Nematerialaus turto apskaita

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA 4
2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS 6
4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS 8
4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis 9
4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama 9
5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS 10 ĮVADAS
Žmonės dažniausiai kur kas labiau vertina nematerialias – dvasines
vertybes nei daug dešimtmečių krautus turtus. Taip būna ir įmonėse:
pavyzdžiui, geras žinomos firmos vardas neretai atstoja pačias geriausias
niekam nežinomų įmonių produkcijos savybes. Taigi įmonėms tenka naudotis ir
ilgalaikiu nematerialiuoju turtu. Toks turtas vis labiau įsigali įmonių
veikloje vien jau dėl to, kad laisvosios konkurencijos sąlygomis vis
didesnę reikšmę įgyja žinios iir įgūdžiai. Jis pirmiausia reiškiasi per
įvairias privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių
tam tikrą naudą. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais labai smarkiai didėja
paslaugų lyginamasis svoris visose prekėse. Materialios produkcijos gamyba
ir pardavimai tampa ne tokie reikšmingi. Iš ilgalaikio nematerialaus turto
įmonė visuomet tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Nematerialusis
turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,
skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai arba
administravimo tikslams. Į ilgalaikį nematerialūjį turtą įeina: Prekinis
ženklas, autorių ir gretutinės teisės, plėtros darbai, kompiuterių
programos,prestižas, patentai ir licencijos bet nereikia manyti jjog įmonės
viduje sukurtas prestižas, gamybos ženklai, iškabos, straipsnių antraštės,
klientų sąrašai ir analogiško turinio straipsniai turi būti pripažįstami
ilgalaikiu nematerialiuoju turtu.

Darbo tikslas – nustatyti ilgalaikio nematerialiojo turto pripažinimo,
įvertinimo,apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Objektas – AB “INVALDA”.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ilgalaikio nematerialaus turto sąvoką;

2. Išanalizuoti kaip ilgalaikis nematerialus tu

urtas yra pripažystamas

apskaitoje;

3. Pateikti momentus, kaip yra apskaitomas ilgalaikis nematerialus

turtas;

4. Apžvelgti nematerialiojo turto grupės;

5. Pasiūlyti palankesnias sąlygas kaip lengviau pateikti nematerialūjį

turtą balanse;

6. Ištirti įmonės perspektyvas toliau plėtoti savo veiklą;

Metodologija:

➢ Mokslinė literatūra (lietuvių kalba);

➢ Statistinė medžiaga;

➢ Dokumentai, įstatymai, norminiai aktai;

➢ Spauda bei internetas; 1. ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO SĄVOKA
Pasak V. Bagdžiūnaitės (V. Bagdžiūnaitė. 2004. p. 99) nematerialus
turtas tai apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos,
laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai ar
administraciniams tikslams. O kaip teigia H. Dauderis (H. Dauderis 1994. p.
56) nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis
fizinės formos, skirtas naudoti prekių gamybai ar paslaugų teikimui, nuomai
arba administravimo tikslams.

Šis turtas turi tokius svarbiausius požymius:

• neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Pagal šį požymį, nepaisant

visų kitų, nematerialųjį turtą išskiriame iš viso ilgalaikio įmonės

turto sudėties;

• turi vertę, kurios būtina išraiška – už tą turtą sumokėta kaina.

Ignoruojant šį reikalavimą, nematerialųjį turtą galima būtų

paprasčiausiai prisigalvoti, o tai pavyzdžiui, leistų kurios nors

įmonės vadovams teigti, kad per ataskaitinį laikotarpį įmonės

prestižas keleriopai išaugo;

• atneša įmonei naudos. Jeigu toks turtas būtų bevertis, tai apskritai

nebūtų jokios prasmės apie jį kalbėti. Juk, kaip žinote, bevertį

materialųjį turtą įmonės taip pat nukainoja arba kam nors perleidžia,

nes dažnai tai. kas nereikalinga vienai įmonei, gali būti naudinga

kitai. Tačiau niekas nepirktų blogo vardo arba žemos kvalifikacijos,

net jeigu juos ir būtų įmanoma parduoti;

• suteikia konkrečias teises ir privilegijas šio turto savininkui.

Kadangi nematerialusis turtas neapčiuopiamas, nes neturi materialios

substancijos, jo būvimą g

galima įrodyti tik per labai konkrečias

savybes, kurias įgyja šio turto turėtojas;

• ilgai naudojamas (ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį).

Trumpalaikio nematerialiojo tuno buhalteriai neapskaito, nes jis

sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį. Todėl nėra jokios

prasmės jį apskaityti. Ir per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudotų

atsargų niekas neskaičiuotų, jeigu jų negrobstyrų. Tuo tarpu

nematerialiojo turto nugvelbti paprasčiausiai neįmanoma. (4. p. 482)

1.1 lentelė

Nematerialiojo turto grupės
| Grupės|Apibūdinimas |
|pavadinimas| |
| |Žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens |
| |prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba |
|Prekinis |paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. |
|ženklas |Saugomas Įstatymų, kad nebūtų ne sankcionuotai |
| |panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos i |
| |pavyzdžiui. ,,Coca-Cola”, ,,Ariel” produktai). |
|Patentai ir|Išradimo dokumentas, suteikiantis teisę, jo valdytojui|
|licencijos |gaminti, kontroliuoti produktą, ir neleidžiantis |
| |daryti kitiems. |
| Autorių|Įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno. |
|ir |literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis. |
|gretutinės | |
|teisės | |
| |Tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant |
| |gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas. |
|Plėtros |įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš |
|darbai |pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka |
| |nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus. Bandomųjų|
| |pavyzdžių, kurie turi materialių formų (šiuo atveju |
| |materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes |
| |pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą), gamybos |
| |išlaidos priskiriamos nematerialiajam t.urtui. |
| |Jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo |
| |paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito |
|Kompiuterių|ilgalaikio turto dalis, be kurio ji negali ve

eikti, |
|programos |kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu |
| |(kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių kompiuterinė|
| |programa nėra |
| |nematerialusis turtas, nes be jos staklės visiškai |
| |negali veikti). |
| |Sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, |
|Prestižas |viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir |
| |įsipareigojimų tikrosios vertės dalį. | 2. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS
Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir Verslo apskaitos
standartai kaip ir kitu turto rūšių atveju nustato, kada patirtos išlaidos
gali būti laikomos ne laikotarpio sąnaudomis, o turtu. Nemateriaiusis
turtas paprastai apibrėžiamas kaip turtas neturintis materialios formos,
kuriuo įmonė disponuoja ir kuri naudodama tikisi gauti tiesioginės ir
netiesioginės ekonominės naudos, tačiau jis nėra nei pinigai, nei. pinigu
ekvivalentas. Tai prekių ženklai, patentai, autorių ir gretutinės teisės,
taip pat plėtros darbai, kompiuteriu programos ir prestižas. Kadangi,
kitaip nei kitos minėtos turto rūšys, prestižas yra labai specifines rūšies
nematerialusis turtas ir jo apskaitai aprašyti reikėtų atskiro straipsnio,
apsiribosime kitu minėtu nematerialiojo turto rūšių apskaita, o prestižą
paliksime kitam kartui. Laikantis bendru principu, taikomu bet kokiam
turtui, pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir Verslo
it-sk.iitos standartus nematerialiuoju turtu galima pripažinti tik vk:
turtą, kuris atitinka ne tik pa-:eikią apibrėžimą, bet ir tris esminius
kriterijus:

▪ pagrįstai tikėtina, kad įmone būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus

ekonominės naudos;

▪ turto įsigijimo (pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta

ir atskirta nuo kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos;

▪ įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę

juo naudotis kitiems.

Lietuvos t
teisės aktuose, kuriais buvo vadovaujamasi pripažįstant
nematerialųjį turtą iki 13 verslo apskaitos standarto įsigaliojimo, tokių
kriterijų nebuvo. (10. p. 25)

Pripažįstant nematerialiojo turto straipsnį reikalaujama, kad įmonė
parodytų, jog straipsnis atitinka:
a) nematerialiojo turto apibrėžimą (žr. 13. 7–17 paragrafus); ir
b) 38-asis Tarptautiniame apskaitos standarte nustatytus pripažinimo
kriterijus (žr. 13. 19–55 paragrafus).
Nematerialusis turtas turi būti pripažįstamas tada ir tik tada, jei:
a) tikėtina, kad įmonė gaus su turtu susijusią būsimąją ekonominę naudą;
ir
b) turto vertė gali būti patikimai nustatyta.
(12. p. 18-55)

Nematerialiojo trumpalaikio turto nėra. Jį Įmonės gali įsigyti iš
trečiųjų Šalių ar pasigaminti pačioje įmonėje. Kuriant turtą įmonės viduje,
išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros išlaidas. Jei įmonė
negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos
priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo
laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti
pripažįstamos tada. kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:

▪ turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti

plėtros darbus:

▪ ketina baigti kurti nematerialųjį tuną ir jį naudoti arba parduoti;

▪ sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;

▪ nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;

▪ gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas
(2. p. 96)

Nematerialiuoju turtu pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis
turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja, kuris gali
būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi gauti tiesioginės ar
netiesioginės ekonominės naudos. Nors 13-ojo Verslo apskaitos standarte
nenurodoma turto naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik
tas turtas, kuris naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus. Vertinant,
ar straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą, turi būti
atsižvelgiama į jo esmę ir ekonominį turinį. Turtas, atitinkantis
nematerialiojo turto apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus, tačiau
naudojamas trumpiau nei vienerius metus, apskaitoje turi būti pripažįstamas
trumpalaikiu turtu ir apskaitoje registruojamas pagal 9-ojo verslo
apskaitos standarto “Atsargos” .nuostatas arba sąnaudomis nedelsiant.
Nematerialusis turtas pripažįstamas jei įmonė ketina jį naudoti savo
veikloje, t.y. jei jis bus naudojamas produkcijos gamybos, prekių,
produkcijos ar paslaugų teikimo, įmonės valdymo procesuose ir teiks įmonei
ekonominės naudos.

Pripažįstant apskaitoje nematerialųjį turtą, reikia vadovautis
reikšmingumo principu. Vadovaujantis minėtuoju principu, rekomenduojama
įmonės apskaitos politikoje numatyti minimalią nematerialiojo turto vertę.
Ir nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina gali būti patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnë už įmonës
nustatytą minimalią tos grupės nematerialiojo turto įsigijimo
(pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti
nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija
atitinkami pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o
pasigaminimo savikaina gali būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais
su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų gaminant turtą
sunaudotų išteklių įsigijimo. Įmonė savo nuožiūra sudaro nematerialiojo
turto grupes, atsižvelgdama į turimo nematerialiojo turto įvairovę,
grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo
paskirtį ir kitas
savybes. Ilgalaikiu nematerialiuoju turtu įmonë gali disponuoti, jį
kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis kitiems.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:
– gali jį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo
tikslams, nuomoti,
parduoti, išmainyti ir t.t.;
– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto
teikiamą ekonominę naudą,
taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis. (11. p. 15) 4. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės, jo įsigijimo
savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais
ar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį
turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),
įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus.mokesčius. Turto įsigijimo
savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės tufto paruošimo
numatomam naudojimui išlaidos.

Jei nematerialusis turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė
išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos
nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos,
įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki
dabartinės vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas
palūkanų sąnaudomis visą išsimokėjimo laikotarpį.

Jei nėra nematerialiojo turto aktyviosios rinkos, jo įsigijimo
savikaina atitiks sumą, kurią įmonė įsigijimo dieną sutinka sumokėti už
turtą, sudarydama sandorį su nepriklausoma, išmanančia apie šį tuną ir
ketinančia atlikti šį sandorį šalimi. Nustatant šią sumą, turi būti
naudojama patikima informacija ir atsižvelgiama į sandorių su panašiu turtu
rezultatus.

Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais
gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mainų
sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais
susijusias išlaidas. Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o
nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios
paskirties nematerialųjį turtą, kuris panašiai naudojamas toje pačioje
verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo savikaina lygi
mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)
iš mainų sandorio neatsiranda, bet mainais atiduodamo turto tikroji vertė
gali būti mažesnė už jo balansinę vertę. Tokiu atveju ta suma, kuria turto
tikroji vertė skiriasi nuo balansinės vertes, pripažįstama nuostoliu dėl
nematerialiojo turto vertės sumažėjimo, o gaunamas turtas parodomas
balansine verte po vertės sumažėjimo. Jei sudarant mainų sutartį turto
vertė nenurodoma, o mainais atiduodamas kitos paskirties nematerialusis,
materialusis ar finansinis turtas, mainais gauto turto įsigijimo savikaina
bus tikroji atiduodamo turto vertė, pridėjus visas su mainais susijusias
išlaidas, tenkančias įmonei. (2. p. 97-98)4.1 Įsigijimas kaip verslo sujungimo dalis
Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei
nematerialusis turtas yra įsigyjamas sujungiant verslą įsigijimo būdu,
nematerialiojo turto savikaina yra pagrįsta jo tikrąja verte įsigijimo
datą.

Norint nustatyti, ar sujungiant verslą įsigyto nematerialiojo turto
įsigijimo vertė (t.y. tikroji vertė) gali būti pakankamai patikimai
nustatyta, kad būtų galima atskirai jį pripažinti, reikia vadovautis savo
nuomone. Palanki rinkos kaina aktyviojoje rinkoje yra patikimiausias
tikrosios vertės įvertinimas. Tinkamiausia rinkos kaina paprastai yra
dabartinė siūloma kaina. Jei neįmanoma taikyti dabartinės siūlomos kainos,
tikrajai vertei nustatyti galima naudoti paskutinio panašaus sandorio
kainą, jeigu nepasikeitė svarbios ekonominės aplinkybės nuo sandorio datos
iki turto įvertinimo tikrąja verte. Jeigu nėra aktyviosios turto rinkos,
turto įsigijimo vertė atitinka sumą, kurią įmonė gali sumokėti už turtą
įsigijimo datą, sudariusi sandorį tarp nepriklausomų, žinomų ir ketinančių
atlikti šį sandorį šalių, remdamasi kiek galima patikimesne informacija.
Nustatydama šią sumą, įmonė atsižvelgia į paskutinių sandorių su panašiu
turtu rezultatus.

Tam tikros įmonės, kurios nuolat perka ir parduoda išskirtinį
nematerialųjį turtą, pačios sukuria tikrosios vertės netiesioginio
nustatymo metodus. Šie metodai gali būti taikomi pirmą kartą įvertinant
nematerialųjį turtą, įsigytą sujungus verslą įsigijimo būdu, jei jais
siekiama įvertinti tikrąją vertę pagal šį standartą ir parodyti tos ūkio
šakos, kuriai priklauso turtas, einamuosius sandorius ir praktiką. Tokie
metodai, kur tinkama, galėtų būti sudėtinių skaičių, parodančių einamuosius
rinkos sandorius, taikymas nustatytiems rinkos rodikliams, skatinantiems
turto pelningumą (pavyzdžiui pajamos, rinkos dalis, veiklos pelnas ir t.t.)
arba įvertintų būsimųjų grynųjų pinigų srautų iš turto diskontavimas. (12.
p. 27-32)4.2 Įsigijimas kaip valstybės parama
Kai kuriais atvejais nematerialusis turtas gali būti gaunamas nemokamai
ar už minimalų mokestį, kaip valstybės parama. Taip gali atsitikti, kai
valstybė perduoda ar paskiria įmonei tokį nematerialųjį turtą kaip teisę
nusileisti oro uoste, radijo ir televizijos stočių licencijas, importo
licencijas ar kvotas arba teises gauti kitus ribotus išteklius. Pagal 20
TAS ,,Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas
atskaitomybėje” įmonė pati gali spręsti ir tiek nematerialųjį turtą, tiek
valstybės paramą iš pradžių pripažinti tikrąja verte. Jei įmonė nusprendžia
iš pradžių nepripažinti turto tikrąja verte, ji pripažįsta jį nominaliąja
verte (pagal kitą, 20 TAS leidžiamą būdą), pridėjusi visas su turto
paruošimu naudoti tiesiogiai susijusias išlaidas. (12. p. 33) 5. AB ,,INVALDA” APRAŠYMAS
AB “INVALDA” (toliau – Bendrovė) įregistruota 1994 m. kaip ne pelno
įmonė. 1998 m. liepos mėn. 22 d. Bendrovė buvo perregistruota į akcinę
bendrovę. Pagrindinė Bendrovės veikla – bendroji vertybinių popierių (VP)
ir jų cirkuliacijos apskaita, VP sąskaitų atidarymas ir tvarkymas.
Pagrindinę Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VP rinkos
įstatymas (iki 2002-04-01 – VP viešosios apyvartos įstatymas). Bendrovės
veiklai ir jos plėtrai turi įtakos valstybinių institucijų teisės aktai,
reglamentuojantys vertybinių popierių apskaitą, sąskaitų tvarkytojų
struktūra, finansų rinkos aktyvumas bei finansų rinkos integravimasis į
regionines ir ES finansines struktūras. Dėl įvykusio sąskaitų tvarkytojų
struktūros pasikeitimo, išsiplėtusių galimybių tvarkyti Bendrovėje
asmenines VP sąskaitas, antrinės VP rinkos didesnio aktyvumo ir naujos VP
apyvartos ir atsiskaitymų sistemos įdiegimo, atsiskaitymų vykdymo su
užsienio finansinėmis institucijomis gali keistis atliekamų funkcijų
mastai, turinys ir veiklos prioritetai, tačiau pagrindinės įstatymais
numatytos Bendrovės funkcijos nesikeis. Atsižvelgiant į minėtas prielaidas,
prioritetinis Bendrovės darbas yra dalyvauti Lietuvos banko projekte
“Centas”, kuriame Bendrovė atsakinga už Nustatyto laiko VP apskaitos ir
atsiskaitymų bei Realaus laiko VP atsiskaitymų sistemų (“Naujoji sistema”)
įdiegimą ir plėtojimą. Vis daugiau Bendrovės resursų nukreipiama
eurointegracinių reikalavimų įgyvendinimui. 2004-2005 metais bus toliau
plėtojama Naujoji sistema, atsižvelgiant į TARGET ir TARGET-2 reikalavimus
bei kitus CESR/ECB rengiamus standartus, taikomus ES VP atsiskaitymų ir
kliringo sistemoms, taip pat įvertinant konkrečias ECB rekomendacijas,
kurios buvo pateiktos Bendrovei. Bendrovės strategija bus parengta,
atsižvelgiant į naujojo akcininko, kuris įsigis 32 proc. valstybei
priklausančių akcijų, veiklos planus.

Bendrovė yra narys ir aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų
CEECSDA (Vidurio ir Rytų Europos centrinių vertybinių popierių
depozitoriumų ir kliringo įstaigų asociacija) ir ISSA (Tarptautinė VP
paslaugų asociacija) veikloje. Per CEECSDA Bendrovės atstovai dalyvauja ECB
rengiamuose seminaruose ir ES Centrinių depozitoriumų asociacijos darbo
grupių veikloje, kuriuose sprendžiami praktiniai VP apskaitos ir
atsiskaitymų sistemų tobulinimo ir integracijos klausimai.

Bendrovėje apskaita tvarkoma bei finansinė atskaitomybė sudaroma
pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius
finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus. Buhalterinės
apskaitos duomenys patvirtinti ilgalaikio turto, materialinių vertybių,
atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijos duomenimis.
Inventorizacija atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinta tvarka. Bendrovė sudaro pilnąją metinę finansinę atskaitomybę.
Atsargos Bendrovėje įvertinamos ir apskaitomos įsigijimo savikaina, o
nurašomos į sąnaudas FIFO metodu.

6. AB ,,INVALDA” ILGALAIKIO NEMATERIALAUS TURTO ATSPINDĖJIMAS APSKAITOJE

Bendrovės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas
įsigijimo arba perkainota verte Vyriausybės nustatyta tvarka, balanse –
likutine verte. Nuo 2001 m. pakeisti ilgalaikio turto nusidėvėjimo
skaičiavimo metodai iš dvigubo – mažėjančios vertės – į tiesioginį.
Ilgalaikiam turtui taikomi žemiau nurodyti nusidėvėjimo normatyvai:

6.1 lentelė

Nusidėvėjimo nurašymo į sąnaudas normatyvai (metais)
| |Turtas, įsigytas |Turtas, įsigytas nuo |
| |iki |2002-01-01 |
| |2001-12-31 | |
|Nemater.ialus turtas |1 – 5 |3 – 4 |
|Automobiliai |3 – 5 |6 |
|Kiti įrengimai |3 – 25 |4 – 15 |
|Kompiuteriai |2 – 7 |3 – 5 |
|Pastatai |10 – 80 |20 – 80 |

Bendrovėje ilgalaikiam turtui priskiriamas turtas, kurio naudojimo
laikotarpis yra ne trumpesnis nei 1 metai ir minimali vertė – 500 Lt.
Bendrovės ilgalaikį finansinį turtą sudaro 10 tūkst. Lt įnašai į Lietuvos
Bankininkystės, draudimo ir finansų instituto kapitalą, Nacionalinės
vertybinių popierių biržos akcija (15 tūkst. Lt) bei dvylika Vyriausybės
vertybinių popierių emisijų (4,241.6 tūkst. Lt), kurių trukmė nuo 3 iki 10
metų. Investicijos į kitas įmones yra apskaitomos įsigijimo verte.

Bendrovėje 4-iems darbuotojams išduotos ilgalaikės paskolos būstui
įsigyti. Paskolų grąžinimą užtikrina įkeistas nekilnojamas turtas.
Bendrovės trumpalaikes investicijas (Balansas B.III) sudaro 4 emisijų
Vyriausybės vertybiniai popieriai (618.9 tūkst. Lt) ir terminuoti indeliai
1,650 tūkst. Lt. Investicijas Bendrovė apskaito rinkos verte.

6.2 lentelė

Bendrovės pirkėjų įsiskolinimai
| |2003 m. (tūkst. |2002 m. (tūkst. |
| |Lt) |Lt) |
|Pirkėjų įsiskolinimas |897 |757 |
|Atidėjimai abejotinoms |(231) |(227) |
|skoloms | | |
|Iš viso |666* |530 |

Iš jų:

*Ketvirtinės įmokos 504

*Operacijų ir VP įvykių aptarnavimo įmokos 56

*Už nuomą ir komunalines paslaugas 58

*Kitos 48

Bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo
buvo pervesta 15.4 tūkst. Lt iš perkainavimo rezervo į pagautę.

Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 60,530 akcijų, kurių
nominali vertė 100 Lt. Lietuvos bankui priklauso 60 proc., Valstybės įmonei
“Valstybės turto fondas“ – 32 proc. ir Nacionalinei vertybinių popierių
biržai – 8 proc. Bendrovės akcijų. Akcijas Valstybei įmonei “Valstybės
turto fondas“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerija perdavė 2003-10-21.

Bendrovė taip pat sudaro finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius
apskaitos standartus.
2003 m. gruodžio 31 d. oficialus euro kursas buvo 3.4528 Lt. Bendrovės
turtas 2003 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,407 tūkst. EUR, o skolos 59.3 tūkst.
EUR. Finansinių atskaitomybių auditą atlieka audito įmonė
“Deloitte&Touche”. 2004-01-19 buvo įdiegtos Lietuvos banko mokėjimo sistema
LITAS ir Bendrovės Naujoji VP atsiskaitymų sistema. Kitų esminių įvykių,
atsitikusių po ataskaitinių metų, tačiau su jais susijusių, nebuvo.

6.3 lentelė

Balansas
|Eil. |Turtas |Pasta-|2003 |2002 |
|Nr. | |bos |(Lt) |(Lt) |
|A. |Ilgalaikis turtas | |8,422,34|7,879,74|
| | | |1 |3 |
| | | | | |
|I. |FORMAVIMO SAVIKAINA |2 |- |- |
|I.1. |Kapitalo pakitimo ir įmonės | |- |- |
| |formavimo | | | |
|I.2. |Obligacijų išleidimo | |- |- |
|I.3. |Kitų formavimo darbų | |- |- |
|I.4. |Reorganizavimo | |- |- |
|II. |NEMATERIALUSIS TURTAS |3 |70,727 |99,577 . |
|II.1. |Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų | |- |- |
| |savikaina | | | |
|II.2. |Įsigytos teisės | |70,727 |99,577 |
|II.3. |Prestižas | |- |- |
|II.4. |Išankstiniai apmokėjimai | |- |- |
|III. |MATERIALUSIS TURTAS |4 |3,938,81|4,134,45|
| | | |5 |7 |
|III.1. |Žemė | |- |- |
|III.2. |Pastatai | |3,190,06|3,246,34|
| | | |4 |5 |
|III.3. |Statiniai ir mašinos | |- |- |
|III.4. |Transporto priemonės | |67,514 |104,995 |
|III.5. |Kiti įrengimai ir įrankiai | |681,237 |783,117 |
|III.6. |Išperkamosios nuomos ir panašios | |- |- |
| |teisės | | | |
|III.7. |Kitas materialus turtas | |- |- |
|III.8. |Nebaigta statyba ir išankstiniai | |- |- |
| |apmokėjimai | | | |
|IV. |FINANSINIS TURTAS |5 |4,266,57|3,475,47|
| | | |2 |9 |
|IV.1. |Dalyvavimas kitose įmonėse | |- |- |
|IV.1.1.| Investicijos | |- |- |
|IV.1.2.| Gautinos sumos | |- |- |
|IV.2. |Kitas ilgalaikis finansinis | |4,266,57|3,475,47|
| |turtas | |2 |9 |
|IV.2.1.| Nuosavos akcijos | |- |- |
|IV.2.2.| Kitos investicijos | |4,266,57|3,475,47|
| | | |2 |9 |
|IV.2.3.| Kitos gautinos sumos | |- |- |
|V. |PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS | |146,227 |170,230 |
|V.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |- |- |
|V.2. |Kitos gautinos sumos | |146,227 |170,230 |

[pic]

6.4 lentelė
|B. |Trumpalaikis turtas | |3,148,771 |3,325,00|
| | | | |4 |
| | | | | |
|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI | |76,676 |78,337 |
| |SUTARTYS | | | |
|I.1. |Atsargos | |59,176 |60,837 |
|I.1.1.| Žaliavos ir komplektavimo | |1,516 |13,393 |
| |gaminiai | | | |
|I.1.2.| Nebaigta gamyba | |- |- |
|I.1.3.| Pagaminta produkcija | |- |- |
|I.1.4.| Pirktos prekės, skirtos | |- |- |
| |perparduoti | | | |
|I.1.5.| Ilgalaikis turtas, skirtas | |- |- |
| |perparduoti | | | |
|I.1.6.| Išankstiniai apmokėjimai | |57,660 |47,444 |
|I.2. |Nebaigtos vykdyti sutartys | |17,500 |17,500 |
|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS|6 |665,785 |561,040 |
|II.1. |Pirkėjų įsiskolinimas | |665,785 |530,233 |
|II.2. |Kitos gautinos sumos | |- |30,807 |
|II.2.1| Pareikalautas, bet neįmokėtas | |- |- |
|. |kapitalas | | | |
|II.2.2| Kitos skolos | |- |30,807 |
|. | | | | |
| | | | | |
|III. |INVESTICIJOS IR TERMINUO.TI | |2,268,889 |2,462,22|
| |INDĖLIAI | | |4 |
|III.1.|Nuosavos akcijos | |- |- |
|III.2.|Kitos investicijos ir terminuoti | |2,268,889 |2,462,22|
| |indėliai | | |4 |
|IV. |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE| |137,421 |223,403 |
| | | | | |
|C. |Sukauptos (gautinos) pajamos ir |7, 8 |192,401 |356,909 |
| |ateinančio laikotarpio sąnaudos | | | |
| | | | | |
| |TURTAS IŠ VISO | |11,763,513|11,561,6|
| | | | |56 |

6.5 lentelė

Pinigų srautų ataskaita
|Eil.|Straipsniai | |2003 |2002 |
|Nr. | | |(Lt) |(Lt) |
|I. |Pinigų srautai iš įmonės veiklos | | | |
|I.1.|Grynasis pelnas (nuostolis) | |654,999 |639,897 |
|I.2.|Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | |425,020 |410,232 |
|I.3.|Užsienio valiutos kurso pasikeitimo | |(91) |(28,593)|
| |neigiama (teigiama) įtaka | | | |
|I.4.|Ilgalaikio turto perleidimo netekimai | |(999) |500 |
| |(pagautė) | | | |
|I.5.|Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas | |(152,461|(1,162) |
| |(padidėjimas) | |) | |
|I.6.|Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas | |(159,140|137,005 |
| |(sumažėjimas) | |) | |
|I.7.|Įvairių įmonės skolų padidėjimas | |58,114 |(1,000) |
| |(sumažėjimas) | | | |
|I.8.|Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas | |55,706 |(24,198)|
| |(sumažėjimas) | | | |
|I.9.|Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas | |34,723 |8,735 |
| |(padidėjimas) | | | |
|I.10|Finansinės ir investicinės veiklos | |(493,278|(443,047|
|. |nuostolis (pelnas) | |) |) |
| |Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos | |422,593 |698,369 |
| |(+/-) | | | |
| | | | | |
|II. |Pinigų srautai iš investicinės veiklos | | | |
|II.1|Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)| |(187,652|(450,261|
|. | | |) |) |
|II.2|Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) | |91,590 |214,144 |
|. | | | | |
| |Grynieji pinigų srautai iš investicinės | |(96,062)|(236,117|
| |veiklos (+/-) | | |) |
| | | | | |
|III.|Pinigų srautai iš finansinės veiklos | | | |
|III.|Paprastųjų ir privilegijuotų akcijų | |- |- |
|1. |išleidimas | | | |
|III.|Savų akcijų supirkimas (-) | |- |- |
|2. | | | | |
|III.|Obligacijų išleidimas | |- |- |
|3. | | | | |
|III.|Išperkamosios nuomos ir įsipareigojimų | |- |- |
|4 |apmokėjimai (-) | | | |
|III.|Skolų finansinėms institucijoms | |- |- |
|5. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |
|III.|Išmokėti dividendai | |(255,958|.(174,871|
|6 | | |) |) |
|III.|Kiti pinigų gavimai | |(132,607|(73,578)|
|7. | | |) | |
| |Grynieji pinigų srautai iš finansinės | |(388,565|(248,449|
| |veiklos (+/-) | |) |) |
| | | | | |
|IV. |Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos | | | |
|IV.1|Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos | |(23,948)|(38,168)|
|. |padidėjimas (sumažėjimas) | | | |
| |Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios | |(23,948)|(38,168)|
| |veiklos (+/-) | | | |
| | | | | |
|V. |Grynųjų pinigų srautų padidėjimas | |(85,982)|175,635 |
| |(sumažėjimas) | | | |
| | | | | |
|VI. |Pinigai laikotarpio pradžioje | |223,403 |47,768 |
|VII.|Pinigai laikotarpio pabaigoje | |137,421 |223,403 |

6.6
lentelė

Ilgalaikis nematerialusis turtas

|Rodikliai |Kodai |Tyrimo ir|Įsigytos |Prestiža|Išankstinia|
| | |vystymo |teisės |s |i |
| | |darbai | | |apmokėjimai|
|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |264,253 |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |
|-turto įsigijimas | | | | | |
|(įskaitant nebaigtą | |- |27,410 |- |- |
|gamybą) | | | | | |
|-tretiesiems asmenims | | | | | |
|perleistas ir nurašytas| |- |- |- |- |
|turtas (-) | | | | | |
|-perrašymai iš vieno | |- |- |- |- |
|straipsnio į kitą+/(-) | | | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |291,663 |- |- |
|b) NURAŠYTOS SUMOS IR | | | | | |
|AMORTIZACIJA (-) | | | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |164,676 |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai:| | | | | |
|-einamųjų metų | | | | | |
|amortizacija | |- |56,260 |- |- |
|-atstatantys įrašai (-)| |- |- |- |- |
|-tretiems asmenims | | | | | |
|perleisto turto (-) | |- |- |- |- |
|-nurašyto turto (-) | |- |- |- |- |
|- perrašymai iš vieno | | | | | |
|straipsnio į kitą+/(-) | |- |- |- |- |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |220,936 |- |- |
|c) GRYNOJI VERTĖ 2003 | |- |70,727 |- |- |
|M. GRUODŽIO 31 D. | | | | | |
|(a) – (b) | | | | | |

6.7 lentelė

Ilgalaikis finansinis turtas

|Rodikliai |Kodai |Investicijos |
| | |Pagrindinės|Kitos |
| | |investicijo|i.nvesticij|
| | |s |os |
|a) ĮSIGIJIMO VERTĖ | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |3,475,479 |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-įsigijimai | |- |1,671,628 |
|-perleidimai (-) | |- |(1,007,396|
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | |- |) |
|+/(-) | | |- |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |4,139,711 |
|b) VERTĖS PADIDĖJIMAS | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-vertės padidėjimas ataskaitiniais | |- |132,127 |
|metais | |- |- |
|-anuliavimai (-) | |- |(5,266) |
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | |
|+/(-) | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |126,861 |
|c) AMORTIZACIJA (-) | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | | | |
|-vertės sumažėjimas ataskaitiniais | |- |- |
|metais | |- |- |
|-atstatantys įrašai (-) | |- |- |
|-anuliavimai (-) | |- |- |
|-perrašymai iš vieno straipsnio į kitą | | | |
|+/(-) | | | |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|d) NEPAREIKALAUTOS SUMOS (-) | | | |
|2002 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|Einamųjų metų pokyčiai: | |- |- |
|2003 m. gruodžio 31 d. | |- |- |
|GRYNOJI VERTĖ 2003 M. GRUODŽIO 31 D. | |- |4,266,572 |
|(a)+(b)-(c)-(d) | | | |

Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas yra naudojamas Įmonės
reikmėms.

7. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Kad būtų galima apskaityti nematerialųjį turtą, jis turi būti
atskiriamas nuo kito turto – materialumo ar nematerialiojo. Atskiriamas
nematerialusis turtas yra toks, kuriuo įmonė gali disponuoti atskirai nuo
kito turto: naudoti jį pati, parduoti ar išnuomoti. Turtas gali būti
laikomas kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse
laikmenose ir licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Kai turtas
turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui
jį priskirti, įvertinama, kuris požymis yra reikšmingesnis.Pavyzdžiui,
kompiuterio operacinė sistema, be kurios kompiuteris negali veikti,
priskiriama kompiuterio įsigijimo savikainai, jei kompiuterio programa nėra
sudedamoji įrangos dalis, ji apskaitoma kaip nematerialusis turtas.
Paprasčiausias pavyzdys gali būti programos, kurias vartotojai įrengia savo
reikmėms: MS Office. Naviskv. Skaitą ir t. t. (10. p. 25)

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo
(pasigaminimo) savikaina.Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti
įvertintas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.Turto įvertinimas įsigijimo
savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali būti patikrinta.
Įsigijimo savikaina sandorio m.etu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriai
rinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios
nematerialiojo turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų,
kompetentingų ir ketinančių šį sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek
galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus rinkos sąlygoms
panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto įsigijimo
savikaina neturi būti perkainojama.

Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo
įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma
pinigais ar kitu turtu. Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto
nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija
atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu sandoriai,
kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo
savikaina gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės
šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą
sunaudotų išteklių įsigijimo.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą
sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė),
įskaitant muitus ir kitus negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo
savikainai gali būti priskiriamos ir kitos tiesioginės turto paruošimo
numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai už teisines
paslaugas). Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas
įsigijimo savikaina, kurią sudaro jo:
– pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas,
įskaitant negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz.,
negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau
vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės veiklos sąnaudas.
– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto
įsigijimu ir paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai,
atlygis už teisines, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.). Į
nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos,
taip pat palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.

Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant
nematerialiojo turto
įsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto ar
įsipareigojimų sąskaitas:
D 11X0 Nematerialusis turtas – įsigijimo savikaina (pagal turto grupes)
K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 1151 Išankstiniai apmokėjimai
K 4486 Kitos mokėtinos sumos
(11. p. 15)

8. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ

APSKAITA

Kaip ir materialiojo turto atveju, kai patiriamos eksploatavimo,
remonto ar rekonstravimo išlaidos, taip ir naudojant nemateriahi|į turtą
dažnai tenka patirti papildomu išlaidų, kitaip turto nebebūtų galima
naudoti taip pat efektyviai kaip iki tol. Todėl kyla klausimas, kurias
papildomas išlaidas reikėtų priskirti laikotarpio sąnaudoms, kurias –
kapitalizuori. Pagal 38 TAS ir 13 VAS vėlesnės išlaidos nematerialiajam
turtui, patirtos po jo pirkimo ar užbaigimo, turi būti pripažįstamos
sąnaudomis tada, kai patiriamos, išskyrus atvejus, kai tikėtina, kad šios
išlaidos suteiks galimybę gauti iš turto būsimosios ekonominės naudos, kuri
viršytų iš pradžių nustatytą, ir šios išlaidos gali būti patikimai
įvertintos ir priskirtos konkrečiam nematerialiajam turtui.
Lietuvoje vėlesnės išlaidos itin aktualios atnaujinant ar perkant
papildomus programinių įrangų modulius. Jeigu išlaidos patiriamos siekiant
išlaikyti turimos programinės įrangos ekonominę naudą, išlaidos
pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kai patiriamos. Pavyzdys gali būti
programinės įrangos atnaujinimo išlaidos, susiju.sios su tūkstantmečio
pasikeitimu ar ateityje numatomu euro įvedimu. Jei sistema tobulinama ir
dėl to planuojama gauti ekonominės naudos, tokios išlaidos gali būti
kapitalizuojamos. Pavyzdžiui, įmonė turi ilgalaikio turto apskaitos modulį,
kuris veikia pagal mokesčių apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, ir
papildomai patiria išlaidų, kad ilgalaikio turto modulyje būtų galima
atlikti skaičiavimus ir pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus. Tuomet
gaunama ekonominės naudos – reikia mažiau darbuotojų, kurie anksčiau
skaičiuodavo rankiniu būdu, todėl papildomos modulio tobulinimo išlaidos
bus kapitalizuojamos.(10. p. 28)

Vėlesnės išlaidos nematerialiajam turtui, patirtos po jo pirkimo ar
užbaigimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis kai jos patiriamos, išskyrus
atvejus, kai:
a) tikėtina, kad šios išlaidos suteiks galimybę gauti iš turto
būsimosios ekonominės naudos, kuri viršytų iš pradžių nustatytas normas;
ir
b) šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos turtui.

Vėlesnės pripažinto nematerialiojo turto išlaidos pripažįstamos
sąnaudomis, jei jos patiriamos todėl, kad reikia išlaikyti iš pradžių
nustatytus turto rodiklius. Nematerialusis turtas pasižymi tuo, kad
daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar vėlesnės išlaidos stiprins, ar
išlaikys ekonominę naudą, kurią įmonė gaus iš šio turto. Be to, dažnai būna
sunku tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam
nematerialiajam turtui, o ne apskritai visam verslui. Todėl tik labai retai
išlaidos, patirtos po pirkto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo arba
viduje kuriamo nematerialiojo turto užbaigimo, bus pridėtos prie
nematerialiojo turto savikainos. (12. p. 60-62)

Nematerialiojo turto eksploatavimo i6laidos priskiriamos to
ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Naudodama
veikloje nematerialųjį turtą įmonë gali patirti įvairių šio turto
eksploatavimo išlaidų, pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklų palaikymo
išlaidos, interneto tinklalapio taikomųjų programų, infrastruktūros,
grafinio dizaino, turinio techninės priežiūros išlaidos, kompiuterių
programų, pripažintų nematerialiuoju turtu, techninės priežiūros,
pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių išlaidos (pvz., apskaitos
programoje keičiami mokesčių tarifai), patentų gynimo teismuose ir kitos
panašios išlaidos. Kadangi šios išlaidos tik palaiko ir nedidina
nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos ateityje, jos
pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.
Registruojant nematerialiojo turto eksploatacijos išlaidas, apskaitoje
daromi tokie įrašai:
D 6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos
K443 Skolos tiekėjams ar 4486 Kitos mokėtinos sumos
K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa
K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams

Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo
įsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu
laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos
gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali
patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnę
ekonominę naudą. Jei šios sąlygos yra įvykdomos, išlaidų suma didinama
nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Kartais
nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos gali padidinti
turto teikiamą naudą ateityje, palyginti su ta, kuri buvo numatyta pradinio
įvertinimo metu. Šiuo atveju, jeigu galima patikimai įvertinti
nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidas ir priskirti jas
konkrečiam turtui, o ne visam verslui, išlaidų suma didinama nematerialiojo
turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir patikslinamas amortizac.ijos
skaičiavimas. Įmonë gali patirti didelių išlaidų modifikuodama turimą
programinę įrangą.

Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma
nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųją turtą ir todėl jis ateityje
duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę. Paprastai
sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam
nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto
ar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būti
pridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.

Dažniausiai sudėtinga nustatyti, ar nematerialiojo turto atnaujinimo ir
tobulinimo išlaidos padidins turto teikiamą naudą ateityje, arba patikimai
ir pagrįstai priskirti šias išlaidas konkrečiam turto objektui. Pavyzdžiui,
pakeitus prekybos internetu tinklalapio dizainą, išlaidas vienokiu ar
kitokiu būdu galima patikimai priskirti konkrečiam turto objektui, tačiau
vargu ar galima pagrįstai tikėtis, kad ekonominė nauda ateityje padidės.
Todël dėl būsimųjų įvykių neapibrėžtumo ir mažų galimybių priskirti
išlaidas dažniausiai nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo
išlaidas tikslinga priskirti sąnaudoms tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos
patiriamos. (11. p. 37)

9. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA

Balanse nematerialusis turtas rodomas likutine verte. Amortizuojama
nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo
naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacijos suma
pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį,
išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto
pasigaminimo savikaina. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama
remiantis metine amortizacijos norma, kurią įmonė nusistato atsižvelgdama
į:

1) planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;

2) turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą;

3) informaciją apie panašaus ir panašiai naudojamo

turto naudingo

tarnavimo laika;

4) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;

5) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas,

stabilumą ir iš turto gaunamų gaminių ir

paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;

6) tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų

veiksmus;

7) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei

kitokius veiksnius, ribojančius naudojimo

laiką;

8) turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę

nuo kito įmonės turto naudingo tarnavimo

laiko.(9. p. 480)

Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą
(tiesinį) amortizacijos skaičiavimo metodą. Tiesiogiai proporcingas
(tiesinis) metodas taikomas remiantis nuostata, jog nematerialiojo turto
objektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet
teikia tokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arba
gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą nurašoma vienoda
amortizacijos suma.
Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė amortizacijos suma
apskaičiuojama pagal formulę:

[pic] , kur

N – metinė amortizacijos suma;

V1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo

savikaina);

V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Pavyzdys

Įmonės kompiuterių programos įsigijimo savikaina – 60 000 .Lt,
likvidacinė vertė – 0 Lt,
naudingo tarnavimo laikas – 4 metai. Kiekvienų metų amortizacijos suma
apskaičiuojama
taip:

60 000 Lt – 0 Lt

N = = 15 000 Lt

4 m

Metinė amortizacijos norma apskaičiuojama metinę amortizacijos sumą
dalijant iš įsigijimo savikainos ir likvidacinës vertės skirtumo:
Metinė amortizacijos norma = 15 000 Lt / (60 000 Lt – 0 Lt) = 0,25 arba 25
%
Metinė amortizacijos norma taip pat gali būti apskaičiuojama 100 dalijant
iš naudingo tarnavimo laiko:
Metinė amortizacijos norma = 100 / 5 = 0,25 arba 25 %
Amortizaciją skaičiuojant taikant metinę amortizacijos normą, įsigijimo
savikainos ir likvidacinės vertės skirtumas dauginamas iš metinės
amortizacijos normos:
Metinė amortizacijos suma = (60 000 Lt – 0 Lt) x 0,25 = 15 000 Lt
Taikant šį amortizacijos skaičiavimo metodą, kiekvienais metais į sąnaudas
bus nurašoma
po 15 000 Lt. (11. p. 42)

Kadangi ilgalaikis nematerialusis turtas bus naudojamas keletą
ataskaitinių laikotarpių, jo,-kaip ir ilgalaikio materialiojo turto, vertė
turi būti paskirstoma proporcingai numatomam naudojimo laikui. Tačiau,
nustatant šio turto naudojimo laiką, susiduriama su dar viena reikšminga
nematerialiojo turto savybe – dideliu jo neapibrėžtumo laipsniu. Vienoms
nematerialiojo turto rūšims nesunku nustatyti būsimą naudojimo laiką, o
kitoms to padaryti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, patentai, licencijos,
autorių teisės, brokerių veiklos išlaidos turi aiškų galiojimo laiką, kuris
numatomas sutartyse ar kituose šio turto įsigijimą liudijančiuose
dokumentuose. Tačiau kitas nematerialusis turtas (tyrinėjimų ir plėtojimo
darbų savikaina, prestižas, prekės ženklas ir pan.) neturi griežtai
sustatyto naudojimo laiko, nes toks tunas paprastai egzistuoja tol, kol
veikia įmonė. Todėl jo naudojimo laikas nustatomas bendru susitarimu ar
valdžios organų nutarimuose. Čia jau nebe pirmą kartą susidūrėte su nauja
sąvoka – amortizacija, kuri reiškia ilgalaikio nematerialiojo turto
įsigijimo savikainos paskirstymą per jo naudojimo laiką. Ilgalaikiam
materialiajam turtui taikėme nusidėvėjimo terminą. Iš esmės šios sąvokos
tapačios, tačiau kalbėti, pavyzdžiui, apie prestižo nusidėvėjimą nelabai
logiška. Išeitų, kad. įsigijus įmonę, jis būtinai turi mažėti. Tuo tarpu
amortizacijos sąvoka (lot. amonisatio – padengimas) reiškia tam tikrą
nematerialiajam turtui įsigyti padarytų išlaidų kompensavimą: jos
įskaičiuojamos į vėliau parduodamą produkciją ar paslaugas arba į veiklos
sąnaudas. Todėl ši sąvoka geriau tinka ilgalaikio nematerialiojo tuno
išlaidų padengimui nusakyti. Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos
normai apskaičiuoti visuomet taikomas tiesiog proporcingas (laiko
atžvilgiu) metodas, nes neįmanoma nustatyti, kiek nematerialiojo turto
tenka vienai ar kitai įmonėje gaminamos produkcijos rūšiai. Taigi
ilgalaikiam nematerialiajam, kaip ir materialiajam, turtui amortizacijos
norma apskaičiuojama kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. (4. p. 347)

Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu,
išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo
naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba yra aktyvioji šio turto rinka ir
pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė. Turto amortizuojamoji vertė
nustatoma iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant turto likvidacinę
vertę. Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių
metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai
skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti
patikslintas. Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo
laikas įvertintas netinkamai arba turto vertė buvo pati.kslinta dėl jo
patobulinimo ar vertės sumažėjimo, amortizacija skaičiuojama nuo iš naujo
nustatytos turto vertės.

Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto
vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turto
vertę. Jei rurto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės
sumažėjimas. Apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas, jeigu jis
nebeatitinka turto priskyrimo nematerialiajam turtui požymių, nurašomas.
(2. p. 99)

Registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio nematerialiojo turto
amortizaciją,
apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6116 Amortizacijos sąnaudos
K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)
Registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turto
amortizaciją, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamyba
K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)

Kartais nematerialiojo turto objektai įmonėje gali bûti naudojami kitam
ilgalaikiam ar
trumpalaikiam turtui pasigaminti savo reikmėms. Tokiais atvejais
amortizacijos sumos
turi būti įtraukiamos į to turto pasigaminimo savikainą.
(11. p. 39)

9.1 Amortizacijos laikotarpis

Amortizuojama nematerialiojo turto suma turi būti sistemingai
paskirstyta per geriausiai įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką.
Atmetama prielaida, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas
neviršys dvidešimties metų nuo tos datos, kai turtas tinkamas naudoti.
Amortizacija turi būti pradėta tada, kai turtas tinkamas naudoti. (12. p.
79-87)
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada
ribotas. Tačiau, jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turto
naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė gali nustatyti
ilgesnį nei 20 metų naudingo tarnavimo laiką. Jei įmonė valdo nematerialųjį
turtą turėdama teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo
turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių galiojimo laiko,
išskyrus atvejus, kai teisės gali būtį atnaujintos ir jų atnaujinimas yra
pagrįstas. (2. p. 98)

Kadangi nematerialiajame turte įkūnyta būsimoji ekonominė nauda
vartojama tam tikrą laiko tarpą, turto apskaitinė vertė mažinama, kad
parodytų jos suvartojimą. Tai pasiekiama sistemingai paskirstant turto
savikainą ar perkainotą vertę, atėmus bet kokią likvidacinę vertę, kaip
sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laiką. Amortizacija pripažįstama
neatsižvelgiant į tai, ar buvo, pavyzdžiui, turto tikrosios vertės ar turto
atsiperkamosios vertės padidėjimas, ar ne. Nustatant nematerialiojo turto
naudingo tarnavimo laiką, turi būti apsvarstyta daug veiksnių, įskaitant:
a) tikėtiną turto panaudojimą įmonėje ir kitos komandos galimybę
veiksmingai valdyti turtą;
b) tipinį iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą ir viešą informaciją
apie panašaus ir panašiai naudojamo turto naudingo tarnavimo laiko
įvertinimus;
c) techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;
d) verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų
gaminių ir paslaugų paklausos rinkoje pasikeitimus;
e) tikėtinus konkurentų ar potencialių konkurentų veiksmus;
f) turto palaikymo išlaidų lygį, reikalingą, kad iš turto būtų gauta
tikėtina būsimoji ekonominė nauda, ir įmonės sugebėjimas ir ketinimai
siekti šio lygio;
g) turto kontrolės laikotarpį ir teisinius ar panašius turto naudojimo
apribojimus, tokius kaip susijusių išperkamosios nuomos sutarčių pabaigos
datos; ir
h) ar turto naudingo tarnavimo laikas priklauso nuo kito įmonės turto
naudingo tarnavimo laiko. (6. p. 37)

Retais atvejais gali būti įtikinamų įrodymų, kad nematerialiojo turto
naudingo tarnavimo laikas bus konkretus laikotarpis, ilgesnis negu
dvidešimt metų. Tokiais atvejais, prielaida, kad naudingo tarnavimo laikas
neviršys dvi.dešimties metų, atmetama ir įmonė:

a) amortizuoja nematerialųjį turtą per geriausiai įvertintą naudingo

tarnavimo laiką;

b) įvertina nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę mažiausiai kartą

per metus, kad nustatytų kiekvieną vertės sumažėjimo nuostolį;

c) nurodo priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, ir veiksnius,

vaidinančius svarbų vaidmenį nustatant turto naudingo tarnavimo

laiką.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti labai ilgas,
bet visada ribotas. Netikrumu pateisinamas nematerialiojo turto naudingo
tarnavimo laiko įvertinimas, vadovaujantis apdairumo principu, bet
nepateisinamas nepagrįstai trumpo laiko pasirinkimas.
Jei būsimoji ekonominė nauda iš nematerialiojo turto kontroliuojama turint
juridines teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo
turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti juridinių teisių galiojimo
laikotarpio, išskyrus atvejus, kai juridinės teisės gali būti atnaujintos
ir atnaujinimas yra iš esmės neabejotinas. (12. p. 79-87)

9.2 Amortizacijos metodas

Taikomas amortizacijos metodas turi parodyti ir atitikti grafiką, pagal
kurį įmonė vartoja turto ekonominę naudą. Jei tokio grafiko negalima
patikimai nustatyti, turi būti taikomas tiesiogiai proporcingas metodas.
Kiekvieną laikotarpį amortizacijos suma turi būti pripažįstama sąnaudomis,
nebent kitas tarptautinis apskaitos standartas leistų arba reikalautų ją
įtraukti į kito turto apskaitinę vertę.

Sistemingai paskirstyti turto nudėvimąją sumą per jo naudingo tarnavimo
laiką galima taikant įvairius amortizacijos metodus. Šie metodai:
tiesiogiai proporcingas metodas, dvigubai mažėjantis metodas ir produkcijos
metodas. Turtui taikomas metodas pasirenkamas remiantis numatytu ekonominės
naudos suvartojimo grafiku ir pastoviai taikomas nuo vieno laikotarpio iki
kito, išskyrus atvejus, kai pasikeičia numatytas iš turto laukiamos
ekonominės naudos grafikas. Be to, retai (jei iš viso įmanoma) galima gauti
įtikinamų įrodymų, kad taikant kitą nematerialiojo turto amortizacijos
metodą gali susidaryti mažesnė sukauptos amortizacijos suma negu taikant
tiesiogiai proporcingą metodą. (12. p. 80-90)

10. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS

Norėdama nustatyti, ar turto vertė nesumažėjo, įmonė Taiko 2 TAS „Turto
vertės sumažėjimas” ir 23 VAS „Turto vertės sumažėjimas”, pagal kuriuos
reikia įvertinti turto atsiperkamąją vertę. Nematerialiojo turto vertės
sumažėjimas turi būti vertinamas kiekvienų finasinių metų pabaigoje.
(10. p. 15)

10.1 Apskaitinės vertės padengimas – turto vertės sumažėjimo nuostoliai

Pagal 22 TAS (persvarstytą 1998 m.) ,,Verslo jungimai”, jei
nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą įsigijimo būdu, vertė
sumažėja iki pirmo po įsigijimo metinio apskaitinio laikotarpio pabaigos,
vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas kaip tiek nematerialiajam turtui
skirtos sumos, tiek prestižo (neigiamo prestižo), pripažinto įsigijimo
datą, koregavimas. Tačiau jei vertės sumažėjimo nuostolis siejasi su
konkrečiu įvykiu ar aplinkybių, susidariusių po įsigijimo datos,
pasikeitimu, vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas pagal 36 TAS, o ne
kaip sumos, skirtos prestižui (neigiamam prestižui), pripažintam įsigijimo
datą, koregavimas. Be šių 36 TAS ,,Turto vertės sumažėjimas” reikalavimų,
bent kartą kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra požymių, kad
turto vertė sumažėjo, įmonė papildomai turi įvertinti šio nematerialiojo
turto atsiperkamąją vertę:
a) nematerialiojo turto, kurio dar negalima naudoti; ir
b) nematerialiojo turto, kuris yra amortizuojamas per laikotarpį,
viršijantį dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tampa tinkamu naudoti.

Atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma pagal 36 TAS ir atitinkam.ai
pripažįstamas vertės sumažėjimo nuostolis. Paprastai su dideliu netikrumu
sietinas nematerialiojo turto sugebėjimas kurti tiek ekonominės naudos
ateityje, kad atsipirktų jo įsigijimo vertė, kol turtas nėra tinkamas
naudoti.

Kartais būna sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turto
vertė, kadangi (be kitų dalykų) ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų.
Taip atsitinka ypač tada, kai turto naudingo tarnavimo laikas ilgas. Dėl to
šis standartas reikalauja mažiausiai kartą per metus apskaičiuoti
nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę, jei jo naudingo tarnavimo laikas
viršija dvidešimt metų nuo datos, kai turtas tapo tinkamu naudoti. (12. p.
97-102)

10.2 Išėmimas iš naudojimo ir perdavimas

Nematerialusis turtas, kuris yra išimtas iš aktyvaus naudojimo ir
laikomas perduoti, į apskaitą įtraukiamas apskaitine verte, buvusia tą
datą, kai turtas buvo išimtas iš aktyvaus naudojimo. Mažiausiai kiekvienų
finansinių metų pabaigoje įmonė tikrina, ar nesumažėjo turto vertė, pagal
TAS 36 ,,Turto vertės sumažėjimas” ir atitinkamai pripažįsta kiekvieną
vertės sumažėjimo nuostolį. (12. p. 103-106)

Jei nematerialusis turtas dar nėra naudojamas arba nustatytas ilgesnis
kaip 20 metų jo naudingo tarnavimo laikas, kiekvienų finansinių metų
pabaigoje, net jei nėra požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi
peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo turto vertę. Jei turto vertė
sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės sumažėjimas.
Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o
finansinėje atskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojama
iš turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertės
sumažėjimo sumą. Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama tik tada,
kai jo balansinë vertė yra daug didesnė už jo atsiperkamąją vertę, t.y. jo
grynąją pardavimo kainą arba naudojimo vertę, į tą, kuri iš jų yra didesnė.
Suma, kuria sumažėja nematerialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitinio
laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno
(nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolį dėl
turto vertės sumažėjimo, turi būti patikslintas nematerialiojo turto
amortizacijos skaičiavimas ateityje taip, kad likutinė vertė būtų
paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.

Nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma tada, kai
yra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojo turto
atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo balansinę vertę, registruojamas
skirtumo sumos turto vertės sumažėjimas. Jei nematerialusis turtas dar
nepradėtas ar netinkamas naudoti, dažnai sunku nustatyti, ar jis teiks tiek
ekonominës naudos, kad atsipirktų jo įsigijimo savikaina, todël tokio turto
atsiperkamoji vertė turi būti peržiūrima kiekvienais metais prieš sudarant
metinę finansinę atskaitomybę, net jei nėra požymių, kad jo vertė gali būti
sumažėjusi. (11. p. 45)

Nematerialiojo turto pripažinimas turi būti atšauktas (eliminuojamas iš
balanso), kai jis perduodamas arba nesitikima gauti jokios ekonominės
naudos ateityje jį naudojant ar vėliau perduodant. Pelną ar nuostolius dėl
nematerialiojo turto išėmimo iš naudojimo ir perdavimo parodo grynųjų
įplaukų iš perdavimo ir turto apskaitinės vertės skirtumas. Jie turi būti
pripažįstami pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolio) ataskaitoje. (12.
p. 103-106)

Jei nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ilgesnis nei 20 metų,
dažnai sunku nustatyti, ar gali sumažėti nematerialiojo turto vertė,
kadangi ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų, todėl tokio turto
atsiperkamoji vertė taip pat turi būti peržiūrima kiekvienų finansinių metų
pabaigoje ir, jeigu reikia, registruojamas turto vertės sumažėjimas.
Registruojant turto vertės sumažėjim.ą, skirtumui tarp nematerialiojo turto
balansinės ir atsiperkamosios vertės parodyti, apskaitoje daromi tokie
įrašai:
D 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos
K 11X9 Nematerialusis turtas – vertės sumažėjimas (-)
(11. p. 45)

11. ILGALAIKIO NEMATERIALIOJO TURTO INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE

ATSKAITOMYBĖJE

Nematerialusis turtas apskaitomas 11 sąskaitoje Nematerialusis turtas.
Sąskaitų plane yra detalizuojama į:
110 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina Įsigytos teisės 112 Prestižas

Iš anksto apmokėtos sąnaudos

Kompiuterinės programos

Šiose sąskaitose yra apskaitomas turtas, neturintis materialios
substancijos ir kuriuo įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansinius
metus. Šiam turtui priskiriamos tam tikros įmonės teisės bei privilegijos,
kuriomis įmonė naudojasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus. Tai iš
trečiųjų asmenų įsigytos licencijos, patentai, prekybos ženkiai, “know-
how”, įmonės prestižas, atliktų tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina.
Prie tose sąskaitose apskaitomo nematerialiojo turto priklauso perkamos
kitos įmonės kainos perviršis prieš realią jos vertę. (8. p. 124)

Nematerialiojo turto klasė – panašaus pobūdžio turto grupė, panašiai
naudojama įmonės veikloje. Atskirų turto klasių pavyzdžiai:
a) gamybos ženklai;
b) iškabos ir straipsnių antraštės;
c) kompiuterių programos;
d) licencijos ir frančizės;
e) autorių teisės, patentai ir kitos gamybinės nuosavybės teisės, paslaugų

ir eksploatacijos teisės;
f) receptai, formulės, modeliai, brėžiniai ir pavyzdžiai;
g) plėtojamas nematerialusis turtas. (7. p. 53)
Atkreiptinas dėmesys į tai:

– pirma, kad visos lėšos, išleidžiamos nematerialiojo

turto įsigijimui,

turi turėti garantuotą teisinį pagrindą ir teisinę

dokumentaciją;

– antra, turi būti nustatyti to turto naudojimo tikslai

ir terminai bei

gautos iš tiekėjo garantijos dėl tam tikrų

naudojimosi jomis sąlygų;

– trečia, teisės, licencijos, programos turi būti

pardavėjo juridiškai

įteisintos (licencijuotos), kad nebūtųjų piratiškai

pasisavintos (kad parda

vėjas būtų teisėtas savininkas).
Buhalterinės apskaitos metodikos požiūriu, išlaidos gali būti
kalkuliuojamos tiesioginiais buhalteriniais įrašais (D 11, K 20, 27,47, 42
ir t. t.). Tenka pastebėti, kad įstatyminėje bazėje nėra aiškiai apibrėžtos
tvarkos dėl įmonės prestižo apskaičiavimo (kas turi teisę tai atlikti,
kokiais atvejais tai daroma). Taip pat gali iškilti ginčytinų klausimų dėl
tyrinėjimų ir plėtojimo darbų (ar jie surišti bendrais bruožais su
konkrečia įmone ar su atskiru tos įmonės projektu ir 1.1.). (9. p. 72)

Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikta ši kiekvienos
nematerialiojo turto klasės informacija, atskiriant viduje sukurtą
nematerialųjį turtą ir kitą nematerialųjį turtą:

a) naudingo tarnavimo laikas arba amortizacijos normos;

b) taikomi amortizacijos metodai;

c) bendroji apskaitinė vertė ir sukaupta amortizacija (kartu su sukauptu

vertės sumažėjimo nuostoliu) laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

d) pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnio eilutė (-ės), į kurią (-ias)

įtraukta nematerialiojo turto amortizacija;

e) apskaitinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas,

parodant:

i) padidėjimą (atskirai parodant padidėjimą dėl vidaus
plėtros ir dėl verslo sujungimo);

ii) išėmimą iš naudojimo ir perdavimą;

iii) padidėjimą ar sumažėjimą per laikotarpį, susidarantį dėl

perkainojimo;

iv) per laikotarpį pripažintą amor.tizaciją;

v) grynuosius keitimo skirtumus, susidarančius pertvarkant

užsienio įmonės finansinę atskaitomybę; ir

vi) kitus apskaitinės vertės pasikeitimus per laikotarpį. (12. p. 107-

117)
Pagal 61 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas”
metodinės rekomendacijos paragrafa finansinės atskaitomybės aiškinamajame
rašte turi būti atskleista ši informacija:
1.1. apie kiekvieną nematerialiojo turto grupę:
1.1.1. naudingo tarnavimo laikas;
1.1.2. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina laikotarpio pradžioje ir
pabaigoje;
1.1.3. įsigyto per ataskaitinį laikotarpį nematerialiojo turto vertė;
1.1.4. nurašyto turto vertė;
1.1.5. vertės sumažėjimas ir jo atstatymas;
1.1.6. per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuota amortizacijos suma ir
kuriame
finansinės atskaitomybės straipsnyje ji parodyta;
1.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir
pabaigoje;
1.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
1.2. nematerialiojo turto apskaitos politika ir jos keitimas;
1.3. apskaitinių įvertinimų keitimas;
1.4. turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo
(pasigaminimo) savikaina;
(11. p. 49)
Finansinėje atskaitomybėje taip pat reikia nurodyti:

a) jei nematerialusis turtas amortizuojamas per ilgesnį negu dvidešimties
metų laikotarpį, priežastis, dėl kurių atmetama prielaida, kad
nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neviršys dvidešimties metų
nuo datos, kai turtą galima naudoti. Nurodydama šias priežastis, įmonė turi
apibrėžti veiksnius, kurie suvaidino svarbų vaidmenį, nustatant turto
naudingo tarnavimo laiką;

b) kiekvieno atskiro nematerialiojo turto, kuris yra reikšmingas visos
įmonės finansinei atskaitomybei, aprašymą, apskaitinę vertę ir likusį
amortizacijos laikotarpį;

c) nematerialųjį turtą, kuris buvo gautas kaip valstybės parama ir iš
pradžių buvo pripažintas tikrąja verte:

i) iš pradžių pripažintą šio turto tikrąją vertę;

ii) jo apskaitinę vertę; ir

ii) ar jis įtraukiamas į apskaitą pagal pagrindinį
(principinį) ar pagal leistiną alternatyvų būdą, taikomą vėlesniems
įvertinimams.

d) nematerialiojo turto, kurį riboja teisės aktai, buvimą ir apskaitinę
vertę ir nematerialiojo turto, užstatyto kaip įsipareigojimų garantija,
apskaitinę vertę; ir

e) įsipareigojimų įsigyti nematerialųjį turtą kiekis. (12. p. 107-117)

IŠVADOS

Šiame darbe buvo analizuojama kas tai yra ilgalaikis nematerialus
turtas, kokios yra ilgalaikio nematerialaus turto grupės, kaip jos
naudojamos ir kaip jos yra apskaitomos. Taip pat šiame darbe buvo apibrėžta
kas tai yra turto amortizacija bei buvo pateikti momentai, kaip yra
apskaitomas ilgalaikis nematerialus turtas ir kaip jis naudojamas. Buvo
išanalizuota ilgalaikio nematerialaus turto sąvoka, pateiktas jos bendras
supratimas.Verta atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis nematerialus turtas yra
labai svarbus įmonei. Kuo geriau jis prižiūrimas ir apskaitomas įmonėje,
tuo didesnė nauda įmonei.

Ilgalaikis nematerialusis turtas – tai tam tikros privilegijos bei
teisės, kurias įmonė įsigyja, siekdama gauti naudą ilgiau nei vienerius
metus. Įsigytas ilgalaikis nematerialusis turtas (patentai, licencijos,
kompiuterinės programos, autorinės teisės, prekės ženklas ir kitas) turi
būti apskaitomas faktine įsigijimo savikaina. Ją sudaro sumokėta (mokėtina)
pinigų ar jų ekvivalentų suma ar kitokio mainais atiduodamo turto vertė bei
kitos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu. Atskira
nematerialiojo turto rūšis yra formavimo savikaina. Jai priskiriamos
išlaidos, kurias įmonė daro plėtodama, reorganizuodama savo verslą,
formuodama savo nuosavą arba skolintąjį kapitalą., pavyzdžiui, įmonės
steigimo, jos reorganizavimo išlaidos, obligacijų išleidimo savikaina ir
kitos kitokio pobūdžio išlaidos.

Įsigytas nematerialusis turtas (taip pat ir formavimo savikaina) turi
būti amortizuotas per jo naudojimo laikotarpį, vadovaujantis LR ekonomikos
bei finansų ministerijų patvirtintais amortizacijos ekonominiais
normatyvais. Reikia amortizuoti visą nematerialiojo turto įsigijimo
savikainą, tai yra tokiam turtui negali būti nustatoma kokia nors
likvidacinė vertė. Amortizuota dalis registruojama ir kaupiama atitinkamu
nematerialiojo turto amortizacijos (kontraturto) sąskaitos kredite bei
amortizacijos sąnaudų sąskaitos debete, jas koresponduojant tarpusavyje.
Nepriklausomai nuo nematerialiojo turto rūšies, jo amortizacija gali būti
skaičiuojama tik tiesiog proporcingu būdu.

Visiškai amortizavus turimą nematerialųjį turtą, jo įsigijimo savikaina
bei amortizacijos suma turi būti nurašoma, tarpusavyje koresponduojant šias
abi sąskaitas. Dėl tam tikrų priežasčių netenkant nevisiškai amortizuoto
nematerialiojo turto (pavyzdžiui, prarandant licenciją), jo likutinė vertė
turi būti nurašoma į netekimus.

LITERATŪRA

1. Ažušilis V. Apskaita individualioje įmonėje. Vilnius, 1995. 93p. ISBN

9986-635-02-0

2. Bagdžiūnaitė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187p.

ISBN 9986-00-388-1

3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaunas, 1994. 2d.

4. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 2003. 843p.

ISBN 9955-04-082-3

5. Kačinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius 1997. 430p.

ISBN 9986-487-35-8

6. Naudinga informacija buhalteriams: knyga parengta pagal 2004m. Sausio

2d. Galiojusius norminius aktus. Vilnius, 2004. 137p. ISBN 9955-04-095-

5

7. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 163p. ISBN 9986-9076-

1-6

8. Valužis K. Apskaitos metodika. Vilnius, 1999. 472p. ISBN 9986-43-35-3

9. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 581p. ISBN 9986-454-44-1

10. Žilauskienė N. Nematerialusis turtas: teisių, licencijų finansinė

apskaita // Apskaita ir mokesčių apžvalga. ISSN 1392-1124. 2003, nr.

4, p. 40.

11. 13-ojo Verslo apskaitos standarto “Nematerialusis turtas” metodinės

rekomendacijos, LR apskaitos institutas . Prieiga per internetą:

.

12. 38-asis Tarptautinis apskaitos standartas (38 TAS). Prieiga per

internetą:

13. Nuolatinio aiškinimų komiteto aiškinimas NAK – 32. Prieiga per

internetą:

PRIEDAI

1 priedas

Pavadinimas........ Forma A

Buveinė.

Patvirtinta Finansų ministerijos

Patvirtinimo data.. raštu Nr. 83N

.......m

....mën. .....d.

Balansas (Lt)

Eil. Nr. Turtas

Kodai Finansiniai

metai

Praėję finansiniai metai

A. Ilgalaikis turtas

I. FORMAVIMO SAVIKAINA

I.1. Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo

I.2. Obligacijų išleidimo

I.3. Kitų formavimo darbų

I.4. Reorganizavimo

II. NEMATERIALUSIS TURTAS

II.1.Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina

II.2. Įsigytos teisės

II.3. Prestižas

II.4. Iš anksto apmokėtos sąnaudos

II.I. MATERIALUSIS TURTAS

III.1.Žemė

III.2. Pastatai

III.3. Statiniai ir mašinos

III.4. Transporto priemonës

III.5. Kiti įrenginiai ir įrankiai

III.6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės

III.7. Kitas materialusis turtas

III.8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

IV.1. Dalyvavimas kitose įmonėse

IV.1.1. Investicijos

IV.1.2. Gautinos sumos

IV.2 . Kitas ilgalaikis finansinis turtas

IV.2 .1. Nuosavos akcijos

IV.2.2. Kitos investicijos

IV.2.3. Kitos gautinos sumos

V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS

V.1. Pirkėjų įsiskolinimas

V.2. Kitos gautinos sumos

—————————————————————–

—-

2 priedas

Įmonės vadovo

parašas.......

Vyriausiojo finansininko

(buhalterio) parašas

.........

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Lietuvos

Respublikos apskaitos instituto

standartų tarybos 2004 m.

sausio 07 d. nutarimu Nr. 2

PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

|1 |ILGALAIKIS TURTAS |
|11 |Nematerialusis turtas |
|111 |Plėtros darbai |
| |1110 Įsigijimo savikaina |
| |1118 Amortizacija (-) |
| |1119 Vertės sumažėjimas (-) |
|112 |Prestižas |
| |1120 Įsigijimo savikaina |
| |1128 Amortizacija (-) |
| |1129 Vertės sumažėjimas (-) |
|113 |Patentai, licencijos |
| |1130 Įsigijimo savikaina |
| |1138 Amortizacija (-) |
| |1139 Vertės sumažėjimas (-) |
|114 |Programinė įranga |
| |1140 Įsigijimo savikaina |
| |1148 Amortizacija (-) |
| |1149 Vertės sumažėjimas (-) |
|115 |Kitas nematerialusis turtas |
| |1150 Įsigijimo savikaina |
| |1151 Išankstiniai apmokėjimai |
| |1158 Amortizacija (-) |
| |1159 Vertės sumažėjimas (-) |.

Leave a Comment