Akių ligos

Akys. Priimti informaciją ir tinkamai reaguoti į daugelį aplinkui vykstančių įvykių žmogui padeda jutimo organai – akys. Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulį yra susijusi su rega. Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų ir negyvų kūnų judėjimą, grafinius ir šviesos sig-nalus (raides, skaitmenis, portretus ir pan.). Rega svarbi visų rūšių dar-binei veiklai. Žinome, kaip ilgai ir atkakliai turi dirbti aklasis, kad galėtų įsijungti į darbą. Iš tiesų akys – vienas iš pagrindinių jutimo organų. Regą apibūdina aštuonios požymių kategorijos: spalva, forma, dydis, nuotolis, kryptis, maaterialumas, ramybė ir judėjimas, dėl to regėjimas gali atitink-amai atspindėti erdvinius santykius. Rega įgijami optiniai daiktų vaiz-diniai, orientuojamasi erdvėje, skiriamos spalvos bei atspalviai. Visi tikri-ausiai pastebėjo, kad kalbėdamiesi pašnekovui žiūrime į akis. Tai ne atsi-tiktinumas. Kompiuterinė matematinė analizė įrodė, kad žmogus sugeba suvokti 22 geometrinius parametrus akių plote, kurie keičiasi veikiami baimės, nerimo, džiaugsmo, nustebimo, ligų ir kitų veiksnių.
Regėjimo būklė. Regos būklę charakterizuoja du pagrindiniai kiekybiniai rodikliai: regėjimo aštrumas ir akiplotis. Regėjimo aštrumas yra erdvinis akių jautrumas, matuojamas minimaliu kampiniu atstumu tarp dvviejų taškų, kuriam esant tie taškai suvokiami atskirai. Sutartinis normalus regos aštrumas yra 1,0(arba 100%). Įdomu, kad daugumos Egipto gyventojų regėjimo aštrumas yra 2,0. Jis tiriamas optotipais, ku-riuose dešimtyje ar dvylikoje eilučių pavaizduota įvairių dydžių raidės ar ženklai (Landolfo žiedai). Dažniausi regos su

utrikimai – trumparegystė ir toliaregystė. Trumparegiai ir toliaregiai daiktus mato neryškiai. Trumpa-regiams neaiškūs toli esančių daiktų vaizdai, o toliaregiams – arti esančių daiktų. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pailgėjęs akies obuo-lys. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys esti sutrumpėjęs. Toliare-gystės priežastis gali būti ir sumažėjusi lęšiuko galimybė keisti išgaubtu-mą. Tai dažniausiai atsitinka pagyvenusiems žmonėms. Turintieji viena minėtų regos trūkumų nešioja akinius su specialiais, gydytojo parinktais stiklais.
Akių ligos. Akies obuolio, jo priklausinių (junginės, ašarų prie-taiso, akies judinamųjų raumenų, akiduobės) ligos. Dažnai kyla dėl viso organizmo ligų: tuberkuliozės, reumato, sifilio, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės, aterosklerozės. Kartais į akis užkratas patenka iš sugedusių dantų, sergant sinusitu, gripu. Vienas iš dažnai pasitaikančių vaikų regos sutrikimų yra naujagimių retinopatija. Lietuvoje gimsta 5 – 7 procentai neišnešiotų vaikų. Medikų nuomone, retinopatija atsiranda dėl neeišnešio-tų vaikų mažo svorio, dėl ilgos dirbtinės plaučių ventiliacijos, kraujo išsi-liejimo į smegenis, deguonies ir antibiotikų naudojimo, nepakankamai iš-sivysčiusių plaučių ir širdies, mažakraujystės, motinos persirgtų ligų, pra-sto nėščiosios maitinimosi ir kita. Tačiau svarbiausia priežastis – tinklai-nės kraujotakos sistemos neišsivystymas. Užsienio mokslininkai nustatė, kad neišnešiotų vaikų akims kenkia deguonis, kuris paprastai naudojamas norint išsaugoti naujagimio gyvybę. Per dvejus su puse metų Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje buvo išoperuoti 98 neišnešioti kūdikiai, kuriems grėsė aklumas. 13 dėl šios ligos apako.
Labai retai akių liga (pvz., akies navikas, ak
kiduobės pūlynas) būna viso organizmo ligos priežastis. Sunkias ligas gali sukelti mechaninės, terminės, cheminės ir spindulinės akių pažaidos. Kai kurios ligos esti pa-veldimos. Dažniausia akių liga – uždegimas. Kai uždegimas apima visą akį, būna panoftalmitas, o kai atskiras akies obuolio dalis, jo priklausi-nius – skleritas, odenos uždegimas. Atsiranda sergant infekcine liga, reumatu, podagra, tuberkulioze. Pažeidžia odenos paviršių (episklerą) ar-ba giliuosius jos sluoksnius. Paviršiniame odenos sluoksnyje, dažniausiai netoli ragenos krašto, susidaro nepaslankus, nedidelis mazgas. Jis paraus-ta, spaudžiamas skauda. Uždegimas kyla staiga, vėliau gali pereiti į lėtinį; dažnai būna atkryčių. Episkleritas paprastai prasideda vienoje akyje ir regai nekenkia. Ligos požymiai būna ryškoki, kartais susidaro keli viole-tiniai mazgai; spaudžiami skauda. dažnai uždegimas persimeta į kitą akį, be to, atkritus liga reiškiasi vis kitoje odenos vietoje. Gali prisimesti kera-titas, iridociklitas, chorioiditas. Dėl dažnų atkryčių drumstėja ragena, lę-šiukas ir stiklakūnis, gali atsirasti glaukoma, išsitempti ir suplonėti odena. Svarbu kuo anksčiau nustatyti sukėlusią priežastį. Gydoma antibiotikais, hormonais, antihistamininiais preparatais, imunodepresantais. Į akį laši-nama antibiotikų tirpalo, duodama hormonų preparatų, vyzdį plečiančių vaistų, padeda šilti kompresai.
Keratitas, ragenos uždegimas. Jį gali sukelti mikrobai (bakterijos, grybeliai, virusai), patekę į sužeistą rageną iš išorės arba iš organizme esančių infekcijos židinių, pvz., nesveikų dantų, uždegimo pažeistų veido daubų, bei sergant lėtine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu, brucelioze). Liga gali pr
rasidėti ir sutrikus ragenos inervacijai dėl herpeso viruso poveikio arba dėl rageną inervuojančiųjų nervų paralyžiaus. Kartais priežastis gali būti akių trauma, nudegimas, avitaminozė, alergenų poveikis. Liga ser-gantis ligonis jaučia akyje svetimkūnį, akys bijo šviesos, merkiasi paraus-ta akies obuolys. Ragenoje atsiranda infiltratų, ji paburksta ir drumstėja, pasidaro matinė, gali išopėti. Opai gilėjant, ragena suplonėja ir gali pra-kiurti. Kai būna sunki ligos forma, uždegimas pereina į rainelę ir krump-lyną. Dėl ligos ragenoje lieka drumstys, labai nusilpsta rega, gali prasidėti silpnaregystė, kartais apankama. Nuo ligos gydoma antibiotikais, sulfani-lamidais, priešvirusiniais preparatais, organizmą stiprinančiais vaistais. Anksti nustačius ligą ir laiku jį pradėjus gydyti, dažnai galima atgaivinti regą.
Ragenos šliaužiančioji opa. Dažniausiai sukelia bakterijos (pvz.,pneumokokai, stafilokokai, streptokokai), rečiau grybeliai ir virusai. Atsiranda sužeidus rageną. Bakterijos į rageną t. p. gali patekti iš ašarų takų ar junginės. Akys ašaroja, bijo šviesos, parausta akies obuolys. Ra-genos centre atsiranda pilkšvai gelsvas infiltratas. Jis greitai išopėja. Opa plečiasi, o vienas labiau infiltruotas jos kraštas šliaužia per visą rageną, skverbdamasis ir į gilesnius jos sluoksnius. Priekinėje akies kameroje kaupiasi pūliai, pakinta rainelės spalva. Ragena gali prakiurti. Tuomet iš-bėga pūliai ir rainelė priglunda prie ragenos. Sunkiu atveju uždegimas pažeidžia dar rainelę ir krumplyną arba ir kitus gilesnius akies obuolio audinius. Opai gyjant susidaro randas, lieka ragenos dr
rumstis. Gydoma antibakteriniais, audinių terapijos, hormonų preparatais. Kai būna daug pūlių, daroma ragenos parantezė. Jei opa sparčiai didėja, persodinama ra-gena. Padeda fizioterapijos procedūros.
Iridociklitas, akies rainelės ir krumplyno uždegimas. Prasideda sergantiems angina, reumatu, tuberkulioze, sifiliu ir kt. ligomis; užkratas patenka per kraują. Kartais užsikrečiama pro kiaurinę akies obuolio žaiz-dą. dažna ligos priežastis – nuodingos chem. medžiagos, difuzijos būdu patekusios iš ragenos į priekinę kamerą ir rainelę. Sergant ūminiu irido-ciklitu, ligoniui skauda akį, skausmas plinta į kaktą. Akis parausta, bijo šviesos, pakinta rainelės spalva, išsilygina jos priekinis paviršius, susiau-rėja vyzdys, susidrumsčia priekinės kameros skystis ir stiklakūnis. Akies priekinės kameros apačioje nusėda pūlių, kraujo. Uždegimas trunka 2 – 4 savaites. Sergant lėtiniu iridociklitu, ant ragenos užpakalinio paviršiaus atsiranda eksudato nuosėdų, tarp rainelės ir lęšiuko priekinio paviršiaus – sąaugų, kurios trukdo skysčių apytakai, didina akispūdį. Liga dažnai kar-tojasi; dėl to silpnėja regėjimas. Gydoma dažniausiai ligoninėje.
Neretai pasitaiko akies refrakcijos anomalijų. Astigmatizmas, akies refrakcijos yda – spindulių pluoštas, iš vieno taško perėjęs per akies optinę sistemą, nebesusikerta viename taške. Reginio vaizdas akyje dėl tokios vieno židinio neturinčios optinės sistemos būna neryškus. Daž-niausiai ligos priežastis yra įgimtas nevienodos ragenos gaubtumas, re-čiau – lęšiuko gaubtumo ydos. Nedidelio laipsnio ragenos astigmatizmas yra fiziologinis. Jis pasitaiko gana dažnai, bet regai nekenkia. Be to, sens-tant jis pamažu nyksta. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas. Kartais astigmatizmas atsiranda dėl sužeistos ra-genos arba po akies obuolio operacijos. Dėl šios ligos susilpnėja rega į to-limus ir artimus daiktus, neretai akys dirbant pavargsta, prasideda vokų kraštų ir junginės uždegimas. Astigmatizmui nustatyti prieš akis dedami optiniai stiklai; akis tiriama skiaskopu, oftalmometru, refraktometru. Tai-syklingas astigmatizmas taisomas cilindrinių arba sferinių ir cilindrinių stiklų akiniais, t. p. kontaktiniais lęšiais; pastarieji geriausiai tinka ir ne-taisyklingam astigmatizmui gydyti.
Dažna, ypač vaikų liga – žvairumas. Vienos ar abiejų akių nukry-pimas nuo įprastinės padėties. Sveikos akys juda abi kartu ir savo žiūros linijas pakreipia taip, kad jos susikirstų tame reginio taške, kuris atkreipė dėmesį. Tuomet taško vaizdas tinklainėje susidaro geltonosios dėmės centr. duobutėje ir matomas ryškiausiai. Kai vienoje akyje daikto vaizdas susidaro centr. duobutėje, o kitos žiūros linija nukrypus (akis žvairuoja), tai daikto vaizdas yra šalia centr. duobutės, regos centruose šie abu vaiz-dai nebus suliejami į vieną – bus matomi du daiktai; atsiranda diplopija – akyse dvejinasi. Akių judesiai priklauso nuo geros akies raumenų veiklos pusiausvyros. Kai ji sutinka, žiūros linijos nesutampa ir pradedama žvai-ruoti. Kartais pasitaiko vad. tariamasis žvairumas; akys iš tikrųjų nežvai-ruoja, yra tik iliuzija. Tuomet žiūros linijos būna tiesios, tačiau nesutampa su ragenos centru, kuris gali būti šiek tiek į išorę nuo žiūros linijos (akys atrodo truputį žvairuojančios į išorę) arba į nosies pusę (akys šiek tiek pa-krypusios į vidų). Gydymas ilgas, priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Nukrypusios akies diplopija šalinama matinio stiklo akiniais. Kartais ope-ruojama: persodinami akies raumenys. Lydimasis žvairumas gydomas il-gai. Koreguojančiais akiniais ištaisoma refrakcijos yda, silpnaregystės akies regėjimas atgaivinamas įvairiais sudėtingais pratimais kabinetuose ir namuose.
Nuo kai kurių ligų (glaukomos, trachomos, regos nervo atrofi-jos) ligonis gali apakti. Ligas gydo gydytojas oftalmologas specialiuose ligonių skyriuose ir poliklinikų kabinetuose; jas tiria oftalmologija.
Labai dažnai pacientas su gydančiu gydytoju nesusikalba. Pacien-tas, neturėdamas medicinos žinių ir negalėdamas specialiais terminais nu-sakyti savo negalavimų, būna nesuprastas gydytojo, kuris neranda savo žinojimo ribose vietos tiems nusiskundimams. Daroma neteisinga diag-nozė. Neretai tokios diagnozės pasekmės būna tragiškos, ypač dėl regėji-mo.
Vyresnio amžiaus žmogus, turintis gana aukštą miopijos laipsnį, kreipėsi pas akių gydytoją, sakydamas, jog vienos akies regėjimas ėmė blogėti.
Gydytoja apžiūrėjusi akių dugną, dėl nepakankamos patirties, pa-darė išvadą pagal paciento amžių: sklerozė ir dėl to negrįžtama tinklainės atrofija. Žmogus, jausdamas, kad gali matyti geriau ir nenorėdamas sutik-ti su tokia diagnoze, kreipėsi kitur. Jam buvo parinkti akiniai, kurie ma-tymą koregavo iki vieneto.
Štai koks gydytojo – oftalmologo Wilijamo H. Beitso metodas re-gėjimui pagerinti be akinių – visų metodų, naudojamų blogo regėjimo gydymui be akinių, tikslas yra, visų pirma, pasiekti ramybę ir atpalaiduoti psichiką, o poto jau ir akis.

Literatūra:
1. Jūratė Tamulaitienė ir kt. Medicinos enciklopedijos. – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991.
2. Wilijamas H. Beitsas Beitso metodas regėjimui pagerinti be aki-nių – Šiauliai: Narbuto leidykla, 1996.
3. Vytautas Gudonis Tiflologijos pagrindai. – Šiaulių universitetas, 1998.

Leave a Comment