Baltasis ryklys – jūrų gyventojas.Jis gerai jaučiasi šiltame vandenyje.Tam,kad užsitikrintų reikiamą deguonies kiekį,jis turi nuolat plaukioti.vandenyje sau lygių priešų neturi,todėl vos pasirodęs baltasis ryklys sukelia siaubą. Baltasis ryklys vadinamas ,,baltąją mirtimi“,jis gyvena visose šiltosiose jūrose.Šis plėšrūnas puola ruonius,delfinus bei kitas žuvis,atakuoja mažus laivelius,gali sudraskyti ir žmogų. Beveik visi jūros gyventojai – galimos ryklių aukos.Pagrindinis ryklio maistas – jūros žinduoliai – delfinai,ruoniai,bet jis gaudo ir žuvis.Didysis baltasis ryklys suryja visas vandenyje randamas šiukšles,pvz.,per laivų bortusišmetamas maisto atliekas,taip pat banginių lavonus.Paprastai ryklys medžioja vienas, bet pasitaiko, kad vienoje vietoje susirenka visas ryklių būrys,juos privilioja aukos kraujas.Kiek maisto kiekvieną dieną suėda ryklys,nežinoma.tai priklauso nuo gyvūno dydžio ir vandens temperatūros.Kuo šiltesnis vanduo,tuo geresnis ryklio apetitas.Aukštesnėje vandens temperatūroje jo medžiagų apykaita spartesnė.Apskritai baltasis ryklys ėda tada,kai pasitaiko tinkama proga, net jeigu jis ką tik gausiai „papietavo“.Gerai pasisotinęs,jis ilgesnį laiką gali išbūti ir neėdęs. Jautriausias ir svarbiausias ryklio organas – nosis.Joje yra tūkstančiai mažų uodžiamųjų maišelių.Galvos smegenų uoslės sritis du kartus didesnė nei likusi smegenų dalis.Ši plėšri žuvis gali užuosti net visai nedidelį vandenyje ištirpusio kraujo kiekį.Visi rykliai turi organą(Lorencio ampules),jautriai reaguojantį į elektrinius dirgiklius.Jis gali fiksuoti milijoninės volto dalies įtampos pokyčius. Baltasis ryklys puola žmogų dažniau nei kiti rykliai.Tokia išvada buvo padaryta išanalizavus dantų žymes,paliktas ant ryklių atakuojamų valčių.Baltasis ryklys labai populiarus tarp žvejų – sportininkų, kurie gaudi jį meškere.Pagauti baltąjį ryklį gali tik labai įgudęs žmogus,tai didelė sekmė,kuri ratai tepasitaiko.Baltųjų ryklių dantis ir žandikaulius labai vertina suvenyrų medžiotojai.Ryklį galima pažinti iš trikampio nugaros ir pjautuvo pavidalo uodegos pelekų.Šie rykliai medžiojami sportui, jų mėsa nevalgoma,nes joje yra šlapalo.
Ramiojo vandenyno regione yra daugybė su rykliu susijusių prietarų.Kai kurie mano,kad vandenyse gyvena vienas didelis ryklys,laikomas “rykliu – dievu“.kartais jis išnyra iš gelmių ir pasirodo žmonėms. Mokslininkų turimos žinios apie ryklius bei jų gyvenimo būdą labai skurdžios.Nuolatiniai mėginimai surinkti kuo daugiau informacijos apie šį gyvūną dažniausiai nesėkmingi,kadangi baltasis ryklys sutinkamas labai retai ir nuolat migruoja.Naudos neatnešė ir atlikti bandymai su nelaisvėje laikomais baltaisiais rykliais.Baltujų ryklių biologija,tyrėjų nuomone,labiau panaši į jūros žinduolių,pavyzdžiui,delfinų ir banginių,biologiją nei žuvų.Tam tikri jų gyvenimo būdo bei elgesio ypatumai būdingi ir kai kuriems žinduoliams.Kai kurie mokslininkai mano,kad baltasis ryklys,pasiekęs tam tikrą ilgį ir svorį,gali pakeisti savo įpročius.Baltieji rykliai dauginasi labai lėtai, nes lytiškai subręsta sulaukę tik 12- 15 metų.Ryklio patelė – gyvavedė žuvis.Per metus atsiveda vieną, rečiau du jauniklius. Atrodytų,didelė stipri žuvis turėtų daugiau galimybių išgyventi,tačiau šiandien vis rečiau pasitaiko sutikti baltųjų ryklių,siekiančių daugiau kaip 4 metrus.Akivaizdu,kad šių gyvūnų populiacija grėsmingai mažėja, ir visai įmanoma, jog ilgainiui baltieji rykliai išnyks.