Vaistiniai augalai Lietuvoje

Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai , patys pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Reikalingiausius savo gyvenimui augalus žmogus sukultūrino, tačiau daug nauduoja ir laukinių, pvz. vaistinių augalų.

Medicinos tėvu laikomas Hipokratas augino apie 400 vaistažolių ir prieskoninių augalų rūšių. Į daugelį Europos vietų šių augalų atgabeno romėnai, kurie savo ruožtu gavo jų iš graikų. Daugelis žalumynų laikyti stebuklingais, jie vartoti per apeigas. Triumfuojantys Romos imperatoriai vaizduojami su lauro lapų vainikais ant galvos. Europoje ilgą laiką vaistažoles ir prieskoninius augalus augino ir vaartojo vienuoliai. Daugiausia šių augalų buvo auginama XVI a. Turtingi žemvaldžiai užveisdavo didžiulius, sudėtingai išplanuotus daržus. XIX a. aromatinių ir vaistinių augalų auginta mažiau. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tuo metu kaip prieskoniai buvo auginamos ir vartojamos tik petražolės, šalavijai, čiobreliai ir mėtos. XX a. viduryje, išsiplėtus turizmui, daugelis žmonių susipažino su įvairių šalių virtuve ir naujai įvertino prieskoninius augalus. Dabar šie augalai vis dažniau vartojami kasdieniniam maistui paskaninti.

Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse.

Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji – erškėtis, šaltalankis; kai kurie yra kartu ir

r nuodingi – rusmenė, pakalnutė, kelminis papartis, prieskoniniai- čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė. Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypač liaudies. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją. Bet yra vaistinių augalų , kurie yra nuodingi , pvz.:Adonis pavasarinis, aguona daržinė, durnaropė, pakalnutė, papartis miškinis, rūta žalioji, karklavijas ir kiti.

Lietuvoje auga apie 570 rūšių vaistinių augalų. O lietuvių liaudies medicina gydymui naudojo daugiau kaip 500 vaistinių augalų. Vilniaus kraštas ypač turtingas vaistažolių įvairove. Vaistiniai augalai renkami įvairiose augimvietėse : pievose, dirvonuose, pakelėse, vandens baseinuose bei miškuose.

Pradėjus sausinti pelkės, natūralias pievas, kirsti krūminus, eksploatuoti durpynus, sumažėjo juose augančių augalų rūūšių, tarp jų ir vaistinių (balinio ajero, trilapio pupalaiškio, skėtines širdažolės, mėlynojo palemono ir kt.). Daugelis vaistažolių yra javų bei daržų piktžolės. Keliant žemdirbystės kultūra, nyksta rugiagėlė, pelkinis pūkelis, paprastoji kraujažolė, dirvinė našlaitė, dirvinis asiūklis, lakišius, ankstyvasis šalpusnis, gysločiai, ir daugelis kitų vaistinių augalų, beveik išnaikintos vaistinės ramunės augimvietės. Dėl pušynų rekonstrukcijos sparčiai mažėja miltinės arklauogės, paprastojo čiobrelio, paprastojo kadagio, smiltyninio šlamučio, paprastojo šaltekšnio, paprastojo putino ištekliai. Nemažai vaistinių augalų sunaikinama, netinkamai juos renkant . Daug vaistažolių sunaikina herbicidai ir kitos ke
enksmingos cheminės medžiagos.

Labai daug vaistingųjų žolelių auga natūralioje gamtoje. Reikėtų paminėti jog rinkti augalus galima tik ekologiškai švariose vietose ir nenuskinti daugiau nei trečdalio renkamos medžiagos. Kitaip augalas gali žūti.

Vaistiniai augalai – didelis gamtos turtas, kurį reikia saugoti.

Miškinė mėta (Mentha longifolia) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis 30-110 cm aukščio, turintis šliaužiantį šakniastiebį, keturkampį stiebą augalas. Lapai bekočiai, 3-10 cm ilgio, tamsiai žalios spalvos, kiaušinio formos, lapų kraštai švelniai dantyti. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Žiedai gan smulkūs, vainikėlis rausvai violetinis. Žydintis augalas skleidžia maloniai švelnų, neerzinantį kvapą. Lietuvoje mėta savaime neauga. Miškinė mėta dažniausiai yra auginama dėl eterinio aliejaus, kuris yra susikaupęs augalo antžemyninėje dalyje: lapuose, stiebe ir žiedynuose.. Tai bespalvis skystis su žoliniu prieskoniniu kvapu. Miškinė mėta turi skausmą malšinančių ir antiseptinių savybių, augalo nuovirai malšina skrandžio ir dantų skausmus. Mėtos nuovirus geria persišaldžius ir gripuojant, sunkiai kosėjant. Taip pat augalo nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė ir gerklė. Miškinės mėtos ištraukos vartojamos neurologijoje. Sergant mažakraujyste, patariama valgyti augalo lapų, turtingų vitaminais,salotas.

Erškėtis (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Vaisiai maži ri

iešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase. Auga visoje Lietuvoje miškuose, kirtimuose, daubose, laukymėse. Erškėčiai plačiai kultivuojami. Nuo seno mėgstamiausi dekoratyviniai ir plačiausiai auginami augalai yra iš laukinio erškėčio išvestos kultūrinės veislės -rožės. Laukinės rūšys taip pat sodinamos gyvatvorėse, iš erškėčių vainiklapių gaminamas eterinis aliejus, iš žievės gaunami raugai ir dažai, vaisiai vartojami medicinos reikalams kaip vitamino C šaltinis, iš vaisių verdama uogienė. Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja.

Paprastasis čiobrelis – notrelinių šeimos augalas. Paprastasis čiobrelis – daugiametis, 10-30 cm aukščio puskrūmis. Auga sausose pušynuose, ant kalvelių, pylimų, lengvoje, smėlingoje dirvoje. Žydi birželio – liepos mėnesiais.

Pavasarinė raktažolė – daugaiametis, 15-30 cm aukščio žolinis vaistinis augalas. Pavasarinė raktažolė Lietuvoje dažna. Auga miškuose, krūmuose, pakelėse, sausose pievose. Žydi gegužės – birželio mėn.

Vaistinė ramunė – vienmetis, 20-40 cm aukščio žolinis augalas.Vaistinė ramunė Lietuvoje gana reta. Augalas aromatinis. Auga laukuose, pakelėse, prie namų. Auginama. Žydi gegužės- rugpjūčio mėnesi.

Paprastoji sukatžolė – daugiametis, 50-150 cm aukščio žolinis augalas. Paplitusi visoje Letuvoje.Mėgsta augti humusingose dirvose, patvoriuose, kompostynuose. Žydi visą vasarą.

Didžioji ugniažolė – daugiametis, 80-100 cm aukščio žolinis augalas. Lietuvoje didžioji ugniažolė dažna.Auga patvariuose, šiukšlynuose, krūmuose, soduose ir daržuose, ypač ūksmingose vietose.

Žalioji rūta – daugiametis, 30-60 cm aukščio melsvai žalias augalas.Lietuvoje žalioji rūta savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose. Žydi birželio- rugsėjo mė

ėnesi.Augalas nuodingas.

Leave a Comment