Ilgalaikio turto nurašymo, pardavimo, keitimo apskaita

1053 0

.

Vilniaus Gedimino techniko universitetas

Verslo vadybos fakultetas

FINANSŲ INŽINERIJOS katedra

Ilgalaikio turto nurašymo, pardavimo, keitimo apskaita ir informacijos apie ją panaudojimas veiklos procesui valdyti „Žemaitijos Pienas“ įmonėje

Kursinis darbas

Atliko:

Priemė: doc. Daiva Burkšaitienė

Vilnius, 2015

Turinys

1.Įvadas 4

2.Teorinė dalis 5

2.1.Ilgalaikis turtas 8

2.2.Ilgalaikio turto skirstymas 8

2.3.Nematerialusis turtas 9

2.4 Materialusis turtas 9

2.5 Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas 10

2.6 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 10

2.7 Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas ,pardavimas ir keitimas 11

2.8 Ilgalaikio turto apskaita 12

2.9 Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas 14

2.10 Ilgalaikio turto nurašymo apskaita 14

2.11 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodai 15

3.Praktinė dalis 16

3.1 Apie įmonę 16

18

3.2 Pelno nuostolių ataskaita 19

3.3 Ilgalaikio turto likvidavimo akttas 20

3.4. Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo veikloje nutraukimas ir nurašymas 20

3.5 Bedrųjų pajamų ataskaita 23

3.6 Pinigų srauto ataskaitos 25

3.7 Įmonės materialusis turtas 29

4.Išvados 30

5.Literatūros sąrašas 30

Įvadas

Įmonės finansiniams metams pasibaigus, parengiama metinė finansinė atskaitomybė, kurioje pateikiama informacija apie tai, kaip įmonė dirbo visus metus, ko pasiekė, ką prarado, kaip pasikeitė jos finansinė padėtis. Finansinė atskaitomybė gali atsakyti į daugelį investuotojus dominančių klausimų, tik reikia mokėti tinkamai interpretuoti jos duomenis. Tačiau dar nedažnas finansinės atskaitomybės vartotojas gali tvirtai pasakyti, kad teisingai supranta visų finansinės atskaitomybės ataskaitų straipsnių reikkšmes ir geba iš jų gauti reikiamą informaciją apie įmonės veiklos efektyvumą. Taigi šiame darbe aptarsiu ilgalaikį finansinį turtą įmonėje AB “Žemaitijos pienas”

Darbo tikslas:

1. Išsiaiškinti Ilgalaikio finansinio turto apskaitos esmę ir rūšis

2. Išnagrinėti Ilgalaikio finansinio turto įmonės AB “Žemaitijos pienas” apskaitos ypatumus, jų pr

ritaikymą įmonės valdyme

3. Palyginti AB “Žemaitijos pienas” ilgalaikes finansines pajamas 2011 m. ir 2012m.

4. Padaryti išvadas apie ilgalaikio finansinio turto apskaitos panaudojimą organizacijos valdyme.

Įmonių vadovams ir vadybininkams tiesiog būtina tiksliai žinoti, ką reiškia ilgalaikio turto sąvoka. Šiame darbe plačiau aptarsiu kas yra ilgalaikis turtas, ilgalaikis finansinis turtas, kaip vedama jo apskaita bei kokios yra svarbiausios ilgalaikio finansinio turto sudedamosios dalys.

Teorinė dalis

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

Apskaitos registras (toliau – registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys

Apskaitos sistema – ūkio subjekto taikomų apskaitos metodų visuma.

Apskaitos standartai – ūkio subjekto turto, nuosavo kapitallo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė. Apskaitos standartai aprėpia Biudžetinių įstaigų apskaitos standartus ir Verslo apskaitos standartus.

Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį

Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacij

jų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

Pajamos – ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t. y. ūkio subjekto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Paprastasis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.

Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui.

Sąnaudos – ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Sąskaitų planas – sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas.

Supaprastinta apskaita – apskaita, tvarkoma darant paprastąjį įrašą.

Tarptautiniai apskaitos standartai – kaip jie apibrėžti 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1606/2002 dėl Tarptautinių apskaitos standartų taikymo.

Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai – Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto patvirtintos ūkio subjektų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė atskaitomybė.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vert

tybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, – ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, ir ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną yra priimti prekybai kurios nors valstybės reguliuojamoje rinkoje.

Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

Ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas.

Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas – tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Ši klasifikacija svarbi ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jo analizę. Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią įmonės turto lyginimąją dalį ir turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti bei plėtoti. Todėl jo analizė aktuali, ji turi būti sisteminga, kruopšti, metodiška.

Ilgalaikio turto skirstymas

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas ski

irstomas trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį per kurį uždirbama pelno. Jeigu turtas per vienų ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Pavyzdžiui, jeigu pagrindiniu ataskaitiniu laikotarpiu būtų laikomas mėnuo, ilgalaikiam turtui būtų priskiriamas turtas, naudojamas ilgiau nei vieną mėnesį (kitaip sakant, per vieną mėnesį nesunaudojamas turtas). Todėl toks ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį naudojamas turtas ir vadinamas ilgalaikiu. Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertę. Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo vertė įmonei nereikšminga ( arba labai maža ), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo kaip, ilgalaikio turto, apskaita įmonei būtų per brangi; taip darant būtų pažeistas apskaitos optimalumo reikalavimas, kai apskaitos ir atsakomybės duomenų formavimo išlaidos viršytų tos informacijos teikiamą naudą. Daug pigiau yra padaryti prielaidą, kad visas toks turtas iš karto nurašomas į sąnaudas. Be abejo, tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikšmingas, o kitai – sudaryti tik menką įmonės dalį. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio. Vieną ar kitą turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina. . .

Join the Conversation