Žmogus ir sveikata

by

– 2004 –„Mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, omūsų vaistai turi būti ir mūsų maistas“Hipokratas

Įvadas

Gerai sveikatai palaikyti reikalinga subalansuota mityba. Su maistuprivalome gauti visus būtinus vitaminus, cheminius elementus, aminorūgštis,riebalų rūgštis ir pakankamą kiekį energijos. Dėl blogai subalansuotosmitybos, kai maiste trūksta žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti būtinųmedžiagų, susilpnėja organizmo imuninė sistema, žmogus tampa irzlus,nukenčia žmogaus darbingumas. Šiais laikais dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, vengia bereikalingųjudesių, dėl laiko stokos valgo kaloringą, kenksmingą, tačiau sotų maistą,greito maitinimo restoranuose. Todėl nėra ko stebėtis, jog daugėja ligų,susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimu. Svarbiausia, kad šiomis ligomis,pavyzdžiui, nutukimu, ateroskleroze, širdies ligomis, cukriniu diabetu, visdažniau serga jauni žmonės. Mokslininkai, tirdami tokių ligonių gyvenimą, pastebėjo, kad jiedažniausiai maitinasi gyvulinės kilmės riebiu maistu ir mažai vartojaaugalinių produktų. Pasirodo, kad Azijos ir Afrikos tautos, kurios valgodaug augalinio maisto, praktiškai neserga ateroskleroze. Taigi daržovės,vaisiai ir uogos nuo seno yra svarbi žmogaus maisto raciono dalis. Šių dienų žmogus turi žinoti valgomo produkto biologinę vertę, sudėtį.Maisto produktuose arba paruoštame maiste turi būti įvairių sudėtiniųmedžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų irkt. Juk iš tokių medžiagų sudarytas ir žmogaus organizmas. Suaugusiožmogaus organizme yra apie 64% vandens, 20% baltymų, 10% riebalų, 1%angliavandenių, 5% mineralinių druskų.

Iš kur visos ligos?

Žmonės mėgsta tikėti stebuklais. Kadaise dėl to atsirado alchemikų. Kaipviliojo ieškoti „filosofinio akmens”, paverčiančio geležį auksu! Vienumostelėjimu bus išspręstos visos problemos! Deja, žmonija turėjo daug progųįsitikinti, jog. nei mitinis „filosofinis akmuo”, nei visiškai realusauksas ne >tik neišsprendžia visų problemų, bet kartais suraizgo jas įneišpainiojamą prieštaravimų kamuolį. Ar prisimenate vaikystėje perskaitytąknygą „Kapitono Granto vaikai”? „Turtinga ne aukso šalis, o geležiesšalis”,— pasakė Žiulis Vernas, suteikęs šiems žodžiams ne tiek geografinę,kiek socialinę prasmę. Kai išgirstu apie naujus, stebuklingai gydančius visas ligas (taip patir nuo senatvės) vaistus, prisimenu šiuos Žiulio Verno žodžius.Slidinėjimas ir bėgimas, grūdinimasis ir gimnastika su hanteliais, dozuotasbadavimas ir kvėpavimo pratimai, irklavimas ir plaukimas — kiek daugpuikiausių būdų sveikatai stiprinti! Kiekvienas iš jų be galo naudingas; beto, įvairiai juos suderinus, nauda esti daugiariopai didesnė. Tačiau nė vienas minėtas būdas sveikatai stiprinti nėra universalus, t.y. ne visuomet ir ne bet kuriomis sąlygomis jis yra panacėja nuo visųnemalonumų. Todėl neverta laukti stebuklų net ir iš fizinių pratimų, norsjų pranašumas akivaizdus ir toli gražu neišsemtos jų galimybės. Dar mažiau galima tikėti stebuklais, kai kalbama apie mažiau apčiuopiamąpoveikį organizmui. Prisimenu, kaip vienas inteligentiškas žmogus, sulaukęs90 metų, tikino, kad jo sveikata stipri dėl to, jog visą gyvenimą rytaisdaug kartų giliai įkvėpdavęs ir iškvėpdavęs. O kitas, medikas, ilgą amžiųžada tik tam, kuris, atvirkščiai, treniruosis kelias minutes kasdiensulaikyti kvėpavimą. Pažįstu žmogų, kuris aiškina esąs pavydėtinai sveikastik todėl, kad ne mažiau kaip keturis penkis kartus per dieną ištuštinaskrandį, o vienas gamybinės mankštos specialistas teigia, kad visų ligųpriežastis yra… plokščia-padiškumas. Tokių sveikatos apsaugos„ekstremistų” yra nemažai. Visi siekia suabsoliutinti savąjį sėkmingąbandymą, kuris visiškai nebūtinai turi tikti visiems be išimties. Šia tema kalbuosi su Konstantinu Nikitinu, ir jis pažymi: – Fiziniai pratimai naudingi dar ir tuo, kad palankiai veikia ne tikmūsų raumenis, bet ir ne mažiau — nervų sistemą. O jūs turite žinoti, kadmūsų sveikata pirmiausia priklauso nuo nervų sistemos būsenos, nuodirginimo ir slopinimo procesų, kurie valdo visas mūsų organizmo sistemas,pusiausvyros. Štai visiškai paprastas pavyzdys. Šeimoje susiklostėslegiantys santykiai, kurių priežastis — netikęs uošvės charakteris.Ilgainiui įtampa kaupėsi, ir vyrui atsirado skrandžio opa. Uošvę pavykokitur įkurdinti, santykiai labai pagerėjo. Praėjo metai, dveji — opos kaipnebūta. Sakoma: „Visos ligos nuo nervų!” Ir tai tiesa.

A ir B tipo elgesys

…Amerikiečių mokslininkai M. Fridmenas ir R. Rousenmenas išleidoįdomią knygą „A tipo elgesys ir jūsų širdis”. Jie rašo: „Kaip dažnai juskankina mintis, kad amžinai nespėjate kažko svarbaus padaryti? Arnemėginate kuo daugiau reikalų sutvarkyti per vis trumpesnį laiką? Arnesijaudinate, jeigu nepavyko iš karto rasti vietos restorane, jeiguatidedamas lėktuvo reisas arba automobilis užstrigo gatvės kamštyje? Arstengiatės visur būti pirmas, širstate net tuomet, kai pralaimite žaisdamassu vaiku? Jeigu šiame aprašytame portrete atpažįstate save, tai žinokite,kad priklausote A tipui ir jums gresia didelis pavojus tapti širdiespriepuolio auka. 90% jaunesnių kaip 60 metų pacientų, patekusių į klinikądėl ūminio širdies nepakankamumo, būdingas A tipo elgesys. Klasikinis A tipo atstovas paprastai yra nekantrus, amžinai jam trūkstalaiko, visą laiką įsitempęs, nesuvaldo pykčio, linkęs į konfliktus. Šiežmonės, jų pačių žodžiais tariant, yra chroniškos, nesibaigiančios kovosbūsenoje. Jeigu nesumažinsite šios įtampos, tai mažai padės griežta • dietaarba atsisakymas rūkyti, net fiziniai pratimai neduos šimtaprocentinioefekto. A tipo elgesys — tai vidinio nerimo ir nepatenkintų siekimų išorinėišraiška. Emociniai stresai sukelia organizmo fiziologinius pakitimus, dėlto A tipo žmones (labiau negu kitų tipų) dažniau ištinka širdiespriepuolis. Be to, tokių žmonių kraujas greičiau kreša negu įprasta ir dukartus dažniau užsikemša jų vainikinės arterijos negu B tipo žmonių. B tipo žmogus ramus, kantrus, santūrus, nelinkęs neapgalvotai ir

paskubomis spręsti, puikiai sugyvena su aplinkiniais žmonėmis”. – Kaip neuropatologas, galiu patvirtinti,— sako Nikitinas,— kad širdžiailabai kenkia nervų sistemos disharmonija. Pagal klasikinę terminologiją Atipas atitinka cholerišką ir melancholišką nervų sistemos tipą. Šių tipųtemperamento žmonių nerviniai procesai nepusiausviri, linkę į disharmoniją.Ypač nepalankus melancholiškas charakteris, kūriau būdinga ne tikpusiausvyros stoka, bet taip pat silpni ir nedinariški nerviniai procesai. B tipas — tai sangvinikai ir flegmatikai. Pastarųjų nerviniai procesainelabai dinamiški. Tačiau svarbu tai, kad šių abiejų tipų temperamentųžmonių nerviniai procesai yra pusiausviri. Ivano Pavlovo nuomone,sangvinikas -pats geriausias charakterio tipas gyvenime. – Man atrodo, kad samprotaujant apie A ir B tipus,— sakau Nikitinui,—jaučiamas kažkoks pasmerkimas. Žmogui sakome: „Bėgiok, plaukiok, tinkamaimaitinkis –ir sustiprės tavo širdis, gyvensi iki gilios senatvės!” O jislengvai atpažįsta save A tipo portrete ir mato, kad visos jo gudrybėsnevertos pastangų: bėgiojo jis ar drybsojo ištisas dienas ant sofos,laikėsi darbo ir poilsio režimo ar jį pažeidinėjo, bet vieną lemtingąvalandą, po eilinio konflikto, jis griebsis už širdies, nugrius ir, kaipsako vienas mano pažįstamas, „jam bus sugrotas Šopeno maršas”. — Sutinku,kažkas yra iš anksto numatyta. Širdies ir kraujagyslių sistemai turi įtakosne tik charakterio tipas, bet ir kiti rizikos veiksniai: mažas fizinisaktyvumas, virš-norminė kūno masė, netinkamas nenormuotas gyvenimo būdas irkt. Suprantama, nervų sistemos tipas labai svarbus, bet toli gražu nevienintelis komponentas, veikiantis sveikatą. Per savo amžių mačiau nemažaiA tipo žmonių, kurie sulaukė gilios senatvės, nes rimtai dirbo su savimi.Ir, atvirkščiai,— žinau labai daug B tipo žmonių, kurie, visiškaiignoruodami sveiko gyvenimo būdo reikalavimus, greitai priėjo liepto galą. Manau, kad vieno ar kito tipo charakterį lemia ne tiek genetinė pusė,kiek auklėjimas. Kai namuose viešpatauja ramybė, geri norai, apgalvotasreiklumas, nepriverstinai rūpinamasi vienas kitu, tuomet ir vaikaidažniausiai auga ramūs ir santūrūs. Žinoma, nervų sistemos skirstymas įtipus yra sąlygiškas. Dažniausiai svarbiausi kurio nors tipo bruožaiišryškėja 15—20 metų jaunuoliui. Nuo jo paties, daugiausia nuo saviauklos,požiūrio į aplinkinius žmones, bendradarbius, į gyvenimą, priklauso tai,kurie charakterio bruožai labiau išryškės. Tačiau labai daug ką galima pakeisti ir sulaukus brandaus amžiaus. Jukdaugelis A tipui būdingų savybių yra asmenybės formavimosi tam tikromisgyvenimo sąlygomis rezultatas ir priklauso nuo žmogaus auklėjimo irsaviauklos, nuo jo sąmoningo požiūrio ir siekimų. Iki penkiasdešimties metųaš buvau gana ryškus cholerikas. Atsimenu, būdamas karštakošis irnesantūrus, padariau sau ir aplinkiniams daug nemalonumų. Vieną gražiądieną tariau sau: „Viskas, užtenka, reikia keistis!” Tai buvo nelengvapadaryti ir prireikė daugelio metų. Tiesą sakant, šis procesas vyksta ikidabar, bet pirmais metais teko ypač kruopščiai kontroliuoti savo emocijas.Galiausiai pripratau būti santūrus, ramiai reaguoti į įvykius, išmokauvaldytis. – Konstantinai Nikitinai, aš suprantu taip: jus nuolat ir atkakliaisiekėte santūrumo, t. y. mokėtės slopinti reakciją į aplinką. Tačiauprisiminkite akademiko Pavlovo žodžius: „Slopinimas — tai nervų sistemosalinimas”. Nuolat stengiantis būti santūriam, slopinant savo reakciją,tramdant save, kaupiasi neigiamos emocijos, akumuliuojasi įtampa, o tainesibaigia geruoju. Dėl slopinimo įvyksta

protrūkis, kuris gali pažeisti širdį. Galbūt naudingiau ne slopintitiesioginės reakcijos, pykčio protrūkių, nes taip organizmas atsikratosusikaupusių neigiamų emocijų ir neįvyksta tragiškas smūgis? Nepamirškite, kad nuo šių protrūkių, nors ir laikinai, palengvėjatriukšmadariui piliečiui, bet padaroma didžiulė žala aplinkiniams žmonėms.Tačiau ir šis palengvėjimas, staiga įsiliepsnojus pykčiui, yra tiktariamas. Didžiulis impulsų srautas ima plūsti į galvos smegenis,centruose,

valdančiuose visas organizmo sistemas, momentaliai susiformuojapadrika reakcija. Todėl eigiamos emocijos ir vadinamos neigiamomis, nes jossukelia negatyvias ir organizmo reakcijas. Žinoma, slopinamos tokiosemocijos kaupiasi, ir atsiranda labai nepageidautinų padarinių. Žmogus,mokąs giliai paslėpti neigiamas emocijas, net išoriškai paprastai atrodoliūdnas ir prislėgtas. Tačiau yra kitas būdas — ne slopinti neigiamas emocijas, o transformuotijas į teigiamas. Deja, gyvenime dažnai tenka nusivilti. Ir dažniausiai dėlmus dirginančių menkniekių, nevertų dėmesio: kažkas ne vietoje davėpastabą, pasielgė netaktiškai, atsirado buitinių nepatogumų, net dėl prastooro. Protingas žmogus gali apgalvoti psichologinę situaciją, pamatyti josteigiamas puses, perspektyvas ir paprasčiausiai reaguoti į ją su jumoru.Tuomet neigiamos emocijos nesikaupia, o tarsi ištirpsta optimizme. Sakysim,anksčiau važinėdavau autobusu ir nervindavausi ilga kelionė mane dirgindavoir pykindavo. O dabar sėdu į autobusą galvodamas apie tai, kad galėsiupailsėti ir pagalvoti apie įvairius dalykus.

Šeši patarimai nervingam žmogui

Psichologai pataria: 1. Stenkitės nesigraužti vienui vienas dėl savo nemalonumų. Tuo, kas jus kankina, pasidalykite su geraširdžiu ir protingu žmogumi — jums labai palengvės. Jūsų pašnekovo patarimai gali būti ir nelabai praktiški, bet svarbu jo užuojauta, dalyvavimas, nuoširdus domėjimasis. Toks „patikėtinis” gali būti žmona, tėvas, mama, artimas draugas ar net atsitiktinis pakeleivis traukinyje arba lėktuve. Tačiau ir patys būkite pasiruošę geraširdiškai išklausyti svetimą išpažintį. 2. Mokėkite bent laikinai atitrūkti nuo savo rūpesčių. Nors ir labai dideli jus užgriūtų nemalonumai, stenkitės kartkartėmis atsikratyti jus slegiančių minčių, susiraskite daugiau rūpesčių darbe arba namuose. Jokiu būdu nebrukite savo prastos nuotaikos aplinkiniams žmonėms. Nors jus slegia nemalonumai, gyvenimas eina savo keliu, ir niekas neturi teisės kitiems primesti savo niūrių minčių ir liūdnos nuotaikos. Jeigu aplinkiniai žmonės yra jums geraširdiški, jie ras būdų, kaip užjausti ir padėti. Būkite

protingas ir taktiškas: labai blogą įspūdį daro žmogus, kuris bet kokį (kad ir menką) savo nemalonumą paverčia pasauline problema. 3. Neširskite. Užuot pratrūkę pykčiu, įpraskite prieš tai patylėti. Tylėdami stenkitės apgalvoti situaciją. Jūs suspėsite pagalvoti, kad nuo pyk čio nepalengvės, ir tik atsiras naujų nemalonumų. Bus geriausia, jeigu, užuot plūdęsis piktais žodžiais, imsitės sunkaus fizinio darbo arba kokių nors pratimų. Sveikas fizinis nuovargis numalšins jūsų pyktį. 4. Kartais reikia ir nusileisti. Atkakliai spyriodamiesi, dažniausiai esame panašūs į kaprizingus vaikus. Stenkitės nebūti kaprizingi! Įsiklausykite į oponento požiūrį, gerbkite jj ir būkite pakankamai savikritiški. Protingai nusileisti ne tik naudinga reikalui, bet tai sukelia aplinkinių žmonių pagarbą. 5. Neįmanoma būti visiškai tobulam. Kai kurie žmonės visą laiką sielojasi, kad jie blogesni už kitus. Jų pastangos patenkinti didžiausius reikalavimus kartais esti liguistos. Nepamirškite, kad kiekvieno mūsų talentas ir galimybės yra riboti. Pirmiausia stenkitės kuo geriau atlikti savo pagrindinį darbą ir tai, ką tikrai sugebate. Kad jaustumėte pasitenkinimą, pakanka pasiekti laimėjimų vienoje arba dviejose srityse, visa kita darykite sąžiningai ir optimaliai. 6. Nereikalaukite per daug. Kas per daug tikisi iš aplinkiniųžmonių, tas visada nepatenkintas, irzlus, kad tie aplinkiniai neatsako i jolabai didelius reikalavimus. Jūs smarkiai klystate, jeigu, nuolatkritikuodami, stengiatės perauklėti žmoną, uošvę, savo draugus. Suaugusįžmogų labai sunku perauklėti, o jūs (net to nesuvokdamas) stengiatėspadaryti aplinkinius žmones sau parankius. Čia nėra jokios perspektyvoslaimėti, užtat toks elgesys nuteikia aplinkinius priešiškai. Laikykitežmones tokiais, kokie jie yra (kiekvienas iš mūsų turi teisę būtiindividualus), arba visiškai neturėkite su jais reikalų. Stenkitės matytiaplinkinių žmonių geras savybes ir, bendraudami su jais, remkitės jomis.Taigi jūs, net neturėdami tokio tikslo, vieną gražią dieną pamatysite, kadaplinkiniai žmonės „persiauklėjo” ir jus visiškai patenkina.

Kaip pakeisti charakterį

Mane labai sudomino tas profesoriaus Nikitino gyvenimo laikotarpis, kaijis ėmėsi keisti charakterį. Profesorius prisimena: – Samprotaudamas, kaip reikėtų keisti charakterį, vis dažniaupagalvodavau, kad irzlumo protrūkių nebus, jeigu aplinkiniams skirsiudaugiau dėmesio, pagarbos ir būsiu jiems jautresnis. Jeigu būsitegeraširdiški aplinkiniams, neliks vietos kaprizams ir grubumui.Geraširdiškumas, mano manymu, geriausias būdas išsaugoti ne tik gerussantykius kolektyve ( o nuo to dažniausiai priklauso ir laimėjimai darbe),bet ir savo sveikatą. Kaip neuropatologas, galiu patvirtinti: gerų, jautriųžmonių nervų sistema paprastai būna pastovesnė negu piktų, grubių irkaprizingų. – Tai ir yra ta taisyklė, kuria jūs vadovavotės keisdamas charakterį? – Galima sakyti, tai svarbiausia taisyklė, bet ne vienintelė.Pavyzdžiui, reikia ryžtingai grumtis su skubėjimu. Šiuolaikinis žmogus,neįpratęs išeiti iš namų 10—15 minučių anksčiau negu reikia, rizikuojasutrikdyti savo nervų sistemą, nes bijo pavėluoti į darbą, į traukinį, įtarnybinį susitikimą, į svarbų posėdį. Reikia stengtis nekreipti dėmesio į menkniekius, nesijaudinti dėl jų,nes jie paprastai gadina gyvenimą tiems žmonėms, kurių nepastovi nervųsistema. Nereikia sklaidyti savo dėmesio, tam tikru momentu reikia daryti tikvieną darbą. Sakoma, net Einšteinas, varstydamas batų raištelius, galvodavotik apie tai, kaip stipriau surišti mazgą. Žmogus neturi būti visą laiką įsitempęs. Kartkartėmis reikiaatsipalaiduoti: pabūti vienam, pamąstyti apie kažką abstraktaus, prisimintipraeitį, pasvajoti, paskaityti eilėraščius, knygą, kurios geras siužetas,paklausyti muzikos. Suprantama, nervų sistema geriausiai pailsi bėgiojant,plaukiojant, darant kitus fizinius pratimus. Beje, vertėtų pasiklausyti ir danų mokslininko Karlo Rodalio nuomonės.Jis yra pasakęs: „Trijų minučių juokas prilygsta penkiolikos minučiųmankštai”. Juokiantis puikiai išsikrauna nervų sistema. Sunku rastikoeficientą, kad būtų galima palyginti juoko ir fizinių pratimų naudą, o,be to, nėra reikalo juos supriešinti. Daug geriau, kai vieną puikų dalykąpapildo kitas. Medicinos istorijoje nežinoma nė vieno atvejo, kad 100 metų būtųsulaukęs niūrus, neturintis jumoro jausmo, žmogus. Atvirkščiai, nustatyta,kad linksmi žmonės gyvena ilgiau. Ilgiau ir… linksmiau. Veiksmų programa. „Jeigu nori būti laimingas — tai ir būk!”—yra pasakęsišmintingasis Kozmą Prutkovas. Ir jūs, skaitytojau, jeigu net negalitepakeisti jus liūdinančių aplinkybių, pasistenkite pakeisti savo požiūrį įjas, kaip buvo aprašyta šiame skyriuje. Pasistenkite būti opti-mistiškesnis, švelnesnis, geraširdiškesnis, pakantesnis aplinkiniams. Gerisantykiai su jais pirmiausia padės jums. Raskite laiko autogenineitreniruotei, ji išmokys valdytis, iš vidaus atsipalaiduoti. Nuspręskitekasdien sąmoningai treniruotis neigiamas emocijas pakeisti teigiamomis. Taine taip paprasta, bet gali išmokti kiekvienas. Pamėginkite. Suprantama,visą charakterio pertvarkymą reikia tobulinti pagal dviejųpirmųjų skyrių veiksmų programą. Tarp kitko, vaikščiojant ir bėgiojant atsiranda laiko savo emocineibūsenai analizuoti.

Saulė — draugas ir priešas

Žmogus gali adaptuotis prie temperatūros svyravimų ne tik grūdindamasisšalčiu, bet ir įgydamas atsparumą aukštai temperatūrai, pirmiausia saulėsšilumai. „Ten, kur dažnai žvelgia saulė, retai lankosi gydytojas” – šis senasposakis neblogai apibūdina saulės spindulių įtaką žmogaus sveikatai. Mūsųorganizmui nuolat reikia ultravioletinių spindulių; nuo jų priklausonormali medžiagų apykaita, jie saugo nuo daugelio ligų (rachito,tuberkuliozės, avitaminozės, peršalimo), naikina įvairiausias bakterijas,grūdina. Tačiau saulės spinduliais, kaip ir lediniu vandeniu, reikia naudotislabai atsargiai. Pietuose saulės vonios efektyviausios nuo 8 iki 11 valandos (pavasarį irrudenį) ir ankstesnėmis valandomis (vasarą), vidutinėje juostoje — nuo 9iki 12 valandos, taip pat pučiant nestipriam vėjeliui nuo jūros arba upės.Labai pavojinga ilgai gulėti (ypač miegoti) tiesiogiai krintant saulėsspinduliams karštą dieną. Per ilgai būnant saulėje, neretai pakenkiama sveikatai ir net sunkiai susergama. Evoliucijos eigoje oda įgijo apsauginęreakciją, t. y. susidarė juodas pigmentas (melaninas), neleidžiantis per

giliai prasiskverbti ultravioletiniams saulės spinduliams. Tai savotiškasnatūralus filtras šiems spinduliams. Afrikos tautų gyventojų, kilusių iš tųrajonų, kur, kaip žinoma, yra žmonijos lopšys, pigmentacijos mechanizmasyra tobulas. Kadangi gyventojai kėlėsi gyventi vis toliau į šiaurę, išesmės pasikeitė jų pigmentacijos mechanizmas. Baltosios rasės atstovai, kurių šviesi oda, mėlynos akys ir rudi plaukai,beveik bejėgiai prieš ultravioletinius spindulius. Jų odoje sintetinasi nejuodas, o rausvas melaninas, beveik nesugeriantis ultravioletiniųspindulių. O tiems baltaodžiams, kurių oda tamsi, būdinga juodojo melaninosintezė. Ilgiau būnančius saulėje rudaplaukius (ir dar daugiau albinosus) neretaiištinka kartotiniai saulės smūgiai. Gaudama daug saulės spindulių, baltaoda ilgainiui vis sunkiau įdega, atsiranda vis daugiau strazdanų irraukšlių. Be to, gali atsirasti genetinių pakitimų, sukeliančių patologinęproliferaciją. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomeninis,melanomos (piktybiniai dariniai, susidarantys iš melaniną gaminančiųląstelių) dažniausiai pažeidžia šviesią odą. Tačiau tai nereiškia, kad blondinai turi visiškai saugotis saulėsspindulių. Reikia tik nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, nepamirštiapsaugos priemonių: kepurės, tamsių akinių, tiesioginius spinduliusišsklaidančių priedangų ir kt.

Rekomendacijos tiems, kurie dar nemetė rūkyti

Vagneris baigė kalbėti telefonu, ir aš paklausiau, ar galima kokiaisnors būdais sumažinti rūkymo žalą. – Patikimiausias būdas — iš viso nerūkyti, – – atsakė mokslininkas. —Na, o tiems, kam tai dar nepavyksta, yra keletas taisyklių, kurių dalįrekomendavo Tarptautinė kovos su vėžiu sąjunga. Griežtai laikantis žemiaupateikiamų taisyklių, pamažu galima visiškai atsisakyti rūkyti. 1. Stenkitės surūkyti kuo mažiau cigarečių; skaičiuokite, kiek perdieną jų surūkote, stenkitės šiandien surūkyti mažiau negu vakar. 2. Traukite dūmą rečiau ir negiliai. 3. Nerūkykite, kai tuščias skrandis, o tuo labiau rytą nevalgę,nes tabako sublimavimo produktai, susimaišę su seilėmis, pažeidžiaskrandžio gleivinę, o patekę į žarnas tuojau pat įsisiurbia į kraują; dėltos pačios priežasties nerūkykite valgydami arba gerdami. 4. Kai netraukiate dūmo, išimkite cigaretę iš burnos. 5. Nesurūkykite cigaretės iki galo, išmeskite, kai trečdalis darnesurūkyta, nes kaip tik šiame trečdalyje susikaupia daugiausia kancerogenųir nikotino; dar geriau, jeigu išmesite cigaretę, užtraukę dūmą du triskartus. 6. Nerūkykite eidami, ypač lipdami laiptais arba kopdami į kalną, nes tuomet kvėpuojate intensyviai ir kancerogenų patenka į toliausiai esančias plaučių dalis. 7. Kuo ilgiau nerūkykite po didesnio fizinio krūvio, o tuo labiau dirbdami sunkesnį fizinį darbą. 8. Rūkykite cigaretes su filtru. 9. Kartkartėmis padarykite pertraukas („Nerūkau iki pirma dienio, iki mėnesio pabaigos arba iki Naujųjų metų”). 10. Nerūkykite, kai nenorite rūkyti. (Po pokalbio su R. Vagneriu netrukus supažindinau kelis savo draugus su„rūkorių taisyklėmis”, kurios padarė jiems didžiulį įspūdį, ypač pirmoji irpaskutinioji. „Kai tik ranka siekiu cigaretės, — sakė vienas iš jų, — ašsavęs klausiu, ar noriu rūkyti. Dažniausiai pasirodo, kad nenoriu.. O jeigunenoriu, tai ir nereikia rūkyti. Be to, — tęsė jis, — pradėjau skaičiuoti,kiek surūkau. Paprasčiausiai skaičiuoti ir nieko daugiau. Vien tik supratęsšias dvi taisykles, pradėjau rūkyti tris kartus mažiau”.) Šios taisyklės — tai pirmasis žingsnis norint visiškai mesti rūkyti. Josskirtos pirmiausia užkietėjusiems rūkoriams — tiems, kas surūko daugiaukaip 20 cigarečių per dieną. Didžiosios Britanijos medikai apskaičiavo, kadkiekviena surūkyta cigaretė sutrumpina amžių 5,5 minutės. Štai kodėlplaučių vėžys pirmiausia — „vyrų liga”; vyrai juo serga 8—10 kartų dažniaunegu moterys. Užkietėję rūkoriai labiausiai linkę sirgti piktybiniaiskvėpavimo organų navikais. Dar didesnis pavojus, kai yra bent vienas iš šiųveiksnių: amžius — daugiau kaip 40 metų; rūkymo stažas – daugiau kaip 20metų; pradėta rūkyti paauglystėje.

Akių gimnastika „Regėjimas”

Kalbant apie poilsio higieną, verta panagrinėti tokią rimtą temą, kaipregėjimas. Juk 90% informacijos gauname matydami, t.y. akimis. Kartu tenkaliūdnai konstatuoti, kad akys tarnauja mums vis blogiau ir blogiau.Remiantis statistikos duomenimis, mūsų šalyje yra ne mažiau kaip 50milijonų trumparegių. Regėjimas — gyvenimo būdo darinys. Kiekvienos gyvos būtybės regėjimastoks, koks jai būtinas, kad galėtų egzistuoti. Pavyzdžiui, grobuonių yrastiprus centrinis regėjimas, kad galėtų rasti ir persekioti grobį.Atvirkščiai, persekiojamiesiems centrinis regėjimas nesvarbus, bet užtat jųlabai platus regėjimo laukas (akiplotis), padedantis laiku pastebėtipavojų. Kiškis, kurį ne veltui vadina žvairiu, bėgdamas neatsisukęs matosavo uodegą. Mūsų tolimiesiems protėviams, kurie tūkstantmečius užsiiminėjomedžiokle, buvo svarbu gerai matyti į tolį. Taip pat ir vėlesniais laikaismedžiotojų regėjimas visuomet būdavo geras. Medžiotojais mūsų sibiriečiaiarba Afrikos lankininkai tapo ne dėl to, kad gerai matė, o dėl to, kadgyvenimas jiems padiktavo tokį verslą. Geras regėjimas buvo šio darbofunkcija. Dešimtis tūkstantmečių puikus optinis prietaisas -akis — dirbo taip, kadmatytų toli, vidutiniu atstumu ir tik labai retai arti esančius daiktus.Pakankamai gerą regėjimą visuose šiuose diapazonuose garantavo: a) dvylikaraumenų, sinchroniškai sukiojančių akis reikalingomis kryptimis, ir b)lęšio gebėjimas labai išsigaubti, kai daiktas būdavo prie pat akies, irsuplokštėti, kai daiktas, į kurį žiūrima, būdavo toli. Sis lęšio gebėjimaskeisti savo konfigūraciją vadinamas akomodacija. Žiūrint į tolį, abiejųakių regėjimo ašių kryptys esti beveik lygiagrečios, o žiūrint į artiesančius daiktus, raumenys suveda akis taip, kad optinės ašys kertasitaške, kurį mes norime matyti. Optinių ašių suvedimas į fiksuojamą taškąvadinamas konvergencija. Kuo arčiau taškas, į kurį žiūrima, tuo labiau

įtempti konvergenciją sąlygojantys raumenys. Kuo daugiau ir kuo reguliariaužiūrime į artimą tašką, tuo stipresni darosi šie raumenys. Jie visą laikąstengiasi priartinti matymo tašką, tarsi pripratina akis ir regėjimocentrus įžiūrėti tik artimus daiktus. Būtų buvę galima skaityti ištiestojerankoje laikomą knygą, bet smegenų centrai, kuriems turėjo įtakoskonverguojantys raumenys, jau sukūrė artimo skaitymo stereotipą. Ir mespasidedame knygą priešais save ant stalo ir žemai palinkstame virš jos.Biokibernetinė sistema su grįžtamuoju ryšiu „smegenys—akis” vis dažniauieško artimų matymo taškų, vis mažiau skiria tolimus daiktus. Žmogus visblogiau mato į tolį. Per pastaruosius šimtmečius atsirado daug raštingų žmonių, ir jiemsprireikė nuolat ir ilgai matyti smulkius daiktus (raides bei hieroglifus)iš arti. Per toki trumpą evoliucijos laikotarpį negalėjo susiformuotibiologiškai pateisinamų prisitaikymo mechanizmų. O daugelio žmoniųhipertrofavę konverguojantys r trukdė gerai matyti toli esančius daiktus,akies lęšis per daug ilgai buvo išsigaubęs (panašiai kaip lęšis, jisfokusuoja vaizdą akies tinklainėje), dėl to vis mažiau galėjo suplokštėti,t.y. nebegalėjo gerai matyti ne tik toli, bet ir vidutiniu atstumu nuoakies esančių daiktų. Atsirado tai, ką vadiname trumparegyste, kuriągalima laikyti priverstiniu organizmo prisitaikymu prie naujųsąlygų. Ji mūsų nepatenkina, ir mes akiniais sunormalinamefokusavimo atstumą. Įdomu, kad daugiausia trumparegių yra Japonijoje.Matyt, hieroglifus sunkiau skaityti negu raides. Trumparegio lęšisišsigaubęs, o akies obuolys truputį ištemptas atgal. Dėl to lęšis fokusuojavaizdą ne tinklainėje, o prieš ją. Susidaro neryškus vaizdas. Akiniaipakeičia fokusavimo atstumą, vaizdas fiksuojamas tiksliai tinklainėje,daiktai matomi ryškiai. Bet lęšis ir konverguojantys raumenys liekaįtempti. Jie vėl sunkiai dirba. Trumparegystė progresuoja. Įsigyjamenaujus, stipresnius akinius, kurie suteikia akims naują, didesnį krūvį.Atrodytų, procesas vyksta be pabaigos. Regėjimo grąžinimo optiniais—fiziologiniais būdais laboratorijos vedėjastechnikos mokslų kandidatas J.Ute-chinas parengė akių gimnastiką„Regėjimas”, kuri, pašalindama konverguojančių raumenų krūvį ir priversdamalęšį suplokštėti, akims vėl sugrąžina gerą regėjimą. Si gimnastikapriverčia dirbti biokibernetinę sistemą „akis —smegenys”, užtikrinančiąregėjimą į tolį. Taip išnyksta negatyvus stereotipas, palaikantistrumparegystę. Štai trumpas akių gimnastikos instrukcijos tekstas: 1. Žiūrėti į tolį naudokite įprastinius akinius. Juos gydytojas turi parinkti taip, kad kiekviena akis matytų šešias viršutines lentelės eilutes. Šiuos akinius

nešiokite visą laiką. Bet artimam darbui jie netinka! 2. Grafikas padės nustatyti, kokių akinių reikiaskaitymui, atsižvelgiant į stiklus, skirtus žiūrėti į tolį (parinktustaip, kad kiekviena akis aiškiai matytų šešias viršutines lentelėseilutes). Statmuo iš tokį stiklą atitinkančios vidurinės kreivės taškoį grafiko horizontalią ašį kirs apatinę kreivę taške, atitinkančiamestiprumą linzės, skirtos darbui iš arti. Šios linzės stiprumą galima nustatyti ir kitaip. Išmatuokite nuo išorinioakies krašto iki teksto didžiausią atstumą, kuriam esant lengvai galiteskaityti be akinių. Šį atstumą (cm) pažymėkite horizontalioje grafikoašyje. Apatinėje kreivėje raskite šį atstumą atitinkantį tašką (kreivės irstatmens, nubrėžto nuo horizontalios ašies, susikirtimo tašką). Paskuivertikalioje ašyje, kur pažymėtas optinis linzės stiprumas dioptrijomis,raskite skaičius, atitinkančius kreivės tašką. Tai ir atitiks tą linzę,kuri reikalinga darbui, kai reikia žiūrėti iš arti viena akimi. l pavyzdys. Didžiausias atstumas nuo akies iki teksto 40 cm. Taigiartimam darbui reikia pliusinės 0,75 dioptrijos (suapvalinta iki 0,25dioptrijos) linzės. 2 pavyzdys. Didžiausias atstumas nuo akies iki teksto 15 cm. Artimamdarbui reikia minusinės 4,25 dioptrijos linzės. Kai trumparegystė nuo 2,5 iki 5 dioptrijų, dirbant viena akimi,galima apsieiti be akinių. Pakanka skaityti pakaitomis tai viena, tai kita„plika” akimi, atitraukus tekstą kuo toliau. 3. Visus artimus darbus (skaitymą, rašymą, techniškus rankų darbus)atlikite pakaitomis tai viena, tai kita akimi. Darbo objektą laikykitekuo toliau, kraštutiniame aiškaus matymo taške. Darbo viena akimi trukmėindividuali (nuo 15 iki 60 minučių). Ilgiau dirbkite silpnesniąja

akimi. Taip dirbti įprasite lengviau, jeigu žiūrėsite į tekstą ne išviršaus, o laikysite jį prieš save. 4. Kai reikia žiūrėti iš arti, vieną akinių stiklą pridenkitepopieriaus ar audinio skiautele, o skaitykite kita akimi. Iš pradžiųdidžiausias atstumas nuo išorinio aki duobės krašto iki teksto (kai vosgalima skaityti viena akimi), naudojant šiuos akinius, bus maždaug 25—28cm. Gerėjant regėjimui, jis pamažu didės. Kontrolinius matavimus reikia atlikti du kartus per mėnesi ir užrašytispecialiame regėjimo gerėjimo dienoraštyje. Kad rezultatus galėtumepalyginti, reikia naudoti standartinį apšvietimą (40 W lempa l m atstumunuc teksto) ir tą patį tekstą. Jeigu, atlikus kontrolinį matavimą su skaitymu skirtais akiniais,atstumas nuo išorinio akiduobės krašte iki teksto bus didesnis kaip 35 cm,tai abi poras akink (žiūrėti į tolį ir skaityti) reikia pakeistisilpnesniais. Atliekant kontrolinius matavimus laikotarpiais tarp vizitų pas gydytojąokulistą, pačiam galima nustatyti tolį žiūrėti skirtų akinių linziųorientacinį stiprumą (skaityti šešias lentelės eilutes) pagal vidurinęgrafiko kreive (per tašką, atitinkantį apatinės kreivės centimetrus); be to

pagal viršutinę grafiko kreivę galima nustatyti geriausią regėjimokorekcinių stiklų svarbą (tai, kas neretai vadinama trumparegystėslaipsniu). Skaitydami griežtai laikykitės higienos taisyklių tekstas turi būtigerai apšviestas lempos (60—100 W) su neperšviečiamu gaubtu; be to,reikalingas ir bendras kambario apšvietimas (žiūrint televizijos laidas,kambaryje turi būti šviesu, nuo televizoriaus reikia sėdėti atstumu lygiuekrano įstrižainei, padaugintai iš 5). Būtinas, daug vitaminų,mikroelementų ir kalcio turintis maistas (varškė sūris, pienas irkt.). Taip pat reikia reguliariai daryti fizinius pratimusgryname ore.

– Pamėginkime man išmatuoti, — sakau J. Utechi nui. – Atstumas nuo manokairės akies iki teksto -35 cm. Nuo dešinės — tik 15 cm. – Vadinasi, jūsų kairės akies trumparegyste šiek tiek daugiau kaip 3dioptrijos, o dešinės – 8 Caire akimi skaitykite be akinių, o dešineiįsigykite minu sines 4,25 dioptrijos linzes. Žiūrėti į tolį jums tikriausiaprireiks tokių akinių: kairei akiai — 2,5, dešinei — 7 dioptrijų. Stenkitėsdaugiausia skaityti dešine akimi. Neskaitykite su akiniais, skirtaisžiūrėti į tolį. Kadangi jums keturiasdešimt penkeri metai, tai sunkutikėtis ypatingo pagerėjimo, bet, reguliariai dirbdamas, dešinės akiesregėjimą pagerinsite maždaug viena dioptrija. Ar galite rekomenduoti dar kokius nors savarankiškus regėjimo kontrolėsbūdus tarp vizitų pas gydytoją okulistą? Užrašykite tušu popieriaus lape raides 7,5×7,5 milimetro ir išmatuokiteatstumą, kuriam esant, akis vos gali jas perskaityti. Pagerėjus regėjimui,šis atstumas padidėja. Kai jis yra 5 metrai, regėjimas normalus. O štai dar vienas būdas. Išmatuokite atstumą nuo akies išorinio kraštoiki teksto pačiame toliausiame aiškaus regėjimo taške, kai dar galiteperskaityti raides. 100, padaliję iš šio atstumo, ir nustatysite kiekvienosakies trumparegiškumą. Ar galima parinkti linzes skaitymui neturint po ranka jūsų parengtografiko? Galiu rekomenduoti šią formulę: La=Lt-(-2,75; čia La artimam darbuiskirtų linzių stiprumas, o Lt — žiūrėti į tolį skirtų linzių stiprumas(šešios viršutinės eilutės). Pavyzdys. Linzė žiūrėti į tolį — 4 dioptrijos. —4+2,75=—1,25. Vadinasi,reikia skaityti su —1,25 dioptrijos stiprumo akiniais. Reikia pasakyti, kadši formulė ne tokia tiksli, kaip rezultatai gauti naudojant grafiką. – Arvisiems trumparegiams padeda ši akių gimnastika? Visiems, kuriems nėra akių patologinių pakitimų. Jeigu labai didelėtrumparegystė, t.y. regėjimo atstumas po korekcijos nepakankamas (žmogus irsu tinkamai parinktais akiniais mato ne daugiau kaip 4—5 lentelės eilutes),ši gimnastika taip pat tikslinga, bet ji turi būti daroma stebint gydytojuiokulistui. Kai nėra akių patologinių pakitimų ir gimnastika daroma taisyklingai,trumparegystė išnyksta, sumažėja arba jau bent nebedidėja (jeigu jiprogresuoja). Tai patvirtino gausūs jos praktinio taikymo pavyzdžiai,—pasakė Jurijus Utechinas. Man atrodo, kad Utechino akių gimnastika įdomi ir grynai psichologiškai,ji tarsi suteikia aktyvaus kryptingumo mūsų požiūriui į trumparegystę. Vosne fatališka būtinybė nešioti akinius turi užleisti vietą aktyviam pradui —kiekvienas trumparegis dabar gali pasakyti: „Viskas priklauso nuo manęs,nuo mano atkaklumo ir valios. Jeigu sugebėsiu gerai atskleisti šiassavybes, matysiu geriau!” Apie šią problemą norėtųsi pasamprotauti dar vienu aspektu. Žinoma, jogtrumparegystės „epidemija” pasaulyje prasidėjo masiškai paplitus knygųspausdinimui. Kuo daugiau žmonės skaito, tuo blogiau jie mato į tolį.Civilizacija pagimdė stebėtiną paradoksą: „Už viską, ką turiu gero, esudėkingas knygoms , — yi pasakęs Maksimas Gorkis, bet kartu knyga—- akiųpriešą; Daugiau knygų — daugiau trumparegių. Si tendencija dide jamilžinišku greičiu. Plintant ir tobulėjant švietimu masiškai daugėjatrumparegių. Tačiau Utechinas tvirtini kuo daugiau skaitysite viena akimi,tuo geriau matysitf Taigi akių gimnastika iš esmės pakeičia skaitym svarbąmūsų akims. Užuot buvusi mūsų regėjimo pri« su, knyga virsta draugu. Veiksmų programa. Jeigu ne kiekvienas vyras ga bėgti maratono distanciją,maudytis tarp ledo lyči arba dėl sveikatos badauti, tai šio skyriausmaksimum programa — būti puikiu darbuotoju, gerai pailsėti ir noi maliaimiegoti — tinka visiems. Matyt, kad būtų galim įgyvendinti šią programą,pirmiausia reikia sudaryl uždavinių sąrašą ir jų eiliškumą (o tai labaiindividualu dalykas), paskui imtis juos spręsti. Tai padaryti jum labaipadės trečias skyrius „Kaip būti laimingam…” S šio skyriaus uždaviniaisorganiškai susijusi ir fizinio te bulėjimo programa.

Maisto medžiagos

ŽMOGAUS ORGANIZMUI BŪTINOS MEDŽIAGOS BALTYMAI Baltymai — tai svarbiausia gyvo organizmo medžiaga, be kurios negalivykti jokie gyvybės procesai. Jie yra ląstelių ir audinių statybinėmedžiaga, taip pat energijos šaltinis. Iš baltymų sudaryti fermentai.Nustatyta, kad nuo baltymų kiekio žmogaus organizme priklauso cholesterinoapykaita. Jei organizmas gauna per mažai baltymų, tai net ir jaunų žmoniųkraujo plazmoje padaugėja cholesterino, o kai maiste baltymų gausėja,cholesterino mažėja. Tai ypač “svarbu žinoti vyresniojo amžiaus žmonėms,kuriems cholesterino apykaita sutrinka dažniau negu jauniems. Žmogus su maistu gauna augalinių ir gyvulinių baltymų. Juose yra per 20amino rūgščių, kurių maždaug pusė yra būtinos organizmui. Daugiausiabaltymų yra tokiose mūsų vartojamose daržovėse: pupose (26%), pupelėse(24%), žaliuosiuose žirneliuose (7%). Būtinos amino rūgšties lizino yralapiniuose, žiediniuose, Briuselio ir ropiniuose kopūstuose, burokėliuose,žirniuose ir pupelėse, triptofano — Briuselio ir lapiniuose kopūstuose,metionino — burokėliuose, pupelėse ir salotinėse daržovėse. Kukurūzuoseirgi esti nemažai triptofano ir lizino, o kviečių grūduose — lizino irtreonino. Amino rūgšties triptofano itin reikia augančiam organizmui. Jotrūkstant, gali sutrikti hemoglobino gamyba. Stokojant izoleucino, blogėjaapetitas, darosi silpna ir padidėja nervingumas. Pravartu žinoti, kad minėtų amino rūgščių yra nemažai ir mėsosproduktuose. Taigi, kad organizme netrūktų būtinų amino rūgščių, vartokime įvairųmaistą. RIEBALAI Riebalai pirmiausia yra energijos šaltinis. Be to, jie įeina į ląsteliųsudėtį, reguliuoja vandens, druskų, amino rūgščių apykaitą, cukrauspatekimą į ląsteles ir apykaitos produktų šalinimą. Augaluose riebalinioaliejaus (tai malonaus kvapo skystis) daugiausia būna sėklose, mažiau — jųįvairiose dalyse. Ankštinėse daržovėse jo yra iki 2%. Riebalai yra sočiųjų ifnesočiųjų riebiųjų rūgščių ir glicerino junginys.Sočiosios riebosios rūgštys — palmitino ir stearino — lydosi aukštojetemperatūroje, iš jų sudaryti riebalai yra kietos konsistencijos, todėlvirškinami lėčiau. Nesočiosios riebiosios rūgštys — oleino, linolino ir

linolinino — lydosi žemoje temperatūroje, iš jų sudaryti riebalai kambariotemperatūroje yra skysti, todėl lengviau virškinami. Sergantiems skrandžioligomis, skleroze, pagyvenusiems žmonėms geriau vartoti augalinius, o negyvulinius riebalus. Nustatyta, kad vyrams riebalu reikia daugiau negumoterims. Šaltųjų kraštų gyventojai jų suvartoja daugiau negu šiltųjų. Maistas, kuriame trūksta riebalų, yra nepakankamai kaloringas. Mažaivalgant riebalų, gali pritrūkti organizme juose tirpstančių vitaminų — A,D, E, K. Stokojantys šių vitaminų vaikai lėčiau auga ir bręsta, suaugęsžmogus darosi ne toks atsparus įvairiems rizikos faktoriams, mažėja kūnosvoris. Valgant per daug riebalų, organizme jie kaupiasi. Sergant ateroskleroze,kepenų bei kasos ligomis, turint per didelį svorį, reikia mažiau vartotiriebalų. ANGLIAVANDENIAI Augalinės kilmės produktai daugiausia turi angliavandenių. Jie yrapagrindinė maisto sudėtinė dalis. Angliavandeniai skirstomi \monosacharidus (gliukozę, fruktozę, galaktozę), disacharidus (sacha-rozę,laktoze, maltoze) ir polisacharidus (krakmolą, glikogeną, celiuliozę,pektinines medžiagas). Nustatyta, kad virškinimo trakte angliavandeniairezorbuojasi tik monosacharidų pavidalu. Daugiausia energijos duodagliukozė. Jos pastovią koncentraciją kraujyje palaiko tam tikrimechanizmai. Žmonėms, kurie per daug vartoja saldumynų, gali atsirastikasos funkcijos nepakankamumas, sutrikti insulino gamyba. Augalų ląsteliena, arba celiuliozė, pektinas, ligninas, kurių yra irdaržovėse, vaisiuose bei uogose,— būtinos organizmui balastinės medžiagos.Jos veikia virškinimą, gerina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.Nustatyta, kad balastinės medžiagos veikia cholesterino apykaitą,stimuliuoj a tulžies rūgščių, kurių sudėtyje yra cholesterino, susidarymąir pašalina jas iš organizmo, todėl jos svarbios tulžies akmenų,aterosklerozės, širdies išemijos profilaktikai. Augalinės kilmės ląstelienataip pat skatina kasos funkciją, yra diabeto profilaktinė priemonė.Pektinines medžiagos jungiasi su kai kuriais nuodais, ypač švino,radioaktyviaisiais kobalto bei stroncio junginiais, ir padeda juos šalintiiš organizmo. Pektinai stabdo žarnyne esančių ir puvimą skatinančiųmikroorganizmų veiklą, skatina žaizdų gijimą. Todėl jie vartojami nuovirškinimo trakto ligų. Pek-tininių medžiagų yra juoduosiuose serbentuose,burokėliuose, ropėse, ridikėliuose, morkose, kopūstuose, obuoliuose,agrastuose, vyšniose, erškėtuogėse, žemuogėse, braškėse, šermukšniuose irkt. Taigi daržoves, vaisius ir uogas reikia valgyti, nes jos turi mažaikalorijų ir yra būtinos normaliai organizmo veiklai. MINERALINES MEDŽIAGOS Augaliniuose maisto produktuose yra įvairių mineralinių medžiagų. Josorganizmui reikalingos tiek pat, kiek ir baltymai, riebalai,angliavandeniai ar vitaminai. Mineralinės medžiagos reguliuoja organizmeosmosinį slėgį, palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, atitolinaateroskleroze ir hipertoniją. Jų kiekis augaliniuose maisto produktuosebūna įvairus. Tai priklauso nuo augalo rūšies, klimato, dirvos ir kt. Šiosmedžiagos skirstomos į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementų organizme susikaupia daugiau negu mikroelementų. Tainatris, kalis, kalcis, fosforas, magnis, chloras, siera. Dėl natrio trūkumo žmogus neturi apetito, jį gali pykinti, darosiapatiškas, suserga tachikardija, sumažėja kraujo spaudimas ir kt. Natrispadeda įsisavinti angliavandenius. Natrio daugiausia gaunama su druskomis —natrio chloridu, natrio hidrokarbonatu ir natrio fosfatu. Kalcio daugiausia yra kauluose. Jis skatina trom-boplastino veiklą,kraujo krešėjimą, nervų sistemos ir audinių veiklą, mažina ląstelių membranų laidumą. Trūkstant kalcio,minkštėja kaulai, susergama rachi-tu. Kalcio yra kopūstuose, špinatuose,apelsinuose, žemuogėse. Fosforas svarbus daugeliui organizmo funkcijų. Jis dalyvauja medžiagųapykaitoje, jo randama organizmo ląstelių branduoliuose (nervinėseląstelėse, kauluose, dantyse). Sutrikus fosforo apykaitai organizme,susergama rachitu, ateroskleroze ir kt. Žmogus fosforo gauna, valgydamasankštines daržoves, avižines kruopas ir kt. Kalis — būtinas žmogaus ląstelių katijonas. Jis svarbus nervų ir raumenųląstelių veiklai. Trūkstant jo, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas,virškinimo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių tonusas, silpstaraumenys, sutrinka širdies darbas. Kalio organizmas daugiausia gauna suaugaliniu maistu — bulvėmis, žirniais, slyvomis, grikių kruopomis. Mikroelementų žmogaus organizme yra mažai. Tai cheminiai elementai,kurių audiniuose yra ne mažiau kaip viena tūkstantoji procento dalis.Mikroelementai organizmui būtini, nes jie aktyvina angliavandenių, baltymųir riebalų apykaita bei hormonų sintezę, reikalingi augimui, kraujogamybai, audinių kvėpavimui. Trūkstant mikroelementų, sutrinka biologiškaiveiklių medžiagų (fermentų, hormonų ir vitaminų) susidarymas. Mikroelementai mūsų organizmą veikia labai specifiškai. Jie susiję sunukleino rūgštimis ir kraujo baltymais. Pastarieji išnešioja juos po visąorganizmą, o mikroelementai, savo ruožtu, palaiko reikiama baltymųpusiausvyra. Glaudus mikroelementu ir centrinės nervų sistemos ryšys: smegenųsrityse, atliekančiose įvairias funkcijas, yra tam tikras mikroelementųkiekis, o centrinė nervų sistema, savo ruožtu, reguliuoja mikroelementųkoncentraciją ir pasiskirstymą po visą organizmą. Nuo cinko, vario, mangano, kobalto, jodo ir kitų elementų sunormalėjafiziologiniai procesai, padidėja organizmo aktyvumas bei atsparumas ligoms.Varis, manganas ir cinkas reikalingi kraujui krešėti. Varis daugiausia kaupiasi kepenyse. Iš kepenų patekęs į kraują, jisišnešiojamas po įvairius organus bei audinius. Kai trūksta vario, žarnynasiš maisto mažiau įsiurbia geležies, ir jos mažiau patenka į kaulų čiulpus,greičiau suyra eritrocitai. Sis elementas skatina augimą. Sergant leukoze,lėtiniu infekciniu hepatitu, kepenų ciroze, enterokolitu ir kai kuriomiskitomis ligomis, apsinuodijus nuo maisto, organizme vario daugėja, osusirgus širdies kraujagyslių skleroze, ištikus miokardo infarktu!, jomažėja. Suaugusiam žmogui per parą pakanka 2—3 mg vario. Daugiausia vario turivaisių (ypač abrikosų) sultys, avižiniai, miežiniai maisto produktai. Cinką mūsų organizme iš maisto medžiagų įsiurbia plonoji žarna.Daugiausia jo susikaupia kepenyse, kasoje, hipofizėje, prostatoje irraumenyse. Cinko kiekis kraujyje priklauso nuo amžiaus. Mažiausiai jo būnanaujagimio organizme, vėliau cinko tolygiai daugėja, o nuo 14—18 metų būnapastovus kiekis. Cinkas yra būtinas sėklinių ląstelių ir embriono normaliam vystymuisi.Jo organizme gerokai sumažėja, sergant bendrąja ateroskleroze, kepenųciroze, infekciniu hepatitu, nefritu, poliartritu, dėl piktybinių auglių.Manoma, kad nuo cinko sulėtėja cholesterino sintezė ir sklerozės eiga.Trūkstant cinko, galima susirgti cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Suaugusiam žmogui per parą reikia apie 12— 16 mg cinko. Daug jo yragrybuose, ankštiniuose (žirniai, pupelės) ir grūdiniuose augaluose. Manganas mūsų organizme yra susijungęs su baltymais. Jo yra visuosežmogaus audiniuose ir organuose. Nuo mangano padaugėja hemoglobinokraujyje, sustiprėja imunologinės (apsauginės) organizmo savybės. Siselementas reikalingas angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Prieš miokardo infarktą mangano kraujyje beveik visada padaugėja. Todėljo kiekis gali rodyti gresiantį miokardo infarktą. Ligonių, sergančiųskrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, organizme mangano būnapadaugėję, o sergančių vėžiu ar kepenų ciroze,— sumažėję. Trūkstantorganizme mangano, sulėtėja augimas, sutrinka kaulėjimas, reprodukcijosfunkcija. Suaugusiam žmogui per parą reikia 5—10 mg mangano. Nemažai jo turiavižos, rugiai, grikiai, taip pat jo yra arbatoje, kavoje, mėlynėse,riešutuose. Geležis būtina normaliai organizmo veiklai. Sveiko žmogaus kūne turibūti 4—5 g geležies. Daugiausia jos’yra kraujyje, kepenyse, blužnyje irraumenyse. Šį elementą organizmas vartoja hemoglobinui gaminti ir kvėpavimofermentams, be kurių jis negalėtų asimiliuoti deguonies. Kraujyje geležiesdaugiausia, todėl, netekus daug kraujo, tuojau pajuntama ir geležies stoka.Jos dažnai stinga po skrandžio operacijos, kada sumažėja sulčių sekrecija,sutrikus virškinimui dėl lėtinio kasos uždegimo arba, kai ilgai vartojamivaistai, pakeičiantys kasos sulčių fermentus, pavyzdžiui, pankreatinas,kuris trukdo organizmui įsisavinti geležį. Kasdien žmogui su maistu reikia gauti 7—15 mg geležies. Kai josstokojama, jaučiamas nuovargis, išsekimas, dažnai svaigsta ir skauda galvą,mažėja kraujospūdis, hemoglobino kiekis, neretai prasideda mažakraujystė.Minėti negalavimai būdingesni moruacijų, gimdydamos ir maitindamos kūdikį.Todėl moterys turėtų daugiau vartoti geležies turinčio augalinio maisto —kopūstų, burokėlių, žaliųjų žirnelių, abrikosų, vynuogių, vyšnių, žemuogių. Kobaltas būtinas kraujui gamintis, jis aktyvina fermentų veiklą,stimuoliuoja augimą, stabdo .cholesterino sinteze, nuo jo žarnynas geriauįsiurbia geležį. Kobalto žmogus turi gauti su maistu. Daug kobalto yra grikiuose,žirniuose, česnakuose, svogūnų laiškuose, morkose, petražolėse,burokėliuose, pomidoruose, vynuogėse ir ypač žemuogėse. Jo paros norma0,1—0,2 mg. Fluoro reikia formuojantis ir kaulėj ant dantims. Jo trūkstant,susergama dantų kariesu. Fluoro yra arbatoje. ORGANINES RŪGŠTYS Daug organinių rūgščių yra vaisiuose ir uogose, kiek mažiau — daržovėse.Tai daugiausia obuolių, citrinos, vyno, gintaro, oksalo, benzoinė rūgštys,kurios kaupiasi įvairiose augalo dalyse. Nuo neorganinių rūgščių organizmesusidaro rūgšti reakcija, ir dėl to galima susirgti kai kuriomis ligomis(podagra). Organinės rūgštys neveikia organizmo rūgščios reakcijos. Jospagerina medžiagų apykaitą, maisto medžiagų įsisavinimą. Yra duomenų, kadorganinės rūgštys tirpdo organizme medžiagų apykaitos kenksmingusproduktus, pavyzdžiui, šlapimo rūgštį. Jos taip pat gerina kasos, skrandžioir žarnyno liaukų sekreciją, virškinimą, peristaltika. KVAPIOSIOS AUGALŲ MEDŽIAGOS Mokslininkai tvirtina, kad įvairūs kvapai skirtingai veikia žmoniųjausmus ir emocijas. Nustatyta, kad jautrumas kvapams yra individualiorganizmo savv- be, kuri kinta su amžiumi. Žmonėms malonus spygliuočiųmiško, šviežių obuolių, jūros druskos ir juros žolių kvapai. Vaikai mėgstaramunėlių, mėtų, džiūs-tančios žolės kvapą. Jazminai, pavyzdžiui, veikiaraminančiai, mažina įtampą, tuo tarpu orchidėjų aromatas svaigina, žadinajausmus. Rožių ir šilojų kvapas skatina norą gyventi; panašiai veikiabraškių, apelsinų, citrinų kvapai. Augalams kvapiosios medžiagos yra labai svarbios. Jos informuoja,privilioja vabzdžius. Lakūs junginiai, išskirti kvapių augalų ir sudarantys natūralų imunitetąbakterinėms, grybelinėms ir parazitinėms ligoms, vadinami fitoncidais. Taiskirtingos cheminės sudėties organinės medžiagos. Nuo jų sutrinkamikroorganizmų, pelėsinių grybelių veikla. Fitoncidų daugiausia yrasvogūnuose, česnakuose, krienuose, kopūstuose, spygliuočiuose medžiuose irkt. Fitoncidų turi daugelis augalų, tačiau kiekvienos rūšies jie būnaindividualūs, specifiški. Aktyviai juos išskiria pažeisti augalai.Fitoncidai stipriai bioiogiš-kai veikia aplinkinius organizmus. Pavyzdžiui,česnako fitoncidai per 5 minutes užmuša tokias atsparias bakterijas, kaiptuberkuliozės lazdelė. Siūloma šiais augalais gydyti plaučių, skrandžio,žarnyno bei odos ligas. VANDUO Žmogaus organizme vandens yra apie 64—65%. Jis būtinas gyvybiniamsprocesams. Vandens yra visose ląstelėse, tačiau įvairiuose audiniuose beiorganuose jo kiekis skiriasi. Žmogus nevalgęs gaFi išgyventi keliasdešimtparų, o negaudamas vandens-vos keletą. Organizme esančiame vandenyje vykstamedžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes iš virškinimo traktoįsisiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai.Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, vaisiais ir uogomis, labainaudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų. VITAMINAI Dar iki XIX a. vidurio buvo manoma, kad gyvybei palaikyti užtenkabaltymu, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vandens. Tačiau1880 m. Tartu gydytojas N. Luninas nustatė, kad to nepakanka, kad maistedar yra maži kiekiai nežinomų medžiagų, kurios būtinos gyvybei palaikyti.Šios medžiagos vėliau buvo pavadintos vitaminais. Dabar jau žinoma daugiau kaip 20 ištirtų vitaminų ir maždaug tiek patdar neištirtų. Paprastai vitaminai žymimi didžiosiomis abėcėlės raidėmis,prie kai kurių dar rašomas atradimo eilės skaičius. Jeigu organizmui trūksta kurio nors vitamino, susergama avitaminoze, jeikelių — polivitaminoze, jei jų gaunama per mažai — hipovitaminoze. Hipovita-minozei būdinga greitas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas,polinkis greitai peršalti. Vitaminų reikia daugiau dirbant intensyvųprotinį ar fizinį darbą, nėščiai moteriai, gyvenant karštame ar šaltameklimate, sergant infekcinėmis virškinimo trakto ligomis, kai sutrikęsvitaminų įsisavinimas. Neužmirškime, kad vitaminai — tai grožio irjaunystės garantija. Vitaminu gauname, valgydami daržoves, vaisius, uogas.
Vitaminai skirstomi į tirpstančius riebaluose (A, D, E, K) ir vandenyje(C, B], B2, P, PP, B6, folinė rūgštis ir kt.). Vitaminą’S A (retinolis) būtinas odos epiteliui, skatina augimą. Jisbūtinas angliavandenių ir baltymu apykaitai, nuo jo didėja organizmo atsparumas infekcinėmsligoms. Trūkstant šio vitamino, sutrinka regėjimas, prietemoje pradedamablogai matyti, susergama vištakumu. Dėl didelės jo stokos pradeda atsirastipakitimų akyse: akies ragena ir gleivinė sausėja, nes ašarų liaukosnebegamina ašarų, kurios vilgo akis ir išplauna nešvarumus. Dėl to į akisgali pakliūti bakterijų, kurios sukelia pūliavimjį. Tokią liga gydo tikvitaminas A. Daržovėse, vaisiuose, uogose yra provitamino karotino, kuris kepenyse,veikiamas tam tikrų fermentų, virsta vitaminu A. Daugiau jo reikia žmonėms,kuriems labai svarbu geras regėjimas {vairuotojams, operatoriams,lakūnams). Taip pat vitamino A turi pastoviai gauti žmonės, kuriems dirbantnuolatos erzinami kvėpavimo takai. Daug karotino yra augalinės kilmėsproduktuose: morkose, pomidoruose, kopūstuose, svogūnuose, raudonuosiuosepipiruose, uogose, vaisiuose. Paties vitamino A yra tik gyvulinės kilmėsproduktuose (kepenėlėse, svieste, grietinėje irki). Per parą žmogui reikia apie 1,5 mg vitamino A. Vitaminas A, veikiamas deguonies ir šviesos, yra, todėl produktus reikialaikyti tamsioje ir vėsioje vietoje. Užšaldytuose produktuose šio vitaminoprarandama nuo 5 iki 10%. Vitaminas D reguliuoja organizme kalcio ir fosforo apykaitą, reikalingasaugimui ir skeleto formavimuisi. Dėl jo trūkumo vaikai suserga rachitu. Vitamino D yra gyvulinės kilmės maisto produktuose— žuvų taukuose,piene, svieste, grietinėje, kiaušiniuose ir kt. Vitamino D paros norma apie0,025 mg. Daugiau jo reikia vaikams, nėščiai ar maitinančiai kūdikįmoteriai, žmonėms, gyvenantiems Šiaurėje. Vitaminas E (tokoferolis).Nustatyta, kad, trūkstant vitamino E, sutrinka daugelio fermentinių sistemųveikla, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandensapykaita, sumažėja kraujagyslių laidumas ir raumenų susitraukimo jėga,padaugėja cholesterino. Vitaminas E vartojamas nuo gangrenos, dermatitų, nudegimų, trombozių,kraujagyslių spazmų, nefritų, gresiančių persileidimų, paradontozės,reumato ir aterosklerozės. Jis kaupiasi riebaliniuose audiniuose beiraumenyse, taip pat reguliuoja gyvybės procesus, apsaugo eritrocitus nuohemolizės, skatina karotinų virtimą vitaminu A. Žmogus šio vitamino gaunasu maistu. Vitaminas E paplitęs augaluose ir atsparus kulinariniamruošimui. Pagrindinis jo šaltinis yra augaliniai aliejai. Jo turi pupos,žalieji žirneliai, juodieji serbentai, šaltalankio uogos, erškėtuogės,mėlynės, avižos, kukurūzai, kviečiai. Labai daug šio vitamino sukaupiakukurūzų ir kviečių daigai. Mažiau jo yra gyvulinės kilmės produktuose —svieste, kiaušiniuose, piene. Daugiau vitamino E reikia nėščiai ar kūdikį maitinančiai moteriai, taippat vyresniems žmonėms, ypač kai gresia širdies ir kraujagyslių ligos.Suaugusiam žmogui vitamino E per parą reikia apie 30— 50 mg. Vitaminu F vadinamos nesočiosios riebiosios rūgštys — linolino,arachidino, linolinino, kurios reikalingos biologinių membranų normaliaistruktūrai ir funkcijai palaikyti. Vitaminas F dalyvauja riebalųapykaitoje, nuo jo sumažėja, cholesterino kraujyje. Šio vitamino yraaugaliniuose aliejuose (saulėgrąžų, riešutų, alyvų), kakavoje. Žmogui perparą polineso-čiujų riebiųjų rūgščių reikia 2—6 g. Tiek jų yra 15— 20 gsaulėgrąžų aliejaus. Vitaminas K yra būtinas kraujui krešėti. Trūkstant jo,sutrinka kraujo krešamumas, prasideda įvairūs kraujavimai vidausorganuose. Vitaminą K sintezuoja žarnyno mikroflora, tačiau, vartojantantibiotikų, sulfanilamidų, slopinama žarnyno mikrobų veikla, kartu irvitamino K sintezė. Dėl to susergama hipovitaminoze, sutrinka protrombino,tromboplasti-no ir kitų reikalingų kraujui krešėti elementų gamyba.Vitamino K. kiekis mažėja, sergant kepenų ir žarnyno ligomis, sutrikustulžies išsiskyrimui, nes be tulžies šio vitamino neįsiurbiama į kraują.Vitamino K yra špinatuose, kopūstuose, liucernoje, bulvėse, pomidoruose,šermukšnių uogose, pušų spygliuose. Suaugusiam žmogui per parą reikia2—10 mg vitamino K.. Daržovėse, vaisiuose ir uogose yra daug vandenyje tirpstančių vitaminų. Vitaminas bį (tiaminas) buvo išskirtas iš ryžių sėlenų. Trūkstant jo,susergama beri beri liga, kurios pagrindiniai požymiai — traukuliai irparalyžius. Si liga pažeidžia virškinimo trakto veiklą, kraujo apytakos irnervų sistemas. Vitaminas Bt reikalingas angliavandenių, iš dalies baltymųir riebalų apykaitai, slopina centrinės nervų sistemos dirglumą ir nerviniųšaknelių skausmus, nuo jo pagerėja miegas. Tiamino pirofosfatas(kokarboksilazė), susidarantis iš tiamino, yra įvairių fermentų sudėtinėdalis. Tuo ir svarbus vitaminas bį medžiagų apykaitai. Trūkstant jo, žmoguspraranda apetitą, jaučia psichinį nuovargį, susilpnėja širdies raumens irperiferinės nervų sistemos veikla. Vitaminas bį yra augalinės kilmės maisto produktuose—žaliuosiuosežirneliuose, špinatuose, rūgštynėse, Briuselio ir žiediniuose kopūstuose,poruose, pomidoruose, riešutuose. Sis vitaminas atsparus temperatūrairūgščioje aplinkoje. Daugiau vitamino bį reikia nėščiai ar kūdikįmaitinančiai moteriai, sergant kepenų ligomis, dirbant karštame ceche,įmonėje, kur naudojamos sieros vandenilio dujos, ir įtempta protinį darbą.Žmogaus organizmui per parą vitamino B] reikia apie 2—3 mg1. Vitamino B2 (riboflavino) organizme ir maisto produktuose aptinkamalaisvo ir susijungusio su baltymais ir fosforu. Trūkstant riboflavino, odasausėja, lūpų ir vokų kampučiai sutrūkinėja, paburksta liežuvis ir lūpos,sutrinka leukocitų gamyba, gali atsirasti mažakraujystė, slenka plaukai,silpnėja regėjimas. Daržovėse vitamino B2 yra 0,02—0,25 mg%. Daugiau jo būna svogūnuose,špinatuose, šparaginėse pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, žiediniuose irBriuselio kopūstuose, petražolių lapuose. Per para žmogus turi gauti apie1,5—2 mg riboflavino. Vitaminas B6 (piridoksinas) būtinas baltymų, riebalų ir geležiesapykaitai, nuo jo pagerėja nervų sistemos, skrandžio ir kepenų veikla.Sumažėjus organizme piridoksino, sulėtėja baltymų apykaita, nikotinorūgšties sintezė, susilpnėja nervų sistemos veikla. Žmogų pykina, jamsvaigsta galva, atsiranda odos uždegimų. Nuo vitamino B6 sumažėjacholesterino organizme ir riebalų kaupimasis kraujagyslių sienelėse.Avitaminfizė pasitaiko retai, nes Šį vitami–na sintezuoja žarnyno
mikroorganizmai. Ši sintezė gali sutrikti, vartojant antibiotikų,sulfanilamidiniu preparatų ir mažai vitaminingą maistą. Šio vitamino yragyvuliniuose ir augaliniuose maisto produkt