ĮžangaSis paskaitų konspektas skiriamas verslo vadybos ir turizmo vadybos specialybių studentams. Buhalterinės apskaitos mokėjimas nulemia veiklos sėkmę. Norint sėkmingai valdyti, reikia mokėti vesti apskaitą, žinoti jos pagrindus, įstaty¬minį reglamentavimą, būti susipažinus su apskaitos vedimo or¬ganizavimu, analizės pagrindais.Ši mokymo priemonė padės įsisavinti principus, kuriais grin¬džiama laisvos rinkos šalių apskaita, suvokti turto ir nuosavy¬bės esmę, suprasti finansinės atskaitomybės prasmę, jos rengi¬mo bei skelbimo principus. Konspekte išdėstyta medžiaga padės išmokti naudoti sąskaitas bei kitus apskaitos registrus, pildyti dokumentus, apskaičiuoti veiklos rezultatą. Susipažinsi¬te su apskaitos vedimo ypatumais skirtingų tipų įmonėse.Kad sėkmingai įgytumėte šiuos pagrindus, visą konspekte iš¬dėstytą medžiagą skaitykite nuosekliai, labai dėmesingai, išmo¬kite pateiktas sąskaitas, sąvokas, apibrėžimus. Savarankiškai atlikite nurodytus pavyzdžius.
I SKYRIUSBENDROJI APSKAITOS SAMPRATA IR APSKAITOS PRINCIPAI
1.1 Apskaita rinkos ekonomikos sąlygomisApskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą. Apskaita teikia informaciją apie: materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudoji¬mą; apie atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis ir asmenimis; apie svar¬biausių ekonominių rodiklių (produkcijos, darbo našumo, darbo užmo¬kesčio, savikainos, pelno, rentabilumo) ir kitų formavimąsi; apie ūkinės finansinės veiklos rezultatus. Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente. Apskaitos doku¬mentai ir registrai yra svarbiausi ir patikimiausi informacijos šaltiniai kon¬trolei, analizei ir visai valdymo sistemai.Apskaitos procesą galima skirstyti į 4 etapus:1. Tai ūkinių operacijų stebėjimas, matavimas ir registravimas. Šios apskaitos etapo dalys atsispindi pirminiuose dokumentuose.2. Apskaitinės informacijos, esančios pirminiuose dokumentuose, sisteminimas, techninis apdorojimas ir grupavimas.3. Rengiamos ataskaitos (metinė, ketvirtinė ir mėnesinė atskaito¬mybė).4. Apskaitos ir atskaitomybės duomenys panaudojami valdymo po¬reikiams.
1.2 Finansinės apskaitos informacijos naudotojai
Apskaitos rūšysPalyginimo požymis Finansinė apskaita Valdymo apskaitaTikslai Nuolat stebėti ir pateikti apibendrintai finansinėje atskaitomybėje išoriniams bei vidiniams vartotojams informaciją apie įmonės turtą, nuosavybės struktūrą bei finansinę būklę Teikti informaciją įmonės valdytojams, kurie ja remdamiesi, priima konkrečius valdymo sprendimus bei tikrina, kaip jie įgyvendinamiAtaskaitų ir pranešimų pobūdis Reglamentuotos formos finansinės ataskaitos, kurių turini derina netgi įvairios valstybės Detalūs pranešimai valdymo personalui parengiami individualiai kiekvienoje įmonėje valdytojams patogiausia formaInformacijos naudotojai Vidiniai – įmonės valdymo darbuotojaiIšorini ai – savininkai ir potencialūs savininkai (akcininkai), kiti investitoriai, bankai, kompanionai ir potencialūs partneriai, valstybinės įstaigos, profsąjungos Vidiniai – įmonės valdymo darbuotojaiIšoriniams interesantams menedžmento apskaitos duomenys neteikiamiReglamentavimo laipsnis Valstybė nustato, kokie rodikliai turi atsispindėti korporacijų (atvirųjų akcinių bendrovių) skelbiamoje atskaitomybėj e NereglamentuojamasAtskaitų ir pranešimų periodiškumas Periodiškai (būtina kartą per metus, kartais kiekvieną ketvirtį) Duomenys formuojami pagal įmonės valdymo personalo poreikįMato vienetai Dominuoja piniginis matas, labai retai – natūriniai Įvairūs natūriniai, piniginiai bei darbo mataiTyrimo objektas Įmonė Įmonė bei jos padaliniai, taip pat atskirų gaminių rūšys
1.3 Įmonių klasifikavimas
1.4 Apskaitos objektasApskaitos objektas nusako, ką įmonė turi nagrinėti ir apskaityti. Apskai¬tos objektas susideda iš elementų:1. luitas2. Turto sudarymo šaltiniai3. Ūkiniai procesai4. Ūkinių procesų rezultataiTurtas – tai pagrindinės priemonės, gamybos atsargos, nebaigta gamyba, pagrindinė gamyba, gatava produkcija, prekės, pinigai, vertybiniai popieriai.Turto susidarymo šaltiniai:– pelnas;– akcinis ir įstatinis kapitalas;– įvairūs fondai;– kreditoriniai įsiskolinimai (bankui, tiekėjams, darbuotojams, biudžetui);– įsiskolinimas socialiniui draudimui
Ūkiniai procesai – tai pagrindiniai tiekimo, gamybos ir pardavimo procesai.Ūkinių procesų rezultatai – pelnas arba nuostolis.
1.5 Apskaitos metodasApskaitos metodas yra vieninga sistema būdų, kuriais apskaitos objektai nenutrūkstamai atvaizduojami ir apibendrinami piniginiu įkainojimu pa¬gal kokybiškai vienodus požymius. Apskaitos metodas susideda iš šių ele¬mentų:1. Dokumentavimas2. Inventorizavimas3. Įkainojimas4. Kalkuliavimas5. Sąskaitos ir dvejybinis įrašas6. Balansas7. Atskaitomybė
1.6 Bendrieji apskaitos principai ir reikalavimai apskaitinei informacijai formuotiLietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reglamentuojami bendrieji apskaitos principai TAS reglamentuojami bendrieji apskaitos principai Reikalavimai apskaitinei informacijai formuotiĮmonės besitęsiančios veiklos Apskaitos pastovumo Pajamų ir sąnaudų kaupimo Įmonės besitęsiančios veiklos Periodiškumo Pastovumo Piniginio įkainojimo Išlaidų (savikainos) Duomenų kaupimo Pajamų registravimo Palyginimo Optimalumas Svarbumas Konservatyvumas Ažūriškumas Patikimumas
Bendrieji apskaitos principai (BAP) – tai teiginių, sudarančių finansinės apskaitos pagrindą, visuma.Principai:1. Įmonės (ekonominio objekto) – įmonė yra atskiras ekonominis vie¬netas ir finansinėje atskaitomybėje įmonės turtas turi būti atskirtas nuo savininko.2. Tęsiamos veiklos – teigia, kad įmonė artimiausiu metu nebus likvi¬duota.3. Periodiškumo – įmonės veikla gali būti suskirstyta dirbtinai į peri¬odus, kad būtų galima gauti informaciją, susijusią su konkrečiais ataskaitiniais laikotarpiais.4. Pastovumo principas – teigia, kad apskaitos metodika būtų stabili pakankamai ilgą laikotarpį, kad būtų galima nustatyti objekto būk¬lę, kiekį, juos apskaityti ir nustatyti pasikeitimus.5. Piniginio įkainojimo – taikant šį principą apskaitoje visi atsargų, turto bei veiklos pakitimai matuojami pinigais.6. Išlaidų (savikainos) – numato, kad turto ir paslaugų įvertinimo bazė yra jų įsigijimo išlaidos. Produkcijos gamyba atspindima pagal faktines išlaidas.Faktinės išlaidos – tai pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudoji¬mas, skolų atsiradimas, susijęs su produkcijos ar paslaugų pagaminimu.7. Duomenų kaupimo – ūkiniai faktai fiksuojami tuo metu, kai jie įvyksta, tai yra išlaidos, fiksuojamos apskaitoje tuo momentu, kai jos buvo padarytos nepriklausomai nuo to, ar buvo kokios nors pinigi¬nės išmokos.Pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos arba atliktos paslaugos, neatsižvelgiant į tai ar jos buvo apmokėtos ar ne.8. Pajamų registravimo – apibūdina pajamų šaltinius ir jų komponen¬tus, pajamų matavimo ypatumus ir laiką, kai pajamos laikomos už¬dirbtos.Pajamos – atsiranda pardavus produkciją, atlikus darbus, suteikus pa¬slaugas ar iš įmonės komercinės ir investicinės veiklos. Jos matuojamos pinigų suma, gauta iš pirkėjo arba gauto turto ir paslaugų kaina.9. Palyginimo – jis apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįs¬tamos sąnaudos. Sąnaudomis tampa ta išlaidų dalis, kuri yra patirta gaminant produkciją ar atliekant paslaugas, parduotas ataskaitiniu laikotarpiu.Pagrindinė principo esmė ta, kad apskaitoje pripažįstamos ir palyginamos tik to laikotarpio pajamos ir sąnaudos.
II. SKYRIUSĮMONĖS EKONOMINĖ PADĖTIS IR JOS ATSISPINDĖJIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
2.1 Turto sąvoka apskaitojeTam, kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi disponuoti tam tikru pradiniu turtu-dažniausiai pinigais, už kuriuos galėtų įsigyti tam tikslui būtinų ekonominių išteklių.Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuojama, įmonė tikisi gauti naudą ateityje.Tik tie ekonominiai ištekliai, kurie turi konkretų savininką ir kuriuos įmonė įsigyja, sumokėdama už juos pinigus arba iškeisdama į kokį nors kitą savo turtą, yra apskaitomi, o per tam tikrą laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos palyginamos su ta turto dalimi, kuri buvo sunaudota toms paja¬moms uždirbti.Turto klasifikavimas pateiktas 2.1 lentelėje.Visas turtas suskirstytas į tam tikras grupes.Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas reikš¬mingas, nes dažniausiai tik už pinigus įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalin¬gų gėrybių, pinigais apmoka darbuotojui už darbą, bankui- palūkanas už paskolas ir panašiai.Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja lėšas. Todėl toks turtas turi būti apskaitomas ir išskiriamas iš turto visumos.Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Todėl reikia pavyzdžiui: įrengimus grupuoti į veikiančius, atsarginius ir neveikiančius.
Turto klasifikavimasKlasifikavimo požymis Turto grupės Pagal naudojimo laiką Trumpalaikis, ilgalaikis Pagal piniginę išraišką Piniginis, nepiniginis Pagal materialinę išraišką Materialus, nematerialus Pagal naudojimo pobūdį (turto paskirtį) Pinigai, skolos įmonei, atsargos, mašinos, įrengimai, pastatai ir statiniai, žemė ir kitas turtasPagal užbaigtumo laipsnį Žaliavos, nebaigta gamyba, gatavi gaminiai
Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje. Šiuo požiūriu visos įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.Ilgalaikis turtasIlgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų. Sa¬vo vertę į gamybos kaštus perkelia netiesiogiai, per nusidėvėjimą.Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (dau¬gelyje valstybių jis sudaro vienerius metus), kuriam pasibaigus, apskaičiuo¬jamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis. Šį skirtumą (gautą pelną) tarp uždirbtų per šį laikotarpį pajamų ir patirtų sąnaudų vals¬tybė apmokestina. Todėl būtina tiksliai nustatyti, kokios sąnaudos buvo patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Tio tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius. Todėl ap¬skaitoje turi atsispindėti kokia ilgalaikio turto dalis buvo sunaudota per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai.Ilgalaikis turtas skirstomas taip:1. Ilgalaikis materialus turtas;2. Ilgalaikis nematerialus turtas;3. Ilgalaikės finansinės investicijos.1. Ilgalaikį materialinį turtą sudaro pagrindinis turtas (pagrindinės prie¬monės) ir nebaigta kapitalinė statyba.l. l Pagrindinis turtas – tai ilgalaikio naudojimo ir palyginti didelės ver¬tės daiktai.Pagrindiniam turtui priklauso: darbo priemonės, žemė, ilgalaikio nau¬dojimo negamybinės paskirties daiktai (pavyzdžiui: gyvenamieji namai, kultūrinės paskirties pastatai bei inventorius).Pagrindinės priemonės vadinamos aktyviąja turto dalimi arba aktyvais, todėl, kad šios priemonės dalyvauja gamyboje ir iš jų tikimasi gauti pelno.Pagrindines priemones sudaro: pastatai, įrengimai ir darbo mašinos, kėlimo ir transportavimo priemonės, matavimo, reguliavimo, kontrolės prietaisai, skaičiavimo technika, gamybos inventorius, kurio eksploatavi¬mo laikas ilgesnis už metus.Pagrindinės priemonės gali būti įvertinamos keliais būdais:1.1.1 Pagal įsigijimo vertę1.1.2 Pagal likutinę vertęĮsigijimo vertė arba pradinė įsigijimo kaina tai yra pagrindinių priemo¬nių įvertinimas tomis kainomis, kuriomis jie buvo pirkti. Taip pat įvertina¬ma pristatymo, transportavimo kaina, jų sumontavimas įmonėje, paruoši¬mas darbui.Likutinė vertė apskaičiuojama iš pagrindinių priemonių įsigijimo vertės atėmus jų nusidėvėjimą.
Pagrindinių priemonių vertės sumažėjimas dėl nusidėvėjimo ir laiko veiks¬nių įtakos įvertinamas per nusidėvėjimą. Suma, kuria pagrindinės priemonės nusidėvi iš esmės yra įmonės ūkinės veiklos išlaidos. Pagrindinių priemonių nusidėvėjimo suma skaičiuojama per visą šių priemonių tarnavimo laiką ir kiekvienam konkrečiam laikotarpiui įvertinama tam tikra suma.1.2 Nebaigtą kapitalinę statybą sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai). Užbaigus darbus, ši turto dalis virsta pagrindiniu turtu.2. Nematerialus turtas – viena iš ilgalaikio turo rūšių. Jis neturi materia¬laus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Nematerialiam turtui priklauso įsigyti patentai, presti¬žas, licencijos, prekybiniai ženklai, mokslo tiriamųjų darbų ataskaitos bei kita dokumentacija, teisės naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtiniais iš¬tekliais, pastatais, įrenginiais.Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte. Šio turto vertė nurašoma atsižvelgiant į prognozuojamą jo naudojimo laiką.3. Įmonės neapyvartinio turto dalį sudaro ilgalaikės finansinės investici¬jos. Tai ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Investicijų laikotarpiu šios lėšos nedalyvauja įmonės apyvarto¬je. Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma. Nurodytos lėšos priklauso savai įmonei ir gali būti grąžintos į apyvartą.Trumpalaikis turtasTrumpalaikiu turtu laikomas toks, kuris yra paverčiamas grynaisiais pinigais per laikotarpį, neviršijantį vienerių metų, ir kuris savo vertę į produkcijos gamybos kaštus perkelia iš karto, per vieną apyvartinių lėšų ciklą.
Trumpalaikio turto grupės:1. Pinigai2. Trumpalaikės investicijos3. Pirkėjų įsiskolinimai4. Atsargos5. Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos
1. Pinigais laikomi pinigai įmonės kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie vertybiniai popieriai. Visi šie elementai priskirti turtui, nes turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.2. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali gana lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną.3. Pirkėją įsiskolinimai (skolos įmonei)-parodo pinigų kiekį, kurį įmonė tikisi surinkti iš savo produkcijos pirkėjų ar klientų, kuriuos ji aptarnauja.4. Atsargos rodo įmonės turimų žaliavų, medžiagų, gaminių ir prekių kiekį, kurį įmonė naudoja gamyboje ar ketina parduoti savo vartotojams.Atsargos būna: gamybinės ir prekybinės.Gamybinės- apibūdina žaliavų, medžiagų, detalių kiekį, reikalingą ga¬mybos procesuose, prekybinės- gatavų gaminių kiekį.5. Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos – išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma. Jos sudaro labai mažą dalį įmonėje.Disponuoja reiškia tą faktą, kad įmonė savo veikloje naudoja ne tik nuosavą, bet ir skolintą turtą, įsipareigodama vėliau jį grąžinti ir atsilygti už naudojimąsi.
2.2 Nuosavybės esmė apskaitojeKiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo ap¬skaityti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Priklausomybė tarp turto ir nuosa¬vybės išreiškiama apskaitos lygybe:Turtas = NuosavybėNuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šal¬tiniu, tai yra apibūdinama, kas konkrečiai steigiant įmonę įdėjo turtą. Nuosavybė gali būti:Savininkų nuosavybėJei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonės ūkininka¬vimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto sumažėjimu.Todėl savininkų nuosavybės pasikeitimą galima pavaizduoti taip:Nuosavo kapitalo pasikeitimas Didina mažina
Taigi savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo išjos veiklos disponuodami visu turtu. Jeigu įmonė veikia, tai savininkas gali išimti ne tik visą įdėtą turtą, bet ir tai, ką įmonė uždirbo.Mokėtinos sumos ir įsipareigojimaiBe savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Tuo atveju atsi¬randa skolintojų nuosavybė, kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei skolintojai. Dažniausiai mokėtinas sumas ir įsipareigojimus suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pvz.: skolą bankui ar tiekėjams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais. Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pvz.: įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad skolintojų nuosavybė atsiranda dėl tikslingos įmonės veik¬los praeityje, pvz.: todėl, kad įmonė pasiskolino pinigų iš banko, gavo pre¬kių iš tiekėjų arba klientas sumokėjo iš anksto už būsimas paslaugas.Taigi nuosavybė apskaitoje skirstoma į savininkų ir skolininkų, todėl apskaitos lygybė bus užrašoma taip:Turtas = Nuosavas kapitalas + Mokėtinos sumos ir įsipareigojimaiLygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums kas kon¬krečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo jį disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ii kam priklauso įmonės turto. Apskaito¬je negali egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Tik kartu šios dvi lygybės pusės įgyja prasmę.Viskas kas priklauso įmonei yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo įmonė dispo¬nuoja. Taigi iš viso turto, priklausančio įmonei, atėmę pasiskolintąjį, grą¬žintiną kreditoriams, gausime savininkų nuosavybę – tai, ką jie įdėjo į įmonę bei ką uždirbo, panaudodami visą įmonės dispozicijoje esantį turtą.Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė apskaitoje apibūdinama kaip turtas, kuris lieka įmo¬nei gražinus skolas.Nuosavas kapitalas = Turtas – Mokėtinos sumos ir įsipareigojimaiPažymėsime nuosavybės esmę individualiose įmonėse, ūkinėse bendri¬jose bei akcinėse bendrovėse. Priklausomai nuo verslo organizavimo for¬mų, savininkų nuosavybė turi tam tikrų skirtumų.
Nuosavybės esmė personalinėse įmonėse, ūkinėse bendrijose, akcinėse bendrovėse
Nuosavybės esmė individualiose įmonėsePanagrinėsime personalinę R. Kalvio įmonę, kurios savininkas taiso avalynę.Žinome, kad vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvai¬rūs apyvokos daiktai ir kt.) ir įmonės turtas yra atskirti. Šios įmonės tur¬tą sudaro: patalpos 20000 litų, instrumentai 10000 litų, įvairios medžia¬gos 5000 litų bei dalis pinigų 12000 litų įdėta į šią įmonę paties savinin¬ko. 15000 litų R. Kalvis pasiskolino iš banko, nes pirko įrengimų. Taigi šios įmonės apskaitos lygybė turi atrodyti taip: Turtas = Savininkųnuosavybė + Skolintojųnuosavybė
Patalpos + Instrumentai + Medžiagos + Pinigai = J. Veikiokapitalas + Skolabankui
20000 10000 5000 12000 32000 15000
Matome, turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja ši įmonė, o nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso turtas.Individualios įmonės savininko nuosavybę išreiškiame terminu kapita¬las, kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Savi¬ninkui priklausys ir gautas rezultatas: pelnas arba nuostolis.Nuosavybės esmė ūkinėse bendrijosePanagrinėsime ūkinę bendriją “Guolis”. Šios įmonės savininkai yra du asmenys: J. Veikys ir V. Šaulys. Įmonė taiso mašinas. Įmonės turtą sudaro: garažas 15000 litų, įrengimai 55000 litų, atsarginės dalys 25000 litų, in¬strumentai 20000 litų, pinigai 10000 litų. Nuosavybės pusė atrodo taip: banko paskola 18000 litų. J. Veikio įnešto į įmonę turto vertė-40000 litų, kito savininko V. Šaulio-67000 litų.Apskaitos lygybė atrodys taip: Turtas = Savininkųnuosavybė + Skolintojųnuosavybė
Patalpos + Įrengimai + Atsarginėsdalys + Instrumentai + Pinigai = J. Veikiokapitalas + V. Šauliokapitalas + Skolabankui
15000 55000 25000 20000 10000 40000 67000 18000
Ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimo į įmonę dydį.Savininkų nuosavybė, mūsų atveju J. Veikio ir V. Šaulio kapitalas, paro¬do ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį.Gautą ūkininkavimo rezultatą pelną (nuostolį) savininkai pasidalins pagal įnešto į įmonę turto dalį. Todėl savininkų nuosavybės dalyje fiksuoja¬ma, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui. Didesnis turtas už¬dirba didesnę pelno dalį. Toks skirstymas svarbus ir įmonės likvidavimo atveju, nes pirmiausia grąžinamos visos skolos, o likęs turtas (savininkų nuosavybė) paskirstomas proporcingai kiekvienam savininkui pagal jo dalį visame įmonės turte.
Nuosavybės esmė akcinėse bendrovėsePanagrinėsime akcinę bendrovę “Vėsuma”. Tam, kad įsigytų turtą įmo¬nė išleidžia ir parduoda akcijas. Įmonės savininkai yra asmenys, įsigiję jos akcijų.Apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus vadinsime akciniu kapitalu.Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklau¬so savininkams (akcininkams).Savininkų nuosavybei priklauso ir įmonės ūkininkavimo rezultatas – pelnas arba nuostolis.Kiekvienais metais įmonė gaudama pelną, gali pasirinkti, ar visą pelną išmokėti akcininkams kaip atlyginimą už investuotą turtą (toks išmokėji¬mas akcininkams vadinamas dividendais), ar tik dalį jo skirti dividendams, kitą paliekant įmonėje ir taip plečiant jos veiklą. Sėkmingai veikianti įmo¬nė dažniausiai rinksis antrąjį variantą.Neišdalytas akcininkams pelnas vadinamas nepaskirstytuoju pelnu.Taigi savininkų nuosavybė akcinėse bendrovėse atrodys taip: Akcininkų nuosavybė:Akcinis kapitalas 70000 lt.Nepaskirstytasis pelnas 18000 lt.Išviso: 88000 lt.
Toks akcininkų nuosavybės išskaidymas reikalingas todėl, kad skirtingi šių dalių susidarymo šaltiniai: akcinis kapitalas parodo įmonės savininkų investuotą turtą, o nepaskirstytasis pelnas-turto prieaugį iš įmonės veiklos.Pvz.: AB “Vėsuma” turtą sudaro: žemė 40000 litų, pastatai 30000 litų, įrengimai 20000 litų, medžiagos 15000 litų, pinigai 10000 litų. Tam, kad įmonė įsigytų šį turtą, įmonė išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 70000 litų. Įmonė turi skolų. Tai skola tiekėjams 12000 litų ir kitos ilgalaikės skolos 15000 litų.Šios įmonės apskaitinė lygybė atrodo taip: Turtas = Savininkųnuosavybė + Skolintojųnuosavybė
Žemė + Pastatai + Įrengimai + Pinigai + Medžiagos = Akciniskapitalas + Nepaskirstytasispelnas + Skolatiekėjams + Ilgalaikėsskolos
40000 30000 20000 10000 15000 70000 18000 12000 15000
Įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. Sumaniai naudodamasi sko¬lintu turtu įmonė gali pasiekti gerų rezultatų. Pvz.: neapmokėjus iš karto tiekėjui už žaliavas, įmonė naudojasi ir žaliavomis ir pinigais, kuriuos sko¬linga pardavėjui. Be to už tokias skolas, įmonė nemoka palūkanų. Tačiau skolas įmonė turi padengti sutartyje numatytais terminais, kitaip įmonė turės mokėti delspinigius, ir kitą kartą už prekes teks sumokėti iš anksto.
Visai kita įmonės skola bankui. Jas reikia grąžinti laiku ir sumokėti palūkanas už teisę laikinai naudotis pasiskolintais pinigais. Prieš skolinan¬tis pinigus įmonė turi žinoti, kad ji pretenduos tik į tą pelno dalį, uždirbtą skolintuoju turtu, kuris liks apmokėjus skolas (pvz.: palūkanas už banko kreditus, nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis, įrengimais ar trans¬porto priemonėmis).2.3 Apskaitos lygybė2.3.1 Ūkinės veiklos rezultatai ir apskaitos lygybė
Turtas = Savininkų nuosavybė + Skolintojų nuosavybė
Ši lygybė visuomet išlieka, nes kiekvienas turtas kam nors priklauso nuosavybės teise, tačiau dėl ūkinės veiklos keičiasi lygybės struktūra: didėja arba mažėja atskiros turto sudėtinės dalys, kinta ir nuosavybės struktūra.Pasikeitimų pavyzdžiai:1. Įmonė nusiperka stakles ir sumoka už jas pinigus. Šiuo atveju pasikeičia turto struktūra: sumažėja pinigų, padaugėja staklių. Lygybė išlieka.2. Įmonė įsigyja skolon įrengimų, įsipareigodama apmokėti kitais metais. Šiuo atveju padidės skola ir padidėja įrenginių. Lygybė išlieka.3. Įmonė perduoda neatlygintai (padovanoja) kitai įmonei padėvėtas stakles. Šiuo atveju sumažėja įmonės turtas ir savininkų nuosavybė.4. Keičiasi nuosavybės straipsnių struktūra, vienas nuosavybės straipsnis padidėja kitas sumažėja.
2.3.2 Ūkinių operacijų įtaką apskaitinei lygybeiKiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz.: žaliavų pirkimas, nuostoliai dėl gaisro, produkcijos pardavimai ir panašiai. Šie faktai skirstomi į ūkinius įvykius ir ūkines operacijas.Utiniais įvykiais laikomi tokie nuo įmonės valios nepriklausomi ūkiniai faktai, kurie pakeičia įmonės turto apimtį ir (ar) struktūrą, pvz.: nuos¬toliai dėl gaisro ar kitos stichinės nelaimės, medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties (sudžiūvimo ir panašiai).Ūkinėmis operacijomis yra laikoma tikslinga įmonės personalo veikla, siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų, keičianti turto ir (ar) nuosa¬vybės apimtį ir (ar) sudėtį.Įmonės turto bei nuosavybės pasikeitimai turi būti parodyti apskaitoje. Įmonės būklę galima atvaizduoti apskaitinė lygybe.
Ūkinių operacijų įtaka akcinės bendrovės apskaitinei lygybeiPateikiame AB “Vėsa” xxx1 metų sausio, vasario mėnesių ūkines operacijas.1.xxx1 m. sausio 2 d. akcinė bendrovė “Vėsa” išleido ii pardavė paprastųjų akcijų už 30000 litų.2.xxx1 m. sausio 5 d. įmonė įsigijo žemės už 15000 litų i r pastatų už 9000 litų.3.xxx1 m. sausio 7 d. įmonė įsigijo įrengimų už 4000 litų skolon.4.xxx1 m. sausio 10 d. įmonė “Vėsa” įsigijo įvairių žaliavų (molio, smėlio, dažų, kuro) už 3000 litų. Pagal pardavimo sąlygas įmonė privalo sumokėti tiekėjams per 15 dienų.5.xxx1 m. sausio 14d. įmonė “Vėsa” gauna 8000 litų paskolą iš banko.6.xxx1 m. sausio 20 d. įmonė “Vėsa” grąžina dalį skolos 2000 litų tiekėjams už sausio 7 d. įsigytus įrengimus.7.xxx1 m. sausio 24 d. įmonė “Vėsa” sumoka skolą tiekėjams už sausio 10 d. įsigytas žaliavas.8.xxx1 m. vasario 3 d. įmonė pardavė produkcijos už 10000 litų. Klientai įmonei sumokėjo grynaisiais pinigais.9.xxx1 m. vasario 8 d. įmonė grąžino dalį skolos 4000 litų bankui. (Šią paskolą įmonė gavo sausio 14 d.)10. xxx1 m. vasario 16 d. įmonė sumokėjo 1000 litų už įmonės pastato remontą. (Šios išlaidos laikomos einamojo remonto są¬naudomis).11.xxx1 m. vasario 26 d. įmonė “Vėsa” pardavė produkcijos sko¬lon už 8000 litų.12.xxx1 m. vasario 27 d. klientai sumokėjo dalį skolos 4000 litų įmonei už vasario 26 d. įsigytą produkciją.13. Per laikotarpį nuo xxx1 m. sausio l d. iki xxx1 m. vasario 28 d. įmonė patyrė tokias sąnaudas:– sunaudojo žaliavų produkcijai gaminti už 2500 litų;– sumokėjo patalpų nuomą 1200 litų;– sumokėjo už sunaudotą elektros energiją 1000 litų;– darbuotojams sumokėjo darbo užmokestį 4000 litų;– sumokėjo ryšių skyriui 200 litų už naudojimąsi telefonu.
Ūkines operacijas užregistruojame apskaitinėje lygybėje. Turtas = Savininkųnuosavybė + Skolintojųnuosavybė
OperacijosNr. Pinigai + Žemė + Pastatai + Įrengimai + Žaliavos + Skolaįmonei = Akciniskapitalas + (+ pajamos)(- sąnaudos) + Skolatiekėjams + Skolabankui1. +30000 +30000 01 02 30000 30000 2. -24000 +15000 +9000 – 01 05 6000 15000 9000 30000 3. – – – +4000 – +4000 01 07 6000 15000 9000 4000 30000 4000 4. – – – – +3000 – +3000 01 10 6000 15000 9000 4000 3000 30000 7000 5. +8000 – – – – – – +800001 14 14000 15000 9000 4000 3000 30000 7000 80006. -2000 – – – – – -2000 –01 20 12000 15000 9000 4000 3000 30000 5000 80007. -3000 – – – – – -3000 –01 24 9000 15000 9000 4000 3000 30000 2000 80008. +10000 – – – – – (+10000) – –02 03 19000 15000 9000 4000 3000 30000 (+10000) 2000 80009. -4000 – – – – – – – -400002 08 15000 15000 9000 4000 3000 30000 (+10000) 2000 400010. -1000 – – – – – (-1000) – –02 16 14000 15000 9000 4000 3000 30000 (+10000)(-1000) 2000 400011. – – – – – +8000 – (+8000) – –02 26 14000 15000 9000 4000 3000 8000 30000 (+18000)(-1000) 2000 400012. +4000 – – – – -4000 – – – –02 27 18000 15000 9000 4000 3000 4000 30000 (+18000)(-1000) 2000 400013. -6400 – – – -2500 – – -8900) – –02 28 11600 15000 9000 4000 500 4000 30000 (+18000)(-9900) 2000 4000
Turtas iš viso: 44100 Nuosavybė iš viso: 44100
2.4 Įmonių finansinė atskaitomybė2.4.1 Ekonominiai procesai finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje: svarbiausios kategorijos ir esmė
Gamyba apskaitos prasme suprantama kaip pelno gamyba ar jo uždir¬bimas. Gamyba apima:– perpardavimą, kai vertybės perkamos, norint vėliau jas parduoti kitiems pirkėjams, šių prekių neperdirbant, nebent kiek pageri¬nant jų vartojamąsias savybes ar prekine išvaizdą;– paslaugų teikimą, kai įmonė tretiesiems asmenims teikia nematerialias paslaugas;– perdirbimą, kai iš pirminių žaliavų, atliekant įvairias technologi¬nes operacijas, gaminami produktai, kurie vėliau parduodami tre¬tiesiems asmenims.Kalbant apie įvairias gamybos atmainas, dažnai vartojami pirkimo ir par¬davimo terminai, kurie buhalterinėje apskaitoje įgyja konkrečią prasmę. Taigi, prisiminkime, kad:– PIRKIMO terminai vartojamas, kai norima pabrėžti, kad kurios nors vertybės perkamos, turint tikslą jas parduoti.– PARDAVIMO terminai vartojamas, norint pabrėžti, kad parduoda¬mos prekės, kurios buvo anksčiau nupirktos norint parduoti tretie¬siems asmenims.– ĮSIGIJIMO terminas vartojamas, norint pasakyti, kad ve:rtybės per¬kamos, siekiant panaudoti įmonės veikloje.Parduodamas prekes įmonė perka, o perleidžiamą turtą – įsigyja.
2.4.2 Finansinės atskaitomybės turinys ir jos rengimo bei skelbimo principai. Įmonių atskaitomybės klasifikavimas
Pagal paskirtį visa atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokes¬tinę, statistinę ir kitą (specialiosios paskirties).Finansinei atskaitomybei priskiriamos penkios finansinės ataskaitos. (Šios ataskaitos bus paaiškintos kitame skyrelyje)Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socia¬linio draudimo įstaigoms ir kitoms. Šioje atskaitomybėje išvedami ne tik¬rieji, bet apmokestinamieji įmonės veiklos rezultatai. Pavyzdžiui.: pelnas prieš apmokestinimą, nuo kurio skaičiuojame pelno mokestį, socialinio draudimo įmokos.Dabar Lietuvoje visos įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pil¬do tik mokestinę atskaitomybę.Jeigu to reikalaujama, speciali atskaitomybė (greta finansinės) turi būti pateikiama valstybės statistikos įstaigoms. Ją rengia nebūtinai buhalterijos darbuotojai, nes ši apskaitos rūšis dažnai apima pavyzdžiui pinigais neiš¬matuojamus dalykus, tokius kaip darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija ir panašiai.Specialios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spek¬trą. Šiose ataskaitose pateikiami menedžmento apskaitos duomenys. Pa¬vyzdžiui: gamtos apsaugos institucijoms-duomenis apie teršalų išmetimą į atmosferą, bei vandenį, liftus prižiūrinčioms tarnyboms-informacija apie šių transporto priemonių kiekį, techninę būklę ir panašiai.Pagal turinį ir periodiškumą atskaitomybė gali būti suskirstyta į metinę, ketvirtinę, mėnesinę, savaitinę arba dekadinę, neperiodinę – rengiamą pagal pa¬reikalavimą.Metinę finansinę atskaitomybę rengia visos įmonės. Tačiau įmonė ren¬gia tarpines ataskaitas-ketvirtinės finansinės atskaitomybės formas. Kiek¬vienam ketvirčiui pasibaigus atsiskaitoma ne už vieną ketvirtį, bet už visus praėjusius nuo kalendorinių metų pradžios, didėjančia tvarka.Įmonės, kuriose apskaita kompiuterizuota, vidaus vartotojams rengia ir labai sutrumpintas mėnesines, dekadines ar net savaitines finansines ata¬skaitas.Gali būti rengiamos neperiodinės ataskaitos, kurios reikalingos parei¬kalavus teismams, bankams, kai įmonė prašo iš jų kreditų ir kitko.Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalo¬mą viešai skelbti.Viešas skelbimas – reiškia, kad akcininkų susirinkime galima supažin¬dinti su metine finansine ataskaita.Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į pilnąją ir sutrumpintąją.
2.4.3 Metinės finansinės atskaitomybės sudėtisFinansinė atskaitomybė – tai dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę įvairiais as¬pektais.
Ataskaitose atsispindi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai. Smulkiau šie klausimai aptariami paaiškinamajame rašte, kuris taip pat yra sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalis.Finansinės atskaitomybės parengimo principus reglamentuoja tarptau¬tiniai apskaitos standartai. Jie numato, kad rengiant vartotojams naudingą finansine atskaitomybę, turi būti laikomasi keturių svarbių nuostatų:1. SUPRANTAMUMO. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad suprastų visi potencialūs vartotojai, besidomintys pateikta informacija, ne tik specialistai. Be to, kiekviena ataskaita tuo suprantamesnė, kuo detaliau išaiškinami visi jos rodikliai. Tačiau tokiu atveju gali iškilti konfidencialumo problema. Vadinasi, finansine atskaitomybę reikia pa¬rengti taip, kad joje nebūtų atskleidžiamos komercinės paslaptys, bet kartu pateikta pakankamai informacijos.2. TINKAMUMO. Atskaitomybės duomenys turi būti naudingi jos vartoto¬jui, pastarasis tuo remdamasis galėtų priimti racionalius sprendimus. Visa atskaitomybėje pateikta informacija turi būti reikalinga, kuo ma¬žiau būtu nereikšmingos informacijos.3. PATIKIMUMO. Tik patikima informacija remiantis galima priimti sprendimus. Todėl finansinės ataskaitos turi būti teisingos, tiksliai at¬spindinčios įmonės būkle. Jose negali būti klaidų, įvairius įmonės veik¬los elementus kiek galima tiksliau išmatuoti. Finansinė atskaitomybėturi būti neutrali, ją rengiant negalima siekti kokių nors tikslų.4. PILNUMO. Europos Sąjungos direktyvose labai griežtai reglamentuojama, kurie ataskaitų straipsniai (rodikliai) turi būti būtinai atspindėti, o kuriuos galima praleisti, Be to, prie balanso, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo bei pinigų srautų ataskaitos yra rašomas paaiškinamasis raštas, kuriame detaliai aptariami svarbiausi minėtų ataskaitų rodikliai.
2.4.4 Juridinio asmens teises turinčių Įmonių metinės finansinės atskaitomybės sudėtis
Juridinio asmens teises turinčios įmonės pildo tokias atskaitomybės formas:1. Balansą2. Pelno (nuostolio) ataskaitą3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą4. Pinigų srautų ataskaitą5. Paaiškinamąjį raštą
Nustatant metinės finansinės atskaitomybės sudėtį bei turinį, atsižvel¬giama ir į akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių ir visų juridi¬nio asmens teises turinčių įmonių dydį. Nedidelės tokio tipo įmonės rengia supaprastintą atskaitomybės variantą.BalansasJame nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Balansas sudarytas iš dviejų dalių:1. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė.2. Nuosavo kapitalo ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų dalyje nurodoma kam šis turtas priklauso.Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai. Todėl turto ir nuosavybės dalys suskirstytos į skyrius, grupes, pogrupius, straipsnius pa¬gal turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų sudėtines dalis.Rengiant balansą reikia žinoti jo formą, surašyti visus rekvizitus, be kurių ši atskaitomybės forma neturės juridinės galios.Reikia laikytis šių taisyklių:1. Prie kiekvienos ataskaitos būtina parašyti įmonės pavadinimą, nurodyti jos tipą ir tikslų adresą.2. Patvirtinimo datos eilutėje įrašoma balanso patvirtinimo data.3. Tiksliai įrašoma, kurių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos balansas.
Pateikiamos pagrindinės balanso skiltys.Eil. Nr. Turtas Kodai Finansiniaimetai Praėję finansiniai metai1. 2. 3. 4. 5.1. Pateikiamas rodiklio eilės numeris. Tai parodo, kokiai turto, nuosavybės ar įsipareigojimų grupei priklauso straipsnis.2. Pateikiami balanso skyrių, grupių, pogrupių bei straipsnių pava¬dinimai.3. Nurodomi buhalterinės apskaitos sąskaitų, kurių duomenų pa¬grindu užpildomi straipsniai, kodai.4. Finansinių metų skiltyje pateikiamos tų ataskaitinių metų, kurių parengtas balansas, sumos.Straipsnių sumoms surašyti išskirtos taškeliais pažymėtos vietos (kairiausiai), pogrupių sumos įrašomos ištisine Unija pažymėtose vietose. Grupių bendros sumos rašomos stačiakampiuose, o sky¬rių- paryškintuose stačiakampiuose.5. Praėjusių finansinių metų skiltyje įrašomos prieš tai buvusių me¬tų atitinkamų straipsnių sumos. Jos perkeliamos iš ankstesnių metų balanso “Finansinių metų” stulpelio.
Parengę balansą, patikriname ar “Turtas iš viso” bei “Nuosavas kapitalas ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai iš viso” šios sumos yra lygios.Kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir balansą, savo parašais tvirtina vyriausias buhalteris ir įmonės vadovas.Susipažinkime su svarbiausiais rodikliais:TurtasA Ilgalaikis turtas – apima grupę straipsnių, atspindinčių ilgalaikį turtą. Tai turtas, kuris į įmonės sąnaudas įskaitomas jį nudėvint ar amortizuojant.A. I. Formavimo savikaina – įmonei formuoti arba plėsti skirtos išlaidos.A. II. Nematerialinis turtas – jis suteikia įmonei pirmumą prieš kitas įmones vykdant tam tikrą veiklą (pvz. patentai, licencijos, įmonės prestižas). Jam priskiriami ir išankstiniai apmokėjimai tiekėjams.A. III. Ilgalaikis materialusis turtas – toks turtas dėvimas ilgai, laips¬niškai jį sudėvint ir tolygiai perkeliant nudėvėtąją dalį į įmonės veik¬los sąnaudas, kad būtų galima palyginti per kiekvieną laikotarpį uždirbtas pajamas su sąnaudomis.A. IV Ilgalaikis finansinis turtas – tai turtas, susijęs su įmonės teisė¬mis į kitas įmones (vertybiniai popieriai – akcijos).A. V. Po vienerių metų gautinos sumos – tai kitų asmenų įsiskolinimai bei įsipareigojimai įmonei.B. Trumpalaikis turtas – apima grupę straipsnių, atspindinčių trum¬piau nei vienerius metus įmonėje naudojamą turtą. Tai atsargos, nau¬dojamos veikloje ir įsiskolinimai bei grynieji pinigai.B. I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – jungia grupę straipsnių, atspindinčių įmonės žaliavas, nebaigtus gaminti gaminius ir kita.B. II. Per vienerius metus gautinos sumos – tai klientų ir kitų trečiųjų asmenų skolos įmonei, savininkų įsiskolinimai, susiję su dar neįmo¬kėta už turimą kapitalą suma.B. III. Investicijos ir terminuoti indėliai – tai trumpalaikės investicijos į kitas įmones, terminuoti indėliai banke ir kita. Išskirtinis šio turto bruožas tas, kad įmonė numato disponuoti juo ne ilgiau kaip viene¬rius metus.B. IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje – apima pinigų sumas įmonės kasoje bei įmonės sąskaitose bankuose.C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos – pateikiamos įmonės uždirbtų, bet dar klientų neapmokėtų tolygiai besikaupiančių pajamų sumos. Čia fiksuojamos ir įmonės jau apmo¬kėtos ateinančių laikotarpių besikaupiančios sąnaudos.
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimaiA. Kapitalas ir rezervai – apima grupę straipsnių, nusakančių įmonės kapitalą, rezervus, nepaskirstytąjį pelną.A. I. Kapitalo straipsnis rodo įmonės kapitalo dydį.A. II. Akcijų priedai. Skirti pateikti sumai, kuri buvo gauta dėl padidėju¬sios akcijų kainos virš jų nominalios vertės, kai akcijos parduodamos.A. III. Perkainojimo rezervas atspindi materialiojo bei finansinio tur¬to perkainojimo rezervo sumą. Ji atsiranda tada, kai įmonė perkai¬nuoja turimą materialųjį ar finansinį turtą, padidindama anksčiau užfiksuotą jo sumą.A. IV. Rezervai apima įstatymo numatytų ir savininkų sprendimu sudarytų rezervų sumas. Jie atsiranda, kai savininkai dalį pelno re¬zervuoja kokiems nors tikslams, pvz. įmonės naujiems pastatams statyti.A. V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) – čia atspindimos pt r ataskai¬tinį laikotarpį ir ankstesnius metus uždirbto ir dar nepaskirstyto pelno (nuostolio) sumos.B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – tai įmonių gautos iš trečių¬jų asmenų (ir valstybės) dotacijos, subsidijų, labdaros ir kitų dovanų sumos.C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai apima grupę straipsnių, atspindinčių ateityje daromoms išlaidoms atidedamas sumas,C. I. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai atspindi formuojamus atidėjimus būsimiems įsipareigojimams, skoloms pa¬dengti.C. II. Atidėtini mokesčiai – tai mokesčių, kurių mokėjimą valdžia atideda vėlesniam laikui, sumos.D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – atspindi trumpa laikės ir ilga¬laikes įmonės skolas.D. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – jame pateikiamos vėliau nei po vienerių metų padengtinos įmonės skolos ir jos įsipareigojimai tretiesiems asmenims.D. II. Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigoji¬mų straipsnis apima trumpalaikes įmonės skolas, grąžintinas pereinamuosius ataskaitinius metus.E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – pateikia¬mos įmonės, bet dar neapmokėtos sąnaudos, nurodomos trečiųjų asmenų jau apmokėtos sumos už paslaugas, kurias įmonė numato pateikti ateityje.
Pelno (nuostolio) ataskaitaVisa informacija apie turto naudojimo efektyvumą pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laiko¬tarpį uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos. Ataskaitinio laikotarpio pa¬baigoje apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuos¬tolis. Nuo apskaičiuoto pelno atskaičiuojami mokesčiai ir atsiskaitoma su valstybe.Ataskaitoje turi būti nurodyta:1. Prie kiekvienos ataskaitos būtinai įrašyti įmonės pavadinimą, nu¬rodyti jos tipą, tikslų adresą.2. Tiksliai nurodyti kurių metų, kokio mėnesio, kurios dienos pelno (nuostolio) ataskaita.Pagrindinės pelno (nuostolio) ataskaitos skiltys:Eil. Nr. Straipsniai Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
Pelno (nuostolio) ataskaitos skilčių reikšmė yra analogiška balanso skilčių reikšmei.Susipažinkime su pagrindiniais pelno (nuostolio) rodikliais, jų esme:I. Pardavimai ir paslaugos – apima įmonės pajamų sumą,, uždirbtą pardavus prekes, atlikus paslaugas.II. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina – pateikiama sąnaudų suma, tiesiogiai susijusių su pardavimų ir paslaugų pajamų uždirbi¬mu. Nurodomos visos sąnaudos, tiesiogiai susijusios gaminant par¬duotas prekes.III. Bendrasis pelnas (nuostolis) – tai skirtumas tarp pardavimų ir paslaugų pajamų bei parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos.IV. Veiklos sąnaudos – vykdant įmonės veiklą susidaro tiesiogiai par¬duotų prekių ir atliktų darbų savikainai nepriskiriamų sąnaudų.V. Veiklos pelnas (nuostolis) – apskaičiuojamas iš pardavimų ir pa¬slaugų pajamų atėmus parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą, bei veiklos sąnaudas.VI. Kitos veiklos rodiklis atspindi įmonei netipinės veiklos rezultatą.VII. Finansinė ir investicinė veikla – apima vienos iš netipinių įmonės veiklų rezultatą.VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) – apibendrinamas įprastinės veiklos apimančios tipinę ir netipinę veiklą, rezultatas (apskaičiuo¬jama: V + VI+ VII)IX. Pagaute (ypatingasis pelnas) – rodo netikėtą pelną dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių.X. Netekimai (ypatingieji praradimai) – atspindi netikėtą nuostolį dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių.XI. Ataskaitinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą rodik¬lis rodo bendrą visos įmonės veiklos rezultatą (apskaičiuojama: VIII + IX-X).XII. Pelno mokesčio rodiklis atspindi, kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio.XIII. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) paskirstymui – galutinis įmonės tam tikro laikotarpio rezultatas, kuris gali būti pa¬naudojamas įmonės savininkų nuožiūra.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitaPer ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną paskirsto savininkai. Pelnas gali būti išmokėtas dividendais, tam tikrą dalį gali rezervuoti arba palikti nepaskirstytą, skirdami jį veiklai plėtoti.Jei įmonė patyrė nuostolį, tai šioje ataskaitoje nurodoma iš ko jis bus dengiamas.Ataskaitos rodikliai:I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laiko¬tarpio pradžioje – pateikiama iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio sumos.II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas -pelnas (nuostolis) – Čia įrašomas uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotar¬pio pabaigoje – ankstesnių laikotarpių nepaskirstytos sumos ir ataskai¬tiniais metais uždirbto pelno ar patirto nuostolio algebrinė suma.IV. Akcininkų įnašai nuostoliams padengti – fiksuojamos sumos, ku¬rias akcininkai nutarė įnešti įmonės nuostoliams padengti.V. Pervedimai iš rezervų – ankstesniais metais sudarytų ir nepanaudo¬tų rezervų prijungimas prie ataskaitinio laikotarpio rezultato.VI. Paskirstytinas pelnas – tai algebrinė straipsnių III + IV + V suma. Šią sumą savininkai gali skirstyti savo nuožiūra.VII. Pelno paskirstymas – nurodoma, kokiems tikslams ir kokios pel¬no sumos paskirstytos visuotiniame akcininkų susirinkime.VIII. Nepaskirstytasis rezultatas -pelnas (nuostolis) – ataskaitinio lai¬kotarpio pabaigoje- po akcininkų susirinkimo likęs nepaskirstytas pelnas arba nepadengtas nuostolis.
Pinigų srautų ataskaitaLietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ši ata¬skaita vadinama ir finansinės būklės pasikeitimų ataskaita.Šios ataskaitos rekvizitai ir struktūra yra analogiška balansui, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoms.Pinigų srautų ataskaitoje, skirtingai nuo visų iki šiol nagrinėtų, nėra kodų skilties. Pinigų srautų ataskaitos duomenys pildomi iš sąskaitų.Šioje ataskaitoje užfiksuojama informacija apie pinigų įplaukas ir jų išmokas, padarytas per ataskaitinį laikotarpį.Įmonės veikla išskaidoma į tris sferas:1. Pagrindinę veiklą;2. Investicinę veiklą;3. Finansinę veiklą.Įmonėje susidaro pinigų srautai iš šių veiklų:1. Iš įmonės pagrindinės veiklos – apima operacijas, kurios tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Pvz.: produkcijos gamyba: tai pelnas, gautas iš pagrindinės veiklos per ataskaitinį laikotarpį, bei trumpalaikio turto ir skolų pasikeitimai. Skolos įmonei padidėjimas mažina piniginius srautus, skolos sumažėjimas srautus didina. Trumpalaikio turto, paslaugų pirkimas srautus mažina, prekių paslaugų pardavimas didina.2. Iš investicinės veiklos – apima ilgalaikio turto įsigijimą ir pardavimą.3. Iš finansinės veiklos – pinigų srautai susidaro dėl akcinio kapitalo emisijos, išpirkimo, ilgalaikių skolų atsiradimo, bei jų apmokėjimo.Jei pinigų įplaukia daugiau nei išmokame, susidaro teigiami pinigų srautai, jei išmokame daugiau nei įplaukia – susidaro neigiami pinigų srautai. Sumos bus rodomos skliausteliuose.
Paaiškinamasis raštasTam tikrus atvejus galima paaiškinti tik laisva forma. Jiems ir skirtas paaiškinamasis raštas, sudarytas iš trijų tipų dokumentų:-laisva forma pateikiamų pastabų,-griežtai reglamentuotos struktūros ir sudėties pažymų,-laisvos formos pastabų apie pažymose nurodytus duomenis.Bendrosiose pastabose įmonė laisva forma pateikia informaciją apie sa¬vo padėtį rinkoje, svarbiausius turto bei nuosavybės pasikeitimus, taip pat aprašo principus, kuriais remdamasi tvarkė apskaitą per ataskaitinius fi¬nansinius įmetus.Pažymose detalizuojama visose keturiose finansinėse ataskaitose pateikta informacija. Šių pažymų turinį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų mi¬nisterija. Prie kiekvienos esant reikalui pridedamos pastotos, kuriose ap¬skaitininkai laisva forma aprašo, jų nuomone, reikšmingus faktus, neatsispindėjusius pažymose.
2.5 Metinės finansinės atskaitomybės rodiklių analizės pagrindaiFinansinės atskaitomybės duomenys padėtų atsakyti j šiuos klausimus: Pirmiausia dėl bendradarbiavimo su įmone – investavimo ar kredito suteikimo jai, be to šiais duomenimis grindžiamas daugelis įmonės vadovų ir menedžerių sprendimų, ypač strateginių.Kalbant apie įmone dažnai naudojamas terminas – likvidumas.Galimybės paversti turtą pinigais laipsnis vadinamas likvidumu.
l. Apyvartinis kapitalasJis parodo, ar balanso sudarymo dieną įmonė turėjo pakankamai likvidaus turto trumpalaikiams (apmokėtiniems per vienerius metus) įsi¬pareigojimams padengti.Yra du apyvartinio kapitalo skaičiavimo būdai:I būdas
– =
II būdas
– =
2. Apyvartinio kapitalo koeficientasApyvartinio kapitalo koeficientas = Pastovus kapitalas Ilgalaikis turtas
Jei apyvartinio kapitalo koeficientas yra tarp 1,2 ir 2 – įmonė laikoma patikima.Jei mažesnis už 1,2 – įmonės veikloje yra sunkumų (ji prasiskolinusi). Jei didesnis už 2 – įmonė nesugeba pasinaudoti išorės galimybėmis.Santykiniai analitiniai rodikliaia) bendrasis padengimo koeficientasBendrasis padengimo (mokumo) koeficientas = Trumpalaikis turtas Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
Šis koeficientas leidžia nustatyti, kiek trumpalaikis turtas, kuriuo disponuoja įmonė, viršija trumpalaikius jos įsipareigojimus ir skolas.Normaliu padengimo koeficientu laikomas tada, kai jo reikšmė svyruoja nuo l,2 iki 2,0.Jei koeficientas mažesnis nei l, tai reiškia, kad įmonė gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Didesnis už 2 koeficientas dažniausiai reiškia, jog įmonė nesugeba pasinaudoti išorinėmis turto formavimo galimybėmis.b) bendrasis pelningumasBendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas Pardavimų pajamos
Bendrasis pelningumo rodiklis skaičiuojamas, norint nustatyti, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga.c) turto grąžaTurto grąža = Ataskaitinių metų grynasis pelnas Turtas, kuriuo disponuoja įmonė
d) pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijaiPelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai = Grynasis ataskaitinių metų pelnas – Privilegijuotųjų akcijų dividendai Paprastųjų akcijų skaičius
e) vienai paprastajai akcijai tenkantys dividendaiVienai paprastajai akcijai tenkantys dividendai = Bendra ataskaitinio laikotarpio dividendų suma – Privilegijuotųjų akcijų dividendai Paprastųjų akcijų skaičius
III SKYRIUSAPSKAITOS PROCESAS IR JO ORGANIZAVIMAS
3. l Apskaitos organizavimas skirtingų tipų įmonėseĮmonių apskaitos skirtumus sąlygoja tų įmonių nuosavybės įvairovė, nes tik nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudėtis ir jos pateikimo var¬totojams būdas.Susipažinkime su pagrindinėmis įmonių rūšimis ir pagrindiniais bruožais, (žiūrėti 3.1.1 lentelę)
Įmonės rūšis Pagrindiniai bruožai Juridinio asmens teisių turėjimasIndividuali (personalinė) įmonė Turtas priklauso vienam ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise – keliems fiziniams asmeninis NeturiTikroji ūkinė bendrija Turtas priklauso keliems fiziniams ar juridiniams asmenims, susietiems pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį NeturiKomanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija Panaši į tikrąją ūkinę bendriją, tik šalia tikrųjų narių, yra ir narių komanditorių NeturiUždaroji akcinė bendrovė Priklausantis turtas padalijamas ben¬drovės nariams akcininkams pagal įsigytų akcijų kiekį. Jos narių gali būti nuo 1 iki 50. Nariais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė TuriAkcinė bendrovė Turtas priklauso asmenims, įsigiju¬siems akcijų. Akcijų kiekis neribo¬jamas. Nariais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė TuriValstybinė įmonė Nuosavybės teisė priklauso valstybei Turi
Apskaitos požiūriu įmonių skirtumus daugiausia sąlygoja tai, ar turi įmonė juridinio asmens teises, ar neturi. Tad pagal tai galima skirti dvi dideles įmonių grupes (žiūrėti į 3.1.2 lentelę).Visos didelės ir vidutinės juridinio asmens teises turinčios įmonės pri¬valo rengti visą metinę finansinę atskaitomybę, o mažos įmonės-sutrumpintą jos variantą.Visos įmonės, turinčios juridinio asmens teises, į dideles, vidutines ir mažas skirstomos pagal tris kriterijus: balanse pateiktą turto sumą (5 mln. litų), ataskaitinių finansinių metų grynąsias pardavimų pajamas (10 mln. litų), samdomiems darbuotojams per metus išmokėtų minimalių atlygini¬mų skaičių (6000 minimalių atlyginimų). Jei du iš trijų išvardintų kriterijų būtų lygūs nurodytiems arba didesni už juos, įmonė metinės finansinės atskaitomybės sudėties požiūriu būtų priskirta didelėms, o tai atsilieptų apskaitos tvarkai šioje įmonėje.Nuo sutrumpintos prie pilnosios metinės finansinės atskaitomybės (ir nuo pilnosios-prie sutrumpintos) įmonės pereina tik tuomet, jeigu išvardy¬ti kriterijai yra lygūs ar viršija nustatytus dydžius ne trumpiau kaip dvejus metus iš eilės. Tuomet įmonių buhalteriai turi laiko pakeisti apskaitos tvar¬kymą, o atskaitomybės duomenų vartotojai kiekvienais metais nesusidurs su naujomis, neįprastomis metinės finansinės atskaitomybės formomis.Lietuvos Respublikos įmonės bendrosios finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės požiūriu 3.1.2 lentelėĮmonių tipai
Požymis Įmonės, turinčios juridinio asmens teises Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisiųApskaitos koncepcija Kaupimo Modifikuota pinigų įplaukų-išmokųApskaitos sistema Dvejybinio įrašo Yra PVM mokėtoja ir/arba turi samdomų darbuotojų Nėra PVM mokėtoja ir neturi samdomų darbuotojų Dvejybinio įrašo Paprastojo įrašoBuhalterinės apskaitos tarnyba Privaloma Neprivaloma NeprivalomaFinansinės atskaitomybės sudėtis Didelės ir vidutinės Mažos Nerengia Nerengia Rengia pilną metinę finans¬inę atskaito¬mybę Rengia sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę Finansinės atskaitomybės skelbimo pobūdis Akcinės bendrovės (atvirosios) skelbia viešai. Kitos rengia, bet viešai skelbti neprivalo Rengia ir neskelbia Rengia ir neskelbia
3.2 Buhalterinės apskaitos sąskaitosAtskiras ūkines operacijas atvaizduoti ataskaitose praktiškai neįmano¬ma, nes po kiekvienos iš jų reikėtų sudaryti naujas ataskaitas. Todėl apskai¬tos objektams grupuoti ir atspindėti naudojamos sąskaitos.Ūkinių operacijų metu apskaitos objektai didėja ar mažėja. Šiems pasi¬keitimams parodyti naudojami terminai debetas (D) ir kreditas (K).Debetas turto grupės sąskaitose (taip pat ir sąnaudų sąskaitose) reiškia apskaitos objektų padidėjimą, o kreditas – sumažėjimą.Kreditas nuosavybės grupės sąskaitose (taip pat ir pajamų sąskaitose) reiš¬kia apskaitos objektų padidėjimą, o debetas-sumažėjimą.Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos, kurios vadinamos T for¬mos sąskaitomis arba lėktuvėliais.D Sąskaitos pavadinimas KDebeto apyvarta Kredito apyvarta
Virš kiekvienos sąskaitos turi būti nurodytas sąskaitos pavadinimas. Sąskaitos objekto pakitimai-padidėjimai ir sumažėjimai fiksuojami skir¬tingose pusėse, kairėje pusėje-debetas, dešinėje-kreditas. Sąskaitose nuro¬domi pradiniai ir pabaigos likučiai, kad žinotume, kokia pinigų suma buvo sąskaitose prieš ir po ūkinių operacijų įvykdymo.Kad būtų patogiau skaičiuoti likučius, skaičiuojame debetų ir kreditų apyvartas.Turto grupės sąskaitosTurto grupės sąskaitos turi debetinį likutį. Turto negalime išnaudoti dau¬giau negu turime, tik jis gali sumažėti iki nulio. Turto sąskaitų rezultatinės sumos-tai yra likučiai atspindimi balanso turto dalyje.D Turto grupes sąskaitos KLikutis laikotarpiopradžioje Objekto padidėjimai Objekto SumažėjimaiApyvarta Apyvarta Likutis laikotarpiopabaigoje
Nuosavo kapitalo ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų sąskaitosNuosavo kapitalo ir mokėtinų sumų bei bei įsipareigojimų sąskaitos turi kreditinius likučius. Šių sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami į balanso nuosavo kapitalo ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų dalį.D Nuosavybės grupės sąskaitos K Likutis laikotarpio pradžiojeObjekto sumažėjimai Objekto padidėjimaiApyvarta Apyvarta Likutis laikotarpio pabaigoje
Pajamų ir sąnaudų sąskaitosPalyginus pajamas su sąnaudomis, nustatomas pelnas arba nuostolis: pelnas didina savininkų nuosavybę, o nuostolis-mažina.Taigi ir pajamos didina nuosavybe, todėl jų padidėjimas (uždirbimas) sąskaitose fiksuojamas kredite.Sąnaudos mažina pelną (taigi ir savininko nuosavybe), todėl sąnaudų sumos sąskaitose fiksuojamos debete.
D Pajamų sąskaitos K D Pajamų sąskaitos KObjektosumažėjimas ObjektopadidėjimasObjektosumažėjimas Objektopadidėjimas
Visi duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš pajamų ir sąnaudų sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to lai¬kotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.Sintetinės ir analitinės sąskaitosSintetinės sąskaitos yra tokios, kurios teikia apibendrintus rodiklius apie ekonomiškai vienarūšes turto, nuosavybės bei įsipareigojimų grupes, pinigine išraiška.Apskaita, kuri vedama naudojant sintetines sąskaitas, vadinama sinteti¬ne apskaita.Duomenų, gaunamų tik iš sintetinių sąskaitų nepakanka, nes reikia duo¬menų detalizuojančių esančius apskaitos objektus. Todėl naudojamos ana¬litinės sąskaitos.Analitinėmis vadinamos sąskaitos, detalizuojančios sintetinių sąskaitų turinį ir atvaizduojančios atskiras turto, nuosavybės bei įsipareigojimų są¬skaitų grupes.Apskaitos objektų atvaizdavimas analitinėse sąskaitose detalizuotais rodikliais, vadinamas analitine apskaita.
3.3 Dvejybinis įrašas buhalterinės apskaitos sąskaitoseKiekvieną ūkinį faktą (įvykį ar operaciją) reikia užregistruoti apskaito¬je mažiausiai dvejose sąskaitose.Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete ir tuo pačiu metu kitos sąskaitos kredite vadinamas dvejybiniu įrašu, o sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, įvardijamas sąskaitų korespondencija.1. Pavyzdžiui, įmonė už 8000 litų įsigijo kompiuterį ir iš karto su¬mokėjo visą pinigų sumą jo pardavėjui.Ši operacija sąskaitose turi būti atspindėta taip:D Kompiuteris K D Pinigai K 8000 L.pr. 10000 8000 L.pb.8000 L.pb. 2000
D Kompiuteris 8000K Pinigai 8000
Dėl šios operacijos apskaitos lygybė nepasikeičia, nes sumažėjus vienai turto rūšiai(pinigams), daugėja kito turto (kompiuterių).2. Pavyzdžiui, įmonė įsigijo skolon iš tiekėjų žaliavų už 1000 litų, atsarginių dalių už 800 litų, kuro už 500 litų.Ši operacija sąskaitose bus atspindėta taip:D Žaliavos K D Atsarginės dalys K 1000 800 L.pb. 1000 L.pb. 800
D Kuras K D Skola tiekėjams K500 2300 L.pb. 500 L.pb. 2300
Dėl šios operacijos pasikeitė apskaitos lygybės struktūra. Padidėjo turto rodome kredite.Atliekame buhalterinį įrašą:D Žaliavos 1000D Atsarginės dalys 800D Kuras 500K Skola tiekėjams 2300
3.4 Sąskaitų planasVisa apskaitos informacija turi būti susisteminta pagal tam tikrus požy¬mius.Duomenų grupavimo reikia finansinei atskaitomybei užpildyti, nes at¬skaitomybes formose-balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir kitose-visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Duomenų grupavimas atlieka¬mas buhalterinės apskaitos sąskaitose. Kiekvienai duomenų grupei būtina įsivesti atitinkamą sąskaitą.Kiekvienos įmonės apskaitininkai parengia visų toje įmonėje naudoja¬mų sąskaitų sąrašą, vadinamą sąskaitų planu. O tam, kad būtų patogiau juo naudotis, visos sąskaitos savo ruožtu jungiamos į tam tikras vienarūšes gru¬pes. Tokių vienarūšių sąskaitų grupių sąrašas vadinamas sąskaitų plano struktūra.
Lietuvos Respublikos valdžia paskelbė pavyzdinį sąskaitų planą-tai tam tikras parodomasis sąskaitų plano modelis, kuriuo galima vadovautis, ta¬čiau jis gali ir turi būti išplėstas bei detalizuotas, įvedant tiek naujų sąskaitų, kiek šito reikia kokybiškai konkrečios įmonės apskaitos informacijai formuoti.Sąskaitų plano struktūraKad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše), są¬skaitų plano struktūra parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos ly¬gybe (žiūrėkite į 3.4.11entelę)Pirmojoje ir antrojoje klasėje pateiktas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė:-pirmojoje klasėje-materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas, ku¬riuo disponuoja įmonė;-antrojoje klasėje-visas įmonės trumpalaikis turtas. Trečiosios ir ketvirtosios klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso pirmosios ir antrosios klasių sąskaitose užregistruotas turtas, joje atspindi¬ma savininkų nuosavybė, taip pat įmonės skolos ir įsipareigojimai;-trečiojoje klasėje-įmonės įsipareigojimai savininkams bei ilgalaikės skolos biudžetui, atsiradusios dėl to, kad valdžia ilgiau nei viene¬riems metams atideda mokesčių mokėjimo terminą;-ketvirtojoje klasėje-įmonės ilgalaikės bei trumpalaikės skolos ir įsi¬pareigojimai;Penktosios ir šeštosios klasių sąskaitos skirtos pajamoms ir sąnaudoms registruoti;-penktojoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą ataskaitinį laiko¬tarpį (dažniausiai per finansinius metus) uždirbtos pajamos;-šeštojoje klasėje-fiksuojamos šias pajamas uždirbant patirtos sąnau¬dos.Įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų pla¬ną. Tam skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio sąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas įmonių nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais.Kai kuriems faktams (pavyzdžiui: įkeistą turtą, saugomoms materiali¬nėms kitų įmonių vertybėms) užfiksuoti skirtos nulinės klasės sąskaitos, dar vadinamos specialiosiomis sąskaitomis.
1 KLASĖ 2 KLASĖ 3 KLASĖ 4 KLASE 5 KLASĖFormavimo savikaina, ilgalaikis turtai, po vienerių metų gautinos sumos. Trumpalaikis turtas Kapitelis, rezervai ir atidėjimai įsipareigojimams ir reikalavimams padengti Mokėtinos sumos ir įpareigojimai Pajamos10 Formavimo savikaina 20 Atsargos 30 Kapitalas 40 Ilgalaikės finansinės skolos 50 Pardavimai ir paslaugos11 Nematerialusis tintas 21 Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti 31 Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) 41 Ilgalaikės prekybos skolos 5112 Ilgalaikis materialusis turtas 22 Išankstiniai apmokėjimai 32 Perkainojimo rezervas 42 Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 52 Kitos veiklos pajamas13 išperkamosiosnuomos ir pa¬našios teisės 23 Nebaigtosvykdyti sutartys 33 Rezervai 43 Ilgalaikių »kolų ir įsipareigojimų ei¬namųjų metų dalis 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos14 Įvairus kitas ilgalaikis materialusis turtas 24 Prekybos skolos 34 Nepaskirstytais pelnas (nuostolis) 44 Trumpalaikės finansinės skolos 54 Pagaute (ypatingasis pelnas)15 Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 25 Kitos per vie¬nerius metus gautinos sumos 35 Kapitalo dotacijos ir subsidijos 45 Prekybos skutos 55 Pelno mokesčių koregavimai ir atidėjimų mokesčiams atstatymai16 Ilgalaiki, finansinis turtas 26 Investicijos ir lomi nuori indėliai 36 Atidėjimai 46 Avansu gautos su¬mos pagal nebaig¬tas vykdyti sutartis 5617 Po vienerių metų gautinos sumos 27 Pinigai bankuose ir kasoje 37 Atidėti mokesčiai 47 Mokėtini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimai 5718 28 38 48 Kitos mokėtinos su¬mos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 58
6 KLASE 7 KLASE 8 KLASE 9 KLASE 0 KLASĖSąnaudos Laisva Laisva Laisva Balanse neatspindėtos teisės ir įsipareigojimai60 Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 00 Trečiųjų asmenų garantijos, suteiktos įmonės vardu61 Veiklos sąnaudos 01 Personalinės garan¬tijos, suteiktos trečiųjų atmenu vardu62 Kitos veiklos sąnaudos 02 Realios garantijos, apdraustos nuosavu turtu63 Finansinės ir investicinės veiktos sąnaudos 03Gautos garantijos64 Netekimai (ypatingieji praradimai) 04 Trečiųjų asmenų laikomos įmonės prekės ir vertybės65 Pelno mokesčiai 05 Įsipareigojimai dėl ilga¬laikio turto įsigijimo ir perleidimo66 06 Būsimieji kontraktai67 07 Trečiųjų asmenų turtas įmonėje68 0869 09 (vairios kitos teisės ir įsipareigojimai)Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra 3.4.1 lentelė
Susipažinę su sąskaitų plano struktūra, galime išnagrinėti patį sąskaitų planą.Pateiktame plane sąskaitomis dažniausiai laikome antrojo ir trečiojo lygio sąskaitas (tai yra sąskaitas, kurių kodai sudaryti iš dviejų arba trijų numerių). Ketvirtojo ir penktojo lygio sąskaitas vadiname subsąskaitomis. Šiose sąskaitose registruojama labiau negu sintetinėse sąskaitose detali¬zuota informacija. Dar detalesni duomenys analitinėse sąskaitose.Pateikiamas buhalterinės apskaitos sąskaitų klasifikavimas pagal rangus:Sintetinės sąskaitos Subsąskaitos Analitinės sąskaitosD Pienas KLikutis 4900 D Pieno produktai KLikutis 3100
D Sviestas KLikutis 500
D Varškė KLikutis 600 D Kiauliena KLikutis 1000 D Maisto prekės KLikutis 4900 D Pieno produktai KLikutis 3100
D Jautiena KLikutis 4900 Ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijosPavyzdys. Atliksime AB “Vėsa” sąskaitų korespondencijas.1.xxx10102 D Pinigai 30000,-K Paprastosios akcijos 30000,-Padaugėjo turto ir nuosavybės2.xxx101 05 D Žemė 15000,- D Pastatai 9000,-K Pinigai 24000,-Pasikeičia turto straipsnių struktūra: padidėja du turto straipsniai ir sumažėja vienas turto straipsnis (pinigai).
3.xxx1 01 07 D Įrengimai 4000,- K Skola tiekėjams 4000,-Padaugėjo turto ir įmonės įsipareigojimų.4.xxx1 01 10 D Žaliavos 3000,-K Skola tiekėjams 3000,-Padaugėjo turto ir įmonės įsipareigojimų.5. xxx1 01 14 D Pinigai 8000,- K Skola bankui 8000,-Padaugėjo turto ir skolintojų nuosavybės.6. xxx1 01 20 D Skola tiekėjams 2000,- K Pinigai 2000,-Sumažėja turto ir skolintojų nuosavybės.7. xxx1 01 24 D Skola tiekėjams 3000,- K Pinigai 3000,-Sumažėjo turto ir skolintojų nuosavybės.8.xxx1 02 03 D Pinigai 10000,- K Pajamos 10000,-Padaugėjo turto ir padaugėjo pajamų.9.xxx1 02 08 D Skola bankui 4000,- K Pinigai 4000,-Sumažėja turto ir skolintojų nuosavybės10.xxx1 02 16 D Remonto sąnaudos 1000, K Pinigai 1000,Padidėja patirtų sąnaudų suma ir sumažėja turtas.11.xxx10226 D Skola įmonei 8000,- K Pajamos 8000,-Padaugėjo turto ir pajamų.12.xxx10227 D Pinigai 4000,- K Skola įmonei 4000,-Padidėja vienas turto straipsnis ir sumažėja kitas turto straipsnis.13.xxx10228 D Žaliavų sąnaudos 2500,- D Patalpų nuomos sąnaudos 1200,- D Elektros energijos sąnaudos 1000,- D Darbo užmokesčio sąnaudos 4000,- D Ryšių paslaugų sąnaudos 200,- K Žaliavos 2500,- K Pinigai 6400,-Padidėjo sąnaudų suma ir sumažėjo turto.
Duomenys perkeliami į sąskaitas.Turtas = Savininkų nuosavybė + Skolintojų nuosavybė
D Pinigai K D Paprastosios akcijos K D Skola tiekėjams K01 02 30000 01 05 24000 01 02 30000 01 20 2000 01 07 400001 14 8000 01 20 2000 L. pb. 30000 01 24 3000 01 10 300002 03 10000 01 24 3000 Ap. 5000 Ap. 700002 27 4000 02 08 4000 L. pb. 2000 02 16 1000 02 28 6400 Ap. 52000 Ap. 40400 L. 02 28 11600
D Žemė K D Pajamos K D Skola bankui K01 05 15000 02 03 10000 02 28 4000 01 04 8000L. pb. 15000 02 26 8000 L. pb. 4000 L. pb. 18000
D Pastatai K D Remonto sąnaudos K 01 05 9000 02 16 1000 L. pb. 9000 L. pb. 1000
D Įrengimai K D Žaliavų sąnaudos K 01 07 4000 02 28 2500 L. pb. 4000 L. pb. 2500
D Žaliavos K D Patalpų nuomos sąnaudos K 01 10 3000 02 28 1200 L. pb. 3000 L. pb. 1200
D Skola įmonei K D Elektros energijos sąnaudos K 02 26 8000 02 27 4000 02 28 1000 L. pb. 4000 L. pb. 1000
D Darbo užmokesčio sąnaudos K 02 28 4000 L. pb. 4000
D Ryšių paslaugų sąnaudos K 02 28 200 L. pb. 200
Sudaromos finansinės ataskaitosPvz. Sudarysime AB “Vėsa” xxx1 m. sausio, vasario mėnesių pelno (nuostolio) ataskaitą.AB “Vėsa”xxx1 m. sausio, vasario mėnesiųPelno (nuostolio) ataskaita, litaisI. Pajamos 18000,-II. Sąnaudos:remonto 1000,-žaliavų 2500,-patalpų nuomos 1200,-elektros energijos 1000,-darbo užmokesčio 4000,-ryšių paslaugų 200,-sąnaudos iš viso 9900,-III. Grynasis pelnas (nuostolis) 8100,-Pvz. Sudarysime AB “Vėsa” pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą. AB gautą pelną neskirstė dividentams.AB “Vėsa” xxx1 m. kovo l d.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita litaisI. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje –II. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynasis pelnas (nuostolis) 8100,-III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 8100,-
AB “Vėsa”xxx1 m. kovo l dBalansaslitaisTurtas Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai I. Ilgalaikis turtas 28000,- I. Nuosavas kapitalas 38100,-1.1 Žemė 15000,- 1.1 Akcinis kapitalas 30000,-1.2 Pastatai 9000,- 1.2 Nepaskirstytasis pelnas 8100,-1.3 Įrengimai 4000,- II. Trumpalaikis turtas 16100,- II. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 6000,-2.1 Žaliavos 500,. 2.1 Skola bankui 4000,-2.2 Skola įmonei 4000,- 2.2 Skola tiekėjams 2000,-2.3 Pinigai 11600,- Turtas iš viso: 44100,- Nuosavybė iš viso: 44100,-
AB “Vėsa”xxx1 m. sausio ir vasario mėn.Pinigų srautų ataskaitalitaisPiniginiai srautai iš pagrindinės veiklosPelnas 8100-Skolos įmonei padidėjimas (4000,-)Žaliavų padidėjimas (500,-)Skolos tiekėjams padidėjimas 2000,- Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 5600,-Piniginiai srautai iš investicinės veiklosŽemės pirkimas (15000,-)Pastato pirkimas (9000,-)Įrengimo pirkimas (4000,-)Pinigų srautai iš investicinės veiklos (28000,-)
Piniginiai srautai iš finansinės veiklosAkcijų išleidimas į apyvartą 30000,-Skolos bankui padidėjimas 4000,- Pinigų srautai iš finansinės veiklos 34000,-Grynųjų pinigų padidėjimas (sumažėjimas) 11600,-
3.5 Apskaitos registraiĮmonės apskaitoje gali būti naudojami šie registrai: Bendrasis žurnalas Sąskaitos Didžioji knygaSąskaitos apskaitoje atlieka klasifikavimo funkciją, tuo pat metu jos naudojamos kaip ir apskaitos registrai. Valdant įmonę, reikalinga informa¬cija apie tai,kokios operacijos, kada ir kokiu nuoseklumu įvyko, todėl ap¬skaitoje duomenys apie jas turi būti kaupiami nuosekliai, pagal įvykdymo eiliškumą. Šią funkciją atlieka chronologinis apskaitos registras – bendrasis žurnalas, kuriame nuosekliai suregistruojamos operacijos. Duomenys ima¬mi iš pirminių dokumentų.Bendrasis žurnalas Bendrasis žurnalas 1 puslapisData Turinys Sąskaita Debetas Kreditas
Nr. V
Skiltyje “data”užrašoma pirmiausiai pirmosios ūkinės operacijos įvyk¬dymo data, metai, mėnuo, diena. Registruojant kitus ūkinius faktus, metai ir mėnuo nekartojami, kol neprasideda naujas mėnuo (metai) arba kol ne¬pradedame pildyti žurnalo kito puslapio. Puslapius būtina numeruoti.Skiltyje “turinys” užrašoma koresponduojančiųjų sąskaitų pavadinimai. Debetuojamos sąskaitos pavadinimas rašomas pirmoje eilutėje prie paties krašto. Kredituojamos sąskaitos pavadinimas rašomas antroje eilutėje šiek tiek dešiniau nuo debetuojamos sąskaitos. Po arba prieš sąskaitų korespon¬dencijos pateikiamas trumpas ūkinės operacijos turinys, kad lengviau būtų nustatyti konkrečios operacijos esme.Operacijų piniginei išraiškai skirtos dvi skiltys: debetas ir kreditas. De¬beto suma rašoma “Debeto” skiltyje vienoje eilutėje su debetuojama sąskai¬ta. Kredito suma- “kredito” stulpelyje toje pačioje eilutėje su kredituojama sąskaita.Skiltis “sąskaita” registruojant operacijas kol kas paliekama tuščia. Ją pildysime, kai perkelsime duomenis į sąskaitas.SąskaitosUžregistruotus duomenis būtina susisteminti-perkelti į sąskaitas. Prak¬tikoje naudojamos šios sąskaitos:1. Kontokorektinė2. Saldinė arba likutinė3. DaugiaskiltėSaldinė patogiausia, nes bet kuriuo atveju galime gauti informaciją apie sąskaitų likučius.Daugiaskiltė naudotina tuomet, kai norima išskirti papildomus apskai¬tos objektų požymius sąskaitos viduje.Duomenis į sąskaitas iš bendrojo žurnalo galima perkelti užregistravus operaciją tuoj pat arba kas keletą dienų.Skiltyje “data” rašoma ne įrašo perkėlimo, bet operacijos atlikimo data.
“Turinio” skiltis gali būti paliekama tuščia, nes operacija aprašyta ben¬drajame žurnale. Po kiekvieno įrašo sąskaitoje gali būti apskaičiuojamas likutis ir įrašomas į debeto ar kredito skiltį.Skiltis “PP”. Čia įrašoma duomenų šaltinio, iš kurio perkelti duome¬nys, šifras. Tai sutrumpintas registro pavadinimas ir puslapis (mūsų pavyz¬dyje būtų BŽ1-bendrasis žurnalas psl. 1). Tuomet yra užpildoma bendrojo žurnalo skiltis “sąskaita”, įrašant sąskaitos numerį, ir V. Tokie pažymėji¬mai reiškia, kad duomenys jau perkelti į sąskaitas.1. Kontokorektinė sąskaita.Pavadinimas Sąskaitos Nr.Data Turinys PP Debetas Kreditas
2. Daugiaskiltė sąskaita.Pavadinimas Sąskaitos Nr.Data Turinys PP Debetas Kreditas I II I II
Pavyzdys. Pateiksime ištrauką iš AB „Vėsa“ bendrojo žurnalo.Bendrasis žurnalas 1 puslapisData Turinys Sąskaita Debetas Kreditasxxx1 m. Nr. V Sausio 02 Pinigai 271 v 30000,- Paprastosios akcijos 3011 v 30000,- Išleido ir pardavė paprastųjų akcijų 05 Žemė 1200 v 15000,- Pastatai 1210 v 9000,- Pinigai 271 v 24000,- Įsigijo žemės ir pastatą 07 Įrengimai 1240 v 4000,- Skola tiekėjams 443 v 4000,- Skolon įsigijo įrengimų
Pavyzdys. Iš bendrojo žurnalo sukeikime operacijas į atitinkamas saldines sąskaitas.Sąskaita Paprastosios akcijos Nr. 3011Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 02 BŽ1 30000,- 30000,-
Sąskaita Žemė Nr. 1200Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 05 BŽ1 15000,- 15000,-
Sąskaita Pastatai Nr. 1210Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 05 BŽ1 9000,- 9000,-
Sąskaita Įrengimai Nr. 1240Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 07 BŽ1 4000,- 4000,-
Sąskaita Skola tiekėjams Nr. 443Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 07 BŽ1 4000,- 4000,-
Sąskaita Pinigai Nr. 271Data Turinys PP Debetas Kreditas Likutisxxx1 m. Debetas KreditasSausio 02 BŽ1 30000,- 30000,- 05 BŽ1 9000,- 21000,-
Didžioji knygaVisos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje, yra sujungiamos vie¬name sisteminiame registre- Didžiojoje knygoje. Sąskaitai šioje knygoje gali būti skirtas atskiras lapas arba jo dalis.Bandomasis balansas (BB)Prieš sudarant finansinę atskaitomybe, reikia pasitikrinti ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai, ar fiksuojant ūkines operacijas bei įvykius bendrajame žurnale, bei perkeliant duomenis iš vieno registro į kitą, nepa¬daryta aritmetinių klaidų. Tam tikslui parengiamas bandomasis balansas -tai yra lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai didžiosios kny¬gos sąskaitų likučiai, susiformavę per ataskaitinį laikotarpį. Jis parodo ar visų debetinių likučių suma lygi kreditinių likučių sumai. Debetinį likutį turi turto ir sąnaudų sąskaitos, kreditinį – nuosavybės ir pajamų sąskaitos.Bandomąjį balansą sudaro šios skiltys:1. Sąskaitų pavadinimai ir numeris2. Debetinis sąskaitos likutis3. Kreditinis sąskaitos likutisĮ pirmąją skiltį surašomi visų įmonės sąskaitų, turinčių likučius, pavadi¬nimai. (Jei likučiai nuliniai, sąskaitos į bandomąjį balansą neįtraukiamos).Kad būtų patogiau, pirmiausiai į bandomąjį balansą rašomos sąskaitos, iš kurių sudaromas balansas (turto ir nuosavybės sąskaitos), žemiau rašomos sąskaitos, iš kurių rengiama pelno ataskaita (sąnaudų ir pajamų sąskaitos).Debetinių sąskaitų likučius rašome į debeto skiltį, kreditinių-į kredito skiltį.Bandomasis balansas
Sąskaitų pavadinimai Nr. Debetas Kreditas Turto grupės sąskaitosNuosavybės grupės sąskaitosPajamų sąskaitosSąnaudų sąskaitosIš viso:
Bandomojo balanso klaidos:Surašę visas sąskaitas ir jų likučius į lentelę, pastaruosius susumuojame ir tikriname ar debetas lygus kreditui. Jei nėra lygybės ieškome klaidų.Klaidos gali būti šios:1. Bandomajame balanse, susumuojant sąskaitų likučius, padaryta aritmetinė klaida.2. Ne visos sąskaitos, turinčios likučius, įtrauktos į bandomąjį ba¬lansą (BB). Taisant reikia suskaičiuoti visas BB sąskaitas ir įmo¬nėje esančias sąskaitas.3. Debetinis balansas įrašytas į kredito skiltį ir atvirkščiai. Šią klaidą galima rasti, apskaičiavus skirtumą tarp debeto ir kredito skilčių ir gautą sumą padalijus iš dviejų. Jei yra toks skaičius, kurį gavo¬me, tai reiškia, kad pastarasis gali būti įrašytas ne į tą skiltį.4. Perrašant sąskaitų likučius į BB-ą, supainiojama kablelio vieta ar skaičių seka.5. Neteisingai apskaičiuotas kokios nors sąskaitos likutis. Reikia tikrinti ar visi įrašai iš BŽ perkelti į sąskaitas ir vėl apskaičiuoti likučius.6. Operacijos užfiksuojamos nesilaikant dvejybinio įrašo taisyklių: debetas nelygus kreditui.Klaidų taisymas dokumentuose:– jei klaida padaroma pirminiame dokumente, kartais ją galima ištaisyti korektūros būdu-išbraukiamas neteisingai parašytas skai¬čius (išbraukti reikia taip, kad būtų matoma, kas buvo parašyta) įrašant teisingą skaičių, kuris patvirtinamas parašu.Klaidų taisymas apskaitos registruose:a) Jei klaidos padaromos perrašant duomenis į apskaitos registrus didesne suma, tai jų taisyti korektūros būdu dažnai negalima. Tuo¬met naudojamas raudonojo storno būdas (taisoma su raudonu tušinuku): per didelė įrašyta suma rašoma virš klaidingai parašytos sumos.b) Tuo atveju kai j registrus įrašoma per maža suma, tai tokiu atveju, reikiamą skirtumą parašome virš klaidingos sumos paprastu tušinuku.Toks įrašymo būdas vadinamas papildomo įrašo būdu.c) Naudojant skaičiavimo techniką, raudonojo storno būdo taiky¬ti neįmanoma, tai taikomas atvirkštinio įrašo būdas – klaidinga su¬ma įrašoma į priešingas sumas.
3.6 Identifikavimas, įkainojimas ir klasifikavimas apskaitojeIdentifikavimasKiekvieną faktą prieš jį fiksuojant apskaitoje, reikia identifikuoti, tai yra nustatyti ar tai yra ūkinis įvykis ar operacija, ir kada jis įvyko.Ūkiniais faktais laikomos operacijos ar įvykiai pakeičiantys įmonės turto apimtį, struktūrą ar nuosavybę. Juos reikia fiksuoti dokumentuo¬se. Įvykus ūkiniams faktams, yra išrašomas tam tikras dokumentas. Ja¬me pažymimas įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, numeris ir sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos matavimo rodikliai, asmenų įvykdžiusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įvykdy¬mą ir teisingą įforminimą pareigos, pavardės, vardai, parašai. Šie doku¬mentai vadinami pirminiais dokumentais, o išvardinti duomenys būtinai turi būti kiekviename dokumente ir jie vadinami rekvizitais. Be rekvizitų dokumentas netenka juridinės galios.
ĮkainojimasVisas ūkines operacijas reikia įkainoti. Bendrieji apskaitos principai reikalauja, kad visas ūkines operacijas, turtą bei nuosavybe įkainoti įsigiji¬mo kaina. Ši kaina nekeičiama per visą naudojimo laiką dėl tokių priežasčių:1. Tiesioginį kainų didinimą galima suprasti kaip naujo turto įsigijimą.2. Įvairias turto rūšis infliacija veikia nevienodai.3. Įmonininkai, norėdami pritraukti naujus investitorius, kredito¬rius, gali sąmoningai padidinti įmonės turto verte.Turtas yra indeksuojamas pagal infliacijos tempus, tačiau perkainoja¬mas ne balanse, o pažymose prie finansinės atskaitomybės.
DokumentavimasApskaitos dokumentaiApskaitos dokumentais (iki šiol jie buvo vadinami pirminiais doku¬mentais) vadinami važtaraščiai, kvitai ir kiti įmonės gauti ar išrašyti doku¬mentai, kuriais grindžiamos atliktos ūkinės operacijos.O jei jų įvykdymą patvirtinančių dokumentų nėra, operacijos laikomos neįvykusiomis. Kaip pasakyta Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, apskaitos dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Taip pat Šiame straipsnyje sakoma, kad įmonės privalo naudoti specialius apskaitos dokumentus, o taip pat jos dar gali naudoti pavyzdinius ir laisvos formos dokumentus. Specialiems apskaitos dokumentams priskiriami ka¬sos pajamų orderis, sąskaita-faktūra ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaita-faktūra. (Specialius apskaitos dokumentus, jų įsigijimo, naudoji¬mo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230).Atlikus ūkinę operaciją turi būti surašomas šią operaciją įforminantis apskaitos dokumentas. Šis dokumentas privalo būti teisingai surašytas, prie¬šingu atveju jis neturės juridinės galios. Privalomi rekvizitai, suteikiantys apskaitos dokumentui juridinę galią, išvardyti Buhalterinės apskaitos pa¬grindų įstatymo 10 straipsnyje.Tai:– įmonės, surašiusios apskaitos dokumentą, pavadinimas,– apskaitos dokumento pavadinimas,– jo surašymo data,– ūkinės operacijos turinys,– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,– asmenų, atlikusių operaciją ir atsakingų užjos atlikimą bei teisingą įforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai.Fizinio asmens išrašomame apskaitos dokumente papildomai yra nu¬rodoma fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.Įsigyjant įvairias prekes parduotuvėse, dažniausiai gaunamas kasos apa¬rato čekis. Šiam dokumentui keliami šiek tiek kitokie reikalavimai. Kasos aparato išduodamame kvite turi būti:– įmonės kodas (o jeigu įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokė¬toja, – tai PVM mokėtojo kodas),– unikalus kasos aparato numeris,– prekės (paslaugos) pavadinimas arba kodas,– prekės arba paslaugos kaina,– visa sumokėtina suma, išskiriant pridėtinės vertės mokesčio dydį,– kvito išdavimo data,– kvito eilės numeris.Nors ūkinės operacijos paprastai identifikuojamos pagal apskaitos do¬kumentus, tačiau būna ir tokių, kurių dokumentuoti neįmanoma arba netikslinga. Sakykim, ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidų apskaičiavimas arba spaudos prenumeratos išlaidų dalies pripažinimas laikotarpio išlai¬domis. Šiuo atveju operacijos grindžiamos kitų su jomis susijusių operacijų dokumentais. Taigi pirma operacija bus grindžiama ilgalaikio turto įsigiji¬mą patvirtinančiais dokumentais, antroji-prenumeratos kvitu.Dabar panagrinėsime keletą pagrindinių apskaitos dokumentų ir ope¬racijas, kurias paprastai dokumentuoja. Pradėsime nuo specialių apskaitos dokumentų.Sąskaita- faktūra (PVM sąskaita- faktūra). Sąskaita-faktūra (PVM są¬skaita -faktūra) įforminamas prekių, paslaugų ir kito turto pardavimas įmo¬nėms, įstaigoms, organizacijoms, išskyrus atvejus, kai nustatyta tvarka pre¬kių pardavimas įforminimas aparato kvitu.Sąskaitą-faktūrą išrašo prekės pardavėjas, kuris nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas. PVM sąskaitą-faktūrą išrašo tik prekės pardavėjas, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas. Be anksčiau minėtų priva¬lomų apskaitos dokumento rekvizitų, šiems dokumentams yra nustatyti dar ir privalomi rekvizitai:– dokumento serija ir numeris (būna atspausdinti iš karto),– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,– pirkėjo įmonės pavadinimas, kodas,– prekės pavadinimas,– prekės kaina.PVM sąskaitai-faktūrai dar privalomas įmonės PVM mokėtojo kodas, PVM tarifai ir sumos.Sąskaitos-faktūros (PVM sąskaitos-faktūros) blankų komplektą suda¬ro 2 egzemplioriai, iš kurių pirmasis atiduodamas pirkėjui, antrasis lieka prekės pardavėjui.
Kasos pajamų orderis. Jis taip pat priskiriamas prie specialių apskaitos dokumentų. Kasos pajamų orderiu užpajamuojamas grynųjų pinigų įneši¬mas į įmonės kasą. Jis išrašomas pinigų priėmimo į kasą dieną. Įmonės, kurios atsiskaitydamos su pirkėjais naudoja kasos aparatus, kasos pajamų orderio po kiekvienos operacijos nerašo. Dienos pabaigoje išrašomas vie¬nas kasos pajamų orderis visai per dieną gautai pinigų sumai.Kasos pajamų orderis sudarytas iš dviejų dalių: paties orderio ir jo kvi¬to. Užpildytas kasos pajamų orderis lieka įmonėje, o kvitas atiduodamas pinigus įnešusiam asmeniui.
Be Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodytų privalomų ap¬skaitos dokumento rekvizitų, kasos pajamų orderiui yra nustatyti privalo¬mi rekvizitai: kasos pajamų orderio (kvito) serija ir numeris (jie jau būna atspausti ant tuščio blanko).Kasos išlaidų orderis. Tai kitas kasos dokumentas, surašomas fiksuojant grynųjų pinigų išmokas iš kasos. Jis turi būti išrašomas kiekvieną kartą išmokant pinigus, nepriklausomai nuo to, ar yra kitų šias išlaidas patvirti¬nančių dokumentų, tarkime, gautų sąskaitų, kasos aparatų čekių (už pirk¬tas kanceliarines prekes, degalus ir kt.) ar kvitų (sumokėjus pinigus kitoms įmonėms). Patariama visus tas pačias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas ir atitinkamus kasos išlaidų orderius) laikyti susegtus kartu.
Mokėjimo pavedimas. Tai bankinis dokumentas, kuriuo bankui paveda¬ma tam tikrą sumą pervesti iš įmonės sąskaitos į nurodytą kitą sąskaitą. Juo grindžiamos atsiskaitymų su tiekėjais bei kitos sąskaitinių pinigų pervedi¬mo operacijos. Mokėjimo pavedimai išrašomi keturiais egzemplioriais, o jeigu pinigai pervedami tame pačiame banke, – trimis.
Banko išrašas. Tai banko sudaromas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie pinigų judėjimą įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje: visas įplaukas ir išlaidas. Kiekvieno banko sudaromų banko išrašų formos ski¬riasi, tačiau juose surašomi tie patys duomenys: išrašo sudarymo data, atsi¬skaitomosios sąskaitos numeris ir pradinis likutis, visos įplaukos ir išlai¬dos (kartu nurodoma kliento atsiskaitomoji sąskaita ir mokėjimo pavedi¬mo numeris), galutinis atsiskaitomosios sąskaitos likutis. Nors įrašų apie įplaukas ir išlaidas į apskaitos registrus pagrindas yra mokėjimo pavedi¬mai, tačiau duomenys į žurnalus dažniausiai įrašomi tik gavus tai patvirti¬nantį banko išrašą. Tačiau banko išrašai negali visiškai pakeisti mokėjimo pavedimų, nes pastaruosiuose ne tik nurodoma pavedimo data, suma, kliento atsiskaitomosios sąskaitos numeris, bet ir trumpai apibūdinama pati operacija.
Čekių knygelė. Ją išduoda bankas, kuriame įmonė yra atsidariusi atsi¬skaitomąją sąskaitą. Knygelė naudojama pinigų išėmimams iš atsiskaito¬mosios sąskaitos pagrįsti. Čekį sudaro dvi šalys: šaknelė ir kvitas. Išrašius ir išplėšus čekį, jo šaknelė lieka knygelėje (kaip įmonės dokumentas), o kvi¬tas atiduodamas bankui. Neteisingai užpildytų ar kitaip sugadintų čekių negalima išmesti. Jie turi likti čekių knygelėje.
Pranešimas. Jis išrašomas grynuosius pinigus įnešant į atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šį dokumentą sudaro trys dalys: pranešimas, kvitas ir orde¬ris. Įnešus pinigus į banką, kvitas atplėšiamas ir iš karto atiduodamas juos įnešusiam asmeniui. Orderį bankas grąžina įmonei, kai savo apskaitos kny¬gose užfiksuoja pinigų padidėjimą kliento atsiskaitomojoje sąskaitoje. Tre¬čia dokumento dalis-pranešimas-lieka bankui.Gautus kvitus geriausia laikyti su kasos operacijų dokumentais, orderius – su bankų dokumentais.
Įmonės vidaus važtaraštis. Jis išrašomas iš įmonės sandėlio arba iš vieno gamybos padalinio į kitą perduodant medžiagas, žaliavas, kurą ir kitas at¬sargas. Kadangi tai įmonės vidaus apskaitai naudojamas dokumentas, jo forma kiekvienoje įmonėje gali gerokai skirtis. Svarbu išlaikyti visus minė¬tus privalomus dokumentų rekvizitus.
Komandiruotės pažymėjimas. Jis išduodamas įmonės darbuotojui vyks¬tant į tarnybinę komandiruotę. Kitoje pusėje turi būti daromos atžymos (įrašoma data, pasirašomas ir dedamas spaudas) apie išvykimą į komandi¬ruotę, atvykimą į numatytą vietą ar tarpinį punktą ar išvykimą iš jos. Šio pažymėjimo pagrindu skaičiuojami dienpinigiai bei kitos įstatymais numa¬tytos kompensacinės sumos. Visus įvairias komandiruotės išlaidas patvir¬tinančius dokumentus reikia saugoti kartu su komandiruotės pažymėjimu.Apskaitos dokumentų skaičius ir įvairovė priklauso nuo įmonės dydžio bei veiklos rūšies. Mažos įmonės, kokios paprastai būna juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, savo veiklai dažniausiai naudoja nuo kelių iki keliolikos apskaitos dokumentų rūšių. Didžiosios akcinės bendrovės skai¬čiuoja jas dešimtimis, o apskaitos dokumentus gaminančios įmonės spaus¬dina net iki kelių šimtų apskaitos dokumentų rūšių. Tačiau visiems jiems keliami tie patys jau minėti reikalavimai (privalomi ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai), kuriuos žinoti yra svarbiau negu išmanyti visus ap¬skaitos dokumentus.Dar vienas svarbus klausimas- apskaitos dokumentų saugojimas. Ap¬skaitos žurnaluose užfiksavus apskaitos dokumentų duomenis apie at¬liktas ūkines operacijas, patys dokumentai turi būti susegami ir saugomi. Apskaitos dokumentų saugojimo terminai yra nustatyti archyvų departamento įsakymu. Patogiausia apskaitos dokumentus susegti į atskirus segtuvus ir klasifikuoti pagal rūšis, sakykim: bankų dokumentai, kasos operacijų dokumentai, pardavimo operacijų dokumentai. Jeigu įmonė naudoja nedaug dokumentų, galima juos chronologine tvarka segti ir į vieną segtuvą. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju patariama kokiu nors įdėklu atskirti skirtingų mėnesių dokumentus. Atminkite: apskaitos do¬kumentus tvarkingai saugoti yra tiesiog būtina. Mokesčių inspektorius, neradęs visų apskaitos dokumentų, gali tai interpretuoti kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, už kurį gali būti traukiama net baudžiamojon atsa¬komybėn.
IV SKYRIUS APSKAITOS CIKLO UŽBAIGIMAS4.1 Įmonės veiklos rezultatų nustatymas apskaitojeKiekvienos įmonės apskaitininkai turi apskaičiuoti tam tikro laikotar¬pio veiklos rezultatą-pelną ar nuostolį. Šis rezultatas nustatomas, lyginant tuo laikotarpiu uždirbtas pajamas su tam tikslui paskirtomis sąnaudomis. Toks palyginimas atsispindi pelno ataskaitoje.Buhalteris turi pateikti informaciją apie tai, kokiu būdu ir koks buvo gautas ūkininkavimo rezultatas per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį.Grynasis pelnas- tai rodiklis, apibūdinantis įmonės ūkininkavimo rezul¬tatą per ataskaitinį laikotarpį. Jis apskaičiuojamas iš pajamų, uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį, atėmus sąnaudas, patirtas šias pajamas uždirbant:Grynasis pelnas = Pajamos – SąnaudosPer ataskaitinį laikotarpį gautas grynasis pelnas didina savininkų nuo¬savybę, todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis iš pelno ataskaitos per¬keliamos į balanso nuosavybės dalį ir pridedamas prie ankstesniaisiais ata¬skaitiniais laikotarpiais jau sukaupto ir balanse parodyto nepaskirstytojo pelno sumos.
4.2 Duomenų kaupimo ir palyginimo principų esmė apskaitojePajamų ir sąnaudų pripažinimo bendrosios nuostatos
Apskaitoje užregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybėje Apskaitoje užregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybėje1. Kai produkcijos pardavėjas užbaigia visus produkcijos gamybos darbus ir perduoda pirkėjui visą su ja susijusią riziką bei esamą ir būsimą naudą, jau nebekontroliuoja ir nebevaldo produkcijos, o tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reikės patirti dideles papildomas sąnaudas, nėra žymi.2. Paslaugų visuma arba sutartyje numatyta jų dalis jau suteikta pirkėjui, o didelių papildomų išlaidų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė nėra žymi.3. Prekių pardavimo ir paslaugų atlikimo faktas turi būti įformintas atitinkamu dokumentu, kuriame turi būti pažymėta, kaip pasikeičia įmonės turtas (nuosavybė).4. Pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką. 1. Sąnaudomis gali būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri tenka parduotoms prekėms (produkcijai ar paslaugoms) pagaminti.2. Sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai teikiamų paslaugų sunaudojimu arba įmonės įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims padidėjimu. Visi šie ūkiniai faktai turi būti i tiksliai išmatuoti ir įvertinti.3. Jeigu pajamos, susiję su tam tikrų resursų sunaudojimu, bus uždirbamos per keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių, apskaitoje j turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai.4. Per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos i išlaidos gali būti nedelsiant pripažintos sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu.5. Sąnaudos pripažįstamos ir registruojamos ; neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Palyginimo principasPrincipas teigia, jog apskaičiuojant įmonės ūkininkavimo rezultatą, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamas reikia lyginti tik su sąnaudomis, kurias patyrė įmonė, uždirbdama šias pajamas.Taigi buhalteris pirmiausia nustato per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų sumą, o po to sprendžia, kokia dalis turto buvo sunaudota ataskai¬tinio laikotarpio pajamoms uždirbti.Ūkinės veiklos sekos požiūriu
Apskaitininko požiūriu
Duomenų kaupimo principasSudarant finansines ataskaitas pagal šį principą, ūkinės operacijos ir įvykiai yra fiksuojami apskaitoje tada, kai jie įvyksta, o ne tada, kai sumoka¬mi ar gaunami pinigai ar kitas turtas. Pajamos ir sąnaudos parodomos to laikotarpio finansinėse ataskaitose ir apskaitos dokumentuose, su kuriais jos susijusios.Finansinės ataskaitos sudarytos pagal šį principą teikia informaciją apie jau įvykusias ūkines operacijas, apimančias pinigų gavimus bei išmokėjimus, taip pat įsipareigojimus sumokėti pinigus ateityje, bei apie būsimas pinigines įplaukas.1. Per sausį pirkėjas įmonei sumokėjo 600 litų už gruodžio 20 dieną parduotą produkciją. Pajamų uždirbimas Pinigų gavimas
gruodžio 1d. gruodžio 20d. sausio 1d. sausio 31d.
Pajamų pripažinimo laikotarpis Laikotarpis, kai gauta piniginių įplaukų
2. Sausio 10 dieną įmonė pardavė produkcijos už 4000 litų (pirkėjas apmokė¬jo grynaisiais).Palyginimo principo taikymas apskaitoje yra tiesiogiai susijęs su duo¬menų kaupimo principu. Pajamų uždirbimas ir pinigų gavimas
sausio 1d. sausio 10d. sausio 31d.
Pajamų pripažinimo ir piniginių įplaukų laikotarpiai sutampa
3.Sausio 28 dieną įmonė pardavė produkcijos už 400 litų, pirkėjas įsipareigojo apmokėti per 10 dienų. Pajamų uždirbimas
sausio 1d. sausio 28d. sausio 31d. vasario 28d.
Pajamų pripažinimo laikotarpis Laikotarpis, per kurį bus gauta piniginių įplaukų
4. Sausio 20 dieną pirkėjas iš anksto sumokėjo įmonei 500 litų už produkciją, kurią įmonė įsipareigojo pateikti vasario mėnesį. Pinigų gavimas
sausio 1d. sausio 20d. sausio 31d. vasario 28d.
Neuždirbtų pajamų registravimo laikotarpis Pajamų pripažinimo laikotarpis
5. Gruodžio 20 dieną įmonė iš anksto sumokėjo 10 000 litų už patalpų nuomą visiems ateinantiems metams. Pinigų išleidimas Sąnaudų pripažinimas
gruodžio 1d. gruodžio 20d. gruodžio 31d. sausio 31d.
Piniginių išlaidų registravimo laikotarpis Sąnaudų pripažinimo laikotarpis
6. Sausio pajamoms uždirbti įmonė sunaudojo elektros energijos už 800 litų. Elektrą tiekiančiai organizacijai sumokėta sausio mėnesį. Pinigų išleidimas Sąnaudų pripažinimas
sausio 1d. sausio 31d.
Sąnaudų pripažinimo ir piniginių išlaidų padarymo laikotarpiai sutampa
7.Sausio 20 dieną įmonė iš anksto apmokėjo 800 litų vasario mėnesio auto¬buso nuomos mokestį. Pinigų išleidimas Sąnaudų pripažinimas
sausio 1d. sausio 20d. sausio 31d. vasario 28d.
Piniginių išlaidų padarymo laikotarpis Sąnaudų pripažinimo laikotarpis
8. Pagal įmonėje galiojančią tvarką dalis sausio atlyginimo darbuotojams 3800 litų bus išmokėta vasario mėnesį. Sąnaudų pripažinimas
sausio 1d. sausio 31d. vasario 28d.
Sąnaudų pripažinimo laikotarpis Piniginių išlaidų padarymo laikotarpis
4.3 Koregavimai apskaitojelaikotarpio pabaigoje įvertinami apskaitos duomenys. Sunaudotas tur¬tas per ataskaitinį laikotarpį turi būti apskaičiuojamas ir nurašytas į sąnau¬das. Tuo būdu ataskaitinio laikotarpio sąnaudos yra lyginamos su pajamo¬mis, todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra atliekami koreguojantieji įrašai. Koreguojantieji įrašai reikalingi tik toms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms.Visi koreguojantieji įrašai skirstytini į tokias grupes:1. Turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams apskaita.2. Neuždirbtų pajamų uždirbimo ateinančiais laikotarpiais apskaita.3. Patirtų, bet neapmokėtų sąnaudų registravimas.4. Uždirbtų pajamų, už kurias negauta pinigų, registravimas.
1. Turto įsigijimo išlaidų paskirstymo įvairiems laikotarpiams apskaita1.1 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų apskaitaĮmonė, įsigydama ilgalaikį turtą, tikisi, kad jis bus naudojamas ir už¬dirbs pajamas per ilgesnį nei l metai ataskaitinį laikotarpį. Toks turtas savo vertę į produkcijos vertę perkelia dalims, atskirai nusidėvėdamas. To¬dėl kiekvieną ataskaitinį laikotarpį į sąnaudas reikia įskaičiuoti apskaičiuotą nusidėvėjimo sumą.Pvz.: xxx3 01 01 įmonė įsigijo pastatą už 48 000 lt. Tikisi, kas šis pastatas bus naudojamas 50 metų, o paskutiniais metais jo likvida¬cinė vertė bus lygi 0. Reikia atlikti koregavimą xxx3 01 31.01 01 Registruojamas pastato įsigijimasD 1210 Pastatai 48000,-K 27 Pinigai 48000,-Skaičiuojama kokia suma nusidėvės pastatas per sausio mėnesįAm=A:T= (48000 -0) : 50:12 = 80 lt.Sausio 31 d. padaromas koreguojantysis įrašas. (KOR)D 6004 Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos 80,-K 1217 Pastatų nusidėvėjimo suma(-) 80,-
D 27 Pinigai k D 1210 Pastatai KL 0101 60000 0101 48000 0101 48000 (Ši suma nesikeičia visą pastato eksplo¬atavimo laiką)
D 1217 Pastato nusidėjimo suma K D 6004 Pastato nusidėjimo sąnaudos K 0131 80 0131 80 L 0131 80
Pastato nusidėvėjimo sąnaudos bus nurašytos į xxx3 m. sausio mėn. pelno ataskaitą.Pastato nusidėvėjimo suma iškeliama į sausio mėn. 31 d. balansą ir at¬vaizduojama taip:Pastatas 47 9201.2 Išankstinių mokėjimų (būsimų laikotarpių sąnaudų) apskaitaPasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui būtinas koreguojantis įrašas, ku¬ris šio turto (pvz.: iš anksto apmokėtos nuomos, draudimo ar atsargų) įsigijimo išlaidas, per ataskaitinį laikotarpį uždirbusias pajamas, priskirtų są¬naudoms.Pvz.: xxx4 12 31 įmonė iš anksto apmokėjo draudimo kompanijai 3000 lt. pastatų draudimą nuo gaisro visiems 19X5 metams. Kore¬guojantį įrašą atlikti xxx5 01 31 dienai.xxx4 12 31 registruojamas iš anksto apmokėtas draudimasD 2024 Iš anksto apmokėtas draudimas 3000,-K27 Pinigai 3000,-D 27 Pinigai K D 6113 Draudimo sąnaudos K 5000L 1231 1231 3000 0131 250
D 2024 Iš anksto apmokėtas draudimas K 1231 3000 0131 250 L 0131 2750
Apskaičiuojama kokia draudimo suma kiekvieną 3000 : 12 = 250 lt. mėnesį nurašoma į sąnaudas.3000:12 = 250 lt01 31 Atliekamas koreguojantysis įrašasD 6113 Draudimo sąnaudos 250K 2024 Iš anksto apmokėtas draudimas 250Draudimo sąnaudų sumą rašome į sausio mėn. pelno ataskaitą.Iš anksto apmokėto draudimo sumą rašysime į balanso turto dalį sausio 31d.
1.3 Atsargų apskaitaKiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus taip pat neretai ten¬ka atlikti specialius koregavimus.1.3.1 Pvz.: xxx4 01 04 įmonė įsigijo atsargų už 1200 lt.Atliekamas įrašas, kuriuo užregistruojamas atsargų p gijimas.D 20 Atsargos 1200,-K 27 Pinigai 1200,-Pasibaigus mėnesiui apskaičiuota, kad įmonė sunaudojo atsargų už 800 lt. Atliekamas koreguojantis įrašas 0131d.D 6003 Atsargų sąnaudos 800,- K 20 Atsargos 800,-D 27 Pinigai K D 20 atsargos K D 6003 Atsargų sąnaudos KL 0101 2000 0104 1200 0104 1200 0131 800 0131 800 L 0131 400
1.3.2 Pvz. xxx4 0106 Akcinė bendrovė nusipirko kreditan medžiagų už 900 lt. ir tikisi, kad šios medžiagos bus sunaudotos.xxx4 0106 daromas įrašas:D 6003 Medžiagų sąnaudos (sunaudotos medžiagos) 900,-K 443 Skola tiekėjams 900,-D 6003 Medžiagų sąnaudos K D 443 Skola tiekėjams K D 20 Medžiagos K0106 900 0131 200 0106 900 0131 200 L 0131 700 L 0131 200
Atlikus inventorizaciją nustatyta, kad xx4 0131 d. liko nesunaudota medžiagų už 200 lt., todėl reikalingas koreguojantysis įrašas, kad likusios medžiagos būtų užpajamuotos.,D 20 Medžiagos 200,-K 6003 Medžiagų sąnaudos 200,-
Neuždirbtų pajamų uždirbimo ateinančiais laikotarpiais(ateinančių laikotarpių pajamų) apskaitaDaugelis įmonių taiko tokią atsiskaitymo sistemą, kai klientai už jiems suteiktas paslaugas įmonei turi sumokėti iš anksto: (pvz.: avia kompanijos, turizmo kompanijos ir t.t.).Įmonė, gavus iš klientų pinigus, bet dar nesuteikus jiems paslaugų atliks tokius įrašus:1. Užregistruoja avansu gautas sumasD 27 PinigaiK 444 Avansu gautos sumos 2. Ir tik tada, kai bus atliktos paslaugos klientui, įmonė gali registruoti uždirbtas pajamas. Tuomet atliekamas koreguojantysis įrašas.D 444 Avansu gautos sumosK 500 Uždirbtos pajamosPvz.: xxx412 20 įmonė sudarė sutartį su klientu pagal kurią įsipa¬reigojo xxx5 metų sausį, vasarį bei kovą suteikti konsultaciją įvairiais juridiniais klausimais. Klientas 12 20 sumokėjo 2700 lt. už paslaugas, o koreguojantį įrašą atlikti 01 31.12 20 registruojamos avansu gautos sumosD 27 Pinigai 2700,-K 444 Avansu gautos sumos 2700,-D 27 Pinigai K D 444 Avansu gautos sumos K D 500 Uždirbtos pajamos K1220 2700 0131 900 1220 2700 0131 900 L 0131 1800 L 0131 900
Kadangi nuo sausio mėn. mes suteikiame paslaugas, tai turime apskaičiuoti uždirbtų pajamų sumą per sausio mėn.2700: 3 = 900 lt.0131 parodome tai KOR įrašu. D 444 Avansu gautos sumos 900,-K 505 Uždirbtos pajamos 900,-
3. Patirtų, bet neapmokėtų sąnaudų registravimasTai tokia koreguojančių įrašų grupė, kai įmonė patiria sąnaudas šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, o pinigų išmokos bus užregistruotos ateinančiais laikotarpiais.Pvz.: Tarkim kad įmonė xxx4 04 01 gavo iš banko 14600 Lt paskolą su 10% metinių palūkanų, kuri turės būti grąžinta liepos l d. Koreguojantį įrašą atliksime 04 30.04 01 Registruojame paskolos gavimąD 27 Pinigai 14600,-K 4421 Skola bankui 14600,-Skaičiuojame palūkanų grąžinimo sumą už tris mėn.14600 x 0,l x ((30 + 31 + 30):365) = 364Lt.Bankui reikės grąžinti paskolą ir palūkanas iš viso:14600 + 364 = 14964 Lt.Balandžio 30 d. į sąnaudas reikės nurašyti tokią sumą (t. y. skaičiuojama balandžio mėnesio palūkanas)14600 x 0,l x (30 : 365) = 120 Lt.04 30 d. atliksime koreguojantįjį įrašąD 6300 Palūkanų sąnaudos 120,-K 4483 Sukauptos mokėtinos palūkanos 120,-D 4421 Skola bankui K D 630 Palūkanų sąnaudos K D 4483 Sukauptos mokėtinos palūkanos K 0401 14600 0430 120 0430 120 L 0430 120 L 0430 120
Darbo užmokesčio sąnaudų apskaitaDaugelis įmonių taiko tokią atsiskaitymo už darbą sistemą, kai darbo užmokestis už dirbtą laikotarpį (mėnesį) išmokamas sekantį mėnesį. Tačiau į sąnaudas reikia įrašyti tą darbo užmokesčio sumą, kuri buvo patirta dirbtą mėnesį. Tai darome naudojant koreguojantįjį įrašą.Pvz.: Už gruodžio 30, 31 darbo dienas 150 litų darbo užmokesčio suma bus išmokėta sausio mėnesį. Gruodžio mėnesį atliekamas toks įrašasD 6114 Darbo užmokesčio sąnaudos 150,-K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 150,-
4. Uždirbtų pajamų, už kurias negauta pinigų registravimeŠiuo atveju įmonė per ataskaitinį laikotarpį uždirba pajamas, o klientas jai sumokės ateinančiais laikotarpiais.Pvz.: xx4 0101 bankas suteikė 29 200 lt. paskolą su 10 % metinių palūkanų. Paskolą reikia grąžinti 04 01. Koreguojantysis įrašas da¬romas sausio 31 d.D 26 Banko paskola 29200,-K 27 Pinigai 29200,-Iš viso įmonė bankui turės grąžinti tokią palūkanų sumą:29200 x 0,1 x ((31+28+31) : 365) = 29200 x 0,1 x (90:36) = 720 Lt.Skaičiuojamos sausio mėnesio palūkanos.29200 x 0. l x (31: 365) = 248 Lt.Sausio 31 d. atliekamas KOR įrašas.D Gautinos palūkanos 248,-K Uždirbtos palūkanų pajamos 248,-
4.4 Apskaitos ciklo užbaigimas4.4.1 Ataskaitinio žiniaraščio (darbinės atskaitomybės lentelės) parengimasKad patikrinti ar teisingai surašyti duomenys į sąskaitas ir teisingai išvesti likučiai yra parengiama darbinė atskaitomybės lentelė, į kurią surašomi visų sąskaitų likučiai lentelės sudarymo dieną (t.y. parengiamas bandomasis balansas). Po to toje pačioje lentelėje atliekami būtini koregavimai ir vadovaujantis koreguoto bandomojo balanso duomenimis, parengiama darbinė pelno ataskaita bei balansas.Virš lentelės būtinai nurodomas įmonės, kurios duomenys surašyti lentelėje, pavadinimas, lentelės sudarymo data ir mato vienetas.Darbinės atskaitomybės lentelė Įmonės ” ” xxxX m. Darbinės atskaitomybės lentelė Sąskaitų pavadinimai Sąsk.Nr. Bandomasis balansas Koregavimai Koreguotasbandomasis balansas Pelno ataskaitossąskaitos Balansosąskaitos D K D K D K D K D KIlgalaikio turto sąskaitossu jų nusidėvėjimąatspindinčiomis sąskaitomis
Trumpalaikio turto sąskaitos
Savininkų nuosavybės sąskaitos
Įmonės įsiskolinimų sąskaitos
Pajamų ir sąnaudų sąskaitos,kuriose pajamų ir sąnaudų sumosyra aiškios ir ne koreguotos
Iš viso:
Koregavimus atspindinčiossąskaitos
Iš viso:
Pelnas ar nuostolis
Iš viso:
Skilčių aprašymasBandomasis balansas: BB sudaromas norint įsitikinti, kad nebuvo padaryta aritmetinių klaidų ir ar visi duomenys teisingai iš bendrojo žurnalo perkelti į sąskaitas. Bandomajame balanse surašomi visų sąskaitų likučiai (išvesti iki koregavimų), D-o likučiai – D-o stulpelyje, K-o likučiai K-o stulpelyje. D = K.Norint parodyti visas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas, bei turto, kuriuo disponuoja įmonė kiekį ir priklausomybę vienam ar kitam savininkui, turi būti atlikti koregavimai.Koregavimai: šiuose D-o ir K-o stulpeliuose surašomos su koregavi¬mais susijusios sumos. Koregavimo metu užfiksuotos papildomos pajamas ir sąnaudas atspindinčios sąskaitos užrašomos iš karto po tiesiogiai (be koregavimo) pajamas ir sąnaudas atspindinčių sąskaitų. D-o likučiai įrašo¬mi į D-o stulpelį, K-o – į K-o stulpelį. Prie koreguojamų turto ir nuosavybės sąskaitų D-o ir K-o stulpeliuose surašomos koreguojančios sumos.Koreguotas bandomasis balansas. Jis jungia BB-o ir koregavimų skiltyse esančias sumas, kurios apskaičiuojamos pagal tokias taisykles :– jei BB-e ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos debete, tai jos sude¬damos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso D-o stulpelį;– jei BB-e ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos į K-o stulpelį, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso K-o stulpelį;– jei BB-o skiltyje suma įrašyta į D-o stulpelį, o koregavimų skiltyje į K-o ar atvirkščiai, tai sumos atimamos viena iš kitos ir priklauso¬mai nuo susidariusio likučio skirtumas koreguotame bandomajame balanse įrašomas į D-o ar K-o stulpelį;
– jeigu sąskaita turi sumą tik BB-e arba tik koregavimų skiltyse, tai ji tiesiog perkeliama į koreguoto bandomojo balanso atitinkamą D-o ar K-o stulpelį;Bendra koreguoto bandomojo balanso D-o suma turi būti lygi K-o sumai.Pelno ataskaitos skiltis: iš koreguoto BB į pelno ataskaitos skiltis perke¬liami visi pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai. D-e surašomi sąnaudų są¬skaitų likučiai, K-e pajamų sąskaitų likučiai.Jei D = K įmonė negavo pelno ir nepatyrė nuostolių.Jei D-o suma > K-o, įmonė patyrė nuostolį, jei DK -patirtas nuostolis, D