SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ MORFOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA IR JŲ AUGIMO SĄLYGŲ APIBŪDINIMAS
Darbo tikslas: Pažinti sumedėjusius augalus, mokėti juos apibūdinti morfologiškai bei įvertinti jų augimą lemiančius pagrindinius ekologinius veiksnius.Užduotis: Įvardinti 50 sumedėjusių augalų taksonų, apibūdinti jų morfologines ypatybes bei augimo sąlygas (reiklumą dirvožemiui, šviesai, oro užterštumui).Eil.Nr Augalo pavadinimas(liet.-lot.)Šeima (liet.-lot.) Arealas Morfologinis apibūdinimas Augimo sąlygos Lajos forma Lapo apibūdinimas (sudėtis, spalva) Žiedai (sudėtis, spalva) Vaisius (skirstymas) Reiklumas dirvožemiui Klimatiniai veiksniai Atsparumas užterštam orui1. Dviskiautis ginkmedisGinko bilobaGinkmediniai-Ginkgoaceae Kinija, Japonija Kūgiška jaunų augalų laja vėliau tampa plačiašakė. Lapai vėduokliški, įkirpta viršūne, žali,dviskiaučiai, neplaukuoti, storoki, 5-10cm ilgio ir tiek pat pločio, ilgakočiai, dichotomiškai išsišakojusiomis gyslomis. Mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius. Makrosporofilai su 2 mikrosporangėmis, iš vienos išauga sėkla Vaisius 2-3 cm ilgio, gintarinės spalvos, primena slyvos kaulavaisį Mėgsta purius drėgnus dirvožemius, pakenčia sausras, nemėgsta sunkių, šlapių dirvų. Gerai auga saulėtose vietose. Atsparus užterštam miestų orui.2. Europinis kėnisAbies albaPušiniai – Pinaceae Pietų ir Vidurio Europa Plati, kūgiška Spygliai 2-3 cm ilgio. 2-2,5 mm pločio, viršūnė įkirpta, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatine – su ryškiomis, balsvomis žiotelių eilėmis, ant šakelių persiskyrė I dvi puses. Pumpurai kiaušiniški, šviesiai rudi, nesakuoti. Kankorėžiai cilindriški, statūs, 10-15 cm ilgio, rudi. Gerai auga derlinguose, puriuose, drėgnuokose dirvožemiuose. Sausose vietose ir molio dirvoje skursta. Paunksmę pakenčia, bet geriau auga saulėtose vietose. Užterštam orui jautrus.3. Duglaso pocūgėPseudotsuga menziesiiPušiniai – Pinaceae Š.Amerika Kūgiška, 3-4 m skersmens Spygliai 2 cm ilgio, plokšti, minkšti, žali, melsva apatinė puse. Žiedadulkės be oro pūslelių. Kankorėžiai cilindriški, 8-10 cm ilgio. Gerai auga drėgnokuose priesmėliuose. Sausų ir šlapių vietų nemėgsta. Šviesiamėgė, jautri šalčiui Miestų užteršto oro nepakelia.
4. Kanadinė cūgaTsuga canadensisPušiniai – Pinaceae Š. Amerika Plačios piramidinės formos. Spygliai plokšti, buki, 1 cm ilgio, kietoki, ryškiai žali su melsvais ruoželiais apatinėje pusėje, ant šakelių persiskyrę į dvi eiles. Strobilai smulkūs, 2-3 mm skersmens, neryškūs, išsiskleidžia gegužės pabaigoje. Kankorėžiai 1-2 cm ilgio, su plonais, apskritais sėkliniais žvynais. Mėgsta derlingus, drėgnokus bei drėgnus priesmėlius ir priemolius. Unksmę gerai pakenčia. Užterštam orui ne tokia jautri kaip eglė.5. Didžioji tujaThuja plicataKiparisiniai – Cupressaceae Š.Amerika Piramidinė Tankios šakelės su žvyniškais lapais Strobilai neryškūs, pavieniai, ūglių galuose. Kankorėžiai ovališki, 1,2 cm ilgio, šviesiai rudi Megsta drėgnus puvenigus dirvožemius Megsta saulėtas, neviejuotas vietas. Gerai pakenčia unksmę Atspari 6. Japoninis maumedisLarix deciduaPušiniai – pinaceae Kūgiška arba cilindriška Spygliai šviesiai žali, švelnūs, 1,5- 3 cm ilgio, bukiant ilgųjų ūglių išsidėstę spirališkai po vieną, ant trumpųjų – puokštėmis po 30-40. Vyriškieji strobilai geltoni, moteriškieji raudoni, rausvai žali ar gelsvi. Kankorėžiai pailgai ovališki, apie 3 cm ilgio, 1,5-2 cm skersmens,šviesiai rudi, sudaryti iš 40-50 plonokų sėklinių žvynų. Geriausiai auga nuokalnėse, derlingose drėgnokuose priesmėliuose ir priemoliuose.Drėgnose ar sausose dirvose skursta. Šviesiamėgis, atsparus šalčiui. Atsparus užterštam orui.7. Baltoji eglėPicea glaucaPušiniai – Pinaceae Š.Amerika Tvarkinga kugiška laja. Spygliai 1-1,5 cm ilgio, 1,5 mm pločio, melsvai arba pilkai žali, keturbriauniai, kiek išlinkę, nesmailia viršūne. Vyriškieji strobilai kiaušiniški, šviesios rožinės arba rausvos spalvos, moteriškieji dažniausiai rausvai arba žalsvai purpuriniai, rečiau gelsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 3-6 cm ilgio, 1 cm skersmens, šviesiai rudi, apskritais arba ovališkais, minkštokais sėkliniais žvynais. Pakenčia šaltą ir drėgną dirvą. Šalčiui atspari.Mėgsta šviesą. Pakenčia užterštą miestų orą.8. Vakarinė tujaThuja occidentalisKiparisiniai – Cupressaceae Š.Amerika, Kanada, JAV Kūgiška Šakelės plokščios, 3 mm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, kiek žvilganti, apatinė šviesiai ar gelsvai žalia, matinė. Kankorežiai kiaušiniški ar ovalūs, 8-12 mm ilgio, sudaryti iš 4-5 sėklinių žvynų porų, šviesiai rudi. Auga pelkėtose ir drėgnose vietose.Dirvožemiui mažai reikli. Jautri sausroms. Gerai pakenčia unksmę, atspari šalčiui. Atspari užterštam miestų orui.9. DrebulėPopulus tremulaGluosniniai – Salicaceae Europa Reta, netaisyklinga, kiaušiniška arba rutuliška. Lapai odiški, apvalūs arba kiaušiniški, netaisyklingai karbuotais kraštais, pilkai žali, kotuoti. Kuokšteliniai žiedai 15 cm skersmens žirginiuose, dulkinės purpuriškai raudonos. Vaisiai susitelkę žirginiuose, prinoksta per 25 dienas. Auga priesmėlio, priemolio ir net drėgnuose smėlio dirvožemiuose. Klimatinėm sąlygoms atspari. Pkankamai atspari10. Baltasis gluosnisSalix albaGluosniniai – Salicaceae Europa, Azija Pailgai rutuliška. Lancetiški, pleištišku pamatu, smailia viršūne, 5-10(15) cm ilgio ir 3 cm pločio, jų kraštai pjūkliški, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė melsvos spalvos, plaukuota, Žiedai laibuose žirginiuose. Auga priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose Klimatinėm sąlygoms atsparus. Atsparus11. JuodalksnisAlnus glutinosaBeržiniai – betulaceae Europa Plačiai rutuliška, tanki. Atvirkščiai kiaušiniški, 4-9 cm ilgio, iškirpta viršūne, pleištišku pamatu, pjukliškais kraštais, lipnūs, tamsiai žali. Žiedai žirginiuose. Piestelinia žirginiai nokdami medėja ir pasidaro panašūs į kankorežėlius. Auga šlapiuose ir apyšlapiuose, dažnai sudurpėjusiuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Atsparus vėjavartai. Šviesamėgis. Per šaltąsias žiemas apšąla jaunų medelių ūgliai. Atsparus 12. Paprastasis skroblasCarpinus betulusLazdyniniai – Corylaceae Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Azijoje Tanki, rutuliška. Pailgai kiaušiniški arba ovališki,smailiomis viršūnėmis, 5-12 cm ilgio, tamsiai žalia žvilgančia viršūne, šviesesne apatine puse, su 10-15 porų tiesių, nešakotų šoninių gyslų Žiedai žirginiuose, kuokeliniai 3-5 cm ilgio, rausvai žali, piesteliniai iki 15 cm ilgio, žalsvi su rusvu ar gelsvu raštu. Apvaliai trikampiški, išilgai briaunoti, suploti, kietu kevalu,žalsvai rusviriešutėliai. Auga priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Unksminis, atsparus vėjams, per šaltąsias žiemas apšąla. Atsparus 13. Smailialapė aktinidijaActinidia argutaAktinidijiniai – Actinidiaceae Rusijos Tolimosiuose Rytuose, Japonijoje Plačiai kiaušiniški arba ovalūs, 6-13 cm ilgio, 5-10 cm pločio, aštriai nusmailėję, pjūkliški, plačiai pleištišku arba nežymiai širdišku pamatu.Viršutinė pusė žalia, žvilganti, apatinė ties gyslų pamatu plaukuota. Žalsvai balti, kvapūs, 1-2 cm skersmens. Uoga pailga ar rutuliška, žalia, iki 2-3 skersmens. Megsta derlingą priesmėlį ar priemolį. Šalčiui jautroka. Pakankamai atspari 14. Paprastoji vinkšnaUlmus laevisGuobiniai – Ulmaceae Europa Laja tanki, plačiai elipsiška, 10-20 m skersmens. Lapai trumpakočiai, elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, nesimetrišku pamatu, dvigubai pjukliškais kraštais, 6-12 cm ilgio, šiurkštūs, viršutinė puse tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Kuokeliniai ir piesteliniai žiedai susitelkę rausvos spalvos žiedynuose. Pailgai rutuliški arba kiaušiniški, gelsvai rudi, 12-16 mm ilgio, įkirpta viršūnėle, blakstienotais kraštais sparnavaisiai, Megsta derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius Šviesos atžvilgiu nereikli, atspari klimatinėms sąlygoms. Atspari15. Gelsvažiedis tulpmedisLiriodendron tulipiferaMagnolijiniai – Magnoliaceae Kilęs iš Š. Amerikos Kiaušiniška arba pailgai rutuliška Odiški, 8-12 (15) cm ilgio, su 4-6 skiautėmis, apvaliai pleištišku pamatu, lygiakraščiai, pliki, tamsiai žalia, žvilgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, ilgakočiai Žiedai dvilyčiai, stambūs, apie 6 cm skersmens, tulpės formos, gelsvai žali, truputį kvapūs. Pailgai kiaušiniški, panašūs į kankorežį, sudaryti iš daugelio plonų, ilgų, lancetiškų dvisėklių sparnelių. Auga drėgnokuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Šviesamėgis Pakankamai atsparus 16. Paprastasis šermukšnisSorbus aucupariaErškėtiniai – Rosaceae Europa, Krymas, Kaukazas Reta, kiaušiniška arba skėtiška. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 10-20 cm ilgio, sudaryti iš 9-15 (17) lancetiškų, pjūkliškais kraštais, žalia viršutine ir melsvai ar pilkai žalia, kiek plaukuota apatine puse lapelių. Žiedai dvilyčiai, balti, susitelkę 5-10 cm skersmens žiedynuose. Vaisiai rutuliški, 1 cm skersmens,oranžiškai raudoni, su 3-5 (8) rausvai rudomis, žvilgančiomis, kableliškomis sėklomis. Gali augti ir nelabai derlingoje dirvoje. Atsparus klimatinėms sąlygoms Atsparus 17. Sidabrinis klevasAcer saccharinumKleviniai – Aceraceae Šiaurės Amerikos rytuose Ažūriška, ovališka 8-15 vm ilgio, 8-15 cm pločio, su 5 giliomis, kiaušiniškomis, pailgaia aštriai nusmailėjusiomis, dantytomis skiautėmis. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, plika, apatinė melsvai ar sidabriškai balsva. Žiedai vienalyčiai, smilkūs, be vainiklapių, žalsvai rausvi, su trumpu koteliu, susitelkę krūvelėmis po kelis. Riešutėlis ovalus. Dažniausiai plinta drėgnuose, užliejamose upių slėniuose. Šviesomėgis. Šalčiui atsparus. Neatsparus vėjams ir sausroms. Atsparus18. Platanalapis klevasAcer pseudoplatanusKleviniai – Aceraceae Europa, Kaukazas Laja tanki,plačiai kūgiška arba ovališka, 15 –20 cm skersmens Odiški, stori, širdišku pamatu, 8-10 cm ilgio ir 7-16 cm pločio, penkiaskiaučiai, skiaučių viršūnės bukos;lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė balsva arba melsvai žalia. Žiedai dvilyčiai, gelsvai žali, nusvirusiuose, 6-20 cm ilgio žiedynuose. Sparnavaisiai nusvirusiose kekėse, 4-5 cm ilgio, sujungti stačiu kampu, riešutėliai Gerai auga drėgnokose priemolio ar priesmėlio dirvožemiuose Atsparus šalčiui ir kitiem klimatiniems veiksniams Atsparus19. Europinis kukmedisTaxus baccataKukmediniai – Taxaceae Europa 1,5 m skersmens Spygliai plokšti, linijiški, odiški, 2-3 cm ilgio, 2-3 cm pločio, viršutinė pusė ryškiai žalia, kike žvilganti, apatinė gelsvai žalia. Mikrostrobilai gelsvai žali, rutuliški, apie 3 mm skersmens, pavieniai arba išsidėstę po kelis šakelės apatinėje pusėje. Mėgsta derlingus drėgnokus ir drėgnus karbonatinius, turtingus humuso vidutinio sunkumo dirvožemius. Jautrus sausroms. Gerai pakenčia unksmę.šaltomis žiemomis gali nušalti. Jautrus užterštam miestų orui.20. Veimutinė pušisPinus strobusPušiniai – Pinaceae Š. Amerika, Europo Jaunų medžių laja siaura, kūgiška, vėliau plati, ovališka, aukštai pakilusi. Spygliai po 5, 5-12(14) cm ilgio, ploni, vos 0,5 mm pločio, melsvai žali, minkšti, tiesūs, pjūkliškais kraštais. Kankorėžiai ritiniški, į galus laibėjantys, nusvirę, kiek išlenkti, 8-15 (20) cm ilgio, rudos molio spalvos, aptekėję sakais. Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Šviesomėgė.Atspari šalčiui ir šalnoms.Jautroka sausroms Jautroka užterštam miestų orui.21. Žirniavaisis puskiparisisChamaecyparis pisiferaKiparisiniai – Cupressaceae Japonija Kūgiška laja Spygliai priešiniai, žvyniški, 3 mm ilgio, priploti prie šakelės.Viršutinė pusė ryškiai žalia, žvilganti, apatinė melsvai baltai dėmėta. Mikrostrobilai rutuliški, maži, apie 2 mm skersmens, geltoni, po vieną šakelių galuose.Makrostrobilai ovalūs, pailgi, 2 mm ilgio, po vieną šakelių galuose. Kankorėžiai rutuliški, apie 6 mm skersmens, rudi, sudaryti iš 10-12 priešinių skydiškų sėklažvynių Mėgsta vidutinio derlingumo purius drėgnokus dirvožemius. Šviesomėgis, bet pakenčia ir nedidelę paunksmę, jautrus šalčiui ir sausroms. Atsparus 22. Paprastasis kadagysJuniperus communisKiparisiniai – Cupressaceae Europa, Azija, Š.Amerika Laja tanki, dažniausiai kūgiška. Spugliai menturiuose po tris, 10-15 mm ilgio, 1-2 mm pločio, labai nusmailėję, dygūs, įdubę, su balsva žiotelių juostele viršutinėje pusėje, žalia, kiek žvilgančia apatine puse. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, 3-4 mm ilgio, gelsvai žali, neryškūs, vyriškieji ovališki, iki 5 mm ilgio, geltoni. Kankorėžiai rutuliški, uogos pavidalo, 5-9 mm skersmens, rudai juodi, su melsvu apnašu. Išplitęs nederlingo smėlio dirvožemiuose su pratekančiu vandeniu. Gerai pakenčia unksmę.Atsparus šalnoms ir šalčiams. Jautrus užterštam orui.23. Kazokinis kadagysJuniperus SabinaKiparisiniai – Cupressaceae Europa, Kaukazas. Apie 2 m aukščio, iki 10-15 m skersmens, ant žemės gulinčiomis ir aukštyn kylančiomis tankiomis šakomis. Spygliai priešiniai, žvyniški, 1-2 mm ilgio, ovalūs, buki ir smailūs beveik yliški, apie 4 mm ilgio, aštriai smailėjantys, pašiaušti, tamsiai žali. Kankorėžiai rutuliški arba ovalūs, 5-7 mm skersmens, mėlynai juodi, apsitraukę vaško sluoksniu. Dirvožemiui mažai reiklus. Šviesomėgis, Atsparus šalčiu. Atsparus užterštam miestų orui.24. Dyglialapė mahonijaMahonia aquifoliumRaugerškiniai – Berberidaceae Š.Amerika Lapai sudaryti iš 5-9 lapelių, iki 20 cm ilgio, 2-3 cm pločio, odiški, tvirti, išsilankstę, tamsiai žali, žvilgantys, smailūs, stambiai dygliuotai dantyti. Žiedai ryškiai geltoni, apie 8 mm skersmens, sukrauti 5-8 cm ilgio, tankiose daugiažiedėse ūglių viršūnėse, paprastai po kelias sutelktose kekėse. Uogos beveik rutuliškos, smailėjančia viršūne, iki 8-10 mm skersmens, melsvai juodos, pilkšvai apsinešusios. Mėgsta derlingą ir purų dirvožemį. Gali būti auginama ir saulėtoje vietoje ir paunksmėje. Speiguotą žiemą gali apšalti. Atspari 25. Japoninis puošmedisCercidiphyllum japonicumPuošmediniai – Cercidiphyllaceae Japonija ir Kinija Laja kūgiška ar kiaušiniška. Lapai paprasti, ištisiniai, plačiai kiaušiniški ar apskriti, 5-10 cm ilgio, trumpa buka viršūne, stambokai rinčiuotai dantyti, širdišku pamatu, pliki arba apačioje pagysliais plaukuoti, su 5-7 pirštuotomis gyslomis. Žiedai vienalyčiai, smulkūs, be apyžiedžio, su keliomis pažiedėmis, rausvi. Vaisius – ritiniška, tamsiai ruda, 1,5-2 cm ilgio dėžutė, kurioje daug smulkių sėklų. Megsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę. Atsparus šalčiui Atsparus užterštam miestų orui.26. Vakarinis platanasPlatanus occidentalisPlataniniai – Platanaceae Š.Amerika Laja ovališka, apie 20 m skersmens. Lapai pražanginiai, plačiai kiaušiniški, odiški, tvirti, 10-20 cm ilgio ir tokio pat pločio, su 3-5 megiliomis, smailiomis, stambiai dantytomis arba beveik lygiomis skiautėmis. Smulkūs, žalsvi, rutuliškuose žiedynuose. Riešutėliai pailgi, siauri, su plaukelių kuokštu, rutuliškuose, apie 2 cm skersmens, tamsiai ruduose, ilgakočiuose nusvirusiuose vaisynuose. Mėgsta derlingą purų drėgnoką dirvožemį. Šviesomėgis, šalčiui neatsparus. 27. Paprastasis buksmedisBuxus sempervirensBuksmediniai – Buxaceae Viduržemio jūros kraštuose, Eropa Laja tanki, medelių siaura, kūgiška, krūmų – ovališka, rutuliška. Kiaušiniški, ovalūs, rečiau beveik apskriti, 1,5-3 cm ilgio, buki, lygiakraščiai, odiški, tamsiai žali, žvilgantys, apatinėje pusėje šviesiai žali, matiniai, trumpakočiai. Žiedai gelsvai balti, 2-3 mm ilgio, susitelkę pažastiniuose žiedynuose, kuriuose paprastai būna daug kuokelinių ir vienas piestelinis žiedas Dėžutė 5-10 mm ilgio, su 3 viršūnėlėmis, gelsvai ruda. Pakankamai atsparus 28. Paprastasis bukasFagus sylvaticaBukiniai – Fagaceae Europa Tanki, plačiai ovališka, iki 20 m skersmens Ovalūs, 6-10 cm ilgio, 4-7 cm pločio, smailėjantys, lygiais ar truputį dantytais ir banguotais kraštais, plačiai pleištišku arba apskritu pamatu, odiški, ryškiai žalia, žvilgančia, plika viršutine ir šviesesne, pagysliais plaukuota apatine puse. Kuokeliniai žiedai geltonai rudi, rutuliškuose, apie 1 cm skersmens, į galvutes panašiuose žiedynuose, nusvirusiose ant ilgų kotelių. Piesteliniai žiedai žali, trumpu plaukuotu koteliu, po 2-3(4) šiųmečių ūglių viršūnėje. Goželė 2-2,5 cm ilgio, veltiniškai plaukuota, su odiškais dygliukais. Joje 2-4 tribiauniai, apie 1,5 cm ilgio, kaštoninės žvilgančios spalvos riešutėliai. Mėgsta purius derlingus drėgnokus priemolius ir priesmėlius. Pakantus unksmei. Neatsparus šalčiui. Gana atsparus užterštam orui.29. Paprastasis ąžuolasQuercus roburBukiniai – Fagaceae Europa, Kaukazas Skėstašakė, plačiai ovališka ar kiaušiniška,neretai iki 20 m ir platesnė. Atvirkščiai kiaušiniški, bukai plunksniškai skiautėti, 4-12 (15) cm ilgio, 2-6 (8) cm pločio, kiek plaukuoti, odiški, dažniausiai su 4-6 poromis skiaučių ir trumpu, pliku lakočiu. Kuokeliniai žirginiai geltoni, plonu koteliu, 2-4 cm ilgio, svyrantys, kuokštais po kelis ar keliolika išauga iš šoninių ir viršūninių pumpurų. Piesteliniai žiedai gelsvai žali, po vieną ar kelis jauno ūglio viršūnėje.gelsvai žalios ar gelsvai rudos, su tamsiomis išilginėmis juostelėmis, po 1-4 (6) ant 2-10 cm ilgio kotelių. Goželė gelsva, žvynuota, dengia maždaug trečdalį gilės. Megsta nerūgščius ir neužmirkusius vidutinio derlingumo bei derlingus gilius priemolius ir priesmėlius, turtingus kalcio ir azoto, taip pat magnio ir kalio. Šviesomėgis arba pusiau šviesomėgis. Nepakenčia viršūnės užtemdymo. Šalčiui gana atsparus Atsparus 30. Virgininė ostrijaOstrya virginianaLazdyniniai – Corylaceae Š. Amerikos rytuose Ovališka, neplati. Siaurai ovalūs, siaurai kiaušiniški arba beveik lancetiški, 6-12 cm ilgio, 3-5 cm pločio, su 11-12 porų tiesių lygiagrečių gyslų, pailgai aštriai smailėjantys, pjūkliški, pamatas pleištiškas ar kiek širdiškas. Kuokeliniai žirginiai po 1-3, ritiniški, 4-6 cm ilgio, svyrantys, geltoni. Piesteliniai žirginiai statūs, ritiniški, 1,5-2 cm ilgio, rausvai žali. .Goželės maišelis plonas, beveik persišviečia, šviesiai rusvas. Auga drėgnokuose derlinguose ir vidutinio derlingumo dirvožemiuose Atspari šalčiui. 31. Pajūrinis sotvarasMyrica galeSotvariniai – Myricaceae Europa, Š.Amerika Rutuliškas, tankus krūmas. Lapai tankiai apaugę šakeles, lancetiški, 2-6 cm ilgio, 0,5-1,5 cm pločio, trumpai nusmailėję, storoki, odiški, ties pamatu lygiais, o aukščiau vidurio stambiai dantytais kraštais. Vienalyčiai. Žirginiai statūs. Kuokeliniai žirginiai ritiniški, 1-2 cm ilgio, 0,5 cm skersmens, raudoni. Kuokelinia dažniausiai 4, trumpakočiai. Piesteliniai žirginiai ovališki, 0,5 cm ilgio, žalsvi, purkų viršūnės siūliškos, raudonos. Kaulavaisiai sausi, rutuliški, 2-3 mm skersmens, geltoni, lipnūs, kvapūs, kompaktiškai susitelkę po keliolika ar keliasdešimt ir yra panašūs į kankorėžius, apie 1 cm ilgio, 0,5 cm skersmens. Auga rūgščiuose puveninguose smėlynuose ir tekančio vandens drėkinamuose durpžemiuose, viksvinėse ir tarpinio tipo pelkėse, šlapiose pievose, pamiškėse. Dirvožemiui nereilus, bet reiklus drėgmei. Šviesomėgis, tačiau pakenčia paunksmę. 32. Graikinis riešutmedisJuglans regiaRiešutmediniai – Juglandaceae Vidurinėje azijoje, Himalajuose, Balkanų pusiasalio vakaruose, Plati, ovališka arba rutuliška. 20-40 (60) cm ilgio, sudaryti iš 5-11, dažniausiai 7 ovalių, lygiakraščių arba truputį dantytų, trumpai nusmailėjusių arba bukų, plikų, bekočių lapelių.Viršutinė pusė ryškiai žalia, žvilganti neplaukuota, apatinė nedaug plaukuota. Kuokeliniai žirginiai 8-12 cm ilgio, nusvirę, gelsvi. Piesteliniai žiedai pavieniai arba susitelkę po 2-4; apyžiedis žalias, purka rausva ar purpurinė, mėsinga, dviskiautė. Kaulavaisis rutuliškas, 4-6 cm skersmens, žalias. Reiklus dirvožemiui. Šviesomėgis, pakenčia sausras. Neatsparus šalčiui. Pakankamai atsparus užterštam orui.33. Mandžūrinis riešutmedisJuglans mandshuriaRiešutmediniai – Juglandaceae Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Š.Kinijoje. Iki 100 (125) cm ilgio, sudaryti iš 11-19 ovalių, trumpai nusmailėjusių, neaštriai ir nelygiai dantytų, iš abiejų pusių plaukuotų lapelių. Kuokeliniai žiedai žirginiuose, 10-30 cm ilgio, piesteliniai kekėse po 3-10 (15). Kaulavaisiai pailgi, smailūs. Vidutiniškai reiklus. Atsparus šalčiui, bet labai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Šviesomėgis 34. Kaukazinė pterokatijaPterocarya fraxinifoliaRiešutmediniai – Juglandaceae Kaukaze, Turkijoje, Irane. Plačiai ovališka, iki 20 m skersmens. Neporomis plunksniški, trumpuose ūgliuose 20-50 cm ilgio, sudaryti iš 11-15 lapelių. Kaulavaisiai su dviem banguotais sparneliais, 3-4 cm skersmens, nusvirusiose, ilgose, iki 0,5 m, kekėse. Reikli dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Šaltomis žiemomis nušąla 35. Kanadinė tuopaPopulus canadensisGluosniniai – Salicaceae Europa Skėstašakė, dažnai atvirkščiai plačiai kiaušiniška. Plačiai trikampiai, iki 10-12 cm ilgio, 9-12 cm pločio, trumpa, smailia viršūne, blakstienotai pjūkliškais kraštais. Žirginiai iki 10 cm ilgio, raudoni ir žali. Mažai reikli Šviesomėgė.Pakanti sausroms. Pakanti užterštam miestų orui.36. Grakščioji liepaTilia euchloraLiepiniai – Tiliaceae Neplati, ovališka Apskritai kiaušiniški, 5-10 cm ilgio, 5-9 cm pločio, stangrūs, beveik odiški, staiga nusmailėję, taiskyklingai pjūkliški, pamatas širdiškas ar nukirstas.Viršutinė pusė ryškiai žalia, plika, žvilganti, apatinė šviesiai žalia, matinė. Žiedyne po 3-7 žiedus Riešutėliai kiaušiniški, iki 0,8-1 cm ilgio, kietu kevalu, gauruoti, neryškiai briaunuoti. Mažai reikli Šalčiui atspari. Pakanti sausroms. Pakanti užterštam miestų orui.37. Sidabrinė liepaTilia tomentosaLiepiniai – Tiliaceae Europa Ovališka arba rutuliška Apskriti arba apskritai kiaušiniški, 6-10 (12) cm ilgio ir tokio pat pločio, trumpai nusmailėjusia viršūne, stambokai pjūkliški, pamatas giliai širdiškas. Viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – padengta baltos vatos sluoksniu. Žiedyne po 5-7 (16) žiedų su staminodžiais Riešutėliai plačiai kiaušiniški, 8-10 (13) mm ilgio, kietu kevalu, gauruoti, neryškiai briaunuoti. Nereikli dirvožemiui Atspari sausroms. Pakankamai atspari šalčiui. Atspari užterštam miestų orui.38. Kalninė guobaUlmus glabraGuobiniai – Ulmaceae Europa, Mažoji Azija Ovališka, neretai atvirkščiai kiaušiniška Atvirkščiai kiaušiniški arba plačiai ovalūs, 8-16 cm ilgio, 5-8 (12) cm pločio, staiga nusmailėję, dvigubai stambiai pjūkliški, žali, apaugę šiurkščiais plaukeliais, pamatas beveik simetriškas Žiedai ant trumpų kotelių. Riešutėlis – sparnavaisio centre. Dirvožemiui reikli. Mėgsta derlingus priesmėlius ie priemolius. Vidutiniškai reikli dirvos drėgmei. Pakenčia unksmę. Vidutiniškai atspari užterštam miestų orui.39. Paprastasis skripstasUlmus minorGuobiniai – ulmuceae Europoje, š. Afrikoje, Kaukaze. Ovališka arba ritiniška Ovalūs, kartais beveik rombiški, 5-8 (10) cm ilgio, palaipsniui nusmailėję, dvigubai pjūkliški, žali apaugę šiurkščiais plaukeliais, pamatas nesimetriškas. Žiedai trumpakočiai. Sparnavaisis ovalus arba atvirkčiai kiaušiniškas, apie 1,5 cm ilgio, šviesiai gelsvai rudas, neplaukuotas. Riešutėlis. Megsta derlingus vidutinio drėgnumo priesmėlius ir priemolius. Nepakantus rūgščiam dirvožemiui. Pakenčia unksmę Pakankamai atsparus 40. Krūmokšlinė sekurinegaSecurinega suffruticosaKarpažloniai – Euphorbiaceae Rytų Sibiras, Kinija, Korėja Ištisiniai, ovalūs, 1,5-7 cm ilgio, 0-6-3,5 cm pločio, trumpai nusmailėję arba buki, lygiakraščiai, pleištišku pamatu, trumpakočiai, kiek odiški, pliki, žali ar gelsvai žali, su mažais prielipiais. Gelsvai žali, be vainikėlio, kuokeliniai 3 mm skersmens, su 2-6 ilgio koteliu, susitelkę po 3-12 lapų pažastyse išilgai šakelių. Piesteliniai su 1 cm ilgio koteliu, susitelkę po 3-8. Dėžutės beveik rutuliškos, triskiltės, 0,5 cm skersmens. Vidutiniškai reikli Šviesomėgė 41. Švedinis šermukšnisSorbus hybridaErškėtiniai – Rosaceae Europa Ovalūs, 7-10 (12) cm ilgio, 4-7 cm pločio, pjūkliški, su 6-9 skiaušių poromis, storoki.viršus tamsiai žalias, neplaukuotas, apačia pilka, veltiniškai plaukuota. Balti, 10-12 mm skersmens, gausažiedėse, skėtiškose, 8-10 cm skersmens šluotelėse. Vaisiai rutuliški, 10-12 mm skersmens, raudonai oranžiniai. Nereiklus Šviesomėgis. Atsparus šalčiui ir sausroms Gana atsparus užterštam miestų orui.42. Paprastoji medlievaAmelanchier ovalisErškėtiniai – Rosaceae Europa, Mažoji Azija Plačiaiovalūs, atvirkščiai kiaušiniški ar beveik apskriti, 2,5-5 cm ilgio, dantyti. Viršutinė pusė žalia, apatinė iš pradžių balsvai veltiniška Balti, iki 3 c, skersmens, po 5-8 sukrauti trumpose plaukuotose kekėse. Vaisiai 8 mm skersmens, tamsiai mėlyni, su vaško apnašomis, sultingi, skanūs. Mažai reikli dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Šalčiui atspari. Atspari 43. Vienapiestė gudobelėCrataegus monogynaErškėtiniai – Rosaceae Europa, afrika, plačiai kiaušiniški, 2-4 (7) cm ilgio, 1,5 –3 (5) cm pločio, bukai nusmailėję, su 3-7 giloomis skiautėmis, lygiakraščiai, stambiai dantytomis viršūnėlėmis, pliki. Viršutinė pusė tamsiai žalai, apatinė – šviesiai žalia. Balti, 1,5-2 mm skermens, susitelkę po 10-18 skėtiškuose žiedynuose. Kuokelių 15-20, dulkinės rausvos. Ovalūs, 6-10 mm ilgio, 5-7 mm skersmens, purpuriniai, turi vieną ovalų kauliuką. Mėgsta kalkingus, derlingus neutralius priemolius, bet nevengia ir sunkių molių. Atspari44. Tridyglė gledičijaGleditsia triacanthosPupiniai – Fabaceae Š. Amerika Ovališka arba ritiniška, neaukštai pakilusi. 10-20 cm ilgio, poromis plunksniški,sudaryti iš 20-30 bekočių lapelių. Lapų viršus plikas, ryškiai žalias, apačia prie gyslos plaukuota. Žalsvi, 10 mm skersmens, susitelkę siaurose, trumpose kekėse, nektaringi. Ankštys plokščios, rausvai rudos, plaukuotos, kiek žvilgančios, 15-45 cm ilgio, 3 cm pločio, šiek tiek išlenktos. Gali augti ir nelabai derlingoje dirvoje. Šviesomėgė, atspari sausroms. Kartais apšąla šakos. Atspari45. Paprastasis pupmedisLaburnum anagyroidesPupiniai – Fabaceae Europa Lapeliai ovalūs, 3-8 cm ilgio, 2-4 cm pločio, trumpakočiai, lygiakraščiai. Jų viršūnėlės bukos arba smailios, pamatas plačiai pleištiškas, viršutinė pusė plika, ryškiai žalia, apatinė šiek tiek plaukuota. Ryškiai geltoni, 2 cm ilgio, žiedkočiai plaukuoti, kekės 10-30 cm ilgio, nusvirusios. Ankštys apie 5 cm ilgio, plaukuotos, sėklos juodos. Gana reiklus dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Šaltomis žiemomis apšąla. Šviesomėgis. Gana atsparus 46. Paprastoji karaganaCaragana arborescensPipiniai – Fabacee Sibire, Šiaurės Kinijoje. Apie 8 cm ilgio, sudaryti iš 8-12 atvirkščiai kiaušiniškų ar pailgai ovalių, 1-2,5 cm ilgio, iš pradžių plaukuotų, vėliau plikų, žalių lapelių. Geltoni, 1,5-2 cm ilgio, po 1-4 sukrauti lapų pažastyse. Ankštys 3,5-5 cm ilgio, apvalios, turi 5-8 ovalias sėklas. Auga vidutinio derlingumo normalaus drėgnumo ir sausokuose priemoliuose. Šviesomėge, bet pakenčia ir paunksmę. Atspari šalčiui, sausroms. Atspari užterštam miestų orui.47. Trilapė ptelijaPtelea trifoliataRūtiniai – Rutaceae Š. Amerika Rutuliška, neaukštai pakilusi. Lapai sudaryti iš trijų kiaušiniškų ar ovalių, 5-10 cm ilgio, 2-5 cm pločio, bekočių lapelių. Viršutinė pusė ryškiai žalia, plika, žvilganti, apatinė šviesiai žalia, plika arba kartais plaukuota. Žalsvai balti, 10 mm skersmens, daugiažiedžiuose galiniuose skydiškose žiedynuose, neretai kartu kuokeliniai ir piesteliniai, medingi. Sparnavaisiai apskriti, 1,5-2,5 cm skersmens, tvirti, odiški, gelsvi, viduryje 2-3 sėklos. Dirvožemio derlingumui ir drėgmei vidutiniškai reikli. Šalčiui atspari. Pakenčia unksmę, sausras. Pakenčia užterštą miestų orą.48. Europinis pūkenisCotinus coggygriaAnakardiniai – Anacardiaceae Europa, Mazoji Azija Rutuliška Ištisiniai, plačiai ovalūs, 5-10 cm ilgio, 3-4 (7) cm pločio, apskrita ar kiek įgaubta viršūne, lygiakraščiai ar truputį dantyti. Viršutinė pusė pilkai ar melsvai žalia, plika, apatinė šviesiai žalia, mkartais negausiai plaukuota. Žiedai dvilyčiai ir kuokeliniai, žalsvai geltoni, apie 3 mm skersmens, susitelkę galinėse, stačiose, puriuose, plaukuotose, 15-30 cm ilgio, 7-12 cm skersmens šluotelėse. Vaisai – sausi, rudi, 3-5 mm, 1,5-2 mm pločio kaulavaisiai su pridžiūvusia taurele. Mėgsta derlingus karbonatingus dirvožemius, bet neretai pasitaiko ir nederlingose augavietėse. Šviesomėgis. Atspatus sausroms. Atsparus užterštam miestų orui.49. Rūgštusis žagrenisRhus typhinaAnakardiniai – Anacardiaceae Šiaurės Amerikos rytuose. Skėtiška, plati. Lapai 30-60 cm ilgio, pražanginiai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 11-31 lapelio, kurie pailgai ovalūs, stambiai dantyti, bekočiai. Lapų viršus tamsiai žalias, apačia melsvai žalia. Gelsvai žali ar rausvi, vienalyčiai. Kaulavaisiai rutuliški, 4 mm skersmens, apaugę tankiais raudonais plaukeliais, susitelkę kompaktiškose šluotelėse. Dirvožemiui vidutiniškai reiklus. Šviesomėgis, atsparus sausroms Pakenčia užterštą miestų orą.50 Europinis ožekšnisEuonymus europaeusSmaugikiniai – Celasteraceae Europa, Kaukazas Pailgai atvirkščiai kiaušiniški arba ovalūs, 5-10 cm pločio, staiga nusmailėjusia viršūne, smulkiai pjūkliškais kraštais, beveik odiški.Viršutinė pusė plaukuota. Gelsvai ar žalsvai balsvi, 8-12 mm skersmens, su 4 stvirkščiai kiaušiniškais vainiklapiais, po 3-5 susitelkę pažastiniuose ilgakočiuose žiedynuose. Dėžutės keturlizdės, apie 1,5 cm skersmens, raudonos. Mėgsta derlingus velėninius karbonatinius vidutiniškai drėgnus ir drėgnokus priesmėlius, priemolius ir molius. Pakenčia unksmę. Atsparus šalčiui, sausroms. Atsparus užterštam miestų orui.