Sodybų projektavimas

TURINYS

Įvadas 1
1. Darbo metodikos reikšminiai žodžiai ir sąvokos 2
2. Projektuojamos sodybos charakteristika 3
2.1. Žinios apie objektą 3
2.2. Gamtinės, klimatinės ir ekologinės sąlygos 3
2.3. Informacija apie sodybą 5
3. Darbo rezultatai ir jų aptarimas 6
3.1. Sodybos struktūra ir kelių bei takų sistema 6
3.2. Želdinių kompozicijos ir dendrologinis planas 9
3.3. Mažoji architektūra 12
3.4. Gėlynai, jų įrengimas 17
3.5. Vejos sodyboje, jų įrengimas ir priežiūra. 19
4. Darbų sąmatos. 23
5. Veiklosauga 27
Baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos 29
Literatūra 30
Anotacija 31
Priedai

ĮVADAS

Daugelio žmonių viena iš svajonių yra, jog kiekvienas nori turėti savo gyvenamą būstą. Jį tik pats nori kurti, gyventi, bei džiaugtis savo tikraisiais namais.
Daug tūkstančių metų prieš Kristų, kai dar žmonės buvo labiau panašūs į beždžiones, nei į žmogų, jie žiinojo, kad ugnis – tai šiluma. Jie jau tais laikais gyvendavo būriais, nes be vienas kito pagalbos nebūtų išgyvenę nei keletos dienų. Tada jie mokėdavo įsirengti namus. Pirmiausiai jų namai tapdavo tiesiog olos. Ten jie ir glausdavosi, gyvendavo ir medžiodavo, kad išgyventų. Išgyvendavo tik stipriausieji.
Toliau aš norėčiau pakalbėti apie šiuolaikinę sodybą, kurią paskyrė man suprojektuoti.
Mano projektuojamos sodybos šeimininkas yra Laimonas Vaškevičius. Ji randasi Druskininkų savivaldybėje, Diržų kaime. Tai gražus gamtos ir kraštovaizdžio derinys.
Sodyba stovi 60 arų sklype,kuri įsiterpia į ūkininkui priklausantį 3 hektarų sklypą. Jaame yra trys nedideli ploteliai miško, du ploteliai pievų ir tekantis upelis. Sklypo paviršius yra gan nelygus, todėl čia dar vyksta darbai. Sklypas rytineje ir pietinėja pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu.
Projektuojant šią sodybą buvo atsižvelgta į

esamą padėtį – privalumus ir trūkumus. Todėl mes toliau bandysime ją suprojektuoti.Kaip mum seksis netrukus ir išvysime.
Baigimojo darbo aktualumas: šeimininkai nori įsirengti sodyba, todėl jiems reikalingas įrengimo planas.
Darbo tikslas: Sudaryti pasirinktos sodybos...( pritaikyti pagal savo temos pavadinimą ) projektą, panaudojant kraštovaizdžio architektūros projektavimo metodus bei teritorijos tvarkymo inžinerinių sodybos elementų organizavimą, studijų metu įgytas teorinias žinias ir gebėjimus.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti žinias apie objektą;
2. Įvertinti objekto esamą padėtį ir aplinką;
3. Pateikti objekto teritorijos išplanavimo ir kompozicinius sprendimus;
4. Atlikti būtinus skaičiavimus
5. Pateikti inžinerines įrengimo teshnologijas;
6. Atlikti grafinius darbus;
7. Suformuluoti išvadas.

1. DARBO METODIKOS,
REIŠKINIAI IR JŲ SĄVOKOS

DARBO METODAI:
• Probleminė, kritinė – lyginamoji analizė.
• Diagnostiniai metodai: klimatiniai ir dirvožemio tyrimai, jų apibendrinimas.
• Projekto planų paeuošimas, inžinerinės įrangos technologijos aprašymas.

REIŠKINIAI ŽODŽIAI IR SĄVOKOS:

GYVATVORĖ – tai tankiai susodinti, reguleriai karpomi medžiai ir krūmai.
VEJA – kruopščiai paruoštas, specialiu žolių mišiniu apsėtas plotas.
ŽELDYNAI – visi vietoje, saavaime augantys ir žmogaus pasodinti medžiai ir krūmai.
TAKAI – tai danga,kuri skirta vaikščioti.
PAVĖSINĖ – tai mažosios architektūros elementas, skirtas poilsiui.
APŠVIETIMAS – tai mažosios architktūros elementas, kuris teikia dirbtiną šviesą.
DEKORATYVINIS VANDENS BASEINAS – tai dirbtinis vandens telkinys, apsodintas augalais.

2. PROJEKTUOJAMOS SODYBOS CHARAKTERISTIKA

2.1 Žinios apie objektą

Dar prieš daugelį metų žmogus stengėsi kuo šilčiau ir patogiau įsikurti. Kiekvienas stengėsi, kad būstas būtų pranašesnis už kito, todėl dirbdavo geriausi meistrai dailidės. Ši tradicija priimtina ir mūsų laikais.
Mūsų laikų būstai gan ryškiai skiriasi nuo seniau statytų būstų. Jie žymiai modernesni, tačiau me

eilė gamtai – išliko. Kiekvienas stengiasi kuo daugiau sodinti jam mielų augalų, tačiau būtina atsižvelgti į finansinę padėtį. Didelis augalų kiekis pabrėžia, jog šeimininkas mėgsta gamtą.
Mano projektuojama sodyba – L. Vaškevičiaus sodyba, kuri yra Druskininkų savivaldybėje, Diržų kaime.
Druskininkų vardas pirmą kartą paminėtas 1250 m. krikščionių ratraščiuose. Tai buvo mažas kaimelis, kuris garsejo trykštančiais mineraliniais vandenimis. Šiuo metu yra nedidelis miestelis, kuriame gyvena apie 30000 žmonių. Čia nuolat lankosi turistai, nes suteiktos puikios sąlygos pailsėti. Šiuo metu miestelis plečiasi, nes daug kas investuoja pinigus.
Mūsų sodyba įsikūrusi keletą kilometrų nuo miestelio, tad galima puikiai pailsėti ir atsigauti. Netoliese teka Nemunas, gaivus oras, graži gamta ir visa tai, tik mano projektuojamoje sodyboje.

2.2 Informacija apie sodybą

Šeimininkai nuo seno turėjo apleistą sklypą, tik jame nevyko jokie darbai. Visai neseniai sugalvojo įsirengti sodybą, tad šioje sodyboje dar tik vyksta statybų darbai.
Sodyba suprojektuota 60 arų sklype, kuris įsiterpia į ūkininkui priklausantį trijų hektarų sklypą. Jame yra trys nedideli ploteliai miške, du ploteliai pievų ir upelis. Sklypas rytinėje ir pietinėje pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu. Žiūrint pasaulio šalių atžvilgiu, sodyba įsikūrusi gana derlingoje vietoje. Namas stovės pačiame sklypo viduryje. Tai leidžia puikiai išnaudoti esamą žemės plotą. Tai puikiai tinka poilsio zonos įrenginiams su dekoratyviniu vandens baseinu, alpinariumu, gėlėms, bei kr

rūmams ir medžiams augti. Pačioje sklypo pabaigoje, šalia tvenkinio stovės pirtis. Tam bus nutiestas specialus takelis per pievą.
Vandens baseinui yra iškastas giluminis gręžinys.
Priešais sodybą – rytinėje pusėje – pušynas, dar toliau kalva. Sodyba susijungia su keliu, todėl privažiavimas tikrai geras. Rytinė sodybos dalis ribojasi su kaimynais. Tarp jų ribos skirs vieno metro aukščio medinė riba. Šalia kelio bus dekoratyvinė tvora. Tam bus naudojama gyvatvorė.
Vakarinėje kiemo dalyje stovės aliuminio karkaso šiltnamis. Jame bus auginamos daržovės: ridikėliai, agurkai.
Mano manymu sodyba yra tinkamai parinktoje vietoje: šalia puiki gamta, nėra triukšmo, gaivus oras.
Sklypas buvo gana nelygus, todėl buvo puiki proga įsirengti terasas, šlaitus. Tačiau šeimininkai nepanoro viso to palikti ir sklypas buvo išlygintas. Tačiau formuojant šį sklypą buvo paliktas nežymus nuokelis į pietus(3%).
Šioje sodyboje bus gausu įvairių požeminių komunikacijų: elektros kabelis, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynai. Sodybos rytinėje pusėje, žalioje zonoje norima įrengti buitinių nuotekų kanalizacijas, taip pat lietaus vandens surinkimo šulinius. Būtent ši vieta ir yra žemiausia sodyboje, kuri patogi tokiems įrenginiams. Ji yra kiek toliau nuo namo. Tam yra įrengtas ir takelis, kuriuo privažiuos mašina ir bus patogu išvežti. Tad sudarant dendrologinį ir želdinių sodinimo planą iš šių linijų išdėstymą sklype teks atsižvelgti.
Sodyba suprojektuota 60 arų sklype, kuris įsiterpia į ūkininkui priklausantį trijų hektarų sklypą. Jame yra trys ne
edideli ploteliai miško, du ploteliai pievų ir upelis. Sklypas rytinėje ir pietinėje pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu.
Projektuojant ūkininko sodybą į šiuos visus privalumus ir buvo atsižvelkta.
Gyvenamasis namas pritaikytas gyventi keturiems asmenims. Pagrindinis įėjimas į jį yra iš rytų puses.Pirmajame aukšte į pietų pusę suprojektuota virtuvė su valgomuoju, pietų ir pietvakarių pusėje – 41 m.kv. svetainė. Šios, pagrindinės šeimos gyvenimo patalpos, visą dieną bus šviesios, apšviestos saulės. Iš svetainės numatytas išėjimas į vidinio kiemo terasą, kurioje galima organizuoti vakarones.
Rytinėje pastato pusėje,šalia įėjimo yra darbo kambarys. Pro šio kambario ir virtuvės langą matosi priekinis kiemas su įvažiavimu.Tai leidžia pastebėti atvykstančiuosius į sodybą.
Kitos pirmojo aukšto patalpos – koridorius, sanmazgas, rūbinė ir prie namo priblokuotas garažas dviems automobiliams yra į vakarinę ir rytinę puses. Iš garažo galima tiesiai patekti į pirmojo aukšto koridorių.
Pakilę laiptais į namo mansardinį aukštą iš holo, pasukę link pietų, randame pagrindinį miegamąjį. Tai erdvus kambarys, su langais ir stoglangiais į rytų, pietų ir vakarinę puses, rūbinėmis, atskiru įėjimu į vonios kambarį.Į pietvakarius yra išėjimas į dengtą balkoną.
Šalia šio kambario yra erdvus vonios kambarys. Jis skirtas tik šeimos nariams. Jame sumontuota: praustuvas dviems, unitazas, dušas, skalbyklė, sūkurinė vonia. Apvaliame lange sumontuotas vitražas.
Priešingoje holo pusėje yra antras sanmazgas ir du kambariai: vienas šeimos vaikams, kitas -svečiams. Jie taip pat erdvūs ir šviesūs: sumontuoti langai ir stoglangiai. Kiekviename šių kambarių įrengtos drabužinės.
Namui grakštumo ir solidumo suteikia arkiniai langai ir pagrindiniame įėjime išmūrytos kolonos.
Kaip minėjau, gyvenamasis namas suprojektuotas keturių asmenų šeimai. Bet tai erdvus namas, ir vienu metu jame galėtų svečiuotis apie dešimt žmonių. Pagrindinės pirmojo aukšto patalpos – virtuvė su valgomuoju ir svetainė, yra apie 72 m.kv. Papildomai svečius galima apnakvindinti ir 17 m.kv. darbo kambaryje.
Taigi, pirmojo aukšto bendras plotas apie 130 m.kv. Pridėkime 36 m.kv. garažą dviems automobiliams.
Mansardiniame aukšte bendrojo ploto rasime mažiau: trys miegamieji – 84 m.kv., o bendrasis plotas – 109 m.kv.
Taigi, bendrasis namo plotas yra apie 240 m.kv.
Keturių asmenų šeimai tai pakankamai erdvus namas.
Kadangi gyvenamasis namas bus matomas minėto kalno fone, jis turi būti gan aukštas. Pirmojo aukšto auštis yra 2,70 m., (svetainės aukštis 3,00 m.), mansardos aukštis 2,60 m. Visas namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo yra 8,95 m.

Sodybai suformuoti skirtas 60 arų ploto sklypas. Į jį patenkama pervažiavus per upelį tiltu. Kadangi upelis yra apie 1,5 m. žemiau tilto, tiltas suprojektuotas ir pastatytas lenktas. Pervažiavę jį patenkame ant trinkelėmis grįsto pagrindinio kiemo. Kieme važiavimas įrengtas ratu, viduryje -gelių klomba su dekoratyviniu fontanėliu.
Dešinėje namo pusėje įrengta žaidimų aikštelė: krepšinio stovas, smėlio dėžė, suoliukai.
Kairėje pusėje – įvairūs gėlynai, šalia jų suoliukai poilsiui.
Beveik pusę sklypo sudaro vidinis kiemas. Jame pastatytas nedidelis šiltnamis daržovėms arba gėlėms auginti. Kitas šio kiemo plotas suartas ir paruoštas daržovių sodinimui. Jį sudaro apie 8 arai.
Sklypo reljefas nelygus. Nedideli peraukštėjimai siekia iki 80 cm, todėl nemažai vietos palikta vejai.
Šiaurės vakarų sklypo pusėje šiuo metu statomas ūkio pastatas. Jo paskirtis – laikyti naminius gyvulius. Statybos vieta numatyta taip, kad iš pagrindinių kambarių o praktiškai nesimato. Nuo namo jis yra apie 50 m, todėl blogo kvapo nesijaus, o ir vyraujantys vėjai čia yra vakarų ir pietvakarių. Taigi kvapas bus pučiamas nuo gyvenamojo namo.
Šalia sodybai skirto sklypo kasamas tvenkinys, skirtas gyvulių girdymui ir kartu priešgaisrinės paskirties. Tvenkinys 10 m x 30 m.

Statant pastatus ir kasant tvenkinį visi esami želdiniai išsaugomi.

VANDENTIEKIS. Aprūpinti namą geriamuoju vandeniu numatyta iš giluminio gręžinio. Jis įrengtas 30 m atstumu nuo namo į pietų pusę. Gręžinio apsauginėje zonoje jokia veikla nenumatyta, aplink vien veja.
Gręžinio gylis 34 m. Jo apačioje sumontuotas šachtinio tipo siurblys, kuris vandenį pakelia reikiamu momentu, kai namo vandentiekio sistemoje krenta vandens sėegis, įjungia siurblį ir taip pastoviai į namą užtikrinamas vandens tiekimas

.Į namą atitekėjęs s vanduo išvalomas dvigubo valymo filtruose.

Šaltas vanduo tiesiai paduodamas į vandens Čiaupus, o karštas vanduo ruošiamas boileryje. Boileryje vanduo vasarą pašildomas elektra, o žiemą. papildomai pašildomas vamzdynus prijungus prie šildymo sistemos.
NUOTEKOS. Nuotekų tvarkymui įrengti sertifikuoti biologiniai valymo įrenginiai NV-2 tipo. Jie suprojektuoti vadovaujantis sodybos vandens poreikiu. Nuotekų įrenginius sudaro biologinio valymoį[renginys su filtracijos šuliniu ir tarpiniu šuliniu – siurbline, kuris naudojamas kaip mėginių paėmimo šulinys.
Iš valymo įrenginio išvalytos nuotekos išleidžiamos į filtracijos šulinį, iš kurio paskirstomas į gruntą. Nuotekų valymo įrenginiuose susikaupusios atliekos išvežamos į šių atliekų priėmimo įmones.
įrenginio aptarnavimui įrengtas privažiavimas.

ELEKTROS TINKLAI. Elektros energijos tiekimui panaudoti kabeliai, pakloti žemėje. Paskaičiavus nustatyta, kad sodybai optimalus pareikalaujamas elektros galingumas 10 kW. Elektros energiją numatyta naudoti apšvietimui, buitinei technikai, signalizacijai ir įvažiavimo vartų valdymui.
Ant sklypo ribos sumontuotas apskaitos skydas su išjungėjais ir dviejų tarifų elektros apskaitos skaitiklių. Dieninis elektros tarifas skaičiuojamas nuo 6 valandos ryto iki 23 valandos vakaro, ir už vieną kWh mokama 31 ct. Naktinis (ir švenčių dienomis) tarifas skaičiuojamas nuo 23 valandos iki 6 valandos ir už vieną kWh mokama 16 centų.

Štai ir apžvelgėme šiuo metu suprojektuotą ir baigiamą statyti sodybą Dzūkijoje. Iš aprašymų apie namą ir inžinerines komunikacijas sužinome, kad sodyba suprojektuota ir įrengta labai šiuolaikiškai, panaudojant kaimo vietovei priimtinus inžinerinius sprendimus. Apskaičiuoti ir įvertinti ir įrengti vandentiekio tiekimo ir nuotekų valymo tinklai užtikrina gyvenimo komfortą ir nepažeidžia ekologinės pusiausvyros sodybos sklype. Nuotekos išvalomos iki 98%.
Namo šildymo sistema yra viena pažangiausių kaimo vietovėje, nes išvengta bet kokio oro teršimo. Šildymui nenaudojamos taip populiarios kaimo vietovėje malkos ar kitokie degimo produktai, todėl neteršiama atmosfera.
Būtent tai ir įrodo, kad kompleksiniai inžineriniai sprendimai ir leidžia sukurti šiuolaikinę sodybą kurioje gyvenimo komfortas nesiskiria nuo miesto patogumų.
O gal kaime ir geriau?

3 DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Sodybos struktūra ir kelių bei takų sistema

Visi sodybos projektai yra planuojami iš anksto. Tam mums patiems reikia įvertinti savo norus, finansus bei galimybes.
Pirmiausia reiktų sodybą suskirstyti į atskiras funkcines zonas, kad sodybą būtų patogu tvarkyti. Pagrindinės zonos yra: priesodybis , gyvenamoji bei ūkio.
Priesodybis – sodybos veidas, jos reprezentacinė dalis. Jos dydis priklauso nuo atstumo tarp gyvenamojo namo ir gatvės. Norėdami išsaugoti erdvę priesodybyje „ žaliojoje zonoje“ projektuoja želdinius. Šioje vietoje puikiai derėtų kalninės pušaitės. Tai sukurs vizualinį ryšį su aplinka.
Šioje sodyboje priesodybis yra apie 5 – 6m pločio. Jis randasi rytinėje pusėje. Rytais tekančią saulę užstos pušynai. Čia derėtų atsižvelgti parenkant augalus. Taip pat želdinių išdėstymas priesodybyje priklauso nuo įėjimo į namą. Tam tinka „ Pepdula“. Tai neaukintas svyrantis

geltonasis žirnmedis. Gražią kompoziciją padeda sudaryti aukuba japoninė bei horizontaliai besidriekiantis kadagys. Tarp įvažiavimo keliuko ir takelio siūlyčiau pasodinti kadagio
horizontaliojo melsvašakę formą, taip pat įrengti laisvas formas, mėgstančių pusiau paunksmę daugiamečių gėlių grupę. Likusią dalį užsėti veja. Taip turėsime daugiau erdvės sodyboje.
Kitoje pusėje pastato tiktų kamštinkoji svyruoklinė forma. Šalia tumbergo raugerškio raudonlapė forma, o jų nuostabią spalvą pabrėš paprastojo kadagio žemaūgė geltonspyglė. Pati sodybos centrinė dalis skirta gyvenamajai zonai. Ši dalis skirta ne tik poilsiui, bet ir atsipalaidavimui. Čia yra įrengta net krepšinio aikštelė. Taip pat įrengtas baseinas, kuris yra apsodintas dekoratyviniais augalais. Būtinai įrengiamas tinkamas apšvietimas. Apšviečiami takai, poilsio aikštelės, gėlynai, krūmai bei medžiai.
Visų augalų išdėstymas priklauso nuo bendro sodybos plano. Šiame sklype yra daug laisvo erdvės, todėl augalus mes galime išdėstyti kur mums patogu ir atrodo gražu. Visus želdinius reikėtų išdėstyti laisvai, įrengti laisvos formos gėlynus bei vandens baseinėlį. Visi šie elementai puikiai derės ir neatrodys nuobodžiai.
Gyvenamosios dalies pagrindas – takai, atspari trypimui veja. Veja jungia visus sodo elementus į vieną visumą. Takai turi būti įrengti patogiai ir estetiškai.
Ūkinėje zonoje rekomenduočiau įrengti malkinę bei skalbinių džiovinimo vietą. Galima šalia įrengti ir šiltnamį. Ši vieta jam puikiai tiktų.
Garažas jungiasi su namu. Tarp garažo ir vartų turėtų būti pasodinta gyvatvorė, taip pat juodauogio šeivamedžio krūmas. Sodybos šiaurinę dalį rekomenduoju apsodinti obelimis, kriaušėmis, slyvomis, serbentais. Tarp šių medžių turėtų būti 3m atstumas. Taip pat ir nuo tvoros 3m.
Sode numatyta ir vieta ir komposto dėžei. Tam skirta atokesnė bei užpavėsinta vieta. Aplinkai pagyvinti siūlau pasodinti gudobelės grauželinės rožinę pilnavidurę formą, gražiažiedę veigelę, darželinį jazminą, baltuogę meškytę, tarpinę forzitiją. Žydėjimo metu puikiai papuoš sodą bei papildys dekoratyvinių augalu grupę. Nemažą įtaką aplinkai ir jos estetiškumui turi takai bei aikštelė. Daug kas priklauso nuo to kaip mes juos suprojektuosim. Tai turi įtakos išvaizdai bei komfortabilumui. Šia darbai atliekami tik tada, kai atliekame buities teritorinius inžinerinius darbus.
Planuojant kelių ir takų sistemą, visų pirma reikia gerai apgalvoti kaip ir kokiomis kryptimis juos tiesime. Į sklypą įvažiavimas turėtų būti mažiausiai 2,5m. Tačiau šio sklypo įvažiavimas bus 5m pločio.

Takai turėtų pirmiausiai atitikti šiuos kriterijus: funkcionalūs, praktiški, kokybiški bei dekoratyvūs. Juos planuojant reikia atsižvelgti į namus, stilių, aplinką ir naudojamas statybines medžiagas. Visų pirma jie turėtų būti nutiesti į namą, šiltnamį, ūkinį pastatą, pirtį.
Keliais ir takai turi būti patogu naudotis. Geriau kartą gerai ir kokybiškai padaryti, nei po to reiktų perdaryti. Sodyboje siūlau naudoti trinkeles bei plytelių dangas.
Įvažiavimui į sklypą siūlau naudoti plyteles – tai mažiausia naudų reikalaujanti danga. Be to, šia danga gera važiuoti automobiliu. Ji yra tvirta ir patikima.
Įėjimo takelis bei kiti takeliai turėtų būti įrengti naudojant betoninių trinkelių dangą. Ji turėtų būti išklota ant smėlio ir sauso betono pagrindo. Ši danga yra viena iš brangesnių, tačiau jei reik mažai priežiūros ir ji yra ilgaamžė. Ji lengvai nusiplauna, galima nušluoti nešvarumus bei vaikščioti ir važiuoti. Jos gana tvarkingai atrodo ir puikiai derės prie sklypo aplinkos.
Reiktų visų pirma nepamiršti nukasti derlingąjį žemės sluoksnį, o tik tada įrengti takus.
Krituliai ir temperatūrų svyravimai veikia pačią dangą ir jų pagrindą. Gan dažnai jos suyra, kai palyja lietus, nes vanduo suardo jų pagrindą, todėl būtina būtų įrengti nuo stogo lietaus vandens surinkimo šulinėlius, o takams ir keliams suprojektuoti nuolydžius. Be to, takai ir keliai turi turėti išilginį ir skersinį nuolydį. Namas turėtų stovėti lygioje vietoje, kad vanduo nebėgtų ant pamatų ir jų neardytų. Tam numatęs suprojektuoti nuograndas. Taip pat takams ir keliams daromi išilginiai ir skersiniai nuolydžiai.
Šiai sodybai visos medžiagos parinktos pagal šeimininko pageidavimus. Visų takų sistemai reikia nemažai lėšų. Šią takų sistemą reiktų suskirstyti etapais. Takų sistema yra pakankamai paprasta. Ji puikiai dera prie sodybos aplinkos bei želdinių.
Takų sistema šioje sodyboje užima apie 10% teritorijos ploto. Atlikus dangų kieko skaičiavimus reikės: trinkelių – 200 m.kv, betoninių plytelių – 150 m.kv.

3.2 Želdynų kompozicijos ir dendrologinis planas

Visos sodybos įrengimas bei grožis priklauso nuo mūsų pačių fantazijos bei idėjų. Sunku būtų įsivaizduoti sodybą be dekoratyvinių medžių, krūmų, gėlynų. Nors sodo planavimo mados dažnai keičiasi, bet žaliuojantys ir puošiantys mūsų sodybą augalai išlieka. Svarbus vaidmuo kuriant sodybos vaizdą tenka krūmam bei medžiams, juk jie nulemia sodo vertikalią struktūrą.

Druskininkų kraštas pasižymi kaip kraštas turtingas savo miškais bei geromis sąlygomis augti augalams. Visą sodybos grožį ir asortimentą lemia ir šeimininkų pomėgiai. Vidinis gamtos ir grožio pajautimas. Nemažai įtakos sodybos aplinkai turi jos dydis. Kuo sodyba yra didesnė, tuo daugiau mes galime kontroliuoti, kurti jos aplinką bei grožį..
Didelėse sodybose mes galime daigiau panaudoti įvairiausių augalų. Net galime sodinti didelius medžius. Mažesnėse sodybose jau taip laisvai sodinti augalų mes negalime. Reikia nuolat galvoti kaip sutaupyti vietos, kad pasodintume norimus augalus. Juk mums labai svarbu augalija. Augalų dydis bei jų kiekis lemia aplinkos vaizdą bei grožį.
Reiktų sodyboje sodyti kuo daugiau spalvotų augalų, tai tada ir dekoratyviniai augalai atrodo nevienodi. Žemi augalai optiškai praplečia erdvę, smulkialapiai ir reti augalai mažiau riboja erdvę. Mažesni augalai gražiai atrodo didesnių augalų apsuptyje. Augalai, kurie mėgsta erdvines vietas, juos reikėtų sodinti toliau nuo namo, o medžius su šviesia lapija sodinti arčiau pastatų.
Sodyboje augalai turėtų sudaryti želdinių pagrindą bei atlikti tam tikras funkcijas. Jie apsaugo nuo vėjų, dulkių bei karštą vasaros dieną teikia pavėsį. Tačiau augalai atlieka ir estetinę funkciją; mažina stresą, žadina teigiamas emocijas.
Mūsų projektuojama sodyba yra gan didelė, todėl galima sodinti įvairaus dydžio augalus. Žadame sodinti ir gyvatvorę nuo kaimynų bei kelio pusių. Ji puikiai pakeis vielinę tvorą, be to, ir gražiau atrodo nei vielinė tvora. Ja siūlyčiau sodinti viena eile kas 60 cm aukštumais. Labai svarbu tinkamai formuoti nuo pirmųjų pasodinimo metų, tuomet ji puikiai išlaikys formą. Gyvatvorė puikiai dera prie viso sklypo aplinkos. Be to, ji veisli išlieka ištisus metus.
Pietrytinę sklypo dalį siūlau apsodinti keletu dekoratyvinių augalų grupe. Šis derinys turi nemažai funkcijų. Visų pirma pridengs sklypo kampą, bus matomas gražus vaizdas pro langus. Tam tiktų spygliuočiai: kalninė pušis, europinis kukmedis, kurių fone puikiai išsiskirs žydintis migdolas keružiais, bei klevas praktiškasis. Šis augalas užauga 1 m aukščio. Jo lapai vasaros metu būna žali, o rudenį oranžiniai. Puikus derinys tarp augalų yra kalninė pušis ir europinis kukmedis. Šio augalo siūlyčiau sodinti tris vienetus, kad atsiskleistų visas jo grožis. Putinas paprastasis taip pat priskiriamas prie tų medžių, kurie iš tiesų puošia sodybą. Efektyviai atrodo žydėjimo, derėjimo metu ir rudenį, kai lapai nusidažo įvairiausiais atspalviais: nuo geltonos iki oranžiniai raudonos spalvos.
Netoli tvoros reiktų pasodinti ir kalninę pušį, žirniavaisį puskiparisį, taip pat klevą. Šie augalai žaliuoja ištisus metus, todėl jie vadinami visžaliais.
Kitus augalus derėtų sodinti kiek toliau nuo šios augalų grupės. Juos galėsime matyti pro terasos ir namo langus. Todėl šių augalų grupę reiktų kiek paįvairinti. Pats didžiausias šios grupės augalas yra lanksvūnė medinė. Šalia šio augalo galime pasodinti plaštakiškąjį klevą. Atėjus rudeniui, jo lapai taps skaisčiai raudonais. Ortenzija šviesioji sužydės rudenį ir taps ryškia sodybos karaliene, o tarpinė forzitija viena iš pirmųjų pražysta apie pavasarį. Šioje augalų grupėje derėtų pasodinti ir lėtai augančių klevų.
Arčiau garažo turėtų būti kita augalų grupė. Čia buksmedžiai bus tarsi fonas geltonai žydintiems sidabrakrūmiams, o pastarieji atkartos vakarinės tujos gelsvašakės formos spalvas.
Dar vieną augalų grupę rekomenduoju sodinti šalia vandens baseino. Šioje vietoje puikiai derėtų svyrantis augalas. Tam tiktų japoninis maumedis, kaukazinis zadodendras bei damerio kaulenį. Kai įsirengsime alpinariumą, tai jį galėsime papuošti žemaūgiais visžaliais lapuočiais krūmais.
Tarp jų galime pasodinti daugiametes žemaūges gėles. Čia puikiai tiks paprastojo kadagio koloniška forma, horizontaliojo kadagio melsvašakė ir besidriekiančios formos, paprastosios gėlės bei kalninė žemaūgė pušis, vakarinės tujos gelsvašakė. Lapuočiai iš tiesų puikiai papuoš spygliuočių kompozicijų žiedais, vaisiai ir neapsakoma lapų spalva. Mano manymu reiktų sodinti šiuos lapuočius: keružinį migdolą, tunbergo raugerškio raudonlūpę formą, lamerio kiaulenį, tyrulinę eriką bei jos baltažiedę formą, fortūno ožekšnį.
Bet nepamirškime pasodinti ir pavienių augalų. Jų sodinti be galo tai nereikėtų. Siūloma sodinti tik ten, kur norime matyti gražų vaizdą.
Sodinant soliterą siekiama išryškinti medžio grožį, panaudoti jį kaip kompozicinį centrą. Ne visi medžiai turi tiesų kamieną, bet čia ne bėda. Jie kuo puikiausiai tinka ir prie tiesius kamienus turinčius medžius. Tad mes galime drąsiai sodinti paprastąjį lazdyną. Prie šiltnamio siūlau pasodinti darželinio jazmino krūmą. Stebint pro virtuvės langą matysim paprastojo putino stambiažiedę formą.
Visų pirma aš rinkdamasis šiuos augalus atsižvelgiau į jų formas bei dekoratyvines savybes. Tam stengiausi parinkti tokius augalus, kurie žydėtų ir puoštų sodybą ištisus metus. Nemažai įtakos turėjo ir kitos savybės: temperatūra, oro užterštumas, dirvožemio struktūra bei vėjo kryptis. Šioje sodyboje vyrauja gana ramūs vėjai, todėl galime sodinti ir jautresnius augalus. Tai būtų eigelė, puskiparisis.
Didžiausias mūsų noras, kad sodyba mus džiugintų visais metų laikais. Visų pirma turėtų veisti kuo įvairesnis augalų asortimentas. Net ir spygliuočiai be abejonės puikiai dera. Vasaros akcentai:
žiedai, augalų kompozicijos, vandens telkinys – slepiasi po sniegu. Žiemos metu patraukia dėmesį
spygliuočiai. Juk žiemą visur balta, o šie augalai būna žalios spalvos ištisus metus. Tačiau net jie vieni puošia sodybą. Yra ir augalų, kurie net tokiu metų laiku džiugina dekoratyviomis uogomis. Vaisiais ir sėklomis pasipuošia rymo putinai, raugerškiai, gudobelė, kauleniai, raganės. Lapuočius medžius ir krūmus puošia dekoratyvi žievė. Tačiau man asmeniškai gražiausia baltoji sedula raudonomis šakelėmis.
Planuojant sodybos projektą reiktų atsižvelgti ir į metų laikus, kaip jis atrodys. Reiktų nepamiršti ir tai, kad šaltomis žiemomis jie gali nušalti ar jų žieves apgraužti kiškiai. Reiktų apsirūpinti jų apsauga.
Tačiau šioje sodyboje augalai parinkti tokie, kurie nebijo šalčio, o tai negadins bendro sodybos vaizdo. Projektuodamas šį sklypą, aš atsižvelgiau, kad ištisus metus mus džiugintų sodyboje augantys augalai. Tam reikėjo atsižvelgti į keletą faktų: kad vyrautų viena rūšis, o ją kita papildo ir t.t. turėjo derėti spalvos ir forma, taip pat neišrankius ir šalčio nebijančius augalus.
Šioje sodyboje norėčiau pabandyti ir vertikalų apželdinimą. Tai iš tiesų labai gražu ir puošnu. Be to, tai priartina bei sujungia su aplinka statinius. Jie sudaro dideles žalias plokštumas ir ant žemės užima nedaug vietos. Laipiojantys augalai atlieka net keletą naudingų funkcijų: sumažina dulkių kiekį ant namo ir drėkina orą. Vijokliai puikiai tinka pergolei, atraminei žiemutei, pavėrizei. Tad aš sugalvojau jais ir uždengti ir papuošti.
Vijokliniai augalai puikiai „lips“ tada , jei pastatysime ažūrinę sienutę. Tam reikės: medienos, akmens ir metalo. Sienutę reiktų tvirtai pritvirtinti prie pastato sienos, kad neišverstų vėjas.

Šiame projekte siūlyčiau prie pavėsinės rengti treliažą ir jį apželdinti vijokliniu augalu – margalape aktinidija. Tai puikiai laipiojantis augalas. Jis dengs pavėsinės pietinę dalį. Jis puikiai papuoš pavėsinę ir apsaugos nuo kaitrios vasaros saulės. Be to, šis augalas net veda valgomus vaisius.
Šiaurinę namo sieną galima būtų apželdinti penkialapiu vinvyčiu. Šis augalas puikiai pakenčia pavėsį, o rudenį būna labai dekoratyvūs.
Paprastąjį apinį rekomenduoju sodinti prie lauko židinio iš pirties sienos.
Prie terasos esančios pergolės siūlau pasodinti žakmano raganes. Šiltuoju metų laiku ji pražys ir ši žydinti sienelė pridengs nuo gatvės. Tačiau tai saulei jautrios gėlės. Jų šaknis reikia dengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tačiau stiebams reikia saulės.

Kiekvienas turėtų mokėti pasodinti augalą. Tai turi didelę įtaką augalui. Nuo to ir priklauso ar augalas augs ar ne. Jei augalas sodintas konteineryje, tai sodinimo duobutė turi būti ganėtinai gili, kad pasodinus augalą viršutinė žemės gniužulo dalis būtų 3 cm žemiau už dirvos lygį. Duobės plotis turėtų būti apie 10 cm, nes dar pilsis žemės mišinio sluoksnis. Šio mišinio storis apie 3 cm. Jei augalas plikomis šaknimis, tai duobutė kasama ganėtinai gili, kad pasodinus augalą jis būtų žemės lygio arba net žemiau jo. Duobė turėtų būti platesne nei augalo šaknų plotis, kad laisvai išsidėstytų. Šaknys nukreiptos į viršų negali būti, nes augalas neaugs. Geriau jau jas patrumpinti. Pasodinus augalą reiktų jį pririšti, kad vėjas jo neišverstų.
Pasodinus augalą jį nuolat reikia prižiūrėti: laistyti, genėti, apsaugoti žiemą nuo pavojų.

3.3 Mažoji architektūra

Mažąją architektūrą padeda formuoti medžiagos, kurios naudojamos jų konstrukcijoje. Ji padeda formuoti želdinių estetinį vaizdą, tačiau didelės įtakos nedaro. Augalus reikia derinti prie aplinkos. Jie atlieka keletą gan reikšmingų funkcijų: apsaugo, dengia bei estetina.
Treliažas – tai gan nedidelė, ažūrinė sienutė, vijoklinių augalų atrama. Juo galima atskirti vieną sodybos dalį nuo kitos, kurti užuovėją, pridengti poilsio kampelį. Jų konstrukcija yra paprasta. Juos galima padaryti iš akmens, vielos, geležio ir medienos.
Šioje sodyboje rekomenduoju treliažą įrengti prie pavėsinės ir pirties. Šiose vietose tiktų medinės konstrukcijos, nes šie pastatai yra mediniai. Čia jie puikiai derės. Mediniams stulpeliams prie medinio pagrindo pritvirtinti įtaisomi mediniai įdėklai, kad įtvirtintas stulpelis nesiliestų su betonu. Medinių treliažų ir pergolių detales geriau palikti nedažytas – tik galima medį impregnuoti ir, kad padidėtu atsparumas impregnuoti dervomis.

Šioje sodyboje mes nepamiršome įrengti ir vandens. Tai neatsiejamas dalykas sodyboje, kurioje yra begalė augalų. Vanduo suteikia daug romantikos ir suteikia sielai ramybės.

Taupant lėšas, baseiną siūlyčiau įrengti pigesnėmis medžiagomis. Dugną siūlau iškloti gruntu, o po to ant jo plėvelę. Tai speciali plėvelė, kuri yra atspari ir tvirta. Ji padeda taupyti pinigus ir leidžia vandens telkiniui suteikti norimą formą. Plėvelė gaminama iš PVC. Ji atspari ultravioletiniams spinduliams, šalčiui ir neplyšta. Tačiau nors ir tvirta ši plėvelė, vis dėlto reiktų gruntinį dugną kruopščiai išvalyti, nes aštrūs dalykai gali pradurti plėvelę. Šios plėvelės storis 1 mm.
Vandens telkinį įrengti nesudėtina. Pirmiausia reiktų įsitikinti ar aukščiai lygūs. Tam reikalingas gulsčiukas. Iš dugno išrenkami visi aštrūs daiktai. Po to pilama 10 cm smėlio, durpių, smulkaus
žvyro sluoksnis. Tada išklojama sintetiniu vatinu ir ant viršaus klojama plėvelė, maždaug 30 cm įleidžiamam ant duobės kraštų. Tuomet apskaičiuojama kiek reikės plėvelės mūsų vandens telkiniui.
Po to pilame lėtai vandenį. Tada plėvelė gerai priglunda prie dugno ir kraštų. Plėvelės kraštus reikia užmaskuoti, kad jie nesimatytų, nes gadina vaizdą.
Tokiu būdu baseinas iš tiesų bus tvirtas bei patikimas. Netgi galima palikti žiemoti augalus, jei baseinėlis nėra seklus, plėvelės garantinis laikas, daugiau kaip 10 metų. Kad baseinėlis atrodytų tikroviškesnis bei gražesnis reikia jį apželdinti augalais. Augalus reikėtų pasirinkti pagal baseino dydį, gylį bei aplinką.
Vandens telkinio pakraštį rekomenduoju apdėti akmenimis. Čia galima pasodinti keletą augalų. Puikiausiai tam tiktų gėlynas. Jis puikiai derės prie vandens.
Lietuvoje oras nuolat kinta bei labai nepastovus. Ištisas dienas vasaros metu gali lyti, o po to vėl ištisas karštis. Todėl šioje sodyboje siūlau įrengti pavėsinę.
Ji turėtų būti iš šviesios medienos, ažūrinė. Jos įrengimui naudojamos gan nebrangios ir patogios medžiagos. Jos turėtų būti ( 10x10cm) su akmeniniu cokoliu (cokolio aukštis 15 cm) puoštas skaldytu akmeniu.
Stogas – vienšvaistis, iš organinio stiklo. Taip pat įrengiamas vamzdis, kad lyjant lietui surinktų vandenį. Jis tekės tiesiai ant dirvos ir ją sugers.
Grindys turėtų būti medinės. Tam tiktų 12 – 13 cm pločio ir 3 – 4 cm storio lentos. Naudojama pušies mediena, būtinai impregnuojama. Šalia pavėsinės puikiai derėtų židinys. Šiltais vasaros vakarais visada malonu pasėdėti su gera kompanija, išgerti alaus. Tačiau ne taip parasta jį įrengti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reiktų pirmiausia padaryti, kad jis gerai trauktų dūmus, nes priešingu atveju – dūmins. Norint to išvengti, reikėtų laikytis tam tikrų reikalavimų. Židinys turėtų stovėti gan atviroje vietoje. Jis turėtų būti įrengtas iš patikimų medžiagų, kad ilgai tarnautų. Kintant oro sąlygoms, židinys gali pradėti irti. Visų pirma reikia dūmtraukyje įrengti stogelį. Poilsio aikštelei gražią išvaizdą padės sukurti tam tikri lauko baldai. Tam reiktų pasirinkti savo mėgiamą stilių. Mediena tinka prie bet kokios dangos. Gražiai paruošta mediena tinka prie visų dangų. Ji skleidžia daug jaukumo ir šilumos aplinkai. Mediniai baldai turėtų būti pagaminti tik iš kietos dangos, apdoroti bei impregnuoti specialiomis medžiagomis. Šiam reikalui puikiai tinka pušis. Ji nėra brangi, be to, puikiai paruošiama. Tam tinka ir ąžuolas, tačiau jis kiek brangesnis. Ši medžiaga yra ilgaamžė, todėl ją patarčiau naudoti lauko baldams. Ją galima pavadinti net elegantiška.
Šalia pavėsinės planuoju įrengti specialias dėžes, į kurias būtų patogu susidėti reikalingus įrankius. Netoli pavėsinės reiktų įrengti ir suoliuką. Jis puikiai tiktų pasėdėti šiltais vasaros vakarais.
Aplink suoliuką galima pasodinti keletą augalų. Šioje vietoje tikrai derėtų
Prie šiltnamio derėtų pasodinti aromaterapijos darželį. Kadangi vasarą Lietuvoje vyrauja šilti vėjai, jos čia puikiai derėtų. Nepamirškime pasodinti prieskoninių ir vaistinių žolelių. Šie augalai iš tiesų naudingi, tad mums nereikės jų pirkti. Tarp šių augalų galima įdėti skaldyto akmens, nes jis puikiai dera šalia augalų.
Mano planuojamoje sodyboje didelės įtakos turi tvora, nes sodybą riboja su keliu. Jos medžiagos, spalvos turi derėti prie namo. Tam mes naudojame baltų, mūrytu plytų stulpelius, kurių aukštis (130 cm). Į žemę dar įkasta apie (50cm) ir lauko akmenų cokoliu (30cm). Cokolis suteikia stulpams stabilumo bei patvarumo. Viršuj stulpelio daroma „kepurė“. Ji yra iš skardinių čerpių, kuri apsaugo stulpelį nuo lietaus bei puošia. Stulpo plotis apie (40cm). Tarp jų plotis (2m), o tarp medinių stulpelių (50cm). Tvoros aukštis virš žemės lygio (120cm).
Įrengti tvorą nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tokiai tvorai reikia gauti architekto patvirtintą tvorą, kaimynų sutikimą, kuriame reikia nurodyti tvoros tipą, aukštį ir vietą.
Tvoroje įrengti 3,5m pločio vartai. Jie pagaminti iš medienos. Per tokius vartus bus patogu įvažiuoti bet kokiam automobiliui, nes jie yra pakankamai platūs.
Mūsų projektuojamoje sodyboje įrengtas šiuolaikinis apšvietimas. Tai ne tik gražu, bet ir saugu bei jauku. Čia visi takeliai, vartai, laiptai bei įėjimas į namą yra apšviesti. Be to, nepamiršau įrengti ir šalia baseino, kad naktį matytųsi vanduo ir, kad niekas neįkristų. Apšviesti augalai iš tiesų naktį puikiai dera prie aplinkos. Šis dalykas buvo suplanuotas iš anksto. Pirmiausiai buvo nubraižytas planas ir suplanuoti darbai eilės tvarka. Buvo samdomi šį darbą išmanantys specialistai.
Naktį apšviesti augalai turi būti privalomi, nes suteikia daug žaismingumo, šešėlių žaismo. Šviestuvai augalus daro matomus naktį, bet kartu į visiškai nepanašius į matomus dieną. Tinkamai apšviestoje sodyboje visada malonu naktį pasivaikščioti, kur be jų aplinka atrodytų niūri ir tamsi. Tarsi augalai ir šviestuvai vieni kitus papildo, apšviestų augalu siluetai sušvelnėja, suteikia gėlynams spalvotų kitimų. Mano nuomone tinkamai apšviesta sodyba dar įspūdingiau atrodo naktį negu dieną.

Šviestuvai nakties metu turėtų būti matomi arčiau žemės, o dieną – tarsi jų ir visai nebūtų.
Nepamirškime įrengti ir tokių šviestuvų, kurie įsižiebtų ir mums vaikštant. Tam naudojami judesius fiksuojantys šviestuvai.
Tai labai patogu prie įėjimo į namą ar garažo. Be to, mums nereikės ieškoti jungiklio, sutaupoma elektros bei įspėjama apie kito žmogaus apsilankymą.
Lauke įrengta apšvietimo sistema turi būti saugiai įrengta, juk ja teka elektra. Todėl visos medžiagos ir prietaisai turėtų būti pritaikyti naudoti ištisus metus bei ilgaamžiai. Kabelis turėtų būti įdėtas į sintetinį vamzdelį bei įkastas 50 cm gylyje. Jis turėtų nemaišyti lauko darbams. Tiesiant kabelius. Posūkiai turėtų būti 90 laipsnių kampu, dėžutės nelaidžios vandeniui, o rozetės su pakeliamais aukštyn dangteliais.
Aš norėčiau įrengti tokį apšvietimą, kuris pats automatiškai įsijungtų nustačius tam tikrą funkciją. Tačiau ir šioje vietoje nederėtų pamiršti saugumo.

Nereiktų pamiršti įrengti paukščiam inkilų bei lesyklėlių medžiuose. Tai taip pat priskiriama prie dekoratyvinių sodo elementų. Jie puikiai derės prie medžio formų, be to, sodybai suteiks jaukumo. Įdomiai atrodo pavienėmis arba grupelinėmis grupelėmis sustatytos keraminės ar terakotos vazos. Į jas galima sodinti mums mielus augalus arba palikti tuščias.
Aš šiose vazose norėčiau pasodinti išskirtinius augalus, kurių nerasime sodyboje. Tam tinka – fuksijos, nes jos nedera su kitais augalais, todėl mes čia jas ir pasodinsime. Tuščias vazas reiktų išdėlioti taip, kad išryškėtų jų formos, medžiaga ir faktūra. Tam tiktų, kad ir veja ar baseino kraštas. Šie vazonai nėra atsparūs šalčiui, todėl žiemą derėtų nunešti į šiltesnę patalpą, o pavasarį vėl pastatysime mums mieloje vietoje. Pas mus sodyboje planuojama įrengti ir šuns voljerą. Jis turėtų būti arčiau namo. Šuo veikiai matys kas atėjo pas mus bei perspės. Karštą vasaros dieną jam bus reikalingas pavėsis, todėl namas jam suteiks pavėsį.
Voljero tvora yra metalinė. Būda šiek tiek pakelta nuo žemės, kad nepradėtų pūti dugnas. Ji taip pat turėtų būti apšildyta bei atitikti šuns dydį. Landa nukreipta į ta pusę, kurią saugo. Būda turėtų būti didesnė, nes sodybos šeimininkai planuoja laikyti didelį šunį.
Sodybos paįvairinimui planuoju įrengti iš akmenų sukrautą sienutę, kuri suteiks šviesos bei jaukumo. Tam tiks natūralūs lauko bei skaldyti akmenys. Ja planuoju atskirti ūkinę nuo gyvenamosios dalies. Ji bus apie 60 cm aukščio bei 1 m pločio pagrindas. Viršuje padarysime susiaurėjimą iki 60 cm. Tarpuose reiktų įpilti žemės su moliu, kad būtų ryškesnė ir ilgiau tarnautų. Susidariusią tuštumą tarp abiejų eilių užpildome po statybų likusiu laužu ar žvyru sutankinti. Viršutinis sluoksnis turi būti užpiltas gera žeme, kad ir augalai augtų ir būtų laidus vandeniui.
Augalus galime sodinti daigais arba tiesiog pasėti. Tam tiktų pasodinti alpinius augalus. Jie puikiai pakelia saulę, pavėsį bei sausrą. Čia puikiai tiktų damerio kaulenis. Jis yra tvirtas augalas, kurio net vėjas neišvers. Galime pasodinti perkūnropes, laibelį bei daug kitų.
Sodyba suprojektuota 60 arų sklype, kuris įsiterpia į ūkininkui priklausantį trijų hektarų sklypą. Jame yra trys nedideli ploteliai miško, du ploteliai pievų ir upelis. Sklypas rytinėje ir pietinėje pusėse yra atviras, vakarinėje užsibaigia 18 metrų aukščio mišku apaugusiu kalnu.
Projektuojant ūkininko sodybą į šiuos visus privalumus ir buvo atsižvelkta.
Gyvenamasis namas pritaikytas gyventi keturiems asmenims. Pagrindinis įėjimas į jį yra iš rytų puses.Pirmajame aukšte į pietų pusę suprojektuota virtuvė su valgomuoju, pietų ir pietvakarių pusėje – 41 m.kv. svetainė. Šios, pagrindinės šeimos gyvenimo patalpos, visą dieną bus šviesios, apšviestos saulės. Iš svetainės numatytas išėjimas į vidinio kiemo terasą, kurioje galima organizuoti vakarones.

Rytinėje pastato pusėje,šalia įėjimo yra darbo kambarys. Pro šio kambario ir virtuvės langą matosi priekinis kiemas su įvažiavimu.Tai leidžia pastebėti atvykstančiuosius į sodybą.
Kitos pirmojo aukšto patalpos – koridorius, sanmazgas, rūbinė ir prie namo priblokuotas garažas dviems automobiliams yra į vakarinę ir rytinę puses. Iš garažo galima tiesiai patekti į pirmojo aukšto koridorių.

Pakilę laiptais į namo mansardinį aukštą iš holo, pasukę link pietų, randame pagrindinį miegamąjį. Tai erdvus kambarys, su langais ir stoglangiais į rytų, pietų ir vakarinę puses, rūbinėmis, atskiru įėjimu į vonios kambarį.Į pietvakarius yra išėjimas į dengtą balkoną.
Šalia šio kambario yra erdvus vonios kambarys. Jis skirtas tik šeimos nariams. Jame sumontuota: praustuvas dviems, unitazas, dušas, skalbyklė, sūkurinė vonia. Apvaliame lange sumontuotas vitražas.

Priešingoje holo pusėje yra antras sanmazgas ir du kambariai: vienas šeimos vaikams, kitas -svečiams. Jie taip pat erdvūs ir šviesūs: sumontuoti langai ir stoglangiai. Kiekviename šių kambarių įrengtos drabužinės.
Namui grakštumo ir solidumo suteikia arkiniai langai ir pagrindiniame įėjime išmūrytos kolonos.

Kaip minėjau, gyvenamasis namas suprojektuotas keturių asmenų šeimai. Bet tai erdvus namas, ir vienu metu jame galėtų svečiuotis apie dešimt žmonių. Pagrindinės pirmojo aukšto patalpos – virtuvė su valgomuoju ir svetainė, yra apie 72 m.kv. Papildomai svečius galima apnakvindinti ir 17 m.kv. darbo kambaryje.
Taigi, pirmojo aukšto bendras plotas apie 130 m.kv. Pridėkime 36 m.kv. garažą dviems automobiliams.
Mansardiniame aukšte bendrojo ploto rasime mažiau: trys miegamieji – 84 m.kv., o bendrasis plotas – 109 m.kv.
Taigi, bendrasis namo plotas yra apie 240 m.kv.
Keturių asmenų šeimai tai pakankamai erdvus namas.
Kadangi gyvenamasis namas bus matomas minėto kalno fone, jis turi būti gan aukštas. Pirmojo aukšto auštis yra 2,70 m., (svetainės aukštis 3,00 m.), mansardos aukštis 2,60 m. Visas namo aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo yra 8,95 m.
Sodybai suformuoti skirtas 60 arų ploto sklypas. Į jį patenkama pervažiavus per upelį tiltu. Kadangi upelis yra apie 1,5 m. žemiau tilto, tiltas suprojektuotas ir pastatytas lenktas. Pervažiavę jį patenkame ant trinkelėmis grįsto pagrindinio kiemo. Kieme važiavimas įrengtas ratu, viduryje -gelių klomba su dekoratyviniu fontanėliu.
Dešinėje namo pusėje įrengta žaidimų aikštelė: krepšinio stovas, smėlio dėžė, suoliukai.
Kairėje pusėje – įvairūs gėlynai, šalia jų suoliukai poilsiui.
Beveik pusę sklypo sudaro vidinis kiemas. Jame pastatytas nedidelis šiltnamis daržovėms arba gėlėms auginti. Kitas šio kiemo plotas suartas ir paruoštas daržovių sodinimui. Jį sudaro apie 8 arai.
Sklypo reljefas nelygus. Nedideli peraukštėjimai siekia iki 80 cm, todėl nemažai vietos palikta vejai.
Šiaurės vakarų sklypo pusėje šiuo metu statomas ūkio pastatas. Jo paskirtis – laikyti naminius gyvulius. Statybos vieta numatyta taip, kad iš pagrindinių kambarių o praktiškai nesimato. Nuo namo jis yra apie 50 m, todėl blogo kvapo nesijaus, o ir vyraujantys vėjai čia yra vakarų ir pietvakarių. Taigi kvapas bus pučiamas nuo gyvenamojo namo.
Šalia sodybai skirto sklypo kasamas tvenkinys, skirtas gyvulių girdymui ir kartu priešgaisrinės paskirties. Tvenkinys 10 m x 30 m.

3.4 Gėlynai, jų priežiūra bei įrengimas

Daugelis mūsų savo sodyboje svajoje įsirengti įspūdingą gėlyną. Tam neužtenka vien noro, tad šioje sistemoje yra dar keletas būtinų dalykų norint įsirengti gėlyną. Aš ir nutariau plačiau apie šią sritį pakalbėti.
Gėlynas yra vienas iš pagrindinių dalykų, suteikiančių džiugesį mums bei aplinkiniams.
Norint įrengti gražiai atrodantį gėlyną, reiktų atsižvelgti į gėlių aukščių skirtumą, habitą, faktūrą, spalvą bei, kad vienos gėlės derėtų su kitomis.
Visų pirma reiktų atsižvelgti į dirvožemio sudėtį, klimato sąlygas, gėlynui tinkamą vietą ir tik tada galima galvoti kaip įrengti gėlyną.
Šiame projekte nutariau įrengti tris daugiamečių gėlių gėlynus, kurie užims apie 38 m.kv plotą.
Mano projektuojamos sodybos priesodybis yra gan pavėsingas, todėl čia reiktų įrengti pavėsį mėgstančių augalų sodybą, tad parinkau gėles. Čia tiktų pasodinti melsvės, alpinė neužmirštuolė, dailieji auskarėliai, viendienės. Tai iš tiesų šios gėlės papuoš kiekvieną sodybą.
Kitas gėlynas puikiai tiktų šalia vandens baseino. Šios gėlės turėtų būti atskirtos skarda, kuri įkasta į žemę, kad augdamos jų šaknys nesuplėšytų plėvelės.
Šis gėlynas gan laisvo formos. Čia tiktų pasodinti viksvas, melsves, vilkdalgius, vandens lelijas.
Galima pasodinti žemaūgių lapuočių ir spygliuočių, taip mūsų gėlynas atrodys kiek išskirtinis.
Alpinariumą reiktų įrengti saulėtoje vietoje, kad pasodinti augalai nuolat būtų apšviesti saulės. Tam reiktų sukasti kalvelę.
Alpinariumas turėtų būti apie 50 – 60 cm aukščio. Ant suformuotos kalvelės pilamas 10 cm žvyro arba skaldos sluoksnis, o ant jo dar 5 cm stambiagrūdžio smėlio, tada paruošiamas dirvožemis ir viskas sutrombuojama. Kuo gražiau ir įvairiau išdėstysime akmenis, tuo atrodys tikroviškiau.
Apačioje reiktų dėti didesnius, o viršuje – mažesnius. Reiktų dėti vienos rūšies akmenis, tačiau paįvairinimui skirtingo dydžio. Akmenis reikia gerai suspausti ir palieti dirvą. Žemės tręšti nereik, nes kitu atveju augalai pradės smarkiai augti. Alpinariume turėtų būti keleto skirtingų mišinių žemė, nes vienoje auga geriau augalai nei kiti.
Šiam gėlynui aš skyriau didesnį plotą, todėl galime pasodinti daugiau įvairesnių gėlių, todėl jas galima sodinti tarp žemaūgių spygliuočių ir lapuočių medžių. Lapuočiai krūmai taip pat gana ilgai puošniai žydi. Kai kurie iš jų net vaisius veda. Tai suteikia dar daugiau mūsų teritorijai žavesio.
Alpinariumui skirtus augalus reiktų sodinti anksti pavasarį. Krūmams palankiausias mėnuo – balandis, daugiametėms gėlėms – gegužė, o rudenį – svogūninėms gėlėms.
Pirmiausia reiktų sodinti nedidelius medelius.
Mūsų alpinariumui tiktų šios gėlės: sidabrinis laibelis, alpinis vaistutis, pajūrinė gvaizdė, darželinė aubretė, karpatinis katilėlis, plačiavainikis snaputis, rudeninį vėlyvį, pavasarinį kreką, ylalapį flioksą.
Gėlynams ruošti vietą bei dirvą reiktų rudenį arba pavasarį. Tai priklauso nuo mūsų pačių, kada mes norėsime sodinti gėles. Vienu metų laiku reiktų ruošti ir parengti dirvą, o kitu – jas sodinti. Daugiametėms dirva ruošiama maždaug iki 40 cm gylio. Pirmiausia reikia gerai sukasti, išrinkti šiukšles, išlyginti gruntus ir sulyginti paviršių. Tada jau galime pradėti sodinti mūsų pasirinktas gėles.

Gėlyno pakraščiai turi būti žemiau nei pati gėlyno žemė. Gėlėms sodinti duobutės kasamos negilios bei pripilamos vandens. Laukiame kol susigeria vanduo, o tik po to sodiname daigus. Apsodinus visus gėlynų plotus, išlyginamas dirvos paviršius ir apmulčiuojamas. Baigus darbus, reiktų aptvarkyti aplinką bei įrankius sudėti į specialią sandėliavimo patalpą.
Daugiametės gėlės prigyja maždaug per 8 – 10 dienų. Būtent tiek laiko mes privalome jas nuolat laistyti bei mulčiuoti. Šie darbai pagerina ir augimo sąlygas. Mulčiuotoje dirvoje daug geriau laikosi vanduo bei ne taip greitai ir gausiai auga piktžolės. Be to, augalai, kurie rudenį užpilti mulču, geriau žiemoja.
Daugiametės gėlės gyvuoja net keletą metų, todėl tam reikia daug laisvo vietos, o vienmetės mažai.
Augalo augimo greitis ir grožis priklauso nuo to, kokios jo augimo sąlygos. Tam turime prieš sodinant juos patręšti. Tačiau kai laistome tada ir galime patręšti. Jauniems augalams reikia azoto,
kalio ir fosforo. Prieš augalų žydėjimą reikia tręšti vien kalio ir fosforo trąšomis.

3.5 Veja, jos įrengimas bei priežiūra

Veja – tai žemės plotas, žmogaus apsėtas specialiu mišiniu. Tai puikus elementas kiekvieno sodyboje, jei tik ji tinkamai įrengta ir nuolat prižiūrima. Veja turėtų būti ištisa, nes padalinta į keletą plotų ji ne taip vaizdžiai atrodo. Ją galima puikiausiai derinti su mažais krūmais, gėlėmis. Tai lyg žalias kilimas, puošiantis mūsų projektuojamą sodybą. Veja ne tik puošia, bet ir atlieka dar keletą funkcijų. Visų pirma sanitarinę – higieninę reikšmę: sulaiko dulkes, keičia temperatūrą bei drėgmę, valo orą.
Pirmiausiai reiktų paruošti dirvą. Joje turėtų būti išrinkti aštrūs daiktai, akmenys, šiukšlės. Turime ją suarti, išlyginti. Atlikus šiuos darbus, dar vieną mėnesį dirvą turime palikti susigulėti, o tik po to galime sėti veją.
Pasėjus reiktų ją palieti kol pradės augti piktžolės. Tačiau šie augalai mūsų vejos tikrai nepuošia, todėl reikėtų juos išrauti. Tik tada mūsų pasėtai vejai niekas netrukdys augti. Jeigu žemė nėra drėgna, o smėlinga, tai reiktų įterpti mėšlo ar kompostinių durpių.
Dirvožemį reiktų kartą pervoluoti. Tik tada pamatysime visus nelygumus, kuriuos turėsime panaikinti tada, kai užpilsime ant nelygumų žemės ir vėl pervoluosime.
Veją geriausiai sėti liepos ir rugsėjo mėnesiais. Šis metų laikas yra palankiausias, nes būna dažni lietūs ir ne taip greitai ir gausiai auga piktžolės. Veja auga gan greitai ir iki rudenio suspėja užaugti bei sutvirtėti.
Mūsų sklypas yra gan nemažas, tad nutariau jį suskirstyti į keletą plotelių po 8 kvadratinius metrus.
Ant kiekvienos pakuotės yra parašyta kiek sėklų turime berti į 1 kvadratinį metrą. Reiktų nepamiršti ir papildomai įsigyti sėklų mišinio tuo atveju, jeigu nesudygtų ar užsėti išplikusias vietas.
Veja – tai žolė, kuri mėgsta saulę. Tad jos sėti nereiktų po medžiais ar krūmais. Tokiose vietose pradeda augti samanos. Tam yra skirtos specialios vejos, kurios puikiai vešli pavėsyje. Vejos ribos turėtų būti atskirtos nuo kitų architektūrų tam, kad būtų patogiau ją nupjauti.
Jei jau atlikome darbus ir nutarėme sėti veją, tai reiktų pasirinkti nevėjuotą dieną, nes kitaip
vėjas išvartys sėklas. Berti reiktų kartą skersai ir kartą išilgai. Pasėtą veją reiktų nuvoluoti, o po to dar ir sumulčiuoti. Mulčas sumažina drėgmės garavimą iš dirvos, apsaugo sėklas nuo vandens ir vėjo bei atlieka dar keletą funkcijų.
Volas turėtų būti apie 50kg svorio, kad žemė gerai būtų vulčiuojama, nes kitu atveju sėklos lieka paviršiuje.
Dirva turėtų būti vidutinio drėgnumo. Jei dirva yra per šlapia, tai voluojant susidaro alta, kuri limpa prie volo ir nepraleidžia drėgmės giliau į žemę, o jei sausa, tai dirvožemis susidaro nestruktūringas. Tad ypač svarbu žemės drėgnumas. Vulčiuoti reikia tris kartus: po sėjos, pasirodžius pirmiesiems daigams ir po pirmos žiemos.
Mūsų sodybą puikiai papuoštų žydinti veja, tad ją ir rekomenduoju įrengti, o gyvenamojoje zonoje – paprastą veją. Šioje vietoje auga daug gražių augalų, tad ir veja turėtų būti nepriekaištinga. Veją reiktų retkarčiais palieti, kad vešliai ir greitai dygtų. Laistyti reiktų nestipria vandens srove, nes stipri srovė išplauna sėklas. Idealiausias variantas būtų toks, kad žemės paviršius pastoviai būtų drėgnas.
Vejų pasirinkimas šiuo metu Lietuvoje yra gan nemažas. Aš rekomenduočiau LILIPUT žolių sėklų mišinio. Ši veja garsėja kaip labai dekoratyvi, lėtai auga, todėl ją pjauti reikia rečiau.
Tačiau yra ir kitų žolių mišinių. GAZON – tai ir gan aukštos kokybės, sodriai žalios spalvos veja. Ją mes galime sėti ir pavėsyje.ji ten puikiausiai augs, nes ji nereikli saulei.
Kokią veją mes pasirinksime, tai priklauso tik nuo mūsų pačių, tačiau norint ja grožėtis reikia tinkamai ją įrengti. Veja nebus graži, jei jos tinkamai neprižiūrėsime. Ją nuolat reiktų pjauti, laistyti, tręšti ir balkinti, mulčiuoti, smėliuoti ir vėdinti.
5. Veiklosauga

Atliekant įvairius teritorijos tvarkymo ir želdinimo darbus reikia laikytis veiklosaugos technikos taisyklių.
• Ruošiant dirvą gėlynams, medelių sodinimui, vejų įrengimui rankiniu būdu, leidžiama naudotis tik tvarkingais darbui paruoštais įrankiais. Svarbu, kad šakių, kastuvų, grėblių kotai būtų lygus, be pleišesių, įtrūkių ir įskilimų.
• Jeigu teritorijoje dirba grupė žmonių, jie privalo išsidėstyti vienas nuo kito 2-3m atstumu, kad įrankiais nesusižalotų.
• Parnešant trąšas, kompostą, sodmenis, vadovaujamasi krovinių nešimo taisyklėmis. Dėžutėse, kuriose nešiojami daigai neturi būti išlindusių vinių, vielų, perlūžusių lentelių.
• Draudžiama darbo vietose išmėtyti kastuvus, grėblius, dėžutes, vazonėlius, kuoliukus, sodinimo įrankius ar kitą inventorių.
• Sėti, kratyti organines ir mineralines trąšas reikia apsimovus sausas darbines ar gumines pirštines ir naudoti sietuvėlius bei trąšų kratytuvus.
• Rankomis purenti dirvą ir daryti duobutes draudžiama. Šiam darbui naudojami
• kastuvėliai arba smaigai.
• Ravint piktžoles naudotis kauptuku ar peiliu skirtu ravėjimui.
• Neleidžiama darbininkui, įsipjovusiam į ranką dirbti žemės darbus, nes per atvirą žaizdą galima gauti infekciją. Jei dirva tręšta gyvulių mėšlu, gresia užkratas stabligė.
• Vejų įrengimui didesniuose plotuose naudojami sodo – parko mažagabaritiniai traktoriai su įrankių komplektu (volu, sejamąja, akėčiomis). Neturint šios technikos arba mažesniuose plotuose šie darbai atliekami rankiniais įrenginiais.
• Lyginant teritoriją augalų sodinimui ir vejų įrengimui draudžiama naudoti sunkesnį kaip 50 kg volą.
• Šienaujant rankiniais dalgiais tas vietas, kur to padaryti vėjapjovėmis negalima arba jų neturint, tam darbui reikia skirti įgudusius darbininkus. Draudžiama naudoti galąstuvus be kotų.
• Dirbant su elektrine vėjapjove elektros laidas – kabelis turi būti pakeltas ant specialių stovelių ir visą laiką matomas.

Žolėje pasislėpęs kabelis gali įsisukti į pjovimo mašiną ir sukelti avariją.
• Pjaunant žolę elektrinėmis mašinomis reikia mūvėti gumines pirštines ir guminius batus.
• Visos augalų priežiūros medžiagos turi būti su pavadinimais ir naudojimo instrukcijomis, sandariai uždarytos. Barstant ar purškiant jas, reikia saugoti akis ir kvėpavimo takus. Šiuos darbus reikia dirbti su akiniais ir respiratoriais. Trąšos ir chemikalai turi būti barstomi ramią, be vėjo dieną, arba taikomasi prie vėjo krypties, kad medžiagos nebūtų pučiamos ant žmogaus. Prieš pradedant darbus visi darbininkai turi būti supažindinami su veiklosaugos taisyklėmis.

BAIGIAMOJO DARBO IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Projektuojama sodyba Druskinikų savivaldybėje, Diržų kaime. Visas sklypas užima 60 arų.
2. Būtina atsižvelgti į ( gamtines, ekologines ir klimatines sąlygas. Siekiant pagal galimybes ją integruoti į kraštovaizdį. nepažeidžiant šalia esančios gamtos grožio.
3. Pateikiant sodybos teritorijos išplanavimą buvo atsižvelgta į šeimininkų poreikius bei pomėgius. Būsima namo padėtis leidžia racionaliai išnaudoti sklypą, optimaliai išdėstant takų sistemą, parenkant mažąją architektūrą.
Kompozicinius sprendimus lėmė sklypo dydis. Sodyba yra nedidelė, todėl želdinius rekomenduoju išdėstyti pakraščiuose, laisvai, sodinant neaukštų, spalvine gama, dekoratyvinėmis savybėmis besiskiriančių medžių ir krūmų grupeles.
4. Atliekant medžiagų ir augalų kiekių bei kainų skaičiavimus buvo panaudoti skirtingų įmoniqų įkainiai. Norint įgyvendinti mano siūlomą projektą reikalingos medžiagos kainuos apie 20000 litų.
5. Pateikiant augalų sodinimo technologijas atsižvelgta i dirvožemio sudėtį, klimatines sąlygas, augalo poreikį šviesai ir drėgmei, aplinką bei vietą.
Atsižvelgiant į gamtovaizdžio ypatumus, šeimininkų pageidavimus bei sklypo žemės struktūrą mažosios architektūros įrengimui parinktos tinkamos medžiagos..
6. Kadangi sodybos šeimininkų lėšos yra ribotos šį projektą siūlau įgyvendinti palaipsniui. Rekomenduoju darbus suskirstyti etapais ir juos atlikti per 2-3 metus. Pvz.: pirmiausia iškloti kelių ir takų dangas, vėliau atlikti teritorijos želdinimo darbus, įrengti dekoratyvinį vandens telkinį,
gėlynus bei vejas.

LITERATŪRA

1. Misius R. Akmuo kieme, akmuo name. Kaunas, 2004
2. Misius R. Maži vandens stebuklai sodyboje. Kaunas, 2003
3. Misius R. Mažoji kiemo architektūra. Kaunas, 2004
4. Gaidamavičius S. Židiniai. Kaunas, 2002
5. Hessayon D.G. Dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Vilnius, 2003
6. Januškevičius L. Spygliuočiai sodyboje. Kaunas, 2000
7. Baronienė V. Gyvatvorės. Kaunas, 2002
8. Alpinariumo augalai// Gėlių spalvos. Nr.24., 2004
9. Alpinariumas// Gėlių spalvos. Nr. 16., 2002
10. Veja// Sodo idėjos. Nr.2., 2003
11. Vaikelys J. Žalioji sodybos skraistė. Kaunas, 1996
12. Vaidelienė J., Vaikelys J. Sodybos tvarkymo ABC. Kaunas, 1999
13. Vaidelienė J., Vaikelys J. Daugiametės gėlės. Kaunas, 2003
14. Takai ir laiptai sode// Sodo idėjos. Nr.6., 2004
15. Sumedėjusių ir žolinių dekoratyvinių augalų katalogas 2003m., UAB Lauko gėlininkystės bandymų stotis. Vilnius
16. Stilinga kaimiška sodyba// Sodo idėjos. Nr.9., 2005
17. Mituzienė A. Sodybą kuriame patys. Vilnius, 1989

Dirvožemiai pagal judriojo fosforo ir kalio kiekį (mg kg-1) grupuojami

Turtingumo lygis Mg kg-1 P2O5 arba K2O
1. Labai mažo kalingumo 0 – 5
2. Mažo kalingumo 51 – 100
3. Vidutinio kalingumo 101 – 150
4. Kalingi 151 – 200
5. Didelio kalingumo 201 – 300
6. Labai didelio kalingumo daugiau kaip 300

Būdas mechaninei dirvožemio sudėčiai nustatyti lauke

Mechaninė sudėtis ir jos simbolis Dirvožemio išvaizda

Trupinant sausą Voliojant drėgną į 3 cm ilgio ir 3 mm storio virvutę
Smėlis (s) Byra tarp pirštų Byra, nelimpa į gumulėlį
Priesmėlis (ps) Gumulėliai labai lengvai susitrupina Limpa į nesivoliojantį, bet trupantį gumulėlį

Lengvas priemolis (p) Gumulėliai palyginti lengvai susitrupina Voliojasi į gabalėlius trūkinėjančią virvutę

Vidutinio sunkumo priemolis (p1) Gumulėliai sunkiai susitrupina Voliojasi į virvutę, kuri lenkiama žiedu trūkinėja į gabalėlius

Sunkus priemolis (p2) Gumulėliai labai sunkiai susitrupina Voliojasi į virvutę, kuri lenkiama žiedu eižėja, bet netrūkinėja

Molis (m) Gumulėliai rankomis nesusitrupina Voliojasi į virvutę, iš kurios pasidaro vientisas žiedas

SODINAMŲ MEDŽIŲ BEI KRŪMŲ KAINOS

EIL. NR. PAVADINIMAS KIEKIS Vnt. KAINA Vnt/Lt. SUMA Lt.

1 JAZMINAS DARŽELINIS 2 8,26 Lt 16,52 Lt
2 GUDOBELĖ GRAUŽELINĖ f. ROŽINĖ PILNAVIDURĖ 1 23,60 Lt 23,60 Lt
3 FORZITIJA TARPINĖ 3 5,90 Lt 17,70 Lt
4 ERIKA TYRULINĖ f. BALTAŽIEDĖ 2 4,00 Lt 8,00 Lt
5 ERIKA TYRULINĖ 2 4,00 Lt 8,00 Lt
6 EGLĖ PAPRASTOJI f. NYKŠTUKINĖ 2 31,00 Lt 62,00 Lt
7 BUKSMEDIS PAPRASTASIS 10 2,36 Lt 23,60 Lt
8 AUKUBA JAPONINĖ 3 8,26 Lt 24,78 Lt
9 APYNYS PAPRASTASIS 1 9,40 Lt 9,40 Lt
10 ALYVA PAPRASTOJI 2 2,95 Lt 5,90 Lt
11 AKTINIDIJA MARGALAPĖ 3 11,80 Lt 35,40 Lt
12 LANKSVŪNĖ MEDINĖ 2 25,00 Lt 50,00 Lt
13 KUKMEDINIS EUROPINIS f. KOLONIŠKA 2 25,00 Lt 50,00 Lt
14 KUKMEDINIS EUROPINIS f. GLAUSTAŠAKĖ GELTONSPYGLĖ 3 25,00 Lt 75,00 Lt

15 KLEVAS PLATANALAPIS ‘ BRILIANTISSIMUM’ 2 81,00 Lt 162,00 Lt
16 KLEVAS PLAŠTAKIŠKASIS ‘ OSAKAZUKI’ 3 81,00 Lt 243,00 Lt
17 KLEVAS PLŠTAKIŠKASIS ‘ DISSECTUM ATROPUREUM’ 1 81,00 Lt 81,00 Lt

18 KLEVAS PLŠTAKIŠKASIS ‘ DISSECTUM’ 2 81,00 Lt 162,00 Lt
19 KLEVAS JAPONINIS ‘AUREUM’ 2 81,00 Lt 162,00 Lt
20 KAULENENIS DAMERIO 2 5,90 Lt 10,80 Lt
21 KADAGYS PAPRASTASIS f. KOLONIŠKA 3 30,00 Lt 90,00 Lt
22 KADAGYS PAPRASTASIS f. ŽEMAŪGĖ GELTONSPYGLĖ 4 35,00 Lt 160,00 Lt

23 KADAGYS HORIZONTALUSIS f. MELSVAŠAKĖ 6 9,44 Lt 56,64 Lt
24 KADAGYS HORIZONTALUSIS f. BESIDRIEKIANTIS 5 5,90 Lt 29,50 Lt

25 TUJA VAKARINĖ f. RUTULIŠKA GELSVAŠAKĖ 2 18,00 Lt 36,00 Lt
26 TUJA VAKARINĖ f. GELSVAŠAKĖ 2 11,80 Lt 23,60 Lt
27 TUJA VAKARINĖ f. PLOKŠČIAŠAKĖ 167 4,16 Lt 694,72 Lt
28 VEIGELĖ GRAŽIAŽIEDĖ 1 9,46 Lt 9,46 Lt
29 VINVYTIS PENKIALAPIA var. ENGELMANO 4 20,00 Lt 80,00 Lt
30 ŽIRNMEDIS GELTONASIS f. SVYRUOKLĖ 2 35,40 Lt 70,80 Lt
31 TUJA VAKARINĖ f. DANIŠKOJI RUTULIŠKA 2 18,00 Lt 36,00 Lt
32 ŠEIVAMEDIS JUODAUOGIS f. GELTONLAPĖ 2 8,26 Lt 16,52 Lt
33 SKIRPSTAS PAPRASTAS f. KAMŠTINĖ 2 40,00 Lt 80,00 Lt
34 RAUGERŠKIS TUNBERGO f. RAUDONLAPĖ 6 3,54 Lt 21,24 Lt
35 SEDULA BALTOJI f. SIBIRINĖ 11 0,71 Lt 7,82 Lt
36 RODODENDRAS KAUKAZINIS 3 30,00 Lt 90,00 Lt
37 SIDABRAKRŪMIS PAPRASTASIS 7 9,44 Lt 66,08 Lt
38 RAGANĖ ŽAKMANO 2 20,00 Lt 40,00 Lt
39 PUTINAS PAPRASTASIS 1 3,54 Lt 3,54 Lt
40 PUTINAS PAPRASTASIS f. STAMBIAŽIEDĖ 2 33,00 Lt 66,00 Lt
41 LAZDYNAS PAPRASTASIS 2 45,00 Lt 90,00 Lt
42 MAUMEDINIS JAPONINIS f. SVYRUOKLINĖ 2 100,00 Lt 200,00 Lt
43 MEŠKYTĖ BALTUOGĖ 2 0,94 Lt 1,88 Lt
44 MIGDOLAS KERUŽUNIS 3 30,00 Lt 90,00 Lt
45 ORTENZIJA ŠVIESIOJI 1 5,90 Lt 5,90 Lt
46 OŽEKŠNIS FORTŪNO 3 8,00 Lt 24,00 Lt
47 PUSKIPARISIS ŽIRNIAVAISIS f. SIŪLIŠKA 2 17,70 Lt 35,40 Lt
48 PUŠIS KALNINĖ 3 7,00 Lt 21,00 Lt
49 PUŠIS KALNINĖ f. ŽEMAŪGĖ 2 95,00 Lt 190,00 Lt

SODINAMŲ GĖLIŲ KAINOS

EIL. NR. PAVADINIMAS KIEKIS Vnt. KAINA Vnt/Lt. SUMA Lt.

1 LIGULIARIJA DANTYTOJI 2 3,00 Lt 6,00 Lt
2 LAIBELIS SIDABRINIS 25 3,00 Lt 75,00 Lt
3 KATILĖLIS KARPATINIS 70 2,20 Lt 154,00 Lt
4 JONPAPARTIS PAUPINIS 5 4,80 Lt 24,00 Lt
5 JONAŽOLĖ GLAŽUTINĖ 70 3,00 Lt 210,00 Lt
6 GVAIZDĖ PAJŪRINĖ 15 3,00 Lt 45,00 Lt
7 FLIOKSAS YLALAPIS 45 2,20 Lt 116,60 Lt
8 ERAIČINAS ŠLUOTELINIS 6 3,00 Lt 18,00 Lt
9 ČIOBRELIS PAPRASTASIS 53 2,20 Lt 116,60 Lt
10 BERGENIJA STORALAPĖ 10 4,80 Lt 48,00 Lt
11 AUSKARĖLIAI DAILIEJI 5 3,00 Lt 15,00 Lt
12 AUBRETĖ DARŽELINĖ 40 4,80 Lt 192,00 Lt
13 ASTILBĖ JAPONINĖ 5 3,50 Lt 17,50 Lt
14 VAISTUTIS ALPINIS 20 3,00 Lt 60,00 Lt
15 ŠILOKAS BALTAŽIEDIS 45 2,20 Lt 97,20 Lt
16 SNAPUTIS PLAČIAVAINIKIS 10 3,00 Lt 30,00 Lt
17 SAULENIS PAPRASTASIS 80 1,00 Lt 80,00 Lt
18 RŪDGRŪDĖLĖ VISŽALĖ 40 2,20 Lt 88,00 Lt
19 RAKTAŽOLĖ JULIJOS 10 2,20 Lt 22,00 Lt
20 MELSVĖ ZIBOLDO 10 3,00 Lt 30,00 Lt
21 NAŠLAITĖ DVIŽIEDĖ 20 2,20 Lt 42,20 Lt
22 NAŠLAITĖ TIESIARAGĖ 20 2,20 Lt 42,20 Lt
23 NEUŽMIRŠTUOLĖ ALPINĖ 22 2,20 Lt 48,80 Lt
24 PERKŪNROPĖ STOGINĖ 40 2,20 Lt 88,00 Lt
25 MELSVĖ SIAURALAPĖ 20 2,20 Lt 42,20 Lt
26 MELSVĖ GYSLOTINĖ 30 3,00 Lt 90,00 Lt
27 MELSVĖ BALTAKRAŠTĖ 10 3,00 Lt 30,00 Lt

28 VIKSVA SVYRANČIOJI 5 4,80 Lt 24,00 Lt
29 VIENDIENĖ HIBRIDINĖ 5 4,80 Lt 24,00 Lt
30 VANDENS LELIJA PAPRASTOJI 2 35,00 Lt 70,00 Lt
31 VILKDALGIS HIBRIDINIS 5 3,00 Lt 15,00 Lt
32 VILKDALGIS MAŽASIS 30 3,00 Lt 90,00 Lt

VISO

KELIŲ IR TAKŲ DANGŲ KAINOS

EIL. NR. DANGOS PAVADINIMAS PLOTAS m2 KAINA Vnt/Lt. SUMA Lt.

1 BETONO TRINKELIŲ DANGA 200 m2 – 60,00 12000
2 AKMENS PLOKŠČIŲ DANGA 150 m2 – 40,00 5000

IŠ VISO

Pastabos:

Kelių dangas įrengs samdyta UAB privati firma, kurių įkainiai panaudoti sudarant takų ir kelių dangų lentelę. Į metro kainą įskaičiuotas dangos įrengimas.
Augalai skaičiuoti pagal sodinimo normas
Dalį darbu atliks sodybos šeimininkai, samdys darbininkus (darbų kaina sutartinė)
Vejai įrengti reikės 20 kg žolės mišinio sėklų (parduotuvėje 1 kg kaina 15 Lt), viso kainuos 300Lt
Dekoratyviniam vandens baseinui plėvelė kainuos 1000 Lt (bėginio metro kaina – 40 Lt).
Lietaus vandeniui nutekėti grotelės kainuos 300 Lt (1 metro kaina – 70 Lt)

Eil. Nr. Pozicijos pavadinimas Plotas m2 % nuo bendro ploto
1. Keliai, takai 350 10
2. Terasa 50 2,4
3. Gėlynų plotas 50 2,5

Tame tarpe 1 30

2 10

3 10
4. Pastatai 240 7,8
5. Vandens baseinas 10 1
6. Ūkinė dalis 184 14,8

Tame tarpe: Sodas 150

Šuns voljeras 10

Šiltnamis 12

Ūkinis pastatas 20
7. Vejos, medžiai, krūmai 700 54,7

Viso 100

ŽELDINIMO DARBŲ SĄMATA
SODYBOS TERITORIJOS BALANSAS

Leave a Comment