Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
Šiam žinduolių būriui priklauso kiškiai, triušiai, taip pat smulkūsžvėreliai – kiškėniniai . Būdingiausias šio būrio požymis – savotiška dantų sistema. Yra dviporos viršutinių kandžių, kurie išsidėstę dviem eilėmis: priekyje vienapora didelių graužiamųjų kandžių, už jų – antra pora mažyčių. Didiejikandžiai kalto formas, jų priekis padengtas storu emalio sluoksniu, o šonai– plonu. Ilčių nėra. Tarp kandžių ir skruostinių dantų yra (diastema). Kaukolėje kietąjį gomurį sudaro tik siauras tiltelistarp kairės irdešinės pusės skruostinių dantų. Dantys lofodontiniai. Maistą trinajudindami apatinį žandą į šonus. Tuo skiriasi nuo graužikų, kurie apatinįžandą ne tik judina į šonus, bet gali stumdyti į priekį ir atgal. Skrandis paprastas. Akloji žarna didelė. Paplitę visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą). Kai kurias rūšis(laukinį triušį, pilkąjį kiškį) išplatino žmogus. Vislūs, per metus atvedakeletą jauniklių vadų. Lytiškai subręsta po mutų. Būryje yra 2 šeimos ir apie 80 rūšių. Lietuvoje gyvena 2 rūšys:pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus).
Pirma šeima yra kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) . Ji turi1 gentį , o joje yra apie 25 rūšis.Gentis: ❖ Kiškėnai (Ochotona) Kiškėniniai arba šienkroviniai (Ochotonidae) – kiškiažvėrių(Lagomorpha) šeima, kuriai priklauso dieną aktyvūs beveik beuodegiaižinduoliai su apvaliomis ausimis ir trumpomis kojomis. Savo išvaizda yrapanašūs į mažus kiškius. Pajutę pavojų skardžiai cypia. Šeimoje yra viena kiškėnų (Ochotona) gentis, kurioje apie 25 rūšys.Paplitę kalnuotose Azijos ir Šiaurės Amerikos vietose, kai kurios rūšysgyvena stepėse. Gyvena urvuose, dažniausiai kolonijomis. Žiemai kaupiamaisto atsargas – sudžiūvusią žolę deda į krūvas arba kiška į plyšius tarp
uolų skeveldrų.Antra šeima yra kiškiniai (Leporidae). Kūno ilgis 25-75 cm. Uodegatrumpa, bet iš išorės aiškiai matoma. Ausys gana ilgos smailiomisviršūnėmis. Priekinės kojos penkiapirštės, gerokai už jas ilgesnėsužpakalinės – keturpirštės. Kailiukas purusir švelnus, kai kuriųtrumpaplaukis ir šiurkštokas. Paplitę visų žemynų (išskyrus Antarktidą) įvairuose landšaftuose.Gyvena miškuose, krūmuose, tarp aukšyų žolių. Ji turi 11 genčiu ir apie 50 rūšių. ❖ Japoniniai triušiai (Pentalagus). ❖ Krūmyniniai kiškiai (Bunolagus) ❖ Pietų Afrikos triušiai (Pronolagus) ❖ Dryžuotieji kiškiai (Nesolagus) ❖ Beuodegiai triušiai (Romerolagus) ❖ Brachylagus ❖ Amerikiniai triušiai (Sylvilagus) ❖ Laukiniai triušiai (Oryctolagus) ❖ Afrikiniai kiškiai (Poelagus) ❖ Asaminiai triušiai (Caprolagus) ❖ Kiškiai (Lepus). [pic] Pilkasis kiškis (Lepus eurpaeus) – kiškinių (Leporidae) šeimosžinduolis, kuris šiek tiek didesnis už baltąjį. Priekinės kojos plonesnėsir trumpesnės negu užpakalinės. Nagai ilgi, aštrūs, tik senų žvėrelių jiebūna atbukę. Ausys ilgos, palenktos į priekį, gerokai išsikiša iš priekiogalo. Kailis tankus ir švelnus, vasarą gelsvai rudas, žiemą pilkšvesnis.Krūtinės ruožas ant šonų ir priekinės galūnės molio spalvos, viršugalvisjuosvas, skruostai ir priekinė galvos dalis pilkšvi, pilvas baltas. Uodegosviršutinėje pusėje yra pailgai rusva juoda dėmė.Šeriasi pavasarį, nuo kovoiki gegužės ar birželio, o rudenį – nuo spalio iki lapkričio mėnesio. [pic]
Baltasis kiškis (Lepus timidus) – kiškinių (Leporidae) šeimosžinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Sveria apie 3,5 kg.Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spaliomėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje – kailis keičiamas į vasarinįpilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su
juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Vasarą baltieji kiškiai minta žoline augmenija, o žiemą apgraužiadrebulių, beržų, gluosnių šakas, įvairius krūmus, graužia žievę. Vaikusveda 2 – 4 kartus per metus. Vadoje būna 2 – 5 jaunikliai. Per Lietuvą eina baltojo kiškio arealo pietinė riba. Šiaip jis išplitęsvisuose kraštuose, kurie supa Šiaurės ašigalį, Europoje, Azijoje ir ŠiaurėsAmerikoje. Šiaurės kraštuose baltasis kiškis gyvena tundroje, miškatundrėjeir taigoje. Lietuvoje – tik miškuose. Mėgstamos vietos – aukštapelkių,miško pakraščių, jaunuolynų plotai. Lietuvos miškuose baltųjų kiškių nėra gausu. 1995 metų vasarį, peržvėrių apskaitą, Dubravos miškų urėdijos miškuose suskaičiuoti 44 baltiejikiškiai. Daugiausiai jų – 27 – Dubravos miške, Šilėnų ir Vaišvydavosgirininkijose. Baltieji kiškiai mūsų miškuose neturi daug priešų, kartais juos puolalapės ir kiaunės. Dažniausiai tai būna jaunikliai arba ligoti, sužeistižvėreliai. Labiau baltieji kiškiai nukenčia nuo lūšių ir didžiųjų apuokų. Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabarįrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jie taip pat įrašyti į Lenkijos beiKaliningrado srities raudonąsias knygas. [pic]Naminiai triušiai
[pic][pic][pic][pic][pic][pic]
Dabar pasaulyje gerai žinoma per 70 veislių triušių, iš viso veislių iratskirų triušių tipų priskaičiuojama apie 300. Pagal plaukų ilgį veislėsskirstomos į normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pūkinius),pagal svorį – į stambius, mėsinius, kailinius, pūkinius ir dekoratyvinius(nykštukinius). Triušis priklauso graužikų būriui, kiškinių šeimai. Iš pažiūros jispanašus į kiškį, tačiau jų biologinės savybės skiriasi. Todėl suporuotitriušį su kiškiu neįmanoma.
Kiškio patelės vaikingumas trunka 50 dienų, o triušės – 30. Kiškiukaigimsta jau apaugę pūkais ir neakli. O triušiukai atvedami akli ir pliki, 3savaites minta motinos pienu. Auga ir vystos sparčiai. Pirmos savaitespabaigoje jų kūnas apauga plaukais, po 10-14 dienų jie praregi, o po 15-16dienų išlenda iš lizdo. Normali triušio kūno temperatūra – 39 C, normalus pulsas – 120-160tvinksnių per minutę, kvėpavimas – 50-60 įkvėpimų per minutę, o dideliosusijaudinimo metu ir 100 įkvėpimų per minutę. Triušiai labai jautrūsamoniakui, sieros vandeniliui, todėl triušio narvelyje yra ypač aktualuįrengti gerą oro ventiliaciją. Jei leisite triušiams laisvai daugintis. Nesugebėsite susitvarkyti supalikuonimis. Tiek patinus tiek ir pateles galima sterilizuoti kaip irkates. Patelė jauniklių gali susilaukti bet kurių metų laiku, padarytikelias vadas per metus. Bet rekomenduotina yra trys vados. Nėštumas trunkaapie mėnesį. Dažniausiai patelė guolį pasidaro pati iš savo plaukų ir kt.Dažniausiai jauniklius atsiveda naktį.Jauniklių vystymasis: 7d.-užauga kailis. 10d.-pradeda matyti. 12d.-pradeda girdėti. 18d.-palieka lizdą ir pradeda ėsti kietą maistą. 2mėn.-visiškai atjunka. 5mėn.-lytiškai subręsta ir yra pasiruošę poruotis. Triušiai gyvena 7-10 metų.