MITYBA ĮTAKOJA VĖŽIO VYSTYMĄSISergančių vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga 1,2 proc. gyventojų. Sergamumas vėžiu kasmet padidėja vidutiniškai 1 – 1,5 procento.Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių faktorių, susijusių su aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo poveikiu. Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau yra galimybių jo išvengti. Mokslininkai nustatė nemažai rizikos faktorių, kurie padidina tikimybę susirgti vėžiu. Štai rūkymas sukelia 30 proc. visų piktybinių auglių (plaučių vėžį net 90 proc.). Būtina saikingai vartoti alkoholį, kuris sudaro palankias sąlygas kancerogenų veiklai organizme (alkoholis sukelia vėžį maždaug 6 proc. ligonių). Patartina kuo mažiau kaitintis saulėje. Manoma, jog žmogus, gyvendamas sveikai, gali išvengti 30 – 60 proc. piktybinių auglių.Mitybos įpročiai irgi susiję su rizika susirgti vėžiu. 30 – 40 proc. vėžio atvejų išsivysto dėl nesveikos mitybos. Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų, vengti vartoti kiaušinius, padažus, riebią mėsą, riebius pieno produktus.Valgant riebų maistą (riebalai neturi viršyti 30 proc. paros maisto davinio energetinės vertės) yra didesnė tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, gimdos ir priešinės liaukos vėžiu. Japonijoje mažiausiai sergama onkologinėmis ligomis,o riebalų ten suvartojama 2-3 kartus mažiau nei Europos šalyse ar JAV. Kuo daugiau riebalų suvalgome, tuo daugiau jų nesuvirškintų pasiekia žarnyną ir sutrikdo virškinimą. Kepenys daugiau gamina tulžies rūgščių, kurios keičia storosios žarnos struktūrą ir ji tampa jautri kancerogenų poveikiui. Be to, daugelis kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų) tirpsta riebaluose. Todėl vartojant daug riebalų padidėja kancerogenų kiekis organizme.
Didelį antsvorį turintys žmonės dažniau serga priešinės liaukos, kasos, gimdos, storosios žarnos, kiaušidžių, inkstų vėžiu. Nutukimas mažina organizmo imunitetą. Nutukusiųjų kūne intensyviau dauginasi vėžio ląstelės, nes jame sumažėja imuninių ląstelių, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Norėdami būti sveikesni, stenkitės, kad jūsų kūno masė būtų ideali (KMI 18.5 – 24.9).Mažiau valgykite rūkyto maisto. Rūkytoje žuvyje ir mėsoje yra benzpirenų, o dūmuose – formaldehidų. Šios medžiagos skatina onkologinių ligų, ypač skrandžio vėžio vystymąsi.Nevalgykite karšto maisto. Manoma, kad karštas maistas gali būti stemplės vėžio priežastimi. Valgomo maisto temperatūra turi būti 36-38ºC.Nepatartina nuolat valgyti keptą maistą. Perkaitintuose riebaluose yra toksinių medžiagų, sukeliančių ikivėžines ligas: skrandžio polipus, opas, gastritus, vėžį.Sūrus maistas įtakoja skrandžio vėžio išsivystymą. Sūri mėsa sąlygoja nitrozaminų, veikiančių kancerogeniškai, susidarymą.Saikingai vartokite cukrų ir maisto produktus, kuriuose yra maisto priedų (dažų, konservantų ir kt.), valgykite ekologiškai švarius produktus Maiste neturi būti kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, hormonų, antibiotikų, nitratų pertekliaus.Nustatyta, kad vėžio vystymasis susijęs su laisvųjų radikalų susidarymu organizme. Laisvieji radikalai – tai labai agresyvūs sužadinti atomai ir molekulės. Jų susidarymą skatina žalingi veiksniai: jonizuojanti radiacija, ozonas, pesticidai, rūkymas, nitratai, psichologinis stresas. Kuo labiau šie veiksniai mus veikia, tuo daugiau susidaro laisvųjų radikalų, kurie be vėžio gali sukelti dar daugelį ligų – insultą, kataraktą, širdies ir kraujagyslių ligas, silpnina imunitetą. Nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio organizmą saugo antioksidantai. Tai vitaminai A, E, C, beta karotinas, selenas. Vitamino A yra piene, grietinėje, svieste, kiaušiniuose. Vitamino E yra grūduose, grikių, avižų kruopose, kepenyse ir kt. Vitamino C per parą žmogui reikia 70-100g. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, erškėtrožių uogose, raugintuose kopūstuose. Beta karotino randama morkose, įvairių rūšių kopūstuose, salotose, svogūnų laiškuose, pomidoruose, uogose, vaisiuose. Mikroelemento seleno yra mėsoje ir grūdiniuose maisto produktuose.Mokslininkai teigia, kad maistinių skaidulų turintis maistas mažina riziką susirgti virškinimo organų vėžiu. Daugiausia šių biologiškai vertingų medžiagų organizmas gauna su augaliniu maistu. Tai daržovės, vaisiai su luobele, rupių miltų gaminiai ir pan.Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose gausu žmogui naudingų medžiagų – vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų (jie yra antioksidantai), mineralinių medžiagų, mikroelementų, maistinių skaidulų, organinių rūgščių ir labai mažai arba visiškai nėra riebalų. Vaisius ir daržoves reikėtų valgyti keletą kartų per dieną.Vienas būdų išvengti vėžio – tai vengti vėžį sukeliančių veiksnių. Atminkite, kad dieta yra tik vienas vėžio rizikos faktorių. Vien sveikas maistas neužtikrina, jog nesusirgsite vėžiu..Savo mitybą subalansuokite ir gyvenkite kuo sveikiau – nerūkykite, stenkitės daugiau judėti, mažiau vartokite alkoholio, nepersikaitinkite saulėje.PER DIDELIS KŪNO SVORIS – SVEIKATOS PRIEŠASAntsvorį turintys žmonės dažniau serga II tipo cukriniu diabetu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija, hipercholesterolemija, insultu. Nutukimas didina galimybę susirgti storųjų žarnų, tulžies pūslės, kasos, kepenų vėžiu, sąnarių ligomis, moterims – dažnesnė nėštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu. Žmonių su antsvoriu psichinė savijauta būna prastesnė.Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų išeikvojama. Nutukimą įtakoja nejudrus gyvenimo būdas, persivalgymas, rečiau – medžiagų apykaitos, endokrininės sistemos sutrikimai.Žinokite savo kūno masės indeksą.Norėdami sužinoti, ar turite antsvorį, apskaičiuokite savo kūno masės indeksą (KMI) pagal formulę:
• jei KMI < 18,5 – žmogaus kūno svoris per mažas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo;• jei KMI = 18,5 – 24,99 – normalus svoris;• jei KMI = 25 – 29,99 – antsvoris (I laipsnio nutukimas), tikimybė susirgti įvairiomis ligomis, todėl rekomenduojama mažinti svorį;
• jei > KMI 30 – 39,99 – II laipsnio nutukimas, gresia įvairios ligos, reikia mažinti svorį;• jei > 40 – III laipsnio nutukimas, didelis įvairių ligų pavojus, būtina nedelsiant mažinti svorį.Patarimai, norintiems išlaikyti normalų kūno svorį– Valgykite kuo įvairesnį maistą. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio. Kai valgomas įvairus maistas, labiau tikėtina, kad organizmo poreikiai bus patenkinti.– Stenkitės, kad mityba būtų subalansuota, t. y. tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei reikalingas energijos kiekis produktuose.– Rinkitės maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio. Daug sočiųjų riebalų yra riebioje mėsoje ir sūryje, grietinėlėje, grietinėje, nenugriebtame piene, svieste, kiaušiniuose.– Vartokite liesą pieną ir liesus pieno produktus (rūgpienį, varškę, kefyrą, jogurtą, sūrį).– Valgykite kuo gausiau grūdinių produktų (duonos, ryžių bei kitų kruopų, makaronų), nes jie turi sudaryti daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos.– Valgykite kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų. Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių, be bulvių.– Kuo mažiau vartokite cukraus ir saldumynų. Saldumynai, padaro maistą kaloringą ir skatina antsvorio atsiradimą.– Kuo mažiau vartokite valgomosios druskos. Bendras druskos kiekis turi neviršyti 5 g per dieną.– Laikykitės mitybos režimo. Valgykite 3 – 4 kartus per dieną. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Sveikiausia, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei mažiau nei trečdalį.– Kasdien aktyviai fiziškai judėkite, mankštinkitės, daugiau vaikščiokite. Taip sudeginsite nereikalingas kalorijas, pagerinsite širdies darbą, medžiagų apykaitą.