Akys

Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos
3d klasės mokinio
Ingos Petrauskaites
Biologijos referatas

AKIŲ LIGOS

2004 m.
AKIŲ LIGOS

Sistemą sudaro: Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Akies obuolį sudaro dangalai (ragena, odena, rainelė, krumplynas, gyslainė ir tinklainė) bei branduolys (tai skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros). Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai: vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolį judinantys raumenys.

ABSOLIUTUS AKLUMAS

Absoliutus aklumas yra taada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03. Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš keturių metrų). Gali būti suusiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių nuo fiksuojamojo taško.

Ligos priežastys:
Gali būti įgimtos ir įgytos.
Vaikų aklumas dažniausiai įgimtas. Jis gali būti paveldėtas – jei giminėje yra aklųjų, yra tikimybė, kad vaikas gims aklas. Jei motina nėštumo metu suserga raudonuke, toksoplazmoze, sifiliu, veikia įvairios ke

enksmingos medžiagos, jai trūksta vitamino A, mažylis gimsta su sunkiais akių pažeidimais, dažniausiai aklas. Paskutiniais metais vis daugiau išgyvena gimusių neišnešiotų naujagimių. Vaikams atėjusiems į pasaulį iki 33 savaičių arba mažesnio nei 1,5 kg svorio tinklainė būna dar nesusiformavusi, neišsivysčiusios kraujagyslės. Po gimimo tokie mažyliai suserga vadinamąja neišnešiotų naujagimių retinopatija – pirmomis gyvenimo savaitėmis tinklainėje išvešėja kraujagyslės ir jungiamasis audinys, o tai gali sukelti tinklainės atšoką ir aklumą.
Apankama dėl:
• Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis – glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė, regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.
• Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.
• Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.
Senyvo amžiaus žmonės dažnai apanka dėl senatvinių lęšiuko pokyčių – kataraktos, bet po operacijos jiie vėl gali matyti.
Besivystančiose šalyse aklumą dažnai sukelia infekcinės ligos (trachoma).

Komplikacijos:
Aklajam sunkiau prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, reikia išmokti vaikščioti baltos lazdelės pagalba, apsitarnauti buityje, tyko įvairių traumų pavojus. Ypač sunku tiems, kurie apako gyvenimo eigoje. Tokie žmonės gali turėti ir psichologinių problemų.

Tyrimai:
Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies regėjimo laukas – akiplotis. Sveiko žmogaus jo ribos baltai spalvai , tiriant 5 mm skersmens ob

bjektu ir perimetru , kurio lanko spindulys 33 cm, yra tokios: į išorę – 90o, žemyn – 60-70o, į vidų – 60o, į viršų – 55o. Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu, įvertinami akies dugno pakitimai. Pamatuojamas akių spaudimas. Kartais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.

Gydymas:
Gydoma pagrindinė liga, sukėlusi aklumą: skiriami medikamentai, atliekamos operacijos, lazerio, šalčio terapija. Pacientui dėl vienokios ar kitokios priežasties netekus akies obuolio, parenkamas specialus protezas.

Patarimai:
Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems – mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama adaptuotis prie aplinkos sąlygų. Aklieji išmoksta vaikščioti baltosios lazdelės pagalba. Kai kuriose šalyse dresiruojami šunys, kurie galėtų padėtį šią ydą turintiems žmonėms susiorientuoti aplinkoje.

Profilaktika:
Kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis. Nėštumo metu reikėtų, jei įmanoma, vengti kenksmingų darbo sąlygų, kontaktų su virusinėmis ligomis sergančiais ligoniais.

SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI

Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus nejunta spalvų.

Ligos priežastys:
Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yr

ra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą – junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonas priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną, žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400 – 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tam tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.
Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje. Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu). Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai se
erga dažniau apie 8 %, moterys – 0.5 %.
Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos patologija, esant tinklainės atšokai.
Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas reiškinys.

Simptomai:
• Silpniau skiriama viena iš spalvų
• Viena spalva maišoma su kita
• Visiškai nematoma viena iš spalvų
• Matomas nespalvotas vaizdas

Ligos eiga:
Pasitaiko įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui, šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių, spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas). Kai nesudirginamas žaliai spalvai jautrus tinklainės komponentas, nejuntama žalia spalva, ji painiojama su raudona. Taip pat pasitaiko atvejų, kai neskiriama violetinė spalva. Kartais žmogus visai neskiria spalvų, tokia spalvinės regos yda vadinama monochromazija arba achromatopsija – visiškas spalvinis aklumas. Visi aplinkos daiktai matomi nespalvoti, pilki.
Esant įgytiems gyvenimo eigoje spalvų jutimo sutrikimams, žmogus blogai junta spalvas viena ar abejomis akimis. Dažniausiai neskiriamos visos trys spalvos. Kartu būna ir pagrindinės akių ligos simptomai.
Įgimtų spalvinio matymo sutrikimų metu spalvinė rega išlieka tokia pati, nekinta, o įgytų atvejais – gali keistis ligos eigoje.

Komplikacijos:
Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus, kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo, lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai kurių kitų profesijų.

Tyrimai:
Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros (trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai kuriose lentelėse yra paslėpti skaičiai ir figūros, kuriuos mato tik spalvos neskiriantis žmogus. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato.
Specialaus aparato, anomaloskopo, veikimo principas – tai dviejų spalvų laukų lyginimas. Vienos spalvos laukas duotas kaip pavyzdys, o kitą tiriamasis gali keisti taip, kad gautų tokia pat spalvą, kokia yra duotajame pavyzdyje.

Gydymas:
Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali pagerėti gydant pagrindinę akių ligą.

Patarimai:
Spalvas blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.

Profilaktika:
Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.

GLAUKOMA

Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti glaukoma didėja.

Ligos priežastys:
Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Gaminami krumplyne, skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą. Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. (Akispūdžio pokyčiai nėra susiję su arteriniu spaudimu.)
Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti jei:
krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nepasišalina visas;
krumplynas skysčio gamina normaliai, bet pakitusios akies trabekulos, neleidžia skysčiams nutekėti.
Per ilgą laiką padidėjęs spaudimas pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervo diską. Regėjimas blogėja, akiplotis – erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda, – siaurėja.
Glaukomos vystymuisi turi įtakos:
1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą).
2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.
Atviro kampo glaukoma – tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.
Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas, kartais kitos, neaiškios priežastys. Šia glaukomos gorma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.
Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingi pakitimai, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.

Simptomai:
• Akies dugno pakitimai
• Akių nuovargis
• Ašarojimas
• Bukas akies skausmas
• Svetimkūnio pojūtis akyje
• Regėjimo aštrumo mažėjimas
• Išsiplėtusios kraujagyslės akyje

Ligos eiga:
Ligoniai dažniausiai niekuo nesiskundžia. Kartais atsiranda bukas skausmas akyje, taip pat antakių lanko, kaktos srityje, svetimkūnio pojūtis akyje, padidėja ašarojimas, akių nuovargis. Kadangi regėjimo aštrumas ir siaurėja regėjimo laukas mažėja labai palengva, ligonis gali visai to nepastebėti. Iš pradžių akyje nebūna jokių išorinių pakitimų, vėliau gali išsiplėsti skleros kraujagyslės. Tiriant akių dugną, stebimi būdingi glaukomai pakitimai.
Ligos pradžioje nustatomas tik padidėjęs akispūdis, o akipločio ir akių dugno pakitimai būna nedideli. Ligai progresuojant, atsiranda akipločio pakitimų, nyksta regos nervo ląstelės. Prognozė priklauso nuo to, kada glaukoma nustatyta ir pradėta gydyti. Jei liga pradedama gydyti pradinėse jos stadijose, dažniausiai progresuoja lėčiau ir apakimo tikimybė nedidelė. Pradėta gydyti vėlyvose stadijose, glaukoma progresuoja, pacientas gali apakti.

Komplikacijos:
Glaukomai progresuojant labai pablogėja regėjimas, ligonis apanka, vystosi katarakta (akies lęšiuko drumstis).

Tyrimai:
Gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis.
Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika. Todėl atliekama gonioskopija – specialia linze apžiūrimas akies priekinės kameros kampas. Gydymas priklauso ir nuo to, kiek pakenktas regos nervas ir akiplotis, todėl ligoniui šie tyrimai vis kartojami.

Gydymas:
Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Didesnis nei įprasta akispūdis dar nėra glaukoma – tai hipertenzija. Tokie žmonės negydomi, tik stebima, ar neatsiras glaukomos požymių. Jei atrodo, kad pasikeitimų gali atsirasti, tuomet gydyti reikia. Kad sumažėtų akispūdis, skiriama medikamentų – akių lašų: β-adrenoblokatoriai (timololis, betaksololis), parasimpatomimetikai (pilokarpinas), karboksianhidrazės inhibitoriai (dorzolamidas), prostaglandinų analogai (latanoprostas). Dažnai vartojamos šių grupių vaistų kombinacijos. Lašus į akis reikia lašinti nuolat. Lašinimo dažnis priklauso nuo medikamento veikimo trukmės (2-3 k/d). Kraujotakai pagerinti skiriamos mažos dozės nifedipino, magnio, ginkobiloba preparatų.
Jei gydymas vaistais nepakankamas ar ligoniui jo negalima taikyti dėl galimo šalutinio poveikio ar kitų priežasčių, siūlomas gydymas lazeriu ar operacija. Tačiau ir po to neretai reikia skirti vaistų. Uždaro kampo glaukoma negali būti sėkmingai gydoma tik vaistais.

Patarimai:
Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį nekenksmingą darbą.
Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat tamsoje.
Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą.
Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per parą.
Valgykite daugiau pieniško ir augalinio maisto.
Nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.

Profilaktika:
Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, atsitiktinai aptinkama glaukoma. Nuo 40 metų amžiaus reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančių glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30-35 metų.
Sergant glaukoma negalima vartoti vyzdį plečiančių vaistų, kurių sudėtyje yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinės ašaros), vaistų nuo kosulio ar slogos, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino.
Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.
Dirbant akims pavojingus darbus, ypač žemės ir miško ūkio, metalurgijos, nešioti apsauginius akinius.
Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
Racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

ŽVAIRUMAS

Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas.

Ligos priežastys:
Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške (matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege.

Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį. Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma regos higienos.

Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Žvairumas gali atsirasti dėl:
• netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti);
• kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.), ir jei gimdymo metu pažeista CNS (40 proc.);
• stipraus išgąsčio;
• traumų;
• vienos akies regėjimo nusilpimo;
• įvairių akių ligų.

Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš proproprosenelių.
Vaikams dažniausiai pasitaiko drauginis (lydimasis) žvairumas, kai vartant akis į šalį, abi akys sukiojasi vienodai, žvairuojanti akis lydi fiksuojančią akį tokiu pat atstumu. Paralyžinis žvairumas skiriasi nuo drauginio tuo, kad yra riboti akies judesiai pakenktojo raumens link. Jį sukelia akį judinančių raumenų arba juos inervuojančių nervų pažeidimas po traumų, dėl kaukolės pagrindo lūžio, akiduobės kaulų, smegenų ir jų dangalų uždegimų, diseminuotos sklerozės, intoksikacijos alkoholiu, nikotinu, smegenų ir akiduobės auglių ir kraujo išsiliejimo.

Simptomai:
• Galvos svaigimas
• Greitas akių nuovargis
• Platus vyzdys
• Galvos sukimas į vieną pusę
• Akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško
• Vaizdo dvejinimasis
• Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
• Riboti akies obuolio judesiai
• Nejudri akis
• Nusileidęs vokas

Ligos eiga:
Žvairumas gali būti vidinis, kai akys susieina ties nosimi, išorinis, kai jos išsiskiria į šonus, vertikalusis, kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis, kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis, kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies. Vaikams labiau būdingas vidinis žvairumas (80 proc.).
Kartais žvairumas gali būti protarpinis arba paslėptas, kai išoriškai akių judesių pakitimų nepastebima, gydytojas nustato tik specialiai tirdamas.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.

Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau, vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko gydymui.
Esant paralyžiniam žvairumui, eiga priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Po ilgesnio laiko, prasideda ir sveikos akies judinamųjų raumenų funkcijos pokyčiai.

Komplikacijos:
Gali būti aklumas viena akimi, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, akies nejudrumas.

Tyrimai:
Žvairuojantiesiems tiriamas abiejų akių regos aštrumas, abiakis matymas, akių paslankumas, žvairumo kampas. Akies vidinės struktūros ištiriamos pro specialų mikroskopą, nustatomi akies dugno pakitimai.
Protarpinis žvairumas nustatomas iš vadinamųjų fiksuotų judesių: vaikui uždengiama viena akis, o kita paliekama žiūrėti į objektą. Paskui staiga atidengta žvairoji akis tarsi atsistoja į vietą.

Gydymas:
Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Vaikams žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius.
• Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Žvairuojančiam mažyliui vienas akinių stiklelis paprastai uždengiamas (uždengiama geriau matanti akis, tada žvairuojančioji po truputį stiprėja ir pradeda žiūrėti taisyklingai). Kad akis funkcionuotų, ją reikėtų lavinti žiūrint į smulkius daiktus, leisti pailsėti žvelgiant į tolį (atsipalaiduoja krumplyno raumuo). Kartkartėmis sveikoji akis atidengiama, leidžiama žiūrėti, tikrinama ar nepablogėjo jos regėjimas. Gydyti reikia pastoviai, nes, nenešiojant akinukų nors ir dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
• Jei po vienerių gydymo metų regėjimas visiškai nepagerėja, operuojama. Idealiausia operuoti 1-2 metų vaiką. Chirurgai pakoreguoja akies obuolį judinančius raumenis – juos pailgina ar sutrumpina. Kartais prireikia kelių operacijų, nes jei per pirmąją žvairumas ištaisomas, gali atsirasti antrinis žvairumas – priešingas, nei buvo.
Didžiuosiuose miestuose yra žvairuojančiųjų kabinetai ir mažyliams su regos sutrikimais specialūs vaikų darželiai, kur suteikiama pagalba šią patologiją turintiems vaikams.
• Esant paralyžiniam žvairumui, gydoma pagrindinė liga. Skiriamos fizioterapinės procedūros. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu stiklu. Kartais reikalinga operacija.

Patarimai:
• Kūdikio kambarys neturėtų būti per šviesus, kad į akis nekristų tiesioginiai saulės spinduliai ar elektros lemputės šviesa. Stengdamasis matyti jis primerks vieną akį.
• Reikėtų keisti lovytės padėtį, kad vaikas nežiūrėtų visą laiką tik į vieną pusę.
• Nerodykite kūdikiui labai mažų žaislų, pastangos įžiūrėti mažus daiktus jį vargina.
• Žaislus lovelėje reikėtų kabinti 0,5 metro atstumu nuo kūdikio ir dar toliau. Vaikas stengiasi įžiūrėti arti esančius daiktus, todėl akytės padidina spindulių laužiamąją galią ir gali atsirasti žvairumas. Vežimėlyje iš viso nerekomenduojama kabinti žaislų, tegul vaikas žvelgia į tolį.
• Mokykite pažinti raides iš 2-3 metrų atstumo, rodydami didelius paveikslėlius.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti 10-20 minučių.
• Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje.
• Jei vienos akytės regėjimas blogesnis, po kurio laiko ji gali pradėti žvairuoti, todėl vaikas turi nešioti gydytojo paskirtus akinukus. Būtina juos nuvalyti vaikui pavalgius ar grįžus iš lauko.
• Jei vaikas nenori nešioti akinukų, įsitikinkite, ar rėmeliai, kojytės nespaudžia. Kreipkitės į akių gydytoją, galbūt parinkti netinkami lęšiai.
• Jei vaikas žvairuoja ir nešioja gydytojo paskirtus akinukus su uždengta sveikąja akimi, žvairuojančiajai treniruoti nupirkite dėliojimo žaidimų, išmokykite siuvinėti ar dirbti kitus smulkius darbus. Po įtempto darbo darykite pertraukėles.
• Žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuteriu, rekomenduojama daryti pertraukas kas 15-40 minučių. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus.
• Ypač negerai, kai vaikas ilgiau skaito, piešia po ligos, nes organizmas nusilpęs, taigi nusilpę ir akies raumenys.

Profilaktika:
Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Vaikams tai atliekama gimdymo namuose, paskui sulaukus mėnesio, trijų mėnesių, pusės metų ir vienerių metų, vėliau du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Laiku pradėjus gydyti, galima tikėtis greitesnio rezultato.
Žvairumo profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, vengti žvairumo rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

Leave a Comment