Plaučių vėžys

Plaučių vėžys

Faktai:

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių,
sergančių smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, yra rūkantys.

Plaučių vėžio paplitimas, etiologija

Plaučių vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Kasmet
nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1mln. žmonių. 2000 m. vien JAV
buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160
tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais
plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372
mirė (1184 vyrai ir 188 moterys).
Dažniausiai šia liga serga vyrai. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta
sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vvėžys
išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje , tiek pasaulyje.
Pagal audinių struktūrą (histologiją) skiriamos dvi plaučių vėžio formos:
1. Smulkialąstelis.
2. Nesmulkialąstelis.
Smulkialąsteliu plaučių vėžiu (SPV) serga apie 20 –25% visų sergančiųjų
plaučių vėžiu. Lietuvoje kasmet registruojama per 300 naujų šios plaučių
vėžio formos atvejų. Dėl greitos eigos ji pasižymi trumpu išgyvenamumu ir
aukštu mirtingumu. Kasmet nuo smulkialąstelio plaučių vėžio Lietuvoje
miršta apie 250 ligonių.
Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių,
sergančių SPV , yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti
SPV apie 30 proc. Kita priežastis – ilgiau kaip metus trunkantis darbas
didėlės radono koncentracijos aplinkoje. Tai didina tikimybę ssusirgti SPV
apie 6 proc. Dar viena priežastis, galinti sukelti SPV, – jonizuojanti
radiacija. 2-7 proc. riziką susirgti SPV padidina paveldimumas ir lėtinė
obstrukcinė plaučių liga.

Plaučių vėžio klinika

Dažniausiai smulkialąstelio plaučių vėžio eiga yra besimptomė, ir tik ligai
pažengus atsiranda ligos požymių: kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju,
skausmas krūtinės ląstoje, o

obstrukcinė pneumonija, svorio kritimas,
silpnumas, greitas nuovargis, sanąrių skausmai, balso užkimimas.
Kadangi ligai būdinga slapta eiga, labai svarbu, kilus net ir mažiausiam
įtarimui, kreiptis į gydytoją, kad susirgimas būtų laiku diagnozuotas ir
paskirtas adekvatus gydymas.

Plaučių vėžio gydymas

Smulkialąstelis plaučių vėžys yra dviejų pagrindinių rūšių: riboto
išplitimo, kai liga apėmusi vieną krūtinės ląstos pusę, ir išplitęs, kai
liga išplitusi į kitą krūtinės ląstos pusę arba nustatomos tolimosios
metastazės. Apie 60 -70 proc. visų smulkialąstelio vėžio atvejų yra
išplitęs SPV.
Gydymo taktiką lemia prognostiniai faktoriai, leidžiantys pasirinkti kuo
efektyvesnį gydymą. Įvertinama tiksli auglio histologija, išplitimas,
paciento būklė, amžius, gretutiniai susirgimai.SPV gydymas yra
kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra
chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II
stadijos navikus, kombinuojant kartu su chemoterapija.
Tačiau daugumai ligonių liga progresuoja per pirmus metus ir būtina skirti
II eilės chemoterapiją. Jai priklauso naujos kartos chhemopreparatai.
Kas sukelia plaučių vėžį?
Vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių yra tabako rūkymas.
Rūkant į plaučius patenka daugybė kenksmingų medžiagų, vadinamų
karcinogenais, kurios pažeidžia sveikas plaučių ląsteles. Ar susirgsite
plaučių vėžiu, priklauso nuo amžiaus, nuo to, kada pradėjote rūkyti, nuo
surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės, taip pat ir nuo paveldėtų
organizmo savybių. Literatūroje nurodoma, kad plaučiu vėžiu suserga apie 10-
15 procentų visų rūkančiųjų. Likę 85 – 90 procentų plaučiu vėžiu nesuserga.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad rūkymas gali sukelti kitų lėtinių ligų:
lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, širdies ir kraujagyslių ligas, kitų organų
piktybinius navikus. Ištyrus pl

laučiu vėžiu sergančius asmenis nustatyta,
kad daugiau nei 80 procentų atvejų plaučių vėžį sukėlė tabako rūkymas.
Rizika susirgti plaučių vėžiu didina taip pat ir pasyvus rūkymas, asbestas,
radonas ir kiti kenksmingi veiksniai.

Kokie pirmieji plaučių vėžio požymiai?

Būdingiausias plaučių vėžio požymis yra kosulys. Tačiau dauguma rūkančių
pacientų, kaip ir sergančių lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis,
skundžiasi kosuliu. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokį kosulio
pasikeitimą – tai gali būti pirmasis plaučių vėžio požymis. Plaučių vėžys
gali išplisti į kvėpavimo takų kraujagysles ir sukelti kraujo atkosėjimą.
Ligai išplitus atsiranda bendrų vėžinės ligos intoksikacijos požymių:
svorio kritimas, silpnumas, apetito nebuvimas ir panašiai. Kadangi ankstyvų
ligai būdingų specifinių požymių nėra mažiausias įtarimas, reikia kreiptis
į šios srities specialistą – gydytoją pulmonologą, onkologą ar bendrosios
praktikos gydytoją., jei kyla bent

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Gydymas priklauso nuo plaučių vėžio audinių sandaros (smulkialqstelis ar
nesmulkialąstelis vėžys), ligos išplitimo, paciento būklės.
Smulkialąstelio plaučių vėžio gydymas kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios
vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija.
Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, derinant tokį gydymą
su chemoterapija. Chemoterapija – tai gydymas antinavikiniais vaistais,
naikinančiais vėžines ląsteles. Gydant plaučių vėžį dažniausiai taikomas
kelių navikinių vaistų derinys. Chemoterapiniai vaistai leidžiami į veną ir
skiriami kursais. Chemoterapijos kursas – tai kelios dienos, kurių metu
leidžiami antinavikiniai vaistai. Tarp kursų daromos pertraukos, kad galėtų
atsistatyti normalios organizmo ląstelės. Pastaraisiais metais atsirado
naujų antinavikinių vaistų, pvz., hikamtinas, taksolis. Todėl pasiekiami
daug geresni gydymo re

ezultatai.
Nemažai vilčių teikia ir chemospindulinio gydymo (kai derinamas gydymas
antinavikiniais vaistais ir spinduliais) taikymas klinikinėje praktikoje.

Leave a Comment