando vis n

. . .

Ir dar šiek tiek žinių. Nors, atrodytų, jog visi būdai, skirti stresui įveikti, jau atrasti ir praktikuojami, pasaulio mokslininkai vis dar tiria streso mechanizmus žmogaus organizme bei metodus jam sutramdyti. Ieškoma priemonių ne tik žmonių psichikai streso akivaizdoje stiprinti, bet ir atokių streso sukeltųproblemų sprendimui. Ypač daug dėmesio skiriama kūno kultūros bei mitybos sritims. Tiriama vitaminų, mineralų, vaistažolių įtaka streso veikiamam organizmui. Yra įrodyta, jog vitaminai (ypač vitaminas A, B komplekso vitaminai, folio ir pantoteno rūgštys, vitaminai C ir E bei riebalų rūgštys), mineralai ( kalcis, kalis, cinkas, geležis, selenas), vaistažolės (Sibiro ženšenis, jūros dumbliai, valerijono šaknys, česnakas, garstyčios, saldymedžio šaknys, tūbės ir lobelijos augalai, amalas, kryžiažiedė, katžolė, imbieras ir kt. Gerai veikia žmogaus organizmą streso būsenoje.
Kas rūpinasi žmogaus sveikata, neturi neišsprendžiamų problemų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje per metus streso pasekmėms gydyti išleidžiama apie 20 milijardų svarų sterlingų, JAV – 150 milijardų dolerių. Apskaičiuota, kad nuo 1950 metų vien darbo vietose streso atvejų padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 20% iki 46% ). Todėl išsivysčiusiose šalyse stengiamasi sumažinti buityje patiriamų stresų kiekį. Gerinant gyventojų socialines sąlygas, kitose gyvenimo srityse ( ne darbe ) streso reikšmė žmonių gyvenime mažėja – jo epidemija po truputį silpnėja. Streso mechanizmai tampa vis labiau valdomi, o gyvenimas žmonėms nebėra vien stresų šaltinis.

Kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei jau susidūrėme su konfliktine situacija – ieškokime geriausios išeities ir džiaukimės ją suradę. Gyvenimą galima palyginti su jūra. Kartais ji rami, kartais – banguota.

Išvados

1. Stresas – tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą.

Literatūra
1. P. Zabiela, V. Minius ir kt. „Šeimos daktaras“ 1994, Vilnius „Avicena“
2. www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2209.html
3. www.vilniausvsc.lt/vsis/gyvenimo_būdas/stresas.htm
4. www.kvsc.lt.04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm
5. www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=92&publID=14

Join the Conversation

×
×