Ilgalaikio turto apskaita

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYSĮVADAS…………………………………………………………….……………………………………………………………..31. ILGALAIKIO TURTOESMĖ………………………………………………………………………………………….42. ILGALAIKIS MATERIALUSISTURTAS…………………………………………………………….………….5 2.1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turtoapskaita……………………………………………..6 2.1.1 Ilgalaikio materialiojo turtoįvertinimas………………………………………………………..…7 Įsigijimosavikaina………………………………………………………….……………………………….7 Perkainotavertė……………………………………………………………..……………………………….9 2.2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimoapskaitos principai………………10 2.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudųapskaita…………………11 Tiesiogiai proporcingasbūdas……………………………………………………………..……………14 Produkcijosbūdas……………………………………………………………..…………………………….15 Metų skaičiausbūdas……………………………………………………………..………………………..15 Dvigubai mažėjančios vertėsbūdas……………………………………………………………..…….16 2.4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimoapskaita…………………………………………………………..17 2.4.1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimoypatumai………………………………………….17 2.4.2. Ilgalaikio materialiojo turtonurašymas………………………………………………………..18

3. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTOAPSKAITA………………………………….20 3. 1. „X“ įmonės charakteristika………………………………………………………………….………………….20 3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita………………………………………………..20 3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir joapskaita…………………………….21IŠVADOS IRSIŪLYMAI…………………………………………………………..………………………………………26LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..27PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………………..28

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms. Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jųanalizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas. Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikrossąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje viskitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančiusrinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidinailgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kuriųdažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vienągamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriuypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalįtiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų irparduotų prekių savikainą. Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmėskiekviename versle turi būti saugomas ir vertinamas. Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudaigauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonėsnusistatytą. Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą. Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto apskaita. Uždaviniai: 1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą; 2) Išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą; 3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir nurašymo apskaitą; Metodologija: ✓ Mokslinė literatūra; ✓ Dokumentai; ✓ Spauda.

1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ

Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonėspasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būtiįsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisėsįsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (KvedarienėA., 2002,p18) Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamasvieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vieneriusmetus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turtoįsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimoarba amortizacijos laikotarpį. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vienąapskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiuturtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme. Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikįir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, perkurį uždirbamas pelnas. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpįvisiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visasnesunaudojamas- ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovėkartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimoir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtinasugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases. Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtassuskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusisturtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir povienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu,atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtosįmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir pan. Nematerialusis turtasišskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitųpanašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kolegzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiekįmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbusdydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuotiskolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi irakcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonėssėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpuilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kadatskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitoseįmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikiustrečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labaireikšmingą vaidmenį daugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebentteikti paslaugas. (2003)|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė || | |Pastatai || | |Gamtiniai ištekliai || | |Kitas nekilnojamasis || | |turtas || |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai || | |Baldai || | |Transporto priemonės || | |Kitas kilnojamasis turtas|

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį irnekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būtilengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai,susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitąnepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtąprivalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174) Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui,jeigu jis atitinka visus šiuos požymius: 1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu. (Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjįturtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.) Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors irneduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)

1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Buhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklusįmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjųįvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5) Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiuturtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytąpagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamastokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės,kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniaiapmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apieskirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tąinformaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtįsujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turtolikvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme irbaigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies Askyriaus trečiojoje grupėje: Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatingatuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitojeužregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosija laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visaisatvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes josįsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė. Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant užjuos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastataiperkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatytakaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti,vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatuspati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visosišlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai irmašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotoskonstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laikągaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip patįskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu. Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai,autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kadnaudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonėsdarbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjusprie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemoniųpirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius. Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visasmaterialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosiosnuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartosmaterialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama irįmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė. Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėmsišnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėjeveikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantisturtas neatsižvelgiant į jo pobūdį. Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamosvisos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonėsgamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir patiįmonė. Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turibūti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją

apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,1997,p217-219)

1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jįįsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką,jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų: 1) įsigijimo savikaina; 2) perkainota verte Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)

Įsigijimo savikaina

Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtasapskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte(įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas). Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinėįsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų arpinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kurisnaudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip: PIRKIMO KAINA – PIRKIMO NUOLAIDA + PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS = ĮSIGIJIMO SAVIKAINA Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios suilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo,iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumąįsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiaisatvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti,kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomaspridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertėsmokestis yra negrąžinimas. Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos įįsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpiųsąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176) Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšųpalūkanos, susikaupusios: • Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina. Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.

• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms. Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turtogamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimosavikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turtoįsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklossąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)

Perkainota vertė

Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti irperkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikytišio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamasįsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamasperkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte,atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visąilgalaikį turtą ar jo grupę apskaito perkainotos vertės būdu pagal savonustatytą apskaitos politiką, nepriklausomi specialistai- trečiųjų šaliųatstovai, perkainoti turi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.Jei tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė nuolat reikšmingai kinta,tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo schema

Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, tokspadidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turtovertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas (rezultatai), bet jeiilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė sumažėja, tokssumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turtovertės sumažėjimas ir pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėlturto vertės sumažėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotasdidinant jo vertę. Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotasir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, sumažėjus turtovertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamasperkainojimo rezervas. Jei jo turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnėuž turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimorezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turtovertės sumažėjimo. Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertėpadidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvopripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas.(Bagdžiūnienė V., 2004,p104-105)

2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo apskaitos principai

Ilgalaikio turto vertė gali didėti ne tik įsigyjant šį turtą, bet irkai kuriais kitais atvejais. Kartais įmonės gali patirti tam tikrų išlaidų,susijusių su jau naudojamo ilgalaikio materialiojo turto tobulinimu. Taiilgalaikio turto rekonstrukcijos- įvairūs pertvarkymo bei kitokiotobulinimo darbai, ar šio turto remontų sąlygojamos išlaidos. Ilgalaikio turto eksploatavimo metu gali būti daromos įvairios

išlaidos, susijusios su šio turto priežiūra bei jo tobulinimu. Atliekantrekonstrukciją- esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo artobulinimo darbus- gali ne tik pailgėti turto naudojimo laikas, bet irpasikeisti ar tobulėti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidėtiilgalaikio turto naudingumas arba netgi pasikeisti tą turtą naudojantuždirbamų pajamų pobūdis. Kita ilgalaikio turto tobulinimo kryptis- turto savybių atkūrimas,atstatymas tų jo savybių, kurias turėjo iki jo naudojimo pradžios. Atlikusdidelius ilgalaikio materialiojo turto remonto ar atnaujinimo darbus,paprastai pailgėja turto eksploatavimo laikas, tačiau pats turtas iš esmėslieka toks pat. Tokios paskirties išlaidų suma nedidina pradinės turtovertės, tačiau mažina suremontuoto ar atnaujinto turto nusidėvėjimą, dėl totaip pat padidėja turto likutinė vertė bei gali pailgėti rekonstruoto turtonusidėvėjimo laikas. Remonto, kuris iš esmės nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko aryra atliekamas profilaktikos tikslais ilgalaikio turto būklei palaikyti arsaugumui užtikrinti (jis vadinamas einamuoju remontu), išlaidų sumospriskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sąnaudų. Tokio remonto sumaatspindima sąnaudų klasės sąskaitos Nr. 6111 remontas ir eksploatacijadebete. Ilgalaikio materialiojo turto vertė gali didėti ne tik rekonstruojantar remontuojant šį turtą. Jo vertė gali didėti, pavyzdžiui, dėl infliaciniųprocesų šalyje. (Kalčinskas G., 2003,p456-258)

3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėjeapskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas irnevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas,todėl be rimto teorinio pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinėsapskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad egzistuojant per ilgesnį laikąvis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis,kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staigapasensta, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė artobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G., 2003,p460) Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turtonudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visąplanuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turtoekonominės vertės kitimą. (2004) Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotąmetų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jonaudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaipnusidėvėjimo sąnaudos. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimosąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi irkiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienasturtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas. Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė,kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kolgaliausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikiomaterialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi,ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina per visą jo naudojimolaikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją arpaslaugas, sudėtį. Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikioturto fizinio nusidėvėjimo, todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turtodalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką. Kartais susidarosituacija, kai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė voskeletas litų. Taip atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas-ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G., 2003,p461-462) Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turtovienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir nedidesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002.p 20) Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turtonusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo įeksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuotipaskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimosąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio poto, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio materialiojo turtonusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m.sausio 1d. iki šiol ir kurių įmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintųapmokestinamojo pelno dydį. (Kalčinskas G., 2003,p462)

|Ilgalaikis materialusis turtas ||Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo || | |normatyvai ||1. |Gamybiniai ir kiti negyvenamieji pastatai |10 ||2. |Gyvenamieji namai |20 ||3. |Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) |8 ||4. |Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus |8 || |kompiuterinius tinklus) | ||5. |Mašinos ir įrengimai |3 ||6. |Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, |2 || |jų tinklai ir įranga) | ||7. |Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, |7 || |cisternos), laivai | ||8. |Vamzdynai, lėktuvai, ginklai |15 ||9. |Autotransporto priemonės | || |9.1. Lengvieji automobiliai |3 || |9.2. Autobusai ir krovininiai automobiliai, kurių |5 || |keliamoji galia iki 2t |4 || |9.3. Krovininiai automobiliai, kurių keliamoji galia |7 || |daugiau kaip 2t | || |9.4. Priekabos ir puspriekabės | ||10. |Inventorius, įrankiai, baldai ir kitas materialusis |2 || |turtas | |

(Naudinga informacija buhalteriams., 2004,p35) Įmonėms draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį, bet ne per ilgesnįlaiką nei nurodyta šioje lentelėje. Čia reglamentuotas ne metų, per kuriuosskaičiuojamas nusidėvėjimas, maksimumas, bet didžiausia metinė nudėvimosturto pradinės vertės dalis. (Kalčinskas G., 2003,p463) Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantismetine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į: 1) planuojamą nudingo planavimo laiką; 2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką; 3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; 4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką; 5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę. (Bagdžiūnienė V., 2004,p106) Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti: 1) žemės; 2) pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto; Pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turtonuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja tąturtą įsigijusi ir pradėjusi jį naudoti įmonė. Tačiau kai turtą įmonėįsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybėsteisės perėjimas, pagrindu, toks turtas mokesčių tikslais nenudėvimas 3) į bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto Mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į LietuvosRespublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimonusidėvėjimas. 4) nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto. Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtasnaudoti. Ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonėsvadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. (KvedarienėA., 2002.p 20-21) Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklausonuo įmonės ekonominės politikos. Įmonė gali pasirinkti skirtingusnusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Dėl pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimometodo to paties ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos galiskirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tiknusidėvėjimo sąnaudas, bet ir apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius.(Kalčinskas G., 2003,p464) Rekomenduojami šie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai: 1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis) 2) produkcijos 3) metų skaičiaus 4) dvigubai mažėjančios vertės (Kaip tvarkyti, 1995,p18)

Tiesiogiai proporcingas būdas

Jį taikant, daroma prielaida, kad turtas kiekvienais metais nusidėvivienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausiasnusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Nudėvėta vertė per tam tikrą laikotarpį, taikant tiesiogiai proporcingąbūdą, nustatoma pagal formulę: [pic] N- metinė nusidėvėjimo suma V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina) V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė T- naudingo tarnavimo laikas metais. Turto pradinė vertė- konkretaus ilgalaikio turto vieneto įsigijimo arpasigaminimo savikaina; Likvidacinė vertė- preliminariai įvertinta šio turto kaina, kai jis busjau visiškai susidėvėjęs. Ši vertė negali viršyti 10% objekto pradinėsvertės. Likvidacinę vertę paprastai sudaro įvairios nesusidėvėjusiossudėtinės turto dalys galimo panaudojimo kainomis; Numatytas naudoti laikotarpių skaičius- laikotarpis, kurį planuojamaeksploatuoti turtą, išreikštas mėnesiais, ketvirčiais ar metais. Juridinioasmens teisių neturinčiose įmonėse numatytą turto naudojimo laiką užtenkasuskaidyti ketvirčiais ir nusidėvėjimą skaičiuoti kartą per ketvirtį. (Kaiptvarkyti, 1995,p18)

Produkcijos būdas

Produkcijos kiekio metodas tinka pagrindinių priemonių, kuriostiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese,nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų ar kito turto nusidėvėjimastiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugųkiekio. Todėl nusidėvėjimas šiuo atveju ir apskaičiuojamas atsižvelgiant įtomis priemonėmis pagamintą produkcijos kiekį. (Kalčinskas G., 2003,p465) Šiuo atveju produkcija laikomi ne tik pagaminti materialūs daiktai, betir įvairios paslaugos, jeigu ilgalaikis turtas naudojamas paslaugoms

teikti. Pagal Bagdžiūnienę šiam metodui apskaičiuoti naudojami ši formulė: [pic] N- nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė P- per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis Pma- maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos kiekis. (2004,p107) Produkcijos būdas rekomenduojamas skaičiuoti nusidėvėjimui tokioilgalaikio turto, kurio dėvėjimasis priklauso nuo naudojimo intensyvumo.Šio būdo trūkumas- visiškai neįvertinamas moralinis įrengimų nusidėvėjimas.(Kaip tvarkyti, 1995,p19)

Metų skaičiaus būdas

Jis skiriamas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo metodams.Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą metų skaičiaus būdu, yrasudedamas planuota ilgalaikio turto naudojimo metų skaičius. Metų skaičiaus būdas taikomas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio ilgalaikioturto, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi daugiau, o pabaigoje –mažiau. (Kaip tvarkyti, 1995,p19) [pic] N- metinė nusidėvėjimo suma V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė T- naudingo tarnavimo laikas metais i- metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur „i“ mažiau arba lygu „T“. (Bagdžiūnienė V., 2004,p108)

Dvigubai mažėjančios vertės būdas

Tai dar vienas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Pagal šįbūdą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal dukartus padidintą procentą. Jį taikant, metinė nusidėvėjimo sumaapskaičiuojama pagal formulę: [pic]; [pic] N- metinė nusidėvėjimo suma L- ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė n- nusidėvėjimo procentas T- naudingo tarnavimo laikas metais Pirmais turto naudojimo metais: N1=L1*n, kur L1 = V1 V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina Antrais turto naudojimo metais: N2 = L2*n, kur L2 = L1-N1 Trečiais turto naudojimo metais: N3 = L3*n, kur L3 = L2-N2 Ketvirtais ir einančiais po jų, ir dar kitais „I“- siais metais (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus): Ni = Li * n, kur Li = Li-1- Ni-1 Paskutiniais turto naudojimo metais: Np = Lp-1-V2, kur V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė. (Bagdžiūnienė V., 2004,p108-109) Dvigubai mažėjančios vertės metodas kaip ir kiti pagreitintonusidėvėjimo skaičiavimo būdai, taikytinas toms ilgalaikio turto rūšims,kurių reali vertė gerokai sumažėja pirmaisiais eksploatavimo metais. Tačiautaikant šiuos būdus, metinis nusidėvėjimo procentas negali viršyti 40.(Kaip tvarkyti, 1995,p20)

4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo apskaita

Kai įmonės naudotas materialusis ilgalaikis turtas jau nebereikalingas,ji gali tą turtą perleisti kitiems. Kitu atveju, kai jis visiškainudėvėtas, t.y. jo įsigijimo išlaidos perkeltos į sąnaudas, turtas galibūti likviduotas. Nurašant turtą iš įmonės (perleidžiant jį tretiesiems asmenims arnaikinant), atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimosumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant- dar į to turto kainą. (KalčinskasG., 2003,p473-474)

1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ypatumai

Dažniausiai įmonės nelaukia, kol turtą visiškai nudėvės, bet perleidžiatretiesiems asmenims, pačios įgydamos naujas našesnes gamybos priemones.Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turtotechninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl ilgalaikis turtas gali būtiperleistas už kainą, lygią jo likutinei vertei, už kainą, didesnę negulikutinė vertė arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Perleidus ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to turtolikvidacinė vertė, uždirbamos pajamos. Likviduojant nereikalingą turtą, kaijo likvidacinė vertė būna didesnė ar mažesnė už turto sumą, gautą polikvidavimo, registruojama pagautė arba netekimai. Kai dar nenudėvėtasturtas perleidžiamas tretiesiems asmenims, įmonės vadovai gali uždirbtipelno arba patirti nuostolio. Šie veiklos rezultatai priskiriami įmonėsinvesticinei veiklai. Ilgo naudojimo turtas parduodamas, o šios operacijosrezultatai atspindimi Tipinės ar Kitos veiklos sudėtyje tik tuomet, jeigušis turtas visiškai nebuvo nudėvimas, kadangi jis buvo užregistruotas neilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu turtas buvo užregistruotas kaipilgalaikis pirmosios klasės sąskaitose, jis nebegali būti parduotas, o galibūti tik perleistas tretiesiems asmenims. Tokios operacijos rezultatastraktuojamas kaip įmonės investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos. Taigi galimi trys ilgalaikio materialiojo turto perleidimo operacijosrezultatai. Pirmuoju atveju, perleidus ilgalaikį turtą už kainą, lygiąlikutinei turto vertei, fiksuojamas tik ilgalaikio materialiojo turtopakeitimas į kitą turtą, dažniausiai- pinigus. todėl savininkų nuosavybėdėl to nesikeičia. Jeigu ilgalaikis turtas perleidžiamas už didesnę ar mažesnę kainą negu

jo likutinė vertė, apskaitoje toks skirtumas daro įtaką veiklosrezultatams. Skirtumas tarp likutinės vertės ir perleidimo kainos turi būtiregistruojamas kaip investicinės veiklos pajamos arba investicinės veiklossąnaudos. (Kalčinskas G., 2003,p478-480)

2. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas

Apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas, jeigu jis nebeatitinkaturto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašomas.Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitojeregistruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašytoturto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimorealizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpionuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė- ataskaitiniolaikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Jei nurašomas turtas nevisiškainudėvėtas, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliudėl turto nurašymo. Išmontavus turtą gautos dalys ar medžiagos apskaitojeregistruojamos grynąją galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje,atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį. Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pavyzdinėje pelno (nuostolių)ataskaitoje pagal verslo apskaitos standartus parodomas sandoriorezultatas. Pelnas ir nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą,apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turo likutinę vertę irvisas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleistojo ilgalaikiomaterialiojo turto nurašymas apskaitoje registruojamas nurašant turtoįsigijimo savikainą ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Ilgalaikismaterialusis turtas, nebenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas perleidimotikslu, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte nuo tos datos, nuokurios turtas nebenaudojamas veikloje. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonėsveikloje, apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šisturtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas,kol buvo naudojamas. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų panašiųpriežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstamiataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėragalimybės šių nuostolių kompensuoti. Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių,kurie nebūdingi toje vietovėje, nuostoliai, atsiradę dėl šio turtopraradimo, pripažįstami netekimais, jei negalima šių nuostolių kompensuoti.Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriami nuostoliai dėlgamtos reiškinių, kurie būdingi tai vietovei, nuostoliai, atsiradę dėl šioturto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėlturto praradimo. Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudotaperkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas turi būti sumažintasrezervo dalimi, tenkančia nurašomam ilgalaikiam turtui. (Bagdžiūnienė V.,2004,p112-113) 2. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

3. 1. Įmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 2002m. birželio 20d. Nuo pat įmonės veiklos pradžiosužsiima mažmenine naujų baldų prekyba, baldų pristatymu. Veiklos pobūdis: • Kitų, niekur kitur nepriskirtų baldų, apšvietimo įrangos ir namų ūkio reikmenų mažmeninė prekyba; • Buitinių elektrinių prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų mažmeninė prekyba; • Naudotų daiktų mažmeninė prekyba.

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita

Ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai reikšmingą vaidmenį „X“įmonės veikloje.

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Pastatas || |Kilnojamasis (aktyvus) |Kompiuterinė programa || | |Faksas || | |Kasos aparatas || | |Kompiuteris || | |Epson stylus |

Įmonei priklauso: • Pastatas; • 2 kompiuterinės programos; • 2 faksai; • 3 kasos aparatai; • 4 kompiuteriai; • epson stylus. „X“ įmonė už nekilnojamąjį turtą moka nekilnojamojo turto mokestį. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis: • Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt. • Tarnauja ilgiau nei vienerius metus Įmonė 2002m. birželio 20d. parašė įsakymą, kuriame matome koksmaterialusis turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui (1 priedas). Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytąpagal paskirtį. Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies Askyriaus trečiojoje grupėje. Tai galime matyti 2 priede. Pastatas buvo įsigytas sumokant už jį tam tikrą pinigų sumą. Kadangipastatas buvo perkamas, tai pradinę vertę sudarė pardavimo-pirkimosutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedantpastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Buvosumokėta 100 tūkst. Lt. Balanso straipsnyje statiniai ir mašinos buvoparodyta įmonės nupirktas pastatas. Į jo pradinę vertę taip pat buvoįskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jo įsigijimu. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitiko pripažinimo kriterijus,jį įsigijus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina,vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis buvoapskaitomas įsigijimo savikaina. Pasirinkus įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitojeregistruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte (įsigijimosavikaina- nusidėvėjimas) (2 priedas).

„X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto

ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimoapskaita. Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus turto.

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir joapskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėjeapskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas irnevienareikšmis. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotąmetų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jonaudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaipnusidėvėjimo sąnaudos. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimosąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai yra išskirtaatskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėlir skirtingai nudėvimas. „X“ įmonės pastato įsigijimo savikaina yra išskirta į 12010 sąskaitą, ovisi įrengimai, kurie priklauso ilgalaikiam materialiajam turtui yraišskirti 12300 sąskaitoje. Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turtovienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir nedidesnę kaip 10% įsigijimo kainos. „X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinęvertę ne mažesnę kaip 1 Lt. „X“ įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuokito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu atsitinkataip, kad turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turtonusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuotitik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimoskaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamaseksploatuoti. Dėl ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo yra pasirašomas įsakymasir jį pasirašo direktorius (savininkas). Įsakyme nurodoma koks tai turtas,jo pradinė vertė, eksploatacijos pradžia ir pabaiga, kas atsakingas užmaterialaus turto priežiūrą. (3 priedas)|Ilgalaikis materialusis turtas ||Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs || | |nusidėvėjimo || | |normatyvai ||1. |Pastatas |10 ||2. |Kompiuterinė programa |3 ||3. |Faksas |4 ||4. |Kasos aparatas |5 ||5. |Kompiuteris |3 ||6. |Epson stylus |3 ||7. |Kasos aparatas |4 ||8. |Faksas |3 |

Kaip ir visoms įmonėms, taip ir šiai įmonei draudžiama nudėvėti turtąper trumpesnį laiką. „X“ įmonė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuojaremiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistatė atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką; 2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą; 3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; 4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką; 5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

Ilgalaikio turto naudojimo pradžią įformina įmonės savininkas irpatvirtina turto perdavimo naudoti aktu. Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklausonuo įmonės ekonominės politikos. „X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taikotiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. (1priedas) Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmetnudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimobūdas. Formulė, kurią taikant apskaičiuojamas turto nusidėvėjimas: [pic] N- metinė nusidėvėjimo suma V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina) V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Parodysiu kaip apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (permėnesį): Pastato nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Kompiuterinės programos nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Fakso nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Kasos aparato nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Pirmo kompiuterio nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Antro kompiuterio nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.s

Trečiojo kompiuterio nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Ketvirtojo kompiuterio nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Epson stylus nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Antrojo kasos aparato nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Antrojo fakso nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Antrosios kompiuterinės programos nusidėvėjimas: [pic] Lt/mėn.

Visą ilgalaikio turto eksploatavimo pradžią, įsigijimo vertę, nusidėvėjimą ir likutinę vertę galima pamatyti 4 priede.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtasturtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Įmonei priklauso šis ilgalaikis materialus turtas: • Pastatas; • 2 kompiuterinės programos; • 2 faksai; • 3 kasos aparatai; • 4 kompiuteriai; • epson stylus. Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis: • Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt. • Tarnauja ilgiau nei vienerius metus 2. Nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės

priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingotarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotąmetų skaičių. „X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę vertę ne mažesnę kaip 1 Lt. „X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko tiesiogiai proporcingąnusidėvėjimo metodą. Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvivienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. 3. „X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėtoilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimoapskaita. Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus turto. Kadangi „X“ įmonė yra maža todėl ir ilgalaikio materialaus turto yra nedaug, bet pakankamai. Mano manymu ji pasirinko labai gerą – tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo būdą. Ateityje vis tiek bus vykdoma netekimo, nurašymo ar perleidimo apskaita. Tad norėčiau pasiūlyti: 1. Nelaukti, kol turtas visiškai nusidėvės, bet perleisti jįtretiesiems asmenims. Taip galės įgyti naujesnius našesnius įrengimus. Patarčiau perleisti ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei toturto likvidacinė vertė, tuomet įmonė taip galės uždirbti pajamų.LITERATŪRA:

1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN 9986-635-02-0 2. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p. ISBN 9986-00-388-1 3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.4. Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose. Vilnius, 1995. 74p. ISBN 9986-487-20-X5. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p. ISBN 9955-04-082-36. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430p. ISBN 9986-487-35-87. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita// apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.10, p. 12-178. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita// apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.11, p. 20-239. Kvedarienė A. Daugiau nudėvėsi- mažiau mokesčių mokėsi// apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2002, nr.4, p. 18-2710. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. sausio 2d. galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-511. Pupeikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076- 1-612. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų principu/ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius, 2000. 158p. ISBN 9986-487-98-613. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-114. Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius, 1996. 376p. ISBN 9986-454-08-5

PRIEDAI ———————–Už likutinę vertę

Už didesnę kainą negu turto likutinė vertė

Už mažesnę kainą negu turto likutinė vertė

Turto ir nuosavybės sumos nesikeičia (keičiasi tik turto struktūra)

Investicinės veiklos pajamos

Investicinės veiklos sąnaudos

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

Perkainotoji dalis

Įsigijimo savikaina

Vertės pasikeitimai apskaitoje

Vertės sumažėjimai apskaitoje

BalansasPerkainojimo rezervai (rezultatas)

Pelno (nuostolio) ataskaitasąnaudos