ilgalaikis ir trumpalaikis turtas

Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto reikšme
Pagrindinis požymis, pagal kuri turtas skirstomas i trumpalaiki ir ilgalaiki yra jo sunaudojimas per tam tikra laikotarpi – laikotarpi, per kuri uždirbamas pelnas. Jei turtas per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todel ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jo naudojimo metai. Priskiriant tuurta ilgalaikio rušiai atsižvelgiama i jo kaina. Jokiame norminiame akte nera tikslai pasakyta, nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.
Metineje finansineje atskaitomybeje (balanse) ilgalaikis turtas suskirstytas i 5 dideles grupes:
Formavimo savikaina
Nematerialus turtas
Materialusis ilgalaikis turtas
Ilgalaikis finansinis turtas
Po vieneriu metu gautinos sumos
Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant imone – kuriant ja arba pletojant jau isteigtos imones veikla, keiciant jos veiklos profili ir panašiai.
Nematerialusis turtas išskiriamas, kad butu parodyta kiek imone turi teisiu ir kitu privilegiju, suteikianciu turto, kuris egzistuoja tik tol, kol eggzistuoja pati imone. Patentai ar licenzijos išduodamos visada konkrecios imones vardu, be teises juos perparduoti kuriai nors kitai imonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras imones vardas, kuri buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos ir ilgalaikes treciuju asmenu sk

kolos imonei, taciau pastarosios del ju specifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsniu grupeje.
Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek imoneje yra apciuopiamo ilga laika naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes butent ilgalaikiu materialiuoju turtu imone gali garantuoti skolu bankui ar tiekejams gražinima. I ta turta orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausiu nuosavybes garantu. Imones sekminga veikla visada lemia daugelis išoriniu veiksniu. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio turto kaina iš tikruju veikia tik infliacija.
Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas i atskira grupe todel, kad atskirai butu parodytas imones turtas susijes su dalyvavimu kitose imonese, to turto grupe dažniausiai buna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas. Kad butu galima ja ivertinti, reikia gerai išnagrineti imoniu, i kurias šis tuurtas idetas, padeti, nes šiuo atveju turto sauguma lemia ne tiek ji turincios imones veiklos sekme, kiek išleidusios vertybinius popierius imones sekme.
Po vieneriu metu gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius treciuju asmenu isiskolinimus imonei. Investuotojai turi matyti, kokia dali viso imones turto sudaro treciuju asmenu isiskolinimai, nes visuomet yra tam tikra tikimybe, kad šios skolos nebus gražintos. Taip pat visada reikia išsiaiškinti, ar nebutu naudingiau ta turta naudoti savo imones veikloj, o ne skolinti ji kitiems.
Materialiojo ilgalaikio turto apskaita
Materialus ilgalaikis tu
urtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas imoneje gaminant produkcija ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja imones veikloj ilga, taciau ribota laiko tarpa. Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus treciojoje grupeje.
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Materialus turtas: žeme; pastatai; statiniai ir mašinos; transporto priemones; kiti irenginiai ir irankiai; išperkamosios nuomos ir panašios teises; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniai apmokejimai.
Materialiojo ilgalaikio turto ivertinimo pagrindas visuomet turi buti jo faktine isigijimo savikaina, kuria sudaro visos išlaidos susijusios su turto isigijimu. Ta savikaina užfiksavus ja apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabrežiamos, kad tai yra turto verte iki pradedant ta turta nudeveti.
Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitini laikotarpi ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinanciais laikotarpiais yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudevimas ir naudojamas imoneje ribota metu skaiciu. Todel turto isigijimo savikaina paskirstoma per visa jo naudojimo laikotarpi ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidevejimo sanaudos. Nudeveta suma kaupiama Nusidevejimo saskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutine verte apskaiciuojama taip:
_Pastato isigijimo savikaina (pradine verte) 80000

Pastato nusidevejimas (-) 10000
Pastato likutine verte 70000
Likutine verte apskaiciuojama iš ilgalaikio turto isigijimo savikainos (pradines vertes) atimant nusidevejimo suma.
Apskaitininkas, no
oredamas parodyti, kiek per ataskaitini laikotarpi nusidevejo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokia saskaitu korespondencija: kredituoti atitinkama materialiojo turto nusidevejimo saskaita ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidevejimo sanaudu saskaita.
Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita
Imonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau isigali imoniu veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per ivairias privilegijas ir teises, kurios padeda imonei gauti iš tu teisiu tam tikra nauda. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio) turinio, turi verte, kurios butina išraiška už ta turta sumoketa kaina; suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atneša imonei naudos; naudojamas ilga laika (ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi).
Ištrauka iš buhalterinio balanso
Nematerialus turtas:
tyrinejimo ir pletojimo darbu savikaina
isigytos teises
prestižas
iš anksto apmoketos sanaudos
Tyrinejimu ir pletojimo darbu savikaina sudaro imoneje patirtos išlaidos, susijusios su nauju gamybu ivaldymu arba jau esamu pletojimu. I ta straipsni iskaiciuojamas per ataskaitini laikotarpi padarytos išlaidos (darbuotoju atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedancios gauti imonei tam tikros naudos ateityje.
Isigytoms teisems priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinems teisems, prekiu ženklams ir panašiam turtui isigyti.
Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik imones pardavimo, pirkimo momentu. Kitokiu budu prestižo užfiksuoti apskaitoje neimanoma, nes prestižas rodo klientu pasitikejima, o ne tam tikras išlaidas: pvz., imone A nusipirko imone B už 2mln. Lt. Prestižas ap
pskaiciuojamas taip:
_Sumoketa (moketina) pinigu suma 2mln. Lt

Isigytos imones turto ivertinta rinkos kaina 1mln. Lt

Suma atspindinti imones prestiža 1 mln. Lt

Iš anksto apmoketos sanaudos, kurios teiks imonei naudos ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sanaudoms priskiriami visi išankstiniai apmokejimai už paslaugas, kurios bus suteiktos imonei veliau nei per einanti po ataskaitiniu metu laikotarpi, nes vieneri finansiniai metai yra riba, skirianti ilgalaiki turta nuo trumpalaikio

Ilgalaikio finansinio turto apskaita

Finansinis turtas atspindi tam tikras imones teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitu imoniu veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitu imoniu išleistos akcijos bei obligacijos, kurias isigijo imone. Tokiu budu imone igauna tam tikru teisiu šiuos vertybinius popierius išleidusiu ukio subjektu atžvilgiu.
Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusiu imoniu isipareigojimai atskaitomybe rengianciai imonei, atsirade kai toji suteikia ilgalaike gražintina finansine ar kitokia parama toms imonems. Tokia parama, pavyzdžiui, gali buti lengvatines paskolos šioms imonems paremti. Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pacios imones anksciau išleistos akcijos. Išskirtine šio straipsnio ypatybe ta, kad supirktos nuosavos akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybeje ju nominaliaja verte. Ir tik jei pastaroji nenustatyta faktine isigijimo savikaina (akciju rinkos kaina).
Kitos investicijos apima imones isigytus kitu imoniu vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigu investavimo tikslais isigyta nekilnojamaji ar kilnojamaji ilgalaiki turta.
Kitoms gautinoms sumoms priklauso ivairios gautinos sumos, kurias imone numato gauti veliau nei po ataskaitiniu einanciu metu.

Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikio turto esme

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per viena ataskaitini laikotarpi (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrima trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobudis, kiek imones veiklos aplinkybes. Per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant i to turto kaina. Pvz., aukso bei brangakmeniu atsargos juvelyrineje dirbtuveje, be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali buti kur kas didesne už toje dirbtuveje daugeli metu naudojama ilgalaiki turta – prekystali. Trumpalaikiu turtu gali buti net pastatai, jei jie naudojami ne pacios imones gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujancioje imoneje, kuri pastatu neisigyja naudoti ilga laika, bet nuperka tikedamasi perparduoti tuos pastatus už didesne kaina.
Imoneje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandelyje) fiziškai gali buti ir labai ilga laika, net keleta ar keliolika metu. Taciau pradetas naudoti pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo verte bus perkelta i naujai gaminama produkcija (arba prekybos imonese i perparduodamu prekiu savikaina, arba imones veiklos sanaudas).
Metineje finansineje atskaitomybeje balanse trumpalaikis turtas suskirstytas i keturias grupes:
1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:
1.1.atsargos:
žaliavos ir komplektavimo gaminiai;
nebaigta gamyba;
pagaminta produkcija;
pirktos prekes skirtos perparduoti;
ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;
išankstiniai apmokejimai;
1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.
2. per vienerius metus gautinos sumos:
2.1. pirkeju isiskolinimas;
2.2. pareikalautas, bet neimoketas kapitalas;
2.3. kitos skolos.
3. Investicijos ir terminuoti indeliai:
3.1. nuosavos akcijos;
3.2. kitos investicijos ir terminuoti indeliai.
4. Gryni pinigai saskaitoje ir kasoje.

Atsargu ikainojimas

Atsargu ikainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali tureti nepageidaujamos itakos ateinanciu metu grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansineje atskaitomybeje parodomas ikainojus ji tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria imone sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas. I tokiu budu nustatoma atsargu savikaina iskaiciuojama:
saskaitoje – fakturoje nurodyta atsargu kaina, atmetus visas pirkimo nuolaidas bei netiesioginius mokescius;
atsargu atsivežimo (transportavimo, pakrovimo, iškrovimo) kaina, taip pat pradinio draudimo kelyje išlaidos;
atitinkami mokesciai ir muitai.
Visos kitos išlaidos susijusios su atsargu pirkimu, taip pat turi buti iskaiciuotos i ju savikaina. Praktiškai buna labai sudetinga netiesiogines išlaidas priskirti konkrecioms atsargoms. Todel daugeliu atveju jos itraukiamos i ataskaitinio laikotarpio veiklos sanaudas. Dažniausiai ir bendrasias, ir administracines.
Atsargos ikainojamos ivairiais budais arba metodais. Vienas iš ju – konkreciu kainu metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imanoma nustatyti ir priskirti tu vienetu pirkimo ar pagaminimo savikaina. Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita. Šis metodas reikalautu per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti, už kokia suma pirkta kiekviena sandelyje esanti preke. Jeigu imones sandelyje butu like tiek pat, pvz., 400 vienetu, bet kitomis dienomis pirktu prekiu anksciau pateiktu apskaiciavimai visiškai kitokie. Taikant ši buda galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kurias pati imone mokejo mažiausia kaina (tuo budu ataskaitinio laikotarpio pelnas butu dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant paciai imonei brangiausiai kainavusias prekes (tai butu daroma siekiant parodyti mažesni ataskaitinio laikotarpio pelna, tuo paciu sumažinant ir pelno mokescio suma).
Atsargu ivertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksciausiai pirktu prekiu kainos priskiriamos pirmiausiai parduotu prekiu savikainai. Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusiu prekiu savikainai priskiriamos paskutiniu pirkiniu kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksciausiai pirktos prekes parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksciausiai. Taigi šiu anksciausiai pirktu atsargu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imoneje paprasciausiai nelieka. Šis metodas gali buti taikomas daugelyje skirtingu imoniu, nes dažniausiai pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksciausiai nupirktos atsargos.
Atsargu ivertinimo metodas pagal pirmuju pirkiniu kainas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Šis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotu prekiu savikainai priskiriamos veliausiai piktu prekiu kainos, t.y. daroma prielaida, kad veliausiai pirktos prekes parduodamos pirmiausiai, o anksciausiai pirktu prekiu kaina priskiriama atsargu likucio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Apskaiciuojant parduotu prekiu savikaina vadovaujamasi paskutiniu pirkimu kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos veliausiai nupirktos prekes arba atsargos.

Periodine atsargu apskaita prekybos imonese

Mažmenines ir didmenines prekybos bei perdirbimo imones prekiu ar kitu atsargu verte sudaro didele imones turto dali. Parduotu prekiu savikaina sudaro didžiausia imones sanaudu dali pelno ataskaitoje. Imone gali tureti ne tik prekybos atsargu tiesiogiai iskaiciuojamu i prekybines veiklos sanaudas per parduotu prekiu savikaina. Imoneje gali buti ir daugybe medžiagu arba žaliavu saskaitu. Medžiagos nuo prekiu skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos imones patenka i parduotu prekiu savikaina. Perdirbimo imones vietoj perparduoti skirtu prekiu i parduotu prekiu savikainos rodikli iskaiciuojamos dvi perdirbimo ir prekybos procese sujungiamos i medžiagas ir darbo jega.
Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas priskiriamas skirtingoms grupems, atsižvelgiant i turto naudojimo pobudi. Pvz.: popierius kanceliariniu prekiu parduotuveje yra perparduoti skirta preke, spaustuveje jis butu apskaitomas kaip medžiagos, popieriaus fabrike – kaip nebaigta gamyba, ar pagaminta produkcija, o parduotuves ar spaustuves kontoroje naudojamas popierius abiem atvejais bus apskaitomas kaip atsargos.
Kiekvienai imonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotu prekiu savikaina susije su išlaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas. Bendrasis pelnas, uždirbtas per ataskaitini laikotarpi nustatomas iš visu per ta laikotarpi uždirbtu pajamu atemus parduotu prekiu savikaina. Pastaroji apskaiciuojama iš per laikotarpi parduoti skirtu prekiu vertes (ji lygi pradinio prekiu likucio ir visu ataskaitinio laikotarpio pirkimo sumai) atemus laikotarpio pabaigoje likusia neparduotu prekiu likuti. Kuo didesne likucio savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tuo mažesne parduotu prekiu savikaina ir atitinkamai didesnis bendrasis pelnas. Vadinasi, nuo galutinio likucio ivertinimo priklauso, kokia parduoti skirtu prekiu savikainos dalis bus atimta iš grynuju pardavimo pajamu ir kokia dalis bus perkelta i ateinanti ataskaitini laikotarpi kaip to laikotarpio pradinis prekiu likutis, todel mažiausiai viena karta per metus butina nustatyti atsargu apimti naturiniais prekiu vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaiciuoti ir gautis rezultatus palyginti su buhalterijos informacija. Nors imonej inventorizacija gali atlikti bet kuriuo momentu, (pvz., itarus grobstymu už atsargu apsauga atsakingus asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Inventorizacija susideda iš daliu:
visu turimu prekiu suskaiciavimas, pasverimas ar išmatavimas
kiekvienos prekes kainos nustatymas
atsargu likuciu sumos apskaiciavimas anksciau gautu duomenu pagrindu, ir gauta rezultata palyginimas su buhalterijos duomenimis.
Nuolatines atsargu apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenu apie visas operacijas su kiekviena prekiu partija, registravimas buhalterinese saskaitose. Nuolatines atsargu apskaita pasitvirtina tik apskaitant nedidelius brangiu prekiu judejimus.
Atsargu apskaitos ypatumai perdirbimo imonese
Pagrindine imones perdirbimo funkcija – tai žaliavu, medžiagu bei pirktu detaliu perdirbimas i parduoti skirtas prekes ir šiu prekiu pardavimas. Kiekvienoje imoneje parduotu prekiu savikaina sudaro atsargu pirkimo išlaidu suma ir gamybos sanaudos: kadangi prekybos imones paprastai nieko negamina (išimtis tik perparduoti skirtu prekiu ipakavimas arba labai nežymus ju perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybine išvaizda) atsiranda skirtumu tarp parduotos produkcijos savikainos apskaiciavimo prekybos ir perdirbimo imonese. Pastaresne i parduotos produkcijos savikaina turi buti iskaiciuojama ne tik produkcija gaminant sunaudotu atsargu kaina, bet ir visu atsargu apdorojimo darbo sanaudos (darbo užmokestis, darbo sanaudos) bei kurios kitos gamybos išlaidos. Perdirbimo imonese vedamos triju tipu apskaitos saskaitos: žaliavu ir medžiagu saskaitos, nebaigtos gamybos saskaitos, piniginio turto apskaita.
Žaliavu ir medžiagu saskaitos
Tose saskaitose atsispindintys gamybos elementai perdirbti tampa pagamintos parduoti skirtos produkcijos dalimi. Šios atsargos ikainojamos ju isigijimo savikaina (ivertinant ivairias nuolaidas, gražinimus, atsivežimo išlaidas). Didesnese imonese i atskiru saskaitu grupe išskiriamos komplektavimo gaminiu saskaitos taip numatyta tik saskaitu plane. Kai kuriose imonese šalia žaliavu išskiriamos ir medžiagu saskaitos. Tokios grupes išskyrimas yra technologinis, taciau kiekviena imone pasirenka pati kaip detalizuoti atsargu saskaitas.
Nebaigtos gamybos saskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai. Ju savikaina susideda iš žaliavu kainos bei tu gaminiu apdirbimo išlaidu. Šiuo atveju padarius išlaidas, pajamos neuždirbamos, o sukuriamas turtas nebaigta gaminti produkcija.

Pagaminta produkcija – tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekes, tai trumpalaikis turtas, saugomas imones sandeliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus ji ateinanciais laikotarpiais. Atsargas apskaitant periodiškai, ju išlaidu savikaina nustatoma iš perdirbimui skirtu žaliavu (ju likutis laikotarpio pradžioje plius visi pirkimai per ataskaitini laikotarpi) atemus žaliavu likuti laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizacija.
Atsargu sunaudojimas produkcijai gaminti perdirbimo imonese vadinamas išlaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti, tenkanciai išlaidu dali reikia pripažinti sanaudomis.
Nebaigta gamyba apskaitant periodiškai naudojamasi atsargu apskaitos formule: nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje plius išlaidos, padarytos gaminant produkcija per apskaitini laikotarpi – nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje lygus per ataskaitini laikotarpi pagamintai produkcijai.
Pagamintos produkcijos savikaina. Sunaudota žaliavu savikaina tiesioginio darbo apmokejimo išlaidos ir kitos tiesiogiai su gamybos procesu susijusios išlaidos sudaro pagamintos produkcijos savikaina. Žinodami nebaigtos gamybos saskaitos likucius laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei produkcijos gamybos išlaidas, galime nustatyti pagamintos produkcijos savikaina.
Parduotu prekiu savikaina. Nustacius pagamintos produkcijos savikaina ir žinant pardavimo apimti galima apskaiciuoti ir parduotu prekiu savikaina. Apskaitant atsargas periodiškai tai atliekama dviem etapais:
pagamintos produkcijos savikaina sudedama su pagamintos produkcijos laikotarpio pradžios likuciu, taip apskaiciuojama parduoti skirtu prekiu savikaina;
iš gautos sumos atimamas laikotarpio pabaigoje pagamintos (bet dar neparduotos) produkcijos likutis.
Piniginio turto apskaita
Likvidžiausias yra piniginis turtas ypac reikšmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele. Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje. Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve). Jam skirta balanso turto dalies grupe – gryni pinigai saskaitoje ir kasoje. Saskaitu plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 saskaitos:
Nr. 270 pinigu ekvivalentas;
Nr. 271 saskaitos bankuose;
Nr. 272 kasa;
Nr. 278 perkelimai.
Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pašto ženklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai. Šioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai. Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta. Todel abi šios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone. Visa buhalterine apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta – litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atžvilgiu nuolat keiciasi del tos priežasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje. Kiekvienai imonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais. Saskaitu pale pateikta po viena litine saskaita Nr. 271 saskaitos bankuose (litais) ir Nr. 2720 litai kasoje. Visos pavyzdinio saskaitu plano 27 – osios grupes Pinigai bankuose ir kasoje saskaitos yra turtines ir ju apskaitos objektai atsispindi tokiu budu: apskaitos objektu padidejimas registruojamas tu saskaitu debete, o sumažejimas ju kredite, pvz., išmokejus pinigus iš kasos saskaita Litai kasoje kredituojama, o gavus pinigus i kasa ta pati saskaita debetuojama.
Kartais imonems reikia atideti pinigu kokiam nors didesniam pirkiniui, pvz., automobiliui. Neretai pinigu reikia atideti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigu iplauku sumažejimas, pvz., daugelio imoniu prekes, tiek produkcija, tiek paslaugos daug prasciau perkamos vasara, kai daugelis žmoniu atostogauja ir sumažeja imoniu veiklos apimtis. Pinigu išlaidu tuo metu beveik nesumažeja: reikia moketi už patalpu nuoma, išmoketi darbo užmokescius arba atostoginius, sumoketi visus mokescius. Todel artejant tokiam “ne sezono metui” pravartu dar žiema pradeti kaupti tam tikras pinigu sumas vasaros išmokejimam. Tos pinigu sumos vadinamos fondais. Tuo tikslu reikia ivesti papildomas saskaitas, pvz., Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams, Lt). Žiema ar pavasari, kai imone turi laisvu pinigu buhalteris, sudarydamas fonda, atlieka tokia saskaitu korespondencija atidejimai i fonda sumai.
Debetas Saskaitos bankuose (fondas vasaros išmokejimams Lt) ir kreditas saskaita Kauno banke.
Kiekviena karta, kai i imones saskaita patenka pinigu arba kai jie išmokami iš saskaitos bankas parengia specialu dokumenta. Išraša iš imones saskaitos banke, kuriuo informuoja imone, kiek pinigu pateko i saskaita ir kiek išleista ir nurodo pinigu likuti imones saskaitoje banke.
Dažniausia keleta dienu po išrašo gavimo bankas imonei perduoda ir pacius rinkimo dokumentus, kuriu pagrindu anksciau buvo išrašytos sumos i imones saskaita ir tai atsispindejo banko išraše. Buhalteriai gave pirminius dokumentus atlieka irašus saskaitose, t.y. nurodo saskaitu korespondencijas.
Trumpalaikiu skolu imonei apskaita
Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio imones turto dalis – treciu asmenu skolos imonei. Trumpalaikes skolos imoneje atvaizduojamos balanso turto dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinu sumu grupe. Ta grupe apima tokius straipsnius:
pirkeju isiskolinimas;
kitos gautinos sumos (iš ju pareikalautas, bet ne imoketas kapitalas ir kitos skolos).
Trumpalaikes pirkeju skolos ne veliau kaip per einanti po ataskaitiniu finansiniu metu ataskaitini laikotarpi gautinos iš pirkeju sumos – sudaro didžiausia per vienerius metus gautinu sumu dali. Pirkeju skolos – viena iš likvidžiausiu imones turto sudedamuju daliu – atsiranda, kai imone prekes savo pirkejams parduoda skolon. Prekes parduodancios imones taiko tokia lengvata pirkejams, noredamos kuo daugiau ju pritraukti. Pirkejui toks prekiu pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmes yra ne kas kita, kaip be procentinis kreditas: už tokiu budu nupirktas prekes nereikia sumoketi nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigu, kuriuos skolinantis iš banko reiketu moketi palukanas. Už prekybines skolas jokiu palukanu pirkejas nemoka, išskyrus ta atveji, kai prekes perkamos išsimoketinai.

Leave a Comment