Sveika mityba

SVEIKATA – neįkainuojama dovana, kurią žmogui dovanoja gamta. Ar gali be jos žmogaus gyvenimas būti įdomus ir laimingas? Tačiau kaip dažnai mes šios dovanos neįvertiname, užmirštume, kad prarasti sveikatą lengva, o štai sugrąžinti ją … labai sunku.MITYBA – pagrindinė geros sveikatos sąlyga. Dėl nepilnavertės mitybos – kai maiste trūksta žmogaus organizmui būtinų medžiagų – sumažėja organizmo atsparumas ligoms. Tinkamas maitinimasis padeda žmonėms sulaukti ilgo amžiaus, išlaikyti sveikatą ir darbingumą. Jau pirmuoju riksmu pasveikindamas pasaulį kūdikis tarsi sako motinai: man reikia tavo rankų šilumos, maisto iš krūties ir saugumo jausmo. Visa tai mažyliui suteikia natūralusis maitinimas. Beveik visos moterys gali maitinti krūtimi. Todėl labai svarbu priglausti kūdikį prie krūties tuoj pat po gimdymo.Ankstyvas pirmasis naujagimio maitinimas sukelia bei sustiprina gebėjimą taisyklingai čiulpti krūtį,mažylis gauna labai reikalingų pirmųjų motinos pieno lašų – krekenų. Pirmaisiais gyvenimo metais geriausias maistas kūdikiui – motinos pienas. Jis patenkina visus mažylio poreikius, saugo jį nuo alergijos ir infekcinių ligų. Krūtimi maitinanti motina pratęsia ir palaiko dar įsčiose užsimezgusį kontaktą su kūdikiu. Tačiau kartais mama dėl rimtų priežasčių negali maitinti krūtimi arba jos pieno kūdikiui nepakanka. Tokiais atvejais siūloma naudoti pieno mišinius. Pirmaisiais mėnesiais kūdikį reikėtų maitinti tik adaptuotais pieno mišinėliais. Vaikams valgymas teikia malonumą. Jie mėgaujasi galėdami savo liežuviu burnytėje “tyrinėti” įvairiausius maisto produktus. Kūdikiai mėgsta daugumą vaisių dėl jų saldaus skonio. Vaisiai praturtina kūdikio valgiaraštį sacharoze, gliukoze ir fruktoze, nepakeičia vaiko žarnyno mikrofloros kaip pieno laktozė. Be to vaisiuose gausu vitamino C ir A bei mineralinių medžiagų. Virti vaisiai turi daug ląstelienos, kuri svarbi virškinimui. Daržovės yra puikus mineralinių druskų, mikroelementų, vitaminų ir folinis rūgšties šaltinis. Jų pradedama duoti kūdikiui nuo 4-6 mėnesių. Daržovių duodama atsižvelgiant į mažylio mitybos rėžimą.

Žmogus, valgydamas maistą, gauna įvairių medžiagų. Būtiniausios iš jų, kurių organizme niekas negali pakeisti yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, mineralinės medžiagos, vitaminai. Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ji daro įtaką fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, nuotaikai, gyvenimo trukmei. Mityba gali veikti kaip vaistas, gali būti profilaktinė daugelio ligų priemonė, bet gali sudaryti ir prielaidą neigiamam pašalinių medžiagų veikimui. Organizme vykstantys procesai priklauso nuo cheminių junginių, kuriuos gauname maisto medžiagų pavidalu ir kuriuos organizmas naudoja savo ląstelėms atnaujinti ir energijai gaminti. Dėl neracionalios mitybos, trūkstant įvairių maisto medžiagų, sumažėja organizmo apsauginės savybės, žmogaus atsparumas ir greičiau susergama. Neracionaliai maitinantis, organizme gali padaugėti laisvųjų radikalų, kurie būna įvairios patologijos priežastis. Tinkamai maitinantis, galima sumažinti laisvųjų radikalų, atsirandančių vykstant oksidaciniams procesams ląstelėse ir jų membranose. Žmogui tinkamiausias yra mišrus maistas. Su augaliniu maistu gauname daugiau angliavandenių, teikiančių energiją, vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių druskų ir kt. Su gyvuliniu maistu daugiau gauname baltymų, riebalų ir juose tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų. Juo labiau maisto racionas – moksliškai pagrįstas maisto davinys – atitiks organizmo poreikius, tuo žmogus bus atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams. Maisto davinys turi atitikti žmogaus eikvojamos energijos kiekį (jei kūno masė normali) ir būti įvairus. Kuo įvairesnį maistą žmogus valgys, tuo labiau bus patenkinti visi organizmo poreikiai.Augaliniai riebalai žmogui būtini, bet toks kraštutinumas, kai beveik visi gyvuliniai riebalai pakeičiami augaliniais, sveikam žmogui nenaudingas. Gaunant su maistu energijos daugiau, negu jos eikvojame, kaupiasi riebalų atsargos. Kartais žmogaus riebalų atsargos gali sudaryti net 50 kg ir daugiau. Tai ne tik beprasmiškos, bet ir žalingos organizmui atsargos. Žalingos tuo, kad sutrikdo normalią medžiagų apykaitą ir gali būti daugelio ligų, pvz.: cukrinio diabeto, širdies infarkto, akmenligės ir kt., priežastis. Žmogaus organizmas išsivystė dirbdamas ir ilgai evoliucionuodamas, todėl didžiausią jo kūno dalį sudaro raumenys, kurie be darbo nyksta. Dirbant fizinį darbą, raumenyse gaminasi medžiagos, skatinančios širdies veiklą, kraujo apytaką, kvėpavimą. Todėl racionali mityba ir fizinis aktyvumas žmogui labai svarbu. Mityba plačiąja prasme apima maisto, kaip aplinkos faktoriaus, panaudojimą organizmo statybai, nuolatiniam jo atsinaujinimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms funkcijoms.
Pagrindinis žmogaus maisto medžiagų šaltinis yra augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktai. Tačiau ne visas maisto medžiagas organizmas vienodai pasisavina. Juoda duona turi daug baltymų, bet tie baltymai mažai naudingi, nes juoda duona sunkiai virškinama. Dar mažiau pasisavinama baltymų iš džiovintų daržovių. Parenkant valgiui maisto produktus, visada reikia turėti galvoje jų pasisavinimo laipsnį, nes organizmui naudingiausia yra tai, ką jis sugeba geriau sunaudoti.Labai svarbu ir tai, kaip maistas paruoštas. Gerai išvirti ir minkšti žirniai gerai suvirškinami, negu kieti. Visai menkavertis yra kelis kartus pašildytas maistas. Daug sveikiau yra valgyti šviežią , ką tik pagamintą maistą. Kur kas geriau organizme suvirškinamos ir pasisavinamos mažos maisto porcijos. Todėl geriau valgyti mažesniais kiekiais, bet dažniau. Ypač gerai sunaudojami maisto produktai, žmogui maitinantis mišriu maistu. Yra tokių maisto produktų, kurie nėra labai maistingi,bet turi daug kitų gerų savybių, pvz.: citrinos sultys, salotos, agurkai, įvairūs prieskoniai sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, skatina virškinimą, turi organizmui reikalingų vitaminų.Dalis medžiagų, kurios organizme nesunaudojamos, pašalinamos su išmatomis. Dažniausiai tai esti ląsteliena. Ji naudinga tuo, kad sužadina žarnyno peristaltiką ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Žmonės, kuriems dažnai užkietėja viduriai, turi daugiau valgyti daržovių, vaisių, uogų, rupaus malimo duonos ir kitų, turinčių daug ląstelienos, maisto produktų.Tinkamas maitinimasis padeda žmonėms sulaukti žilos senatvės, išlaikyti sveikatą ir darbingumą. Susirgusia kuria nors liga, dieta kartu su kitomis gydymo priemonėmis, be abejo, padeda greičiau pasveikti, tapti darbingu.Daugelis žmonių maitinasi netinkamai. Valgo skubėdami, nereguliariai, ryte labai nedaug, o per pietus ir vakarienę priešingai – labai daug. Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie dienos maisto davinį suvalgo per du kartus. Nesunku suprasti tokio maitinimosi žalą. Suvalgius iš sykio daug maisto, pertempiamos skrandžio sieneles, pablogėja virškinimas, dieną gali atsirasti mieguistumas, tingumas, o ilgainiui galima susirgti įvairiomis skrandžio bei žarnyno ligomis.
Sveikiems žmonėms, kaip nurodo mokslininkai, geriausia yra valgyti keturis kartus per dieną. Laikydamiesi tokio maitinimosi rėžimo, žmonės būna geros nuotaikos, žvalūs, be to, maisto medžiagos organizme sunaudojamos maksimaliai. Ligoniams maitintis patartina dar dažniau, bet jokiu būdu ne rečiau kaip keturis kartus. Labai svarbu, kad dienos maisto davinys būtų paskirstytas. Reikia , kad daugiau maisto ligoniai suvalgytų tuo metu, kai jie geriau jaučiasi, kai geresnė nuotaika, tuo pačiu ir apetitas. Tiek ligoninėse, tiek ir namuose besigydantieji ligoniai turi taip maitintis, kad apie 70 % dienos davinio (pagal kaloringumą) jie suvalgytų iki 16-18 valandos ir virškinimo intensyvumas nesutaptų su temperatūros pakilimu. Pietūs turi sudaryti didžiausią maisto davinio dalį. Dieną žmogus intensyviai dirba fizinį arba protinį darbą, daugiau išeikvoja kolorijų, todėl pietūs jas turi papildyti. Maitinantis keturis kartus per dieną, pietų kaloringumas turi sudaryti 40-45 % viso dienos davinio kaloringumo. Maitinantis penkis kartus, per pietus galima suvalgyti kiek mažiau – 30-35 % davinio kaloringumo, o vakarienė-apie 15-20 % .Šiuolaikinio žmogaus maistas visiškai neatitinka biologinių jo organizmo poreikių. Esminis šiuolaikinės mitybos trūkumas – per daug vartojame mėsos, riebalų, cukraus, druskos, dirginančių prieskonių. Maisto produktai apdorojami aukštoje temperatūroje, dėl to juose nelieka vitaminų ir kitokių biologiškai vertingų medžiagų.Dabartinio žmogaus rykštė yra persivalgymas, dėl to daugelio žmonių kūno masė esti per didelė.Maistas iš principo skiriasi nuo kitų išorinės aplinkos faktorių tuo, kad virškinimas virsta vidiniu faktoriumi. Tačiau šiuolaikinio žmogaus mityba, kaip jau nurodėme, labai prieštarauja biologinei jo organizmo esmei. Todėl maistas gali būti įvairių ligų priežastis. Dietologai dažnai sako: “ Jeigu ligos tėvas nežinomas, tai jos motina visada – mityba”.Tačiau mes dažnai šią paprastą tiesą užmirštame. O iš tikrųjų dėl savo mitybos reikia rimtai susirūpinti.
“Žmogus dėl neprotingo valgymo, gėrimo ir nesantūrumo miršta nesulaukęs nė pusės to amžiaus, kurį galėtų nugyventi.Jis valgo sunkiai virškinamą maistą, užgerdamas jį nuodingais gėrimais, ir paskui stebisi, kodėl neišgyvena iki šimto metų”.Šiuos žodžius pasakė žinomas amerikiečių sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Polis Bregas.Darydamas įvairius fizinius pratimus ir racionaliai maitindamasis, jis nugyveno pilnakraujį, ilgesnį kaip 90 metų gyvenimą. Kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti, jis turi gauti ne tik būtiną energiją ir statybinių medžiagų, bet ir turi būti išlaikomi sudėtingi santykiai tarp daugybės maisto komponentų, iš kurių kiekvienam skirtas tam tikras vaidmuo medžiagų apykaitoje.Jei nuolat pažeidinėjama subalansuota mityba, per daug arba per mažai vartojama kurio nors maisto ingrediento (baltymų, riebalų, vitaminų ir kt.), susergama vadinamąja alimentine liga. Jos galima išvengti pakeitus, priklausomai nuo organizmo poreikių, kai kurių maisto medžiagų kiekį. Pvz.: , baltymų stoka atsiliepia riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų apykaitai; dėl to labai pakinta fermentų aktyvumas. Jei per daug gaunama baltymų, tunkama, pertempiama nervų sistema.Ypač organizmo veiklai atsiliepia nesočiųjų riebiųjų rūgščių stoka – sutrinka cholesterino, vitamino A ir E apykaita (oda darosi sausa, pleiskanoja, padidėja kapiliarų laidumas). Antra vertus, kai žmogus riebalų gauna per daug, ima tukti, suserga tulžies pūslės akmenlige.Kai angliavandenių gaunama per daug arba per mažai, taip pat sutrinka medžiagų apykaita ir žmogus suserga įvairiomis ligomis.Dabar reikia panagrinėti dar vieną labai svarbų klausimą: kaip valgyti maistą? Tai klausimas apie, produktų derinimą. Jis labai svarbus sprendžiant mitybos problemą.Akademikas A. Pokrovskis rašo: “ darosi aišku, jog dabar mitybos mokslas nebegali vengti, kad būtų nagrinėjama daugiau ar mažiau suderinamų atskirų maisto produktų biocheminių mechanizmų problema, norint pasiūlyti optimalius maisto produktų derinius”.
Maistas – tai sudėtingas farmakologinis kompleksas. Jis veikia organizmą pagal atskirų maisto medžiagų sąveiką. Svarbiausia sąlyga gyvybinei veiklai – kad būtų palaikoma organizmo vidinės terpės šarmų ir rūgščių pusiausvyra. Maisto produktai daro jai įvairią įtaką: visuose šakniavaisiuose, daržovėse ir vaisiuose (išskyrus keletą) yra šarmų perteklius; mėsa, kiaušiniai,varškė, duona rūgštingumą didina. Sveikas organizmas pats reguliuoja šią pusiausvyrą, bet, sergant daugeliu ligų, reguliavimas sutrinka.Dabar mitybai skiriama daug dėmesio. Daugelio ligų pavyktų išvengti, tinkamai sutvarkius mitybą, o susirgusieji reikiamai maitindamiesi greičiau pasveiktų.VEGETARIZMASVegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu arba augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais.Vegetarai teigė, kad mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląstelės šlakais, trumpinančiais gyvenimą, darančiais žmones dirglius ir kraujo trokštančius. O augalinis maistas esąs tinkamas žmogaus virškinimo sistemai, vegetariška mityba gydanti kai kurias ligas, be to, esą neetiška žudyti gyvulius.Augalinio maisto privalumai būtų tokie: šiame maiste gausu skaidulinių maisto medžiagų (lignino, celiuliozės, hemiceliuliozės, pektino ir kt.), kurių nėra gyvulinės kilmės maiste ir kurių trūkumas kai kurių ligų(vėžio, cukrinio diabeto, vidurių užkietėjimo ir kt.) bei patologinių būsenų(dislipoproteinemijų ir jų nulemtos aterosklerozės, lėtinės ischeminės širdies ligos) priežastis. Augalinės kilmės maisto produktuose būna daugiausia kalio, kalcio, magnio, natrio. Šios mineralinės medžiagos šarmina žmogaus organizmo vidinę terpę. Be to, augaliniame maiste gausu vitaminų C, P, fitoncidų, organinių rūgščių. Valgant šarminančiu veikimu pasižymintį maistą (daržoves, uogas, vaisius, geriant jų sultis), greičiau pasveikstama nuo uždegiminės kilmės ligų, rečiau susergama inkstų ligomis, podagra. Šis maistas , ypač žalias, tinka gydyti nutukimą, kai sergama podagra ir kitomis ligomis.
Augalinio maisto trūkumai yra šie: augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Jame trūksta kai kurių esminių aminorūgščių, vitaminų A, D, B grupės ir kt. Valgant vien augalinį maistą, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste. Gyvulinės kilmės baltymai būtini augančiam vaiko organizmui.Šiuolaikinės mitybos mokslas rekomenduoja mišrų – tiek augalinį, tiek gyvulinį – maistą, tam tikru santykiu, atitinkančiu subalansuotos mitybos koncepciją.Vegetariškos dietos mažai kaloringos. Viena vegetarizmo atmaina yra žalių augalinių patiekalų ar produktų valgymas. Valgant termiškai neapdorotą maistą, į organizmą patenka daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, juntamas malonus žalių daržovių ir vaisių skonis, greičiau pasisotinama, geriau stimuliuojama kramtomojo aparato ir žarnyno veikla, žalia augalinė ląsteliena sustabdo puvimo procesą žarnyne. Pektinas, kurio gausu obuoliuose, sulaiko viduriavimą.Lietuvos gyventojai gausiai vartoja gyvulinių riebalų ir nepakankamai – augalinių. Labai svarbu vartoti tik šviežią aliejų, nes ilgainiui jame padaugėja nuodingų peroksidų. Jų atsiranda oksiduojantis nesočioms riebiosioms rūgštims. Mūsų Respublikos gyventojai per ištisus metus gauna nepakankamai įvairių šviežių vaisių ir šviežių daržovių. O jie yra pagrindinis vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Gyvulinių riebalų perteklius, augalinių riebalų ir tam tikrų vitaminų trūkumas yra viena iš sąlygų, stimuliuojančių aterosklerozę.Dėl kaloringo maisto ir sumažėjusio fizinio krūvio atsirado daug aptukusių žmonių, o nutukimas savo ruožtu trikdo medžiagų apykaitą. Visiems gyviems organizmams būdinga medžiagų apykaita, o su ja drauge vyksta ir energijos apykaita. Augalai, panaudodami saulės energiją, sintetina maistą gyvūnams, o žmogus, maitindamasis augaliniu ir gyvuliniu maistu, sukaupia energijos atsargas maisto medžiagų pavidalu. Energija palaiko žmogaus gyvybines funkcijas: jos dėka plaka širdis, susitraukia kvėpavimo raumenys, palaikoma pastovi kūno temperatūra, sintetinami įvairūs junginiai, taip pat atliekamas fizinis darbas ir susitraukia mūsų raumenys.
Kauno medicinos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių gyvenimo kokybė nėra pakankama. Kas penktas apklausoje dalyvavęs moksleivis laiko save “ nelabai sveiku “, o kas trečias – “ nelabai laimingu” ir net du trečdaliai vaikų per paskutinį mėnesį vartojo kokių nors vaistų.Žmogus, kaip asmenybė, formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Ne veltui sakoma, kad vaikų ligos – tėvų klaidos. Net ir moksleivių apklausos rodo, kad pagrindines žinias apie sveikatą jie sužino ne iš tėvų, jie niekada nesikalba, arba kalbasi labai retai. Vėliau didelė atsakomybė tenka mokyklai, nes ji užima reikšmingą vietą ugdant augančios kartos sveikatą. Labai svarbu, kad jauni žmonės suvoktų, kad sveikata ne vien negalios nebuvimas, o psichinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė. Labai svarbūs mitybos įpročiai. Mityba ir kvėpavimas yra pagrindiniai žmogaus sąlyčio taškai su jį supančia aplinka. Šiuolaikinė mityba yra sudėtinga, todėl reikia turėti daug žinių , kad nedarytume klaidų, kurios veda į ligas. Deja, mokslininkų tyrimai rodo, kad didelės dalies moksleivių mityba yra netinkama: tik 38 procentų vartoja natūralių daržovių, 13 procentų – vaisių. Mažai moksleivių valgo rupią duoną. Maisto struktūros analizė parodė, kad saldumynų kasdien valgo daugiau kaip pusė berniukų ir mergaičių, kas ketvirtas moksleivis kasdien geria koka kolą ar kitus tonizuojančius gėrimus.Žmogus su aplinka kontaktuoja per mitybą ir kvėpavimą. Iš jos su maistu gauna visas jo gyvybei palaikyti reikalingas medžiagas.Mityba yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis žmogaus sveikatą, darbingumą ir ilgaamžiškumą. Tačiau ji turi atitikti amžių, lytį, darbą ir gyvenamąją vietą. Norint teisingai pasirinkti maisto racioną, reikia laikytis tam tikrų sveikos mitybos dėsnių.
Dažniausiai pasitaikančias mitybos klaidas galima suskirstyti į dvi grupes: kiekybines ir kokybines. KIEKYBINĖS KLAIDOS1) Viena iš svarbiausių maitinimosi klaidų yra neteisingas valgymas. Maisto produktų gausa, įvairovė, jų rafinizacija, gražus supakavimas labai gundo ir vilioja žmones. Jau vien tai rodo, kad reikia mokyti mitybos ir gyvensenos pagrindų. Žmogus turi pripratinti savo apetitą paklusti protui.Dažniausiai žmogus valgo ir skuba, todėl nepajunta, kai persivalgo. Todėl patariama atsikelti nuo stalo truputį neprivalgius. Maistas turi būti sukramtomas, suvirškinamas, po to įsiurbiamas, o tik tada pajuntamas sotis. Neveltui sakoma, kad jei nuo stalo atsikėlei sotus – reiškia apsinuodijai.

2) Kita maitinimosi klaida – asimetrinė mityba, kuomet žmonės iki pietų beveik nieko nevalgo, o vėliau dažniausiai persivalgo. Dažnai tokie žmonės nesilaiko dienos ciklų ir valgo vėlai vakare ar net naktį, todėl iš ryto neturi apetito. Nakties poilsis nesukuria tikro alkio, todėl valgymas neišalkus pažeidžia maitinimosi dėsnius. Ryte suvalgytas maistas negali teikti energijos, nes tai gali padaryti tik po virškinimo ir įsiurbimo. Procesas užtrunka 10-16 valandų. Dirbant sunkų fizinį ar protinį darbą laiko reikia dar daugiau. Todėl ryte suvalgytas maistas negali aprūpinti energija visai darbo dienai. Kaloringumo, daug baltymų turinčio maisto virškinimui reikia daugiau energijos – rūgščių sulčių išskyrimui. Tada energija paimama iš darbui skirtos energijos. Todėl patartina rytais valgyti lengvai virškinamą maistą – vaisius – sultis. Deja, žmonės dažniausiai sočiai valgo tris kartus per dieną, o kai kurie iš viso nieko nevalgo. Turbūt geriau nieko nevalgyti, nei perkrauti skrandį iš ryto.

3) Dažna maitinimosi klaida – skubus valgymas. Valgyti reiktų tada, kai yra pakankamai tam laiko ir patogios sąlygos. Skubiai valgant, pakankamai nesukramtomas maistas, todėl nevisiškai pasisavinamas.Kramtyti reikia ilgai ir kantriai. Be to, pakankamas kramtymas gydančiai veikia dantis ir stiprina kramtomuosius raumenis, skatina kraujo cirkuliaciją pro seilių liaukas.

4) Neretai žmonės susižavi badavimu.

5) Maitinantis dažniausiai nesilaikoma jokio režimo, nepaisoma žmogaus organizmo ciklų.

6) Neretai žmonės nebežino maitinimosi prasmės.

7) Maisto produktų nederinimas yra viena iš esminių maitinimosi klaidų. Maistas visiškai įsiurbiamas ir suvartojamas tik tada, kai gerai suvirškinamas. Būtina sąlyga – geras kramtymas ir optimali virškinimo fermentų veikla. Jų veikimui būtina sąlyga – organizmo šarminės ir rūgštinės reakcijos palaikymas, o tai reiškia, kad baltymingą maistą, reikia valgyti atskirai nuo krakmolingo. Pagal maisto derinimo principus, vienu kartu reikia valgyti vienos rūšies koncentruotą maistą, nes skrandis nepajėgia efektyviai suvirškinti. Bet koks maistas, jei tai ne vaisiai ir daržovės, yra koncentratas.Pagaliau įgimtas maisto derinimo principas yra išreikštas mažų vaikų amžiuje. Mažas vaikas niekada nevalgys obuolio su duona ar mėsos su obuoliu. Todėl nereikėtų versti vaikus maišyti maisto produktų – tegul jie valgo natūraliai. Pastaruoju metu vis daugiau vaikų maitinimo įstaigų laikosi maisto produktų derinimo principų. Neperkraunant virškinimo sistemos, žymiai efektyviau žarnynas virškina.

KOKYBINĖS MITYBOS KLAIDOS

1) Lietuvos gyventojai per daug vartoja riebalų. Ypatingą vaidmenį atlieka augalinių aliejų sudėtyje esančios nesočios riebalų rūgštys – linolio, linoleno ir eikozano. Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas nesintetina, todėl būtinai turi gauti su maistu. Dėl savo biologinio vaidmens jos vadinamos net vitaminu F, nes iš jų susidaro būtini junginiai prostaglandinai, kurie reguliuoja sudėtingą medžiagų apykaitą.

2) Per mažas sudėtingų angliavandenių vartojimas. Reikia vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Per parą žmogus turėtų suvartoti apie 400 – 500 g. cukrinių medžiagų.

3) Vis labiau plinta rafinuotų maisto produktų vartojimas. Rafinizacijos metu maistas labai perdirbamas: valomas, gryninamas, koncentruojamas, konservuojamas. Dėl to jis praranda savo natūralias savybes, keičiasi jo struktūra. Kaip sakoma, lieka tik greitai atsipalaiduojančios kalorijos. Rafinizuoti maisto produktai yra nepakankamai vertingi ir turi būti vartojami saikingiau.

4) Viena iš didžiausių mitybos klaidų – vitaminų ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų stygius. Daugelis vitaminų, ypač B grupės, vykdo savo funkcijas. Žmogaus organizme susijungę su specializuotais baltymais – fermentais. Šiuo metu žinoma per 2000 fermentų. Tik jų dėka žmogaus organizmas gali pasisavinti ir suvartoti su maistu gaunamas medžiagas. Vitaminų organizmas kasdien turi gauti su maistu. Geriausi vitaminai yra natūraliuose vaisiuose ir daržovėse, todėl būtina kasdieną suvalgyti 300-400 g. natūralių produktų. Taip valgydami mes pagerinsime ir organizmo apsirūpinimą vandeningu maistu. Tačiau šiandieninis žmogus vis labiau tolsta nuo gamtos, prarasdamas ryšį su ja. Ir kitos mitybos klaidos.

RACIONALIOS MITYBOS PRINCIPAI

1) Valgyti tokį maisto kiekį, kad neaugtų kūno svoris. Sistemingai kontroliuoti kūno svorį.

2) Maistą gerai sukramtyti, suvilgydami seilėmis.

3) Tausoti virškinimo sistemą, derindami maisto produktus ir išlaikydami šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Nepatartina vienu metu valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų su bulvėmis ar grūdiniais patiekalais.

4) Neteikti pirmenybės vienam ar keletui maisto produktų, valgyti reikia įvairesnį maistą, nedidindami bendrojo kiekio.

5) Vartoti liesus maisto produktus. Pirmenybę teikite paukštienai ir žuvies produktams, rečiau vartokite jautieną, veršieną.

6) Daugiau vartoti aliejaus.

7) Mažiau valgyti rafinuotų angliavandenių – cukraus ir saldumynų.

8) Valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Ir t.t..

Maisto produktuose yra įvairių mūsų organizmui reikalingų maisto medžiagų. Jos turi didelės įtakos mūsų sveikatai. Tai cheminiai junginiai, teikiantys organizmui :1)medžiagas, kurių reikia raumenims ir kaulams augti ir atsinaujinti;2)medžiagas, reguliuojančias organizmo gyvybinius procesus;3)energiją;Su maistu į organizmą patenka sudėtingos organinės medžiagos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Jas organizmas naudoja kaip statybines medžiagas augimo procesams ir naujoms ląstelėms vietoj nunykusių sudaryti. Šios medžiagos yra ir organizmo energijos šaltinis.SKAIDULINĖS MEDŽIAGOS.

Skaidulinės medžiagos (ląsteliena) organizmui yra tokios pat svarbios, kaip ir kitos maisto medžiagos. Negaunant jų, sutrinka tos organizmo funkcijos, su kuriomis jos susijusios.

Pagrindinis skaidulinių medžiagų šaltinis yra daržovės, uogos, vaisiai, rupi duona, pupos. Per parą žmogus su maistu turėtų gauti apie 25-30 g. Skaidulinių medžiagų. Skaidulinės medžiagos veikia organizmo riebalų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas. Todėl maisto produktus, kuriuose yradaug skaidulinių medžiagų, labai patartina vartoti sveikatos profilaktikai. Organizmui nuolat reikia vandens ir mineralinių druskų. Šios medžiagos sudaro sąlygas ląstelėse vykti įvairioms cheminėms reakcijoms, o daugelyje jų ir pačios dalyvauja.

ORGANINĖS MAISTO MEDŽIAGOS TURI DIDELĖS ĮTAKOSMŪSŲ SVEIKATAI. BALTYMAI, SUDARYTI IŠ AMINORŪGŠČIŲ,KURIŲ ŽMOGUI REIKIA 20 RŪŠIŲ, YRA PAGRINDINĖ STATYBINĖ IR ATKURIAMOJI LĄSTELIŲ MEDŽIAGA.RIEBALAI YRA ENERGIJOS ŠALTINIS, SU JAIS GAUNAME RIEBALUOSE TIRPSTANČIŲ VITAMINŲ IR POLINESOČIŲJŲ RIEBALŲ RŪGŠČIŲ, KURIŲ ORGANIZMAS PASIGAMINTI NEGALI. ANGLIAVANDENIAI- SVARBIAUSIAS ORGANIZMO ENERGIJOS ŠALTINIS. SKAIDULINĖS MEDŽIAGOS GERINA ŽARNYNO JUDESIUS, PADEDA PAŠALINTI IŠ ORGANIZMO KENKSMINGAS MEDŽIAGAS, SPARTINA ORGANIZMO RIEBALŲ APYKAITĄ.

Kadangi mityba nulemia žmogaus sveikatą, būtina maistą gerbti. Valgant reikia susikaupti, neskubėti, net savotiškai medituoti. Bent mintyse derėtų padėkoti gamtai už dovanas, nes maistas yra pagamintas iš gyvos gamtos dalies.

Žmogus valgo sveiką maistą, kad gyventų, bet negyvena, kad valgytų.

Literatūra: 1. Žurnalas “Šeimos sveikata” – 2000m.2. Mityba – 1996m.3. Sveika gyvensena nuo vaikystės – 1999m.4. Žmogaus biologija ir sveikata – 2001m.