Nerami siela

458 4

Širdis kažko nerimsta, sunku “sukurbti” mintis. Ima kažkoks jaudulys. Kas Jums aktualu? Kokią temą parinkti? Kaip ir visada dažniausiai tokie svarstymai baigiasi pradedant rašyti tai, kas aktualu man. Galbūt todėl, kad rašydama apie tai, ko aš nejaučiu, kas man nerūpi, nebūčiau nuoširdi. O gal tiesiog pasilengvinu sau darbą taip? Bet kokiu atveju.

Visą savaitę sapnuoju keistus sapnus – vietas ir žmones iš mano praeities. Galbūt todėl, kad dabar mane kankina dvejonės ir kūrybinio įkvėpimo paieškos. Žinau, ko noriu pasiekti, ir prievartauju save iešškodama būdų, kaip tai padaryti.

Jeigu žinočiau, ką daryti, nerčiau į tai stačia galva. O tas žinojimas tikriausiai yra pats brangiausias. Jis neįkainojamas ir neparduodamas. Kažkuriuo metu šis apšvietimas ateina pas žmones, kurie sakosi atradę laimę, sužinoję laimingo gyvenimo receptą. Tai milijonieriai, pasisekę menininkai ir kiti garbūs žmonės, kurie palieka pėdsaką ir kurių autobiografijos verčia varvinti seilę. Kaip tie žmonės tiek daug pasiekė? Kuo jie buvo ypatingesni? Gudresni?

Nuolatinis galvojimas apie tai, ko nori, nėra labai produktyvus. Dažnai netgi trukdo atlikti kai kuriuos darrbus. Bet tikiuosi tai padės atkasti išganinga mintį. Manau, kad nerami būsena priverčia žmones mąstyti, o juk tik mąstydami galime atrasti kryptį, tiesą ir sprendimą.

Tikiuosi, kad mano parašytas žodis kažkam bus naudingas, nesvarbu, kokią reakciją sukeltų – pasipiktinimą ar pasigėrėjimą.

Šiame savo įra

aše niekaip negaliu nepaminėti baisios mergaitės žūties Nemenčinės rajone, net šiurpas nukrato, juk tai įvyko dvi stotelės nuo mano namų, o mergiotės amžius labai panašus į mano sesutės.

Atsimenu, pati buvau jaunesnė, tranzuodavau, linksmindavausi su pažįstamais ir nepažįstamais, eidavau į aklus pasimatymus, lankydavausi taip vadinamuose “plotuose” pas visai nepažįstamus. Tai mano vadinami pankų laikai, kuriuos vienaip ar kitaip išgyvena kiekvienas paauglys, kai jis maištauja ir ieško vietos po saule. Ieško savo tiesų, tikrų draugų ir vaikosi įvairiausių madų.

Labai baisu, niekas nesame apsaugoti nuo tokių atsitikimų. Galima gyventi kaip Mažojo princo lapė po gaubtu, bet blogų žmonių yra ir bus, kartais jų išvengti labai sudėtinga. Net močiutė eidama atsiimti pensijos gali būti užpulta. Net paštininkas ir taksistas (prisižiūrėjus filmų, o gal žinių) gali būti manniakas ar galvažudys.

Ir šioje mergaitės istorijoje, kurioje ji susipažino su berniuku, įtariamu žudiku, per socialinį tinklapį tikrai blogis didžiausias yra ne internetas, o žmonės, kuriuos ten gali sutikti. Interneto dėka aš galiu daug ką padaryti greičiau, galiu lengviau rasti reikalingą informaciją, peržiūrėti šimto vyrų anketas visoje Lietuvoje ar net už Atlanto, galiu parašyti elektroninį laišką savo krikšto mamytei į Londoną, kurį ji gaus per kelias minutes, galiu su mama susirašyti per “Skype”, galiu pamatyti visų draugų išsimėčiusių po platųjį pasaulį nuotraukas fac

cebook’e, galiu rasti receptą gimtadienio tortui iš milžiniškos pasiūlos. Ir visa tai padaryti galiu nepirkdama jokių receptų knygų, pašto ženklų ir nepildydama telefono sąskaitos. internetas – tai gėris, kuris atriša rankas.

Bėdos čia yra tik dvi. Viena, kad vaikai jau nebežaidžia kiemuose, nebesusitinka vienas pas kitą namuose, nes jie apsigyvena internete ir tėvai kiekvienam vaikui turi pirkti telefoną ir kompiuterį, kad jis nesijaustų raupsuotu draugų tarpe. Bėda, kad gadinamos akys ir papilkėja oda, kai karštą vasaros dieną vietoj ėjimo prie ežero sėdima prie kompiuterio ir žaidžiama kompiuteriniais žaidimais. Kai statomos ne smėlio pilys, o Sims’ų namai. Kai veikėjai ten mylisi kaip robotai ir pornografinės svetainės prieinamos kiekvienam. Kai vaikai vietoje “Labas vakaras, ką veiksim vakare?” sako “la, ką vk?”. Ir darosi vis sunkiau susikalbėti – sakiniai trumpėja, lietuviškų simbolių juose nerasta, lietuvių kalbos taisyklės jiems nebeįkandamos ir “neaktualios”. Kai internete jie daro nežinia ką neatsiskaitydami niekam ir bendrauja su neaišku kuo.

Ir dar viena blogybė, kai patenki į internetinę erdvę, tai prarandi tapatybę. Jos neturi ir tie, su kuriais bendrauji. Gerai, jei tau pasisekė ir pradėjai bendravimą su geru žmogumi. Bet jei tai maniakas? Teroristas? Narkomanas? Iškrypėlis? Vagis? Jei tai žmogus, kuris tau nori padaryti kažką blogo? Arba kuris ims tave persekioti, kai nebenorėsi su juo

o bendrauti? Arba kuris pakvies tave į aklą pasimatymą. Tu atvažiuosi pas jį. . .

Kris

Join the Conversation

4 comments

  1.    Reply

    LED LEMPOS
    LED lemputės gali tarnauti labai ilgai (nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. valandų arba 11 metų nenutrūkstamo veikimo arba 22 metai 50% veikimo), kai įprastos lemputės tarnauja tik 5 tūkst. valandų. Jos atsparios dažnam junginėjimui, jas galima naudoti ne tik tam, kad reikėtų rečiau pirkti įprastas lemputes, bet ir tose vietose, kur įsukti lemputę sudėtinga, sunku pasiekti, o vieną kartą įsukus LED lemputę, problema išsisprendžia ilgam.
    NUOLAIDU KUPONAS:
    perkupigiau05
    Su šiuo nuolaidu kuponu gausite 5%nuolaida visoms LED lempoms
    http://www.paygo.lt/viskas_apie_LED_lempas_LED_lemputes

  2.    Reply

    Aš niekada neduodu savo adreso, čia tikrai navuolės tk kokios duoda…

  3.    Reply

    Kitaip tariant,
    “za to, čto skladno složeno,
    čto mne položeno?
    Vsego 2 opleuchi”.

    Viso, Visiems
    ir Internetui(vasario 24)!

    Jot Debouch(nestipriai tekantis į didelius vandenis)

  4.    Reply

    * **
    Po rokoko-tango-roko
    atsibodusiai epochai
    duoda b. trimerį
    ir

    pačiūžas aršias.