Bajorė ir Viendienė.Jų auginimas, priežiūros darbai ir pritaikymas

BAJORĖ
(Centaurea L.)

Astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ar dvimečiai žoliniai augalai. Gentyje apie 500 rūšių, paplitusių Europoje ir Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje. Lietuvoje natūraliai auga 6 rūšys, dekoratyvi tik vienmetė rugiagėlė.

Lotyniškai ,,Centaurea”, graikiškai ,,Kentaurion” – augalų vardai, minimi dar Hipokrato raštuose.

Kalninė bajorė
(Centaurea montana L.)

Kilusi iš Vakarų Europos kalnų, Mažosios Azijos, kur auga kalkinguose šlaituose, kalnų pievose. Žinoma nuo XVI a.

Daugiametis su šliaužiančiu horizontaliu šakniastiebių augalas. Stiebai statūs arba kylantis, paprasti, kartais viršūnėje šiek tiek šakoti. Lapai pražanginiai, sveiki, pamatiniai – kotuoti, sttiebiniai – bekočiai. Lapai ir stiebai apaugę minkštais plaukeliais. Žiedai – iki 7,5 cm skersmens graižuose, kurie dažniausiai pavieniai. Liežuviški žiedai mėlyni ar žydri (sodinių formų – balti, violetiniai, rožiniai), vamzdiški – violetiniai arba tamsiai mėlyni. Žydi birželio mėnesį 30-35 dienas. Kartais pakartotinai pražysta rudenį, ypač nupjauti sužydėję žiedai su stiebais. Sėklas subrandina. Galima savisėja. Žiemoje nedengta.

Puošnioji bajorė
(Centaurea pulcherrima Willd)

Kilusi iš Dagestano, Kaukazo, Armėnijos, Mažosios Azijos, kur auga alpinėse ir subalpinėse kalnų pievose. Kultivuojama nuo 1816 m.

Šakniastiebinis 60 –100 cm aukščio augalas, mažai šakotu stiebu. Apatiniai lapai kotuoti, pllunksniški, viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė – pilka.

Liežuviški žiedai rausvai violetiniai ( purpuriškai violetiniai) apie 6 cm skersmens graižuose. Žydi birželio – liepos mėnesį apie 30-40 dienų. Rudenį žydi pakartotinai, tačiau negausiai. Sėklas subrandina. Žiemoja nepridengta.

Šviesioji bajorė
(Centaurea dealbata Willd.)

Kilusi iš Kaukazo ir Irano kalnų. Au

uga subalpinėse pievose. Sukultūrinta nuo 1804 m.

Daugiametis tiesiais, mažai šakotais stiebais augalas, užaugantis iki 60 –80 cm. Pamatiniai lapai kotuoti, neporiškai plunksniškai skaldyti . stiebiniai lapai pražanginiai, sveiki, bekočiai. Abi lapų pusės apaugusios pilkais plaukeliais. Liežuviški žiedai rožiniai arba alyviniai, iki 6 cm skersmens, graižuose. Žydėti pradeda birželio viduryje ir žydi 25-30 dienų. Plinta šakniastiebiais. Subrandina sėklas. Žiemoja nepridengta.

Šviesamėgiai augalai. Auga įvairiose dirvose, tačiau labiau tinka sukultūrinta priesmėlio arba lengvo priemolio dirva, kurioje bajorės lengviau plinta šakniastiebiais.

Nepersodintos auga 8 – 10 metų. Vasaros antroje pusėje lapai apdžiūsta, stiebai išvirsta (kalninių), todėl juos galima nukirpti, o išaugę nauji ūgliai gali sužydėti pakartotinai. Išaugę nauji lapai žiemoja. Bajorės dauginamos sėklomis, auginiais ir dalijant kerą.

Sėklos sėjamos iš rudens arba į dėžutes pavasarį. 80 – 100 sėklų sveria 1 g, 1 tūkst. daigų išauginti reikia 20 – 25 g sėklų. Sėklomis leengviau veisiama kalninė bajorė. Ją galima dauginti ir auginiais, kurie (7 – 9 cm ilgio) gegužės – rugpjūčio mėn. Pjaunami nuo ūglių viršūnių. Inspektuose įsišaknija apie 70. Puošnioji ir šviesioji bajorės lengvai dauginamos šakniastiebinėmis atžalomis. Jos atskiriamos nuo motininio augalo ir sodinamos su šakniastiebio dalimi į nuolatinę vietą. Visų bajorių kerai dalijami anksti pavasarį. Sodinama 25 –40 cm atstumais.

Bajorės tinka lysvaitėms, grupėms su kitomis daugiametėmis gėlėmis, sodinamos alpinariumuose. Žiedynai skinami, tačiau vandenyje laikosi tik 3 – 4 dienas.

VIENDIENĖ
(Hemerocallis L.)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai sus sustorėjusiomis šaknimis. Gentyje apie 20

0 rūšių, paplitusių Vidurio Europoje ir Azijoje. Natūralios augimvietės labai įvairios – tai drėgnos pelkingos vietos, upių slėniai, sausi laukai ir miškų proskynos, krūmokšnių sąžalynai ir kalnai.

Graikiškai ,,hemera” – diena, ,,kallas” – grožis. Augalo žiedas žydi tik vieną dieną.

Rusvoji viendienė
(Hemerocallis fulva L.)

Kilmė neaiški, manoma, kad tai sulaukėjusi sodinė forma, išplitusi Rytų ir Vakarų Užkaukazėje, Vidurio Europoje, Irane, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Europoje žinoma iki 1567 m. Lietuvoje auginama seniai, ypač kaimo darželiuose ir kapinėse.

Šakniastiebis šliaužiantis. Užauga iki 100 – 120 cm aukščio. Lapai – iki 100 cm ilgio, 3,0 – 3,5 cm pločio, šviesiai žali, siaurai linijiški, aštriais galais. Antroje vasaros pusėje lapai dažnai nulinksta maždaug per vidurį. Žiedynkočiai viršutinėje dalyje šakoti, su 6 – 12 žiedų ant tvirtų žiedkočių. Žiedai – iki 10 cm skersmens, bekvapiai, rausvai oranžinės spalvos. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. 20 – 25 dienas. Vienas žiedas žydi tik vieną dieną. Neapdulkintos viendienės sėklų neužmezga.

Sodybose auga pilnavidurė sodinė forma Hemerocallis fulva ‘plena’.

Citrininė viendienė
( Hemerocalliūs citrina Baroni)

Kilusi iš Kinijos. Europoje kultivuojama nuo 1902 m.

Užauga iki 90 cm aukščio. Lapai – 2 – 3 cm pločio, 80 – 90 cm ilgio. Žiedai šviesiai

geltoni, 10 – 12 cm skersmens, sutelkti stiebo viršūnėje po 5 – 8 . žydėti pradeda liepos mėnesį ir žydi 35 dienas. Dera. Žiemai nedengiama.

Geltonoji viendienė
( Hemerocallis lilio-asphodelus L.)

Paplitusi Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Korėjoje. Europoje kultivuojama nuo 1567 m. pasitaiko sulaukėjusių. Auga užliejamose, rečiau sausuose laukuose, upių slėniuose ir

r pakrantėse, miškų, kur vyrauja pušys ir beržai, pakraščiuose.

Daugiametis augalas su trumpu paviršiniu šakniastiebiu. Stiebai belapiai, iki 100 cm aukščio. Lapai ryškiai žali, plačiai linijiški, 70 – 80 cm ilgio. Žiedyne po 8 – 10 žiedų. Žiedai – iki 10 cm skersmens, geltoni, kvepiantys. Žydėti pradeda birželio pabaigoje ir žydi 25 – 30 dienų.

.

Mažoji viendienė
(Hemerocallis minor Mill.)

Auga Sibire, Korėjoje, Kinijoje, Japonijoje. Augalas iki 50 cm aukščio. Lapai siauri, 7 mm pločio. Žiedai šviesiai geltoni, kvapnūs, 5 cm skersmens, žiedyne po 1 arba 2 – 3 žiedus; žiedpumpuriai raudonai rudo atspalvio. Žydi birželio pradžioje, apie 30 dienų. Žiemoja nepridengta.

Midendorfo viendienė
(Hemerocallis midendorfii Trautv. Et Mey)

Auga Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Kinijoje. Augalas iki 60 cm aukščio. Lapai labai ilgi. Žiedai ryškiai oranžiniai, 10 cm ilgio, žiedynkočio viršūnėje po 3 – 4 žiedus. Kuokeliai geltoni. Žydi birželio mėnesį iki 20 dienų. Sėklas subrandina . žiemoja gerai.

Tunbergo Vienienė
(Hemerocallis thunbergii Baker)

Kilusi iš Japonijos. Užauga iki 90 cm aukščio. Žiedai citrininės geltonos spalvos, kuokeliai geltoni; žiedynas purus, iš 8 – 10 žiedų. Žydi birželio mėnesį. Sėklos subręsta. Žiemoja nepridengta.

Gerai auga saulėtuose vietose, pakenčia ir nedidelę paunksnę. Pavėsyje, po medžiais augalai ne tokie dekoratyvūs. Nepatartina sodinti sausose ir vėjuotose vietose, nes žydint vėjas stipriai aplaužo žiedynkočius. Gerai auga derlingoje, tinkamai įdirbtoje priesmėlio ar priemolio dirvoje.
Polimorfinė rūšis, auganti ir natūraliose augimvietėse, ir įvairios selekcinės veislės. Besniegėmis žiemomis nukenčia nuo šalčių, vasara nuo sausros, blogai au

uga uždruskėjusiose ir kalkingose dirvose.

Viendienių selekcija susidomėta XIX a. pab. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 30 tūkst. veislių. Visos selekcinės veislės sujungtos į hibridinės viendienės rūšį (H. x hybrida hort.), kurią kuriant pirmiausia dalyvavo H. lilio-asphodelus, H. middendorfii, H. thunberii ir kt. rūšys.

Hibridinių viendienių veislės aprašomos įvertinant lapų laikymąsi per žiemą, jų formą, žiedynkočio aukštį, žydėjimo laiką, žiedų spalvą. Jos žydi įvairiausių spalvų žiedais: rožiniais, raudonais, alyviniais, violetiniais, tamsiai raudonais, net margais.Yra veislių garbanotais vainiklapių pakraštėliais, pilnaviduriais žiedais. Daugiausia naujų veislių išvedama JAV.

Dauguma hibridinių viendienių žydi liepos – rugpjūčio mėn. Žydėjimo trukmė priklauso nuo oro sąlygų ir žiedų skaičiaus žiedyne. Žiedai pražysta vienas paskui kitą, bet kartais išskleidžia ir po 2 – 3 žiedus.

Viendienės gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje, gerai sukultūrintose dirvose. Dirva ruošiama iš anksto, tręšiama mėšlu ( 5 kg/m2) ir mineralinėmis trąšomis (NPK – 100 – 150 g/2), nes viendienės nepersodintos auga 8 – 10 (15) metų. Nemėgsta aukšto gruntinio vandens. Besniegėmis žiemomis uždengiamos arba mulčiuojamos.

Viendienės dauginamos sėklomis tik selekciniais sumetimais. Sėklos užsimezga tik apdulkinus augalo žiedo piestelę. Sėjamos iš rudens ką tik surinktos arba pavasarį 2 – 3 dienas pamirkytos sėklos (vanduo keičiamas kasdien) kovo mėn. Į dėžutes 2X2 cm atstumais. Užpilama 0,5 cm storio žemės sluoksniu. 20C temperatūroje sudygsta per 3 savaites. Kai išsivysto 4 poros lapų, daigeliai pikuojami į lysves. Jauni daigeliai labai jautrus sausroms, todėl nuolat laistomi. Į nuolatinę vietą sodinama rudenį arba kitų metų pavasarį. Sužysta po 2 – 3 metų.

Paprasčiausias dauginimo būdas kero dalijimas. 5 – 7 metų amžiaus viendienės iškasamos, nupurtomos ir nuplaunamos žemės. Labai dideli seni kerai palaikomi parą pavėsyje ir tik po to nukratoma žemė. Viendienių šaknys labai susipynusios, todėl keras atsargiai rankomis suskirstomas taip, kad kiekvienoje naujoje dalyje būtų keletas šaknų ir dalis šaknies kaklelio su augimo pumpurais. Labai ilgos šaknys patrumpinamos trečdaliu. Iš penkiamečio kero galima gauti 20 – 25 naujus kerelius, kurie sužysta po 2 metų. Viendienių kereliai dalijami pavasarį ir ankstyvą rudenį (rugsėjo mėn.). sodinama tame pačiame gylyje, kaip ir augo veisliniai augalai (5 – 8 cm žemių virš augimo pumpurų). Padauginti ir pasodinti augalai gausiai palaistomi.

Kad greičiau augtų nauji ūgliai ir šakotusi keras, aštriu peiliu nupjaunama antžeminė jo dalis. Išauga daug naujų ūglių ir susiformuoja daugiau augimo pumpurų. Tokį kerą galima dalyti po 2 metų ir gauti tiek pat naujų kerelių, kaip ir dalijant 5 – 7 metų amžiaus kerą.

Viendienės sodinamos lysvaitėse ir grupėse su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Mėgstamos kapinėse. Sodina prie vandens baseinų. Žiedynai skinami

LITERATŪRA

o A. Lučinskienė ,,Daugiametės gėlės” 1986m. Vilnius
o J. Vaidelys, V. Makūnas, G. Prakapaitė ,,Gėlininkystė” III dalis 1997m. Vilnius

Leave a Comment