oda

Oda

Kūną dengia oda. Ji yra tampri ir padeda saugoti kūną. Oda sulaiko vandenį ir kenksmingas bakterijas, neleidžia ištekėti kūno skysčiams. Be to, ji atspari susidevėjimui, nes nuolat atsinaujina. Viršutinio odos sluoksnio (epidermio) pagrindas visą laiką dalijasi ir kuria naujas ląsteles. Naujosios ląstelės, nelyginant konvejerio juosta, kyla į viršų ir pakeičia susidėvėjusias.

Odos priežiūra

Kad oda būtų sveika ir normaliai funkcionuotų, pirmiausia reikia rūpintis jos švara. Svarbiausia priemonė odos švarai palaikyti – prausimasis. Prausiantis nuo odos paviršiaus pašalinami riebalai, prakaitas, įvairūs nešvarumai. Visas kūnas šiltu vaandeniu ir muilina kempine arba plaušine prausiamas kasdien. Kietas vanduo odą (ypač vaikų) gali suerzinti. Jį galima suminkštinti kviečių sėlenų nuoviru. Tokiu suminkštintu vandeniu reikėtų nuplauti prieš tai muilu praustą vaiką. Negalima prausti ūkišku muilu, nes nuo jo oda darosi dirgli ir sausa. Būtinai reikia apsiprausti (geriausia po dušu) arba bent apsitrinti rankšluoščiu, kuris suvilgytas drungnu vandeniu, pasimankštinu.
Jei veido oda normalaus riebumo, praustis vandeniu reikia kasdien. 2-3 kartus per savaitę prausiamasi su muilu. Kasdien muilinama oda tampa sausa. Geriausia praustis minkštu vaandeniu. Tinkamiausias veidui prausti yra kambario temperatūros vanduo. Nuo šalto vandens susitraukia kraujagyslės, pablogėja veido odos kraujotaka ir mityba. Nuo nuolatiniorausimosi šaltu vandeniu oda tampa sausa, blyški, sugrumba, susiraukšlėja. Nuo karšto vandens veido odos kraujagyslės išsiplečia, sumažėja jų tonusas. Veide ga

ali atsirasti paraudimų, pro kuriuos prasišviečia kraujagyslių tinklelis. Oda suglemba ir susiraukšlėja. Veido odos mityba ir kraujotaka gerėja, kai prausiantis šiltas ir šaltas vanduo kaitaliojamas. Nupraustą veidą reika atsargiai nušluostyti minkštu rankšluoščiu. Paliktas drėgnas veidas atšąla, susitraukia odos kraujagyslės, susilpnėa joje esančių liaukų veikla.
Kaklas prausiamas (su muilu) kasdien. Jei jo oda tampa raukšlėta ir sausa, ją reikia patepti riebiu kremu, o paskui pakaitomis dėti ant kaklo karštus ir šaltus kompresus. Po tokios procedūros kaklas vėl patepamas riebiu kremu.
Itin kruopščiai reikia rūpintis rankų oda. Dirbant namuose (lupant daržoves, vaisius, perrinkinėjant uogas, plaunant ar švei-čiant) geriausia mūvėti pirštines. Jei dirbama be jų, nagais reikia pagremžti muilo, o plaštakų odą ištepti apsauginiu kremu. Po darbo rankos mazgojamos karštu vandeniu. Labai nešvarios rankos pirmiausia išštepamos aliejumi, o paskui mirkomos muiluotame vandenyje, į kurį įlašinama keletas lašų kamparo spirito. Labiausia patamsėjusias plaštakų vietas galima patrinti pemza, citrinos rūgštimi. Numazgotos rankos gerai nušluostomos ir ištepamos kremu.
Kojos irgi mazgojamos kasdien. Apragėjusios pėdų odos vietos nutrinamos pemza. Sukietėjusią ar suragėjusią kojų odą gerai suminkština geriamosios sodos vonelės. Numazgotas kojas reikia gerai nušluostyti (ypač tarpupirščius) ir patepti aliejumi arba specialiu kojų kremu.

Odos ligos

Odos ligų priežastys labai įvairios. Kai kurias odos ligas (dermatitą, egzemą) sukelia odą ir gleivinę dirginančios me

edžiagos ir alergenai, piodermijas, odos tuberkuliozę, raupsus – bakterijos, karpas, dedervinę, pūslelines, užkrečiamąjį moliuską – virusai, mikrosporiją,trichofitiją – patogeniniai grybeliai, niežus – erkės. Odos ligų priežastis gali būti ir medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz.: sergant diabetu, odoje atsiranda pūlinių, sergant podagra – podagrinių mazgelių), vidaus organų belatakių liaukų,nervų sistemos ligos, vitaminų stoka. Daugelis odos ligų yra užkrečiamosios. Yra paveldimų odos ligų (ichtiozė, pūslinė epidermolizė, žvynelinė). Odos vėžio, sklerodermijos ir kai kurių kitų odos ligų atsiradimo priežastys nežinomos ar nepakankamai ištirtos.
Odos ligos reiškiasi įvairiais bėrimais – dėmėmis, mazgeliais, gumbeliais, mazgais, pūkšlėmis, pūslėmis, pūlinukais, erozijomis, šašais, pleiskanomis, opomis. Daugeliui odos ligoms būdingas niežėjimas, deginimas, skausmas; kartais karščiuojama, būna silpna. Odos ligos būna ūminės ir lėtinės.
Ligą nustato ir gydo gydytojas dermotologas. Kiekvienas ligonis gydomas individualiai; atsižvelgiama į amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę, vaistų toleravimą. Labai svarbu nustatyti ligos priežastį (pvz.: odos uždegimą sukėlusią cheminę medžiagą), ligą provokuojančius veiksnius (pvz.: įvairius alerginus) ir juos pašalinti. Gydoma antibiotikais, sulfanilamidais, priešrybeliniais, antialerginiais preparatais, imuno-depresantais, hormonas ir kitais vaistais. Vaistai geriami ar vartojami miltelių, pavilgų, pastų, tepalų, pleistrų pavidalu, daromos jų vonios, kompresai. Dažnai taikoma fizioterapija, kurortinis gydymas, dietos terapija.
Odos ligos profilaktikai didelę reikšmę turi tinkama odos priežiūra ir higiena. Sergančius užkrečiamosiomis odos ligomis svarbu ne tik laiku pradėti gydyti, bet ir nustatyti užžkrato šaltinius, sergančiojo kontaktus.

Odos paveldimos ligos

Paveldimos odos ligos dažnai pažeidžia ne tik odą, bet ir kitus organus bei jų sistemas. Paveldimoms odos ligoms būdinga tai, kad nuo menkiausio odos sužeidimo ar užgavimo (kartais ir savaime) atsiranda pūslių, pripildytų skaidraus ar kraujinio skysčio. Dažnai pažeidžiama ir gleivinė, nagai (jie gali nukristi). Pūslėms užgijus , kartais lieka paviršinių ar gilių randų.
Gydoma gydytojo dermatologo paskirtais vaistais, duodama vitaminų, ypač A ir E. Išopėjusios pūslės tepamos dezinfekuojančiais vaistais, aprišamos. Svarbu saugoti tokiomis ligomis sergantį vaiką nuo traumų: aštrius baldų kampus, kitus kietus daiktus reikia apdėti vata ir apsiūti; avalynė, drabužiai turi būti minkšti, laisvi, be jokių sagų. Ligoniui negalima maudytis karštoje vonioje, pirtyje, kaitintis saulėje, perkaisti, valgyti karšto, kieto maisto. Jeigu šeimoje yra kuria nors odos paveldima liga sergantis vaikas ir norima dar gimdyti, reikia pasitarti genetinės konsultacijos kabinete.

Oda

Literatūra imta iš :
“ Medicinos enciklopedija”
“ Iliustruota vaikų enciklopedija”