Akis

AKIS

Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriausdalis. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogusorientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veiklaparemta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regosorganą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyjepriimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasisnervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvossmegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenysebei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

Akies sandara

[pic]

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 24 cm.Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus įfotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą irnuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinisdangalas, o vidinis – tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesosspindulius laužiančios terpės (stiklakūnis, lęšis ir priekinė beiužpakalinė akies kameros).Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų. Jispadeda išlaikyti akies formą. Skiriamos dvi skaidulinio dangalo dalys,kurios pereina viena į kitą: priekyje yra skaidri permatoma ragena, olikusioji dalis – nepermatoma odena.Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalodalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalųišgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre josstoris yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiaišviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdaliusvisos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių: išorinissluoksnis – tai daugiasluoksnis neragėjantis epitelis, gilesni sluoksniaisudaryti iš jungiamojo audinio skaidulų, o vidinis sluoksnis – taivienasluoksnis epitelis, pro kurį į rageną patenka vanduo iš akies kamerų

skysčio. Iš išorės rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantisnuo išdžiūvimo, užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti.Nedidelių traumų metu (pvz., brūkštelėjus per rageną lapu, spygliu, nagu,įstrigus svetimkūniams) nubraukiamas išorinis ragenos epitelis. Kadangiragenoje gausu nervinių galūnėlių, akį labai skauda, ji ašaroja, bijošviesos. Jei pažeistas tik epitelis, jis greitai užgyja ir nelieka jokiųpasekmių. Smarkiau pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekusinfekcijai), susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti.Tuomet gelbsti tik ragenos transplantacija.Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena virtokiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena nepermatoma.Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos dalis yraplona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir nervai.Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės. Taiminkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš akiesobuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai skirtingosdalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis – gyslainė.Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formosstatmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akieskameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina įkrumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šispaviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akimsspalvą. Dažniausiai abiejų akių rainelės spalva vienoda, tačiau kartaisbūna ir skirtingų spalvų. Albinosų rainelėse pigmento nėra, todėl jųrainelė yra rausva nuo persišviečiančių kraujagyslių. Rainelės centre yraapvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi priklausomai nuopatenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys išsiplečia, o ryškiai
apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį sutraukiantis ir plečiantisraumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdžio skersmuo kintasusijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines medžiagas.Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų, kraujagyslių,nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninisraumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios raumeninėsskaidulos. Prie krumplyno tvirtinasi lęšio pakabinamasis raištis. Krumplynoraumenims susitraukiant įtempiamas arba atpalaiduojamas lęšio raištis,todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo laužiamoji geba. Taipprisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius daiktus (šis procesasvadinamas akies akomodacija). Pvz., žiūrint iš arti, krumplyno raumuosusitraukia, lęšis stipriau išsigaubia ir stipriau laužia šviesą. Krumplynokapiliarų kamuolėliai gamina specifinį skystį, kuris užpildo akies obuoliokameras.

[pic]

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio dalį.Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildojungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenaitamsiai rudą spalvą.Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžiokrašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta atrodorausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis irvidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės –lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniaisimpulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę.Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje. Kolbelėssuvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir spalvas.Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės pritaikytosmatyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą.Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus galineskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai

paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.Arti tinklainės geometrinio centro yra iškilimas – regos nervo diskas. Projį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės bei nervai. Šioje vietoje nėrašviesai jautrių receptorių, todėl ši sritis vadinama akląja dėme. Netolijos yra jautriausia tinklainės vieta – geltonoji dėmė. Ji sudaryta tik iškolbelių, čia didžiausia tinklainės skiriamoji geba, daiktai matomiryškiausiai. Akies žvilgsnis nukreipiamas taip, kad stebimo objektoatvaizdas atsidurtų geltonojoje dėmėje. Nuo objekto einantys spinduliailūžta akies audiniuose ir geltonojoje dėmėje susidaro apverstas objektoatvaizdas. Abiejų akių tinklainėje susidarę atvaizdai šiek tiek skiriasi,kadangi kiekviena akimi objektą matome šiek tiek kitu kampu. Todėl galimegeriau pajusti daiktų išsidėstymą erdvėje ir atstumą iki jų. Viena akimitai žymiai sunkiau. Erdvės ir atstumo pojūtis priklauso ir nuo patirties.Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jasužpildantis skystis.Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę tarptinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio funkcija– atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug laužiašviesos spindulius.Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršiusatsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninėkapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenųįsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiaimatyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiaumatyti artimus daiktus. Apie 40-45 metus iki tol gerai matęs žmogus negaliskaityti ar dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tai vadinama senatvinetoliaregyste (presbiopija). Šis sutrikimas ištaisomas parinkus tinkamus
akinius. Senatvėje lęšis dažnai padrumstėja, regėjimas laipsniškai blogėja(tai vadinama katarakta). Katarakta gydoma implantuojant dirbtinįlęšiuką.Dėl lęšio išgaubtumo arba akies obuolio ilgio pakitimų, stebimoobjekto atvaizdas gali susidaryti ne tinklainėje, tuomet jis būna neryškus.Taip būna trumparegystės ir toliaregystės atvejais. Šiuos regos sutrikimusgalima ištaisyti parinkus tinkamus akinius.[pic]Priekinė akies kamera yra tarp rainelės ir ragenos, o užpakalinė akieskamera – tarp rainelės ir lęšio. Abi kameros susisiekia per vyzdį. Kamerasužpildo specifinis skystis, kurį gamina krumplyno kapiliarų kamuolėliai.Skysčio perteklius nuteka į rainelės ir ragenos kampe esantį veninį kanalą.Sutrikus skysčio nutekėjimui, didėja akispūdis ir susergama glaukoma. Taipavojinga liga, kurią būtina gydyti, kitaip žmogus gali apakti.Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomistinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regosnervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,patenka į kaukolės ertmę. Čia dalis abiejų regos nervų skaidulųsusikryžiuoja ir patenka į požievinius regos analizavimo centrus, kurie yravidurinėse ir tarpinėse smegenyse. Šie centrai dalyvauja refleksinėsereakcijose, susijusiose su šviesos dirgikliais, užtikrina darnią abiejųakių veiklą, abiakį regėjimą. Čia yra vyzdžio reflekso ir krumplyno raumensreguliavimo centrai. Šių centrų neuronų aksonai eina į žievinį regoscentrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje. Čia iš tinklainės gautiimpulsai virsta jutimu, sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną,atpažįstamas objektas, suvokiama jo forma, spalva.Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai: vokai,ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies obuolį. Beodos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus: juos pakelia
arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos blakstienos.Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos saugo akiesobuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies obuolįir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinįepitelį.Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarųliauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liaukayra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, ojos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukosvisoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gaminaašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei. Normaliai per parą išsiskiria apie1 ml ašarų. Susijaudinus (verkiant) ašarų pasigamina žymiai daugiau.Praplovusios junginę ašaros susirenka į ašarų maišelį ir nutekamaisiaislatakėliais nuteka į nosies ertmę. Sutrikus nutekėjimui, ašaros riedaskruostais (pvz., taip būna sloguojant, kai išburksta nosies gleivinė irašaros negali nutekėti į nosies ertmę). Tam tikrų ligų metu gali sutriktiašarų gamyba, akis pradeda džiūti, perštėti. Tuomet naudojamos dirbtinėsašaros.Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir 2įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis irnukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejųakių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumąbūtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,prireikus operuojama.Vienos akies ar abiejų akių nukrypimas nuo normalios padėties arba
nevalingi akių judesiai (nistagmas) gali būti neurologinių ligų (galvossmegenų insulto ar navikų) požymis.

AKIŲ LIGOS

GLAUKOMA – Ši liga išsivysto, pradėjus gamintis daugiau akies skysčių arbasutrikus jų nutekėjimui iš akies. Dėl padidėjusio spaudimo naikinamos akiesnervo skaidulos. Liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Bėgant metams,tikimybė susirgti glaukoma didėja. Reguliarus pasitikrinimasTik laiku pradėjus gydyti, galima išvengti visiško apakimo, todėl reikiareguliariai tikrintis akių spaudimą. Akispūdžio tikrinimo procedūra trunkakelias minutes. Yra įvairių akių spaudimo pamatavimo būdų. Nors kartaisprocedūra atrodo šiek tiek nemaloni, kai ant akies, prieš tai jąnujautrinus, uždedamas specialus svarelis ar prietaisas, tačiau po šiosprocedūros žmogus visiškai nepraranda darbingumo, jis iš karto gali sėstiuž vairo ir panašiai. Šiuo metu net optikose yra bekontaktiniai tonometrai,spaudimas su jais matuojamas oro banga. FormosPirminė atviro kampo glaukoma – akies skysčių ima gamintis daugiau, pakylaakispūdis. Pradeda siaurėti regėjimo laukas, atrodo, lyg žiūrėtum prožiūronus. Negydant apankama. Glaukomos priepuolis – atsiranda stiprus akiesir galvos skausmas, pykina, sutrinka regėjimas. Ūmaus glaukomos priepuoliometu akispūdis staiga pakyla iki 50-70mmHg, kai sveiko žmogaus akispūdisbūna apie 10-21mmHg. Per kelias valandas regėjimas gali nepataisomaipablogėti, reikia kuo skubiai kreiptis į gydytoją poliklinikoje arligoninėje, (jei nėra galimybės – išsikviesti greitąją medicininę pagalbą).Gydymą reikia pradėti nedelsiant.Radus padidėjusį akispūdį vieną kartąVieną kartą radus padidėjusį akispūdį, dar nesakoma, kad žmogus sergaglaukoma. Reiktų po kelių savaičių ateiti pasimatuoti dar kartą. Gal žmogustiesiog susijaudino, labiau užspaudė vokus, įsitempė iš baimės, nuo to galipakilti akių spaudimasGali būti tiesiog akies hipertenzija, kai spaudimas

padidėjęs, bet nėra glaukomos. Kaip diagnozuojamaAkių gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, pamatuoja akispūdį, plyšine lempaapžiūri akis, ištiria jų dugną ir akiplotį. Sergant šia liga atsirandaspecifinių regos nervo pažeidimų, pakitimų akiplotyje.GydymasIštikus ūmiam glaukomos priepuoliui, gydymas turi būti pradėtas kuoanksčiau. Būtina hospitalizacija. Taip pat yra gydymas lašiukais –konservatyvus būdas. Vieni lašai mažina akių skysčių gamybą, kiti gerinanutekėjimą iš akies. Juos reikia lašinti kelis kartus per dieną ir tol, koljie bus veiksmingi, kartais net visą gyvenimą.  Jei negelbsti lašiukai,vaistai, tuomet skiriamas gydymas lazeriu. Nepadėjus, daroma operacija.Operacija sustabdo procesą, kad nebeblogėtų. Pirmą kartą nustačius glaukomąnė vienas ligonis nėra operuojamas. Apakus nuo glaukomos, išgydytinebeįmanoma, todėl labai svarbus reguliarus tikrinimasis ir ankstyvadiagnozė.  KATARAKTA – tai bet kokia lęšiuko drumstis. Lęšiukas – viena iš optiniųakies struktūrų. Būdamas skaidrus, jis praleidžia šviesos spindulius, dėlsavo gaubtumo juos laužia ir nukreipia į tinklainęPirmieji kataraktospožymiai yra prastėjantis regėjimas, priklausantis nuo to, kurioje vietojevystosi drumstis. Beje, laikui bėgant, mažėja lęšiuko elastingumas, jogebėjimas “sufokusuoti” spindulius į tinklainę, todėl daugumai žmonių po 40metų pradeda vystytis vadinamoji senažiūrystė – jie pradeda blogai matytiiš arti. Tokiems žmonėms reikia akinių tik skaitymui, o kataraktos jiemsdažniausiai dar nėra. Žmogus, susirgęs katarakta, viską mato lyg per matinįar sueižėjusį stiklą.FormosKatarakta yra klasifikuojama įvairiausiais aspektais: pagal atsiradimolaiką, drumsčių vietą, priežastį, subrendimo laipsnį ir kt. Ji gali būtiįgimta arba įgyta. Įgimta katarakta gali būti paveldima, atsiradusi dėlsisteminių ligų ar nežinomų priežasčių. Paprastai ji būna abiejose akyse.
Dažniausia įgyta katarakta – senatvinė (90 proc. visų kataraktų). Jiatsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms, dažniausiai būna abipusė, tikskirtingo intensyvumo. Dar skiriamos priešsenatvinės, trauminės, toksinėsir kitos įgytos kataraktos. Sumušus akį ar ją pažeidus aštriu daiktu galiatsirasti trauminė katarakta. Lęšiukas tada labai greitai drumstėja, todėlbūtina skubi operacija. Katarakta gali vystytis dėl sisteminių ligų, kaipantai: cukrinis diabetas, atopinis dermatitas, miotoninė distrofija.Kartais lęšiukas drumstėja ir sergant akių ligomis, pavyzdžiui:kraujagyslinio dangalo uždegimu, didelio laipsnio trumparegyste, atšokustinklainei, akių dugno paveldima distrofija ir kt.Kataraktos atsiradimui turi įtakos:Nuo amžiaus priklausantys pakitimai – metams bėgant, kinta lęšio struktūra,formuojasi drumstys.GydymasVėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama, kaisusilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Mikrochirurgaiimplantuoja dirbtinį lęšiuką į buvusio natūralaus lęšiuko vietą visamlaikui. Apie 60 proc. pacientų regėjimas pagerėja jau kitą dieną. Kiti 2-3dienas mato lyg pro rūką, kol išnyksta ragenos ir kitų audinių paburkimas,rezorbuojasi viskoelastinė medžiaga. Nuosavas lęšiukas prisitaiko žiūrėtitolyn ir artyn, dirbtinis lęšiukas to negali. Nuo lęšiuko priklauso, kurpacientas matys geriau. Pavyzdžiui, vairuotojas pageidaus matyti geriau įtolį, kad galėtų dirbti, o skaityti jis galės su akiniais. 95proc. operuotųligonių grąžinamas regėjimas. Dėl gerų pooperacinų rezultatų pastaraisiaismetais ir ne visai sudrumstėjęs lęšis keičiamas dirbtiniu intraokuliniulęšiu.

PIGMENTINIS RETINITAS – (Retinitis pigmentosa) grupė paveldimų akiųsusirgimų, pakenkiančių akies tinklainę, tai lėtinė, progresuojanti irdešimtmečiais besitęsianti liga. Blogindama regėjimą ji veikia irsergančiojo psichiką, taip pat sudaro sunkumų jo asmeniniam gyvenimui.Pavadinimas retinitis, reiškiąs uždegimą, netikslus, nes žymi ne tinklainės

uždegimą, o jos išvisimą – degeneraciją (nyksta jautriosios nervinėstinklainės ląstelės). Žodis pigmentosa nusako akies dugno vaizdą, kurmatyti atsidėjęs pigmentas tinklainėje.Pigmentinio retinito priežastys yragenetiškai pakenktos tinklainės ląstelės. Čia vystosi medžiagų apykaitossutrikimai – degeneracija. Dėl jos nukenčia tinklainės funkcijos.Paskutiniaisiais metais molekulinė genetika pasiekė rezultatų: nustatytikai kurie pakitimai įgimtoje genetinėje medžiagoje. Tikimasi, kad šietyrimai padės spręsti pigmentinio retinito gydymo problemas.SimptomaiSutrinka prieblandinis ir tamsinis matymas. Akiplotis susiaurėja ir būnaakipločio ištrūkiai. Sutrinka spalvų jutimas ir kontrastinis matymas.Sutrinka jautrumas akinančiai šviesai. Liga dažniausiai prasidedapablogėjusiu matymu prieblandoje, tamsoje; toks reiškinys vadinamasvištakumu. Prieblandinis ir tamsinis matymas sutrinka dėl tinklainėsstiebeliuose vykstančių pakitimų. Iš pradžių į tai nekreipiama dėmesio.Neretai toks asmuo kreipiasi į gydytoją todėl, kad naktį visainesiorientuoja aplinkoje. Toks žmogus dieną gali matyti gerai, tačiau ypačvargsta, kai greit keičiasi apšviestumas, pvz., iš šviesios patalpos įėjusį tamsią. Ištyrus klinikoje akies prisitaikymą įvairiam apšvietimui(adaptacija), išaiškėja, kad adaptacinės kreivės skiriasi nuo sveikų, – josbūna žemesnės. Pamažu pradeda siaurėti akiplotis, kol lieka tik vamzdinisarba taip vadinamas “tunelinis” matymas. Žmogus tada mato lyg pro raktoskylutę.PaveldimumasDaugeliu atvejų Pigmentinis retinitas paveldimas. Dažniausia pigmentinioretinito paveldėjimo forma recesyvinė: abu tėvai yra ligos genų nešiotojai.Jie patys gali nesirgti, tačiau tikimybė, kad jų vaikai sirgs pigmentiniuretinitu, yra 25 proc.. Kita pigmentinio retinito paveldėjimo forma X yrasusijusi su lytimi. Šiuo atveju pigmentinio retinito geno nešiotoja yramoteris. Jei tokia moteris ištekės už sveiko vyro, tai tikimybė, kad jossūnus sirgs, o dukterys bus ligos nešiotojos, yra 50 proc. Susijusi su
lytimi pigmentinio retinito X forma ypatinga tuo, kad ligos nešiotojai galibūti išaiškinti. Dar yra dominantinė forma, kai liga perduodama iš vienosšeimos kartos į kitą. 50 proc. šeimų narių serga. Nesergą nebus ir genųnešiotojais. Kadangi pigmentinis retinitas pasitaiko šeimose, tai visųšeimos narių akys turi būti patikrintos, o be to reikėtų genetinėskonsultacijos. Genetinės konsultacijos ypač rekomenduojamos tais atvejais,kai sergantieji pigmentiniu retinitu planuoja kurti šeimą.GydymasMokslininkai pigmentinį retinitą tiria įvairiais aspektais ir ieško gydymobūtų. Tuo tarpu išgydyti ligos negalima. Tačiau kai kuriais atvejaispasiseka stabilizuoti ligą arba bent sulėtinti jos progresavimą. Gydymasskiriasi priklausomai nuo to, ar susirgimo priežastys ir grandys visiškaiišaiškintos. 1993 metais amerikiečių ir vokiečių gydytojai paskelbėduomenis apie teigiamus rezultatus gydant vitaminu A. Kaupiami duomenysapie genų terapiją: tai įgalins veikti ligos esmę.Eksperimentuojant su gyvūnais, gauti teigiami rezultatai persodinantsveikos tinklainės pigmentinio epitelio ląsteles į sergančių pigmentiniuretinitu tinklainę. Taikant šį gydymo būdą sulėtėja ligos vystymasis.

ŽVAIRUMAS – tai tokia būsena, kai akys matomą vaizdą negali sulieti įvieną, t.y. praranda binokulinį (abiakį) matymą. Tokie žmonės žiūri tikviena, dešine ar kaire, akimi. Žvairumo gydymo tikslas – abiakisžiūrėjimas, kad kiekviena akimi matomas vaizdas susilietų, o ne vienkosmetinio defekto pašalinimas.Žvairumas būna įvairių tipų. Jis gali būti pastebėtas kūdikystėje iki 6mėnesių amžiaus ar vėliau bei suaugusiems. Žvairumas turi būtineatidėliotinai gydomas akių ligų gydytojų – strabologų specialiuosekabinetuose ar stacionaruose. Strabologas – akių ligų specialistas,diagnozuojantis žvairumą ir gydantis žvairuojančiuosius.GydymasŽvairuojančių gydymas yra ilgas ir kruopštus darbas. Jis efektyvus vaikųamžiuje tik tada, kai tėvai rūpestingai vykdo gydytojų nurodymus, stropiai

atlieka paskirtus pratimus, sistemingai lankosi žvairuojančiųjų gydymokabinetuose, o namuose rūpinasi, kad vaikas teisingai atliktų jam paskirtasgydymo užduotis, skiria vaiko gydymui reikalingą dėmesį ir nenuolaidžiaujaužgaidoms. Dažnai žvairumo atveju vienos ar net abiejų akių rega būnanepakankama, todėl skiriami akiniai. Tačiau vien jie ne visada padeda,todėl reikia geriau matančią akį dengti, priverčiant vaiką žiūrėti blogiaumatančia akimi. Tokiais atvejais sunkiausias uždavinys – įtikinti vaiką,jog būtina iškęsti nepatogumus, kad tai yra neišvengiama, laikina irateityje bus naudinga. Tėvai turi būti ypač reiklūs ir žinoti, kad tikankstyvame amžiuje galima ištaisyti blogiau matančios akies regą, jei jątreniruosime, uždengę geriau matančią akį. Žvairumo gydymo kabinetuoseligoniai atlieka įvairius pratimus, kurie sudaro galimybę abiejų akiųvaizdą sulieti į vieną. Šiems pratimams naudojami įvairūs aparatai. Kaiabiakis vaizdas susilieja, galima tikėtis stereomatymo (giluminio matymo),t.y. sugebėjimo matyti aplinkinius daiktus trijuose matmenyse. Ši savybėpadeda tiksliau įvertinti objektų atstumą.  VIŠTAKUMAS – tai regėjimo susilpnėjimas prieblandoje. Jei žmogus sergavištakumu, prieblandoje ar naktį jis nemato, neranda kelio. Tuo tarpu dienątas pats žmogus gali matyti puikiai.Žmonės, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalomai tikrinami, ar matoprietemoje ir tamsoje. Paprastai tokiomis sąlygomis nemato tie, kurie sergavištakumu. Šia liga sergantys asmenys netinkami ir karinei tarnybai. Medikųteigimu, vištakumas yra gana reta liga. Jis gali būti įgimtas arbasimptominis, susijęs su kitomis, daug rimtesnėmis akių patologijomis.Regėjimas – labai sudėtingas fiziologinis procesas. Šviesos spinduliaipraeina pro akies rageną, lęšiuką ir atsispindi tinklainėje, kuri yra patssudėtingiausias akies vidaus dangalas, kitaip sakant – akies smegenys.Tinklainė sudaryta iš daugelio sluoksnių, viename iš kurių yra vadinamieji
fotoreceptoriai – kolbelės ir stiebeliai. Pastarieji turi šviesai jautrausreagento. Į tas ląsteles patekus šviesos srautui vyksta fotocheminėsreakcijos, reagentai skyla ir susidaro proteinas ir netaminas, iš kuriųsusidaro vitaminas A. Bene svarbiausios visame šiame procese – kolbelės irstiebeliai. Mokslininkai dar praėjusiame šimtmetyje nustatė, kad dieniniųgyvūnų akies tinklainėje dominuoja kolbelės, o naktinių gyvūnų tinklainėje– stiebeliai. Tada buvo padaryta išvada, kad kolbelės, išsidėsčiusiostinklainės centre, “atsakingos” už spalvinį regėjimą ir mažiau jautriosšviesai, o stiebeliai, kurių yra apie 130 mln., nejautrūs spalvoms, betlabai jautrūs šviesai. Nuo jų ir priklauso vadinamasis žmogaus naktinisperiferinis regėjimas. Tų ląstelių pakitimai arba įvairios kitos ligos galisukelti vištakumą. Vištakumas gali būti įgimtas. Apžiūrinėjant vištakumusergančio paciento akį, jokios patologijos neįmanoma pamatyti. Tikapžiūrint akies receptorius mikroskopu galima pastebėti pakitimustinklainėje. Ši vištakumo rūšis nepagydoma.RūšysVištakumas gali išsivystyti dėl vitamino A stokos. Vitamino A gali trūktidėl prasto maisto, kai valgoma nepakankamai šio vitamino turinčių produktų,ir dėl įvairių kepenų ligų. Pastaruoju atveju būtina gydyti pagrindinę –kepenų – ligą. Vitamino A trūkumas gali sukelti ne tik vištakumą, bet irdaug sunkesnę akių patologiją. Tačiau ir tai pasitaiko labai retai.Kita vištakumo rūšis – simptominis vištakumas — išsivysto dėl rimtų,gerokai sudėtingesnių akių ligų. Jis stebimas tik pačioje kokios norsgerokai sunkesnės ligos pradžioje. Esant tokiam vištakumui labai greitaipakenkiamas ir dieninis regėjimas, nes tai dažniausiai susiję su tinklainėspatologija, įvairiais uždegimais, glaukoma, optinio nervo atrofija irkitomis ligomis. Gydant ir išgydžius sunkesnes akių ligas, pagydomas ir
vištakumas.Egzistuoja dar ir optinis vištakumas, kai ragenos ar lęšiuko periferijojeatsiranda drumzlių. Dienos metu, kai vyzdys būna sumažėjęs, žmogaus akiesoptinis kanalas laisvas, šviesa laisvai praeina. Tuo tarpu tamsoje, kaivyzdys išsiplečia, ragenos ar lęšiuko periferijoje esančios drumzlės trukdoregėjimui. Šis vištakumas taip pat susijęs su ragenos arba lęšiukopatologija.

Jei jūs nenešiojate akinių, bet žiūrėdami į tolį prisimerkiate, jaučiate,kad jūsų regėjimas pablogėjo: • Eikite pas akių gydytoją. Stenkitės nevarginti akių nuolat (be pertraukėlių) skaitydami, žiūrėdami televizorių ar knaisiodamiesi po internetą. • Darykite akių gimnastikos pratimus. • Pažvelkite į viršų, po 1-2 sekundžių nuleiskite žvilgsnį žemyn. Darykite tai 6 kartus lėtai ir ritmingai. Pratimą pakartokite kasdien po 2-3 kartus. • Pažiūrėkite į kairę, po to į dešinę. Darykite tai lengvai, po 6 judesius į kiekvieną pusę 2-3 kartus per dieną. • Sukite žvilgsnį aplinkui: 4 ratus pagal laikrodžio rodyklę, 4 ratus – prieš. • Kartokite 2-3 kartus per dieną Po kiekvieno pratimo uždenkite akis delnais ir pailsėkite 2-3 sekundes.

Pratimai akims dirbant kompiuteriu:

• Atsisėskite prieš langą, galvą laikykite tiesiai. Kiekvieną pratimą reikia kartoti 4-5 kartus. • Plačiai atverkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite. • Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę. • Užmerkite dešinę akį ir plačiai atverkite kairę. Tą patį pakartokite su kita akimi. • Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį, po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. • Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.

[pic]

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]