Nervu ligos

Periferinės nervų sistemos ligos.

Sergantieji periferinės nervų sistemos ligomis sudaro 48 – 52 procentus visų nervų ligomis sergančių ligonių. Šios ligos dažnai sukelia laikiną nedarbingumą, invalidumą. Klinikinėje praktikoje periferinės nervų sistemos ligos skirstomos į neuralgijas ir neuropatijas.
Neuralginis ir neuropatijas sukelia tos pačios priežastys :
Infekcinės ligos :ūminės, lėtinės, taip pat organizme esantys lėtiniai uždegiminiai židiniai ,kartais virusai .
Apsinuodijimas iš išorės patenkančiais ir pačiame organizme susidariusiais nuodais .
Traumos , kurių metu nervas sumuamas , patempiamas , nutraukiamas ar kt.
Vitaminų stoka , ypač B grupės ,
Kraujagyslių ligos , dėl kurių sutrinka nervo miityba .
Stuburo ,kaulų , raumenų ir vidaus organų , pro kuriuos arba šalia kurių eina periferinis nervas , ligos .

Periferinių nervų yra daug . Jų klinika priklauso nuo nervo atliekamos funkcijos . Neuralgijos būna juntamųjų arba tų nervų , kurie turi daug juntamųjų skaidulų , o neuropatijos – judinamųjų ir mirių nervų ligos .

STRESAS

Stresas – tai dvasiniai pergyvenimai bei įtampa . Spartus gyvenimo tempas , gausi informacija didina nervinę , psichinę ir emocinę įtampą . Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis sudėtingesni ir painesni . Įrodyta , kad kiekvienas didesnis susijaudinimas , susinervinimas , susierzinimas sukelia žalingų organizmo pakitimų . Psichologai teigia , kad dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip 3 dienų . Manoma , kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą , ypač nervų sistemą , sukelia neurozę . Dėl emocinės įtampos gresia kraujotakos liga : nuo irdies ar kr

raujagyslių veiklos sutrikimų dažnai miršta net jauni žmonės , ypač vyrai . Amerikiečių mokslininkai pabandė nustatyti kokiems žmonėms dažniausiai gresia širdies priepuoliai . Jie pastebėjo, kad 90 procentų patekusių į kliniką dėl ūminio širdies nepakankamumo , buvo būdingas A tipo elgesys. Tokie žmonės nuolat skuba ir kankinasi dėl nespėtų atlikti darbų, visur nori pirmauti , jie yra garbėtroškos. Tai nekantrūs, visada įsitempę, nesuvaldantys pykčio, linkę į konfliktus žmonės. Biologijos ir medicinos laimėjimai rodo, kad aktyvumas padeda įveikti stresą. Nervingam žmogui psichologai pataria:

Stengtis nesigraužti vienam dėl savo nemalonumų , pasidalyti jais su geru ir protingu žmogumi.
Išmokti nors šiek tiek atitrūkti nuo savo rūpesčių , slegiančių minčių, blogos nuotaikos.
Neširsti, užuot pratrūkus pykčiu įprasti patylėti ir apmąstyti situaciją.
Išmokti kartais ir nuolaidžiauti, pamiršti vaikišką aikštingumą, stengtis įsigilinti į pašnekovo požiūrį.
Nesisieloti dėl nesėkmių, nedaryti too, kas per sunku.
Nereikalauti per daug iš kitų žmonių, nes tai sukelia nepasitenkinimą ir irzlumą. Be to, būtina išmokti atsipalaiduoti.

NEUROZĖ

Neurozė – gana dažna vaikų liga. Neretai manoma, kad tai paprasčiausias tingėjimas, nedrausmingumas ar kitokie charakterio trūkumai. Ji labai skiriasi nuo suaugusių neurozės, be to vaikas nemoka papasakoti savo negalavimų. O dėl jų sunku auklėti ir mokyti. Vaiko nervo sistema yra labai jautri išoriniams dirgikliams, įvairiems auklėjimo trūkumams. Nesklandumai šeimoje, barniai, girtavimas labai žaloja vaiką , gadina nervus. Psichiatrai teigią, kad vaikai nervingumo ne

epaveldi, o įgyja auklėjami nervingų tėvų ar giminaičių. Neurozę dažnai skatina tėvo ar motinos meilės stoka, tėvų išsiskyrimas. Sveikatai svarbus ir vaiko dienos rėžimas, pakankamas poilsis ir miegas. Susirgęs neuroze vaikas tampa labai jautrus, bailus, greitai pavargsta, prasčiau miega, kartais naktį vaikščioja, nelaiko šlapimo, per miegus šūkauja arba verkia. Taip pat neurozė gali pasireikšti veido raumenų trūkčiojimu, mikčiojimu . Vaiką kamuoja įkyrios mintys, atsiranda blogi įpročiai. Gali prasidėti prakaitavimas ar viduriavimas.

MENINGITAS

Meningitas – tai galvos ir nugaros smegenų dangos uždegimas. Meningitai būna infekciniai, infekciniai – alerginiai, toksiniai. Liga gali turėti pirminį ir antrinį pobūdį. Pirminiu atveju smegenų dangalai pažeidžiami tiesiogiai. Antriniai – formuojasi kaip kitos ligos komplikacija. Pirminiams dažniausiai priskiriami virusiniai meningitai : epideminis cerebrospinalinis, virusų sukelti meningitai. Antriniams – tuberkuliozinis, sifilinis, gripinis, pūlinis. Pagal ligos eigą meningitai būna ūminiai, poūmiai ir lėtiniai. Simptomai :
Galvos skausmai, karščiavimas, vėmimas, sąmonės netekimas, pakauio raumenų įsitempimas.
Gydomas meningitas įvairiais preparatais, vitaminais. Ligoniai susirgę meningitu turi būti gydomi ligoninėje. Jiems būtina rami aplinka, užtemdyti langai, nes sergant paaštrėja regos ir klausos pojūčiai. Bakterijų sukeltas susirgimas gydomas antibiotikais. Dažniausiai ligonis pasveiksta pilnai.

RADIKULITAS

Radikulitas – dažnai pasitaikanti periferinės nervų sistemos liga. Sergant ja, yra pažeidžiamos nugaros smegenų nervų šaknelės, tik ne visos vienu metu. Todėl gali būti kaklo, krūtinės, juosmens, kryžmens srities radikulitai. Radikulitui būdingi skausmai ir

r jutimo sutrikimai pagal aknelių tipą. Dėl stipraus skausmo ligonis būna priverstas laikinai nutraukti darbą ir gydytis ambulatoriškai ar ligoninėje. Laikino nedarbingumo atžvilgiu, radikulitas užima antrą vietą po gripo. Ligoniai sergantys radikulitu tarp visų nervų ligomis sergančių žmonių sudaro 5 – 10 procentų , o besigydantieji neurologinėse ligoninėse – 50 – 60 procentų. Vyrai radikulitu serga dažniau nei moterys. Dažniausiai – jauni žmonės. Norint nesusirgti radikulitu ar juo sergant išvengti paūmėjimo, svarbu žinoti kas šią ligą sukelia, svarbiausius simptomus ir profilaktikos priemones. Dažnai ligoniai mano, kad radikulitu susirgo peršalę, tačiau peršalimas, tai netiesioginė ligos priežastis. Jo įtakoje tik sumažėja organizmo atsparumas ligoms, dėl to peralus dažnai ir susergama.

MIGRENA

Migrena – liga kuriai yra būdingi periodiškai atsirandantys galvos skausmų priepuoliai. Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, todėl šią ligą dar vadina hemikranija. Migrena – tai sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų ir apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Medicinos literatūroje nurodoma, kad migrena serga nuo 3 iki 10 procentų viso pasaulio gyventojų. Moterys serga dažniau nei vyrai. Liga prasideda jauniems žmonėms dažniausiai iki 30 metų ir labai retai vyresniems. Migrenos formavimui didelę reikšmę turi paveldimumas. Ypač didelę įtaką turi lytinės liaukos. Migrena gali būti susijusi ir su kokia nors infekcine liga – dėmėtąja ar vidurių šiltine, gripu bei kitomis vi

idaus organų ligomis. Galvos skausmų priepuolis dažnai prasideda anksti ryte, o kartais net miego metu. Retai dieną ir dar rečiau vakare. Galvos skausmas būna labai stiprus, turi pulsuojantį pobūdį.Migrenos gydymui naudojami kraujagysles plečiantys medikamentai. Patartina naudoti kalcio chlorido, kalcio gliukonato. Vieniems ligoniams nuslopinti skausmą padeda šaltas kompresas, kitiems – šiltas. Dar kiti stengiasi rankšluosčiu stipriai suveržti galvą ir užspausti smilkinių arterijas ar vartoti daug skysčių. Migreninis galvos skausmų priepuolis gali praeiti jei jo pradžioje išgersite tinkamų vaistų.

Naudotos literatūros sąrašas

ŠEIMOS DAKTARAS, P. Zabiela ir kiti, Vilnius, Avicena, 1994
ŽMOGAUS BIOLOGIJA 9 KLASEI, R. Matila ir kiti, Vilnius, Meralas, 1995

Leave a Comment