Ilgalaikis turtas, jo klasifikacija, naudojimo, eksploatacinių ir nusidėvėjimo sąnaudų analizė

Turinys
Įvadas 3
1. Ilgalaikis turtas 4
1.1 Ilgalaikis materialusis turtas 4
1.2 Ilgalaikis nematerialusis turtas 5
1.3 Finansinis ilgalaikis turtas 7
2. Ilgalaikio turto panaudojimo analizė 7
3. Ilgalaikio turto eksploatacinių sąnaudų analizė 8
3.1 Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacinių sąnaudų analizė 8
3.2 Ilgalaikio nematerialiojo turto eksploatacinių sąnaudų analizė 9
4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų analizė 10
4.1 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų analizė 10
4.2 Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudų analizė 13
Išvados 15
Literatūros sąrašas 16Įvadas
Sparčiai vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, ūkio subjektai, siekdami išsilaikyti rinkoje, turi pasiryžti įgyvendinti ilgalaikes investicijas. Investicijų pobūdis priklauso nuo ūkio subjektų keliamų tikslų ir dažniausiai siejamas su gamybos eksploatuojamų priemonių atnaujinimu, technologijų naujovių diegimu siekiant mažinti išlaidas, didinant gamybos apimtis ja au susiformavusioms ir naujoms rinkoms, naujo produkto sukūrimu, gamyba bei realizavimu. Pasirenkant tinkamą verslo strategiją svarbu žinoti tai, kad jos sėkmė priklauso ne vien nuo investavimo, bet ir nuo finansavimo sprendimų. Investicijų ekonominį efektyvumą lemia ne tik jų generuojami pinigų srautai ateityje, bet ir santykinai pinigų finansavimo šaltinių panaudojimas. Vienas tokių šaltinių – ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir ilgalaikio turto eksploatacija.1. Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas – tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas pardoti arba suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas na audoti per įmonės veiklą ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus. Ilgalaikis turtas daugelį kartų naudojamas gamybos ir aptarnavimo procese, išsaugodamas savo natūrinę išraišką.
Ilgalaikis turtas yra skirstomas:
v Materialųjį turtą:
· Kilnojamą;
· Nekilnojamą;
v Nematerialųjį turtą;
v Finansinį turtą.1.1 Ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris daugelį kartų na

audojamas gamybos ar aptarnavimo procese ir būdamas tos pačios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Ši vertė turi būti įrašyta į įmonės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą kaip informacija apie ilgalaikio materialaus turto apskaitos tvarkymą. Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte.
Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į:
v Nekilnojamasis turtas – žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties.
v Kilnojamasis turtas – turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nemažinant jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai.
Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:
v Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius me etus;
v Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonomines naudos busimaisiais laikotarpiais;
v Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
v Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nustatytą kiekvienai turto grupei;
v Įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti busimaisiais laikotarpiais, nors ir neduodantis ekonomines naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams). Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojimas ilgiau nei vienerius me
etus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas.1.2 Ilgalaikis nematerialusis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas – turtas yra apskaitomas įsigijimo vertė atėmus sukauptą amortizaciją. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra amortizuojamas per naudingą tarnavimo laikotarpį taikant tiesinį amortizacijos skaičiavimo metodą, o naudingas ilgalaikio nematerialaus turto tarnavimo laikas yra 1 metai.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir šiuos pripažinimo kriterijus:
v pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;
v turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertes;
v įmonė gali tuo turtu disponuoti, ji kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.
Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formaliu reikalavimu, bet ir turinio svarbos principo. Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonės naudojamo nematerialiojo turto.
Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir
r jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būti autorių ar panašios teisės. Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:
v prekių ženklai;
v patentai ir licenzijos;
v autorių ir gretutinės teisės;
v teisė demonstruoti kino filmus;
v plėtros darbai;
v kompiuterių programos;
v prestižas.
Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pa. Tais atvejais turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Jei kompiuterių programa ar kitas nematerialusis turtas yra neatskiriama materialiojo turto dalis, jis apskaitomas materialiojo turto sudėtyje (pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikt, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikaina; jei kompiuterio programa nėra sudedamoji įrangos dalis, ji apskaitoma kaip nematerialusis turtas).
Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Nematerialusis turtas, kuri įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas nuo kito turto ir kuria būsimąją ekonominę naudą tik kartu su kitu turtu, jis gali būti pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią būsimąją ekonominę naudą ji gaus iš to nematerialiojo turto.
Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis jų sudarymo metu. Išlaidų, kurios pr
ripažįstamos sąnaudomis, kai tik jos patiriamos, pavyzdžiai:
v darbuotojų mokymo;
v reklamos ir reprezentacinės;
v įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo.
Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės viduje. Prestižas įmonės viduje negali būti sukurtas, kadangi pagal apibrėžimą jis atsiranda tik įsigijus kitą įmonę.1.3 Finansinis ilgalaikis turtas
Finansinis ilgalaikis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikio finansinio turto atsiradimas būna susijęs su kitų įmonių išleistų vertybinių popierių įsigijimu ar grąžintinos ilgalaikės finansinės paramos teikimu.

Ilgalaikis finansinis turtas per naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis gali būti perkainojamas tada, kai jo reali rinkos vertė gerokai didesnė už jo pradinę vertę ir jeigu toks vertės dydis yra ilgalaikis ir pastovus.2. Ilgalaikio turto panaudojimo analizė
Ilgalaikio turto panaudojimo analizės metu analitikas turi sugebėti atsakyti į svarbius klausimus: ar pakankamai efektyviai panaudojamas turimas ilgalaikis turtas, nes investicijos į ilgalaikį turtą pasiskirsto laike; ar pagrįstas turto atnaujinimas bei pakeitimas ir pan. 1 lentelėje pateikti pagrindiniai ilgalaikio turto analizė uždaviniai, kurių sprendimas padeda gauti atsakymus į iškeltus klausimus.
1 lentelė

Analizuojant ilgalaikį turtą, rekomenduojama lakytis tokios procedūros:
v ataskaitinio laikotarpio duomenis palyginti su praeito laikotarpio duomenimis;
v faktinius duomenis palyginti su planiniais;
v apskaičiuoti pagrindinius rodiklius ir įvertinti jų pasikeitimus;
v gautus rodiklius palyginti su analogiškų įmonių (verslo šakos) rodikliais;
v sudaryti faktorinius analitinius modelius veiksnių įtakai įvertinti.
Ilgalaikio turto analizės kokybė priklauso nuo buhalterinės apskaitos detalumo ir periodiškumo.
Ilgalaikio turto panaudojimo rodikliai yra šie: fondogrąža, fondų imlumas, rentabilumas, sąlyginė ekonomija, pagamintos produkcijos apimtis, darbo našumas, produkcijos savikaina, turto išlaikymo kaštai ir jo naudojimo trukmė.3. Ilgalaikio turto eksploatacinių sąnaudų analizė
Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcines savybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinimas (t.y. daroma jo rekonstrukcija). Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbų išlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkyto (patobulinto) turto savikainą. Taip padidėja ilgalaikio turto likutinė vertė, nesikeičiant jo nusidėvėjimo sumai.3.1 Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacinių sąnaudų analizė
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, veiklos sąnaudomis, jei jos pagal įmonės apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
v Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudojimo tarnavimo laiką ir pagerina jo naudingąsias savybes, šių darbų vertė didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikotarpis.
v Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina šio turto naudingo tarnavimo laiko, šių darbų vertė didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina.
v Jei ilgalaikis materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudojimo tarnavimo laiko, šių darbų vertė turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas. Šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kuris buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.
v Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
Tam tikrais atvejais pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas nustatytais laikotarpiais, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas jo naudojimas. Šiuo atveju remonto išlaidas įmonė turi pripažinti turtu (ateinančių laikotarpių sąnaudomis) ir surašyti į sąnaudas per laikotarpį iki kito numatomo to remonto.
Pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas kai kurias ilgalaikio materialiojo turto dalis gali prireikti keisti, nes jų naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo turto, kuriam jos priklauso, naudingo tarnavimo laiko. Jei tokių dalių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą galima patikimai nustatyti ir ji ne mažesne už įmonės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertė, įmonė gali jas registruoti ir nudėvėti kaip atskirą ilgalaikį materialųjį turtą.
Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma. Jei kompensuojama suma viršija remonto išlaidas, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pajamomis.3.2 Ilgalaikio nematerialiojo turto eksploatacinių sąnaudų analizė
Nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudomis.
Nematerialiojo turto atnaujintinumo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnę ekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, išlaidų suma didinama nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atveju neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto ar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų analizė
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.4.1 Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų analizė
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Neriboto naudojimo laiko yra žemė, todėl nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto verte (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į prekių, produkcijos, paslaugų savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgiant į:
v planuojamą naudingo tarnavimo laiką;
v planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;
v technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;
v teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;
v įmonės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.
Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas. Jei turtas laikinai nenaudojamas dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam turtui.
Taikomi šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:
v tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
v produkcijos;
v metų skaičiaus;
v dvigubas – mažėjančios vertės.
Metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansines atskaitomybės sudarymo tikslams, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga norint teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus ir turto teikiamą ekonominę naudą.
Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę (3.1.1):

(3.1.1)
N – metinė nusidėvėjimo suma, V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo vertė), V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė, T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikrų ilgalaikio materialiojo turto objektų pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal šia formulę (3.1.2):

(3.1.2)
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms), V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė, P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis, Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektų pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.
Metų skaičiaus metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmaisiais turto naudojimo metais į produkcijos, darbu (paslaugų) savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesne negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma, atsižvelgiant į pasirinktą turto naudojimo laiką. Taikant metų skaičiavimo metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę (3.1.3):

(3.1.3)
N – metinė nusidėvėjimo suma, V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė, T – naudingo tarnavimo laikas metais, i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur i mažiau arba lygu T.
Taikant dvigubą – mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Taikant šį metodą, metinė nusidėvėj.imo suma apskaičiuojama pagal formulę (3.1.4):

, (3.1.4)
N – metinė nusidėvėjimo suma, L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, n – nusidėvėjimo procentas, T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Pirmaisiais turto naudojimo metais:
N1 = L1* n, kur L1 = V1;
Antraisiais turto naudojimo metais:
N2 = L2 * n, kur L2 = L1 – N1;
Trečiaisiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 * n, kur L3 = L2 – N2;
Ketvirtaisiais ir einančiaisiais po jų, ir dar kitais i – aisiais metais (išskyrus paskutiniuosius turto naudojimo metus):
Ni = Li * n, kur Li = Li – 1- Ni – 1;

Paskutiniais turto naudojimo metais:
Np = Lp – 1 – V2 .
Ilgalaikio materialiojo turto objektus, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, įmonės gali nusistatyti pačios. Tai gali būti:
v grupė identišku vienarūšių turto vienetu;
v atskiras turto vienetas;
v turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo to turto, kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma nustatyti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainojamas atsiperkamąja verte ar jo verte buvo patikslinta dėl remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertes. Nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.4.2 Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudų analizė
Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgiant į:
v planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;
v galimybė veiksmingai naudoti šį turtą, jei įmonė valdys kita vadovų komanda;
v iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą;
v informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiką;
v techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
v verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamu gaminiu ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;
v tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;
v turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką;
v turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiką;
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet ne visada ribotas. Nematerialusis turtas amortizuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, kur yra randama metinė amortizacijos suma pagal šią formulę (3.2.1):

(3.1.2)
N – metinė amortizacijos suma, V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo vertė), V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė, T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikomas nuliu, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba yra aktyvioji to turto rinka ir pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė verte, be to, tikėtina, kad ši rinka bus ir turto naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.
Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienu finansinių metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas. Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas įvertintas netinkamai arba turto verte buvo patikslinta dėl jo patobulinimo ar vertės sumažėjimo, amortizacija skaičiuojama nuo iš naujo nustatytos turto vertės.Išvados
1. Ilgalaikis turtas daugelį kartų naudojamas gamybos ir aptarnavimo procese, išsaugodamas savo natūrinę išraišką.
2. Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojimas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui.
3. Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formaliu reikalavimu, bet ir turinio svarbos principo. Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonės naudojamo nematerialiojo turto.
4. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, veiklos sąnaudomis, jei jos pagal įmonės apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
5. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atveju neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto ar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.
6. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:tiesiogiai proporcingas, metų skaičiaus, produkcijos, dvigubas – mažėjančios vertės, kur metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansines atskaitomybės sudarymo tikslams. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką.
7. Nematerialusis turtas amortizuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą, kur yra randama metinė amortizacijos suma.Literatūros sąrašas
1. Gudaitienė O., Finansinė apskaita: mokomoji knyga. Vilnius, 2002.-225 p.
2. Radavičius E., Įmonės finansai:analizė ir prognozė. Vilnius: Ekonominio mokymo centras, 1997. – 94 p.
3. Šlekienė D., Klimavičienė I., Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas: Technologija, 1999 – 146 p.
4. Smolenskas G., Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. – 64 p.
5. Verslo apskaitos standartai. www.apskaitosinstitutas.lt

Leave a Comment