Ilgalaikio turto apskaita

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

……………………………………………………………..28

Įvadas

Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms.

Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas.

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina ilgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vieną gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir parduotų prekių savikainą.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinamas.

Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytą.

Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą.

Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto

Apskaita

Uždaviniai:

1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą;

2) Išanalizuoti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą;

3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir nurašymo apskaitą;

Metodologija:

✓ Mokslinė literatūra;

✓ Dokumentai;

✓ Spauda.

Esmė

Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonės pasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būti įsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisės įsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (Kvedarienė

A., 2002,p18)

Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas. Jeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas- ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina sugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas suskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusis turtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po vienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos įmonės veiklą, keičiant jos veiklos profilį ir pan.

Nematerialusis turtas išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitų panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto.

Tai labai svarbus dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS

Turtas

Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai reikšmingą vaidmenį daugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebent teikti paslaugas. (2003)

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė |

| | |Pastatai |

| | |Gamtiniai ištekliai |

| | |Kitas nekilnojamasis |

| | |turtas |

| |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai |

| | |Baldai |

| | |Transporto priemonės |

| | |Kitas kilnojamasis turtas|

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būti lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai, susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtą privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174)

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

(Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.)

Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors ir neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)

1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Buhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5)

Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamas tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas (ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apie skirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tą informaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto likvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme ir baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A

skyriaus trečiojoje grupėje:

Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už juos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastatai perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai ir mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotos konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laiką gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu.

Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjus prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemonių pirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas materialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartos materialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir įmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis turtas neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir pati įmonė.

Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,

1997,p217-219)

1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų:

1) įsigijimo savikaina;

2) perkainota verte

Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)

Įsigijimo savikaina

Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte (įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas).

Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip:

PIRKIMO KAINA

– PIRKIMO NUOLAIDA

+ PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

= ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios su ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.

išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumą įsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiais atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti, kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinimas.

Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos į įsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176)

Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšų palūkanos, susikaupusios:

• Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip formavimo savikaina.

Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.

• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.

Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto gamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimo savikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)

Perkainota vertė

Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti ir perkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti šio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visą ilgalaikį turtą ar jo grupę apskaito perkainotos vertės būdu pagal savo nustatytą apskaitos politiką, nepriklausomi specialistai- trečiųjų šalių atstovai, perkainoti turi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Jei tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė nuolat reikšmingai kinta, tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo schema

Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, toks padidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas (rezultatai), bet jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė sumažėja, toks sumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas didinant jo vertę.

Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, sumažėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas perkainojimo rezervas.

Jei jo turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnė už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo rezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo. Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo pripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p104-105)

2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo apskaitos principai

Ilgalaikio turto vertė gali didėti ne tik įsigyjant šį turtą, bet ir kai kuriais kitais atvejais. Kartais įmonės gali patirti tam tikrų išlaidų, susijusių su jau naudojamo ilgalaikio materialiojo turto tobulinimu. Tai ilgalaikio turto rekonstrukcijos- įvairūs pertvarkymo bei kitokio tobulinimo darbai, ar šio turto remontų sąlygojamos išlaidos.

Ilgalaikio turto eksploatavimo metu gali būti daromos įvairios išlaidos, susijusios su šio turto priežiūra bei jo tobulinimu. Atliekant rekonstrukciją- esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo ar tobulinimo darbus- gali ne tik pailgėti turto naudojimo laikas, bet ir pasikeisti ar tobulėti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidėti ilgalaikio turto naudingumas arba netgi pasikeisti tą turtą naudojant uždirbamų pajamų pobūdis.

Kita ilgalaikio turto tobulinimo kryptis- turto savybių atkūrimas, atstatymas tų jo savybių, kurias turėjo iki jo naudojimo pradžios. Atlikus didelius ilgalaikio materialiojo turto remonto ar atnaujinimo darbus, paprastai pailgėja turto eksploatavimo laikas, tačiau pats turtas iš esmės lieka toks pat. Tokios paskirties išlaidų suma nedidina pradinės turto vertės, tačiau mažina suremontuoto ar atnaujinto turto nusidėvėjimą, dėl to taip pat padidėja turto likutinė vertė bei gali pailgėti rekonstruoto turto nusidėvėjimo laikas.

Remonto, kuris iš esmės nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko ar yra atliekamas profilaktikos tikslais ilgalaikio turto būklei palaikyti ar saugumui užtikrinti (jis vadinamas einamuoju remontu), išlaidų sumos priskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sąnaudų. Tokio remonto suma atspindima sąnaudų klasės sąskaitos Nr. 6111 remontas ir eksploatacija debete.

Ilgalaikio materialiojo turto vertė gali didėti ne tik rekonstruojant ar remontuojant šį turtą. Jo vertė gali didėti, pavyzdžiui, dėl infliacinių procesų šalyje. (Kalčinskas G., 2003,p456-258)

3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas, todėl be rimto teorinio pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinės apskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad egzistuojant per ilgesnį laiką vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis, kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga pasensta, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė ar tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G., 2003,p460)

Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. (2004)

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina per visą jo naudojimo laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją ar paslaugas, sudėtį.

Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikio turto fizinio nusidėvėjimo, todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turto dalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką. Kartais susidaro situacija, kai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė vos keletas litų. Taip atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas-

ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G., 2003,p461-462)

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002.p 20)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m.

sausio 1d. iki šiol ir kurių įmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintų apmokestinamojo pelno dydį. (Kalčinskas G., 2003,p462)

|Ilgalaikis materialusis turtas |

|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo |

| | |normatyvai |

|1. |Gamybiniai ir kiti negyvenamieji pastatai |10 |

|2. |Gyvenamieji namai |20 |

|3. |Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) |8 |

|4. |Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus |8 |

| |kompiuterinius tinklus) | |

|5. |Mašinos ir įrengimai |3 |

|6. |Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, |2 |

| |jų tinklai ir įranga) | |

|7. |Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, |7 |

| |cisternos), laivai | |

|8. |Vamzdynai, lėktuvai, ginklai |15 |

|9. |Autotransporto priemonės | |

| |9.1. Lengvieji automobiliai |3 |

| |9.2. Autobusai ir krovininiai automobiliai, kurių |5 |

| |keliamoji galia iki 2t |4 |

| |9.3. Krovininiai automobiliai, kurių keliamoji galia |7 |

| |daugiau kaip 2t | |

| |9.4. Priekabos ir puspriekabės | |

|10. |Inventorius, įrankiai, baldai ir kitas materialusis |2 |

| |turtas | |

(Naudinga informacija buhalteriams., 2004,p35)

Įmonėms draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį, bet ne per ilgesnį laiką nei nurodyta šioje lentelėje. Čia reglamentuotas ne metų, per kuriuos skaičiuojamas nusidėvėjimas, maksimumas, bet didžiausia metinė nudėvimos turto pradinės vertės dalis. (Kalčinskas G., 2003,p463)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p106)

Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti:

1) žemės;

Ilgalaikio turto

Pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja tą turtą įsigijusi ir pradėjusi jį naudoti įmonė. Tačiau kai turtą įmonė įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės teisės perėjimas, pagrindu, toks turtas mokesčių tikslais nenudėvimas

3) į bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto

Mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimas.

4) nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto.

Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas taip pat neskaičiuojamas.

Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtas naudoti. Ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. (Kvedarienė

A., 2002.p 20-21)

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės politikos. Įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Dėl pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo to paties ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos gali skirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tik nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius.

(Kalčinskas G., 2003,p464)

Rekomenduojami šie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:

1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis)

2) produkcijos

3) metų skaičiaus

4) dvigubai mažėjančios vertės (Kaip tvarkyti, 1995,p18)

Tiesiogiai proporcingas būdas

Jį taikant, daroma prielaida, kad turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimo būdas.

Nudėvėta vertė per tam tikrą laikotarpį, taikant tiesiogiai proporcingą būdą, nustatoma pagal formulę:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Turto pradinė vertė- konkretaus ilgalaikio turto vieneto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina;

Likvidacinė vertė- preliminariai įvertinta šio turto kaina, kai jis bus jau visiškai susidėvėjęs. Ši vertė negali viršyti 10% objekto pradinės vertės. Likvidacinę vertę paprastai sudaro įvairios nesusidėvėjusios sudėtinės turto dalys galimo panaudojimo kainomis;

Numatytas naudoti laikotarpių skaičius- laikotarpis, kurį planuojama eksploatuoti turtą, išreikštas mėnesiais, ketvirčiais ar metais. Juridinio asmens teisių neturinčiose įmonėse numatytą turto naudojimo laiką užtenka suskaidyti ketvirčiais ir nusidėvėjimą skaičiuoti kartą per ketvirtį. (Kaip tvarkyti, 1995,p18)

Produkcijos būdas

Produkcijos kiekio metodas tinka pagrindinių priemonių, kurios tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese, nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų ar kito turto nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų kiekio. Todėl nusidėvėjimas šiuo atveju ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į tomis priemonėmis pagamintą produkcijos kiekį. (Kalčinskas G., 2003,p465)

Šiuo atveju produkcija laikomi ne tik pagaminti materialūs daiktai, bet ir įvairios paslaugos, jeigu ilgalaikis turtas naudojamas paslaugoms teikti.

Pagal Bagdžiūnienę šiam metodui apskaičiuoti naudojami ši formulė:

[pic]

N- nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

P- per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis

Pma- maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos kiekis.

(2004,p107)

Produkcijos būdas rekomenduojamas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio ilgalaikio turto, kurio dėvėjimasis priklauso nuo naudojimo intensyvumo.

Šio būdo trūkumas- visiškai neįvertinamas moralinis įrengimų nusidėvėjimas.

(Kaip tvarkyti, 1995,p19)

Metų skaičiaus būdas

Jis skiriamas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo metodams.

Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą metų skaičiaus būdu, yra sudedamas planuota ilgalaikio turto naudojimo metų skaičius.

Metų skaičiaus būdas taikomas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio ilgalaikio turto, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi daugiau, o pabaigoje –

mažiau. (Kaip tvarkyti, 1995,p19)

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais i- metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur „i“ mažiau arba lygu

„T“. (Bagdžiūnienė V., 2004,p108)

Dvigubai mažėjančios vertės būdas

Tai dar vienas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Pagal šį būdą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Jį taikant, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:

[pic]; [pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

L- ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė n- nusidėvėjimo procentas

T- naudingo tarnavimo laikas metais

Pirmais turto naudojimo metais:

N1=L1*n, kur

L1 = V1

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Antrais turto naudojimo metais:

N2 = L2*n, kur L2 = L1-N1

Trečiais turto naudojimo metais:

N3 = L3*n, kur L3 = L2-N2

Ketvirtais ir einančiais po jų, ir dar kitais „I“- siais metais (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus):

Ni = Li * n, kur Li = Li-1- Ni-1

Paskutiniais turto naudojimo metais:

Np = Lp-1-V2, kur V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p108-109)

Dvigubai mažėjančios vertės metodas kaip ir kiti pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai, taikytinas toms ilgalaikio turto rūšims, kurių reali vertė gerokai sumažėja pirmaisiais eksploatavimo metais. Tačiau taikant šiuos būdus, metinis nusidėvėjimo procentas negali viršyti 40.

(Kaip tvarkyti, 1995,p20)

4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo apskaita

Kai įmonės naudotas materialusis ilgalaikis turtas jau nebereikalingas, ji gali tą turtą perleisti kitiems. Kitu atveju, kai jis visiškai nudėvėtas, t.y. jo įsigijimo išlaidos perkeltos į sąnaudas, turtas gali būti likviduotas.

Nurašant turtą iš įmonės (perleidžiant jį tretiesiems asmenims ar naikinant), atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant- dar į to turto kainą. (Kalčinskas

G., 2003,p473-474)

1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ypatumai

Dažniausiai įmonės nelaukia, kol turtą visiškai nudėvės, bet perleidžia tretiesiems asmenims, pačios įgydamos naujas našesnes gamybos priemones.

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl ilgalaikis turtas gali būti perleistas už kainą, lygią jo likutinei vertei, už kainą, didesnę negu likutinė vertė arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Perleidus ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to turto likvidacinė vertė, uždirbamos pajamos. Likviduojant nereikalingą turtą, kai jo likvidacinė vertė būna didesnė ar mažesnė už turto sumą, gautą po likvidavimo, registruojama pagautė arba netekimai.

Kai dar nenudėvėtas turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims, įmonės vadovai gali uždirbti pelno arba patirti nuostolio. Šie veiklos rezultatai priskiriami įmonės investicinei veiklai.

Ilgo naudojimo turtas parduodamas, o šios operacijos rezultatai atspindimi Tipinės ar Kitos veiklos sudėtyje tik tuomet, jeigu šis turtas visiškai nebuvo nudėvimas, kadangi jis buvo užregistruotas ne ilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu turtas buvo užregistruotas kaip ilgalaikis pirmosios klasės sąskaitose, jis nebegali būti parduotas, o gali būti tik perleistas tretiesiems asmenims. Tokios operacijos rezultatas traktuojamas kaip įmonės investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Taigi galimi trys ilgalaikio materialiojo turto perleidimo operacijos rezultatai. Pirmuoju atveju, perleidus ilgalaikį turtą už kainą, lygią likutinei turto vertei, fiksuojamas tik ilgalaikio materialiojo turto pakeitimas į kitą turtą, dažniausiai- pinigus. todėl savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia.

Jeigu ilgalaikis turtas perleidžiamas už didesnę ar mažesnę kainą negu jo likutinė vertė, apskaitoje toks skirtumas daro įtaką veiklos rezultatams. Skirtumas tarp likutinės vertės ir perleidimo kainos turi būti registruojamas kaip investicinės veiklos pajamos arba investicinės veiklos sąnaudos. (Kalčinskas G., 2003,p478-480)

2. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas

Apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas, jeigu jis nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašomas.

Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė- ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Jei nurašomas turtas nevisiškai nudėvėtas, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo. Išmontavus turtą gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos grynąją galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį.

Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pavyzdinėje pelno (nuostolių)

ataskaitoje pagal verslo apskaitos standartus parodomas sandorio rezultatas. Pelnas ir nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turo likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleistojo ilgalaikio materialiojo turto nurašymas apskaitoje registruojamas nurašant turto įsigijimo savikainą ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Ilgalaikis materialusis turtas, nebenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas perleidimo tikslu, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte nuo tos datos, nuo kurios turtas nebenaudojamas veikloje.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonės veikloje, apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų panašių priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra galimybės šių nuostolių kompensuoti.

Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi toje vietovėje, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami netekimais, jei negalima šių nuostolių kompensuoti.

Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriami nuostoliai dėl gamtos reiškinių, kurie būdingi tai vietovei, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo.

Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas turi būti sumažintas rezervo dalimi, tenkančia nurašomam ilgalaikiam turtui. (Bagdžiūnienė V.,

2004,p112-113)

2. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

3. 1. Įmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 2002m. birželio 20d. Nuo pat įmonės veiklos pradžios užsiima mažmenine naujų baldų prekyba, baldų pristatymu.

Veiklos pobūdis:

• Kitų, niekur kitur nepriskirtų baldų, apšvietimo įrangos ir namų ūkio reikmenų mažmeninė prekyba;

• Buitinių elektrinių prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų mažmeninė prekyba;

• Naudotų daiktų mažmeninė prekyba.

3.2 „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita

Ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai reikšmingą vaidmenį „X“

įmonės veikloje.

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Pastatas |

| |Kilnojamasis (aktyvus) |Kompiuterinė programa |

| | |Faksas |

| | |Kasos aparatas |

| | |Kompiuteris |

| | |Epson stylus |

Įmonei priklauso:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

„X“ įmonė už nekilnojamąjį turtą moka nekilnojamojo turto mokestį.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

Įmonė 2002m. birželio 20d. parašė įsakymą, kuriame matome koks materialusis turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui (1 priedas).

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A

skyriaus trečiojoje grupėje. Tai galime matyti 2 priede.

Pastatas buvo įsigytas sumokant už jį tam tikrą pinigų sumą. Kadangi pastatas buvo perkamas, tai pradinę vertę sudarė pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Buvo sumokėta 100 tūkst. Lt. Balanso straipsnyje statiniai ir mašinos buvo parodyta įmonės nupirktas pastatas. Į jo pradinę vertę taip pat buvo įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jo įsigijimu.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitiko pripažinimo kriterijus, jį įsigijus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis buvo apskaitomas įsigijimo savikaina.

Pasirinkus įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte (įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas) (2 priedas).

„X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus turto.

3.3 „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir nevienareikšmis.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai yra išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

„X“ įmonės pastato įsigijimo savikaina yra išskirta į 12010 sąskaitą, o visi įrengimai, kurie priklauso ilgalaikiam materialiajam turtui yra išskirti 12300 sąskaitoje.

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. „X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu atsitinka taip, kad turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas eksploatuoti.

Dėl ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo yra pasirašomas įsakymas ir jį pasirašo direktorius (savininkas). Įsakyme nurodoma koks tai turtas, jo pradinė vertė, eksploatacijos pradžia ir pabaiga, kas atsakingas už materialaus turto priežiūrą. (3 priedas)

|Ilgalaikis materialusis turtas |

|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |

| | |nusidėvėjimo |

| | |normatyvai |

|1. |Pastatas |10 |

|2. |Kompiuterinė programa |3 |

|3. |Faksas |4 |

|4. |Kasos aparatas |5 |

|5. |Kompiuteris |3 |

|6. |Epson stylus |3 |

|7. |Kasos aparatas |4 |

|8. |Faksas |3 |

Kaip ir visoms įmonėms, taip ir šiai įmonei draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį laiką.

„X“ įmonė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistatė atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

Ilgalaikio turto naudojimo pradžią įformina įmonės savininkas ir patvirtina turto perdavimo naudoti aktu.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės politikos. „X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. (1priedas)

Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimo būdas.

Formulė, kurią taikant apskaičiuojamas turto nusidėvėjimas:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Parodysiu kaip apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (per mėnesį):

Pastato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Pirmo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antro kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.s

Trečiojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Ketvirtojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Epson stylus nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrosios kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Visą ilgalaikio turto eksploatavimo pradžią, įsigijimo vertę, nusidėvėjimą ir likutinę vertę galima pamatyti 4 priede.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.

Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonei priklauso šis ilgalaikis materialus turtas:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

2. Nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių.

„X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia.

3. „X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus turto.

Kadangi „X“ įmonė yra maža todėl ir ilgalaikio materialaus turto yra nedaug, bet pakankamai.

Mano manymu ji pasirinko labai gerą – tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo būdą.

Ateityje vis tiek bus vykdoma netekimo, nurašymo ar perleidimo apskaita. Tad norėčiau pasiūlyti:

1. Nelaukti, kol turtas visiškai nusidėvės, bet perleisti jį tretiesiems asmenims. Taip galės įgyti naujesnius našesnius įrengimus.

Patarčiau perleisti ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to turto likvidacinė vertė, tuomet įmonė taip galės uždirbti pajamų.

Literatūra

1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN

9986-635-02-0

2. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.

ISBN 9986-00-388-1

3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.

4. Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose.

Vilnius, 1995. 74p. ISBN 9986-487-20-X

5. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p.

ISBN 9955-04-082-3

6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430p.

ISBN 9986-487-35-8

7. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.10, p. 12-17

8. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.11, p. 20-23

9. Kvedarienė A. Daugiau nudėvėsi- mažiau mokesčių mokėsi// apskaitos ir mokesčių apžvalga.

ISSN 1392-3722. 2002, nr.4, p. 18-27

10. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. sausio

2d. galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-5

11. Pupeikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076-

1-6

12. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų principu/ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius,

2000. 158p. ISBN 9986-487-98-6

13. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1

14. Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius, 1996. 376p. ISBN

9986-454-08-5

Priedai

Už likutinę vertę

Už didesnę kainą negu turto likutinė vertė

Už mažesnę kainą negu turto likutinė vertė

Turto ir nuosavybės sumos nesikeičia (keičiasi tik turto struktūra)

Investicinės veiklos pajamos

Investicinės veiklos sąnaudos

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

Perkainotoji dalis

Įsigijimo savikaina

Vertės pasikeitimai apskaitoje

Vertės sumažėjimai apskaitoje

Balansas

Perkainojimo rezervai (rezultatas)

Pelno (nuostolio) ataskaita sąnaudos