Įvadas
Žmonės dažniausiai kur kas labiau vertina nematerialias – dvasines vertybes nei daug dešimtmečių krautus turtus. Taip būna ir įmonėse:
pavyzdžiui, geras žinomos firmos vardas neretai atstoja pačias geriausias niekam nežinomų įmonių produkcijos savybes. Taigi įmonėms tenka naudotis ir ilgalaikiu nematerialiuoju turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių veikloje vien jau dėl to, kad laisvosios konkurencijos sąlygomis vis didesnę reikšmę įgyja žinios ir įgūdžiai.
Jis pirmiausia reiškiasi per įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrą naudą. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais labai smarkiai didėja paslaugų lyginamasis svoris visose prekėse. Materialios produkcijos gamyba ir pardavimai tampa ne tokie reikšmingi.
Iš ilgalaikio nematerialaus turto įmonė visuomet tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arba administravimo tikslams.
Į ilgalaikį nematerialūjį turtą įeina: Prekinis ženklas, autorių ir gretutinės teisės, plėtros darbai, kompiuterių programos,prestižas, patentai ir licencijos bet nereikia manyti jog įmonės viduje sukurtas prestižas, gamybos ženklai, iškabos, straipsnių antraštės, klientų sąrašai ir analogiško turinio straipsniai turi būti pripažįstami ilgalaikiu nematerialiuoju turtu.
Darbo tikslas – nustatyti ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo, įvertinimo,apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.
Objektas – AB “INVALDA”.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ilgalaikio nematerialaus turto sąvoką;
2. Išanalizuoti kaip ilgalaikis nematerialus turtas yra pripažystamas apskaitoje;
3. Pateikti momentus, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus turtas;
4. Apžvelgti nematerialiojo turto grupės;
5. Pasiūlyti palankesnias sąlygas kaip lengviau pateikti nematerialūjį turtą balanse;
6. Ištirti įmonės perspektyvas toliau plėtoti savo veiklą;
Metodologija:
➢ Mokslinė literatūra (lietuvių kalba);
➢ Statistinė medžiaga;
➢ Dokumentai, įstatymai, norminiai aktai;
➢ Spauda bei internetas;
1. Ilgalaikio nematerialaus turto sąvoka
Pasak V. Bagdžiūnaitės (V. Bagdžiūnaitė. 2004. p. 99) nematerialus turtas tai apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos, laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai ar administraciniams tikslams. O kaip teigia H. Dauderis (H. Dauderis 1994. p.
56) nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arba administravimo tikslams.
Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:
• neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Pagal šį požymį, nepaisant visų kitų, nematerialųjį turtą išskiriame iš viso ilgalaikio įmonės turto sudėties;
• turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina.
Ignoruojant šį reikalavimą, nematerialųjį turtą galima būtų paprasčiausiai prisigalvoti, o tai pavyzdžiui, leistų kurios nors įmonės vadovams teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonės prestižas keleriopai išaugo;
• atneša įmonei naudos. Jeigu toks turtas būtų bevertis, tai apskritai nebūtų jokios prasmės apie jį kalbėti. Juk, kaip žinote, bevertį materialųjį turtą įmonės taip pat nukainoja arba kam nors perleidžia, nes dažnai tai. kas nereikalinga vienai įmonei, gali būti naudinga kitai. Tačiau niekas nepirktų blogo vardo arba žemos kvalifikacijos, net jeigu juos ir būtų įmanoma parduoti;
• suteikia konkrečias teises ir privilegijas šio turto savininkui.
Kadangi nematerialusis turtas neapčiuopiamas, nes neturi materialios substancijos, jo būvimą galima įrodyti tik per labai konkrečias savybes, kurias įgyja šio turto turėtojas;
• ilgai naudojamas (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį).
Trumpalaikio nematerialiojo tuno buhalteriai neapskaito, nes jis sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Todėl nėra jokios prasmės jį apskaityti. Ir per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotų atsargų niekas neskaičiuotų, jeigu jų negrobstyrų. Tuo tarpu nematerialiojo turto nugvelbti paprasčiausiai neįmanoma. (4. p. 482)
1.1 lentelė
Nematerialiojo turto grupės
| Grupės|Apibūdinimas |
|pavadinimas| |
| |Žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens |
| |prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba |
|Prekinis |paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. |
|ženklas |Saugomas Įstatymų, kad nebūtų ne sankcionuotai |
| |panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos i |
| |pavyzdžiui. ,,Coca-Cola”, ,,Ariel” produktai). |
|Patentai ir|Išradimo dokumentas, suteikiantis teisę, jo valdytojui|
|licencijos |gaminti, kontroliuoti produktą, ir neleidžiantis |
| |daryti kitiems. |
| Autorių|Įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno. |
|ir |literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis. |
|gretutinės | |
|teisės | |
| |Tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant |
| |gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas. |
|Plėtros |įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš |
|darbai |pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka |
| |nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Bandomųjų|
| |pavyzdžių, kurie turi materialių formų (šiuo atveju |
| |materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes |
| |pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą), gamybos |
| |išlaidos priskiriamos nematerialiajam t…urtui. |
| |Jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo |
| |paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito |
|Kompiuterių|ilgalaikio turto dalis, be kurio ji negali veikti, |
|programos |kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu |
| |(kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių kompiuterinė|
| |programa nėra |
| |nematerialusis turtas, nes be jos staklės visiškai |
| |negali veikti). |
| |Sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, |
|Prestižas |viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir |
| |įsipareigojimų tikrosios vertės dalį. |
2. Ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimas
Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Verslo apskaitos standartai kaip ir kitu turto rūšių atveju nustato, kada patirtos išlaidos gali būti laikomos ne laikotarpio sąnaudomis, o turtu. Nemateriaiusis turtas paprastai apibrėžiamas kaip turtas neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos, tačiau jis nėra nei pinigai, nei. pinigu ekvivalentas.
Tai prekių ženklai, patentai, autorių ir gretutinės teisės, taip pat plėtros darbai, kompiuteriu programos ir prestižas.
Kadangi, kitaip nei kitos minėtos turto rūšys, prestižas yra labai specifines rūšies nematerialusis turtas ir jo apskaitai aprašyti reikėtų atskiro straipsnio, apsiribosime kitu minėtu nematerialiojo turto rūšių apskaita, o prestižą paliksime kitam kartui. Laikantis bendru principu, taikomu bet kokiam turtui, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Verslo it-sk.iitos standartus nematerialiuoju turtu galima pripažinti tik vk:
turtą, kuris atitinka ne tik pa-:eikią apibrėžimą, bet ir tris esminius kriterijus:
▪ pagrįstai tikėtina, kad įmone būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos;
▪ turto įsigijimo (pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos;
▪ įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.
Lietuvos teisės aktuose, kuriais buvo vadovaujamasi pripažįstant nematerialųjį turtą iki 13 verslo apskaitos standarto įsigaliojimo, tokių kriterijų nebuvo. (10. p. 25)
Pripažįstant nematerialiojo turto straipsnį reikalaujama, kad įmonė parodytų, jog straipsnis atitinka:
a) nematerialiojo turto apibrėžimą (žr. 13. 7–17 paragrafus); ir b) 38-asis Tarptautiniame apskaitos standarte nustatytus pripažinimo kriterijus (žr. 13. 19–55 paragrafus).
Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas tada ir tik tada, jei:
a) tikėtina, kad įmonė gaus su turtu susijusią būsimąją ekonominę naudą;
ir b) turto vertė gali būti patikimai nustatyta.
(12. p. 18-55)
Nematerialiojo trumpalaikio turto nėra. Jį Įmonės gali įsigyti iš trečiųjų Šalių ar pasigaminti pačioje įmonėje. Kuriant turtą įmonės viduje, išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.
Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti pripažįstamos tada. kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:
▪ turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus:
▪ ketina baigti kurti nematerialųjį tuną ir jį naudoti arba parduoti;
▪ sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;
▪ nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;
▪ gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas
(2. p. 96)
Nematerialiuoju turtu pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kuris gali būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti tiesioginės ar netiesioginės ekonominės naudos. Nors 13-ojo Verslo apskaitos standarte nenurodoma turto naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik tas turtas, kuris naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus. Vertinant, ar straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą, turi būti atsižvelgiama į jo esmę ir ekonominį turinį. Turtas, atitinkantis nematerialiojo turto apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, tačiau naudojamas trumpiau nei vienerius metus, apskaitoje turi būti pripažįstamas trumpalaikiu turtu ir apskaitoje registruojamas pagal 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos” …nuostatas arba sąnaudomis nedelsiant.
Nematerialusis turtas pripažįstamas jei įmonė ketina jį naudoti savo veikloje, t.y. jei jis bus naudojamas produkcijos gamybos, prekių, produkcijos ar paslaugų teikimo, įmonės valdymo procesuose ir teiks įmonei ekonominės naudos.
Pripažįstant apskaitoje nematerialųjį turtą, reikia vadovautis reikšmingumo principu. Vadovaujantis minėtuoju principu, rekomenduojama įmonės apskaitos politikoje numatyti minimalią nematerialiojo turto vertę.
Ir nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina gali būti patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnë už įmonës nustatytą minimalią tos grupės nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų gaminant turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.
Įmonė savo nuožiūra sudaro nematerialiojo turto grupes, atsižvelgdama į turimo nematerialiojo turto įvairovę, grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo paskirtį ir kitas savybes. Ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įmonë gali disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:
– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo tikslams, nuomoti, parduoti, išmainyti ir t.t.;
– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą, taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis. (11. p. 15)
4. Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo registravimas
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės, jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus.mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės tufto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos.
Jei nematerialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.
Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimo savikaina atitiks sumą, kurią įmonė įsigijimo dieną sutinka sumokėti už turtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį tuną ir ketinančia atlikti šį sandorį šalimi. Nustatant šią sumą, turi būti naudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių su panašiu turtu rezultatus.
Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)
iš mainų sandorio neatsiranda, bet mainais atiduodamo turto tikroji vertė gali būti mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertes, pripažįstama nuostoliu dėl nematerialiojo turto vertės sumažėjimo, o gaunamas turtas parodomas balansine verte po vertės sumažėjimo. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis, materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina bus tikroji atiduodamo turto vertė, pridėjus visas su mainais susijusias išlaidas, tenkančias įmonei. (2. p. 97-98)
4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis
Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą įsigijimo būdu, nematerialiojo turto savikaina yra pagrįsta jo tikrąja verte įsigijimo datą.
Norint nustatyti, ar sujungiant verslą įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo vertė (t.y. tikroji vertė) gali būti pakankamai patikimai nustatyta, kad būtų galima atskirai jį pripažinti, reikia vadovautis savo nuomone. Palanki rinkos kaina aktyviojoje rinkoje yra patikimiausias tikrosios vertės įvertinimas. Tinkamiausia rinkos kaina paprastai yra dabartinė siūloma kaina.
Jei neįmanoma taikyti dabartinės siūlomos kainos, tikrajai vertei nustatyti galima naudoti paskutinio panašaus sandorio kainą, jeigu nepasikeitė svarbios ekonominės aplinkybės nuo sandorio datos iki turto įvertinimo tikrąja verte.
Jeigu nėra aktyviosios turto rinkos, turto įsigijimo vertė atitinka sumą, kurią įmonė gali sumokėti už turtą įsigijimo datą, sudariusi sandorį tarp nepriklausomų, žinomų ir ketinančių atlikti šį sandorį šalių, remdamasi kiek galima patikimesne informacija.
Nustatydama šią sumą, įmonė atsižvelgia į paskutinių sandorių su panašiu turtu rezultatus.
Tam tikros įmonės, kurios nuolat perka ir parduoda išskirtinį nematerialųjį turtą, pačios sukuria tikrosios vertės netiesioginio nustatymo metodus. Šie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinant nematerialųjį turtą, įsigytą sujungus verslą įsigijimo būdu, jei jais siekiama įvertinti tikrąją vertę pagal šį standartą ir parodyti tos ūkio šakos, kuriai priklauso turtas, einamuosius sandorius ir praktiką. Tokie metodai, kur tinkama, galėtų būti sudėtinių skaičių, parodančių einamuosius rinkos sandorius, taikymas nustatytiems rinkos rodikliams, skatinantiems turto pelningumą (pavyzdžiui pajamos, rinkos dalis, veiklos pelnas ir t.t.)
arba įvertintų būsimųjų grynųjų pinigų srautų iš turto diskontavimas. (12.
p. 27-32)4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama
Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti gaunamas nemokamai ar už minimalų mokestį, kaip valstybės parama. Taip gali atsitikti, kai valstybė perduoda ar paskiria įmonei tokį nematerialųjį turtą kaip teisę nusileisti oro uoste, radijo ir televizijos stočių licencijas, importo licencijas ar kvotas arba teises gauti kitus ribotus išteklius. Pagal 20
TAS ,,Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje” įmonė pati gali spręsti ir tiek nematerialųjį turtą, tiek valstybės paramą iš pradžių pripažinti tikrąja verte. Jei įmonė nusprendžia iš pradžių nepripažinti turto tikrąja verte, ji pripažįsta jį nominaliąja verte (pagal kitą, 20 TAS leidžiamą būdą), pridėjusi visas su turto paruošimu naudoti tiesiogiai susijusias išlaidas. (12. p. 33)
5. Ab ,,invalda” aprašymas
AB “INVALDA” (toliau – Bendrovė) įregistruota 1994 m. kaip ne pelno įmonė. 1998 m. liepos mėn. 22 d. Bendrovė buvo perregistruota į akcinę bendrovę. Pagrindinė Bendrovės veikla – bendroji vertybinių popierių (VP)
ir jų cirkuliacijos apskaita, VP sąskaitų atidarymas ir tvarkymas.
Pagrindinę Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VP rinkos įstatymas (iki 2002-04-01 – VP viešosios apyvartos įstatymas). Bendrovės veiklai ir jos plėtrai turi įtakos valstybinių institucijų teisės aktai, reglamentuojantys vertybinių popierių apskaitą, sąskaitų tvarkytojų struktūra, finansų rinkos aktyvumas bei finansų rinkos integravimasis į regionines ir ES finansines struktūras. Dėl įvykusio sąskaitų tvarkytojų struktūros pasikeitimo, išsiplėtusių galimybių tvarkyti Bendrovėje asmenines VP sąskaitas, antrinės VP rinkos didesnio aktyvumo ir naujos VP
apyvartos ir atsiskaitymų sistemos įdiegimo, atsiskaitymų vykdymo su užsienio finansinėmis institucijomis gali keistis atliekamų funkcijų mastai, turinys ir veiklos prioritetai, tačiau pagrindinės įstatymais numatytos Bendrovės funkcijos nesikeis. Atsižvelgiant į minėtas prielaidas, prioritetinis Bendrovės darbas yra dalyvauti Lietuvos banko projekte
“Centas”, kuriame Bendrovė atsakinga už Nustatyto laiko VP apskaitos ir atsiskaitymų bei Realaus laiko VP atsiskaitymų sistemų (“Naujoji sistema”)
įdiegimą ir plėtojimą. Vis daugiau Bendrovės resursų nukreipiama eurointegracinių reikalavimų įgyvendinimui. 2004-2005 metais bus toliau plėtojama Naujoji sistema, atsižvelgiant į TARGET ir TARGET-2 reikalavimus bei kitus CESR/ECB rengiamus standartus, taikomus ES VP atsiskaitymų ir kliringo sistemoms, taip pat įvertinant konkrečias ECB rekomendacijas, kurios buvo pateiktos Bendrovei. Bendrovės strategija bus parengta, atsižvelgiant į naujojo akcininko, kuris įsigis 32 proc. valstybei priklausančių akcijų, veiklos planus.
Bendrovė yra narys ir aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų
CEECSDA (Vidurio ir Rytų Europos centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ir kliringo įstaigų asociacija) ir ISSA (Tarptautinė VP
paslaugų asociacija) veikloje. Per CEECSDA Bendrovės atstovai dalyvauja ECB
rengiamuose seminaruose ir ES Centrinių depozitoriumų asociacijos darbo grupių veikloje, kuriuose sprendžiami praktiniai VP apskaitos ir atsiskaitymų sistemų tobulinimo ir integracijos klausimai.
Bendrovėje apskaita tvarkoma bei finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus. Buhalterinės apskaitos duomenys patvirtinti ilgalaikio turto, materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijos duomenimis.
Inventorizacija atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka. Bendrovė sudaro pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.
Atsargos Bendrovėje įvertinamos ir apskaitomos įsigijimo savikaina, o nurašomos į sąnaudas FIFO metodu.
6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE
Bendrovės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo arba perkainota verte Vyriausybės nustatyta tvarka, balanse –
likutine verte. Nuo 2001 m. pakeisti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai iš dvigubo – mažėjančios vertės – į tiesioginį.
Ilgalaikiam turtui taikomi žemiau nurodyti nusidėvėjimo normatyvai:
6.1 lentelė
Nusidėvėjimo nurašymo į sąnaudas normatyvai (metais)
| |Turtas, įsigytas |Turtas, įsigytas nuo |
| |iki |2002-01-01 |
| |2001-12-31 | |
|Nemater…ialus turtas |1 – 5 |3 – 4 |
|Automobiliai |3 – 5 |6 |
|Kiti įrengimai |3 – 25 |4 – 15 |
|Kompiuteriai |2 – 7 |3 – 5 |
|Pastatai |10 – 80 |20 – 80 |
Bendrovėje ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kurio naudojimo laikotarpis yra ne trumpesnis nei 1 metai ir minimali vertė – 500 Lt.
Bendrovės ilgalaikį finansinį turtą sudaro 10 tūkst. Lt įnašai į Lietuvos
Bankininkystės, draudimo ir finansų instituto kapitalą, Nacionalinės vertybinių popierių biržos akcija (15 tūkst. Lt) bei dvylika Vyriausybės vertybinių popierių emisijų (4,241.6 tūkst. Lt), kurių trukmė nuo 3 iki 10
metų. Investicijos į kitas įmones yra apskaitomos įsigijimo verte.
Bendrovėje 4-iems darbuotojams išduotos ilgalaikės paskolos būstui įsigyti. Paskolų grąžinimą užtikrina įkeistas nekilnojamas turtas.
Bendrovės trumpalaikes investicijas (Balansas B.III) sudaro 4 emisijų
Vyriausybės vertybiniai popieriai (618.9 tūkst. Lt) ir terminuoti indeliai
1,650 tūkst. Lt. Investicijas Bendrovė apskaito rinkos verte.
6.2 lentelė
Bendrovės pirkėjų įsiskolinimai
| |2003 m. (tūkst. |2002 m. (tūkst. |
| |Lt) |Lt) |
|Pirkėjų įsiskolinimas |897 |757 |
|Atidėjimai abejotinoms |(231) |(227) |
|skoloms | | |
|Iš viso |666* |530 |
Iš jų:
*Ketvirtinės įmokos 504
*Operacijų ir VP įvykių aptarnavimo įmokos 56
*Už nuomą ir komunalines paslaugas 58
*Kitos 48
Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo buvo pervesta 15.4 tūkst. Lt iš perkainavimo rezervo į pagautę.
Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 60,530 akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt. Lietuvos bankui priklauso 60 proc., Valstybės įmonei
“Valstybės turto fondas“ – 32 proc. ir Nacionalinei vertybinių popierių biržai – 8 proc. Bendrovės akcijų. Akcijas Valstybei įmonei “Valstybės turto fondas“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerija perdavė 2003-10-21.
Bendrovė taip pat sudaro finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
2003 m. gruodžio 31 d. oficialus euro kursas buvo 3.4528 Lt. Bendrovės turtas 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,407 tūkst. EUR, o skolos 59.3 tūkst.
EUR. Finansinių atskaitomybių auditą atlieka audito įmonė
“Deloitte&Touche”. 2004-01-19 buvo įdiegtos Lietuvos banko mokėjimo sistema
LITAS ir Bendrovės Naujoji VP atsiskaitymų sistema. Kitų esminių įvykių, atsitikusių po ataskaitinių metų, tačiau su jais susijusių, nebuvo.
6.3 lentelė
Balansas
|Eil. |Turtas |Pasta-|2003 |2002 |
|Nr. | |bos |(Lt) |(Lt) |
|A. |Ilgalaikis turtas | |8,422,34|7,879,74|
| | | |1 |3 |
|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |2 |- |- |
|I.1. |Kapitalo pakitimo ir įmonės | |- |- |
| |formavimo | | | |
|I.2. |Obligacijų išleidimo | |- |- |
|I.3. |Kitų formavimo darbų | |- |- |
|I.4. |Reorganizavimo | |- |- |
|II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |3 |70,727 |99,577 … |
|II.1. |Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų | |- |- |
| |savikaina | | | |
|II.2. |Įsigytos teisės | |70,727 |99,577 |
|II.3. |Prestižas | |- |- |
|II.4. |Išankstiniai apmokėjimai | |- |- |
|III. |MATERIALUSIS TURTAS |4 |3,938,81|4,134,45|
| | | |5 |7 |
|III.1. |Žemė | |- |- |
|III.2. |Pastatai | |3,190,06|3,246,34|
| | | |4 |5 |
|III.3. |Statiniai ir mašinos | |- |- |
|III.4. |Transporto priemonės | |67,514 |104,995 |
|III.5. |Kiti įrengimai ir įrankiai | |681,237 |783,117 |
|III.6. |Išperkamosios nuomos ir panašios | |- |- |
| |teisės | | | |
|III.7. |Kitas materialus turtas | |- |- |
|III.8. |Nebaigta statyba ir išankstiniai | |- |- |
| |apmokėjimai | | | |
|IV. |FINANSINIS TURTAS |5 |4,266,57|3,475,47|
| | | |2 |9 |
|IV.1. |Dalyvavimas kitose įmonėse | |- |- |
|IV.1.1.| Investicijos | |- |- |
|IV.1.2.| Gautinos sumos | |- |- |
|IV.2. |Kitas ilgalaikis finansinis | |4,266,57|3,475,47|
| |turtas | |2 |9 |
|IV.2.1.| Nuosavos akcijos | |- |- |
|IV.2.2.| Kitos investicijos | |4,266,57|3,475,47|
| | | |2 |9 |
|IV.2.3.| Kitos gautinos sumos | |- |- |
|V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | |146,227 |170,230 |
|V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |- |- |
|V.2. |Kitos gautinos sumos | |146,227 |170,230 |
[pic]
6.4 lentelė
|B. |Trumpalaikis turtas | |3,148,771 |3,325,00|
| | | | |4 |
|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI | |76,676 |78,337 |
| |SUTARTYS | | | |
|I.1. |Atsargos | |59,176 |60,837 |
|I.1.1.| Žaliavos ir komplektavimo | |1,516 |13,393 |
| |gaminiai | | | |
|I.1.2.| Nebaigta gamyba | |- |- |
|I.1.3.| Pagaminta produkcija | |- |- |
|I.1.4.| Pirktos prekės, skirtos | |- |- |
| |perparduoti | | | |
|I.1.5.| Ilgalaikis turtas, skirtas | |- |- |
| |perparduoti | | | |
|I.1.6.| Išankstiniai apmokėjimai | |57,660 |47,444 |
|I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | |17,500 |17,500 |
|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS|6 |665,785 |561,040 |
|II.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |665,785 |530,233 |
|II.2. |Kitos gautinos sumos | |- |30,807 |
|II.2.1| Pareikalautas, bet neįmokėtas | |- |- |
|. |kapitalas | | | |
|II.2.2| Kitos skolos | |- |30,807 |
|III. |INVESTICIJOS IR TERMINUO…TI | |2,268,889 |2,462,22|
| |INDĖLIAI | | |4 |
|III.1.|Nuosavos akcijos | |- |- |
|III.2.|Kitos investicijos ir terminuoti | |2,268,889 |2,462,22|
| |indėliai | | |4 |
|IV. |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE| |137,421 |223,403 |
|C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir |7, 8 |192,401 |356,909 |
| |ateinančio laikotarpio sąnaudos | | | |
| |TURTAS IŠ VISO | |11,763,513|11,561,6|
| | | | |56 |
6.5 lentelė
Pinigų srautų ataskaita
|Eil.|Straipsniai | |2003 |2002 |
|Nr. | | |(Lt) |(Lt) |
|I. |Pinigų srautai iš įmonės veiklos | | | |
|I.1.|Grynasis pelnas (nuostolis) | |654,999 |639,897 |
|I.2.|Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | |425,020 |410,232 |
|I.3.|Užsienio valiutos kurso pasikeitimo | |(91) |(28,593)|
| |neigiama (teigiama) įtaka | | | |
|I.4.|Ilgalaikio turto perleidimo netekimai | |(999) |500 |
| |(pagautė) | | | |
|I.5.|Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas | |(152,461|(1,162) |
| |(padidėjimas) | |) | |
|I.6.|Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas | |(159,140|137,005 |
| |(sumažėjimas) | |) | |
|I.7.|Įvairių įmonės skolų padidėjimas | |58,114 |(1,000) |
| |(sumažėjimas) | | | |
|I.8.|Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas | |55,706 |(24,198)|
| |(sumažėjimas) | | | |
|I.9.|Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas | |34,723 |8,735 |
| |(padidėjimas) | | | |
|I.10|Finansinės ir investicinės veiklos | |(493,278|(443,047|
|. |nuostolis (pelnas) | |) |) |
| |Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |422,593 |698,369 |
|II. |Pinigų srautai iš investicinės veiklos | | | |
|II.1|Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)| |(187,652|(450,261|
|II.2|Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) | |91,590 |214,144 |
| |Grynieji pinigų srautai iš investicinės | |(96,062)|(236,117|
| |veiklos (+/-) | | |) |
|III.|Pinigų srautai iš finansinės veiklos | | | |
|III.|Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų | |- |- |
|1. |išleidimas | | | |
|III.|Savų akcijų supirkimas (-) | |- |- |
|2. | | | | |
|III.|Obligacijų išleidimas | |- |- |
|3. | | | | |
|III.|Išperkamosios nuomos ir įsipareigojimų | |- |- |
|4 |apmokėjimai (-) | | | |
|III.|Skolų finansinėms institucijoms | |- |- |
|5. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |
|III.|Išmokėti dividendai | |(255,958|…(174,871|
|6 | | |) |) |
|III.|Kiti pinigų gavimai | |(132,607|(73,578)|
|7. | | |) | |
| |Grynieji pinigų srautai iš finansinės | |(388,565|(248,449|
| |veiklos (+/-) | |) |) |
|IV. |Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos | | | |
|IV.1|Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos | |(23,948)|(38,168)|
|. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |
| |Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios | |(23,948)|(38,168)|
| |veiklos (+/-) | | | |
|V. |Grynųjų pinigų srautų padidėjimas | |(85,982)|175,635 |
| |(sumažėjimas) | | | |
|VI. |Pinigai laikotarpio pradžioje | |223,403 |47,768 |
|VII.|Pinigai laikotarpio pabaigoje | |137,421 |223,403 |
6.6
lentelė
Ilgalaikis nematerialusis turtas
|Rodikliai |Kodai |Tyrimo ir|Įsigytos |Prestiža|Išankstinia|
| | |vystymo |teisės |s |i |
| | |darbai | | |apmokėjimai|
|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |264,253 |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |
|-turto įsigijimas | | | | | |
|(įskaitant nebaigtą | |- |27,410 |- |- |
|gamybą) | | | | | |
|-tretiesiems asmenims | | | | | |
|perleistas ir nurašytas| |- |- |- |- |
|turtas (-) | | | | | |
|-perrašymai iš vieno | |- |- |- |- |
|straipsnio į kitą+/(-) | | | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |291,663 |- |- |
|b) NURAŠYTOS SUMOS IR | | | | | |
|AMORTIZACIJA (-) | | | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |164,676 |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |
|-einamųjų metų | | | | | |
|amortizacija | |- |56,260 |- |- |
|-atstatantys įrašai (-)| |- |- |- |- |
|-tretiems asmenims | | | | | |
|perleisto turto (-) | |- |- |- |- |
|-nurašyto turto (-) | |- |- |- |- |
|- perrašymai iš vieno | | | | | |
|straipsnio į kitą+/(-) | |- |- |- |- |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |220,936 |- |- |
|c) GRYNOJI VERTĖ 2003 | |- |70,727 |- |- |
|M. GRUODŽIO 31 D. | | | | | |
|(a) – (b) | | | | | |
6.7 lentelė
Ilgalaikis finansinis turtas
|Rodikliai |Kodai |Investicijos |
| | |Pagrindinės|Kitos |
| | |investicijo|i…nvesticij|
| | |s |os |
|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |3,475,479 |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-įsigijimai | |- |1,671,628 |
|-perleidimai (-) | |- |(1,007,396|
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | |- |) |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |4,139,711 |
|b) VERTĖS PADIDĖJIMAS | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-vertės padidėjimas ataskaitiniais | |- |132,127 |
|metais | |- |- |
|-anuliavimai (-) | |- |(5,266) |
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |126,861 |
|c) AMORTIZACIJA (-) | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-vertės sumažėjimas ataskaitiniais | |- |- |
|metais | |- |- |
|-atstatantys įrašai (-) | |- |- |
|-anuliavimai (-) | |- |- |
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|d) NEPAREIKALAUTOS SUMOS (-) | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | |- |- |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|GRYNOJI VERTĖ 2003 M. GRUODŽIO 31 D. | |- |4,266,572 |
|(a)+(b)-(c)-(d) | | | |
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas yra naudojamas Įmonės reikmėms.
7. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE
Kad būtų galima apskaityti nematerialųjį turtą, jis turi būti atskiriamas nuo kito turto – materialumo ar nematerialiojo. Atskiriamas nematerialusis turtas yra toks, kuriuo įmonė gali disponuoti atskirai nuo kito turto: naudoti jį pati, parduoti ar išnuomoti. Turtas gali būti laikomas kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose ir licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis yra reikšmingesnis.Pavyzdžiui, kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti, priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, jei kompiuterio programa nėra sudedamoji įrangos dalis, ji apskaitoma kaip nematerialusis turtas.
Paprasčiausias pavyzdys gali būti programos, kurias vartotojai įrengia savo reikmėms: MS Office. Naviskv. Skaitą ir t. t. (10. p. 25)
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti įvertintas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.Turto įvertinimas įsigijimo savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali būti patikrinta.
Įsigijimo savikaina sandorio m…etu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriai rinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios nematerialiojo turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų, kompetentingų ir ketinančių šį sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus rinkos sąlygoms panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto įsigijimo savikaina neturi būti perkainojama.
Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu. Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.
Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai už teisines paslaugas). Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro jo:
– pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitant negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės veiklos sąnaudas.
– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.). Į
nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos, taip pat palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.
Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant nematerialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto ar įsipareigojimų sąskaitas:
D 11X0 Nematerialusis turtas – įsigijimo savikaina (pagal turto grupes)
K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 1151 Išankstiniai apmokėjimai
K 4486 Kitos mokėtinos sumos
(11. p. 15)
8. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ
APSKAITA
Kaip ir materialiojo turto atveju, kai patiriamos eksploatavimo, remonto ar rekonstravimo išlaidos, taip ir naudojant nemateriahi|į turtą dažnai tenka patirti papildomu išlaidų, kitaip turto nebebūtų galima naudoti taip pat efektyviai kaip iki tol. Todėl kyla klausimas, kurias papildomas išlaidas reikėtų priskirti laikotarpio sąnaudoms, kurias –
kapitalizuori. Pagal 38 TAS ir 13 VAS vėlesnės išlaidos nematerialiajam turtui, patirtos po jo pirkimo ar užbaigimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tada, kai patiriamos, išskyrus atvejus, kai tikėtina, kad šios išlaidos suteiks galimybę gauti iš turto būsimosios ekonominės naudos, kuri viršytų iš pradžių nustatytą, ir šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos konkrečiam nematerialiajam turtui.
Lietuvoje vėlesnės išlaidos itin aktualios atnaujinant ar perkant papildomus programinių įrangų modulius. Jeigu išlaidos patiriamos siekiant išlaikyti turimos programinės įrangos ekonominę naudą, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kai patiriamos. Pavyzdys gali būti programinės įrangos atnaujinimo išlaidos, susiju…sios su tūkstantmečio pasikeitimu ar ateityje numatomu euro įvedimu.
Jei sistema tobulinama ir dėl to planuojama gauti ekonominės naudos, tokios išlaidos gali būti kapitalizuojamos.
Pavyzdžiui, įmonė turi ilgalaikio turto apskaitos modulį, kuris veikia pagal mokesčių apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, ir papildomai patiria išlaidų, kad ilgalaikio turto modulyje būtų galima atlikti skaičiavimus ir pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus. Tuomet gaunama ekonominės naudos – reikia mažiau darbuotojų, kurie anksčiau skaičiuodavo rankiniu būdu, todėl papildomos modulio tobulinimo išlaidos bus kapitalizuojamos.(10. p. 28)
Vėlesnės išlaidos nematerialiajam turtui, patirtos po jo pirkimo ar užbaigimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis kai jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai:
a) tikėtina, kad šios išlaidos suteiks galimybę gauti iš turto būsimosios ekonominės naudos, kuri viršytų iš pradžių nustatytas normas;
ir b) šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos turtui.
Vėlesnės pripažinto nematerialiojo turto išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, jei jos patiriamos todėl, kad reikia išlaikyti iš pradžių nustatytus turto rodiklius. Nematerialusis turtas pasižymi tuo, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar vėlesnės išlaidos stiprins, ar išlaikys ekonominę naudą, kurią įmonė gaus iš šio turto. Be to, dažnai būna sunku tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, o ne apskritai visam verslui. Todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo arba viduje kuriamo nematerialiojo turto užbaigimo, bus pridėtos prie nematerialiojo turto savikainos. (12. p. 60-62)
Nematerialiojo turto eksploatavimo i6laidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Naudodama veikloje nematerialųjį turtą įmonë gali patirti įvairių šio turto eksploatavimo išlaidų, pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklų palaikymo išlaidos, interneto tinklalapio taikomųjų programų, infrastruktūros, grafinio dizaino, turinio techninės priežiūros išlaidos, kompiuterių programų, pripažintų nematerialiuoju turtu, techninės priežiūros, pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių išlaidos (pvz., apskaitos programoje keičiami mokesčių tarifai), patentų gynimo teismuose ir kitos panašios išlaidos. Kadangi šios išlaidos tik palaiko ir nedidina nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos ateityje, jos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.
Registruojant nematerialiojo turto eksploatacijos išlaidas, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos
K443 Skolos tiekėjams ar 4486 Kitos mokėtinos sumos
K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams
Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnę ekonominę naudą.
Jei šios sąlygos yra įvykdomos, išlaidų suma didinama nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kartais nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos gali padidinti turto teikiamą naudą ateityje, palyginti su ta, kuri buvo numatyta pradinio įvertinimo metu.
Šiuo atveju, jeigu galima patikimai įvertinti nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidas ir priskirti jas konkrečiam turtui, o ne visam verslui, išlaidų suma didinama nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir patikslinamas amortizac…ijos skaičiavimas. Įmonë gali patirti didelių išlaidų modifikuodama turimą programinę įrangą.
Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųją turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto ar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.
Dažniausiai sudėtinga nustatyti, ar nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo išlaidos padidins turto teikiamą naudą ateityje, arba patikimai ir pagrįstai priskirti šias išlaidas konkrečiam turto objektui. Pavyzdžiui, pakeitus prekybos internetu tinklalapio dizainą, išlaidas vienokiu ar kitokiu būdu galima patikimai priskirti konkrečiam turto objektui, tačiau vargu ar galima pagrįstai tikėtis, kad ekonominė nauda ateityje padidės.
Todël dėl būsimųjų įvykių neapibrėžtumo ir mažų galimybių priskirti išlaidas dažniausiai nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo išlaidas tikslinga priskirti sąnaudoms tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos. (11. p. 37)
9. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA
Balanse nematerialusis turtas rodomas likutine verte. Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikaina. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama į:
1) planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;
2) turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą;
3) informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo
tarnavimo laika;
4) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
5) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;
6) tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;
7) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo laiką;
8) turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko.(9. p. 480)
Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas taikomas remiantis nuostata, jog nematerialiojo turto objektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikia tokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą nurašoma vienoda amortizacijos suma.
Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal formulę:
[pic] , kur
N – metinė amortizacijos suma;
V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);
V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudingo tarnavimo laikas metais.
Pavyzdys
Įmonės kompiuterių programos įsigijimo savikaina – 60 000 …Lt, likvidacinė vertė – 0 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 4 metai. Kiekvienų metų amortizacijos suma apskaičiuojama taip:
60 000 Lt – 0 Lt
N = = 15 000 Lt
4 m
Metinė amortizacijos norma apskaičiuojama metinę amortizacijos sumą dalijant iš įsigijimo savikainos ir likvidacinës vertės skirtumo:
Metinė amortizacijos norma = 15 000 Lt / (60 000 Lt – 0 Lt) = 0,25 arba 25
Metinė amortizacijos norma taip pat gali būti apskaičiuojama 100 dalijant iš naudingo tarnavimo laiko:
Metinė amortizacijos norma = 100 / 5 = 0,25 arba 25 %
Amortizaciją skaičiuojant taikant metinę amortizacijos normą, įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumas dauginamas iš metinės amortizacijos normos:
Metinė amortizacijos suma = (60 000 Lt – 0 Lt) x 0,25 = 15 000 Lt
Taikant šį amortizacijos skaičiavimo metodą, kiekvienais metais į sąnaudas bus nurašoma po 15 000 Lt. (11. p. 42)
Kadangi ilgalaikis nematerialusis turtas bus naudojamas keletą ataskaitinių laikotarpių, jo,-kaip ir ilgalaikio materialiojo turto, vertė turi būti paskirstoma proporcingai numatomam naudojimo laikui. Tačiau, nustatant šio turto naudojimo laiką, susiduriama su dar viena reikšminga nematerialiojo turto savybe – dideliu jo neapibrėžtumo laipsniu.
Vienoms nematerialiojo turto rūšims nesunku nustatyti būsimą naudojimo laiką, o kitoms to padaryti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, patentai, licencijos, autorių teisės, brokerių veiklos išlaidos turi aiškų galiojimo laiką, kuris numatomas sutartyse ar kituose šio turto įsigijimą liudijančiuose dokumentuose.
Tačiau kitas nematerialusis turtas (tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina, prestižas, prekės ženklas ir pan.) neturi griežtai sustatyto naudojimo laiko, nes toks tunas paprastai egzistuoja tol, kol veikia įmonė. Todėl jo naudojimo laikas nustatomas bendru susitarimu ar valdžios organų nutarimuose.
Čia jau nebe pirmą kartą susidūrėte su nauja sąvoka – amortizacija, kuri reiškia ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo savikainos paskirstymą per jo naudojimo laiką. Ilgalaikiam materialiajam turtui taikėme nusidėvėjimo terminą. Iš esmės šios sąvokos tapačios, tačiau kalbėti, pavyzdžiui, apie prestižo nusidėvėjimą nelabai logiška. Išeitų, kad. įsigijus įmonę, jis būtinai turi mažėti.
Tuo tarpu amortizacijos sąvoka (lot. amonisatio – padengimas) reiškia tam tikrą nematerialiajam turtui įsigyti padarytų išlaidų kompensavimą: jos įskaičiuojamos į vėliau parduodamą produkciją ar paslaugas arba į veiklos sąnaudas. Todėl ši sąvoka geriau tinka ilgalaikio nematerialiojo tuno išlaidų padengimui nusakyti.
Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos normai apskaičiuoti visuomet taikomas tiesiog proporcingas (laiko atžvilgiu) metodas, nes neįmanoma nustatyti, kiek nematerialiojo turto tenka vienai ar kitai įmonėje gaminamos produkcijos rūšiai. Taigi ilgalaikiam nematerialiajam, kaip ir materialiajam, turtui amortizacijos norma apskaičiuojama kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. (4. p. 347)
Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba yra aktyvioji šio turto rinka ir pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė. Turto amortizuojamoji vertė nustatoma iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant turto likvidacinę vertę.
Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.
Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas įvertintas netinkamai arba turto vertė buvo pati…kslinta dėl jo patobulinimo ar vertės sumažėjimo, amortizacija skaičiuojama nuo iš naujo nustatytos turto vertės.
Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turto vertę. Jei rurto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės sumažėjimas. Apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas, jeigu jis nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, nurašomas.
(2. p. 99)
Registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio nematerialiojo turto amortizaciją, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6116 Amortizacijos sąnaudos
K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)
Registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turto amortizaciją, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamyba
K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)
Kartais nematerialiojo turto objektai įmonėje gali bûti naudojami kitam ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui pasigaminti savo reikmėms. Tokiais atvejais amortizacijos sumos turi būti įtraukiamos į to turto pasigaminimo savikainą.
(11. p. 39)
9.1 Amortizacijos laikotarpis
Amortizuojama nematerialiojo turto suma turi būti sistemingai paskirstyta per geriausiai įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.
Atmetama prielaida, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neviršys dvidešimties metų nuo tos datos, kai turtas tinkamas naudoti.
Amortizacija turi būti pradėta tada, kai turtas tinkamas naudoti. (12. p.
79-87)
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas. Tačiau, jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė gali nustatyti ilgesnį nei 20 metų naudingo tarnavimo laiką. Jei įmonė valdo nematerialųjį turtą turėdama teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisės gali būtį atnaujintos ir jų atnaujinimas yra pagrįstas. (2. p. 98)
Kadangi nematerialiajame turte įkūnyta būsimoji ekonominė nauda vartojama tam tikrą laiko tarpą, turto apskaitinė vertė mažinama, kad parodytų jos suvartojimą. Tai pasiekiama sistemingai paskirstant turto savikainą ar perkainotą vertę, atėmus bet kokią likvidacinę vertę, kaip sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laiką. Amortizacija pripažįstama neatsižvelgiant į tai, ar buvo, pavyzdžiui, turto tikrosios vertės ar turto atsiperkamosios vertės padidėjimas, ar ne. Nustatant nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, turi būti apsvarstyta daug veiksnių, įskaitant:
a) tikėtiną turto panaudojimą įmonėje ir kitos komandos galimybę veiksmingai valdyti turtą;
b) tipinį iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą ir viešą informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimus;
c) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
d) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pasikeitimus;
e) tikėtinus konkurentų ar potencialių konkurentų veiksmus;
f) turto palaikymo išlaidų lygį, reikalingą, kad iš turto būtų gauta tikėtina būsimoji ekonominė nauda, ir įmonės sugebėjimas ir ketinimai siekti šio lygio;
g) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius ar panašius turto naudojimo apribojimus, tokius kaip susijusių išperkamosios nuomos sutarčių pabaigos datos; ir h) ar turto naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo laiko. (6. p. 37)
Retais atvejais gali būti įtikinamų įrodymų, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus konkretus laikotarpis, ilgesnis negu dvidešimt metų. Tokiais atvejais, prielaida, kad naudingo tarnavimo laikas neviršys dvi…dešimties metų, atmetama ir įmonė:
a) amortizuoja nematerialųjį turtą per geriausiai įvertintą naudingo tarnavimo laiką;
b) įvertina nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę mažiausiai kartą per metus, kad nustatytų kiekvieną vertės sumažėjimo nuostolį;
c) nurodo priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, ir veiksnius, vaidinančius svarbų vaidmenį nustatant turto naudingo tarnavimo laiką.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti labai ilgas, bet visada ribotas. Netikrumu pateisinamas nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas, vadovaujantis apdairumo principu, bet nepateisinamas nepagrįstai trumpo laiko pasirinkimas.
Jei būsimoji ekonominė nauda iš nematerialiojo turto kontroliuojama turint juridines teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti juridinių teisių galiojimo laikotarpio, išskyrus atvejus, kai juridinės teisės gali būti atnaujintos ir atnaujinimas yra iš esmės neabejotinas. (12. p. 79-87)
9.2 Amortizacijos metodas
Taikomas amortizacijos metodas turi parodyti ir atitikti grafiką, pagal kurį įmonė vartoja turto ekonominę naudą. Jei tokio grafiko negalima patikimai nustatyti, turi būti taikomas tiesiogiai proporcingas metodas.
Kiekvieną laikotarpį amortizacijos suma turi būti pripažįstama sąnaudomis, nebent kitas tarptautinis apskaitos standartas leistų arba reikalautų ją įtraukti į kito turto apskaitinę vertę.
Sistemingai paskirstyti turto nudėvimąją sumą per jo naudingo tarnavimo laiką galima taikant įvairius amortizacijos metodus. Šie metodai:
tiesiogiai proporcingas metodas, dvigubai mažėjantis metodas ir produkcijos metodas. Turtui taikomas metodas pasirenkamas remiantis numatytu ekonominės naudos suvartojimo grafiku ir pastoviai taikomas nuo vieno laikotarpio iki kito, išskyrus atvejus, kai pasikeičia numatytas iš turto laukiamos ekonominės naudos grafikas. Be to, retai (jei iš viso įmanoma) galima gauti įtikinamų įrodymų, kad taikant kitą nematerialiojo turto amortizacijos metodą gali susidaryti mažesnė sukauptos amortizacijos suma negu taikant tiesiogiai proporcingą metodą. (12. p. 80-90)
10. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS
Norėdama nustatyti, ar turto vertė nesumažėjo, įmonė Taiko 2 TAS „Turto vertės sumažėjimas” ir 23 VAS „Turto vertės sumažėjimas”, pagal kuriuos reikia įvertinti turto atsiperkamąją vertę. Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas turi būti vertinamas kiekvienų finasinių metų pabaigoje.
(10. p. 15)
10.1 Apskaitinės vertės padengimas – turto vertės sumažėjimo nuostoliai
Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą įsigijimo būdu, vertė sumažėja iki pirmo po įsigijimo metinio apskaitinio laikotarpio pabaigos, vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas kaip tiek nematerialiajam turtui skirtos sumos, tiek prestižo (neigiamo prestižo), pripažinto įsigijimo datą, koregavimas.
Tačiau jei vertės sumažėjimo nuostolis siejasi su konkrečiu įvykiu ar aplinkybių, susidariusių po įsigijimo datos, pasikeitimu, vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas pagal 36 TAS, o ne kaip sumos, skirtos prestižui (neigiamam prestižui), pripažintam įsigijimo datą, koregavimas.
Be šių 36 TAS ,,Turto vertės sumažėjimas” reikalavimų, bent kartą kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė papildomai turi įvertinti šio nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę:
a) nematerialiojo turto, kurio dar negalima naudoti; ir b) nematerialiojo turto, kuris yra amortizuojamas per laikotarpį, viršijantį dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tampa tinkamu naudoti.
Atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma pagal 36 TAS ir atitinkam…ai pripažįstamas vertės sumažėjimo nuostolis. Paprastai su dideliu netikrumu sietinas nematerialiojo turto sugebėjimas kurti tiek ekonominės naudos ateityje, kad atsipirktų jo įsigijimo vertė, kol turtas nėra tinkamas naudoti.
Kartais būna sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turto vertė, kadangi (be kitų dalykų) ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų.
Taip atsitinka ypač tada, kai turto naudingo tarnavimo laikas ilgas. Dėl to šis standartas reikalauja mažiausiai kartą per metus apskaičiuoti nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę, jei jo naudingo tarnavimo laikas viršija dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tapo tinkamu naudoti. (12. p.
97-102)
10.2 Išėmimas iš naudojimo ir perdavimas
Nematerialusis turtas, kuris yra išimtas iš aktyvaus naudojimo ir laikomas perduoti, į apskaitą įtraukiamas apskaitine verte, buvusia tą datą, kai turtas buvo išimtas iš aktyvaus naudojimo. Mažiausiai kiekvienų finansinių metų pabaigoje įmonė tikrina, ar nesumažėjo turto vertė, pagal
TAS 36 ,,Turto vertės sumažėjimas” ir atitinkamai pripažįsta kiekvieną vertės sumažėjimo nuostolį. (12. p. 103-106)
Jei nematerialusis turtas dar nėra naudojamas arba nustatytas ilgesnis kaip 20 metų jo naudingo tarnavimo laikas, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turto vertę. Jei turto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės sumažėjimas.
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėje atskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojama iš turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo sumą. Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama tik tada, kai jo balansinë vertė yra daug didesnė už jo atsiperkamąją vertę, t.y. jo grynąją pardavimo kainą arba naudojimo vertę, į tą, kuri iš jų yra didesnė.
Suma, kuria sumažėja nematerialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolį dėl turto vertės sumažėjimo, turi būti patikslintas nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimas ateityje taip, kad likutinė vertė būtų paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.
Nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma tada, kai yra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo balansinę vertę, registruojamas skirtumo sumos turto vertės sumažėjimas. Jei nematerialusis turtas dar nepradėtas ar netinkamas naudoti, dažnai sunku nustatyti, ar jis teiks tiek ekonominës naudos, kad atsipirktų jo įsigijimo savikaina, todël tokio turto atsiperkamoji vertė turi būti peržiūrima kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę, net jei nėra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. (11. p. 45)
Nematerialiojo turto pripažinimas turi būti atšauktas (eliminuojamas iš balanso), kai jis perduodamas arba nesitikima gauti jokios ekonominės naudos ateityje jį naudojant ar vėliau perduodant. Pelną ar nuostolius dėl nematerialiojo turto išėmimo iš naudojimo ir perdavimo parodo grynųjų įplaukų iš perdavimo ir turto apskaitinės vertės skirtumas. Jie turi būti pripažįstami pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolio) ataskaitoje. (12.
p. 103-106)
Jei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ilgesnis nei 20 metų, dažnai sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turto vertė, kadangi ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų, todėl tokio turto atsiperkamoji vertė taip pat turi būti peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir, jeigu reikia, registruojamas turto vertės sumažėjimas.
Registruojant turto vertės sumažėjim…ą, skirtumui tarp nematerialiojo turto balansinės ir atsiperkamosios vertės parodyti, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos
K 11X9 Nematerialusis turtas – vertės sumažėjimas (-)
(11. p. 45)
11. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE
ATSKAITOMYBĖJE
Nematerialusis turtas apskaitomas 11 sąskaitoje Nematerialusis turtas.
Sąskaitų plane yra detalizuojama į:
110 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina Įsigytos teisės 112 Prestižas
Iš anksto apmokėtos sąnaudos
Kompiuterinės programos
Šiose sąskaitose yra apskaitomas turtas, neturintis materialios substancijos ir kuriuo įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Šiam turtui priskiriamos tam tikros įmonės teisės bei privilegijos, kuriomis įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Tai iš trečiųjų asmenų įsigytos licencijos, patentai, prekybos ženkiai, „know-
how”, įmonės prestižas, atliktų tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina.
Prie tose sąskaitose apskaitomo nematerialiojo turto priklauso perkamos kitos įmonės kainos perviršis prieš realią jos vertę. (8. p. 124)
Nematerialiojo turto klasė – panašaus pobūdžio turto grupė, panašiai naudojama įmonės veikloje. Atskirų turto klasių pavyzdžiai:
a) gamybos ženklai;
b) iškabos ir straipsnių antraštės;
c) kompiuterių programos;
d) licencijos ir frančizės;
e) autorių teisės, patentai ir kitos gamybinės nuosavybės teisės, paslaugų ir eksploatacijos teisės;
f) receptai, formulės, modeliai, brėžiniai ir pavyzdžiai;
g) plėtojamas nematerialusis turtas. (7. p. 53)
Atkreiptinas dėmesys į tai:
– pirma, kad visos lėšos, išleidžiamos nematerialiojo turto įsigijimui,
turi turėti garantuotą teisinį pagrindą ir teisinę dokumentaciją;
– antra, turi būti nustatyti to turto naudojimo tikslai ir terminai bei
gautos iš tiekėjo garantijos dėl tam tikrų naudojimosi jomis sąlygų;
– trečia, teisės, licencijos, programos turi būti pardavėjo juridiškai
įteisintos (licencijuotos), kad nebūtųjų piratiškai pasisavintos (kad parda
vėjas būtų teisėtas savininkas).
Buhalterinės apskaitos metodikos požiūriu, išlaidos gali būti kalkuliuojamos tiesioginiais buhalteriniais įrašais (D 11, K 20, 27,47, 42
ir t. t.). Tenka pastebėti, kad įstatyminėje bazėje nėra aiškiai apibrėžtos tvarkos dėl įmonės prestižo apskaičiavimo (kas turi teisę tai atlikti, kokiais atvejais tai daroma). Taip pat gali iškilti ginčytinų klausimų dėl tyrinėjimų ir plėtojimo darbų (ar jie surišti bendrais bruožais su konkrečia įmone ar su atskiru tos įmonės projektu ir 1.1.). (9. p. 72)
Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta ši kiekvienos nematerialiojo turto klasės informacija, atskiriant viduje sukurtą nematerialųjį turtą ir kitą nematerialųjį turtą:
a) naudingo tarnavimo laikas arba amortizacijos normos;
b) taikomi amortizacijos metodai;
c) bendroji apskaitinė vertė ir sukaupta amortizacija (kartu su sukauptu vertės sumažėjimo nuostoliu) laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
d) pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnio eilutė (-ės), į kurią (-ias)
įtraukta nematerialiojo turto amortizacija;
e) apskaitinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas, parodant:
i) padidėjimą (atskirai parodant padidėjimą dėl vidaus plėtros ir dėl verslo sujungimo);
ii) išėmimą iš naudojimo ir perdavimą;
iii) padidėjimą ar sumažėjimą per laikotarpį, susidarantį dėl perkainojimo;
iv) per laikotarpį pripažintą amor…tizaciją;
v) grynuosius keitimo skirtumus, susidarančius pertvarkant užsienio įmonės finansinę atskaitomybę; ir vi) kitus apskaitinės vertės pasikeitimus per laikotarpį. (12. p. 107-
117)
Pagal 61 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas”
metodinės rekomendacijos paragrafa finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista ši informacija:
1.1. apie kiekvieną nematerialiojo turto grupę:
1.1.1. naudingo tarnavimo laikas;
1.1.2. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
1.1.3. įsigyto per ataskaitinį laikotarpį nematerialiojo turto vertė;
1.1.4. nurašyto turto vertė;
1.1.5. vertės sumažėjimas ir jo atstatymas;
1.1.6. per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota amortizacijos suma ir kuriame finansinės atskaitomybės straipsnyje ji parodyta;
1.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
1.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
1.2. nematerialiojo turto apskaitos politika ir jos keitimas;
1.3. apskaitinių įvertinimų keitimas;
1.4. turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
(11. p. 49)
Finansinėje atskaitomybėje taip pat reikia nurodyti:
a) jei nematerialusis turtas amortizuojamas per ilgesnį negu dvidešimties metų laikotarpį, priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neviršys dvidešimties metų nuo datos, kai turtą galima naudoti. Nurodydama šias priežastis, įmonė turi apibrėžti veiksnius, kurie suvaidino svarbų vaidmenį, nustatant turto naudingo tarnavimo laiką;
b) kiekvieno atskiro nematerialiojo turto, kuris yra reikšmingas visos įmonės finansinei atskaitomybei, aprašymą, apskaitinę vertę ir likusį amortizacijos laikotarpį;
c) nematerialųjį turtą, kuris buvo gautas kaip valstybės parama ir iš pradžių buvo pripažintas tikrąja verte:
i) iš pradžių pripažintą šio turto tikrąją vertę;
ii) jo apskaitinę vertę; ir ii) ar jis įtraukiamas į apskaitą pagal pagrindinį (principinį) ar pagal leistiną alternatyvų būdą, taikomą vėlesniems įvertinimams.
d) nematerialiojo turto, kurį riboja teisės aktai, buvimą ir apskaitinę vertę ir nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija, apskaitinę vertę; ir e) įsipareigojimų įsigyti nematerialųjį turtą kiekis. (12. p. 107-117)
IŠVADOS
Šiame darbe buvo analizuojama kas tai yra ilgalaikis nematerialus turtas, kokios yra ilgalaikio nematerialaus turto grupės, kaip jos naudojamos ir kaip jos yra apskaitomos. Taip pat šiame darbe buvo apibrėžta kas tai yra turto amortizacija bei buvo pateikti momentai, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus turtas ir kaip jis naudojamas. Buvo išanalizuota ilgalaikio nematerialaus turto sąvoka, pateiktas jos bendras supratimas.Verta atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis nematerialus turtas yra labai svarbus įmonei. Kuo geriau jis prižiūrimas ir apskaitomas įmonėje, tuo didesnė nauda įmonei.
Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos bei teisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vienerius metus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas (patentai, licencijos, kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turi būti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ją sudaro sumokėta (mokėtina)
pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė bei kitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskira nematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamos išlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą, formuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą…, pavyzdžiui, įmonės steigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina ir kitos kitokio pobūdžio išlaidos.
Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turi būti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikos bei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiais normatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia nors likvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamu nematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite bei amortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje.
Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būti skaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu.
Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikaina bei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šias abi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai amortizuoto nematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertė turi būti nurašoma į netekimus.
LITERATŪRA
1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN
9986-635-02-0
2. Bagdžiūnaitė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.
ISBN 9986-00-388-1
3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.
4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 2003. 843p.
ISBN 9955-04-082-3
5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 1997. 430p.
ISBN 9986-487-35-8
6. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. Sausio
2d. Galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-
5
7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076-
1-6
8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 1999. 472p. ISBN 9986-43-35-3
9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1
10. Žilauskienė N. Nematerialusis turtas: teisių, licencijų finansinė apskaita // Apskaita ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-1124. 2003, nr.
4, p. 40.
11. 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas” metodinės rekomendacijos, LR apskaitos institutas . Prieiga per internetą:
12. 38-asis Tarptautinis apskaitos standartas (38 TAS). Prieiga per internetą:
13. Nuolatinio aiškinimų komiteto aiškinimas NAK – 32. Prieiga per internetą:
PRIEDAI
1 priedas
Pavadinimas…….…………… Forma A
Buveinė…
Patvirtinta Finansų ministerijos
Patvirtinimo data…… raštu Nr. 83N
………..……m
…………mën. ………….d.
Balansas (Lt)
Eil. Nr. Turtas
Kodai Finansiniai metai
Praėję finansiniai metai
A. Ilgalaikis turtas
I. FORMAVIMO SAVIKAINA
I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo
I.2. Obligacijų išleidimo
I.3. Kitų formavimo darbų
I.4. Reorganizavimo
II. NEMATERIALUSIS TURTAS
II.1.Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina
II.2. Įsigytos teisės
II.3. Prestižas
II.4. Iš anksto apmokėtos sąnaudos
II…I. MATERIALUSIS TURTAS
III.1.Žemė
III.2. Pastatai
III.3. Statiniai ir mašinos
III.4. Transporto priemonës
III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai
III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės
III.7. Kitas materialusis turtas
III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai
IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS
IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse
IV.1.1. Investicijos
IV.1.2. Gautinos sumos
IV.2 . Kitas ilgalaikis finansinis turtas
IV.2 .1. Nuosavos akcijos
IV.2.2. Kitos investicijos
IV.2.3. Kitos gautinos sumos
V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS
V.1. Pirkėjų įsiskolinimas
V.2. Kitos gautinos sumos
2 priedas
Įmonės vadovo parašas…………………
Vyriausiojo finansininko
(buhalterio) parašas
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Lietuvos
Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m.
sausio 07 d. nutarimu Nr. 2
PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS
|1 |ILGALAIKIS TURTAS |
|11 |Nematerialusis turtas |
|111 |Plėtros darbai |
| |1110 Įsigijimo savikaina |
| |1118 Amortizacija (-) |
| |1119 Vertės sumažėjimas (-) |
|112 |Prestižas |
| |1120 Įsigijimo savikaina |
| |1128 Amortizacija (-) |
| |1129 Vertės sumažėjimas (-) |
|113 |Patentai, licencijos |
| |1130 Įsigijimo savikaina |
| |1138 Amortizacija (-) |
| |1139 Vertės sumažėjimas (-) |
|114 |Programinė įranga |
| |1140 Įsigijimo savikaina |
| |1148 Amortizacija (-) |
| |1149 Vertės sumažėjimas (-) |
|115 |Kitas nematerialusis turtas |
| |1150 Įsigijimo savikaina |
| |1151 Išankstiniai apmokėjimai |
| |1158 Amortizacija (-) |
| |1159 Vertės sumažėjimas (-) |…