Kiškiažvėriai

Kiškiažvėriai

(Lagomorpha)

Šiam žinduolių būriui priklauso kiškiai, triušiai, taip pat smulkūs
žvėreliai – kiškėniniai .

Būdingiausias šio būrio požymis – savotiška dantų sistema. Yra dvi
poros viršutinių kandžių, kurie išsidėstę dviem eilėmis: priekyje viena
pora didelių graužiamųjų kandžių, už jų – antra pora mažyčių. Didieji
kandžiai kalto formas, jų priekis padengtas storu emalio sluoksniu, o šonai
– plonu. Ilčių nėra. Tarp kandžių ir skruostinių dantų yra (diastema).

Kaukolėje kietąjį gomurį sudaro tik siauras tiltelistarp kairės ir
dešinės pusės skruostinių dantų. Dantys lofodontiniai. Maistą trina
judindami apatinį žandą į šonus. Tuo skiriasi nuo graužikų, kurie apatinį
žandą ne tiik judina į šonus, bet gali stumdyti į priekį ir atgal.

Skrandis paprastas. Akloji žarna didelė.

Paplitę visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą). Kai kurias rūšis
(laukinį triušį, pilkąjį kiškį) išplatino žmogus. Vislūs, per metus atveda
keletą jauniklių vadų. Lytiškai subręsta po mutų.

Būryje yra 2 šeimos ir apie 80 rūšių. Lietuvoje gyvena 2 rūšys:
pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus).

Pirma šeima yra kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) . Ji turi
1 gentį , o joje yra apie 25 rūšis.Gentis:

❖ Kiškėnai (Ochotona)

Kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) – kiškiažvėrių
(Lagomorpha) šeima, kuriai priklauso dieną aktyvūs beveik beuodegiai
žinduoliai su apvaliomis ausimis ir trrumpomis kojomis. Savo išvaizda yra
panašūs į mažus kiškius. Pajutę pavojų skardžiai cypia.

Šeimoje yra viena kiškėnų (Ochotona) gentis, kurioje apie 25 rūšys.
Paplitę kalnuotose Azijos ir Šiaurės Amerikos vietose, kai kurios rūšys
gyvena stepėse. Gyvena urvuose, dažniausiai kolonijomis. Žiemai kaupia
maisto atsargas – sudžiūvusią žolę deda į krūvas ar

rba kiška į plyšius tarp
uolų skeveldrų.

Antra šeima yra kiškiniai (Leporidae). Kūno ilgis 25-75 cm. Uodega
trumpa, bet iš išorės aiškiai matoma. Ausys gana ilgos smailiomis
viršūnėmis. Priekinės kojos penkiapirštės, gerokai už jas ilgesnės
užpakalinės – keturpirštės. Kailiukas purusir švelnus, kai kurių
trumpaplaukis ir šiurkštokas.

Paplitę visų žemynų (išskyrus Antarktidą) įvairuose landšaftuose.
Gyvena miškuose, krūmuose, tarp aukšyų žolių.

Ji turi 11 genčiu ir apie 50 rūšių.

❖ Japoniniai triušiai (Pentalagus).

❖ Krūmyniniai kiškiai (Bunolagus)

❖ Pietų Afrikos triušiai (Pronolagus)

❖ Dryžuotieji kiškiai (Nesolagus)

❖ Beuodegiai triušiai (Romerolagus)

❖ Brachylagus

❖ Amerikiniai triušiai (Sylvilagus)

❖ Laukiniai triušiai (Oryctolagus)

❖ Afrikiniai kiškiai (Poelagus)

❖ Asaminiai triušiai (Caprolagus)

❖ Kiškiai (Lepus).

[pic]

Pilkasis kiškis (Lepus eurpaeus) – kiškinių (Leporidae) šeimos
žinduolis, kuris šiek tiek didesnis už baltąjį. Priekinės kojos plonesnės
ir trumpesnės negu užpakalinės. Nagai ilgi, aštrūs, tik senų žvėrelių jie
būna atbukę. Ausys ilgos, palenktos į priekį, gerokai išsikiša iš priekio
galo. Kailis tankus ir švelnus, vasarą gelsvai rudas, žiemą pilkšvesnis.
Krūtinės ruožas ant šonų ir prriekinės galūnės molio spalvos, viršugalvis
juosvas, skruostai ir priekinė galvos dalis pilkšvi, pilvas baltas. Uodegos
viršutinėje pusėje yra pailgai rusva juoda dėmė.Šeriasi pavasarį, nuo kovo
iki gegužės ar birželio, o rudenį – nuo spalio iki lapkričio mėnesio.

[pic]

Baltasis kiškis (Lepus timidus) – kiškinių (Leporidae) šeimos
žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg.
Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio
mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinį
pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su
juodais ausų galiukais, nors Li

ietuvoje būna ir ne visai baltų individų.

Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužia
drebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikus
veda 2 – 4 kartus per metus. Vadoje būna 2 – 5 jaunikliai.

Per Lietuvą eina baltojo kiškio arealo pietinė riba. Šiaip jis išplitęs
visuose kraštuose, kurie supa Šiaurės ašigalį, Europoje, Azijoje ir Šiaurės
Amerikoje. Šiaurės kraštuose baltasis kiškis gyvena tundroje, miškatundrėje
ir taigoje. Lietuvoje – tik miškuose. Mėgstamos vietos – aukštapelkių,
miško pakraščių, jaunuolynų plotai.

Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu. 1995 metų vasarį, per
žvėrių apskaitą, Dubravos miškų urėdijos miškuose suskaičiuoti 44 baltieji
kiškiai. Daugiausiai jų – 27 – Dubravos miške, Šilėnų ir Vaišvydavos
girininkijose.

Baltieji kiškiai mūsų miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola
lapės ir kiaunės. Dažniausiai tai būna jaunikliai arba ligoti, sužeisti
žvėreliai. Labiau baltieji kiškiai nukenčia nuo lūšių ir didžiųjų apuokų.

Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabar
įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jie taip pat įrašyti į Lenkijos bei
Kaliningrado srities raudonąsias knygas.

[pic]

Naminiai triušiai

[pic][pic][pic][pic][pic][pic]

Dabar pasaulyje gerai žinoma per 70 veislių triušių, iš viso veislių ir
atskirų triušių tipų priskaičiuojama apie 300. Pagal plaukų ilgį veislės
skirstomos į normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pūkinius),
pagal svorį – į stambius, mėsinius, kailinius, pūkinius ir dekoratyvinius
(nykštukinius).

Triušis priklauso graužikų būriui, kiškinių šeimai. Iš pažiūros jis
panašus į kiškį, tačiau jų biologinės savybės skiriasi. Todėl suporuoti
triušį su kiškiu neįmanoma.

Kiškio patelės vaikingumas trunka 50 dienų, o triušės – 30. Kiškiukai
gimsta jau apaugę pūkais ir neakli. O triušiukai atvedami ak

kli ir pliki, 3
savaites minta motinos pienu. Auga ir vystos sparčiai. Pirmos savaites
pabaigoje jų kūnas apauga plaukais, po 10-14 dienų jie praregi, o po 15-16
dienų išlenda iš lizdo.

Normali triušio kūno temperatūra – 39 C, normalus pulsas – 120-160
tvinksnių per minutę, kvėpavimas – 50-60 įkvėpimų per minutę, o didelio
susijaudinimo metu ir 100 įkvėpimų per minutę. Triušiai labai jautrūs
amoniakui, sieros vandeniliui, todėl triušio narvelyje yra ypač aktualu
įrengti gerą oro ventiliaciją.

Jei leisite triušiams laisvai daugintis. Nesugebėsite susitvarkyti su
palikuonimis. Tiek patinus tiek ir pateles galima sterilizuoti kaip ir
kates. Patelė jauniklių gali susilaukti bet kurių metų laiku, padaryti
kelias vadas per metus. Bet rekomenduotina yra trys vados. Nėštumas trunka
apie mėnesį. Dažniausiai patelė guolį pasidaro pati iš savo plaukų ir kt.
Dažniausiai jauniklius atsiveda naktį.Jauniklių vystymasis:

7d.-užauga kailis.

10d.-pradeda matyti.

12d.-pradeda girdėti.

18d.-palieka lizdą ir pradeda ėsti kietą maistą.

2mėn.-visiškai atjunka.

5mėn.-lytiškai subręsta ir yra pasiruošę poruotis.

Triušiai gyvena 7-10 metų.

Leave a Comment