Oda ir jos prieziūra

Odos sandara

Oda-ne tik mūsų kūno danga,ji atlieka daug kitų sudėtingų funkcijų:saugo organizmą nuo išorės poveikio, pažeidimo,padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir vandens kiekį organizme, šalina medžiagų apykaitos atliekas.Oda mus saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio-nuo perkaitimo ir atšalimo, radioaktyvių saulės spindulių,vandens ir įvairių cheminių medžiagų, kurios tam tikromis aplinkybėmis supa mūsų kūną.Oda pakankamai tvirta, tačiau ji ir minkšta, ir elastinga.

Oda susideda iš dviejų sluoksnių:paviršinio-epidermio ir giliojo-tikrosios odos.Odoje yra tam tikrų darinių (plaukų, nagų, prakaito ir riebalinių liaukų).Epidermis-tai daugiasluoksnis plokščias epitelis iš kelių eiilių ląstelių.Jo pamatinio sluoksnio ląstelės geba daugintis, po pasidalijimo jos slenka link paviršinių sluoksnių (vidutiniškai jos pasiekia paviršinį epidermio sluoksnį per 3-4 savaites).Epidermio paviršinis sluoksnis vadinamas raginiu, jo ląstelės plokščios,ragėja pleiskanoja ir nukrinta.Raginio sluoksnio ląstelių citoplazmoje gausu baltyminio komplekso-keratino.Delnų ir padų raginis sluoksnis ypač storos, tuo tarpu kitų kūno vietų-daug plonesnis.Epidermyje apstu pigmentinių ląstelių (melanocitų)ir pigmentų granulių (nuo jų kiekio priklauso odos spalva), o taip pat ir imuninių ląstelių-makrofagų, todėl oda saugo mus nuo bakterijų ir virusų.
Po epidermiu yra tikroji oda (dderma), susidedanti iš paviršinio-spenelinio ir gilesnio-tinklelinio sluoksnių.Spenelinis
sluoksnis banguotas, jo iškilumai ir įdubos atitinka epidermio bangeles.Tikrosios odos speneliai nevienodai giliai įsiterpia į epidermį.Ten, kur mechaninis odos poveikis didesnis-speneliai didesni (paduose ir delnuose nuo jų priklauso savitas kiekvieno žmogaus odos linijų piešinys, ma

atomas pirštų atspauduose).Tinkleliniame sluoksnyje yra tankus kolageninių ir elastinių skaidulų tinklas.Skaidulų kryptis lemia odos linijų ir raukšlių kryptį.Tikroje odoje yra riebalų ir prakaito liaukų, plaukų, susidedančių iš šaknies ir stiebo, kraujagyslių ir nervų, plaukuotose vietose-dar ir lygiųjų plaukus šiaušiančių raumenų.Nervų galūnėlės įsiterpia ir į epidermį, bet kraujagyslės išsiraizgo tik tikrojoje odoje.Plaukai išlenda virš odos, liaukų latakėliai atsiveria epidermio paviršiuje.
Prakaito liaukos yra dvejopos:ekrininės ir apokritinės.Ekrininės-tai vamzdinės liaukos, kurių sekrecinės dalys susiraičiusios giliai tikrojoje odoje ar poodyje, jos atsiveria epidermyje į prakaito porą.Šios visoje odoje išplitusios liaukos svarbios šilumos reguliacijai.Jų veikla priklauso nuo aplinkos sąlygų ir nervų sistemos būklės (jas inervuoja vegetacinė nervų sistema).Nervinės įtampos metu ar padidėjus aplinkos temperatūrai,prakaito išskiriama dažniausiai gerokai daugiau.

Skalpo sandara

Apokrininės prakaito liaukos yra didesnės už ekrinines, šakotos, jų latakai attsiveria į plauko šaknį.Šios liaukos išsidėsčiusios tik tam tikrose kūno vietose:pažastyse ,krūties spenelyje, lyties organų srityje, apie išangę.Jos pradeda funkcionuoti tik lytinio brendimo metu, išskiria klampaus sekreto ir tam tikro kvapo medžiagų, pasižyminčių lytiniais skirtumais.

Riebalų liaukų yra visoje kūno odoje, tačiau daugiausia jų-plaukuotoje galvos, veido, nugaros ir krūtinės srityje.Jų ištekamieji latakėliai atsiveria į plaukų maišelius (burnos kampučiuose, krūties spenelyje, lyties organų srityje jos atsiveria epidermio paviršiuje).Riebalų liauka daugiasluoksniu plokščiu epiteliu išklotu latakėliu išskiria sekreto-odos riebalų (sebum).Jie sutepa plaukus,minkština odą.Riebalų liaukų veiklą įtakoja ir

r lytiniai hormonai.
Epidermyje ir tikroje odoje gausu nervinių galūnėlių-lietimo ir spaudimo, šilumos ir šalčio, niežulio ir skausmo receptorių, kurie svarbūs apsauginėms reakcijoms.

Plaukai ir nagai-tai suragėję epidermio dariniai.Nago plokštelė susideda iš žvynelių,kuriuose gausu keratino,ji nekraujuoja, nes neturi nei nervų skaidulų.Nago kūnas-tai plokštelės dalis, kurios neužkloja oda.Vienas nago kraštas laisvas, o kitas (nago šaknis) įsiterpia į odos raukšlę, vadinamą nago guoliu ir nugrimzta į tikrąją odą.Nagas auga, dauginantis guolio ląstelėms.Labiausiai nago paviršiuje esančios ir artėjančios link nago paviršiuje esančios ir artėjančios link nago
Laisvojo krašto ląstelės suragėja, užsipildo keratinu.Kai pažeidžiamos nago guolis,nago augimas sutrinka, jis gali nukristi.

Nago formą lemia genetiniai faktoriai.Sveikas nago kūnas rausvas,nes po juo yra kraujagyslių.Greta nago šaknies yra maitinis pusmėnulis (lanula), pro kurį nepersišviečia giliau esantis kapiliarų tinklas (čia nago plokštelė storesnė ir nevisiškai
suragėjusi).Odos raukšlelė,užslenkanti ant nago plokštelės,vadinama antnagiu.

Plaukai dengia beveik visą kūną,išskyrus delnus ir padus.Skiriami švelnūs, ploni, trumpi kūno dangos gyvaplaukiai
ir storesni, ilgesni, labiau pigmentuoti tam tikrų kūno vietų plaukai-skalpo(jų esti apie 120 000), ant akių, pažastų, lyties organų, vyrų-dar ir barzdos, kartais krūtinės bei nugaros.Gyvaplaukių gausa ir kitų vietų plaukuotumas priklauso
nuo lyties, rasės, paveldėtų veiksnių.

Plaukas turi laisvą stiebą ir odoje esančią šaknį.Plauko stiebas
Susideda iš suragėjusio epidermio ląstelių, kuriuose yra keratino.
Plokščios epidermio ląstelės lyg čerpės užkloja viena kitą.Stiebo viduje yra še
erdis, čia tarp suragėjusių ląstelių yra oro tarpelių (gyvaplaukiai šerdies neturi).Šerdį supa žievė,kurioje yra pigmento granulių.Melanino kiekis lemia plauko spalvą (pigmentas būna juodas,rudas,geltonas).Plaukai žyla dėl to, kad senstant trinka pigmento gamyba, tarp ląstelių daugėja oro tarpelių.

Plauko šaknis yra plauko maišelyje, kuris yra įsiterpęs į odą.Į šį maišelį atsiveria riebalų liaukos, čia tvirtinasi ir plauko šiaušiamieji raumenys.Jeigu šalta arba žmogus susijaudina, išsigąsta, šie raumenukai susitraukia ir pašiaušia plaukelius,oda tampa panaši į ,,žąsies odą’’.Šaknis baigiasi stormeniu-svogūnėliu (čia gausu kraujagyslių ir nervų).Kai svogūnėlio ląstelės dalijasi,plaukas auga.Pažeidus plauko šaknį,
Toje vietoje plaukas gali daugiau nebeataugti.

Plaukai auga cikliškai.Paūgėjas plaukas po tam tikro laiko pereina į ramybės būvį,kurio metu plaukai iškrenta (plauko stormuo atsiskiria, netenka spalvos ir pasislenka aukštyn, sudarydamas vadinamąją plauko kolbą;apačioje besiformuo- jantis naujas plauko svogūnėlis išstumia senąjį plauką).Papra-stai 10-15proc.plaukų visada yra ramybės būvyje.Trinkdami galvą galime pastebėti išslinkusių plaukų, kurių vienas galas panašus į kolbą ar kuoką.Plauko svogūnėlio ląstelės dauginasi labai greitai.Galvos plaukai per mėnesį vidutiniškai paauga apie 1,25cm.

Plaukų forma priklauso nuo jo stiebo skerspjūvio:tiesių plaukų stiebo skerspjūvis apvalus, banguojančių, garbanotų plaukų-ovalo,susiraičiusių ir tankių plaukų-dažniausiai elipsės arba inksto pavidalo.Plaukų tankis ir forma priklauso nuo paveldėtų veiksnių,rasės.Indėnų,eskimų,daugelio europiečių plaukai tiesūs,negroidų-garbanoti.Plaukai dažniausiai slenka įvairių ligų metu,o taip pat senstant.Vyrai linkę labiau plikti nei moterys (tai lemia skirtingų hormonų veikla).

Odos spalva

Odos spalva pr

riklauso nuo pigmentinių ląstelių-melanocitų, kurie gamina melanino granules.Baltaodžių melanino granulių daugiau yra epidermio pamatiniame sluoksnyje, o tamsiaodžių-visuose epidermio sluoksniuose.Beje, tamsiaodžių melanocitai gamina gerokai daugiau pigmento.Melanino yra ne tik odoje (jo gausu plaukuose, rainelėje).Melaninas apsaugo giliau esančius audinius nuo žalojančių saulės spindulių (kuo tamsesnė oda,tuo geresnė apsauga).

Melanocitų paviršiuje vyksta sudėtingi cheminiai procesai,per kuriuos tirozinas (amino rūgštis) paverčiamas melaninu.Susintetintas melaninas juda ląstelės centro ir apsupa jautrų pažeidimams branduolį.Saulės ar dirbtiniai ultravioletiniai spinduliai skatina melanino gamybą, pigmentas kaupiasi ląstelėje, melanocitai padidėja, todėl oda paruduoja (įdegama).Žmonės įvairiai reaguoja į saulės saulės spindulius,tačiau galiausiai visų oda patamsėja,išskyrus albinosus (jie turi įgimtą melanino gamybos ydą).

Odos spalva priklauso ir nuo kitų veiksnių.Sveiko žmogaus oda dėl kraujyje ir audinių skystyje esančių tam tikrų medžiagų yra gelsvoko atspalvio.Jeigu kraujagyslės išsiraizgo giliau poodyje arba jų spindis siauresnis,tuomet oda esti baltesnė,ir atvirkščiai,jeigu kraujagyslės labiau paviršiuje,daugiau išsiplėtusios-oda rausvesnė.Sveiko žmogaus odos spalvą keičia įvairūs veiksniai:oda parausta,kraujagyslėms išsiplėtus (nuo karščio,susijaudinimo),o išbąla-susitraukus(nuo šalčio,išgąsčio).
Oda pamėlsta, kai kraujyje stokojama deguonies (ilgai buvus šaltyje,sergant širdies ligomis).Įvairios ligos (širdies ir kraujagyslių,plaučių,kraujo,inkstų,kepenų) gali labai pakeisti odos spalvą:sergančiųjų hipertonija oda dažniausiai esti paraudusi,sergantys mažakraujyste ir inkstų ligomis yra išbalę,sergančiųjų kepenų ligomis oda dažniausiai pagelsta.

Prakaito liaukos

Normali žmogaus kūno temperatūra svyruoja nuo 36 iki 37laipsnių.Beje,kiekvieno žmogaus temperatūra paros metu nekinta.Jeigu ji itin sumažėja arba padidėja,organizmui gresia rimtas veiklos sutrikimas.Dėl to normalios kūno temperatūros palaikymas-viena svarbiausių hemeostazės mechanizmo užduočių.Čia itin svarbios prakaito liaukos,nes garuodamas vanduo organizmą atšaldo (šiluma atiduodama aplinkai).

Beje,termoreguliacijoje svarbų vaidmenį atlieka ir oda bei plaučiai:išsiplėtus paviršinėms odos kraujagyslėms,daugiau šilumos atiduodama aplinkai,o susitraukus-mažiau;per plaučius su iškvepiamu oru pasišalina vandens garų,tačiau žmogaus organizmui nebūdingas padažnėjęs kvėpavimas,jeigu aplinkos temperatūra aukšta (pvs.,tuomet šunys, plačiai atvėrę žabtus,kvėpuoja dažniau).

Vadinasi,prakaituojant galima atiduoti aplinkai daug daugiau energijos nei dėl kitų minėtų termoreguliacinių mechanizmų.Kartu su prakaitu išsiskiria ne tik vanduo,bet ir organizmo medžiagų apykaitos produktai, druskos, dėl to prakaituojant šiek tiek reguliuojama vandens ir elektrolitų pusiausvyra.Prakaito liaukos veikia aktyviau,išgėrus daug (ypač karšto) skysčio,suaktyvėjus medžiagų apykaitai, o silpniau-kai organizmas netenka vandens(pvs.,vemiant,viduriuojant).Gausiau
Prakaituojama ir fizinio krūvio metu arba,jeigu dėl ligos pakyla kūno temperatūra.

Emocinė būklė taip pat turi reikšmės prakaitavimui (tuomet labiau veikiamos apokritinės liaukos).Išsigandus ar susijaudinus, dažnai išpila prakaitas.Prakaito liaukos intervuoja simpatinė nervų sistemą,kuri jas aktyvina,dėl to streso metu,kaip taisyklė,prakaituojama.prakaitavimą reguliuoja nugaros,pailgųjų smegenų,pogumburio ir net žievės centrai.Beje,kai karšta,pirmiausia pradeda prakaituoti veidas,po to kūno dalys,vėliausiai-delnai ir padai,o išsigandus jie ima prakaituoti pirmiausia.

Vidutiniškai normaliomis sąlygomis vidutinėse klimatinėse zonose per parą išskiriama apie 0,5l prakaito,tačiau prireikus šis kiekis kinta (itin karštoje aplinkoje žmogus gali išskirti ir 10l prakaito per parą).Prakaitas susideda iš vandens ir įvairių neorganinių bei organinių medžiagų.Prakaite yra natrio chlorido (dėl to jis sūrus),šlapalo,šlapimo rūgšties,amoniako,riebiųjų rūgščių ir kt.

Prakaito kvapas,kartais ir spalva,gali kisti,sergant įvairiomis lygomis:šiltine,tuberkulioze,reumatu,inkstų ligomis.Gausiai prakaituojama ir dėl kai kurių ligų (lėtinės infekcijos, tuberkuliozės,hipertireozės).Mažiau prakaituojama senatvėje, sergant skydliaukės nepakankamumui ir kai kuriomis odos ligomis.

Prakaito liaukų rūšys

Odoje esama apie 2mln. Prakaito liaukų.Ekrininės prakaito liaukos išplitusios visur odoje,atsiveria odos epidermyje į prakaito porą,o apokrininės,kurių yra tik tam tikruose kūno vietose (pažastyse,krūties spenelio laukelyje, lyties organų srityje),-į plauko folikulus.Ekrininių prakaito liaukų neaptinkama lūpų raudonyje,varpos galvutėje.Itin daug šių liaukų yra delnuose ir paduose.Šių liaukų sekrecinės dalys esti susiraičiusio vamzdelio pavidalo giliai tikrojoje odoje ir poodyje.Vamzdeliuose esama mioepitelinių ląstelių,kurioms susitraukiant iš liaukos išsiskiria sekreto.Ekrininės prakaito liaukos itin svarbios termoreguliacijai.

Apokrininės prakaito liaukos šakotos,didesnės už ekrinines, per mikroskopą jos panašios į žemės kanalėlius,kuriuos ką tik išrausė sliekas.Jos formuojasi kartu su plaukais,o pradeda aktyviai funkcionuoti tik lytinio brendimo metu.Šių liaukų veiklai itin didelės reikšmės turi nervų sistema ir kai kurie hormonai.Emocinė būklė ypač veikia apokrinines liaukas: išsigandus,jaučiant skausmą,lytinio sujaudinimo metu jos labai veiklios.Jų išskiriamas sekretas turi specifinį kvapą,kuris priklauso nuo lakiųjų riebiųjų rūgščių,hormonų bei nuo kūno dangos mikroorganizmų ir prakaito sąveikos.Ilgai nesiprausiant, kvapas gali būti itin nemalonus.Beje,kiekvieno žmogaus kūno kvapas savotiškas,skirtingas.

Prakaitavimo mechanizmas

Jeigu odoje ar kituose organuose sudirginami šilumos receptoriai (Rūfino kūneliai), impulsai juntamosiomis skaidulomis sklinda į prakaito liaukų veiklą.Padidėjusi kraujo temperatūra-taip pat veikia šilumos centrus (ypač pogumbrį), kurie siunčia impulsus į prakaito liaukas.Prakaituojama ir dėl emocicinių veiksnių,tuomet čia įsijungia ne tik pogumbris,bet ir smegenų žievė.

Sunkiai fiziškai dirbant ar aktyviai sportuojant,išskiriama daug
Prakaito,tuomet reikia papildyti ne tik vandens,bet ir druskų stygių (galima vartoti tam tikras druskų turinčias tabletes).Jeigu druskų stoka nekompensuojama,gali kilti traukuliai,skaudėti galvą.Kartais žmogus gali priprasti,adaptuotis prie tokių sąlygų,
tuomet išskiria mažiau druskų.

Jeigu karštą dieną organizmas nesugeba prisitaikyti ir negerina daugiau prakaito,gali ištikti saulės smūgis.Staigiai neatšaldžius organizmo,gali sutrikti ir smegenų veikla;labai retai
Nuo saulės smūgio mirštama.Beje,prakaitas aktyviai garinamas tik tuomet,jeigu aplinkoje nedrėgna.Kai karšta ir drėgna, prakaitavimo mechanizmas sutrinka,nes vandens garai negali kondensuotis.Tuomet prakaitas padengia plonu sluoksniu kūno paviršių ir iš porų jo išskiriama mažiau.Dėl to nepratusiems karšto ir drėgno klimato zonose būna labai sunku.Prakaitavimas sutrinka,jeigu drabužiai itin apgludę kūną ir nepraleidžia oro,nėra jokio laisvo tarpelio ir ,,kūnas nekvėpuoja’’.Tuomet taip pat nėra sąlygų atiduoti šilumą aplinkai,galima greitai perkaisti,jaučiamas itin nesmagiai,kūnas esti glitus,karšta.

Fucidinas-kiekvienų namų

vaistinėlės vaistas

Sveika žmogaus oda atspari daugumai bakterijų.Kad žmogus užsikrėstu, reikia būti imliam šioms infekcijoms.Beveik visada egzistuoja vienas ar keletas faktorių, dėl kurių imlumas infekcijai padidėja.

Sveika oda nėra sterili ir tokia jokiu būdu negalėtų būti.Odos paviršiuje yra geros sąlygos mikroorganizmams augti.Jos paviršiuje yra riebalų, baltymų, azoto turinčių medžiagų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir kt., kurie susidaro odos ragėjimo procese bei veikiant odos liaukutėms.Nuolatiniai sveikos odos mikroorganizmai yra bakterijos ir tik vienintelis grybelių genties atstovas- mieliagrybis pilitrosporu-mas.Nesukeldami ligų, jie gyvena visiškoje taikoje su šeimininku-žmogumi.Kiekvieno žmogaus odos paviršiuje esnčių medžiagų kiekis ir santykis esti nevienodas, todėl ir mikroorganizmai gali šiek tiek skirtis.Šie skirtumai ypač ryškūs kai kuriuose kūno srityse.Pavyzdžiui, ausies kanalo ir odos raukšlių bei sričių, kur daug riebalų liaukų, mikroorganizmai labai skiriasi nuo kitų kūno vietų.Vaikų ir suaugusių odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi.O klimatinės sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikroformos sudėčiai.Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės.Sveikų asmenų odos paviršiuje aptinkami mikroorganizmai esti bemaž tie patys ir jų kiekis yra daugiau ar mažiau panašus.Jų atsikratyti labai sunku.

Patogeniniai mikroorganizmai, galintys sukelti odos ligas, nėra įprastinė odos mikroflora, nes nuolatiniai odos gyventojai tiesiog neleidžia įsibrovėliams ilgiau užsibūti.Be to, trukdo ir natūralūs odos apsivalymo procesai bei pH tarp 5 ir 6.Tačiau kai oda nesveika, atsikratyti patogenų jai sunku.Esant nesveikai odai ar sutrikus jos apsauginiai mantijai, nuolatiniai odos paviršiaus mikroorganizmai irgi gali tapti pavojingi.

Patekę ant odos, patogeniniai mikroorganizmai, kitaip tariant, patogenai, gali patys sukelti ligą arba apsunkinti jau esantį odos uždegimą:dermatitą ar egzemą.Todėl odos bakterinės ligos vadinamos pirminėmis ir antrinėmis.

Pirminėmis bakterinėmis odos infekcijomis vadinamos tos, kurios pažeidžia iki tol buvusią sveiką odą.

Paprastai šios infekcijos sukėlėjas būna vienos rūšies patogenas,o jo sukeltas pažeidimas turi labai charakteringą išvaizdą ir gerai pasiduoda gydimui.Čia galima paminėti vienus iš dažniausių pūlingų odos susirgimų-impetiga, ektimą.

Antrinės odos infekcijos prisideda įsipjovus, įsibrėžus, nusibrozdinus, esant kontaktiniam dermatitui, odos grybelinei ar virusinei infekcijai, įkandus vabzdžiams ir pan.

Mat, bet koks odos vientisumo pažeidimas atveria vartus infekcijai.Antrinių infekcijų atveju dažniau aptinkami kelių rūšių patogenai.Jeigu pirminės odos infekcijos baigtis dažniausiai aiški, antrinės infekcijos atveju eiga ir baigtis ne visada iš karto nusakoma.

Bakterijų sukeltiems pažeidimams būdinga organizmo gynybinė reakcija, pasireiškianti odos patinimui, paraudimui, skausmingumui, karštumui.Dažniausiai pirminių ir antrinių odos pūlingų infekcijų sukėlėjai yra auksinis stafilokokas ir beta hemolizinis streptokokas.Esant kitiems odos pažeidimams gali prisidėti ir kitokie, retesni mikroorganizmai.

Impetinga.Ją dažniausiai serga maži vaikai, ypač naujagimiai, bet gali susirgti ir suaugę žmonės.Impetiga plinta artimo kontakto sąlygomis.Ji gali prisidėti prie niežų, vėjaraupių, egzemų, gali lydėti utelėtumą.Prasideda maža rausva dėmele, kuri greitai virsta pūslele su labai plonu stogeliu.Pūslelės greitai plyšta ir lieka šlapiuojantis paviršius, kuris greitai pasidengia storu gelsvu, pilkšvu ar rusvu šašu.Židiniai greitai plinta toliau ir išsisėja.Dažniausiai pažeidžiamas veidas, ypač apie burną ir nosį, tačiau gali pažeisti ir kitas, dažniau rūbais nepadengtas sritis.Neretai išplinta ir kitur.Kadangi impetiga kartais nieži, infekcija pernešama į kitas odos vietas ar įtrinama kasantis.Kartais ji atrodo kaip stambios pūslės, kurių stogelis storesnis.Ši impetinga ypač pavojinga naujagimiams.Pūslėms trūkus matosi plačios rasojančios erozijos.

Negydant bėrimai išplinta daugelyje kūno vietų, vystosi naujagimių pūlinė, kuri vadinama stafilokokiniu nuplikytos odos sindromu, pavojingu gyvybei.Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas gali išsivystyti ir suaugusiems.

Impetigos gydimas nesudėtingas.Paprastai ši liga prasideda vienu ar keliais rausvais taškeliais odoje.Negydant jie virsta pūslytėmis, kurios plyšta, sudžiūsta į šašą, plinta aplink, išnešioja tolyn.Bėrimo pradžioje kiekvienas gali sau padėti be jokios rizikos.Ypač kai taip atsitinka vaikams.Namie pravartu turėti skvarbaus antibiotiko fucidino tepalo ar kremo ir juo tepti minėtus bėrimus 2-3 kartus per dieną.Greit viskas ims regresuoti, o naujų bėrimų irgi nebesusidarys.Jeigu gydimas nepadeda, reikėtu pasitarti su odos ligų gydytoju-gal čia kita priežastis.

Fucidinas labai efektyvus gydant beprasidedantį plauko maišelio uždegimą-folikulitą ar furunkulą, nes sustabdo uždegimą, kadangi stafilokokai, kurie šias ligas sukėlė, greitai praranda gyvybingumą ir poveikį.

Efektyvesnio antibiotiko nuo stafilokokų kol kas nėra, prie jo nepriprantama.Ir dar labai svarbu ta, kad fucidinas, kaip nė vienas kitas vietiškai vartojamas antibiotikas, geba įsiskverbti į odą 1cm. ir giliau ir ten paveikti šiuos mikroorganizmus.Šis vaistas nesukelia odos alerginių reakcijų, nors retkarčiais gali erzinti odą, bet tai netrukdo laikyti fucidino saugiu vaistu ir vaikams, ir suaugusiems, ir nėščioms moterims.Šis vaistas per dieną kitą padeda sustabdyti pūlingo proceso tolesnį vystymąsi, jeigu šis pažeidimas tik ką prasidėjęs.

Ką daryti, jeigu nespėjote sau padėti arba, tarkim, vaiko veidas labai išbertas ir bėrimų daugėja, o gydytojas toli?Pažeistą odą reikia švelniai nuprausti 2-3 kartus per dieną šiltu vandeniu ir muilu, kad pašalintume šašus ir patogenus-stafilokokus bei streptokokus.Jeigu šašai stori, prieš prausiant juos galima atmirkyti šiltu kompresėliu iš muiluoto vandens.Plovimui ir putojimui sukelti atmirkant šašus tinka antibakteriniai muilai Safeguard ir Sebamed ph 5,5.Nuplovę pažeistą odą atsargiai nusausinkime vienkartiniu rankšluosčiu.Medžiaginius rankšluosčius po vieno panaudojimo reikia virinti, kad šluostydami neužkrėstume nepažeistų vietų ar kitų asmenų.Nusausinus odą išbertos vietos patepamos antibiotiko tepalu 2-3 kartus per dieną, t.y. po kiekvieno prausimo.Jei vartojami kiti antibiotikai, o ne fucidas, gali reikėti tepti daugiau kartų per dieną.Antibiotikai vartojami tol, kol nubyrės šašai ir nebebers naujomis dėmelėmis ar pūslytėmis, neliks išbertų vietų drėgnumo.Paprastai taip gydantis impetiga sugyja per 3-5-7 dienas.

Kaip gydyti beprasidedantį folikulitą ar furunkulą, kai apie plauką oda pasidaro skausminga ir ima rausti?

Turint po ranka fucidino, pakanka juo patepti pakitusią sritį
1-2 dienas po porą kartų.Pamatysite, odos skausmingumas pranyks, paraudimas nublanks.Prausiantis pasišalins užkratas ir jūs nebesusirgsite .Todėl karštu metų laiku, tokio polinkio nepamirškite įsidėti į lagaminą ir fucidino tepalo ar kremo.Tai pravers, jeigu netyčia nusibrozdinsite odą, kad ji nesupuliuotų.Poveikio esminio skirtumo tarp tepalo ir kremo nėra.Kosmetiniu požiūriu kremas patogesnis, nes ne toks riebus ir neturi blizgesio.

Kada impetigos ar kitų pūlinių negalima gydytis patiems ir reikia kreiptis į gydytoją?Kai atsiranda padidėję artimiausi limfmazgiai, kai paraudimas aplinkui bėrimą plinta toliau, kai skauda ar pakilo kūno temperatūra, kai krečia šaltis.Žinoma, pirmiausia reikėtų kreiptis į odos ligų specialistą, kuris įpratęs
kasdien matyti įvairius bėrimus ir moka juos skirti-jis greičiausiai nustatys diagnozę bei paskirs reikiamą gydymą.

Kaip išvengti pūlingų odos ligų?

Pagrindinė priemonė-dažnas prausimasis, ypač šiltu metų laiku, suprakaitavus, nes tada pašalinami atsitiktiniai ant odos patekę patogeniniai mikrobai.Šluostytis tik individualiais rankšluosčiais, o juos skalbiant-virinti.Prausimuisi naudoti antibakterinius muilus, pvs., Safeguard,Sebamed ph 5,5 ar kt.Šie muilai tinka ir pažeistoms vietoms prausti, ir šašams atmirkyti.Be to, reikia nepamiršti, kad gali būti suteršti apatiniai bei viršutiniai rūbai ir pasirūpinti jų švara.Dažnas rankų plovimas ir trumpai kirpti nagai taip pat gali padėti apsisaugoti nuo pūlingų infekcijų.Tai ypač svarbu vaikams, kurie žaisdami gali užsikrėsti stafilokokais ar streptokokais,o nusiplauti rankas neretai pamiršta.

Leave a Comment