Ar egzistuoja abortu problema Lietuvoje?

Ar egzistuoja abortų problema Lietuvoje?

Įvadas

Pasaulyje nuolatos vyksta diskusijos dėl abortų. Veikia įvairios organizacijos, ginančios moters teisę į abortus, ir kitos, saugančios kūdikio teisę į gyvybę.

Truputis istorijos.

Šią temą pradėsiu nuo istorijos. Be kitų nuodėmių Stalinas 1955 metais legalizavo abortus. Tuo metu namų kartai buvo teigiama, kad įsčiose dar yra ne žmogus. Moterys darėsi abortus, nesuvokdamos, ką daro. Vadovėliuose vaisius buvo vaizduojamas kaip neva pereinantis įvairias gyvūnų stadijas: žuvų, roplių, žinduolių.
Kol kas iš Europos šalių tik Maltoje griežtai, be jokių išlygų, draudžiami abortai.

Abortai Lietuvoje

Lietuvoje daaugiausia kalbama apie abortus tik iš neigiamos pusės, tačiau kas ketvirtas nėštumas mūsų šalyje nutraukiamas būtent šiuo būdu. Gal dėl to, kad antiabortinės organizacijos nepateikia pakankamai objektyvios informacijos apie nėštumo nutraukimą ir pernelyg dažnai remiasi bažnyčios požiūriu, kuris yra griežtai neigiamas ne tik abortų, bet ir kontracepcijos klausimu ir gana dažnai neatitinka nūdienos situacijos? Taigi šiek tiek plačiau ir objektyviau pateiksiu informaciją apie galimus požiūrius į abortus.

Aborto samprata ir požiūriai į jį

Moksliniai duomenys rodo, kad užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti 18 – 25 parą po appvaisinimo, apie aštuntą gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos, tarp 9 – 10 savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvėlį, o bakstelėjus jam į delniuką – sugniaužia kumštelį. Dėl teiginio, kad toks vaisius atlieka sąmoningus judesius, vis dar ginčijamąsi, nes proabortinės organizacijos pateikia įrodymų, ka

ad tie judesiai – tik nevalingi refleksai. Antiabortinės organizacijos, remdamosios medicininiais tyrimais, teigia, kad jau dvylikos savaičių kūdikis jaučia skausmą. Kita vertus, abortų šalininkai pateikia duomenų, kad pilkosios smegenų ląstelės, kurios reaguoja ir sukelia skausmą, padengia besivystančias smegenis tik 24-25 nėštumo savaitę.
Kompromiso vis nerandantys medikai negali nustatyti momento, kai embrionas tampa žmogumi. Bendriausia jų prieita išvada ta, kad biologiškai gyvybės pradžia yra organizmo susiformavimas. Tačiau juk besivystantis embrionas nėra vien motinos kūno dalis – tai visiškai skirtingas biologinis darinys, esantis joje. Tiesa, šio darinio gyvybingumas dar nereiškia, kad teisiškai vaisius jau yra žmogus. Embrionas neturi jokio teisinio statuso, kol įstatymuose jis nėra įvardintas kaip asmuo. Iki to motina gali elgtis su juo kaip ji pati nori. Įvairios valstybės nustato skirtingą laikotarpį, iki kuurio vaisius gali būti pašalinamas: Prancūzijoje vaiko gyvybė pradedama ginti nuo 10 savaičių, Danijoje ir Lietuvoje – nuo 12 savaičių, Švedijoje – nuo 20, Anglijoje – nuo 28 savaičių.
Bažnyčios požiūris į abortus griežtai neigiamas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II embriono pašalinimą iš motinos organizmo prilygino žmogžudystei. Biblijoje nėra apibrėžtas abortas ar nustatytas konkretus laikas, kada prasideda žmogaus gyvybė. Apskritai Biblija žmogaus gyvenimą laiko šventu dalyku, kurio nutraukti nederėtų, nepaisant, ar žmogus išėjęs iš motinos įsčių, ar dar tebėra jose.

Abortai demokratinėje valstybėje

Demokratinės laisvės suvokimas gan dažnai pasibaigia te

eiginiu “Įstatymų rėmuose daryk ką nori – tik nekenk kitam”. Deja, įstatymus kuriantys žmonės taip pat nėra tobuli, nors žmonijai ir yra prieinami Dešimt Dievo įsakymų.
Lietuvoje vis aštriau susikerta amžinieji moralės dėsniai ir civilizacijos raiška.
Pacituosiu buvusio Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus žodžius apie abortų įteisinimą: “Abortai Lietuvoje įteisinti seniai. Juos reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Apie dirbtinį apvaisinimą pradėta kalbėti mūsų dienomis. Tai svarbūs klausimai. Jie susiję su daugeliu žmogaus gyvenimo sričių. Todėl vien medicinos požiūrio į šiuos dalykus tikrai nepakanka. Visuomenės grupės turi kuo daugiau diskutuoti šiais klausimais ir ieškoti priimtinų atsakymų. Kol kas atviro dialogo labai pasigendu: dažniau girdžiu tik išsakomas kategoriškas nuomones, bet ne pastangas susikalbėti. Manau, kad susikalbėjimą galėtų labiau skatinti mūsų žiniasklaida. Pasaulyje šiais klausimais jau seniai vyksta karštos diskusijos. Aš kviesčiau mūsų visuomenės grupes pradėti tokias diskusijas ir Lietuvoje”.

Statistika

Buvusios Tarybų Sąjungos ligoninėse kasmet buvo padaroma 6 mln. abortų, o gimdavo tik 5 mln. vaikų. Pagal abortų skaičių buvusioji Tarybų Sąjunga užėmė pirmąją vietą pasaulyje, toli aplenkusi kitas šalis. Iš tūkstančio 15 – 44 m. moterų buvusioje Tarybų Sąjungoje per metus abortą darė 181 moteris, tuo tarpu Olandijoje – 5,6, buvusioje Vakarų Vokietijoje – 7,3, Kanadoje – 10,2, Lenkijoje – 16,5, JAV – 27,4, Kinijoje – 61,5 moterų.

Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. Mes – senstanti, mirštanti tauta. Ar prisikelsime, ar gyvensime, priklauso nu

uo kiekvieno iš mūsų.
Lietuvoje abortą galima nutraukti iki 12 savaičių. Įstatymuose nurodomos šios, aborto kliūtys: lytinių organų uždegimai, infekcinės ligos. Daugiau nei 12 savaičių nėštumą galima nutraukti, kai jis gręsia moters sveikatai ar gyvybei, ar kai kūdikis turės svaikatos sutrikimų.
Domėdamasi priežastimis ir perskaičiusi didelę dalį moterų komentarų, galiu preliminariai konstatuoti, jog daugiau yra tų moterų, kurios tai daro ne pirmą kartą.
Dažniausiai nurodomos abortų priežastys:
a) dauguma ištekėjusių: dėl ekonominių priežasčių;
b) dauguma netekėjusių: neturi vyro;
c) bendrai: vartojo alkoholį, bijo apsigimimų.

Abortai pagal tipus:

1993 1997 1999
Pagal moters norą 83.0 73.4 70
Pagal medicinines indikacijas 0.8 0.8 0.4
Savaiminiai persileidimai 12.0 19.0 21.6
Ektopiniai nėštumai 2.2 3.5 3.9

Abortai 2000 metais:

15-19m. 20-24m. 25-29m. 30-34m. 35-39m.
Savaiminis abortas iki 12sav. 323 1012 1254 958 766
Moters pageidavimu 922 3000 3291 3166 2468

1 pav. Savaiminių ir dirbtinių abortų skaičių palyginimas:

1 lentelė. Situacija Lietuvoje 1997 – 1999m.

1997 1998 1999
Abortai moters pageidavimu 22428 19987 18741
Gimdymai 37609 36254 35957
Gimdymai iki 18m. 989 941 734
Gimdymai iki 19m % nuo visų 7.2 7.2 7.1

2. pav. ABORTŲ SKAIČIUS 1000 GYVENTOJŲ 1994m. Duomenys panašūs ir 2000m.

Iš paveikslo aiškiai matyti, kad daugiausiai abortų atliekama didžiuosiuose miestuose: Panevėžyje, Vilniuje, Alytuje, Kaune, pajūrio miestuose. Taip yra dėl gyventojų skaičiaus skirtumo, taip pat dėl galimybių. Tik mažoji dalis moterų, gyvenančių miesteliuose, kaimuose gali sau leisti vykti į didmiestį ir mokėti už abortą apie 100Lt. Todėl dauguma ryžtasi gimdyti ir palieka vaikus vaikų namuose arba augina juos pačios.

Mifepristonas (RU-486) skverbiasi į rinką

Šis preparatas sunaikina gana didelius gemalus – 12 savaičių ir didesnius. Kadangi Lietuvos įstatymai leidžia nutraukti tik ne didesnį kaip trijų mėnesių nėštumą, įt

teisinus RU-486, atsiveria neribotos kriminalinių abortų galimybės. Niekas negalės nustatyti, kodėl nustojo vystytis gemalas – savaime ar pavartojus RU-486. Moteris galės atsikratyti vaiko praktiškai bet kurį nėštumo mėnesį.
Cheminių abortų darymas namų sąlygomis tampa iš esmės niekieno nekontroliuojama sritimi. Ginekologų nuomone, jau dabar klinikose staiga neįprastai pagausėję nesivystančio nėštumo atvejai leidžia manyti, kad RU-486 Lietuvoje slapčiomis pradedamas vartoti.
“Prieš metus Valstybinė vaistų kontrolės tarybos (VVTK) Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų komisija gavo paraišką klinikiniam tyrimui, kuriuo buvo numatyta atlikti medikamentinius (cheminius) abortus preparatu RU-486. Šis klinikinis tyrimas nebuvo patvirtintas, t.y. neleista jo vykdyti. Bet 2003 metų gegužės 8 dieną VVTK Vaistų registracijos komisijoje jau buvo pritarta leidimui registruoti RU-486 cheminiam abortui. VVKT viršininkas profesorius Vytautas Budnikas dar nepasirašė sertifikato. Todėl nutarta, kad šio preparato registracijos klausimą spręs sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija, dalyvaujant žymiausiems šalies ginekologams ir teisininkams”.
Taigi, nors RU-486 dar nelegalus, privačių įstaigų vadovai ir Sveikatos apsaugos ministerija jau rengia programas ir apmokymus, susijusius su vaisto taikymu praktikoje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pritarė leidimui legalizuoti Lietuvoje mifepristoną (RU-486) – vaistą, suteikiantį moteriai galimybę nutraukti nėštumą namie, be chirurginio įsikišimo. Kas gali nubrėžti ribas, kur baigiasi laisvo pasirinkimo teisė ir prasideda nuosmukis?

Abortų pasekmės

Pasekmės literatūroje dažniausiai skirstomos į fizines ir psichologines:
Fizinės:
 Padidėja tikimybė turėti negimdinį nėšumą (gimdos kaklelio sužalojimas);
 Gali būti uždegiminės ligos, kurios gali tapti nevaisingumo priežastimi;
 Gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu;
 3 – 5% po aborto tampa nevaisingomis.

Psichologinės:
 Kaltės jausmas ir depresija;
 10 – 30% turi ilgų psichologinių problemų;
 Liūdesys ir gailesčio jausmas.

Abortų moralinis aspektas

Abortus galime nagrinėti ir moraliniu aspektu. Moralė nėra vienoda visiems žmonėms. Kiekvienas turime savo asmeninius moralinius principus. Žmogaus moraliniai principai leidžia jam, pavyzdžiui, vogti, kad galėtų išmaitinti savo šeimą. Ar tai reiškia, kad jo vagystės nekenkia kitiems žmonėms? Juk tokiu atveju nukenčia tie, kuriuos jis apvogė. Panašus ir moralinis klausimas dėl abortų. Ar tikrai niekas dėl jų morališkai nenukenčia?
Antiabortinių organizacijų požiūris, kad abortus reikėtų uždrausti įstatymais, gali turėti labai neigiamų pasekmių. Įsivaizduokime – jei abortai būtų uždrausti, atsirastų daugybė nelegalių, nesaugių kriminalinių abortų, kurių metu nutrūktų ne tik kūdikio, bet ir motinos gyvybė. Net dabar yra žmonių, atliekančių šias operacijas nelegaliai, vos ne buitinėmis sąlygomis, ir moterų, kurios naudojasi jų paslaugomis. Visiškas abortų uždraudimas atneštų katastrofiškų padarinių.
Tai anaiptol nereiškia, kad abortai yra teigiamas dalykas. Deja, jis yra neišvengiamas. Racionalu būtų nebent stengtis didinti visuomenės sąmoningumą, rūpintis seksualiniu švietimu ir tuo pačiu mažinti tokių nėštumo nutraukimo atvejų skaičių. Dabar pas mus tuo rūpinamasi tikrai per mažai. Jaunos merginos ryžtasi kriminaliniams abortams dėl savo neišmanymo ir nepatyrimo. Baimė, netikrumas, visokeriopų garantijų nebuvimas, pavėluotas apsisprendimas atsisakyti kūdikio pastumia merginas darytis abortus.
Jauni žmonės nesupranta, kad yra atsakingi už tai, ką daro, kad malonumais reikia naudotis tuo pačiu įvertinant pasekmes ir stengiantis jų išvengti, kol dar ne per vėlu. Dėl to galėtume kaltinti sovietinį palikimą – iškreiptą mūsų žmonių požiūrį į atsakomybę, nes daugumai atrodo, kad atsakomybė – baisi mistinė pabaisa, kurios reikia stengtis kuo greičiau atsisakyti.

Mano požiūris į abortus

Esu labia priešiškai nusistačiusi prieš abortus. Tačiau palieku teisę moteriai pačiai rinktis ar gimdyti, ar ne. Kiekvienos moters situacija yra jos pačios gyvenimas ir ji turi teisę spręsti. Vis dėlto vaikas yra maža ir niekuo nenusikaltusi būtybė, kodėl mes manome, kad galime spręsti už juos, ar jiems gyventi? Taip, būna atvejų, kad būtent dėl jų pačių mes nusprendžiame geriau neišleisti jo į pasaulį, nei pasmerkti kančioms. Ne kartą ir pačiai teko girdėti: “Geriau nebūčiau gimęs”. Liūdna. Tačiau tai tiesa.
Dar viena abortų priežastis, ir gana dažna šiuolaikiniame gyvenime, beje iš mano pačios asmeninės patirties. Motinos teiginys: “Su vaiku negrįžk!” Ir dukra, neturėdama kur eiti, turi atsikratyti savo vaiko. Dukros, jūs esate žmonės, tai jūsų kūnas, jūsų Vaikas ir tokia motina, kuri gali taip pasakyti, žiauru, bet yra ne motina..
Štai puslapis, atskleidžiatis kraupius veiksmus prieš save patį:

http://www.banga.lt/admlt/2content.content_view_diary/184149-=(445105708

Negaliu praleisti progos pacituoti Motinos Teresės žodžius šia tema:
“Tik Dievas gali lemti gyvenimą ir mirtį. Todėl abortas – siaubinga nuodėmė. Jūs ne tik atimate gyvybę, bet ir stojate prieš Dievą. Žmogus ima spręsti, kas turi gyventi, o kas mirti. Jis nori tapti visagaliu Dievu. Jis nori perimti į savo rankas Dievo galią. Jis nori pasakyti: “Apsieisiu be Dievo. Pats nuspręsiu. Tai šėtoniškiausias dalykas, kokį gali padaryti žmogus”.

Abortų metodai

Iš Daivos Bartkevičienės pranešimo konferencijoje apie abortų metodus, kai nėštumas siekia 14 ir daugiau dienų:
“Prostaglandino abortus darančiam gydytojui “paprasčiau” – suleidžia vaistus ir išeina. Po šios procedūros motina dažniausiai pagimdo negyvą kūdikį. Slaugytoja turi priimti negyvą ar mirštantį vaikutį ir slaugyti motiną. Moteriai, pamačiusiai, kad nėštumo produktas iš tiesų yra mažas sūnelis ar dukrelė, neretai prasideda nervų priepuolis. Išplėtimo ir kiuretažo abortas – naujesnis metodas. Moteris patiria mažesnę emocinę traumą, nes nemato kaip atrodė jos kūdikis. Tačiau emocinė našta užgula personalą. Medikas yra priverstas gimdoje suardyti kūnelį, paskui sudėlioti ištrauktas vaisiaus dalis – privalo įsitikinti, kad nieko neliko gimdoje”.

Naudota literatūra

1. Čepulienė M., Čepulis R. Metodologiniai ir ir metodiniai gyventojų mirtingumo tyrimo aspektai. V., 1998
2. Grigas R., Overaitė S. Šeima ir tautos dabartis. V., Lietuvos MA fil., soc. Ir teisės institutas, 1991
3. Lietuvos gyventojų prognozės 2000-2020m. V., Lietuvos statistikos departamentas, 1998
4. Mirties priežastys. V., 1997
5. Mokslas ir gyvenimas. 1989. Nr.9
6. Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. V., Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997
7. Time International, 1989. Nr.34
8. www.3vdu.lt
9. www.gyvybe.lt
10. www.xxiamzius.lt
11. www.vsis.lt/
12. www.ieva.lt
13. www.lrytas.lt

Leave a Comment