Lietuvos kūno kultūros akademija
Taikomosios fiziologijos ir sveikatos ugdymo katedra
Referatas
Kvėpavimo sistemos ir odos pokyčiai senstant
Darbą atliko: Laura Danylaitė SU – III Darbą priėmė: dėstytojas G. Mamkus
Kaunas 2004
Turinys
1. Įvadas………………………………………………………… …….3 2. Kvėpavimo sistema…………………………………………….4 3. Plaučių susidėvėjimas…………………………………………5 4. Apie odą………………………………………………………….. .7 5. Senatviniai odos požymiai…………………………………..7 6. Odos ligos………………………………………………………… 8 7. Apibendrinimas…………………………………………………. 9 8. Literatūra…………………………………………………….. ……10
Įvadas
Sveikas gyvenimas – giedra senatvė. Senėjimas – natūralus procesas.Mūsų dienomis didesnioji visos žmonijos dalis yra sulaukusi garbingoamžiaus, bet nepasakysi, kad tie žmonės kankintųsi ar būtų niekam tikę, –tokie jie atrodo tik jaunimui, kuris pagyvenusius žmones lygina su savoamžininkais, su savo gyvensena ir mąstysena. Galų gale individo kreivė pasiekia savo viršūnę. Labai dažnairopščiamasi bergždžiai, nes ląstelės jau pradėjusios senėti, ir jų irimąsunku sulaikyti. Senėjimas prasideda, kai ląstelėse atsiranda pakitimų. Koloidai,garantuojantys gyvybės nenutrūkstamumą, praranda savo formą, jie pavirstadidesniais ir grubesniais grūdeliais, kurie lengviau suyra. Jautriausiaudiniai žūva, o jungiamasis audinys suveša, ir užima jų vietą tarsipiktžolė. Raumenys praranda elastingumą, atrofuojasi. Širdis negali atliktisavo darbo nepavargdama kaip jaunystėje, ji nuolat įspėja, kad jos reikiapasigailėti, – juk ji sustojusi negali ir plaka. Kol žmogus gyvas. Oda irgipasidaro ne tokia elastinga, kaip ankstesniais metais, ji suglemba, jąišvagoja raukšlės. Ant jos išauga karpų, atsiranda spalvotų dėmių. Kaulaidarosi trapūs, akies lęšiukas ir ragena pasidaro ne tokieskaidrūs.(Lęšiukas jau anksčiau prarado elastingumą, bet dabar jau keičiasiir židinio nuotolis, tad reikia nešioti akinius.) Atrofuojasi vidaus sekrecijos liaukos, senka organų atsargos, jie jausunkiai pakelia krūvį. Niokojimas neaplenkia nė tauriausio organo –smegenų. Sutrinka aprūpinimas krauju, kraujagyslių sienelės susiaurėja,
praranda elastingumą, ant jų nusėda kalkių, tad smegenys negauna to kraujokiekio, kuris joms yra reikalingas. Ganglijų ląstelės sumažėja, suprastėjažmogaus nuovoka. Randasi mąstymo sutrikimų, būna sunkiau surasti sukauptusduomenis ir jais naudotis. Smegenys – nuostabus organas: jos viską pastebi, įsidėmi, sukaupia.Jos dirba kaip elektroninės skaičiavimo mašinos, tik yra gerokai tobulesnėsuž mašinas. Senatvėje žmogus nepaprastai ryškai prisimena tai, kas yra vykęsenais laikais, jis pamiršta tik tai, kas buvo neseniai. Sunku prisimintitai, kas būta, pasimirštami vardai, skaičiai. Kai kurias sąvokas beidalykus atmintis vėl netiesiogiai atgamina po itin sudėtingų svarstymų irsamprotavimų. Ir dauguma žilagalvių turi šviesią galvą, blaivų protą. Senėjant mažėja raumenų kūno masė, santykiškai daugėja riebalinioaudinio. Šie pokyčiai svarbūs medikamentų metabolizmui organizme. Daugėjaskaidulinio audinio, todėl raumenys netenka elastingumo ir lankstumo.Didėjant amžiui, svoris mažėja. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kūnosudėties pasikeitimų mažėja kalorijų poreikis; vyresnio amžiaus žmonėmskalorijų reikia beveik trečdaliu mažiau negu jaunesniems.Kvėpavimo sistema
Senstant kvėpavimo sistemoje atsiranda žymių morfologinių ir funkciniųpakitimų. Bendrieji senėjimo procesai pakeičia kaulinį krūtinės ląstos skeletą,kvėpavimo raumenis, kvėpavimo takus ir kvėpavimą reguliuojančių nervųsistemą. Krūtinės ląstos kaulų bei raumenų karkasas, šonkaulių kremzlės netenkaelastiškumo dėl sukalkėjimo ir cheminio substrato pasikeitimų.Involiuciniai degeneraciniai sinovinės kapsulės, tarpslankstelinių diskų irslankstelių pakitimai sumažina stuburo – šonkaulių jungčių paslankumą.Kartu esant ir nugaros ilgųjų raumenų atonijai bei atrofijai, vystosisenatvinė kifozė. Dėl morfologinių stuburo ir šonkaulių pakitimų senožmogaus krūtinės ląsta deformuojasi ir tampa panaši į statinę, kurios
apatinis skersmuo platesnis. Tokia krūtinės ląstos deformacija didinaintrapleurinį spaudimą ir pertempia alveoles, blogindama ir alveolinęventiliaciją. Senstant žymiai pasikeičia kvėpavime dalyvaujantystarpšonkauliniai raumenys, diafragma. Raumenų skaidulos trumpėja, joseatsiranda vakuolės, keičiasi miofribilių struktūriškumas, didėjadehidratacija, veši jungiamasis audinys. Progresuojant išvardytiems kaulųir raumenų kitimams, mažėja bendras krūtinės ląstos elastiškumas ,paslankumas, ypač apatinių jos dalių ir diafragmos. Senatvėje trachėja pasislenka žemyn iki penkto krūtinės stuburoslankstelio. Jos spindis platėja, didėja sienelės kalcifikacija. Žymiaipasikeičia ir bronchai – jų sienelė infiltruojasi limfoidiniais irplazminiais elementais, cilindrinis epitelis perauga plokščiuoju irgreičiau lupasi. Nyksta virpamasis epitelis, bronchų spindyje kaupiasigleivės, blogėja mukociliarinis klirensas. Atrofuojasi bronchų raumeninėsskaidulos, apie bronchus gausėja jungiamojo audinio, deformuojasi bronchųspindis ir kryptis. Nusilpsta bronchų peristaltika, kosulio refleksas,sutrinka bronchų drenavimo funkcija. Dėl involiucinio proceso plaučių jungiamasis audinys dehidratuoja,pasikeičia jo sudėtis, kolageninių ir elastinių skaidulų santykis. Alveoliųsienelės išsitempia, suplonėja ir plyšta, sumažėja jų paviršiaus plotas.Nurodoma, kad bendras alveolių skaičius 60 – 80 m. amžiuje 3 kartusmažesnis nei 20 – 40 m. Gausėja kolageninio audinio tarpalveoliniuosetarpuose, kurie netolygiai sustorėja. Dėl ryškėjančių plaučiuose atrofinių– destrukcinių procesų, gausėjant juose jungiamojo audinio, atsiranda irprogresuoja emfizema bei pneumosklerozė. Organizmui senstant persitvarko nervinė kvėpavimo sistemosreguliacija. Randama degeneracinių pakitimų ganglijose ir nervuose, kurieišsidėstę kvėpavimo sistemoje. Tuo galima paaiškinti žievės ir kitųcentrinės nervų sistemos struktūrų reguliuojančio poveikio kvėpavimo aktuinusilpimą senatvėje. Nusilpus suprameduliariniams kvėpavimo reguliacijosmechanizmams, vyresnio amžiaus žmonėms miegant, vartojant CNS veikiančiasmedžiagas (trankviliantus, barbitūratus, narkotikus ) atsiranda patologiniųkvėpavimo tipų. Senstant progresuoja distrofiniai degeneraciniai procesaigalvos smegenyse kvėpavimo centro srityje. Senstant mažėja kvėpavimo centroreakcija į anglies dvideginį. Kartu su nepalankiais poslinkiais formuojasiir mechanizmai, palaikantys optimalią senstančio žmogaus kvėpavimofunkciją. Kaip kompensacinis mechanizmas pasireiškia padidėjęs kraujagysliųchemoreceptorių jautrumas hipoksijai ir anglies dvideginiui. Dėl vidinėsterpės cheminio pasikeitimo padidėja hipatoliamo branduolių jautrumasadrenalinui ir acetilcholinui; tai vertinama kaip kompensacinė reakcijaaktyvinanti kvėpavimo funkciją. Tačiau visi šie mechanizmai senatvėjegreitai išsenka ir dekompensuojasi, ypač įtemptos veiklos sąlygomis. Išorinio kvėpavimo funkcija. Didėjant amžiui ir progresuojantmorfologiniams struktūriniams pakitimams kvėpavimo organų sistemoje,pakinta išorinio kvėpavimo funkcijos ypatumai bei pajėgumas. Sumažėjakvėpuojamasis tūris, rezervinis įkvėpimas ir iškvėpimas. Gyvybinė plaučiųtalpa, maksimali plaučių ventiliacija mažėja dėl didėjančio krūtinės ląstosrigidiškumo, kvėpavimo raumenų nusilpimo, sumažėjusio plaučių elastiškumo,pablogėjusio bronchų pralaidumo. Didėja bronchų pasipriešinimas, ypačgilaus forsuoto iškvėpimo metu, sumažėja įkvėpimo ir iškvėpimo tūriniaigreičiai. Senstant didėjančius pakitimus plaučiuose informatyviai parodoforsuoto iškvėpimo tūris. Mažėjant plaučių elastiškumui ir šonkaulių,kvėpuojamųjų raumenų, diafragmos paslankumui ir pajėgumui, kinta bendrojiplaučių talpa, funkcionuojanti liekamoji talpa, didėja liekamasis plaučiųtūris. Didėjantis pasipriešinimas kvėpavimo takuose, ventiliacijosnetolygumas, atsirandantys atelektazės židiniai taip pat mažinaventiliacijos efektyvumą, kuris vyresniame amžiuje ypač pablogėja apatinėseplaučių dalyse. Dujų apykaita. Didėjant amžiui, sutrinka dujų apykaita tarp alvoeliniooro ir kraujo plaučių kapiliaruose. Senstant dujų difuzija plaučiuosemažėja dėl morfologinių struktūrinių pakitimų, alveolių – kapiliarųmembranų paviršiaus ploto sumažėjimo, diskoordinacijos tarp ventiliacijosir kraujotakos.Plaučių susidėvėjimas
Gyvybę palaiko kvėpavimas ir kraujotaka; kai kvėpavimas sutrinka irnutrūksta, užgęsta ir gyvybė. Nukenčia senėjančio žmogaus sudėtinga plaučių struktūra. Jie patiriaagresyvios aplinkos poveikį, nes plaučiai turi tiesioginį sąlytį suišoriniu pasauliu. Kvėpavimo takai per para perleidžia vidutiniškai 10000litrų oro su visais nešvarumais ir dulkėmis. Didžioji tų kenksmingųmedžiagų dalis sulaikoma, bet dar daug jų patenka ir į plaučių alveoles.Sudėtinga plaučių struktūra, panaši į nėrinius, paima deguonį ir atiduodaanglies dioksidą. Plaučiuose yra apie 150 milijonų alveolių, jų ištiesuspaviršius sudarytų 40 – 80 kvadratinių metrų. Plaučiai per visą gyvenimądirba sunkų darbą, užtat jie ir nukenčia – išsiplečia, pasidaro ne tokieelastingi, jų sienelėje atsiranda pažeidimų. Į vyresnio amžiaus žmonių plaučius patenka vis daugiau kenksmingųmedžiagų. Mieste gyvenančių žmonių plaučių viršūnėse susikaupia daug perilgus metus įkvėptų dulkių, ir šitai skatina fibrolizę. Fibrolizės apimtadalis pasidaro neelastinga, ja nebekvėpuojama. Pagyvenęs žmogus darosisausesnis, tad ir sudėtinga jo krūtinplėvė pasidaro ne tokia tobula.Krūtinplėvė uždengia alveolių paviršių, ji didina elastingumą bei slėgimąir šitaip skatina iškvėpimą. Iškvėpimas yra pasyvus, plaučiai susitraukia,nes jie yra elastingi įkvepiant orą, juda ne tik krūtinės ląsta, bet irgretimos kūno dalys. Krūtinės ląstos paviršius – 1500 – 2000 ( kvadratiniųcentimetrų). Gulinčiam žmogui per minutę reikia 4 – 8 litrų oro, sėdinčiam – 8 –16, einančiam – apie 24, bėgančiam – 60 – 100 litrų. Suprantama, oroporeikis priklauso nuo atliekamo darbo sunkumo. Dirbant sunkų fizinį darbą,tas poreikis labai didelis, bet organizmas apsirūpina pakankamu oro kiekiu.
Dažniau įkvepiama, įkvėpimų skaičius per minutę padidėja nuo 13 ( normalusskaičius) ligi 20. Didėja įkvėpto oro kiekis nuo 500 iki 900 litrų irdaugiau. Atsidaro 25 % šiaip jau uždarų alveolių, pradeda veiktipagalbiniai raumenys. Viso to padaryti vyresnis žmogus jau neįstengia, jo plaučiai galipadidėti tik ligi tam tikros ribos. Kliūtys: netik organų nepakankamumas,bet ir kraujotakos susilpnėjimas, raumenų jėgos sumažėjimas. Kraujo kiekiskapiliaruose – 60 (kubinių centimetrų), plaučiai per minutę perleidžia 3 –6 litrus kraujo ir jį paskirsto 40 – 80 ( kvadratinių metrų ) plote.Kai tekantis kraujas sutinka kliūčių, iš kraujagyslių išsilieja serumas irsukelia itin sunkią ligą – plaučių edemą. Pablogėja plaučių aprūpinimas krauju, alveolės išsiplečia, krūtinėsląsta pasidaro nelanksti, žmogus nutunka – visa tai apsunkina kvėpavimą.Neelastingi plaučiai nepakankamai susitraukia, o įkvėpimo metu nepakankamaiišsiplečia. Taigi didėja oro perteklius, – tas oro kiekis, kuris nepatenkaį apyvartą, tik juda bronchuose ir kaupiasi plaučiuose. Plaučiai visuomet prisitaiko prie poreikių, o jų savybė plėstispadeda palaikyti gyvybę ir tuomet, kai veikia tik jų penktadalis. Senasžmogus ilgesnį laiką nejučia įkvepiąs nepakankamai oro, nors jo plaučiai irbūna nesveiki. Jei, susiklosčius tokiai padėčiai, organas nors šiekpažeidžiamas, daugėja patologinių pakitimų ir ryškėja jų požymiai. Veidasmėlynija, žmogus daug ir iš giliai kosti, o jei jis dar turi katarą (tokiežmonės dažniausiai turi polinkį į katarą), tai šitai dar labiau komplikuojapadėtį. Apibendrintai reikia pasakyti, kad kvėpavimą žalingai veikia šie veiksniai: 1. raumenų jėgos sumažėjimas 2. šonkaulių sąnarių neelastingumas 3. nutukusių žmonių sustorėjusi krūtinės ląstos sienelė ir pilvas taip pat plaučių ypatybės: elastingumo sumažėjimas, alveolių plėtimasis, mažesnis jų paviršiaus slėgimas.Apie odą
Oda pagal plotą ir svorį yra didžiausias žmogaus kūno organas . Jiatskiria kūną nuo išorės, atriboja jį ir atlieka tarpininko vaidmenį. Josrudas pigmentas filtruoja organizmui žalingus spindulius. Oda reguliuojatemperatūrą, organizmo aprūpinimą krauju ir prakaito liaukų veiklą.Cheminiu požiūriu oda pasižymi rūgštiniu poveikiu, tad ji gina organizmą irnuo bakterijų. Ji gamina antikūnus, joje susidaro vietinių medžiagų, kuriossaugo organizmą nuo infekcijos. Oda junta lytėjimą, spaudimą, skausmą, tadji perduoda nervų sistemai išorės dirgiklius. Ji junta šaltį, šilumą. Odapasižymi gebėjimu sugerti, užtat naudinga odą įtrinti tam tikromismedžiagomis. Joje susidaro vitaminas D. Tad odos uždaviniai labai įvairūs, ir kai ji menkiau ima atlikti savofunkcijas, šitai organizmas pajunta itin smarkiai.
Senatviniai odos požymiai
Žmogaus kūnas praranda savo formą, senatvėje jis labai pakinta.Pasikeičia žmogaus išorė, – oda pasidaro neelastinga, sudribusi, sumažėjapoodinis riebalinis ląstelynas. Formos darosi nebe apvalios, o kampuotos.Oda dar ir suplonėja, ji apdrimba, ją išvagoja raukšlės, akių vokaipasidaro dvigubi. Plaukai darosi plonesni, nublunka, išretėja arba visainuslenka. Kai labai daug plaukų nuslenka, galvos oda pasidaro netik plika,bet ir ima blizgėti. Po oda esantis minkštasis jungiamasis audinys gali slankioti. Išimtis– moters krūtys, jas glaudžiai aptempia oda. Tačiau laikas ir jas paveikia– krūtys nukąra ir praranda savo formą. Odos išvaizdai labai reikšmingas ultravioletinių spindulių poveikis:pažeidžiamos elastinės skaidulos, sausėja oda, raukšlėjasi ir kietėja odospaviršius. Senstant paviršinio odos sluoksnio epidermio atsinaujinimassulėtėja beveik 50 %. Po epidermiu esantis odos sluoksnis – derma netenkaelastingumo, oda raukšlėjasi. Moterims šis procesas prasideda anksčiau, nes
jų odos riebalinėse liaukose yra mažiau riebalų. Odoje atsiranda rudossenatvinės pigmentinės dėmės, pasireiškia senatvinė keratozė ( virš odosiškyla sausi, suskeldėję, įkarpas panašūs dariniai ), dėl padidėjusiosienelių trapumo kartais atsiranda rausvų dėmių ( kraujo išsiliejimų odoje,trūkus kapiliarams ). Nors ir pasikeitusios išvaizdos, oda atliekaapsauginę funkciją, tačiau didėja jautrumas cheminiams, mechaniniams,šiluminiams dirgikliams, ji tampa pažeidžiamesnė. Žaizdų gijimas vyresniameamžiuje sulėtėja beveik dvigubai. Giliausiame poodiniame sluoksnyje taippat vyksta pakitimai, todėl gali pakisti temperatūros reguliavimomechanizmas, ir vyresnio amžiaus žmonės tampa jautresni šalčiui arkarščiui. Dėl šių pokyčių jie jautresni hipotermijai ( kūno temperatūrosnukritimui, kartais pakenkiančiam smegenims ir sukeliančiam mirtį ) beihipertemijai ( šilumos smūgiui ). Todėl nelaimingi atsitikimai itinšaltomis žiemomis ar karštomis vasaros dienomis būdingesni vyresnio amžiausžmonėms. Komfortabili temperatūra jiems 3 – 5 laipsniais aukštesnė negujaunesniems. Odos ligos Odą nuolat veikia išorinio pasaulio dirgikliai, užtat ir odos ligosyra palyginti dažnos: jos susidaro apie 20 % visų ligų, o tropikų kraštuose– net iki 40 %. Tuose kraštuose daugiau odos neuždengiama, tad ją tenlengviau pažeidžiama traumos, infekcijos, grybeliai, be to, ji darosialergiškesnė. Labai svarbu tiksliai diagnozuoti raupus, raupsus, pūkšles,uždegimus ir kitas odos ligas. Vėžiui būdingi pakitimai pirmiausiaiišryškėja tose vyresnio žmogaus odos vietose, kurias pasiekia saulė iroras. Išsiplėtusios blauzdų venos yra labai paplitusi liga. Jos padariniai– kraujagyslių uždegimas, susiaurėjimas, išsiplėtimas, opos. Kraujotakossutrikimai, gangrenos požymiai irgi pirmiausia pasirodo ant odos.Išsiplėtusiose kojų kraujagyslėse susikaupia daug kraujo (kartais net iki 2litrų).Apibendrinimas
Senėjimo procesai pakeičia kaulinį krūtinės ląstos skeletą, kvėpavimo
raumenis, kvėpavimo takus, kvėpavimą reguliuojančią nervų sistemą. Taip patpakinta ir oda, ji jau nebe tokia elastinga, suplonėjusi, išvagotaraukšlių, sumažėja poodinis riebalinis ląstelynas, atsiranda rudossenatvinės pigmentinės dėmės. Tačiau, senėjimas – natūralus procesas:laikui bėgant, žmogaus kūnas ir jo organai susidėvi. Fiziologiniai procesailėtėja, menkėja atsparumas gyvenimo negandoms, mažėja darbingumas. Visi tiedalykai dar nusakomi ir taip: senėjimas – tai biologinis prisitaikymas,audinių nykimas dėl sumenkėjusių atsargų. Senatvė iš tiesų skiriasi nuo jaunystės – juk ir besisukantis gamtosratas nuolat keičia įvairius dalykus ir juos perrikiuoja. Vienaip atrodogaivą ir brandą žadantis pavasaris, ir visai kitaip – sugebėjimą į netektįprimenantis ruduo. Bet ir viena, ir kita yra savaip gražu ir poetiška.Senatvė būna jauki ir giedra, jei žmogus ja laiku pasirūpina.Naudota literatūra:
1. Ferensas Kovačas ,,Sveikas gyvenimas – giedra senatvė” 1986m. Vilnius.2. ,,Geriatrija” 1998m. Vilnius .3. V. Lesauskaitė ,, Pagyvenusių žmonių slauga” 2001m.