Silkinių (Clupeidae) žuvų paplitimas
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………..3
Klasifikacija …………………………………………………………………………………3
Reikšmingiausios rūšys ……………………………………………….4
Lietuvos pakrantėse aptinkamos rūšys ………………………………………..4
Kitur aptinkamos reikšmingos rūšys ……………………………………….5
Literatūra …………………………………………………………….9
Įvadas
Silkinės (lot. Clupeidae) – silkiažuvių būrio žuvų šeima. Sėslių žuvų kūno ilgis iki 35-45 cm. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški. Dantys maži arba visai jų nėra. Ikreliai apvalūs. Yra keletas rūšių žuvų, silkių šeimoje. Paprastai, silkės yra mažos , kitaip dar vadinamos planktono ėdikėmis. Yra beveik 200 silkių rūšių, kurios priklauso šeimai Clupeidae. Clupeidae šeima turi kelias skiriamąsias savybes. Silkė yra sidabriška žuvis su vienu nugaros peleku, be šoninės linijos, ir išsikišusiu į buldogo panašiu apatiniu žandikauliu. Kūnas žemas, šonuose be dėmių. Pilvinis pelekas yra arčiau uodegos. Turi daugiau kaip 50 stuburo slankstelių. Kūnas laibas , žvynai ploni, lengvai iškrintantys. Plaukimo pūslė dviem išaugomis jungiasi su ausų labirintais . Dauguma rūšių pelaginės , gyvena dideliais būriais. Šeimoje yra 64 gentys, 206 rūšys.
1. Klasifikacija
1 lentelė. Mokslinė klasifikacijaKaralystė:Gyvūnai (Animalia)
Tipas:Chordiniai (Chordata)
Potipis:Stuburiniai (Vertebrata)
Antklasis:Žuvys (Pisces)
Klasė:Kaulinės žuvys (Osteichthyes)
Poklasis:Stipinpelekės žuvys (Actinopterygii)
Būrys:Silkiažuvės (Clupeiformes)
Šeima:Silkinės (Clupeidae)
2. Reikšmingiausios rūšys
2.1. Lietuvos pakrantėse aptinkamos rūšys :
1. Kilkė , Baltijos šprotas (Sprattus sprattus)Gentis:Šprotai(Sprattus)
Rūšis:Šprotas(Sprattus sprattus)
Kilkė , Baltijos šprotas (Sprattus sprattus) – panaši į mažą stirmėlę, nuo kurios skiriasi pilviniu žvynų kyliu, mažesniu skaičiumi stuburo slankstelių, kurių būna 45-49. Žuvis 13-14 cm ilgio, svoris 14-15 g. Laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Minta zooplanktonu. Gyvena Baltijos jūroje. Labai dažna verslinė žuvis, naudojama daugiausia žuvų konservų gamyboje.
2. Perpelė ( Alosa fallax)
Gentis:Perpelės(Alosa)
Rūšis:Perpelė(Alosa fallax)
Perpelė (lot. Alosa fallax) – silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Savo išvaizda panaši į silkę. Uodegos pelekas ilgas, giliai įkirptas, jo pamatą dengia pora pailgėjusių žvynų. Ant pilvo žvynai sudaro briauną. Žiotys galinės. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sudaro briauną. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sidabriški. Išilgai šonų tęsiasi eilė tamsių dėmių, kurios ryškesnės ir didesnės prie galvos.
Šios migruojančios žuvys gyvena Europos pakraščiuose nuo Pirėnų pusiasalio iki Norvegijos krantų. Neršti atplaukia į Baltijos jūros baseino pietinio ir rytinio pakraščių upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Nemuną, Dauguvą, Nevą. Airijoje ir Italijoje yra gėlavandenių perpelių populiacijų. Paaugę jaunikliai rudenį išplaukia per Baltijos jūrą toliau į Šiaurės jūrą bei Atlanto vandenyną. Jūroje laikosi netoli krantų.Užauga iki 60 cm ilgio ir 1,5 kg svorio. Dažniausiai sužvejojamos 5-6 metų amžiaus, 30-35 cm ilgio žuvys. Į Kuršių marias subrendusios perpelės atplaukia gegužės mėn. Neršia į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse. Po neršto grįžta atgal į jūrą.Suaugusios perpelės – vertingos verslinės žuvys. Perpelė buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau šiuo metu populiacija Kuršių mariose atkurta. Aplinkiniuose vandenyse perpelės vis dar yra ties išnykimo riba.Perpelė ( Alosa fallax) paplitimas
3. Strimelė ( Clupea harengus tembras)Gentis:Paprastosios silkės(Clupea)
Rūšis:Atlantinė silkė(Clupea harengus)
Porūšis:Strimelė(Clupea harengus membras)
Strimelė ( Clupea harengus membras) – silkiažuvių žuvis. Dydis 25-30 cm, svoris – 40-80 g. Tai Atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis, prisitaikęs gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Kūnas plokščias. Nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos. Žvynai nedideli, ploni ir lengvai iškrintantys.Strimelės laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Pavasarį dažnai migruoja į Kuršių marias. Auga lėtai, subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia pakrantėse, apie 5-15 m gylyje, ant dumblių, smėlio ir kitokio kieto substrato.Svarbi verslinė žuvis, sudaro apie 30-40 proc. visų Baltijoje sugaunamų žuvų. Tai gausiausia žuvis Lietuvos ekonominėje zonoje. Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėje, netoli strimelių nerštaviečių. Žvejojamos tralais bei tinklais. Draudžiama žvejoti mažesnes nei 16 cm ilgio strimėles.
2.2. Kitur aptinkamos reikšmingos rūšys :1. Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Atlantinė silkė ( Clupea harengus) – silkiažuvių būrio žuvis. Tai viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei aukštesniaisiais vėžiagyviais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys.Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi Naujosios Anglijos ir Kanados Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiauuždarose Meino ir Šventojo Lauryno įlankose. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo Meino įlankos, Šventojo Lauryno įlankos, Fandi įlankos, Labradoro jūros, Deiviso sąsiaurio, Boforto jūros iki Danijos sąsiaurių, Norvegijos jūros, Šiaurės jūros, Baltijos jūros (atskiras porūšis), Lamanšo sąsiaurio, Keltų jūros ir Biskajos įlankos.
Atlantinė silkė (Clupea harengus) paplitimas
2. Sardinės(S. pilchardus) Gentis:Sardinės(Sardina)Rūšis:Sardinė(S. pilchardus)Sardinės(S. pilchardus) užauga iki 30cm ilgio. Svarbi ir vertinga Vakarų Europos jūros pakrančių, Viduržiemio ir Juodosios jūros verslinė žuvis.
Sardinės(S. pilchardus) paplitimas
3. Paprastoji vilkasilkė (Chirocentrus dorab)Būrys:Silkiažuvės(Clupeiformes)
Šeima:Vilkasilkinės(Chirocentridae)
1pav. Chirocentrus dorab
Vilkasilkinės (lot. Chirocentridae) – silkiažuvių šeima. Kūnas pailgas, suplotas, iki 1,0 m ilgio. Paplitusios Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Paprastoji vilkasilkė (Chirocentrus dorab) paplitimas
4. Alewife (Pomolobus pseudoharengus) 2pav. Pomolobus pseudoharengus
Alewife (Pomolobus pseudoharengus) paplitimas
Literatūra
1.A.Mačionis “Stuburinių zoologija” 1990, Vilnius . 2. Internetinė prieaiga :http://www.spart5.k12.sc.us/techtraining/teacher/webpages/scfish/fish_classification.htm3. Internetinė prieaiga : http://www.iliustruotasismokslas.lt/nr18/pdf/gelmiu_pabaisos.pdf
4. Internetinė prieaiga : http://www.gma.org/herring/biology/what/default.asp5. Internetinė prieaiga http://www.fishbase.org/identification/specieslist.cfm?famcode=43&areacode