TURINYS
ĮVADAS 31. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA 42. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS 64. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS 84.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis 94.2 Įsigijimas kaip valstybės parama 95. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS 10 ĮVADASŽmonės dažniausiai kur kas labiau vertina nematerialias – dvasinesvertybes nei daug dešimtmečių krautus turtus. Taip būna ir įmonėse:pavyzdžiui, geras žinomos firmos vardas neretai atstoja pačias geriausiasniekam nežinomų įmonių produkcijos savybes. Taigi įmonėms tenka naudotis irilgalaikiu nematerialiuoju turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmoniųveikloje vien jau dėl to, kad laisvosios konkurencijos sąlygomis visdidesnę reikšmę įgyja žinios ir įgūdžiai. Jis pirmiausia reiškiasi perįvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisiųtam tikrą naudą. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais labai smarkiai didėjapaslaugų lyginamasis svoris visose prekėse. Materialios produkcijos gamybair pardavimai tampa ne tokie reikšmingi. Iš ilgalaikio nematerialaus turtoįmonė visuomet tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Nematerialusisturtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arbaadministravimo tikslams. Į ilgalaikį nematerialūjį turtą įeina: Prekinisženklas, autorių ir gretutinės teisės, plėtros darbai, kompiuteriųprogramos,prestižas, patentai ir licencijos bet nereikia manyti jog įmonėsviduje sukurtas prestižas, gamybos ženklai, iškabos, straipsnių antraštės,klientų sąrašai ir analogiško turinio straipsniai turi būti pripažįstamiilgalaikiu nematerialiuoju turtu.
Darbo tikslas – nustatyti ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo,įvertinimo,apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Objektas – AB “INVALDA”. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ilgalaikio nematerialaus turto sąvoką; 2. Išanalizuoti kaip ilgalaikis nematerialus turtas yra pripažystamas apskaitoje; 3. Pateikti momentus, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus turtas; 4. Apžvelgti nematerialiojo turto grupės; 5. Pasiūlyti palankesnias sąlygas kaip lengviau pateikti nematerialūjį turtą balanse; 6. Ištirti įmonės perspektyvas toliau plėtoti savo veiklą;
Metodologija: ➢ Mokslinė literatūra (lietuvių kalba); ➢ Statistinė medžiaga; ➢ Dokumentai, įstatymai, norminiai aktai; ➢ Spauda bei internetas; 1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKAPasak V. Bagdžiūnaitės (V. Bagdžiūnaitė. 2004. p. 99) nematerialusturtas tai apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai aradministraciniams tikslams. O kaip teigia H. Dauderis (H. Dauderis 1994. p.56) nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintisfizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomaiarba administravimo tikslams.
Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius: • neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Pagal šį požymį, nepaisant visų kitų, nematerialųjį turtą išskiriame iš viso ilgalaikio įmonės turto sudėties; • turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina. Ignoruojant šį reikalavimą, nematerialųjį turtą galima būtų paprasčiausiai prisigalvoti, o tai pavyzdžiui, leistų kurios nors įmonės vadovams teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonės prestižas keleriopai išaugo; • atneša įmonei naudos. Jeigu toks turtas būtų bevertis, tai apskritai nebūtų jokios prasmės apie jį kalbėti. Juk, kaip žinote, bevertį materialųjį turtą įmonės taip pat nukainoja arba kam nors perleidžia, nes dažnai tai. kas nereikalinga vienai įmonei, gali būti naudinga kitai. Tačiau niekas nepirktų blogo vardo arba žemos kvalifikacijos, net jeigu juos ir būtų įmanoma parduoti; • suteikia konkrečias teises ir privilegijas šio turto savininkui. Kadangi nematerialusis turtas neapčiuopiamas, nes neturi materialios substancijos, jo būvimą galima įrodyti tik per labai konkrečias savybes, kurias įgyja šio turto turėtojas; • ilgai naudojamas (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį). Trumpalaikio nematerialiojo tuno buhalteriai neapskaito, nes jis sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Todėl nėra jokios prasmės jį apskaityti. Ir per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotų atsargų niekas neskaičiuotų, jeigu jų negrobstyrų. Tuo tarpu nematerialiojo turto nugvelbti paprasčiausiai neįmanoma. (4. p. 482)
1.1 lentelė Nematerialiojo turto grupės| Grupės|Apibūdinimas ||pavadinimas| || |Žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens || |prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba ||Prekinis |paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. ||ženklas |Saugomas Įstatymų, kad nebūtų ne sankcionuotai || |panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos i || |pavyzdžiui. ,,Coca-Cola”, ,,Ariel” produktai). ||Patentai ir|Išradimo dokumentas, suteikiantis teisę, jo valdytojui||licencijos |gaminti, kontroliuoti produktą, ir neleidžiantis || |daryti kitiems. || Autorių|Įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno. ||ir |literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis. ||gretutinės | ||teisės | || |Tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant || |gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas. ||Plėtros |įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš ||darbai |pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka || |nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Bandomųjų|| |pavyzdžių, kurie turi materialių formų (šiuo atveju || |materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes || |pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą), gamybos || |išlaidos priskiriamos nematerialiajam t…urtui. || |Jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo || |paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito ||Kompiuterių|ilgalaikio turto dalis, be kurio ji negali veikti, ||programos |kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu || |(kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių kompiuterinė|| |programa nėra || |nematerialusis turtas, nes be jos staklės visiškai || |negali veikti). || |Sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, ||Prestižas |viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir || |įsipareigojimų tikrosios vertės dalį. | 2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMASTarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Verslo apskaitosstandartai kaip ir kitu turto rūšių atveju nustato, kada patirtos išlaidosgali būti laikomos ne laikotarpio sąnaudomis, o turtu. Nemateriaiusisturtas paprastai apibrėžiamas kaip turtas neturintis materialios formos,kuriuo įmonė disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesioginės irnetiesioginės ekonominės naudos, tačiau jis nėra nei pinigai, nei. piniguekvivalentas. Tai prekių ženklai, patentai, autorių ir gretutinės teisės,taip pat plėtros darbai, kompiuteriu programos ir prestižas. Kadangi,kitaip nei kitos minėtos turto rūšys, prestižas yra labai specifines rūšiesnematerialusis turtas ir jo apskaitai aprašyti reikėtų atskiro straipsnio,apsiribosime kitu minėtu nematerialiojo turto rūšių apskaita, o prestižąpaliksime kitam kartui. Laikantis bendru principu, taikomu bet kokiamturtui, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Versloit-sk.iitos standartus nematerialiuoju turtu galima pripažinti tik vk:turtą, kuris atitinka ne tik pa-:eikią apibrėžimą, bet ir tris esminiuskriterijus: ▪ pagrįstai tikėtina, kad įmone būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos; ▪ turto įsigijimo (pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos; ▪ įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems. Lietuvos teisės aktuose, kuriais buvo vadovaujamasi pripažįstant
nematerialųjį turtą iki 13 verslo apskaitos standarto įsigaliojimo, tokiųkriterijų nebuvo. (10. p. 25) Pripažįstant nematerialiojo turto straipsnį reikalaujama, kad įmonėparodytų, jog straipsnis atitinka:a) nematerialiojo turto apibrėžimą (žr. 13. 7–17 paragrafus); irb) 38-asis Tarptautiniame apskaitos standarte nustatytus pripažinimokriterijus (žr. 13. 19–55 paragrafus).Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas tada ir tik tada, jei:a) tikėtina, kad įmonė gaus su turtu susijusią būsimąją ekonominę naudą;irb) turto vertė gali būti patikimai nustatyta.(12. p. 18-55) Nematerialiojo trumpalaikio turto nėra. Jį Įmonės gali įsigyti ištrečiųjų Šalių ar pasigaminti pačioje įmonėje. Kuriant turtą įmonės viduje,išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas. Jei įmonėnegali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidospriskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuolaikotarpiu, kuriuo jos susidaro. Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būtipripažįstamos tada. kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad: ▪ turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus: ▪ ketina baigti kurti nematerialųjį tuną ir jį naudoti arba parduoti; ▪ sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą; ▪ nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos; ▪ gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas(2. p. 96) Nematerialiuoju turtu pripažįstamas identifikuojamas nepiniginisturtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kuris galibūti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti tiesioginės arnetiesioginės ekonominės naudos. Nors 13-ojo Verslo apskaitos standartenenurodoma turto naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tiktas turtas, kuris naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus. Vertinant,ar straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą, turi būtiatsižvelgiama į jo esmę ir ekonominį turinį. Turtas, atitinkantisnematerialiojo turto apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, tačiaunaudojamas trumpiau nei vienerius metus, apskaitoje turi būti pripažįstamastrumpalaikiu turtu ir apskaitoje registruojamas pagal 9-ojo versloapskaitos standarto “Atsargos” …nuostatas arba sąnaudomis nedelsiant.Nematerialusis turtas pripažįstamas jei įmonė ketina jį naudoti savoveikloje, t.y. jei jis bus naudojamas produkcijos gamybos, prekių,produkcijos ar paslaugų teikimo, įmonės valdymo procesuose ir teiks įmoneiekonominės naudos. Pripažįstant apskaitoje nematerialųjį turtą, reikia vadovautisreikšmingumo principu. Vadovaujantis minėtuoju principu, rekomenduojamaįmonės apskaitos politikoje numatyti minimalią nematerialiojo turto vertę.Ir nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo)savikaina gali būti patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnë už įmonësnustatytą minimalią tos grupės nematerialiojo turto įsigijimo(pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatytinematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudijaatitinkami pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, opasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatyta remiantis sandoriaissu išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų gaminant turtąsunaudotų išteklių įsigijimo. Įmonė savo nuožiūra sudaro nematerialiojoturto grupes, atsižvelgdama į turimo nematerialiojo turto įvairovę,grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimopaskirtį ir kitassavybes. Ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įmonë gali disponuoti, jįkontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimotikslams, nuomoti,parduoti, išmainyti ir t.t.;– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turtoteikiamą ekonominę naudą,taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis. (11. p. 15) 4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMASNematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės, jo įsigijimosavikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigaisar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šįturtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus.mokesčius. Turto įsigijimosavikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės tufto paruošimonumatomam naudojimui išlaidos. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertėišsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanosnenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos,įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą ikidabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamaspalūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį. Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimosavikaina atitiks sumą, kurią įmonė įsigijimo dieną sutinka sumokėti užturtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį tuną irketinančia atlikti šį sandorį šalimi. Nustatant šią sumą, turi būtinaudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių su panašiu turturezultatus. Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainaisgauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainųsutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainaissusijusias išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, onematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašiospaskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačiojeverslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygimainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)iš mainų sandorio neatsiranda, bet mainais atiduodamo turto tikroji vertėgali būti mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turtotikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertes, pripažįstama nuostoliu dėlnematerialiojo turto vertės sumažėjimo, o gaunamas turtas parodomasbalansine verte po vertės sumažėjimo. Jei sudarant mainų sutartį turtovertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis,materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikainabus tikroji atiduodamo turto vertė, pridėjus visas su mainais susijusiasišlaidas, tenkančias įmonei. (2. p. 97-98)4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalisPagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jeinematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą įsigijimo būdu,nematerialiojo turto savikaina yra pagrįsta jo tikrąja verte įsigijimodatą. Norint nustatyti, ar sujungiant verslą įsigyto nematerialiojo turtoįsigijimo vertė (t.y. tikroji vertė) gali būti pakankamai patikimainustatyta, kad būtų galima atskirai jį pripažinti, reikia vadovautis savonuomone. Palanki rinkos kaina aktyviojoje rinkoje yra patikimiausiastikrosios vertės įvertinimas. Tinkamiausia rinkos kaina paprastai yradabartinė siūloma kaina. Jei neįmanoma taikyti dabartinės siūlomos kainos,tikrajai vertei nustatyti galima naudoti paskutinio panašaus sandoriokainą, jeigu nepasikeitė svarbios ekonominės aplinkybės nuo sandorio datosiki turto įvertinimo tikrąja verte. Jeigu nėra aktyviosios turto rinkos,turto įsigijimo vertė atitinka sumą, kurią įmonė gali sumokėti už turtąįsigijimo datą, sudariusi sandorį tarp nepriklausomų, žinomų ir ketinančiųatlikti šį sandorį šalių, remdamasi kiek galima patikimesne informacija.Nustatydama šią sumą, įmonė atsižvelgia į paskutinių sandorių su panašiuturtu rezultatus. Tam tikros įmonės, kurios nuolat perka ir parduoda išskirtinįnematerialųjį turtą, pačios sukuria tikrosios vertės netiesioginionustatymo metodus. Šie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinantnematerialųjį turtą, įsigytą sujungus verslą įsigijimo būdu, jei jaissiekiama įvertinti tikrąją vertę pagal šį standartą ir parodyti tos ūkiošakos, kuriai priklauso turtas, einamuosius sandorius ir praktiką. Tokiemetodai, kur tinkama, galėtų būti sudėtinių skaičių, parodančių einamuosiusrinkos sandorius, taikymas nustatytiems rinkos rodikliams, skatinantiemsturto pelningumą (pavyzdžiui pajamos, rinkos dalis, veiklos pelnas ir t.t.)arba įvertintų būsimųjų grynųjų pinigų srautų iš turto diskontavimas. (12.p. 27-32)4.2 Įsigijimas kaip valstybės paramaKai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti gaunamas nemokamaiar už minimalų mokestį, kaip valstybės parama. Taip gali atsitikti, kaivalstybė perduoda ar paskiria įmonei tokį nematerialųjį turtą kaip teisęnusileisti oro uoste, radijo ir televizijos stočių licencijas, importolicencijas ar kvotas arba teises gauti kitus ribotus išteklius. Pagal 20TAS ,,Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimasatskaitomybėje” įmonė pati gali spręsti ir tiek nematerialųjį turtą, tiekvalstybės paramą iš pradžių pripažinti tikrąja verte. Jei įmonė nusprendžiaiš pradžių nepripažinti turto tikrąja verte, ji pripažįsta jį nominaliąjaverte (pagal kitą, 20 TAS leidžiamą būdą), pridėjusi visas su turtoparuošimu naudoti tiesiogiai susijusias išlaidas. (12. p. 33) 5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMASAB “INVALDA” (toliau – Bendrovė) įregistruota 1994 m. kaip ne pelnoįmonė. 1998 m. liepos mėn. 22 d. Bendrovė buvo perregistruota į akcinębendrovę. Pagrindinė Bendrovės veikla – bendroji vertybinių popierių (VP)ir jų cirkuliacijos apskaita, VP sąskaitų atidarymas ir tvarkymas.Pagrindinę Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VP rinkosįstatymas (iki 2002-04-01 – VP viešosios apyvartos įstatymas). Bendrovėsveiklai ir jos plėtrai turi įtakos valstybinių institucijų teisės aktai,reglamentuojantys vertybinių popierių apskaitą, sąskaitų tvarkytojųstruktūra, finansų rinkos aktyvumas bei finansų rinkos integravimasis įregionines ir ES finansines struktūras. Dėl įvykusio sąskaitų tvarkytojųstruktūros pasikeitimo, išsiplėtusių galimybių tvarkyti Bendrovėjeasmenines VP sąskaitas, antrinės VP rinkos didesnio aktyvumo ir naujos VPapyvartos ir atsiskaitymų sistemos įdiegimo, atsiskaitymų vykdymo suužsienio finansinėmis institucijomis gali keistis atliekamų funkcijųmastai, turinys ir veiklos prioritetai, tačiau pagrindinės įstatymaisnumatytos Bendrovės funkcijos nesikeis. Atsižvelgiant į minėtas prielaidas,prioritetinis Bendrovės darbas yra dalyvauti Lietuvos banko projekte“Centas”, kuriame Bendrovė atsakinga už Nustatyto laiko VP apskaitos iratsiskaitymų bei Realaus laiko VP atsiskaitymų sistemų (“Naujoji sistema”)įdiegimą ir plėtojimą. Vis daugiau Bendrovės resursų nukreipiamaeurointegracinių reikalavimų įgyvendinimui. 2004-2005 metais bus toliauplėtojama Naujoji sistema, atsižvelgiant į TARGET ir TARGET-2 reikalavimusbei kitus CESR/ECB rengiamus standartus, taikomus ES VP atsiskaitymų irkliringo sistemoms, taip pat įvertinant konkrečias ECB rekomendacijas,kurios buvo pateiktos Bendrovei. Bendrovės strategija bus parengta,atsižvelgiant į naujojo akcininko, kuris įsigis 32 proc. valstybeipriklausančių akcijų, veiklos planus. Bendrovė yra narys ir aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijųCEECSDA (Vidurio ir Rytų Europos centrinių vertybinių popieriųdepozitoriumų ir kliringo įstaigų asociacija) ir ISSA (Tarptautinė VPpaslaugų asociacija) veikloje. Per CEECSDA Bendrovės atstovai dalyvauja ECBrengiamuose seminaruose ir ES Centrinių depozitoriumų asociacijos darbogrupių veikloje, kuriuose sprendžiami praktiniai VP apskaitos iratsiskaitymų sistemų tobulinimo ir integracijos klausimai. Bendrovėje apskaita tvarkoma bei finansinė atskaitomybė sudaromapagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančiusfinansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus. Buhalterinėsapskaitos duomenys patvirtinti ilgalaikio turto, materialinių vertybių,atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijos duomenimis.Inventorizacija atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybėspatvirtinta tvarka. Bendrovė sudaro pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.Atsargos Bendrovėje įvertinamos ir apskaitomos įsigijimo savikaina, onurašomos į sąnaudas FIFO metodu.6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE
Bendrovės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomasįsigijimo arba perkainota verte Vyriausybės nustatyta tvarka, balanse –likutine verte. Nuo 2001 m. pakeisti ilgalaikio turto nusidėvėjimoskaičiavimo metodai iš dvigubo – mažėjančios vertės – į tiesioginį.Ilgalaikiam turtui taikomi žemiau nurodyti nusidėvėjimo normatyvai:
6.1 lentelė Nusidėvėjimo nurašymo į sąnaudas normatyvai (metais)| |Turtas, įsigytas |Turtas, įsigytas nuo || |iki |2002-01-01 || |2001-12-31 | ||Nemater…ialus turtas |1 – 5 |3 – 4 ||Automobiliai |3 – 5 |6 ||Kiti įrengimai |3 – 25 |4 – 15 ||Kompiuteriai |2 – 7 |3 – 5 ||Pastatai |10 – 80 |20 – 80 |
Bendrovėje ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kurio naudojimolaikotarpis yra ne trumpesnis nei 1 metai ir minimali vertė – 500 Lt.Bendrovės ilgalaikį finansinį turtą sudaro 10 tūkst. Lt įnašai į LietuvosBankininkystės, draudimo ir finansų instituto kapitalą, Nacionalinėsvertybinių popierių biržos akcija (15 tūkst. Lt) bei dvylika Vyriausybėsvertybinių popierių emisijų (4,241.6 tūkst. Lt), kurių trukmė nuo 3 iki 10metų. Investicijos į kitas įmones yra apskaitomos įsigijimo verte. Bendrovėje 4-iems darbuotojams išduotos ilgalaikės paskolos būstuiįsigyti. Paskolų grąžinimą užtikrina įkeistas nekilnojamas turtas.Bendrovės trumpalaikes investicijas (Balansas B.III) sudaro 4 emisijųVyriausybės vertybiniai popieriai (618.9 tūkst. Lt) ir terminuoti indeliai1,650 tūkst. Lt. Investicijas Bendrovė apskaito rinkos verte.
6.2 lentelė Bendrovės pirkėjų įsiskolinimai| |2003 m. (tūkst. |2002 m. (tūkst. || |Lt) |Lt) ||Pirkėjų įsiskolinimas |897 |757 ||Atidėjimai abejotinoms |(231) |(227) ||skoloms | | ||Iš viso |666* |530 |
Iš jų: *Ketvirtinės įmokos 504 *Operacijų ir VP įvykių aptarnavimo įmokos 56 *Už nuomą ir komunalines paslaugas 58 *Kitos 48
Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimobuvo pervesta 15.4 tūkst. Lt iš perkainavimo rezervo į pagautę. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 60,530 akcijų, kuriųnominali vertė 100 Lt. Lietuvos bankui priklauso 60 proc., Valstybės įmonei“Valstybės turto fondas“ – 32 proc. ir Nacionalinei vertybinių popieriųbiržai – 8 proc. Bendrovės akcijų. Akcijas Valstybei įmonei “Valstybėsturto fondas“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerija perdavė 2003-10-21. Bendrovė taip pat sudaro finansinę atskaitomybę pagal Tarptautiniusapskaitos standartus.2003 m. gruodžio 31 d. oficialus euro kursas buvo 3.4528 Lt. Bendrovėsturtas 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,407 tūkst. EUR, o skolos 59.3 tūkst.EUR. Finansinių atskaitomybių auditą atlieka audito įmonė“Deloitte&Touche”. 2004-01-19 buvo įdiegtos Lietuvos banko mokėjimo sistemaLITAS ir Bendrovės Naujoji VP atsiskaitymų sistema. Kitų esminių įvykių,atsitikusių po ataskaitinių metų, tačiau su jais susijusių, nebuvo.
6.3 lentelė Balansas|Eil. |Turtas |Pasta-|2003 |2002 ||Nr. | |bos |(Lt) |(Lt) ||A. |Ilgalaikis turtas | |8,422,34|7,879,74|| | | |1 |3 || | | | | ||I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |2 |- |- ||I.1. |Kapitalo pakitimo ir įmonės | |- |- || |formavimo | | | ||I.2. |Obligacijų išleidimo | |- |- ||I.3. |Kitų formavimo darbų | |- |- ||I.4. |Reorganizavimo | |- |- ||II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |3 |70,727 |99,577 … ||II.1. |Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų | |- |- || |savikaina | | | ||II.2. |Įsigytos teisės | |70,727 |99,577 ||II.3. |Prestižas | |- |- ||II.4. |Išankstiniai apmokėjimai | |- |- |
|III. |MATERIALUSIS TURTAS |4 |3,938,81|4,134,45|| | | |5 |7 ||III.1. |Žemė | |- |- ||III.2. |Pastatai | |3,190,06|3,246,34|| | | |4 |5 ||III.3. |Statiniai ir mašinos | |- |- ||III.4. |Transporto priemonės | |67,514 |104,995 ||III.5. |Kiti įrengimai ir įrankiai | |681,237 |783,117 ||III.6. |Išperkamosios nuomos ir panašios | |- |- || |teisės | | | ||III.7. |Kitas materialus turtas | |- |- ||III.8. |Nebaigta statyba ir išankstiniai | |- |- || |apmokėjimai | | | ||IV. |FINANSINIS TURTAS |5 |4,266,57|3,475,47|| | | |2 |9 ||IV.1. |Dalyvavimas kitose įmonėse | |- |- ||IV.1.1.| Investicijos | |- |- ||IV.1.2.| Gautinos sumos | |- |- ||IV.2. |Kitas ilgalaikis finansinis | |4,266,57|3,475,47|| |turtas | |2 |9 ||IV.2.1.| Nuosavos akcijos | |- |- ||IV.2.2.| Kitos investicijos | |4,266,57|3,475,47|| | | |2 |9 ||IV.2.3.| Kitos gautinos sumos | |- |- ||V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | |146,227 |170,230 ||V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |- |- ||V.2. |Kitos gautinos sumos | |146,227 |170,230 |[pic]
6.4 lentelė|B. |Trumpalaikis turtas | |3,148,771 |3,325,00|| | | | |4 || | | | | ||I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI | |76,676 |78,337 || |SUTARTYS | | | ||I.1. |Atsargos | |59,176 |60,837 ||I.1.1.| Žaliavos ir komplektavimo | |1,516 |13,393 || |gaminiai | | | ||I.1.2.| Nebaigta gamyba | |- |- ||I.1.3.| Pagaminta produkcija | |- |- ||I.1.4.| Pirktos prekės, skirtos | |- |- || |perparduoti | | | ||I.1.5.| Ilgalaikis turtas, skirtas | |- |- || |perparduoti | | | ||I.1.6.| Išankstiniai apmokėjimai | |57,660 |47,444 ||I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | |17,500 |17,500 ||II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS|6 |665,785 |561,040 ||II.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |665,785 |530,233 ||II.2. |Kitos gautinos sumos | |- |30,807 ||II.2.1| Pareikalautas, bet neįmokėtas | |- |- ||. |kapitalas | | | ||II.2.2| Kitos skolos | |- |30,807 ||. | | | | || | | | | ||III. |INVESTICIJOS IR TERMINUO…TI | |2,268,889 |2,462,22|| |INDĖLIAI | | |4 ||III.1.|Nuosavos akcijos | |- |- ||III.2.|Kitos investicijos ir terminuoti | |2,268,889 |2,462,22|| |indėliai | | |4 ||IV. |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE| |137,421 |223,403 || | | | | ||C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir |7, 8 |192,401 |356,909 || |ateinančio laikotarpio sąnaudos | | | || | | | | || |TURTAS IŠ VISO | |11,763,513|11,561,6|| | | | |56 |
6.5 lentelė Pinigų srautų ataskaita|Eil.|Straipsniai | |2003 |2002 ||Nr. | | |(Lt) |(Lt) ||I. |Pinigų srautai iš įmonės veiklos | | | ||I.1.|Grynasis pelnas (nuostolis) | |654,999 |639,897 ||I.2.|Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | |425,020 |410,232 ||I.3.|Užsienio valiutos kurso pasikeitimo | |(91) |(28,593)|| |neigiama (teigiama) įtaka | | | ||I.4.|Ilgalaikio turto perleidimo netekimai | |(999) |500 || |(pagautė) | | | ||I.5.|Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas | |(152,461|(1,162) || |(padidėjimas) | |) | ||I.6.|Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas | |(159,140|137,005 || |(sumažėjimas) | |) | ||I.7.|Įvairių įmonės skolų padidėjimas | |58,114 |(1,000) || |(sumažėjimas) | | | ||I.8.|Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas | |55,706 |(24,198)|| |(sumažėjimas) | | | ||I.9.|Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas | |34,723 |8,735 || |(padidėjimas) | | | ||I.10|Finansinės ir investicinės veiklos | |(493,278|(443,047||. |nuostolis (pelnas) | |) |) || |Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |422,593 |698,369 || |(+/-) | | | || | | | | ||II. |Pinigų srautai iš investicinės veiklos | | | ||II.1|Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)| |(187,652|(450,261||. | | |) |) ||II.2|Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) | |91,590 |214,144 ||. | | | | || |Grynieji pinigų srautai iš investicinės | |(96,062)|(236,117|| |veiklos (+/-) | | |) || | | | | ||III.|Pinigų srautai iš finansinės veiklos | | | ||III.|Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų | |- |- ||1. |išleidimas | | | ||III.|Savų akcijų supirkimas (-) | |- |- ||2. | | | | ||III.|Obligacijų išleidimas | |- |- ||3. | | | | ||III.|Išperkamosios nuomos ir įsipareigojimų | |- |- ||4 |apmokėjimai (-) | | | ||III.|Skolų finansinėms institucijoms | |- |- ||5. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | ||III.|Išmokėti dividendai | |(255,958|…(174,871||6 | | |) |) ||III.|Kiti pinigų gavimai | |(132,607|(73,578)||7. | | |) | || |Grynieji pinigų srautai iš finansinės | |(388,565|(248,449|| |veiklos (+/-) | |) |) || | | | | ||IV. |Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos | | | ||IV.1|Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos | |(23,948)|(38,168)||. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | || |Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios | |(23,948)|(38,168)|| |veiklos (+/-) | | | || | | | | ||V. |Grynųjų pinigų srautų padidėjimas | |(85,982)|175,635 || |(sumažėjimas) | | | || | | | | ||VI. |Pinigai laikotarpio pradžioje | |223,403 |47,768 ||VII.|Pinigai laikotarpio pabaigoje | |137,421 |223,403 |
6.6lentelė Ilgalaikis nematerialusis turtas
|Rodikliai |Kodai |Tyrimo ir|Įsigytos |Prestiža|Išankstinia|| | |vystymo |teisės |s |i || | |darbai | | |apmokėjimai||a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |264,253 |- |- ||Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | ||-turto įsigijimas | | | | | ||(įskaitant nebaigtą | |- |27,410 |- |- ||gamybą) | | | | | ||-tretiesiems asmenims | | | | | ||perleistas ir nurašytas| |- |- |- |- ||turtas (-) | | | | | ||-perrašymai iš vieno | |- |- |- |- ||straipsnio į kitą+/(-) | | | | | ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |291,663 |- |- ||b) NURAŠYTOS SUMOS IR | | | | | ||AMORTIZACIJA (-) | | | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |164,676 |- |- ||Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | ||-einamųjų metų | | | | | ||amortizacija | |- |56,260 |- |- ||-atstatantys įrašai (-)| |- |- |- |- ||-tretiems asmenims | | | | | ||perleisto turto (-) | |- |- |- |- ||-nurašyto turto (-) | |- |- |- |- ||- perrašymai iš vieno | | | | | ||straipsnio į kitą+/(-) | |- |- |- |- ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |220,936 |- |- ||c) GRYNOJI VERTĖ 2003 | |- |70,727 |- |- ||M. GRUODŽIO 31 D. | | | | | ||(a) – (b) | | | | | |
6.7 lentelė Ilgalaikis finansinis turtas
|Rodikliai |Kodai |Investicijos || | |Pagrindinės|Kitos || | |investicijo|i…nvesticij|| | |s |os ||a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |3,475,479 ||Einamųjų metų pokyčiai: | | | ||-įsigijimai | |- |1,671,628 ||-perleidimai (-) | |- |(1,007,396||-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | |- |) ||+/(-) | | |- ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |4,139,711 ||b) VERTĖS PADIDĖJIMAS | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- ||Einamųjų metų pokyčiai: | | | ||-vertės padidėjimas ataskaitiniais | |- |132,127 ||metais | |- |- ||-anuliavimai (-) | |- |(5,266) ||-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | ||+/(-) | | | ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |126,861 ||c) AMORTIZACIJA (-) | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- ||Einamųjų metų pokyčiai: | | | ||-vertės sumažėjimas ataskaitiniais | |- |- ||metais | |- |- ||-atstatantys įrašai (-) | |- |- ||-anuliavimai (-) | |- |- ||-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | ||+/(-) | | | ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- ||d) NEPAREIKALAUTOS SUMOS (-) | | | ||2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- ||Einamųjų metų pokyčiai: | |- |- ||2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- ||GRYNOJI VERTĖ 2003 M. GRUODŽIO 31 D. | |- |4,266,572 ||(a)+(b)-(c)-(d) | | | |
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas yra naudojamas Įmonėsreikmėms.
7. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE
Kad būtų galima apskaityti nematerialųjį turtą, jis turi būtiatskiriamas nuo kito turto – materialumo ar nematerialiojo. Atskiriamasnematerialusis turtas yra toks, kuriuo įmonė gali disponuoti atskirai nuokito turto: naudoti jį pati, parduoti ar išnuomoti. Turtas gali būtilaikomas kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėselaikmenose ir licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Kai turtasturi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtuijį priskirti, įvertinama, kuris požymis yra reikšmingesnis.Pavyzdžiui,kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti,priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, jei kompiuterio programa nėrasudedamoji įrangos dalis, ji apskaitoma kaip nematerialusis turtas.Paprasčiausias pavyzdys gali būti programos, kurias vartotojai įrengia savoreikmėms: MS Office. Naviskv. Skaitą ir t. t. (10. p. 25) Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo(pasigaminimo) savikaina.Nematerialusis turtas apskaitoje turi būtiįvertintas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.Turto įvertinimas įsigijimosavikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali būti patikrinta.Įsigijimo savikaina sandorio m…etu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriairinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosiosnematerialiojo turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų,kompetentingų ir ketinančių šį sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiekgalima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus rinkos sąlygomspanašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto įsigijimosavikaina neturi būti perkainojama. Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, joįsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitomapinigais ar kitu turtu. Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigytonematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudijaatitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu sandoriai,kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimosavikaina gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės
šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtąsunaudotų išteklių įsigijimo. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtąsumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimosavikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimonumatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai už teisinespaslaugas). Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamasįsigijimo savikaina, kurią sudaro jo:– pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas,įskaitant negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz.,negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiauvėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės veiklos sąnaudas.– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turtoįsigijimu ir paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai,atlygis už teisines, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.). Įnematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos,taip pat palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti. Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojantnematerialiojo turtoįsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto arįsipareigojimų sąskaitas:D 11X0 Nematerialusis turtas – įsigijimo savikaina (pagal turto grupes)K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 KasaK 1151 Išankstiniai apmokėjimaiK 4486 Kitos mokėtinos sumos(11. p. 15)8. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ APSKAITA
Kaip ir materialiojo turto atveju, kai patiriamos eksploatavimo,remonto ar rekonstravimo išlaidos, taip ir naudojant nemateriahi|į turtądažnai tenka patirti papildomu išlaidų, kitaip turto nebebūtų galimanaudoti taip pat efektyviai kaip iki tol. Todėl kyla klausimas, kuriaspapildomas išlaidas reikėtų priskirti laikotarpio sąnaudoms, kurias –kapitalizuori. Pagal 38 TAS ir 13 VAS vėlesnės išlaidos nematerialiajamturtui, patirtos po jo pirkimo ar užbaigimo, turi būti pripažįstamossąnaudomis tada, kai patiriamos, išskyrus atvejus, kai tikėtina, kad šiosišlaidos suteiks galimybę gauti iš turto būsimosios ekonominės naudos, kuriviršytų iš pradžių nustatytą, ir šios išlaidos gali būti patikimaiįvertintos ir priskirtos konkrečiam nematerialiajam turtui.Lietuvoje vėlesnės išlaidos itin aktualios atnaujinant ar perkantpapildomus programinių įrangų modulius. Jeigu išlaidos patiriamos siekiantišlaikyti turimos programinės įrangos ekonominę naudą, išlaidospripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kai patiriamos. Pavyzdys gali būtiprograminės įrangos atnaujinimo išlaidos, susiju…sios su tūkstantmečiopasikeitimu ar ateityje numatomu euro įvedimu. Jei sistema tobulinama irdėl to planuojama gauti ekonominės naudos, tokios išlaidos gali būtikapitalizuojamos. Pavyzdžiui, įmonė turi ilgalaikio turto apskaitos modulį,kuris veikia pagal mokesčių apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, irpapildomai patiria išlaidų, kad ilgalaikio turto modulyje būtų galimaatlikti skaičiavimus ir pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus. Tuometgaunama ekonominės naudos – reikia mažiau darbuotojų, kurie anksčiauskaičiuodavo rankiniu būdu, todėl papildomos modulio tobulinimo išlaidosbus kapitalizuojamos.(10. p. 28) Vėlesnės išlaidos nematerialiajam turtui, patirtos po jo pirkimo aružbaigimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis kai jos patiriamos, išskyrusatvejus, kai:a) tikėtina, kad šios išlaidos suteiks galimybę gauti iš turtobūsimosios ekonominės naudos, kuri viršytų iš pradžių nustatytas normas;irb) šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos turtui. Vėlesnės pripažinto nematerialiojo turto išlaidos pripažįstamossąnaudomis, jei jos patiriamos todėl, kad reikia išlaikyti iš pradžiųnustatytus turto rodiklius. Nematerialusis turtas pasižymi tuo, kaddaugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar vėlesnės išlaidos stiprins, arišlaikys ekonominę naudą, kurią įmonė gaus iš šio turto. Be to, dažnai būnasunku tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiamnematerialiajam turtui, o ne apskritai visam verslui. Todėl tik labai retaiišlaidos, patirtos po pirkto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo arbaviduje kuriamo nematerialiojo turto užbaigimo, bus pridėtos prienematerialiojo turto savikainos. (12. p. 60-62) Nematerialiojo turto eksploatavimo i6laidos priskiriamos toataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Naudodamaveikloje nematerialųjį turtą įmonë gali patirti įvairių šio turtoeksploatavimo išlaidų, pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklų palaikymoišlaidos, interneto tinklalapio taikomųjų programų, infrastruktūros,grafinio dizaino, turinio techninės priežiūros išlaidos, kompiuteriųprogramų, pripažintų nematerialiuoju turtu, techninės priežiūros,pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių išlaidos (pvz., apskaitosprogramoje keičiami mokesčių tarifai), patentų gynimo teismuose ir kitospanašios išlaidos. Kadangi šios išlaidos tik palaiko ir nedidinanematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos ateityje, jospripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.Registruojant nematerialiojo turto eksploatacijos išlaidas, apskaitojedaromi tokie įrašai:D 6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudosK443 Skolos tiekėjams ar 4486 Kitos mokėtinos sumosK 271 Sąskaitos bankuose ar 272 KasaK 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po joįsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniulaikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidosgali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė galipatikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnęekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, išlaidų suma didinamanematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kartaisnematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos gali padidintiturto teikiamą naudą ateityje, palyginti su ta, kuri buvo numatyta pradinioįvertinimo metu. Šiuo atveju, jeigu galima patikimai įvertintinematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidas ir priskirti jaskonkrečiam turtui, o ne visam verslui, išlaidų suma didinama nematerialiojoturto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir patikslinamas amortizac…ijosskaičiavimas. Įmonë gali patirti didelių išlaidų modifikuodama turimąprograminę įrangą. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanomanustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųją turtą ir todėl jis ateityjeduos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastaisudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiamnematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirktoar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būtipridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos. Dažniausiai sudėtinga nustatyti, ar nematerialiojo turto atnaujinimo irtobulinimo išlaidos padidins turto teikiamą naudą ateityje, arba patikimaiir pagrįstai priskirti šias išlaidas konkrečiam turto objektui. Pavyzdžiui,pakeitus prekybos internetu tinklalapio dizainą, išlaidas vienokiu arkitokiu būdu galima patikimai priskirti konkrečiam turto objektui, tačiau
vargu ar galima pagrįstai tikėtis, kad ekonominė nauda ateityje padidės.Todël dėl būsimųjų įvykių neapibrėžtumo ir mažų galimybių priskirtiišlaidas dažniausiai nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimoišlaidas tikslinga priskirti sąnaudoms tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jospatiriamos. (11. p. 37)9. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA
Balanse nematerialusis turtas rodomas likutine verte. Amortizuojamanematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jonaudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacijos sumapripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį,išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turtopasigaminimo savikaina. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojamaremiantis metine amortizacijos norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdamaį: 1) planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką; 2) turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą; 3) informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo
tarnavimo laika; 4) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą; 5) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius; 6) tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus; 7) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką; 8) turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko.(9. p. 480) Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą(tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą. Tiesiogiai proporcingas(tiesinis) metodas taikomas remiantis nuostata, jog nematerialiojo turtoobjektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmetteikia tokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arbagaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą nurašoma vienodaamortizacijos suma.Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė amortizacijos sumaapskaičiuojama pagal formulę:
[pic] , kur
N – metinė amortizacijos suma; V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina); V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė; T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Pavyzdys Įmonės kompiuterių programos įsigijimo savikaina – 60 000 …Lt,likvidacinė vertė – 0 Lt,naudingo tarnavimo laikas – 4 metai. Kiekvienų metų amortizacijos sumaapskaičiuojamataip: 60 000 Lt – 0 Lt N = = 15 000 Lt 4 m Metinė amortizacijos norma apskaičiuojama metinę amortizacijos sumądalijant iš įsigijimo savikainos ir likvidacinës vertės skirtumo:Metinė amortizacijos norma = 15 000 Lt / (60 000 Lt – 0 Lt) = 0,25 arba 25%Metinė amortizacijos norma taip pat gali būti apskaičiuojama 100 dalijantiš naudingo tarnavimo laiko:Metinė amortizacijos norma = 100 / 5 = 0,25 arba 25 %Amortizaciją skaičiuojant taikant metinę amortizacijos normą, įsigijimosavikainos ir likvidacinės vertės skirtumas dauginamas iš metinėsamortizacijos normos:Metinė amortizacijos suma = (60 000 Lt – 0 Lt) x 0,25 = 15 000 LtTaikant šį amortizacijos skaičiavimo metodą, kiekvienais metais į sąnaudasbus nurašomapo 15 000 Lt. (11. p. 42) Kadangi ilgalaikis nematerialusis turtas bus naudojamas keletąataskaitinių laikotarpių, jo,-kaip ir ilgalaikio materialiojo turto, vertėturi būti paskirstoma proporcingai numatomam naudojimo laikui. Tačiau,nustatant šio turto naudojimo laiką, susiduriama su dar viena reikšminganematerialiojo turto savybe – dideliu jo neapibrėžtumo laipsniu. Vienomsnematerialiojo turto rūšims nesunku nustatyti būsimą naudojimo laiką, okitoms to padaryti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, patentai, licencijos,autorių teisės, brokerių veiklos išlaidos turi aiškų galiojimo laiką, kurisnumatomas sutartyse ar kituose šio turto įsigijimą liudijančiuosedokumentuose. Tačiau kitas nematerialusis turtas (tyrinėjimų ir plėtojimodarbų savikaina, prestižas, prekės ženklas ir pan.) neturi griežtaisustatyto naudojimo laiko, nes toks tunas paprastai egzistuoja tol, kolveikia įmonė. Todėl jo naudojimo laikas nustatomas bendru susitarimu arvaldžios organų nutarimuose. Čia jau nebe pirmą kartą susidūrėte su naujasąvoka – amortizacija, kuri reiškia ilgalaikio nematerialiojo turtoįsigijimo savikainos paskirstymą per jo naudojimo laiką. Ilgalaikiammaterialiajam turtui taikėme nusidėvėjimo terminą. Iš esmės šios sąvokostapačios, tačiau kalbėti, pavyzdžiui, apie prestižo nusidėvėjimą nelabailogiška. Išeitų, kad. įsigijus įmonę, jis būtinai turi mažėti. Tuo tarpuamortizacijos sąvoka (lot. amonisatio – padengimas) reiškia tam tikrąnematerialiajam turtui įsigyti padarytų išlaidų kompensavimą: josįskaičiuojamos į vėliau parduodamą produkciją ar paslaugas arba į veiklossąnaudas. Todėl ši sąvoka geriau tinka ilgalaikio nematerialiojo tunoišlaidų padengimui nusakyti. Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijosnormai apskaičiuoti visuomet taikomas tiesiog proporcingas (laikoatžvilgiu) metodas, nes neįmanoma nustatyti, kiek nematerialiojo turtotenka vienai ar kitai įmonėje gaminamos produkcijos rūšiai. Taigiilgalaikiam nematerialiajam, kaip ir materialiajam, turtui amortizacijosnorma apskaičiuojama kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. (4. p. 347) Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu,išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jonaudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba yra aktyvioji šio turto rinka irpagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė. Turto amortizuojamoji vertėnustatoma iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant turto likvidacinęvertę. Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansiniųmetų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingaiskiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būtipatikslintas. Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimolaikas įvertintas netinkamai arba turto vertė buvo pati…kslinta dėl jopatobulinimo ar vertės sumažėjimo, amortizacija skaičiuojama nuo iš naujonustatytos turto vertės. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turtovertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turtovertę. Jei rurto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertėssumažėjimas. Apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas, jeigu jisnebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, nurašomas.(2. p. 99) Registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio nematerialiojo turtoamortizaciją,apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6116 Amortizacijos sąnaudosK 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)Registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turtoamortizaciją, apskaitoje daromi tokie įrašai:D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamybaK 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-) Kartais nematerialiojo turto objektai įmonėje gali bûti naudojami kitamilgalaikiam artrumpalaikiam turtui pasigaminti savo reikmėms. Tokiais atvejaisamortizacijos sumosturi būti įtraukiamos į to turto pasigaminimo savikainą.(11. p. 39)
9.1 Amortizacijos laikotarpis
Amortizuojama nematerialiojo turto suma turi būti sistemingaipaskirstyta per geriausiai įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.Atmetama prielaida, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikasneviršys dvidešimties metų nuo tos datos, kai turtas tinkamas naudoti.Amortizacija turi būti pradėta tada, kai turtas tinkamas naudoti. (12. p.79-87)Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visadaribotas. Tačiau, jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turtonaudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė gali nustatytiilgesnį nei 20 metų naudingo tarnavimo laiką. Jei įmonė valdo nematerialųjįturtą turėdama teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojoturto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko,išskyrus atvejus, kai teisės gali būtį atnaujintos ir jų atnaujinimas yrapagrįstas. (2. p. 98) Kadangi nematerialiajame turte įkūnyta būsimoji ekonominė nauda
vartojama tam tikrą laiko tarpą, turto apskaitinė vertė mažinama, kadparodytų jos suvartojimą. Tai pasiekiama sistemingai paskirstant turtosavikainą ar perkainotą vertę, atėmus bet kokią likvidacinę vertę, kaipsąnaudas per turto naudingo tarnavimo laiką. Amortizacija pripažįstamaneatsižvelgiant į tai, ar buvo, pavyzdžiui, turto tikrosios vertės ar turtoatsiperkamosios vertės padidėjimas, ar ne. Nustatant nematerialiojo turtonaudingo tarnavimo laiką, turi būti apsvarstyta daug veiksnių, įskaitant:a) tikėtiną turto panaudojimą įmonėje ir kitos komandos galimybęveiksmingai valdyti turtą;b) tipinį iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą ir viešą informacijąapie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laikoįvertinimus;c) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;d) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamųgaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pasikeitimus;e) tikėtinus konkurentų ar potencialių konkurentų veiksmus;f) turto palaikymo išlaidų lygį, reikalingą, kad iš turto būtų gautatikėtina būsimoji ekonominė nauda, ir įmonės sugebėjimas ir ketinimaisiekti šio lygio;g) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius ar panašius turto naudojimoapribojimus, tokius kaip susijusių išperkamosios nuomos sutarčių pabaigosdatos; irh) ar turto naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo kito įmonės turtonaudingo tarnavimo laiko. (6. p. 37) Retais atvejais gali būti įtikinamų įrodymų, kad nematerialiojo turtonaudingo tarnavimo laikas bus konkretus laikotarpis, ilgesnis negudvidešimt metų. Tokiais atvejais, prielaida, kad naudingo tarnavimo laikasneviršys dvi…dešimties metų, atmetama ir įmonė: a) amortizuoja nematerialųjį turtą per geriausiai įvertintą naudingo tarnavimo laiką; b) įvertina nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę mažiausiai kartą per metus, kad nustatytų kiekvieną vertės sumažėjimo nuostolį; c) nurodo priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, ir veiksnius, vaidinančius svarbų vaidmenį nustatant turto naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti labai ilgas,bet visada ribotas. Netikrumu pateisinamas nematerialiojo turto naudingotarnavimo laiko įvertinimas, vadovaujantis apdairumo principu, betnepateisinamas nepagrįstai trumpo laiko pasirinkimas.Jei būsimoji ekonominė nauda iš nematerialiojo turto kontroliuojama turintjuridines teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojoturto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti juridinių teisių galiojimolaikotarpio, išskyrus atvejus, kai juridinės teisės gali būti atnaujintosir atnaujinimas yra iš esmės neabejotinas. (12. p. 79-87)9.2 Amortizacijos metodas
Taikomas amortizacijos metodas turi parodyti ir atitikti grafiką, pagalkurį įmonė vartoja turto ekonominę naudą. Jei tokio grafiko negalimapatikimai nustatyti, turi būti taikomas tiesiogiai proporcingas metodas.Kiekvieną laikotarpį amortizacijos suma turi būti pripažįstama sąnaudomis,nebent kitas tarptautinis apskaitos standartas leistų arba reikalautų jąįtraukti į kito turto apskaitinę vertę. Sistemingai paskirstyti turto nudėvimąją sumą per jo naudingo tarnavimolaiką galima taikant įvairius amortizacijos metodus. Šie metodai:tiesiogiai proporcingas metodas, dvigubai mažėjantis metodas ir produkcijosmetodas. Turtui taikomas metodas pasirenkamas remiantis numatytu ekonominėsnaudos suvartojimo grafiku ir pastoviai taikomas nuo vieno laikotarpio ikikito, išskyrus atvejus, kai pasikeičia numatytas iš turto laukiamosekonominės naudos grafikas. Be to, retai (jei iš viso įmanoma) galima gautiįtikinamų įrodymų, kad taikant kitą nematerialiojo turto amortizacijosmetodą gali susidaryti mažesnė sukauptos amortizacijos suma negu taikanttiesiogiai proporcingą metodą. (12. p. 80-90)
10. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS
Norėdama nustatyti, ar turto vertė nesumažėjo, įmonė Taiko 2 TAS „Turtovertės sumažėjimas” ir 23 VAS „Turto vertės sumažėjimas”, pagal kuriuosreikia įvertinti turto atsiperkamąją vertę. Nematerialiojo turto vertėssumažėjimas turi būti vertinamas kiekvienų finasinių metų pabaigoje.(10. p. 15)
10.1 Apskaitinės vertės padengimas – turto vertės sumažėjimo nuostoliai
Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jeinematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą įsigijimo būdu, vertėsumažėja iki pirmo po įsigijimo metinio apskaitinio laikotarpio pabaigos,vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas kaip tiek nematerialiajam turtuiskirtos sumos, tiek prestižo (neigiamo prestižo), pripažinto įsigijimodatą, koregavimas. Tačiau jei vertės sumažėjimo nuostolis siejasi sukonkrečiu įvykiu ar aplinkybių, susidariusių po įsigijimo datos,pasikeitimu, vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas pagal 36 TAS, o nekaip sumos, skirtos prestižui (neigiamam prestižui), pripažintam įsigijimodatą, koregavimas. Be šių 36 TAS ,,Turto vertės sumažėjimas” reikalavimų,bent kartą kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kadturto vertė sumažėjo, įmonė papildomai turi įvertinti šio nematerialiojoturto atsiperkamąją vertę:a) nematerialiojo turto, kurio dar negalima naudoti; irb) nematerialiojo turto, kuris yra amortizuojamas per laikotarpį,viršijantį dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tampa tinkamu naudoti. Atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma pagal 36 TAS ir atitinkam…aipripažįstamas vertės sumažėjimo nuostolis. Paprastai su dideliu netikrumusietinas nematerialiojo turto sugebėjimas kurti tiek ekonominės naudosateityje, kad atsipirktų jo įsigijimo vertė, kol turtas nėra tinkamasnaudoti. Kartais būna sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turtovertė, kadangi (be kitų dalykų) ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų.Taip atsitinka ypač tada, kai turto naudingo tarnavimo laikas ilgas. Dėl tošis standartas reikalauja mažiausiai kartą per metus apskaičiuotinematerialiojo turto atsiperkamąją vertę, jei jo naudingo tarnavimo laikasviršija dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tapo tinkamu naudoti. (12. p.97-102)
10.2 Išėmimas iš naudojimo ir perdavimas
Nematerialusis turtas, kuris yra išimtas iš aktyvaus naudojimo irlaikomas perduoti, į apskaitą įtraukiamas apskaitine verte, buvusia tądatą, kai turtas buvo išimtas iš aktyvaus naudojimo. Mažiausiai kiekvienųfinansinių metų pabaigoje įmonė tikrina, ar nesumažėjo turto vertė, pagalTAS 36 ,,Turto vertės sumažėjimas” ir atitinkamai pripažįsta kiekvienąvertės sumažėjimo nuostolį. (12. p. 103-106) Jei nematerialusis turtas dar nėra naudojamas arba nustatytas ilgesniskaip 20 metų jo naudingo tarnavimo laikas, kiekvienų finansinių metųpabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turiperžiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turto vertę. Jei turto vertėsumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės sumažėjimas.Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, ofinansinėje atskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojamaiš turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertėssumažėjimo sumą. Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama tik tada,kai jo balansinë vertė yra daug didesnė už jo atsiperkamąją vertę, t.y. jogrynąją pardavimo kainą arba naudojimo vertę, į tą, kuri iš jų yra didesnė.Suma, kuria sumažėja nematerialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitiniolaikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno(nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolį dėlturto vertės sumažėjimo, turi būti patikslintas nematerialiojo turto
amortizacijos skaičiavimas ateityje taip, kad likutinė vertė būtųpaskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma tada, kaiyra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojo turtoatsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo balansinę vertę, registruojamasskirtumo sumos turto vertės sumažėjimas. Jei nematerialusis turtas darnepradėtas ar netinkamas naudoti, dažnai sunku nustatyti, ar jis teiks tiekekonominës naudos, kad atsipirktų jo įsigijimo savikaina, todël tokio turtoatsiperkamoji vertė turi būti peržiūrima kiekvienais metais prieš sudarantmetinę finansinę atskaitomybę, net jei nėra požymių, kad jo vertė gali būtisumažėjusi. (11. p. 45) Nematerialiojo turto pripažinimas turi būti atšauktas (eliminuojamas išbalanso), kai jis perduodamas arba nesitikima gauti jokios ekonominėsnaudos ateityje jį naudojant ar vėliau perduodant. Pelną ar nuostolius dėlnematerialiojo turto išėmimo iš naudojimo ir perdavimo parodo grynųjųįplaukų iš perdavimo ir turto apskaitinės vertės skirtumas. Jie turi būtipripažįstami pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolio) ataskaitoje. (12.p. 103-106) Jei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ilgesnis nei 20 metų,dažnai sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turto vertė,kadangi ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų, todėl tokio turtoatsiperkamoji vertė taip pat turi būti peržiūrima kiekvienų finansinių metųpabaigoje ir, jeigu reikia, registruojamas turto vertės sumažėjimas.Registruojant turto vertės sumažėjim…ą, skirtumui tarp nematerialiojo turtobalansinės ir atsiperkamosios vertės parodyti, apskaitoje daromi tokieįrašai:D 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudosK 11X9 Nematerialusis turtas – vertės sumažėjimas (-)(11. p. 45)11. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE
Nematerialusis turtas apskaitomas 11 sąskaitoje Nematerialusis turtas.Sąskaitų plane yra detalizuojama į:110 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina Įsigytos teisės 112 Prestižas Iš anksto apmokėtos sąnaudos Kompiuterinės programos Šiose sąskaitose yra apskaitomas turtas, neturintis materialiossubstancijos ir kuriuo įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansiniusmetus. Šiam turtui priskiriamos tam tikros įmonės teisės bei privilegijos,kuriomis įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Tai ištrečiųjų asmenų įsigytos licencijos, patentai, prekybos ženkiai, “know-how”, įmonės prestižas, atliktų tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina.Prie tose sąskaitose apskaitomo nematerialiojo turto priklauso perkamoskitos įmonės kainos perviršis prieš realią jos vertę. (8. p. 124) Nematerialiojo turto klasė – panašaus pobūdžio turto grupė, panašiainaudojama įmonės veikloje. Atskirų turto klasių pavyzdžiai:a) gamybos ženklai;b) iškabos ir straipsnių antraštės;c) kompiuterių programos;d) licencijos ir frančizės;e) autorių teisės, patentai ir kitos gamybinės nuosavybės teisės, paslaugų ir eksploatacijos teisės;f) receptai, formulės, modeliai, brėžiniai ir pavyzdžiai;g) plėtojamas nematerialusis turtas. (7. p. 53)Atkreiptinas dėmesys į tai: – pirma, kad visos lėšos, išleidžiamos nematerialiojo turto įsigijimui,
turi turėti garantuotą teisinį pagrindą ir teisinę dokumentaciją; – antra, turi būti nustatyti to turto naudojimo tikslai ir terminai bei
gautos iš tiekėjo garantijos dėl tam tikrų naudojimosi jomis sąlygų; – trečia, teisės, licencijos, programos turi būti pardavėjo juridiškai
įteisintos (licencijuotos), kad nebūtųjų piratiškai pasisavintos (kad parda
vėjas būtų teisėtas savininkas).Buhalterinės apskaitos metodikos požiūriu, išlaidos gali būtikalkuliuojamos tiesioginiais buhalteriniais įrašais (D 11, K 20, 27,47, 42ir t. t.). Tenka pastebėti, kad įstatyminėje bazėje nėra aiškiai apibrėžtostvarkos dėl įmonės prestižo apskaičiavimo (kas turi teisę tai atlikti,kokiais atvejais tai daroma). Taip pat gali iškilti ginčytinų klausimų dėltyrinėjimų ir plėtojimo darbų (ar jie surišti bendrais bruožais sukonkrečia įmone ar su atskiru tos įmonės projektu ir 1.1.). (9. p. 72) Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta ši kiekvienosnematerialiojo turto klasės informacija, atskiriant viduje sukurtąnematerialųjį turtą ir kitą nematerialųjį turtą: a) naudingo tarnavimo laikas arba amortizacijos normos; b) taikomi amortizacijos metodai; c) bendroji apskaitinė vertė ir sukaupta amortizacija (kartu su sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu) laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; d) pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnio eilutė (-ės), į kurią (-ias) įtraukta nematerialiojo turto amortizacija; e) apskaitinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas, parodant: i) padidėjimą (atskirai parodant padidėjimą dėl vidausplėtros ir dėl verslo sujungimo); ii) išėmimą iš naudojimo ir perdavimą; iii) padidėjimą ar sumažėjimą per laikotarpį, susidarantį dėl perkainojimo; iv) per laikotarpį pripažintą amor…tizaciją; v) grynuosius keitimo skirtumus, susidarančius pertvarkant užsienio įmonės finansinę atskaitomybę; ir vi) kitus apskaitinės vertės pasikeitimus per laikotarpį. (12. p. 107- 117)Pagal 61 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas”metodinės rekomendacijos paragrafa finansinės atskaitomybės aiškinamajamerašte turi būti atskleista ši informacija:1.1. apie kiekvieną nematerialiojo turto grupę:1.1.1. naudingo tarnavimo laikas;1.1.2. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina laikotarpio pradžioje irpabaigoje;1.1.3. įsigyto per ataskaitinį laikotarpį nematerialiojo turto vertė;1.1.4. nurašyto turto vertė;1.1.5. vertės sumažėjimas ir jo atstatymas;1.1.6. per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota amortizacijos suma irkuriamefinansinės atskaitomybės straipsnyje ji parodyta;1.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje irpabaigoje;1.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.1.2. nematerialiojo turto apskaitos politika ir jos keitimas;1.3. apskaitinių įvertinimų keitimas;1.4. turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo(pasigaminimo) savikaina;(11. p. 49)Finansinėje atskaitomybėje taip pat reikia nurodyti: a) jei nematerialusis turtas amortizuojamas per ilgesnį negu dvidešimtiesmetų laikotarpį, priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, kadnematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neviršys dvidešimties metųnuo datos, kai turtą galima naudoti. Nurodydama šias priežastis, įmonė turiapibrėžti veiksnius, kurie suvaidino svarbų vaidmenį, nustatant turtonaudingo tarnavimo laiką; b) kiekvieno atskiro nematerialiojo turto, kuris yra reikšmingas visosįmonės finansinei atskaitomybei, aprašymą, apskaitinę vertę ir likusįamortizacijos laikotarpį; c) nematerialųjį turtą, kuris buvo gautas kaip valstybės parama ir išpradžių buvo pripažintas tikrąja verte: i) iš pradžių pripažintą šio turto tikrąją vertę; ii) jo apskaitinę vertę; ir ii) ar jis įtraukiamas į apskaitą pagal pagrindinį(principinį) ar pagal leistiną alternatyvų būdą, taikomą vėlesniemsįvertinimams. d) nematerialiojo turto, kurį riboja teisės aktai, buvimą ir apskaitinęvertę ir nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija,apskaitinę vertę; ir e) įsipareigojimų įsigyti nematerialųjį turtą kiekis. (12. p. 107-117)
IŠVADOS
Šiame darbe buvo analizuojama kas tai yra ilgalaikis nematerialus
turtas, kokios yra ilgalaikio nematerialaus turto grupės, kaip josnaudojamos ir kaip jos yra apskaitomos. Taip pat šiame darbe buvo apibrėžtakas tai yra turto amortizacija bei buvo pateikti momentai, kaip yraapskaitomas ilgalaikis nematerialus turtas ir kaip jis naudojamas. Buvoišanalizuota ilgalaikio nematerialaus turto sąvoka, pateiktas jos bendrassupratimas.Verta atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis nematerialus turtas yralabai svarbus įmonei. Kuo geriau jis prižiūrimas ir apskaitomas įmonėje,tuo didesnė nauda įmonei. Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos beiteisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vieneriusmetus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas (patentai, licencijos,kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turibūti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ją sudaro sumokėta (mokėtina)pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė beikitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskiranematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamosišlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą,formuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą…, pavyzdžiui, įmonėssteigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina irkitos kitokio pobūdžio išlaidos. Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turibūti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikosbei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiaisnormatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimosavikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia norslikvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamunematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite beiamortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje.Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būtiskaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu. Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikainabei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šiasabi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai amortizuotonematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertėturi būti nurašoma į netekimus.LITERATŪRA
1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN 9986-635-02-0 2. Bagdžiūnaitė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p. ISBN 9986-00-388-1 3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d. 4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 2003. 843p. ISBN 9955-04-082-3 5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 1997. 430p. ISBN 9986-487-35-8 6. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. Sausio 2d. Galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095- 5 7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076- 1-6 8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 1999. 472p. ISBN 9986-43-35-3 9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1 10. Žilauskienė N. Nematerialusis turtas: teisių, licencijų finansinė apskaita // Apskaita ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-1124. 2003, nr. 4, p. 40. 11. 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas” metodinės rekomendacijos, LR apskaitos institutas . Prieiga per internetą: . 12. 38-asis Tarptautinis apskaitos standartas (38 TAS). Prieiga per internetą: 13. Nuolatinio aiškinimų komiteto aiškinimas NAK – 32. Prieiga per internetą:
PRIEDAI
1 priedas
Pavadinimas…….…………… Forma A Buveinė… Patvirtinta Finansų ministerijos
Patvirtinimo data…… raštu Nr. 83N
………..……m …………mën. ………….d. Balansas (Lt)
Eil. Nr. Turtas Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
A. Ilgalaikis turtas
I. FORMAVIMO SAVIKAINA I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo I.2. Obligacijų išleidimo I.3. Kitų formavimo darbų I.4. Reorganizavimo II. NEMATERIALUSIS TURTAS II.1.Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina II.2. Įsigytos teisės II.3. Prestižas II.4. Iš anksto apmokėtos sąnaudos II…I. MATERIALUSIS TURTAS III.1.Žemė III.2. Pastatai III.3. Statiniai ir mašinos III.4. Transporto priemonës III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės III.7. Kitas materialusis turtas III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse IV.1.1. Investicijos IV.1.2. Gautinos sumos IV.2 . Kitas ilgalaikis finansinis turtas IV.2 .1. Nuosavos akcijos IV.2.2. Kitos investicijos IV.2.3. Kitos gautinos sumos V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS V.1. Pirkėjų įsiskolinimas V.2. Kitos gautinos sumos —————————————————————– —-
2 priedas
Įmonės vadovo parašas…………………
Vyriausiojo finansininko
(buhalterio) parašas
………………………
PATVIRTINTA Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. sausio 07 d. nutarimu Nr. 2
PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
|1 |ILGALAIKIS TURTAS ||11 |Nematerialusis turtas ||111 |Plėtros darbai || |1110 Įsigijimo savikaina || |1118 Amortizacija (-) || |1119 Vertės sumažėjimas (-) ||112 |Prestižas || |1120 Įsigijimo savikaina || |1128 Amortizacija (-) || |1129 Vertės sumažėjimas (-) ||113 |Patentai, licencijos || |1130 Įsigijimo savikaina || |1138 Amortizacija (-) || |1139 Vertės sumažėjimas (-) ||114 |Programinė įranga || |1140 Įsigijimo savikaina || |1148 Amortizacija (-) || |1149 Vertės sumažėjimas (-) ||115 |Kitas nematerialusis turtas || |1150 Įsigijimo savikaina || |1151 Išankstiniai apmokėjimai || |1158 Amortizacija (-) || |1159 Vertės sumažėjimas (-) |…