Ilgalaikio turto apskaita

ILGALAIKIO MATERIALAUS TURTO APSKAITA

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS
ĮVADAS........................
.........................3
1. ILGALAIKIO TURTO
ESMĖ........................
...........4
2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS
TURTAS........................
.....5

2.1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto
apskaita...................6

2.1.1 Ilgalaikio materialiojo turto
įvertinimas.......................
.7

Įsigijimo
savikaina.......................
.............7

Perkainota
vertė.........................
.............9

2.2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo
apskaitos principai......10

2.3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų
apskaita.......11

Tiesiogiai proporcingas
būdas.........................
.....14

Produkcijos
būdas.........................
............15

Metų skaičiaus
būdas.........................
...........15

Dvigubai mažėjančios vertės
būdas.........................
...16

2.4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo
apskaita........................
17

2.4.1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo
ypatumai.................17

2.4.2. Ilgalaikio materialiojo turto
nurašymas.......................18

3. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO
APSKAITA..............20

3. 1. „X“ įmonės charakteristika
..........................
........20

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita
....................20

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo
apskaita............21
IŠVADOS IR
SIŪLYMAI........................
...............26
LITERATŪRA......................
.......................27
PRIEDAI.......................
.........................28

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita, privaloma visoms įmonėms.

Apskaita – nuoseklus įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų
analizavimas, būsimųjų įvykių prognozavimas.

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai rreikalingos tam tikros
sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis
kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atitikti didėjančius
rinkos reikalavimus. Beveik kiekvienoje įmonėje reikšmingą vaidmenį vaidina
ilgalaikis turtas- pastatai, mašinos, specialūs įrengimai, be kurių
dažniausiai apskritai neįmanoma sėkminga kokia nors veikla. Šis per vieną
gamybos ciklą nesunaudojamas turtas buhalterinės apskaitos požiūriu
ypatingas ir tuo, kad paprastai palyginti sunku šio turto sunaudotą dalį
tiksliai įskaičiuoti į tam tikro laikotarpio sąnaudas bei gaminamų ir
parduotų prekių savikainą.

Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės
kiekviename versle turi būti saaugomas ir vertinamas.

Ilgalaikis turtas- turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai
gauti ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės
nusistatytą.

Šio darbo tikslas – atskleisti ilgalaikio materialaus turto apskaitą.

Darbo objektas – „X“ įmonės ilgalaikio materialaus turto apskaita.

Uždaviniai:

1) Apibūdinti ilgalaikį materialųjį turtą;

2) Išanalizuoti ilgalaikio ma

aterialiojo turto nusidėvėjimą;

3) Nustatyti ilgalaikio materialiojo turto netekimo, perleidimo ir

nurašymo apskaitą;

Metodologija:

✓ Mokslinė literatūra;

✓ Dokumentai;

✓ Spauda.

1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ

Įmonės įsigytu turtu laikomas ne tik nusipirktas, bet ir pačios įmonės
pasigamintas naujas (įskaitant pastatytą) turtas. Be to, turtas gali būti
įsigyjamas ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais nuosavybės teisės
įsigijimo pagrindais (pavyzdžiui, įgyjamąja senatimi ir kt.) (Kvedarienė
A., 2002,p18)

Pagal Kvedarienę (2002) ilgalaikiu laikomas turtas, kuris naudojamas
vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius
metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už nustatytą kainą. Šio turto
įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo
arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną
apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Būtina pažymėti, kad ilgalaikiu
turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį
ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį- laikotarpį, per
kurį uždirbamas pelnas. JJeigu turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį
visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas
nesunaudojamas- ilgalaikiu turtu.

Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairovė
kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo
ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina
sugrupuoti- suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje ilgalaikis turtas
suskirstytas į penkias dideles grupes: formavimo savikaina, nematerialusis
turtas, materialusis ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po
vienerių metų gautinos sumos. Formavimo savikaina yra susijusi su turtu,
atsiradusiu formuojant įmonę- kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos
įmonės veiklą, ke

eičiant jos veiklos profilį ir pan. Nematerialusis turtas
išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, kiek įmonė turi teisių ir kitų
panašių privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol
egzistuoja pati įmonė. Materialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek
įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus
dydis, nes būtent ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti
skolų bankui ar tiekėjams grąžinimą, į šį turtą paprastai orientuojasi ir
akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės
sėkmingą veiklą visada lemia daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu
ilgalaikio materialiojo turto kainą iš tikrųjų veikia tik infliacija.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad
atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su dalyvavimu kitose
įmonėse. Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius
trečiųjų asmenų įsiskolinimus įmonei. (Kalčinskas G., 1997,p212-214)

2. ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS

Pagal Kalčinską ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai
reikšmingą vaidmenį daugelio įmonių veikloje, nes jo neturint galima nebent
teikti paslaugas. (2003)
|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Žemė |
| | |Pastatai |
| | |Gamtiniai ištekliai |
| | |Kitas nekilnojamasis |
| | |turtas |
| |Kilnojamasis (aktyvus) |Įrengimai |
| | |Baldai |
| | |Transporto priemonės |
| | |Kitas kilnojamasis turtas|

Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą. Kilnojamasis turtas- tai daiktai, kurie gali būti
lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą. Nekilnojamasis turtas- daiktai,
susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą
nepakeitus jų esmės ir nesumažinus jų vertės. Įmonė už nekilnojamąjį turtą
privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. (Ivanauskienė A., 2004,p174)

Materialusis turtas turi bū

ūti priskiriamas ilgalaikiam turtui,
jeigu jis atitinka visus šiuos požymius:

1) ketinama jį naudoti ilgiau nei vienus metus;

2) pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais

laikotarpiais;

3) galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

(Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,
naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį
turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.)

Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti, nors ir
neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu.
(Bagdžiūnienė V., 2004,p101-102)

1. Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Buhalterinė apskaita privaloma visoms įmonėms. Apskaita- nuoseklus
įmonės atliktų ūkinių operacijų fiksavimas bei jų analizavimas, būsimųjų
įvykių prognozavimas. (Kaip tvarkyti, 1995,p5)

Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,
kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu
turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą
pagal paskirtį. Visas materialusis ilgalaikis turtas balanse fiksuojamas
tokia tvarka: žemė, pastatai, statiniai ir mašinos, transporto priemonės,
kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas
(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai
apmokėjimai. Šitaip suskirsčius įmonėje lengviau kaupti informaciją apie
skirtingas funkcijas atliekantį materialųjį ilgalaikį turtą ir prireikus tą
informaciją operatyviai panaudoti valdymui. Į grupes pagal paskirtį
sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto
likvidumo mažėjimo tvarka: pradedant mažiausiai likvidžiu turtu- žeme ir
baigiant paprastai likvidžiausiais ilgalaikiais išankstiniais apmokėjimais.
Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas t

turto dalies A
skyriaus trečiojoje grupėje:

Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga
tuo, jog vienintelė iš materialiojo ilgalaikio turto nenudėvima. Apskaitoje
užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi
ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant. Visais
atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos
įsigijimas susijęs su įvairiomis išlaidomis, kurias padaro įmonė.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už
juos tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis. Jeigu pastatai
perkami, tai pradinę vertę sudarys pardavimo-pirkimo sutartyje numatyta
kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti,
vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus
pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos
išlaidos, susijusios su pastato pastatymu. Balanso straipsnyje statiniai ir
mašinos parodomi įmonės pasistatyti ar nupirkti statiniai, sumontuotos
konstrukcijos, gamybiniai įrenginiai, mašinos, kuriomis įmonėje ilgą laiką
gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Į jų pradinę vertę taip pat
įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų įsigijimu.

Transporto priemonės- tai lengvieji arba krovininiai automobiliai,
autobusai, traktoriai, traukiniai, lėktuvai ir pan. Jas įmonė įsigyja, kad
naudotų ilgą laiką ir teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės
darbuotojus. Pridėtinė vertė apskaitoje turi būti apskaičiuojama pridėjus
prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto priemonių
pirkimu. Tas pats pasakyta ir apie kitus įrenginius ir įrankius.

Išperkamosios nuomos ir panašių teisių straipsnyje atvaizduojamas visas
materialusis ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios
nuomos sutarčių pagrindu. Atvaizduojamos visos anksčiau aptartos
materialiojo ilgalaikio turto rūšys. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir
įmonės suteikto nemokamai disponuoti materialiojo ilgalaikio turto vertė.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms
išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje
veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis
turtas neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų straipsnyje kaupiamos
visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami įmonės
gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti ir pati
įmonė.

Taigi materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visada turi
būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina, užfiksavus ją
apskaitoje, vadinama ilgalaikio turto pradine verte. (Kalčinskas G.,
1997,p217-219)

1. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas, atitinkantis pripažinimo kriterijus, jį
įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką,
jis gali būti apskaitomas vienu šių būdų:

1) įsigijimo savikaina;

2) perkainota verte

Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi įvertinimo būdai.
(Bagdžiūnienė V., 2004,p102)

Įsigijimo savikaina

Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas
apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte
(įsigijimo savikaina- nusidėvėjimas).

Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė
įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina- sumokėta (mokėtina) pinigų ar
pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris
naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą galima apskaičiuoti taip:

PIRKIMO KAINA

– PIRKIMO NUOLAIDA

+ PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS

= ĮSIGIJIMO SAVIKAINA

Papildomos įsigijimo išlaidos- tai visos išlaidos, susijusios su
ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą, pakrovimo,
iškrovimo, transportavimo, komisiniai atlyginimai, mokesčiai ir kt.
išlaidos, bei visos išlaidos ruošiant naudoti. Jei už tą pačią sumą
įsigyjami du skirtingi daiktai, juos apskaitoje būtina išskirti. Tokiais
atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti,
kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.

Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina neįskaitomas
pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės
mokestis yra negrąžinimas.

Įsigyjant turtą, gali būti pasinaudota banko paskolomis. Palūkanos į
įsigijimo savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių
sąnaudomis. (Ivanauskienė A., 2004,p175-176)

Pagal Zakalskienę (2002, p6-7) ilgalaikiam turtui įsigyti skolintų lėšų
palūkanos, susikaupusios:

• Iki to turto naudojimo pradžios, apskaitoje kapitalizuojamos kaip

formavimo savikaina.

Perdavus turtą naudoti, palūkanos pridedamos prie turto įsigijimo

savikainos ir amortizuojamos per to turto naudingo eksploatavimo laiką.

• Kitais laikotarpiais (perdavus naudoti) priskiriamos ataskaitinio

laikotarpio finansinės veiklos sąnaudoms.

Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.
Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto
gamyboje sunaudotų žaliavų, medžiagų, komplektavimo gaminių įsigijimo
savikaina, tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Į tokio turto
įsigijimo savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudos. (Ivanauskienė A., 2004)

Perkainota vertė

Įmonės gali taikyti ilgalaikio turto vertei teisingai parodyti ir
perkainotos vertės būdą. Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti
šio perkainotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas
įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas
perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte,
atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės pokytį. Jei įmonė visą
ilgalaikį turtą ar jo grupę apskaito perkainotos vertės būdu pagal savo
nustatytą apskaitos politiką, nepriklausomi specialistai- trečiųjų šalių
atstovai, perkainoti turi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.
Jei tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė nuolat reikšmingai kinta,
tokį turtą reikia perkainoti dažniau.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo schema

Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė padidėja, toks
padidėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto
vertės padidėjimas ir perkainojimo rezervas (rezultatai), bet jei
ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė sumažėja, toks
sumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip ilgalaikio materialiojo turto
vertės sumažėjimas ir pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl
turto vertės sumažėjimo, jei šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas
didinant jo vertę. Jei ilgalaikio turto vienetas anksčiau buvo perkainotas
ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, sumažėjus turto
vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas
perkainojimo rezervas. Jei jo turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnė
už turto vertės sumažėjimo sumą, ta dalis, kuri viršija perkainojimo
rezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto
vertės sumažėjimo. Jei ilgalaikio materialiojo turto, jį perkainojus, vertė
padidėja, tačiau anksčiau šio turto vertė buvo sumažėjusi ir dėl to buvo
pripažintos sąnaudos, apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas.
(Bagdžiūnienė V., 2004,p104-105)

2. Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo ir jo perkainojimo apskaitos

principai

Ilgalaikio turto vertė gali didėti ne tik įsigyjant šį turtą, bet ir
kai kuriais kitais atvejais. Kartais įmonės gali patirti tam tikrų išlaidų,
susijusių su jau naudojamo ilgalaikio materialiojo turto tobulinimu. Tai
ilgalaikio turto rekonstrukcijos- įvairūs pertvarkymo bei kitokio
tobulinimo darbai, ar šio turto remontų sąlygojamos išlaidos.

Ilgalaikio turto eksploatavimo metu gali būti daromos įvairios
išlaidos, susijusios su šio turto priežiūra bei jo tobulinimu. Atliekant
rekonstrukciją- esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo ar
tobulinimo darbus- gali ne tik pailgėti turto naudojimo laikas, bet ir
pasikeisti ar tobulėti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidėti
ilgalaikio turto naudingumas arba netgi pasikeisti tą turtą naudojant
uždirbamų pajamų pobūdis.

Kita ilgalaikio turto tobulinimo kryptis- turto savybių atkūrimas,
atstatymas tų jo savybių, kurias turėjo iki jo naudojimo pradžios. Atlikus
didelius ilgalaikio materialiojo turto remonto ar atnaujinimo darbus,
paprastai pailgėja turto eksploatavimo laikas, tačiau pats turtas iš esmės
lieka toks pat. Tokios paskirties išlaidų suma nedidina pradinės turto
vertės, tačiau mažina suremontuoto ar atnaujinto turto nusidėvėjimą, dėl to
taip pat padidėja turto likutinė vertė bei gali pailgėti rekonstruoto turto
nusidėvėjimo laikas.

Remonto, kuris iš esmės nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko ar
yra atliekamas profilaktikos tikslais ilgalaikio turto būklei palaikyti ar
saugumui užtikrinti (jis vadinamas einamuoju remontu), išlaidų sumos
priskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sąnaudų. Tokio remonto suma
atspindima sąnaudų klasės sąskaitos Nr. 6111 remontas ir eksploatacija
debete.

Ilgalaikio materialiojo turto vertė gali didėti ne tik rekonstruojant
ar remontuojant šį turtą. Jo vertė gali didėti, pavyzdžiui, dėl infliacinių
procesų šalyje. (Kalčinskas G., 2003,p456-258)

3. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nusidėvėjimų sąnaudų

apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje
apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir
nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo bei sąlygotumo pradas,
todėl be rimto teorinio pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinės
apskaitos priemonėms nepavyktų. Juolab kad egzistuojant per ilgesnį laiką
vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra vadinamas ir moralinis,
kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga
pasensta, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja- našesnė, pigesnė ar
tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. (Kalčinskas G., 2003,p460)

Pagal Ivanauskienę nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto
nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą
planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto
ekonominės vertės kitimą. (2004)

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą
metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo
naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip
nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo
sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai, netgi ir
kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas
turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas.

Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė,
kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol
galiausiai Nudėvėjimo (-) sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui. Vadinasi,
ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina per visą jo naudojimo
laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją ar
paslaugas, sudėtį.

Apskaitoje užregistruotas nusidėvėjimas kartais neatitinka ilgalaikio
turto fizinio nusidėvėjimo, todėl netiksliai parodo, kokia tam tikro turto
dalis jau nudėvėta per visą to turto naudojimo laiką. Kartais susidaro
situacija, kai dar visiškai tinkamo naudoti daikto likutinė vertė vos
keletas litų. Taip atsitinka todėl, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimas-
ekonominis, o ne fizinis procesas. (Kalčinskas G., 2003,p461-462)

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto
vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne
didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. (Kvedarienė A., 2002.p 20)

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto
nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po to turto įvedimo į
eksploataciją dienos. Jeigu kuris nors turtas pradedamas eksploatuoti
paskutinį metų mėnesį, to turto nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo
sąnaudos pradedamos skaičiuoti tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po
to, kai turtas baigiamas eksploatuoti. Ilgalaikio materialiojo turto
nusidėvėjimo maksimalūs ekonominiai normatyvai, kurie galioja nuo 2000m.
sausio 1d. iki šiol ir kurių įmonės viršyti neturi teisės, nes sumažintų
apmokestinamojo pelno dydį. (Kalčinskas G., 2003,p462)

|Ilgalaikis materialusis turtas |
|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |
| | |nusidėvėjimo |
| | |normatyvai |
|1. |Gamybiniai ir kiti negyvenamieji pastatai |10 |
|2. |Gyvenamieji namai |20 |
|3. |Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) |8 |
|4. |Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus |8 |
| |kompiuterinius tinklus) | |
|5. |Mašinos ir įrengimai |3 |
|6. |Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, |2 |
| |jų tinklai ir įranga) | |
|7. |Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, |7 |
| |cisternos), laivai | |
|8. |Vamzdynai, lėktuvai, ginklai |15 |
|9. |Autotransporto priemonės | |
| |9.1. Lengvieji automobiliai |3 |
| |9.2. Autobusai ir krovininiai automobiliai, kurių |5 |
| |keliamoji galia iki 2t |4 |
| |9.3. Krovininiai automobiliai, kurių keliamoji galia |7 |
| |daugiau kaip 2t | |
| |9.4. Priekabos ir puspriekabės | |
|10. |Inventorius, įrankiai, baldai ir kitas materialusis |2 |
| |turtas | |

(Naudinga informacija buhalteriams., 2004,p35)

Įmonėms draudžiama nudėvėti turtą per trumpesnį, bet ne per ilgesnį
laiką nei nurodyta šioje lentelėje. Čia reglamentuotas ne metų, per kuriuos
skaičiuojamas nusidėvėjimas, maksimumas, bet didžiausia metinė nudėvimos
turto pradinės vertės dalis. (Kalčinskas G., 2003,p463)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis
metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto

naudojimo aplinką, naudingų turto savybių kitimą per visą jo naudingo

tarnavimo laiką;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo

turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p106)

Turtas, kurį mokesčių tikslais draudžiama nudėvėti:

1) žemės;

2) pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas

nuosavybės teisės perėjimas, perduoto ilgalaikio turto;

Pagal lizingo sutartį, kurioje numatytas ilgalaikio turto
nuosavybės teisės perėjimas, ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja tą
turtą įsigijusi ir pradėjusi jį naudoti įmonė. Tačiau kai turtą įmonė
įsigyja lizingo sutarties, kurioje nenumatytas ilgalaikio turto nuosavybės
teisės perėjimas, pagrindu, toks turtas mokesčių tikslais nenudėvimas

3) į bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto

ilgalaikio turto

Mokesčių tikslais skaičiuojamas pastatų, įtrauktų į Lietuvos
Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo
nusidėvėjimas.

4) nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto.

Ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas taip pat

neskaičiuojamas.

Nenaudojamu laikomas toks ilgalaikis turtas, kuris įmonėje nepradėtas
naudoti. Ilgalaikio turto naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės
vadovo (savininko) patvirtintu turto perdavimo naudoti aktu. (Kvedarienė
A., 2002.p 20-21)

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso
nuo įmonės ekonominės politikos. Įmonė gali pasirinkti skirtingus
nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Dėl pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo
metodo to paties ilgalaikio turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos gali
skirtis per visą to turto naudojimo laikotarpį, o tai veiks ne tik
nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir apmokestinamojo bei grynojo pelno dydžius.
(Kalčinskas G., 2003,p464)

Rekomenduojami šie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:

1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis)

2) produkcijos

3) metų skaičiaus

4) dvigubai mažėjančios vertės (Kaip tvarkyti, 1995,p18)

Tiesiogiai proporcingas būdas

Jį taikant, daroma prielaida, kad turtas kiekvienais metais nusidėvi
vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias
nusidėvėjimo skaičiavimo būdas.

Nudėvėta vertė per tam tikrą laikotarpį, taikant tiesiogiai proporcingą
būdą, nustatoma pagal formulę:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo

savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Turto pradinė vertė- konkretaus ilgalaikio turto vieneto įsigijimo ar
pasigaminimo savikaina;

Likvidacinė vertė- preliminariai įvertinta šio turto kaina, kai jis bus
jau visiškai susidėvėjęs. Ši vertė negali viršyti 10% objekto pradinės
vertės. Likvidacinę vertę paprastai sudaro įvairios nesusidėvėjusios
sudėtinės turto dalys galimo panaudojimo kainomis;

Numatytas naudoti laikotarpių skaičius- laikotarpis, kurį planuojama
eksploatuoti turtą, išreikštas mėnesiais, ketvirčiais ar metais. Juridinio
asmens teisių neturinčiose įmonėse numatytą turto naudojimo laiką užtenka
suskaidyti ketvirčiais ir nusidėvėjimą skaičiuoti kartą per ketvirtį. (Kaip
tvarkyti, 1995,p18)

Produkcijos būdas

Produkcijos kiekio metodas tinka pagrindinių priemonių, kurios
tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese,
nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų ar kito turto nusidėvėjimas
tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų
kiekio. Todėl nusidėvėjimas šiuo atveju ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į
tomis priemonėmis pagamintą produkcijos kiekį. (Kalčinskas G., 2003,p465)

Šiuo atveju produkcija laikomi ne tik pagaminti materialūs daiktai, bet
ir įvairios paslaugos, jeigu ilgalaikis turtas naudojamas paslaugoms
teikti.

Pagal Bagdžiūnienę šiam metodui apskaičiuoti naudojami ši formulė:

[pic]

N- nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

P- per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis

Pma- maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos kiekis.

(2004,p107)

Produkcijos būdas rekomenduojamas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio
ilgalaikio turto, kurio dėvėjimasis priklauso nuo naudojimo intensyvumo.
Šio būdo trūkumas- visiškai neįvertinamas moralinis įrengimų nusidėvėjimas.
(Kaip tvarkyti, 1995,p19)

Metų skaičiaus būdas

Jis skiriamas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo metodams.
Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą metų skaičiaus būdu, yra
sudedamas planuota ilgalaikio turto naudojimo metų skaičius.

Metų skaičiaus būdas taikomas skaičiuoti nusidėvėjimui tokio ilgalaikio
turto, kuris eksploatavimo pradžioje nusidėvi daugiau, o pabaigoje –
mažiau. (Kaip tvarkyti, 1995,p19)

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais

i- metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur „i“ mažiau arba lygu

„T“. (Bagdžiūnienė V., 2004,p108)

Dvigubai mažėjančios vertės būdas

Tai dar vienas „pagreitinto“ nusidėvėjimo skaičiavimo būdas. Pagal šį
būdą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du
kartus padidintą procentą. Jį taikant, metinė nusidėvėjimo suma
apskaičiuojama pagal formulę:

[pic]; [pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

L- ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė

n- nusidėvėjimo procentas

T- naudingo tarnavimo laikas metais

Pirmais turto naudojimo metais:

N1=L1*n, kur

L1 = V1

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

Antrais turto naudojimo metais:

N2 = L2*n, kur L2 = L1-N1

Trečiais turto naudojimo metais:

N3 = L3*n, kur L3 = L2-N2

Ketvirtais ir einančiais po jų, ir dar kitais „I“- siais metais (išskyrus

paskutinius turto naudojimo metus):

Ni = Li * n, kur Li = Li-1- Ni-1

Paskutiniais turto naudojimo metais:

Np = Lp-1-V2, kur V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.

(Bagdžiūnienė V., 2004,p108-109)

Dvigubai mažėjančios vertės metodas kaip ir kiti pagreitinto
nusidėvėjimo skaičiavimo būdai, taikytinas toms ilgalaikio turto rūšims,
kurių reali vertė gerokai sumažėja pirmaisiais eksploatavimo metais. Tačiau
taikant šiuos būdus, metinis nusidėvėjimo procentas negali viršyti 40.
(Kaip tvarkyti, 1995,p20)

4. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo apskaita

Kai įmonės naudotas materialusis ilgalaikis turtas jau nebereikalingas,
ji gali tą turtą perleisti kitiems. Kitu atveju, kai jis visiškai
nudėvėtas, t.y. jo įsigijimo išlaidos perkeltos į sąnaudas, turtas gali
būti likviduotas.

Nurašant turtą iš įmonės (perleidžiant jį tretiesiems asmenims ar
naikinant), atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo
sumą, likvidacinę vertę, o perleidžiant- dar į to turto kainą. (Kalčinskas
G., 2003,p473-474)

1. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ypatumai

Dažniausiai įmonės nelaukia, kol turtą visiškai nudėvės, bet perleidžia
tretiesiems asmenims, pačios įgydamos naujas našesnes gamybos priemones.
Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo kaina priklauso nuo šio turto
techninės būklės bei paklausos rinkoje. Todėl ilgalaikis turtas gali būti
perleistas už kainą, lygią jo likutinei vertei, už kainą, didesnę negu
likutinė vertė arba net mažesnę negu likutinė vertė.

Perleidus ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to turto
likvidacinė vertė, uždirbamos pajamos. Likviduojant nereikalingą turtą, kai
jo likvidacinė vertė būna didesnė ar mažesnė už turto sumą, gautą po
likvidavimo, registruojama pagautė arba netekimai. Kai dar nenudėvėtas
turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims, įmonės vadovai gali uždirbti
pelno arba patirti nuostolio. Šie veiklos rezultatai priskiriami įmonės
investicinei veiklai. Ilgo naudojimo turtas parduodamas, o šios operacijos
rezultatai atspindimi Tipinės ar Kitos veiklos sudėtyje tik tuomet, jeigu
šis turtas visiškai nebuvo nudėvimas, kadangi jis buvo užregistruotas ne
ilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu turtas buvo užregistruotas kaip
ilgalaikis pirmosios klasės sąskaitose, jis nebegali būti parduotas, o gali
būti tik perleistas tretiesiems asmenims. Tokios operacijos rezultatas
traktuojamas kaip įmonės investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Taigi galimi trys ilgalaikio materialiojo turto perleidimo operacijos
rezultatai. Pirmuoju atveju, perleidus ilgalaikį turtą už kainą, lygią
likutinei turto vertei, fiksuojamas tik ilgalaikio materialiojo turto
pakeitimas į kitą turtą, dažniausiai- pinigus. todėl savininkų nuosavybė
dėl to nesikeičia.

Jeigu ilgalaikis turtas perleidžiamas už didesnę ar mažesnę kainą negu
jo likutinė vertė, apskaitoje toks skirtumas daro įtaką veiklos
rezultatams. Skirtumas tarp likutinės vertės ir perleidimo kainos turi būti
registruojamas kaip investicinės veiklos pajamos arba investicinės veiklos
sąnaudos. (Kalčinskas G., 2003,p478-480)

2. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas

Apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas, jeigu jis nebeatitinka
turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, nurašomas.
Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje
registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto
turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo
realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio
nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė- ataskaitinio
laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo. Jei nurašomas turtas nevisiškai
nudėvėtas, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu
dėl turto nurašymo. Išmontavus turtą gautos dalys ar medžiagos apskaitoje
registruojamos grynąją galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje,
atitinkamai mažinant dėl turto nurašymo patirtą nuostolį.

Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, pavyzdinėje pelno (nuostolių)
ataskaitoje pagal verslo apskaitos standartus parodomas sandorio
rezultatas. Pelnas ir nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą,
apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turo likutinę vertę ir
visas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleistojo ilgalaikio
materialiojo turto nurašymas apskaitoje registruojamas nurašant turto
įsigijimo savikainą ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Ilgalaikis
materialusis turtas, nebenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas perleidimo
tikslu, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte nuo tos datos, nuo
kurios turtas nebenaudojamas veikloje.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonės
veikloje, apskaitoje registruojamas atskiroje sąskaitoje. Balanse šis
turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas,
kol buvo naudojamas. Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų panašių
priežasčių, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo, pripažįstami
ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo, jei nėra
galimybės šių nuostolių kompensuoti.

Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių,
kurie nebūdingi toje vietovėje, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto
praradimo, pripažįstami netekimais, jei negalima šių nuostolių kompensuoti.
Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas ar patiriami nuostoliai dėl
gamtos reiškinių, kurie būdingi tai vietovei, nuostoliai, atsiradę dėl šio
turto praradimo, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl
turto praradimo.

Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir yra likusi nepanaudota
perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas turi būti sumažintas
rezervo dalimi, tenkančia nurašomam ilgalaikiam turtui. (Bagdžiūnienė V.,
2004,p112-113)

2. „X“ ĮMONĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

3. 1. Įmonės charakteristika

Įmonė įregistruota 2002m. birželio 20d. Nuo pat įmonės veiklos pradžios
užsiima mažmenine naujų baldų prekyba, baldų pristatymu.

Veiklos pobūdis:

• Kitų, niekur kitur nepriskirtų baldų, apšvietimo įrangos ir

namų ūkio reikmenų mažmeninė prekyba;

• Buitinių elektrinių prietaisų, radijo ir televizijos prietaisų

mažmeninė prekyba;

• Naudotų daiktų mažmeninė prekyba.

3.2. „X“ įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir jo apskaita

Ilgalaikis materialusis turtas vaidina labai reikšmingą vaidmenį „X“
įmonės veikloje.

|Materialusis turtas |Nekilnojamasis (pasyvus) |Pastatas |
| |Kilnojamasis (aktyvus) |Kompiuterinė programa |
| | |Faksas |
| | |Kasos aparatas |
| | |Kompiuteris |
| | |Epson stylus |

Įmonei priklauso:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

„X“ įmonė už nekilnojamąjį turtą moka nekilnojamojo turto mokestį.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

Įmonė 2002m. birželio 20d. parašė įsakymą, kuriame matome koks
materialusis turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui (1 priedas).

Įmonė turimą materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą
pagal paskirtį.

Balanse ilgalaikis materialusis turtas pavaizduojamas turto dalies A
skyriaus trečiojoje grupėje. Tai galime matyti 2 priede.

Pastatas buvo įsigytas sumokant už jį tam tikrą pinigų sumą. Kadangi
pastatas buvo perkamas, tai pradinę vertę sudarė pardavimo-pirkimo
sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant
pastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs registravimo mokesčiai. Buvo
sumokėta 100 tūkst. Lt. Balanso straipsnyje statiniai ir mašinos buvo
parodyta įmonės nupirktas pastatas. Į jo pradinę vertę taip pat buvo
įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jo įsigijimu.

Ilgalaikis materialusis turtas, kuris atitiko pripažinimo kriterijus,
jį įsigijus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina,
vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis buvo
apskaitomas įsigijimo savikaina.

Pasirinkus įsigijimo savikainos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje
registruojamas įsigijimo savikaina, balanse- likutine verte (įsigijimo
savikaina- nusidėvėjimas) (2 priedas).

„X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto
ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo
apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus

turto.

3.3. „X“ įmonės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas ir jo
apskaita

Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laipsniškai nusidėvi.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje
apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir
nevienareikšmis.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą
metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo
naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip
nusidėvėjimo sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nudėvėjimo
sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvienai turto rūšiai yra išskirta
atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įsigyjamas skirtingu laiku, todėl
ir skirtingai nudėvimas.

„X“ įmonės pastato įsigijimo savikaina yra išskirta į 12010 sąskaitą, o
visi įrengimai, kurie priklauso ilgalaikiam materialiajam turtui yra
išskirti 12300 sąskaitoje.

Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad įmonė kiekvienam ilgalaikio turto
vienetui turi nustatyti likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 Lt ir ne
didesnę kaip 10% įsigijimo kainos. „X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę
vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo
kito mėnesio po to turto įvedimo į eksploataciją dienos. Jeigu atsitinka
taip, kad turtas pradedamas eksploatuoti paskutinį metų mėnesį, to turto
nusidėvėjimas ir atitinkamos nusidėvėjimo sąnaudos pradedamos skaičiuoti
tik nuo kitų ataskaitinių metų pradžios. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo
skaičiavimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po to, kai turtas baigiamas
eksploatuoti.

Dėl ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo yra pasirašomas įsakymas
ir jį pasirašo direktorius (savininkas). Įsakyme nurodoma koks tai turtas,
jo pradinė vertė, eksploatacijos pradžia ir pabaiga, kas atsakingas už
materialaus turto priežiūrą. (3 priedas)
|Ilgalaikis materialusis turtas |
|Eil.|Ilgalaikio turto grupės ir rūšys |Maksimalūs |
| | |nusidėvėjimo |
| | |normatyvai |
|1. |Pastatas |10 |
|2. |Kompiuterinė programa |3 |
|3. |Faksas |4 |
|4. |Kasos aparatas |5 |
|5. |Kompiuteris |3 |
|6. |Epson stylus |3 |
|7. |Kasos aparatas |4 |
|8. |Faksas |3 |

Kaip ir visoms įmonėms, taip ir šiai įmonei draudžiama nudėvėti turtą
per trumpesnį laiką.

„X“ įmonė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą skaičiuoja
remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistatė atsižvelgdama į:

1) planuojamą nudingo planavimo laiką;

2) planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą;

3) technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą;

4) teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo

turto naudingo tarnavimo laiką;

5) įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę.

Ilgalaikio turto naudojimo pradžią įformina įmonės savininkas ir
patvirtina turto perdavimo naudoti aktu.

Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso
nuo įmonės ekonominės politikos. „X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko
tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą. (1priedas)

Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi vienodai, todėl kasmet
nudėvima suma nesikeičia. Tai paprasčiausias nusidėvėjimo skaičiavimo
būdas.

Formulė, kurią taikant apskaičiuojamas turto nusidėvėjimas:

[pic]

N- metinė nusidėvėjimo suma

V1- ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo

savikaina)

V2- ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė

T- naudingo tarnavimo laikas metais.

Parodysiu kaip apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (per
mėnesį):

Pastato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Pirmo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antro kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.s

Trečiojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Ketvirtojo kompiuterio nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Epson stylus nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo kasos aparato nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrojo fakso nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Antrosios kompiuterinės programos nusidėvėjimas:

[pic] Lt/mėn.

Visą ilgalaikio turto eksploatavimo pradžią, įsigijimo vertę,

nusidėvėjimą ir likutinę vertę galima pamatyti 4 priede.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Ilgalaikis materialusis turtas- tai žmogaus ar gamtos sukurtas
turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.
Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį.

Įmonei priklauso šis ilgalaikis materialus turtas:

• Pastatas;

• 2 kompiuterinės programos;

• 2 faksai;

• 3 kasos aparatai;

• 4 kompiuteriai;

• epson stylus.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis:

• Įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė nei 500 Lt.

• Tarnauja ilgiau nei vienerius metus

2. Nusidėvėjimas- tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės
priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo
tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą
metų skaičių.

„X“ įmonė yra nusistačiusi likvidacinę vertę ne mažesnę kaip 1 Lt.

„X“ įmonė visam ilgalaikiam turtui taiko tiesiogiai proporcingą
nusidėvėjimo metodą. Jį taikant turtas kiekvienais metais nusidėvi
vienodai, todėl kasmet nudėvima suma nesikeičia.

3. „X“ įmonė yra įsikūrusi neseniai. Ji dar neturi visiškai nudėvėto
ilgalaikio materialaus turto. Todėl šioje įmonėje dar nėra vykdoma netekimo
apskaita.

Šioje įmonėje nėra ir nurašyto ar perleisto ilgalaikio materialaus

turto.

Kadangi „X“ įmonė yra maža todėl ir ilgalaikio materialaus turto yra

nedaug, bet pakankamai.

Mano manymu ji pasirinko labai gerą – tiesiogiai proporcingą

nusidėvėjimo būdą.

Ateityje vis tiek bus vykdoma netekimo, nurašymo ar perleidimo

apskaita. Tad norėčiau pasiūlyti:

1. Nelaukti, kol turtas visiškai nusidėvės, bet perleisti jį
tretiesiems asmenims. Taip galės įgyti naujesnius našesnius įrengimus.

Patarčiau perleisti ilgalaikį turtą už kainą, kuri yra didesnė nei to
turto likvidacinė vertė, tuomet įmonė taip galės uždirbti pajamų.
LITERATŪRA:

1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN

9986-635-02-0

2. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.

ISBN 9986-00-388-1

3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.
4. Kaip tvarkyti apskaitą individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose.

Vilnius, 1995. 74p. ISBN 9986-487-20-X
5. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843p.

ISBN 9955-04-082-3
6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 430p.

ISBN 9986-487-35-8
7. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.10, p. 12-17
8. Kriukelytė A. Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo apskaita//

apskaitos ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-3722. 2004, nr.11, p. 20-23
9. Kvedarienė A. Daugiau nudėvėsi- mažiau mokesčių mokėsi// apskaitos ir

mokesčių apžvalga.

ISSN 1392-3722. 2002, nr.4, p. 18-27
10. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. sausio

2d. galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-5
11. Pupeikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076-

1-6
12. Ribinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu/ G. Ribinskienė, L. Švelginienė, R. Rasickienė. Vilnius,

2000. 158p. ISBN 9986-487-98-6
13. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1
14. Valužis K. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Vilnius, 1996. 376p. ISBN

9986-454-08-5

PRIEDAI

———————–
Už likutinę vertę

Už didesnę kainą negu turto likutinė vertė

Už mažesnę kainą negu turto likutinė vertė

Turto ir nuosavybės sumos nesikeičia (keičiasi tik turto struktūra)

Investicinės veiklos pajamos

Investicinės veiklos sąnaudos

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

Perkainotoji dalis

Įsigijimo savikaina

Vertės pasikeitimai apskaitoje

Vertės sumažėjimai apskaitoje

Balansas
Perkainojimo rezervai (rezultatas)

Pelno (nuostolio) ataskaita
sąnaudos

Leave a Comment