Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos, jų pagrindiniai atstovai

Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos, jų pagrindiniai atstovai.

Turinys:
Turinys..............................1
Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae..............................2
Šeima Būriuotieji – Papilionidae..............................4
Šeima Baltukai – Pieridae..............................5
Šeima Melsviai (mėlynukai) – Lycaenidae ..............................8
Šeima Nimfalijos – Nymphalidae..............................12
Išvados..............................21
Naudota literatūra..............................22

Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae
Nedideli drugiai plačia galva. Ilgis mažesnis už plotį, akys galvos šonuose, didelės. Antenos verpstiškos, kartais su kabliška viršūnėle. Jų ilgis iki ½ priekinio sparno. Krūtinė stambi, kojos visiškai išsivysčiusios. Sparnai, palyginti su stambiu kūnu, nedideli. Priekiniai sparnai siauri, pailgėję, su smailia viršūne. Sparno piešinį sudaro dėmės ar permatomi langeliai tamsiame fone. Ant sparnų yra išsidėsčiusios androkoninės sttruktūros – modifikuoti žvyneliai, kurie dažniausiai sudaro juosteles viršutinėje sparno dalyje. Kai kurių rūšių tikslus apibūdinimas įmanomas tik pagal genitalines struktūras. Vikšrai ant įvairių žolinių augalų. Viena rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pasaulyje žinoma apie 3000, palearktikoje – 200, Europoje – 45, Lietuvoje aptinkama 14 rūšių. Keletas šios šeimos atstovų randamų Lietuvoje:

Juodoji hesperija (Erynnis tages).
Biotopas: gyvena atvirose, gerai įšildomose, žole apaugusiose pievose, šalia mišrių miškų.
Skraidymo laikas: Lietuvoje išsivysto tik viena karta, lenkijoje galima pamatyti ir antrąją, skraidančią VII – VIII.
Mitybiniai augalai: garždenis (Lotus sp.), raženis (Securigera sp.), liucerna (MMedicago sp.) ir kiti pupiniai.
Bendras paplitimas: Europa, mažoji ir Vidurinioji Azija iki Amūro.

Pietinė hesperija (Carcharodus floccifera)
Biotopas: gyvena mišriuose, lapuočių miškuose, aptinkama prie miško keliukų, pamiškėse, kirtimuose.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: notra (Stachys sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Sibiras, mažoji Azija.

Didžioji hesperija (Pyrgus ca

arthami)
Biotopas: gyvena atvirose pievose, paupiuose, Lietuvoje rastas tik Varėnos rajone.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: sidabražolė (Potentilla sp.), bajorė (Centaurea sp.), dedešva (Malva sp.).
Bendras paplitimas: Europa, mažoji Azija, vakarų Sibiras.

Smiltyninė hesperija (Pyrgus serratulae)
Biotopas: gyvena pamiškių, laukymių pievose, gerai įšildomuose upių slėnių šlaituose.
Skraidymo laikas: V – VI.
Mitybiniai augalai: sidabražolė (Potentilla sp.), rasakila (Alchemilla sp.).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato juostos Azija, Mongolija.

Geltonmargė hesperija (Carterocephalus silvicola)
Biotopas: gyvena drėgnų miškų pievose, pamiškėse, krūmynuose, pagrioviuose.
Skraidymo laikas: V vidurys – VI vidurys.
Mitybiniai augalai: dirsė (Bromus sp.), sorokė (Milium sp.), kietavarpė (Cynosurus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Sibiras iki ramiojo vandenyno.

Miškinis storgalvis (Ochlodes sylvanus)
Biotopas: gyvena pamiškių pievose, paupiuose, paežerėse, parkuose, žmonių gyvenamoje aplinkoje.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), valkūnas (Agropyron sp.), eraičinas (Festuca sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Palearktika.
Šeima Būūriuotieji – Papilionidae
Stambūs drugiai, sparno piešinį dažniausiai sudaro juodos dėmės, juostos baltame ar geltoname fone, taip pat raudonos ar mėlynos dėmės. Galva apvali, akys pilkos, antenos buožiškos, 1/3 – ¼ priekinio sparno ilgio. Kojos gerai išsivysčiusios, priekiniai sparnai trikampiai, užpakaliniai pailgėję, dažnai su uodegėle, ovalūs, su įlinkusia analine dalimi, apvaliu ar banguotu išoriniu kraštu. Šios šeimos atstovams būdingas įlenktas užpakalinių sparnų vidinis kraštas. Patelių pilvelio gale per kopuliaciją atsiranda raginis darinys – sfragis. Šeima jungia apie 600 rūšių, kurių apie 100 gyvena palearktikoje, Europoje – 12. Lietuvoje konstatuotos 3 rūšys. Vi

ikšrai pliki, gyvena pavieniui. Už galvos jie turi kvapniąsias laiukas – osmeterijas, kurios, sudirginus vikšrą, išlenda į išorę, paskleisdamos specifinį kvapą. Lėliukės įvairaus rašto, prie augalo prisitvirtina kremasteriu ir liemens siūlu.

Juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne)
Biotopas: randamas lokaliai.
Skraidymo laikas: VI.
Mitybiniai augalai: rūtenis (Corydalis sp.).
Bendras paplitimas: Europa, mažoji ir Vidurinioji Azija.

Podalirijus (Iphiclides podalirius)
Biotopas: duomenys apie šio drugio radimą Lietuvoje abejotini. A. lešinskio sudarytoje kolekcijoje saugomi 3 drugiai, rasti Trakų raj.
Skraidymo laikas: Lenkijoje skraido antroje gegužės pusėje.
Mitybiniai augalai: dygioji slyva (Prunus spinosa), kultūrinė slyva (Prunus domestica), kriaušė (Pyrus sp.).
Bendras paplitimas: Pietų Europa, Pietų Afrika ir Vidurinė Azija.

Machaonas (Papilio machaon)
Biotopas: gyvena žmonių aplinkoje, pakelėse, pamiškėse, palaukėse.
Skraidymo laikas: pirmosios kartos drugiai pasirodo IV pabaigoje – V. Antrosios kartos drugiai skraido VII – VIII.
Mitybiniai augalai: įvairūs skėtiniai. Paprastoji morka (Daucus carota), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), paprastasis kmynas (Carum carvi), mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga).
Bendras paplitimas: Europa, Palearktika.

Šeima Baltukai – Pieridae
Baltukų šeimai priskiriami vidutinio dydžio drugiai baltais, juodai dėmėtais, geltonais, oranžiniais sparnais. Galva apvali, akys plikos, antenos siekia ½ priekinio sparno ilgio, laipsniškai storėja į viršūnę arba pasibaigia aiškia buožele. Priekiniai sparnai stačiakampio, trikampio formos. Vikšrai randami pavieniai, retai grupėmis ant įvairių kryžmažiedžių, rožinių air kitų šeimų augalų. Kelios – rūšys – svarbūs kenkėjai. Per metus – viena, dvi ar net trys kartos. Lėliukės tvirtinasi kremasteriu ir liemens siūlu. Ba

altukų šeimą sudaro apie 1000 rūšių. Palearktikoje – apie 150, Europoje – 46, Lietuvoje – 13.

Paprastoji barstytė (Leptidea sinapis)
Biotopas: gyvena pamiškėse, miško aikštelėse, pamiškių pievose.
Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: pelėžirnis (Lathyrus sp.), paprastasis garždenis (Lotus corniculatus), dobilas (Trifolium sp.).
Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Gudobelinis baltukas (Aporia crataegi)
Biotopas: paplitęs visur.
Skraidymo laikas: V – VI.
Mitybiniai augalai: paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), gudobelė (Crataegus sp.), sodo vaismedžiai: kriaušės, slyvos.
Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae)
Biotopas: aptinkamas visur.
Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – IX.
Mitybiniai augalai: įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai, ypač įvairių veislių kopūstai, ropės, sėtiniai, sėkliniai ridikėliai ir kt.
Bendras paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.

Stepinis baltukas (Pontia daplidice)
Biotopas: laukų, dykviečių gyventojas.
Skraidymo laikas: pirmos kartos V – VI, antros – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: įvairūs kryžmažiedžiai: pikulė (Sisymbrium sp.), laibesnis (Alyssum sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Azija, Šiaurės Afrika.

Pelkinis gelsvys (Colias palaeno)
Biotopas: gyvena didesnėse aukštapelkėse, jų pakraščiuose, kartais nuo gyvenamųjų vietų nutolsta iki 0,5 km.
Skraidymo laikas: VI – VIII pradžia.
Mitybiniai augalai: vaivoras (Vaccinium uliginosum).
Bendras paplitimas: Europa, šaltieji Azijos rajonai, Japonija, Šaiurės Amerika.

Dirvinis gelsvys (Colias hyale)
Biotopas: plačiai paplitusi atvirų vietų rūšis. Gyvena pievose, pamiškėse, pakelėse, dirbamuose laukuose.
Skraidymo laikas: pirmosios kartos V – VI, antrosios – VII – IX.
Mitybiniai augalai: įvairūs pupiniai – liucerna (Medicago sp.), garždenis (Lotus sp.), vikis (Vicia sp.), dobilai (Trifolium sp.)
Bendras paplitimas: Palearktika.

Citrinukas (Gonepteryx rh

hamni)
Biotopas: aptinkamas pamiškėse, miško aikštelėse, žydinčiose pievose, paupiuose.
Skraidymo laikas: VII iki užšalimo ir peržiemoję – IV – V.
Mitybiniai augalai: šaltekšnis (Frangula alnus), šunobelė (Rhamnus cathartica).
Bendras paplitimas: Europa,,Šiaurės Afrika, Azija iki Japonijos.

Šeima Melsviai (mėlynukai) – Lycaenidae
Nedideli drugiai tamsiais ar ryškių spalvų sparnais. Dominuoja melsva, violetiškai mėlyna ar oranžiškai rausva spalvos. Akys plikos ir dengtos trumpais plaukeliais su išpjova antenų pamate. Antenos buožiškos, ½ priekinio sparno ilgio, margos – su besikeičiančiais baltais ir juodais skersiniais žiedeliais. Priekiniai sparnai platūs, trikampiai. Kai kurios rūšys sunkiai apibūdinamos. Rūšies požymiai dažniausiai matyti apatinėje sparnų pusėje. Turi tipišką abiems lytims ir visai šeimai raštą, kurį sudaro dėmės ir brūkšneliai. Lytinis demorfizmas ryškus. Patinų sparnai rudi, oranžiškai raudoni, melsvi. Patelių sparnų viršus tamsių spalvų, dažniausiai rudas. Patinų priekinių kojų letenėlės be segmentacijos, patelių letenėlės normalios, sudarytos iš 5 narelių. Blauzdos su spygliais ar be jų. Spyglių ilgis ir jų buvimas – svarbus kai kurių rūšių diagnostinis požymis. Pasaulinėje faunoje yra 3500 rūšių, Palearktikoje – apie 500, Europoje – 123, Lietuvoje – 37. kelios rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Mažasis auksinukas (Lycaena phleas)
Biotopas: aptinkama visoje šalyje pamiškėse, miško pievose, ruderaliniuose plotuose.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VII – IX.
Mitybiniai augalai: rūgštynės (Rumex sp.), rūgtis (Polygonum sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Rytų Afrika, Azija iki Japonijos, Šiaurės Amerika.

Didysis auksinukas (Lycaena dispar)
Biotopas: gyvena šlapiose pievose, paupiuose, paežerėse, drėgnose pamiškėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: vandeninė rūgštynė (Rumex aquaticus), rūgštynė gudažolė (Rumex hydrolapathum).
Bendras paplitimas: Europa, išilgai Azijos iki šiaurinės Kinijos.

Beržinis zefyras (Thecla betule)
Biotopas: gyvena soduose, lapuočių miškų jaunuolynuose.
Skraidymo laikas: VII vidurys – VIII.
Mitybiniai augalai: slyva (Prunus sp.), gudobelė (Crataegus sp.), beržas (Betula sp.), lazdynas (Corylus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Azija iki Korėjos.

Ąžuolinis zefyras (Neozephyrus quercus)
Biotopas: gyvena miškų pakraščiuose, paupiuose ant ąžuolų. Nėra retas, bet dažniausiai laikosi aukštai, ant saulės apšviestų lapų.
Skraidymo laikas: VI – VIII.
Mitybiniai augalai: ąžuolas (Quercus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šaiurės Afrika, Mažoji Azija.

Guobinis uodeguotis (Satyrium w-album)
Biotopas: gyvena parkuose, pamiškėse, miško aikštelėse. Vietomis gali būti gausus.
Skraidymo laikas: VI vidurys – VIII pradžia.
Mitybiniai augalai: guoba (Ulmus sp.), labai retai liepa (Tilia sp.), ąžuolas (Quercus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Kazachstanas, Japonija.

Mažasis melsvys (Cupido minimus)
Biotopas: aptinkamas saulėtose sausose miško pievose, laukymėse, senuose žvyro karjeruose.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VII.
Mitybiniai augalai: paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria), dvispalvis raženis (Securigera varia), barkūnas (Melilotus sp.), kulkšnė (Astragalus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato juosta Azijoje iki ramiojo vandenyno.

Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus)
Biotopas: gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V, antroji – VI – VIII.
Mitybiniai augalai: šaltekšnis (Frangula alnus), dygioji šunobelė (Rhamnus catbartica), avietė (Rubus sp.), viržis (Calluna sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Šiaurės Amerika, Azija.

Juodataškis melsvys (Maculinea arion)
Biotopas: gyvena sausose, saulėtose vietose, pušynų aikštelėse, pakelėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: čiobrelis (Thymus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Azija iki Kinijos.

Akiniuotas melsvys (Plebeius argus)
Biotopas: gyvena sausuose viržynuose, aukštapelkėse, pamiškėse, miško aikštelėse.
Skraidymo laikas: VI – VIII.
Mitybiniai augalai: paprastasis garždenis (Lotus corniculatus), viržis (Calluna sp.), dobilas (Trifolium sp.), paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato Azija, Šiaurės Kinija, Japonija.

Pelkinis melsvys (Pleibeius optilete)
Biotopas: gyvena aukštapelkių pakraščiuose, vaivoriniuose šiluose
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: vaivoras (Vaccinium uliginosum).
Bendras paplitimas: Europa, šiauriniai Azijos rajonai iki Japonijos, Šiaurės Amerika.

Geltontaškis melsvys (Aricia gestis )
Biotopas: gyvena sausose miško pievose, apleistuose žvyro karjeruose.
Skraidymo laikas: pirma karta V – VI, antra – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: snaputis (Erodium sp.), saulenis (Helianthemum sp.).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato Azija.

Rudasis melsvys (Aricia artaxerces)
Biotopas: gyvena sausose miško pievose, kirtimuose, pamiškėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: snaputis (Geranium sp.), dalgutis (Erodium sp.), saulenis (Helianthemum sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, vidutinio klimato Azija iki Mongolijos.

Smiltyninis melsvys (Polyommatus dorylas)
Biotopas: gyvena sausų pušynų pamiškėse, aikštelėse, pakelėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria), čiobrelis (Thymus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Mažoji Azija.

Dirvinis melsvys (Poluommatus icarus)
Biotopas: gyvena pievose, pakelėse, palaukėse, pamiškėse. Tai vienas iš dažniausiai randamų ir visur paplitusių drugių.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VII – IX.
Mitybiniai augalai: dobilas (Trifolium sp.), vikis (Vicia sp.) ir kiti pupiniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, vidutinio klimato Azija.
Stepinis melsvys (Polyommatus koridon)
Biotopas: gyvena sausose panemunės pievose.
Skraidymo laikas: VII – IX.
Mitybiniai augalai: dvispalvis raženis (Securigera varia).
Bendras paplitimas: Europa.
Šeima Nimfalijos – Nymphalidae
Vidutinio dydžio ir stambūs drugiai. Sparnai pilki, rudi, ochriškai geltoni, kai kurių rūšių ryškiai margi. Galva apvali, akys plikos. Antenos ne ilgesnės nei ½ priekinio sparno ilgio, buožiškos. Abiejų lyčių priekinės kojos nevisiškai išsivysčiusios ir vaikštant nenaudojamos. Priekiniai sparnai trikampiai, platūs, su lanku išlenktu priekiniu kraštu, išorinis kraštas taip pat išlenktas, apatinis lygus. Priekiniuose sparnuose viena A (analinė) gysla, užpakaliniai sparnai su 2 A gyslomis. Lietuvoje aptinkami šios šeimos atstovai grupuojami į 3 pošeimius, kurių Nymphalinae pasižymi labai margais sparnais, primenančiais šachmatų lentą. Pošeimio Heliconinae atstovai labai įvairūs. Kai kurie jų beveik vienspalviai, kiti oranžiniai su juodais taškais. Pošeimio Satyrine atstovai pasižymi tuo, kad jų sparnai turi didesnes ar mažesnes akies pavidalo dėmes. Pasaulinėje faunoje žinoma 7000, Palearktikoje – 500, Europoje – 217, o Lietuvoje – 59 rūšys. Dalis šios šeimos drugių yra keliautojai, nuskrendantys tūkstančius kilometrų. Kelios rūšys svarbios kaip biologinės kovos agentai (jų vikšrai minta piktžolėmis), dar kelios rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Didysis perliukas (Argynnis paphia)
Biotopas: gyvena miško pievose, pamiškėse, miškingose pakelėse.
Skraidymo laikas: VII – VIII vidurys.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.), avietė (Rubus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Amerika, vidutinio kalimato Azija.

Juodakis perliukas (Argynnis adippe)
Biotopas: gyvena miško pievose, pamiškėse, laukymėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Rytų Afrika, vidutinio klimato Azija iki Japonijos.

Pušyninis perliukas (Argynnis niobe)
Biotopas: gyvena sausose miško pievose, laukymėse, miškingose pakelėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, vakarinė Azija iki Irano.

Pelkinis perliukas (Boloria eunomia)
Biotopas: gyvena aukštapelkėse, jų pakraščiuose.
Skraidymo laikas: VI.
Mitybiniai augalai: durpyninė našlaitė (Viola palustris), spanguolė (Oxycoccus sp.), vaivoras (Vaccinium uliginosum).
Bendras paplitimas: Vidurios ir Rytų Europa, Šiaurės Amerika, šiaurinė Azijos dalis iki Ramiojo vandenyno.

Gelsvasis perliukas (Brenthis ino)
Biotopas: vaisur paplitusi gausi rūšis. Gyvena drėgnuose durpingose pievose, žemapelkėse, paupiuose, drėgnose pamiškėse.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: vingiorykštė (Filipendula sp.), vaistinė kraujalankė (Sanguisorba officinalis), avietė (Rubus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato Azija iki Japonijos.

Stepinis perliukas (Brenthis hecate)
Biotopas: gyvena Šventosios upės baseino pievose.
Skraidymo laikas: VI vidurys – VII.
Mitybiniai augalai: paprastoji vingiorykštė (Filipendulas vulgaris).
Bendras paplitimas: Viduržemio regionas, Vengrija, Slovakija, Vidurio Azija.

Sidabrinis perliukas (Issoria lathonia)
Biotopas: gyvena laukuose, pakelėse, dirvonuose.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VI – IX.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Azija iki Kinijos.

Pievinis perliukas (Boloria titania)
Biotopas: gyvena drėgnose pievose, pamiškėse, laukymėse.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VII, antroji – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Amerika, vidutinio klimato Azija.

Mažasis perliukas (Boloria dia)
Biotopas: gyvena drėgnose pievose, pamiškėse, laukymėse.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: našlaitė (Viola sp.), avietė (Rubus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato Azija iki Kinijos.

Šiaurinis perliukas (Boloria frigga)
Biotopas: randamas aukštapelkėse.
Skraidymo laikas: VI.
Mitybiniai augalai: avietė tekšė (Rubus chamaemorus).
Bendras paplitimas: Fenoskandija, atskiri židiniai Baltarusijoje ir Lietuvoje, Šiaurės Airija, Šiaurės Amerika (Kolorado kalnai).

Admirolas (Vanessa atalanta)
Biotopas: gausu soduose, daržuose, aptinkamas visoje Lietuvoje.
Skraidymo laikas: V pabaiga – VI, VII – IX.
Mitybiniai augalai: dilgėlė (Urtica sp.).
Bendras paplitimas: vakarų Palearktika, Šiaurės Afrika, mažoji Azija, nuo Šiaurės Amerikos iki Gvatemalos, naujoji Zelandija (atvežtas).

Usninukas (Vanessa cardui)
Biotopas: aptinkamas žydinčiose pievose ant usnių, dagių žiedų.
Skraidymo laikas: V – IX.
Mitybiniai augalai: dagys (Carduus sp.), usnis (Cirsium sp.), kardažolė (Onopordum sp.), šalpusnis (Tussilago sp.), varnalėša (Arctium sp.), dilgėlė (Urticia sp.).
Bendras paplitimas: visur, išskyrus Pietų Ameriką.

Spungė (Inachis io)
Biotopas: ypač gausu gyvenvietėse, palaukėse, pamiškėse, kur aktyviai lanko įvairius žydinčius laukinius bei kultūrinius augalus.
Skraidymo laikas: iš lėliukų drugiai pasirodo VII, skraido iki vėlyvo rudens ir peržiemoję skraido iki V pabaigos.
Mitybiniai augalai: dilgėlė (Urticia sp.).
Bendras paplitimas: vidutinio klimato juostoje nuo Europos iki Japonijos.

Mažasis dilgėlinukas (Araschnia levana)
Biotopas: pamiškės, parkai, miško pievos, laukymės.
Skraidymo laikas: pirmoji karta IV pabaiga, antroji – VII – VIII.
Mitybiniai augalai: didžioji dilgėlė (Urtica dioica).
Bendras paplitimas: Europa – iki kaukazo, Sibiras, Japonija.

Daugiaspalvė pleštekė (Nymphalis polychloros)
Biotopas: aptinkama pamiškėse, prie miško kelių, laukymėse, gyvenvietėse.
Skraidymo laikas: VII – IX ir peržiemoję iki V pabaigos.
Mitybiniai augalai: guoba (Ulmus sp.), blindė (Salix caprea), tuopa (Populus sp.), įvairūs vaismedžiai.
Bendras paplitimas: Europa, Vakarų ir Vidurio Azija, Sibiras, Kaukazas.

Baltmargė šaškytė (Euphydryas maturna)
Biotopas: gyvena drėgnuose lapuočių miškuose. Aptinkamas pamiškėse, prie miško kelių.
Skraidymo laikas: VI.
Mitybiniai augalai: uosis (Fraxinus sp.), veronika (Veronica sp.) ir kiti žoliniai augalai.
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato juostos Azija iki Altajaus kalnų.
Karpytūnė (Polygonia c-album)
Biotopas: gyvena pamiškėse, paežerėse, paupiuose, parkuose, gyvenviečių pakraščiuose.
Skraidymo laikas: IV – VI ir VII – VIII.
Mitybiniai augalai: dilgėlė (Urticia sp.), apynys (Humulus sp.), lazdynas (Corylus sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Azija, Šiaurės Afrika.

Didžioji šaškytė (Melitaea phoebe)
Biotopas: gyvena sausose pamiškėse, miško pievose, laukymėse.
Skraidymo laikas: VI – VIII.
Mitybiniai augalai: bajorė (Centaurea sp.), usnis (Girsium sp.), geltė (Serratula sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Vidurio Azija iki Kinijos.

Margoji šaškytė (Melitaea britomartis)
Biotopas: gyvena miško pievose, pamiškėse, laukymėse.
Skraidymo laikas: V – VIII.
Mitybiniai augalai: siauralapis gyslotis (Plantago lancelota), veronika (Veronica sp.).
Bendras paplitimas: Vidurio Europa, azija iki vidutinio klimato juostos, Rytų Sibiras.

Didysis juodmargis (Limentis populi)
Biotopas: gyvena lapuočių ir mišrių miškų pamiškėse, miško kelių pakraščiuose.
Skraidymo laikas: VI.
Mitybiniai augalai: drebulė (Populus tremula), juodoji tuopa (Populus nigra).
Bendras paplitimas: Europa, vidutinio klimato juostos Azija iki Japonijos.

Puošnioji vaiva (Apatura ilia)
Biotopas: gyvena lapuočių miškuose. Dažniausiai matoma miško pakraščiuose, ant miško kelių, prie dirbamų laukų.
Skraidymo laikas: VI – VII.
Mitybiniai augalai: drebulė (Populus tremula), juodoji tuopa (Populus nigra).
Bendras paplitimas: Vidurio Europa iki Uralo kalnų, Azija.

Margasis satyras (Pararge aegeria)
Biotopas: gyvena tamsiuose miškuose, retai išskrenda į pamiškes, pakeles.
Skraidymo laikas: dvi kartos. Pirmoji – V – VI., antroji – VII – VIII vidurys.
Mitybiniai augalai: valkūnas (Agropyron sp.), paprastasis varputis (Elytrigia repens) ir kiti varpiniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, mažoji ir Vidurio Azija.

Mažasis rudasis satyras (Lasiommata petropolitana)
Biotopas: gyvena atvirose pušynų, eglynų aikštelėse. Lietuvoje pagautas tik kartą Rokiškio rajone.
Skraidymo laikas: V pabaiga – VI.
Mitybiniai augalai: eraičinas (Festuca sp.), miglė (Poa sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa: Pirėnai, Alpės, Karpatai, Fenoskandija, Baltijos šalys, Rusija iki Amūro.

Rudasis satyras (Lasiiommata madera)
Biotopas: gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, matomas pamiškėse, prie miško kelių, kirtimuose, aikštelėse.
Skraidymo laikas: V pabaiga – VII pradžia.
Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), jonažolė (Glyceria sp.), eraičinas (Festuca sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, mažoji ir Vidurinioji Azija, Himalajai.

Akiuotasis satyras (Lopinga achine)
Biotopas: gyvena lapuočių, mišriuose miškuose, pamiškėse, kvartalinėse.
Skraidymo laikas: V pabaiga – VI.
Mitybiniai augalai: svidrė (Polium sp.), valkūnas (Agropyron sp.), šunažolė (Dactylis sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės, Vidurio Azija iki Amūro, Japonija.
Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia)
Biotopas: gyvena drėgnose paupių, paežerių pievose, švylinės žemapelkėse.
Skraidymo laikas: Vi – VII.
Mitybiniai augalai: švylys (Eriophorum sp.), saidra (Rhynchospora sp.), viksva (Carex sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Šiaurės Vakarų Europa, vidutinio klimato juostos Azija iki Pamiojo vandenyno.

Tamsusis satyriukas (Coenonympha arcania)
Biotopas: gyvena pamiškėse, pakelėse, paežerių, paupių pievose, laukymėse. Aptinkamas visoje šalyje.
Skraidymo laikas: VI – VIII vidurys.
Mitybiniai augalai: striepsnė (Melica sp.), strugė (Brachypodium sp.), kietvarpė (Cynosurus sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Sibiras.

Gelsvasis satyriukas (Coenonympha pamphilus)
Biotopas: gyvena pamiškių, paupių, paežerių pievose, laukymėse, gyvenviečių pakraščiuose.
Skraidymo laikas: pirmoji karta V – VI, antroji – VII – IX.
Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), briedgaurė (Nardus sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, mažoji ir Vidurio Azija, Sibiras.

Tamsusis satyras (Aphantopus hyperanthus)
Biotopas: gyvena pamiškių, paežerių, paupių pievose, miškų aikštelėse, palaukėse, pakelėse. Aptinkami visoje šalyje.
Skraidymo laikas: VI – VIII.
Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), smilga (Agrostis sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Azija iki ramiojo vandenyno.

Paprastasis jautakis satyras (Maniola jurtina)
Biotopas: gyvena pakelėse, pamiškėse, palaukėse, pievose. Plačiai papitusi ir gausi šalyje rūšis.
Skraidymo laikas: Vi – IX vidurys.
Mitybiniai augalai: miglė (Poa sp.), smilga (Agrostis sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Mažoji Azija.

Tamsioji erezija (Erebia ligea)
Biotopas: gyvena lapuočių, mišrių miškų pievose, laukymėse, tarpinio tipo pakelėse.
Skraidymo laikas: VII – VIII.
Mitybiniai augalai: sorokė (Milium sp.), pirštuotė (Digitaria sp.), miglė (Poa sp.)
Bendras paplitimas: Europa, azija iki Kamčiatkos, Japonija.

Šilinė erezija (Erebia aethiops)
Biotopas: gyvena pušynų pievose, aikštelėse, kirtimuose. Labai reta rūšis.
Skraidymo laikas: VII – VIII.
Mitybiniai augalai: melvenė (Molinia sp.), valkūnas (Agropyron sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Mažoji, Vidurio Azija, Kaukazas.

Juodmargis satyras (Melanargia galathea)
Biotopas: aptinkami pievose, laukymėse, pakelėse.
Skraidymo laikas: VII.
Mitybiniai augalai: motiejukas (Phleum sp.), valkūnas (Agropyron sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Pietų ir Vidurio Europa. Nuolat randamas Baltarusijoje, Gomelio srityje, Estijoje ir Latvijoje.

Juodais satyras (Hipparchia alcyone)
Biotopas: gyvena labai sausuose smėlynuose, apaugusiuose retomis pušimis, karinių poligonų teritorijose, elektros perdavimo linijų juostose, pamiškėse, kirtimuose.
Skraidymo laikas: VI pabaiga – VIII.
Mitybiniai augalai: strugė (Brachypodium sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa, Rytų Afrika.

Pušyninis satyras (Hipparchia semele)
Biotopas: gyvena sausuose pušynuose, kirtimuose, elektros perdavimo linijų juostose, pajūrio kopose.
Skraidymo laikas: VI – VIII.
Mitybiniai augalai: valkūnas (Agropyron sp.), šluotsmilgė (Deschampsia sp.), smilgenė (Airia sp.) ir kiti migliniai.
Bendras paplitimas: Europa.

Pietinis satyras (Hipparchia statilinus)
Biotopas: gyvena jaunų pušynų pakraščiuose, atviruose smėlynuose su samanų, kerpių danga.
Skraidymo laikas: VII vidurys – VIII vidurys.
Mitybiniai augalai: dirsė (Bromus sp.), miglė (Poa sp.), eraičinas (Festuca sp.).
Bendras paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, mažoji Azija.

Pelkinis satyras (Oeneis jutta)
Biotopas: gyvena didesnėse aukštapelkėse, kur mėgsta tupėti ant pušų kamienų.
Skraidymo laikas: V.
Mitybiniai augalai: įvairūs migliniai (Poaceae sp.).
Bendras paplitimas: Rytų Europa, Sibiras iki Aliaskos.

Išvados.

1. Atlikus Lietuvoje gyvenančių dieninių drugių šeimų sparnų ilgių išmatavimus, rezultatai buvo tokie (matomi apačioje esančioje lentelėje), kad mažiausi sparnų ilgiai buvo hesperijų (Hesperiidae) šeimos – 13,2 cm, o ilgiausi sparnai – būriuotųjų (Papilionidae) – net 27,5 cm.

2. Tiek hesperijų (Hesperiidae) – 40%, baltukų (Pieridae) – 57,2%, nimfalijų (Nymphalidae) – 36,7 % ir melsvių (Lycaenidae) – 37,8% šeimų tipiški biotipai yra pamiškė ir miško pieva. Melsviai ir nimfalijos aptinkami visuose 8 biotopuose (pievoje, mišriame miške, paupyje, pamiškėje, miško pievoje, pievose prie vandens, parkuose daržuose, kultūrinėse vietose, laukuose, dykvietėse, pakelėse). Hesperijų nesutinkame parkuose, daržuose, kultūrinėse vietose, laukuose, dykvietėse, pakelėse, o baltukai atvirkščiai – pievose, mišriuose miškuose, paupiuose. Būriuotieji aptinkami tik pievose, pievose prie vandens

3. Hesperijų (Hesperiidae) didžiąją dalį mitybinių augalų sudaro varpinių šeima – 36,7%, kaip ir nimfalijų (Nymphalidae) – 26,1%. Baltukai (Pieridae) dažniau sutinkami ant pupinių (Fabacea) – 35,8%ir kryžmažiedžių – 42,9%(Cruciferae) augalų. Melsviai (Lycaenidae) labiausiai mėgsta pupinius -27,1% ir rūgtinius (Polygonaceae) – 12,6% augalus. Ir būriuotųjų mėgstamiausios šeimos yra erškėtiniai (Rosaceae), žvirbliarūtiniai (Fumariaceae), salieriniai (Apiaceae) ir rūtiniai (Rutaceae).

Naudota literatūra:
1. P. Ivinskis, J. Augustauskas „Lietuvos dieniniai drugiai“. Kaunas, Lututė, 2004.
2. R. Kazlauskas „Lietuvos drugiai“. Vilnius, Mokslas, 1984.
3. Internetiniai puslapiai.

Leave a Comment