Darbų sauga

Darbų ir civilinės saugos pagrindai, tikslai, uždaviniai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (2000 m. spalio 17d.) darbuotojų sauga ir sveikata apibūdinama: visos prevencinės priemonės skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba kiek ji būtų galima sumažinta. Kitaip tariant, darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) – tai visuma profesinės rizikos mažinimo priemonių skirtų žmonių gyvybei, sveikatai ir darbingumui išsaugoti darbe. DSS=∑ PRMP—Ž(g, sv, db) (D). LŽŪU už daarbuotojų, studentų sveikatą atsako ir tuo rūpinasi rektorius. Visa praktikinį darbą atlieka darbuotojų saugos tarnyba. Fakultetuose už darbuotojų, studentų sveikatą atsako dekanai. Praktiką atlieka prodekanai. Užsiėmimu metu už studentų sveikatą atsakingi dėstytojai. Darbų sauga – reiškia ne tik darbuotojų saugą ir sveikatą, šis terminas apima priešgaisrinę sauga, žmonių aplinkos saugą. Darbų sauga – tai visuma metodų, priemonių skirtų žmonių gyvybei, sveikatai, darbingumui, turtui, žmonių aplinkai išsaugoti darbe. DS=∑ MirP—Ž(g, sv, db, t, ža) (D). Civilinė sauga – visuma metodų ir priemonių skirtų žmonių gyyvybei, sveikatai, turtui, darbingumui, žmonių aplinkai išsaugoti ekstremaliomis sąlygomis. CS=∑ MirP—Ž(g, sv, db, t, ža) (ES). Žmonių darbas laikomas visapusiškai saugus, jeigu jis nekelia pavojų: 1. pačiam dirbančiajam; 2. darbdaviams ir aplinkiniams žmonėms; 3. produktų vartotojams; 4. žmonių aplinkai ir gamtai; 5. žmonių asmeniniam ir va

alstybės turtui. Traumatizmas žemės ūkyje. Centrinėje ir Rytų Europoje žmonės darbe sužeidžiami dažniau negu Vakarų Europos šalyse. Vyrų žūsta 100% daugiau, moterų – 70%. Ekonominiai nuostoliai dėl nelaimingų atstikimų darbe siekia 4% nacionalinio produkto Rytų šalyse. Mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Traumų ir apsinuodijimų skaičiuojant 100000 gyventojų Lietuvoje apie 2 kartus daugiau nei Lenkijoje ir Suomijoje ir 4 kartus daugiau nei Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų yra 13% nuo visų mirusiųjų ir yra trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių ir vėžinių susirgimų sukeltų mirčių. Vyrų mirtingumas nuo traumų Lietuvoje 3 kartus didesnis nei moterų. kaime gyvenančių vyrų žūsta 4,3 karto daugiau nei kame gyvenančių moterų. daugelis vyrų žūsta būdami neblaivūs. Tarp Lietuvoje traktoriais dirbančių vyrų apie 38% yra blaivios gyvensenos. Apie 41% neturi bllaivios gyvensenos nuostatos ir apie 21% yra girtaujantys. Tačiau tarp žuvusiųjų neblaivių būna apie 50%. Tyrimai rodo kad rezultatai gerėja. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis ,irtinų nelaimintų atsitikimų rizikos veiksmų struktūroje žmogiškieji veiksniai sudaro apie 61%, techniniai – 26%. Kitų autorių duomenimis žmoniškieji veiksniai sudaro apie 90% įskaitant ir organizacinius. Tai reiškia, jog traumatizmo prevencijos pagrindas yra rizikos mažinimas. Rizika ir atsargumas. Rizika – tai reiškinys turintis dvejopą prasmę. rizika kaip situacija ir rizika kaip veiksmas. Rizika kaip situacija apibūdinama taip – tai tikimybė, kad konkretus nepalankus įvykis atsitiks ar
r bus kažkokio konkretaus pokyčio pasekmė. Rizika kaip veiksmas apibūdinam taip – rizika tai veiksmas siekiant nepageidaujamo tikslo kai šis veiksmas siejasi su pavojumi ar nesėkmių grėsme (tikimybe). Mokslinėje literatūroje rizika apibūdinama atsižvelgiant į abu jos pasireiškimo aspektus. Rizika – tai situacijos ar veiksmo charakteristika kai galimos dvi ar daugiau pasekmių, kurių bent viena nepageidaujama. Darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu – rizika tai veiksmas ar situacija sąlygojanti darbuotojų traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybe dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksmų ar poveikių. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme profesinė rizika apibūdinama kaip traumos ar kitokio darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar poveikio. Priešingas rizikai reiškinys yra atsarga bei atsargumas. Atsarga – tai dydis priešingas rizikos ar nesėkmės tikimybei. Atsargumas – tai veiksmas mažinantis pavojaus ar nesėkmės tikimybę. Rizikos priežastys. Analizuojant riziką kaip veiksmą sukėlusį nelaimingus atsitikimus galima išskirti 3 rizikos grupes: 1. Asmeninė; 2. Darbdavių; 3. Objektyvi. Asmeninė rizika pasireškia tada kai pats darbuotojas siekdamas kitų tikslų rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Darbdavių rizika pasireiškia tada kai darbdavys gamybos ar darbo vadovas dėl nepakankamos darbų saugos kompetencijos ar per atlaidumą ar siekdami kitų tikslų rizikuoja jiems pavaldžių žmonių sveikata ir gyvybe. Objektyvi rizika pasireiškia dėl objektyvaus buities, darbo, gamybos pavojingumo kylančio dėl ne
epakankamo mašinų ar kitokių įrenginių patikimumo, dėl objektyvaus dirbančių žmonių patikimumo, dėl gamtinės aplinkos patikimumo. Rizikos atpažinimas. Analizuojant riziką pirmas etapas yra rizikos atpažinimas. Nuo jo priklauso rizikos vertinimas ir darbuotojo elgesys. Atpažįstant riziką nepakanka pastebėti pavojaus. Pavojus bus atpažintas jei jis bus pastebėtas, suprastos realios sužeidimo galimybės ir numatytos pasekmės. (PAVOJINGA APLINKA →pavojaus pastebėjimas; sužeidimų galimybės suvokimas; pasekmių nustatymas →RIZIKOS SUPRATIMAS →rizikos įvertinimas). Tik esant visiems rizikos atpažinimo komponentams ji bus suvokiama kaip reali ir bus imamasi atsargumo veiksnių. Rizikos mažinimas. Žmogaus elgesį patenkant į pavojingas situacijas bei elgesį tose situacijose lemia rizikos suvokimas, savisaugos nuostata, drausmės nuostata ir kultūros nuostata. (RIZIKOS ĮVERTINIMAS →rizikos suvokimas; savisaugos nuostata; drausmės nuostata; kultūros nuostata → MOTYVACIJA → SPRENDIMAI). Nesaugaus darbo psichologinės priežastys. Tiriant nelaimingus atsitikimus pastebėta, jog dažnai jie susiję su nukentėjusio žmogaus ar kitų žmonių rizika. Neteisintais sprendimais, klaidingais veiksmais ar visišku veiksmų bevalios sąstingiu netikėtoje kritinėje situacijoje. Aplinkybės turinčios įtakos nelaimei ir susijusios su žmogaus įtaka laikomos psichologinėmis nelaimės priežastimis. Žmogaus psichikos ypatumai lemia, jog psichologinių nelaimės priežasčių galima įžvelgti visose nelaimėse vystymosi stadijose. taip yra, todėl, kad mes „visada esame linkę save išskirti iš mus supančių daiktų ir įvykių, tarytum stebėtume juos iš išorės, saugiai įsikūrę aplinkoje, kurioje jie mūsų nesiekia; lyg ži
iūrovai, o ne vyksmo dalyviai“. Šie prancūzų filosofo Tejaro de Šardeno žodžiai akivaizdžiai iliustruoja jos svarbiausias darbų saugos uždavinys: sugebėti išaiškinti ir leisti suvokti, jog nesame saugūs stebėtojai, bet pavojingo darbo, pavojingos buities, pavojingo gyvenimo nuolatiniai dalyviai. Tai rodo nelaimių statistika. Kasmet Lietuvoje žūsta apie 800 (+-50) žmonių. Kasmet vandenyse nuskęsta 400 (+-50) žmonių. Gaisruose žūsta 200 (+-50) žmonių. Darbe žūsta apie 100 žmonių. 1500 žmonių nusižudo patys. Dar apie 1500 žmonių dingsta be žinios. Pavojai, jų atsiradimas ir vystymasis. Pavojus – tai aplinkybių ir pokyčių sąlygojama situacija sukeliama sužeidimu ligos ar turto sužalojimo galimybe. Taip pavojų apibūdina Amerikos saugos inžinierių asociacija. Kitaip pavojų galima apibūdinti kaip situaciją, kuriai esant atsiranda pavojingų ar kenksmingų veiksnių sukeliamos nelaimės galimybe. Darbe, buityje tokių galimybių yra daug, bet dėl mažos tikimybės laikomos nerealiomis. realus pavojus – tai situacija kai pavojingų ar kenksmingų veiksmų poveikio tikimybė didesnė už socialiai visuomenei priimtiną. Kalbėdami apie pavojus mes suvokiame realius pavojus, tačiau realūs pavojai kyla kaip daugelio mažai realių pavojų sankaupa. psichologinėje literatūroje išskiriami keletas pavojaus vystymosi etapų: 1. veikiant asmeniniams, objektyviems bei darbdavių sukeltiems rizikos veiksniams susiformuoja nelaimingų atsitikimų, avarijų, gaisrų rizika. 2. esant palankioms sąlygoms rizikos veiksniai nepasireiškia, susidaro neutrali situacija. Veikiant nepalankioms sąlygoms, formuojasi nelaimingo atsitikimo, susirgimo, avarijos prielaidos. 3. jeigu prielaidos pašalinamos susiformuoja neutrali situacija. Prielaidų nepašalinus, jos kaupiasi sudarydamos pavojingą situaciją. 4. susidarius pavojingai situacijai tolesnis pavojaus vystymasis priklauso nuo į tą situaciją patekusių žmonių veiksmų teisingumo. Esant teisingiems veiksmams pavojinga situacija likviduojama, esant neteisintiems veiksmams susidaro kritinė situacija, kur vėl viskas priklauso nuo žmonių veiksmų teisingumo. 5. kritinėje situacijoje esant neteisintiems veiksmams įvyksta nelaimintas atsitikimas, avarija, gaisras. 6. įvykus nelaimingam atsitikimui nelaimės baigtis priklauso nuo pirmosios medicinos pagalbos veiksmų teisingumo. Esant teisingiems pirmosios pagalbos veiksmams – traumatinės situacijos palengvinimas, esant neteisintiems veiksmams – sunkesnė trauma ar mirtinas nelaimintas atsitikimas. (RIZIKOS VEIKSNIAI =palankios sąlygos; nepalankios sąlygos =neutrali situacija; prielaidos =pašalinamos; kaupiasi =neutrali situacija; pavojinga situacija = teisingi veiksmai; neteisingi veiksmai = pavojingos situacijos likvidavimas; kritinė situacija = teisingi veiksmai; neteisingi veiksmai = kritinės situacijos likvidavimas; nelaimingas atsitikimas = teisingi pirmosios pagalbos veiksmai; neteisingi veiksmai = traumatinės situacijos palengvinimas; trauma(sunkesnė). Pavojaus suvokimas ir įvertinimas. Valstybė, visuomenė, žmogus analizuoja tik tuos pavojus, kurie nuo rizikos pasireiškimo iki nelaimės vystėsi savo neigiamąja linija. Pavojui bręstant ir stiprėjant atrodo turėtų ryškėti ir jo suvokimas, tačiau taip nėra. Kol pavojus toli, žmogaus pasąmonėje jis suvokiamas kaip nerealus. Informacija apie tokį pavojų suvokiama kaip akivaizdi, savaime suprantama, bet neaktuali. artėjant pavojui žmogaus motyvas išvengti pavojaus didėja labai pamažu. Asmeninės rizikos priežastys. 1. rizika siekiant darbą palengvinti. 2. rizika siekiant darbą paspartinti. 3. rizika adaptavusis pavojingoje aplinkoje. 4. rizika siekiant patenkinti savo demonstratyvumo pretenzijas. 5. rizika vykdant susiformavusias nesaugaus darbo tradicijas. 6. rizika orientuojantis į lyderius. 7. rizika siekiant įtvirtinti psichologinį aukštesnio lygio statusą. 8. rizika pervertinant sugebėjimus ir įgūdžius. 9. rizika dėl įpročio dirbti atmestinai. 10. rizika dėl rizikos. 11. spontaninė rizika (gelbėti, padėti). 12. rizika atsirandanti streso būklėje. Materialaus ar emocinio tikslo siekimo motyvas, artėjant prie tikslo, stiprėja labiau nei pavojaus išvengimo motyvas, tačiau pavojingoje situacijoje pavojaus išvengimo motyvas sustiprėja ir gali viršyti kitus motyvus. Tačiau taip būna ne visada. Asmeninės rizikos įtakoje žmogus nevengia pavojingų situacijų ,o tai reiškia, jog tik kritinėje situacijoje galima tikėtis jog pavojaus išvengimo motyvas bus stipriausias visada. Tačiau darbo saugumo psichologija akcentuoja ir kitą problemą. Esant stipriam pavojaus išvengimo motyvui žmogus ne visada aktyvus, jo veiksmai ne visada teisingi. Veiksmai iškilus pavojui. Žmogaus veiklos sauga jo gyvybės ir sveikatos išsaugojimas iki pavojingos situacijos susidarymo priklauso nuo daugelio žmonių. Ištikus pavojui ir juo labiau susidarius kritinei situacijai pavojaus vystymosi eiga priklauso nuo į šią situaciją patekusių žmonių veiksmų teisingumo. Kas lemia, nuo ko priklauso ar pavojaus akivaizdoje žmogus bus aktyvus ar jo veiksmai bus racionalūs? Psichologai išskiria du atsako į pavojų lygius: egzistuoja pirminė reakcija į pavojų ( pradinis lygis) ir antrinė reakcija (racionalių veiksmų lygis). 1Lygis suvokus psichologinį ar fizinį pavojų kyla neigiamas emocinis dirgiklis, kuris iššaukia emocijomis pagrysta elgesį, kas turi įtakos neigiamam emociniam dirgikliui. 2 Lygyje suvokus pavojų kyla neigiama emocinė reakcija iššaukia problemine analize pagrystą elgesį. atsiranda pavojaus suvokimo ir neigiamo emocinio dirgiklio sumažėjimas. atsiranda suvokimas, kad pavojus gali būti sumažintas, suvokimas sugebėjimas įveikti pavojų, tačiau pavojaus akivaizdoje atsakomoji reakcija priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir nuo žmogaus psichinės būsenos. Be to, vienodo stiprumo dirgiklis įvairiems žmonėms iššaukia skirtingą situaciją. vieniems jis gali sukelti stiprų veiksmų aktyvumą, kitiems – slopinti veiksmus. Šis reiškinys psichologijoje vadinamas JORKSO – DATSONO dėsniu. Pirmoji pagalba ištikus staigiai mirčiai. Staigi mirtis ištinka, uždusus, sutrenkus galvą, ištikus širdies raumens infarktui, paveikus elektros srovei, žaibui. Ištikus staigiai mirčiai nukentėjęs gaivinamas, sudarant dirbtinį kvėpavimą ir dirbtinę kraujotaką. Klinikinės mirties trukmė 4-6 min. (esant įprastai žmogui aplinkos temperatūrai). Veiksmai sudarant dirbtinį kvėpavimą: 1. nukentėjusiojo galva atlenkiama atgal (kairė po sprandu, dešinė ant kaktos ir atlenkiam). 2. apžiojam nukentėjusio burną. 3. užspaudžiama nosis ( su žandu). 4. staigiu iškvėpimu įpučiama į plaučius oro. Veiksmai sudarant dirbtiną kraujotaką: 1. pagrindinės rankos plaštakos pagrindas dedamas ant krūtinkaulio apatinio trečdalio. 2. kita ranka ant pirmosios riešo. 3. ritmiškais krūtinkaulio paspaudimais spaudžiama širdis (4cm.). Paspaudimų dažnumas: gaivinant dviese – 60 kartų per min.; gaivinat vienam – 80 kartų per min. Įputimų ir paspaudimų santykis: gaivinant dviese – 1:5; vienam – 2:15. Teisingo gaivinimo požymiai: 1. įpučiant į plaučius oro pakyla krūtinės ląsta. 2. krūtinkaulio paspaudimo metu jaučiami tvinksniai kaklo srityje (arterijose). Efektyvaus gaivinimo požymiai: 1. susiaurėja akių vyzdžiai. 2. pasikeičia veido spalva. 3. atsiranda savarankiško kvėpavimo judesiai. 4. pradeda plakti širdis. Gaivinimo trukmė: gaivinti reikia tol, kol nukentėjęs atsigaus arba kol bus suteikta medicinos pagalba. Darbuotojų sveikata. Lietuvių filosofas ir rašytojas Vidūnas (Vilhelmas Storosta) sveikatą apibūdino kaip ypatingą būseną, kuri būdinga ne tik kūnu, bet ir jausmų, polinkių, minčių gyvenime. Kitaip tariant, tai ypatinga žmogaus fizinės ir dvasinės pusiausvyros būsena kuriai esant žmogaus savijauta yra optimali. Savo sveikatos filosofijoje Vidūnas ypač akcentavo dvasinį pradą pačiame žmoguje, laikydamas dvasinę sveikatą svarbiausia žmogaus sveikatos struktūroje. Pasaulinės sveikatos organizacija sveikatą apibūdina kaip žmogaus fizinę, socialinę, dvasinę gerovę, žmogui nesergant ir neturint fizinių ar psichinių negalių. Atsižvelgiant į šiuos apibūdinimus galima teigti, jog žmogaus sveikatą sudaro jo fizinės, dvasinės, socialinės gerovės visuma. Darbuotojų sveikatos apsaugos sistemoje negali būti ignoruojamas nė vienas iš šių komponentų. Fizinės sveikatos komponentė nusako žmogaus aplinkos ir jo organizmo harmoniją, organizmo sistemų ir fiziologinių procesų stabilumą. Ukrainiečių akademikas N. Amosovas fizinę sveikatą apibūdino kaip žmogaus organizmo atsparumą kenksmingiems aplinkos veiksniams. Dvasinės sveikatos komponentė nusako psichinę bei protinę žmogaus būties gerovę, subalansuotus nervų sistemos dirginimo ir slopinimo procesus. Socialinę sveikatos komponentę suprantame kaip žmogaus padėtį ir savijautą visuomenėje, galimybe užtikrinti būties gerovę. Vadovaujantis tokio žmogaus sveikatos koncepcija galima teigti, jog tai darbuotojų sveikata ir darbo procese dalyvaujančių ir darbo buities bei socialinės aplinkos veikiamų žmonių fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Darbuotojų aplinka. Žmogaus aplinka – tai laiko ir erdvės ribojama visuma veiksnių, sąlygojančių žmogaus būties fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Pasaulinės sveikatos organizacijos leidiniuose konkretizuojama, jog žmogaus aplinką sudaro tokie svarbiausi elementai: oras, kuriuo mes kvėpuojame; vanduo, kurį mes geriame; maistas kurį mes valgome; klimatas, supantis mūsų kūnus; erdvė, kurioje mes esame; socialinė ir dvasinė aplinka, turinti didelės įtakos mūsų fizinei ir dvasinei sveikatai. Jungtinių Tautų Stokholmo konferencijos deklaracijoje (1972) pirmą kartą buvo pažymėta visuotinai žmogaus aplinkos reikšmė. Šioje deklaracijoje teigiama, jog žmogus yra savo aplinkos kūrėjas ir jos produktas, jog aplinka sudaro žmogaus gyvenimo pagrindą ir suteikia galimybių jo fiziniam, intelektualiam, socialiniam, doroviniam ir dvasiniam tobulėjimui. Kitaip tariant, JT deklaracijoje akcentuojama, jog aplinka lemia žmogaus būties fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, t.y. lemia jo sveikatą, tačiau tik sveika aplinka ugdo ir palaiko žmogaus sveikatą. Nesveika aplinka kenkia žmogui, pirmiausia jo sveikatai, todėl akivaizdu, kad egzistuoja aplinkos sveikatos reiškinys nustatantis aplinkos sveikumą arba nesveikimą. Europos aplinkos sveikatos chartijoje (1989) aplinkos sveikata apibūdinama kaip visuma žmogaus sveikatą, jo būties gerovę, sąlygojančių aplinkos veiksnių (cheminių, fizinių, biologinių, psichologinių ir kt.), atsirandančių vykstant buities urbanizacijos, žemių naudojimo, transporto procesams. Vadovaujantis šiuo požiūriu galima teigti, jog darbuotojų sveikatą lemia ne darbo, o darbuotojų aplinka, t.y. dirbančio žmogaus aplinkos visuma, apimanti jo darbo, buities, socialinę rekreacinę aplinką. Kaimo žmonių aplinkos ir sveikatos ryšys. Lietuvos kaimo gyventojų sveikata yra blogesnė negu miesto. Labiausiai skiriasi tokie sveikatos rodikliai: 1. trumpesnė kaimo žmonių vidutinė gyvenimo trukmė; 2. dažnesnės savižudybės; 3. dažnesnės mirtys nuo traumų ir apsinuodijimų; 4. dažnesni susirgimai profesine vibracine liga; 5. dažnesni susirgimai kraujotakos sistemos ligomis, onkologinėmis ligomis, kvėpavimo takų sistemos ligomis. 1999 m. duomenimis moterys Lietuvoje gyvena 10 metų ilgiau negu vyrai. Kaimo vyro vidutinė gyvenimo trukmė buvo 6 metais trumpesnė nei vyrų gyvenančių mieste. Tarp profesinių ligų Lietuvoje dominuoja vibracinė liga, kuria dažniausiai serga kaime gyvenantys vyrai. Daugiau kaip pusė visų susirgusių profesine vibracine liga yra kaimo žmonės, kurie dirba žemės ar miškų ūkyje naudojama technika. Mokslininkai vykdydami pasaulio banko finansuojamą tyrimų programą nustatė, jog žmogaus gyvenimo vertė iki 18-20 metų; maksimumą pasiekia esant 25 m., o po to tolygiai mažėja. Žmonių gyvenimo vertę lemia jų sveikata, o žmogaus sveikatos lygis, kaip organizmo atsparumas kenksmingiems aplinkos veiksniams, kinta pagal tą patį dėsnį. Fizinė sveikata, kaip žmogaus organizmo atsparumas kenksmingiems aplinkos veiksniams, pradžioje (iki 18 metų) tolygiai stiprėja. Nuo 18 iki 25 metų stiprėja su vis mažėjančiu prieaugiu, o po 25 metų – tolygiai mažėja. Mažėjimo tempai mažesni iki 45 – 50 metų, o po to žmogaus organizmo atsparumas kenksmingiems aplinkos veiksniams mažėja sparčiau. Ši analizė atskleidžia tokius žemės ūkio darbuotojų aplinkos ir sveikatos ryšio ypatumus: 1. vaikų ir jaunuolių brendimo laikotarpiu pagrindžiama žmogaus sveikata, išugdomas sveikatos lygis, kuris lemia žmogaus sveikatos kiekį visam gyvenimui. 2. brandos laikotarpiu žemės ūkio darbuotojus ......daugelis kenksmingų aplinkos veiksnių (buities, darbo, gyvenamosios aplinkos). Saugant žemės ūkio darbuotojų sveikatą, turi būti atsižvelgiama į visus kenksmingus aplinkos veiksnius. 3. žemės ūkio darbuotojai norėdami išsaugoti sveikatą ir darbingumą turi tuo rūpintis nuo jaunų dienų. Kuo vėliau tam pradedama skirti dėmesį, tuo mažesnis būna sveikatos efektas. 4. žemės ūkio darbuotojų sveikatos saugos sistemoje negalima apsiriboti vien tik kenksmingų aplinkos veiksnių šalinimu, greta to būtina taikyti palankius (rekreacinius) aplinkos veiksnius. Klimatinių veiksnių kenksmingumas. Žmogaus galimybės prisitaikyti prie aplinkos klimatinių veiksnių lemia jo kūno termoreguliacinė funkcija. Žmogaus kūno temperatūra gali svyruoti nedidelėse ribose. Jai pakilus iki 43 laipsnių ir nukritus iki 25-27 laipsnių įvyksta negrįžtami funkciniai pakitimai ir žmogus miršta. Esant aukštai aplinkos oro temperatūrai refleksiškai išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo priplūsta į periferines kraujagysles ir per odą daugiau atiduodama šilumos aplinkai. Be to, daugiau išskiriama prakaito ir organizmas aušinamas jam garuojant. Gausiai prakaituojant netenkama daug druskų, ypač kalio ir natrio, taip pat vitamino C. Tai sutrikdo normalią elektrolitų pusiausvyra organizme. Esant žemai aplinkos oro temperatūrai odos kraujagyslės susitraukia ir į jas priplūsta mažiau kraujo, o be to, mažiau prakaituojama ir mažiau šilumos išskiriama į aplinką – tai fizinė termoregulaicija. Be to, suintensyvėja medžiagų apykaita, antinksčių skydliaukės hormoninė liaukų veikla – tai biocheminė termoregulaicija. Kadangi šiluma gaminama dirbant raumenims, tai sumažėjus kūno temperatūrai, ima nevalingai susitraukinėti raumenys, krečia drebulys. Lietuvos klimato ir ūkio sąlygomis reikšmingesnis yra šalčio poveikis. Vėjuotos ir šaltos žiemos esant drėgnam orui kelia sušalimų ir nušalimų pavojų. Su traktoriais dirbantiems žmonėms šaltis didina vibracinės ligos riziką. Didelį pavojų ypač vaikams kelia vėjo šaldymo efektas. Tekv = t+2v °C – ekvivalentinė temperatūra. t – aplinkos oro temperatūra, rodanti šalčio kiekį. v – aplinkos oro greitis m/s. Tikslesnė ekvivalentinė temperatūra yra gauta atliekant eksperimentus. Ultragarso kenksmingumas. Ultragarso bangų dažnis yra 15KHz ir daugiau. Tai žmogui negirdimi garsai. Gamybinėje aplinkoje dažniausiai veikia aukšto dažnio triukšmas ir žemo dažnio ultragarsas. Sistemingas ultragarso poveikis sukelia centrinės ir periferinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės sistemos, vestibiuliarinio aparato funkciniu sutrikimus. Ultragarso poveikį patiriantys žmonės skundžiasi galvos svaigimu, skausmu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu triukšmui, rankų šalimu. Ultragarsas darbuotojus dažnai veikia kontaktiniu būdu, per rankas kai darbuotojai rankas įkiša į ultragarso zoną, imdami, įdėdami detales neišjungdami įrenginių. Kenksmingo poveikio prevencijos priemonės: 1. technologinio proceso automatizavimas; 2. distancinis valdymas; 3. ultragarso šaltinio izoliavimas; 4. asmeninei apsaugai naudojamos priemonės (apsauginės pirštinės, ausinės ir B grupės vitaminų profilaktika). Infragarso kenksmingumas. Infragarso bangų dažnis yra 20Hz ir mažiau. Žmogus jo negirdi, tačiau infragarso poveikis žmogaus organizmui labai reikšmingas ir gali būti mirtinas. Infragarsas būna gamtinės ir technologinės kilmės. Gamtoje infragarsą sukelia jūros bangos, audros, žemės gelmėse vykstantys procesai, išsiveržiantys ugnikalniai. Technologinį infragarsą skleidžia laivai, malūnsparnių varikliai, ventiliacijos įrengimai, automobiliai, traktoriai, traukinių lokomotyvai. Infragarsas labiausiai veikia nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, vestibiuliarinį aparatą. Kai infrgarso lygis siekia 90-120 decibelų ilgalaikis jo poveikis sukelia fizinį ir psichinį silpnumą, sumažėja protinis darbingumas, padidėja dirglumas, atsiranda baimės jausmas, svaigsta galva. Veikdamas širdies ir kraujagyslių sistemą infragarsas sukelia širdies ritmo sutrikimus, padidėja kraujospūdis. Prevencinės priemonės: 1. infragarso mažinimas susidarymo šaltinyje; 2. infragarso slopinimas panaudojant duslintuvus; 3. teisingas darbų organizavimas; 4. profesinė dirbančiųjų atranka; 5. B vitamino profilaktika. Elektromagnetinių laukų kenksmingumas. Elektromagnetiniai laukai veikia visur kur tik naudojama elektros energija. Tai žemo dažnio elektromagnetiniai laukai. Aukšto dažnio elektromagnetinius laukus generuoja radijo ir televizijos stotys, kompiuteriai, mobilieji telefonai. Žemė taip pat generuoja gamtinės kilmės elektromagnetinius laukus. Kenksmingas elektromagnetinių laukų poveikis priklauso nuo lauko stiprumo ir poveikio trukmės. Elektromagnetinių laukų poveikiui labai jautri nervų sistema. Išbalansavus centrinės nervų sistemos veiklą, pakenkiamos širdies ir kraujagyslių, kraujo gamybos sistemos. Nekenksminga elektros lauko įtampa gyvenamose patalpose laikoma 500v/m. (voltai į metrą). Leistina elektros lauko įtampa gyvenamuose rajonuose yra 1000v/m. Dirbti po aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis , kur elektromagnetinis laukas labai stiprus žmogui yra kenksminga. Prevencijos priemonės: 1. labai efektyvus apsaugos nuotolio principas – atstumui iki elektromagnetinių laukų padidėjus dvigubai, magnetinis laukas sumažėja 4 kartus, elektrinis – 8 kartus. 2. elektromagnetines bangas slopina medžiai, pastatų sienos, metalizuoti langų stiklai. Triukšmo kenksmingumas. Ilgą laiką dirbant triukšmingoje aplinkoje, kurioje vyrauja aukšto dažnio garsai išsivysto progresuojantis klausos nusilpimas. Nustatyta, jos dirbant 80 decibelų ir didesnio triukšmo sąlygomis klausos jautrumas pakenkiamas per 5 metus ir griečiau. Tačiau žymiai greičiau negu klausą triukšmas pakenkia centrinę nervų sistemą, ypač jos vegetatyvinę, širdies ir kraujagyslių sritis. Visas triukšmo poveikyje žmogaus organizme atsirandančių simptomų kompleksas pavadintas triukšmo liga. Šio susirgimo subjektyvus simptomai yra: galvos skausmas; galvos svaigimas; bendras silpnumas; nervuotumas; emocinis nepastovumas; miego sutrikimas, skausmai širdies plote; klausos jautrumo sumažėjimas. Kai kurie iš šių simptomų atsiranda netgi dirbant leistino triukšmo sąlygomis. Tai reiškia, jog triukšmas yra kenksmingas esant bet kokiam jo lygiui. Jeigu garsus triukšmas vadinasi jis žmogui kenksmingas. Tačiau triukšmo kenksmingumas ypač išryškėja 85 dB (A) lygyje. Nustatyta, jog dirbant 85 dB ir didesnio triukšmo aplinkoje triukšmo lygiui padidėjus 1 dB nervų ir kraujagyslių sistemų pakenkimai atsiranda puse metų anksčiau. Be žalingo poveikio centrinei nervų sistemai, širdies ir kraujagyslių, klausos funkcijai triukšmo poveikis gali turėti neigiamos įtakos regėjimui, pagreitinti ir sustiprinti nuodų poveikį, netgi pagreitinti vėžio susirgimą. Tai aiškinama tuo, jog intensyvaus triukšmo aplinkoje daugiau išsiskiria adrenalino, kuris skatina laisvųjų riebalinių rūgščių išsiskirimą į kraują ir greitina aterosklerozės vystymąsi. Dirbant dideliame triukšme daugiau išsiskiria kortizono, kuris slopina kepenų funkciją. Ir dėl tos pačios priežasties sustiprėja kancerogeninis poveikis, bei triukšmo toksinis poveikis. Vibracijos kenksmingumas. Ilgą laiką veikdama žmogų vibracija jo organizme sukelia kompleksą patogeninių pakitimų, kurie vadinami vibracine liga. Vibracijos įtakoje visų pirma pakinta centrinės nervų sistemos funkcija, pažeidžiama kraujagyslių tonuso reguliacija, sutrinka kapiliarų sienelių pralaidumas. Bendrosios vibracijos sukelti organizmo patologiniai pakitimai, pasireiškia kaip vegetodistancijos bei angiodistancijos simptomai: 1. nervuotumas; 2. miego sutrikimas; 3. galvos skausmai, svaigimas; 5. pulso bei kraujo spaudimo nepastovumas; 6. skausmai širdies plote. Vietinės vibracijos poveikyje atsiranda tokie sveikatos pakenkimo požymiai: 1. periferinių kraujagyslių ir kapiliarų spazmai; 2. rankų skausmai; 3. rankų jautrumo sumažėjimas, jų tirpimas. Žemės ūkio gamybos sąlygomis triukšmas ir vibracija beveik visada veikia kartu, todėl tas sveikatos sutrikimas, kuris vadinamas vibracine liga yra vibracijos ir triukšmo bendro poveikio rezultatas. Triukšmą ir vibracijos pavojų didinantys veiksniai. Triukšmą ir vibracijos pavojų didina tai kas žaloja tas pačias žmogaus sveikatos sistemas. Visų pirma centrinę nervų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemą, taip pat, visa tai, kas mažina žmogaus organizmo atsparumą kenksmingiems aplinkos veiksniams. Tai reiškia, kad greta pagrindinių vibracinę ligą skatinančių veiksnių, žmogaus sveikatą žaloja daugelis antros eilės faktorių (kofaktorių). Centrinę nervų sistemą žalojantys gamybiniai nuodai: chloro bei fosforo organiniai pesticidai; gyvsidabris ir jo junginiai; švinas ir jo junginiai; alkoholis ir tabako dūmai. Kaip svarbus triukšmo kenksmingumą didinantis veiksnys paminėtina nervinė įtampa. Žalingą vibracijos poveikį sustiprina kartu su vibracija veikiantis fizinis krūvis, rankų ir kojų sušalimas. Žmogaus organizmo atsparumą žalingam vibracijos bei triukšmo poveikiui mažina B grupės vitaminų trūkumas, P vitaminų stoka. Bet kokiems žalingiems aplinkos veiksniams mažiau atsparūs nusilpę, pavargę žmonės, taip pat ankstyvoje jaunystėje ir vyresniame amžiuje. Triukšmo poveikio ypatumai. Veikiant keliems triukšmo šaltiniams, jų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo keliamo triukšmo lygio. Didžiausias tas poveikis esant vienodam triukšmo lygiui. Dirbant patalpoje dviem triukšmo šaltiniams L1=L2 (triukšmo lygiai lygus). ⌂L=3 dB (A); L1-L2>=15 dB (A). mažesnio triukšmo šaltinio įtaka bus minimali (L1-L2=0-3; 1-2,5; 2-2; 3-1,7; 5-1,3; 9-0,5; 12-0,25; 15-0,1). Koks bus bendras triukšmo lygis patalpoje, kurioje dirba du triukšmo šaltiniai, kurių L1-L2=0, kai L1 ir L2 =80 dB, tai skirtumas bus lygus 3, o bendras bus 83 dB. Ryšys tarp triukšmo lygio ir poveikio efekto, trukmės. Triukšmo lygiui padidėjus 3 dB (A) triukšmo dozė per tą patį laikotarpį padvigubėja. Triukšmo lygiui padidėjus 3 dB (A) laikotarpis, per kurį žmogus gauna prieš padidėjimą buvusią triukšmo dozę sumažėja pusiau. Savaiminis užsidegimas. Tai reiškinys kai medžiagos užsidega savaime, atsiradus degimo židiniui pačiose medžiagose, dėl jose vykstančių biologinių, cheminių, fizinių procesų. Šieno savaiminis užsidegimas. Biologiniai procesai gyvų augalų masėje → temperatūros kitimas = ventiliacija – aušinimas, temperatūros mažinimas – atvėsimas;;; termoizoliacija – temperatūros kitimas – kaitimas – savaiminė oksidacija – užsidegimas = oro izoliacija – degimas be liepsnos;;; sąlytis su oru – užsidegimas su liepsna. Prevencijos priemonės: 1. suvežti sausą, visiškai sudžiūvusį šieną; 2. šieno klodus konservuoti natrio chloridu; 3. įrengti aktyvios ventiliacijos angas. Durpyno savaiminis užsidegimas. Durpyno sausinimas → saulės kaitra = augalija – kaitimo ribojimas;;; juoda durpė – kaitimas – savaiminė oksidacija – kaitinimas = drėgmė – atvėsimas;;; sausra – termoizoliacija – kaitimas – užsidegimas = oro izoliacija – degimas be liepsnos;;; sąlytis su oru – užsiliepsnojimas. Prevencijos priemonės: 1. saugoti durpyną nuo išplikimo, neišvažinėti, neištrypti iki juodos durpės; 2. išplikusius plotus apsėti kultūromis, kurios sudarytų apsauginį sluoksnį; 3. natūralizuoti durpyną užtvindant sausinimo sistemas.

Darbų saugos organizavimas. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, o darbuotojas – saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais ir juos vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimintų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos ir sveikatos bei pareigines instrukcijas.Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojams darbo drabužius, avalynę, asmeninės ir kolektyvinės saugos priemones norminiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabužių, avalynės ir asmeninių apsauginių priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą ir taisymą. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos pagalbą. Pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą darbuotoją, negalintį dirbti darbo sutartimi sutarto darbo, darbdavys privalo perkelti darbuotojo sutikimu į kitą darbą, atitinkantį darbuotojo sveikatą. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje ar teritorijoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių sudaryta darbo sutartis. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje Darbuotojas privalo ne tik žinoti saugos ir sveikatos norminių teisės aktą reikalavimus ir vykdyti juos, bet ir dirbti su specialiaisiais darbo drabužiais, avalyne, naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis, kai to reikalauja taisyklės, su kuriomis supažindintas pasirašytinai, imtis priemonių (pagal galimybes ir kompetenciją) pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsiant informuoti darbdavį. Darbuotojas informuoja darbdavį (arba jo įgaliotą asmenį) apie darbo metu gautas traumas, įvykusius nelaimingus atsitikimus, vykdo darbdavių, jo įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus nurodymus. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo priemonė, kurią naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji priežiūra. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami: garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, įranga dujoms, suskystintosioms ar biriosioms medžiagoms supilti ar išpilti slėgimo būdu ir jų talpyklos, keliamieji kranai, liftai, keltuvai, elektros įrenginiai, branduolinės energijos ar radioaktyviųjų medžiagų naudojimo įrenginiai ir kiti, rečiau naudojami. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai Potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašai tvirtinami Lietuvos Respublikos vyriausybės. Įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami (išmontuojami), remontuojami, rekonstruojami, laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių būtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai Pavojingu darbu (gamybos procesu) laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu, arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis. Pavojingų darbų kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais (jų derinimas, išbandymas, eksploatavimas, techninė priežiūra), išvardintais patvirtintame potencialiai pavojingų įrenginių sąraše, darbai su kenksmingosiomis medžiagomis, liepsniosiomis dujomis, nuodingosiomis medžiagomis, darbai šuliniuose, tuneliuose, darbai, atliekami aukščiau kaip 5 m nuo žemės, perdangos ar darbo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose ir pan. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių, kurių privalomą priežiūrą vykdo inspekcijos (tarnybos) bei pačios įmonės, ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus. Pavojingus darbus atliekantiems darbuotojams ir darbų vadovams apmokyti ir atestuoti keliami specialūs reikalavimai. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinę darbų saugos ir sveikatos kontrolę atlieka tokios valstybinės institucijos: Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė atominės energetikos inspekcija, Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija Valstybinis darbo inspektorius turi teisę: pateikęs tarnybinį pažymėjimą bet kuriuo paros metu įeiti į įmones ir tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos kompetencijai priskirtų teisės aktų; gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti; Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija gauti iš darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus atsitikimus – ir iš kitų asmenų pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbų saugos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų, taip pat dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo; teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendiniai neatitinka darbų saugos reikalavimų; Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija uždrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos darbe priemones, jeigu jos neatitinka teisės aktų reikalavimų, kenkia darbuotojų sveikatai ir kelia pavojų gyvybei; pranešus darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo priemonių (žaliavų, gaminių) pavyzdžius, gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti; pareikalauti, kad įmonės lėšomis būtų atlikti kontroliniai darbo aplinkos matavimai, laboratorinės analizės, darbo bei saugos priemonių ekspertizės ar specialūs jų tyrimai; informuoti darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų saugos ir sveikatos reikalavimų; Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, kad negarantuota darbų sauga; administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims, pažeidusiems darbo įstatymus, darbų saugos tesės aktus; atvykus į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimintų atsitikimų ir avarijų priežastis, jeigu būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis. REIKALAUTI, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kai: Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė darbo inspekcija darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimintiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams; dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimo darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei; darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinėmis ar asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis; paaiškėja, kad gaminama darbo priemonė kenks darbuotojų sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos: siekia aktyvios šios tarnybos nustatytos politikos ir strategijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje; gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, ugdo piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis, ekonominėmis bei auklėjamosiomis priemonėmis; Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų patvirtintus projektus, normas ir taisykles (pagal savo kompetenciją);kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sanitarinės priešepideminės priemonės, kad būtų išvengta arba likviduotos profesinės ir infekcinės ligos, sudarytos sveikos darbo, buities ir poilsio sąlygos darbuotojams, sumažinta ar pašalinta įmonių skleidžiamos taršos įtaka gyvenamajai aplinkai ir gyventojams. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė energetikos inspekcija Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos pagrindinis tikslas -vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė atominės energetikos inspekcija Valstybinė atominės energetikos inspekcija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų ir atominės energijos naudojimą ir priežiūrą inspekcijos kontroliuojamuose objektuose. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžios miestų, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Valstybinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija Pagrindiniai uždaviniai: vykdyti gaisrų prevenciją; užtikrinti technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti; atlikti gelbėjimo darbus; kontroliuoti, kaip vykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus, taip pat dirbant darbus, galinčius sukelti gaisrą. Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Vidinę darbų saugos ir sveikatos kontrolę atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai ir darbuotojų atstovai. Darbdavys saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimui steigia: įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba. šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą organizaciją (asmenis). Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi darbdaviui. Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys. Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Vidinę darbų saugos ir sveikatos kontrolę atlieka įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai ir darbuotojų atstovai. Darbdavys saugos ir sveikatos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei, konsultavimui steigia: įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba. šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą organizaciją (asmenis).Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi darbdaviui. Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijas vykdo pats darbdavys. Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Vykdydami kontrolės funkcijas, tarnybos specialistai tikrina: kaip įmonėje vykdomi teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reikalavimai; ar padalinių vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas; ar aprūpina darbuotojus visomis darbo sąlygas atitinkančiomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsauginėmis priemonėmis; ar užtikrina reikiamą jų priežiūrą; aip vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi už kenksmingųjų medžiagų laikymą ir naudojimą, statinių ir potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimą, darbų priežiūrą bei vykdymą. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, tarnybos funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirtas smuo (asmenys). Vidinė darbų saugos ir sveikatos kontrolė Vidinė kontrolė atliekama atsižvelgiant į darbinės veiklos poreikius ir sąlygas. Darbdavys ir darbuotojai turi bendradarbiauti visais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Bendradarbiavimas turi būti grindžiamas susidomėjimu, aktyviu dalyvavimu ir bendra nuomone dėl visus patenkinančių darbo sąlygų. Darbdavio atstovai su darbuotojais darbo vietoje arba grupėse aptaria kilusius klausimus. Bendradarbiavimas ypač aktualus, kai keičiami veiksmų planai arba kai norima ištirti rizikos veiksnius, į veiksmų planą įtraukiamos įvairios darbo aplinką gerinančios priemonės. Darbdavys privalo įsitikinti, kad visiems darbuotojams būtų aiškiai paskirstytos užduotys ir kad jie teisingai suprato informaciją. Darbo vadovai ir vadovaujantysis personalas privalo gerai išmanyti darbo aplinkai keliamus reikalavimus. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Darbų saugos ir sveikatos socialinę partnerystę atlieka tokios institucijos: 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. 2. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 3. Įmonių profesinės sąjungos 4. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija įsteigta trišaliu principu Valstybės, darbuotojų, darbdavių tarpusavio interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija Komisija vykdo šias funkcijas: dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai formuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos valstybinę politiką, atitinkančią trišalius (darbuotojų, darbdavių, valstybės) interesus; teikia inspekcijoms, kontroliuojančioms, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, siūlymų dėl saugos ir sveikatos darbe būklės kompleksinių tikrinimų ekonominės veiklos srityse; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija analizuoja saugos ir sveikatos darbe būklę ir siūlo priemones jai gerinti, vertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalyje, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms ministerijoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, rengia atitinkamas rekomendacijas bei priemonių projektus; analizuoja Lietuvos ūkio ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo valstybines programas, teikia išvadas; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais projektų, dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimų ir papildymų bei mokslo tiriamųjų darbų šioje srityje; tvirtina įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų pavyzdinius nuostatus; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos Komisija vadovaudamasi Saugos darbe fondo nuostatais, organizuoja jo veiklą bei lėšų formavimą, svarsto klausimus dėl fondo lėšų skyrimo darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms įgyvendinti, nustato paraiškų fondo lėšoms gauti pagrįstumą, svarsto savo posėdžiuose šio fondo revizijos komisijos ataskaitas. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos apskrityse steigiamos trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti. Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partneriu bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonių profesinės sąjungos Įmonių profesinės sąjungos gina savo narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais teisės aktais. Profesinių sąjungų atstovai dalyvauja tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus. Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas Komiteto pagrindinės funkcijos: išklauso, analizuoja ir vertina darbdavio, įmonės padalinių vadovų, saugos darbe ir sveikatos tarnybų specialistų veiklą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir teikia siūlymus šiai veiklai gerinti; analizuoja, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įmonėje ir rengia siūlymus, atitinkančius darbdavio ir darbuotojo interesus saugai ir sveikatai gerinti; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas svarsto ir teikia siūlymus darbdaviui dėl lėšų skyrimo darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vertina jų naudojimo efektyvumą; rengia siūlymus darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, sudarant kolektyvines sutartis, prižiūri, kaip įgyvendinamos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės; dalyvauja tiriant profesines ligas, nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į darbą ar vykstant iš darbo; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes, siūlo darbdaviui konkrečias priemones joms išvengti ateityje; nagrinėja darbuotojų sveikatos privalomų tikrinimų rezultatus, teikia siūlymus darbdaviui dėl prevencinių higienos priemonių ir medicinos paslaugų įmonėje; vertina darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi gaminant, naudojant, transportuojant, laikant kenksmingąsias bei pavojingąsias medžiagas, prižiūrint potencialiai pavojingus įrenginius; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas analizuoja darbo vietų higieninio vertinimo rezultatus, saugos darbe ir darbo higienos būklę įmonėje bei jos padaliniuose, vertina, kaip darbuotojai aprūpinami gamybinės buities patalpomis, asmeninės ir kolektyvinės saugos darbe priemonėmis, kaip vykdoma nustatyta jų priežiūra įmonėje; informuoja darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, garantuojančias gerą jų savijautą, darbingumą, sveikatą, gyvybės išsaugojimą darbe; Darbų saugos ir sveikatos socialinė partnerystė Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas analizuoja, kaip laikomasi darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti nustatytos tvarkos; sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto narius už numatytą priemonių vykdymą; informuoja darbuotojus apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto darbą ir jo rezultatus; teikia siūlymus darbdaviui dėl įmonės rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų; analizuoja jaunesnių kaip 18 amžiaus asmenų ir moterų darbo sąlygas. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas. Įmonės, įstaigos ar organizacijos darbdavys turi būti atestuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.• Darbdavys atleidžiamas nuo šio atestavimo jei jis yra atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. • Atestuojama kas 5 metai. Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi mokymo institucijose, kurios turi licenciją mokyti, tačiau jie taip pat turi teisę rengtis šiam atestavimui ir savarankiškai. • Mokymas vyksta pagal Darbo rinkos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintus mokymo planus (programas). Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Darbdavius, jų įgaliotus asmenis atestuoja mokymo institucijos sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacinė komisija, kurioje dalyvauja: – atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais darbdaviai arba saugos ir sveikatos tarnybų specialistai – Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. • Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas. • Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai, pakartotinai tikrinti žinias leidžiama ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. • Atestavimo rezultatai įforminami atestavimo protokole ir saugomi nustatytais dokumentų saugojimo terminais Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai privalo turėti aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba išsilavinimas turi atitikti įmonės ekonominės veiklos rūšį. • Darbuotojai, turintys neatitinkantį įmonės ekonominės veiklos aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokosi pagal atitinkančią ekonominės veiklos rūšį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymo programą. • Padalinių vadovai gali būti mokomi arba mokymo institucijoje, arba pačioje įmonėje. Jie atestavimui gali pasirengti ir savarankiškai. • Darbdavys darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus konkrečiame padalinyje gali pavesti įgyvendinti tik atestuotam padalinio vadovui. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Padalinių vadovai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojami: – ne rečiau kaip kas 5 metai; – prieš pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo programą; – pasikeitus technologiniam gamybos procesui; – pakeitus darbo pobūdį; – komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą ar avariją, nurodymu; – kai darbo inspektorius arba darbdavys raštu užfiksuoja, kad padalinio vadovas nežino arba nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją. • Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai prieš atestavimą mokomi mokymo institucijose arba rengiasi savarankiškai.• Atestavimo komisijoje turi būti darbuotojas, turįs galiojantį tos rūšies pavojingų darbų vadovo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip 3 metų praktinio vadovavimo tiems darbams stažą. • Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdavys. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Darbdavys organizuoja pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą, kai: – jie priimami naujai į darbą, – prireikus perkeliant į kitą darbą, – pakeitus darbo organizavimą įmonėje, – pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, – pradėjus naudoti naujas technologijas, – pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, – kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytais atvejais. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, jeigu joje yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nustatyta tvarka parengti specialistai įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams mokyti. • Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų mokymo klausimus sprendžia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ir darbdavys. • Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. • Instruktažai įforminami registravimo žurnale. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas Privalomi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažai yra: – įvadinis; – pirminis darbo vietoje; – periodinis darbo vietoje; – papildomas darbo vietoje; – specialusis darbo vietoje. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Įvadinį instruktažą, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo (darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas), turintys atestavimo pažymėjimus. Įvadinio instruktažo žurnalas saugomas įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo. • Pirminį instruktažą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai, kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais. Instruktuoja padalinio vadovas. • Periodinis instruktažas vykdomas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privalu pasikeitus gamybos, technologiniams procesams, patvirtinus naujas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas arba padarius jose pakeitimų, pakeitus darbo vietą ar darbo pobūdį, įsitikinus, kad darbuotojo žinių nepakanka, įvykus nelaimingam atsitikimui. • Specialųjį instruktažą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras – leidimus ar rašytinius nurodymus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su nuolatiniu jų darbu ar profesija (krovos darbai, teritorijų tvarkymas, avarijų ar stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ir kiti panašūs darbai). Instruktažas įforminamas paskyroje – leidime, rašytiniame nurodyme ar specialioje instruktažų registravimo kortelėje. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Įvadinis, pirminis ir periodinis instruktažai atliekami pagal įmonėje sudarytas ir darbdavio patvirtintas instrukcijas. • Jei įmonėje yra darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, prieš tvirtinant, instrukcijos suderinamos su komitetu. • Kiekviena instrukcija privalo turėti pavadinimą ir numerį. • Patvirtintą instrukciją darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba registruoja instrukcijų apskaitos žurnale. • Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio profesijų atliekamų darbų instrukcijų komplektą. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas • Įmonės darbuotojų, kuriems nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio inspektavimo skyriaus viršininku. • Papildomas ir specialusis instruktažai gali būti atliekami be instrukcijos – darbuotojas supažindinamas su saugiais veikimo būdais, informuojamas apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, saugos priemones nuo rizikos veiksnių poveikio. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus Įmonių, organizacijų, statybų vadovai ir darbuotojai už darbų saugos teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą traukiami: drausminėn, administracinėn, materialinėn, baudžiamojon atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Drausminė atsakomybė taikoma už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie juridiškai traktuotini kaip darbo drausmės pažeidimai, • Įmonės, organizacijos vadovas gali skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. • Jei darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda, jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Prieš skiriant nuobaudą, reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu. • Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą (premijos neskyrimas, materialinės žalos išieškojimas nėra drausminės nuobaudos). • Drausminė nuobauda darbdavio įsakymu skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo tos dienos, kai paaiškėjo nusižengimas, ir per tris dienas pranešama darbuotojui. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Administracinė atsakomybė taikoma už darbų saugos teisės aktų pažeidimus. • Administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai. Pareigūnai šiuo atveju – tai darbdavio įgalioti asmenys, kurie darbo sutartimi ar pareigine instrukcija yra įpareigoti užtikrinti darbų saugą atitinkamame darbo objekte. • Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnis numato, kad už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos teisės aktų pažeidimus darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali būti baudžiamas pinigine bauda. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas užtraukia piniginę baudą darbdaviui ir pareigūnui. • Nelaimingų atsitikimų darbe nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas užtraukia piniginę baudą darbdaviams. • Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas užtraukia piniginę baudą darbdaviams ir pareigūnams. • Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip po mėnesio nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teismui. • Bauda, nesumokėta per penkiolika dienų, išskaičiuojama iš atlyginimo. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialinę žalą įmonei (už avarijų, griuvimo metu sugadintus įrenginius bei medžiagas) ar konkrečiam asmeniui (už jo sužalojimą nelaimingo atsitikimo metu arba jei jis suserga profesine liga) taikoma visiška ir ribota materialinė atsakomybė. • Visiška materialinė atsakomybė pareigūnui taikoma tada, kai jo veiksmuose randama baudžiamojo (kriminalinio) nusikaltimo faktų. • Ribota materialinė atsakomybė taikoma už darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Tokia materialinė atsakomybė sudaro ne daugiau kaip vidutinį mėnesinį uždarbį. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Darbuotojui žuvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dėl saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (žuvusiojo vaikams, sutuoktiniui, tėvams ir kt.) socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas. Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus • Baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnis taikomas, kai dėl LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kitų saugos darbe teisės aktų pažeidimų galėjo sukelti (nors ir nesukėlė) nelaimingų atsitikimų žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, šių pažeidimų kaltininkas baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda. • Šio straipsnio antroji dalis numato atsakomybę tuo atveju, kai nurodyta veika sukelia nelaimingus atsitikimus žmonėms, avarijas ar kitas sunkias pasekmes, tai kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos • Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). • Pavojingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti. • Kenksmingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris, veikdamas darbuotojo sveikatą, gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos •Pavojingi veiksniai, dėl kurių gali įvykti nelaimingas atsitikimas, gali būti fizinės, cheminės, biologinės ar psichofiziologinės kilmės. •Fizinės kilmės veiksniu gali būti laikomas konstrukcijos griuvimas ar virtimas, krovinio kritimas ir kt., traumuojantis darbuotoją. •Cheminės kilmės veiksnys – tai gali būti kenksmingųjų ir nuodingųjų dujų patekimas į darbo aplinką, dėl kurio darbuotojas gali apsinuodyti. •Biologinės kilmės veiksnys – tai, pavyzdžiui, vabzdžių ar gyvačių įkandimai darbuotojams. •Psichofiziologinės kilmės veiksniu gali būti laikomas darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų, problemiški žmonių santykiai darbovietėje. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos • Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojų sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. • Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: – lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką; – ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos • Nelaimingi atsitikimai klasifikuojami: lengvi, sunkūs, martini grupiniai Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos• Lengvas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai. Po tam tikro laikotarpio nukentėjęs pasveiksta be liekamųjų pasekmių. • Sunkus nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Tai kaulų lūžiai, galūnių amputacijos, III-IV laipsnių nudegimai ir kt. Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikaciniai požymiai nurodomi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos • Mirtinas nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta. • Grupinis nelaimingas atsitikimas – tai įvykis, kurio metu nukentėjo du ir daugiau darbuotojų. • Nelaimingus atsitikimus sukėlę pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi būti analizuojami ir imamasi reikiamų saugumo priemonių, kad jų neliktų Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.• Nelaimingi atsitikimai skirstomi: – į susijusius su darbu – nesusijusius su darbu Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Ištyrus nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe surašomas N-I formos aktas. • Ištyrus nelaimingą atsitikimą vykstant į darbą ar iš darbo – N-2 formos aktas. • Šie aktai privalo būti registruojami specialios formos žurnaluose ir saugomi įmonėje kartu su visa tyrimo medžiaga 45 metus esant lengvam nelaimingam atsitikimui, o sunkiam ir mirtinam – 75 metus. • Likviduojant įmonę šie aktai su tyrimo medžiaga perduodami įmonės teisių perėmėjui, o jeigu jo nėra – miesto (rajono) archyvui. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, kai surašomi N-1 formos aktai, yra atsitikimai, įvykę asmenims: atliekantiems darbo sutartimi sulygtą, kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia dirbamą darbą; rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, darbo priemones ir atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje, patalpoje ar kitoje vietoje (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo); darbo metu vykstantiems darbo reikalais, t.y. vykdantiems darbdavio pavestą užduotį, įskaitant jo siuntimą tikrintis sveikatos; vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jo samdomu transportu; Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, kai surašomi N-1 formos aktai, yra atsitikimai, įvykę asmenims: nukentėjusiems dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu (remiantis teisėsaugos institucijos ir tiriančių asmenų išvadomis); per pietų pertrauką, poilsio ir kitas pertraukas, įskaitomas į darbo laiką, darbo vietoje, įmonės teritorijoje ar patalpoje; dirbantiems sau įmonėje (su darbdavio ar padalinio vadovo rašytiniu leidimu). Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija Kiti nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, kai surašomi N-1 formos aktai: darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės įmonėje likvidavimo metu; darbdavio rašytiniu pavedimu (nurodymu) dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio darbuotojui esant komandiruotėje, surašomi: • N-1 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyko: vykdant darbo užduotį paskirties vietoje; vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar įmonės, į kurią komandiruotas asmuo, transportu ar jų samdytu transportu; • N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje į darbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, surašomi N-2 formos akte, kai jie įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: gyvenamosios vietos, išskyrus atvejį, kai darbuotojai vyksta į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu; ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojas gauna užmokestį už darbą; ne įmonės teritorijoje esančios vietos, kur darbuotojas gali būti per pertrauką, skirtą pailsėti ir pavalgyti. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra: nukentėjusysis siekė susižaloti ar nusižudyti (remiantis teisėsaugos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadomis); nukentėjusysis darė nusikaltimą (remiantis teisėsaugos institucijų išvadomis); nukentėjusysis dirbo sau (savo interesais) be darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo; asmuo nukentėjo dėl smurto, kurio aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu (remiantis teisėsaugos institucijos ir tiriančių asmenų išvadomis). Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-I ar N-2 formos aktai nesurašomi. • Grupinio nelaimingo atsitikimo metu atitinkamos formos aktas surašomas kiekvienam nukentėjusiajam atskirai. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta ne įmonės teritorijoje, įmonės darbuotojui atliekant darbdavio (jo įgalioto asmens) pavestą darbą arba vykstant į/iš darbo, dėl geležinkelio, vandens, oro, automobilių transporto, traktorių ar kitų savaeigių mašinų eismo saugos taisyklių pažeidimų, įvykį tiriančios teisėsaugos institucijos ar komisijos apie įvykį ne vėliau kaip per 24 val. praneša nukentėjusiojo darbdaviui, o įvykio tyrimo medžiagą jam išsiunčia ne vėliau kaip per 3 dienas (jį ištyrus). Darbdavys, gavęs tyrimo medžiagą, sudaro komisiją, kuri surašo atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo aktą. • Tiriant tokį nelaimingą atsitikimą darbe gali dalyvauti darbdavių, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos atstovai, pakviesti ekspertai. Nelaimingi atsitikimai darbe ir jų klasifikacija • Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo įmonės, kurioje įvyko sunkus, mirtinas ar grupinis nelaimingas atsitikimas profesinių mokyklų moksleivių, aukštesniųjų ar aukštųjų mokyklų studentų praktikos įmonėje metu, nedelsiant telefonu, faksu, ar kitomis ryšio priemonėmis privalo pranešti mokymo įstaigai, kaip numatyta tiriant sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą pagal nustatytą pranešimo formą Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas • Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui, nukentėjusysis privalo apie tai nedelsdamas pranešti darbo vadovui arba darbdaviui. • Darbuotojai, matę ar sužinoję apie įvykį, turi nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir pranešti nukentėjusiojo darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. • Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo nedelsdamas organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas • Apie įvykusį nelaimingą atsitikimą darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo nedelsdamas pranešti įmonės profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis. • Padalinio vadovas apie įvykį praneša įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ir darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui. • Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu, iki nelaimingas atsitikimas bus komisijos ištirtas. • Be tyrimo komisijos leidimo būtini pakeitimai daromi, jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju dokumentuojama (grafiškai, fotografuojama, filmuojama) ir surašomas aktas. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas • Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė komisija, sudaryta darbdavio įsakymu iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo. • Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas tirti nelaimingą atsitikimą ir privalo: – nufotografuoti objektą, nelaimingo atsitikimo vietą, parengti ir pateikti kitą vaizdinę (grafinę) medžiagą; – aprūpinti transporto, ryšių priemonėmis (jei to reikia nelaimingo atsitikimo tyrimui) ir skirti patalpą komisijos darbui; – pakviesti reikiamus specialistus, ekspertus; – atlikti techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus ir kitus darbus, kurių reikia nelaimingam atsitikimui ištirti; – išspausdinti ir padauginti tyrimui reikalingus dokumentus, jei reikia, juos išversti į valstybinę kalbą. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas • Lengvą nelaimingą atsitikimą dvišalė komisija privalo ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. • Ištyrusi lengvą nelaimingą atsitikimą, komisija surašo N-1 arba N-2 formos aktą ir jį pasirašo visi komisijos nariai. • Jei darbdavys nesutinka su komisijos išvadomis, jis gali išdėstyti savo nuomonę raštu, kuri pateikiama komisijai ir pridedama prie tyrimo medžiagos. • Darbdavys, gavęs nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktus su tyrimo medžiaga, savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtina, kad susipažino su tyrimo medžiaga. Lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimas • Lengvo nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos akto ir tyrimo medžiagos originalas paliekamas įmonėje, o po vieną patvirtintą akto kopiją darbdavys per 3 dienas privalo išsiųsti: – Valstybinės darbo inspekcijos atitinkamam inspektavimo skyriui ir nukentėjusiajam; – įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų; – mokymo įstaigai, pagal kurios siuntimą nukentėjusysis dirbo praktikos metu; – profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis, kartu su tyrimo metu surinktų dokumentų patvirtintomis kopijomis. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas • Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo iškart po įvykio pagal nustatytą formą faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemonėmis pranešti: – miesto (rajono), apylinkės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, prokuratūrai; – Valstybinei darbo inspekcijai; – suinteresuotai įmonei, profesinei sąjungai, socialiniam draudimui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (griuvus statybinėms konstrukcijoms) ir kitoms suinteresuotoms įstaigoms; – nukentėjusiojo šeimai. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas • Sunkius, mirtinus ir grupinius, kai vienas iš nukentėjusiųjų sunkiai traumuotas ar mirė, nelaimingus atsitikimus tiria valstybinis darbo inspektorius. • Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. • Tyrime gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas. • Darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, prireikus kviečia dalyvauti: – sunkių ar mirtinų ūmių apsinuodijimų atveju – teritorinio visuomenės sveikatos centro atstovą; – suinteresuotų įmonių ir organizacijų atstovus. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas • Sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbo inspektorius privalo ištirti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdami į tyrimo sudėtingumą, gali pratęsti tyrimo trukmę. • Tyrimas kai kuriais atvejais gali būti sustabdomas, iki bus gautos išvados iš medicinos ir teisėsaugos įstaigų. • Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė trys ir daugiau darbuotojų, tiria komisija: – pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, – nariai- vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininkas ir du šio skyriaus darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas • Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu darbo inspektorius privalo: 1. nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbo vieta. Jeigu ji buvo pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;2. apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą, ją nufotografuoti, pareikalauti sudaryti ir pateikti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą; 3. pareikalauti įvykio liudytojų, padalinio vadovo, darbdavio, greta dirbusių ir kitų asmenų, galinčių suteikti informaciją, žodinių ir/ar rašytinių paaiškinimų dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių, priežasčių, kitų klausimų, susijusių su nelaimingu atsitikimu darbe; 4. prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo ar šeimos narių rašytinius paaiškinimus, susijusius su nelaimingu atsitikimu darbe; Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas 5. išnagrinėti ir įvertinti nukentėjusiojo ir kitų su tiriamu įvykiu susijusių darbuotojų profesinį parengimą darbui, jų galimybes atlikti pavestą darbą, priemonių darbuotojo (darbuotojų) saugai ir sveikatai įvykio vietoje užtikrinti įgyvendinimą; 6. išanalizuoti medžiagą apie tai, kaip nukentėjusysis buvo mokomas ir instruktuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos darbe (kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe) klausimais, apie nukentėjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo arba asmens, turėjusio įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti, sveikatos būklę, kvalifikaciją, atestavimą saugos darbe klausimais; 7. nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu, duomenis apie šių priemonių priežiūrą (remontą, bandymus ir kt.) iki nelaimingo atsitikimo darbe, jų ir gamintojo techninių dokumentų, saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų atitikimą; Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas 8. išnagrinėti, kaip įvykio vieta aprūpinta kolektyvinėmis saugos priemonėmis ir darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, įvertinti šių priemonių efektyvumą; 9. nustatyti, ar darbdaviui buvo įteikti kontroliuojančių valstybės įstaigų reikalavimai, susiję su tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe prevencija, ar šie reikalavimai įvykdyti; 10. nustatyti, ar nukentėjusiajam laiku buvo suteikta medicines pagalba, išnagrinėti sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos institucijų pažymas, išvadas apie traumos pobūdį, sunkumą, alkoholio, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje, mirties priežastį ir kitus klausimus. 11. dėl pažymų ar išvadų į atitinkamas institucijas ir įstaigas kreipiasi darbdavys arba darbo inspektorius; Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas11. saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų požiūriu išnagrinėti ir įvertinti specialistų ar ekspertų pateiktas išvadas, kitus su įvykių susijusius dokumentus ir reiškinius; 12. atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti; 13. vadovaujantis išnagrinėtų klausimų ir dokumentų rezultatais, aprašyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. Duomenys aplinkybių apraše pateikiami atsižvelgiant į priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu; 14. nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksniu) ir jo šaltinį; 15. nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; 16. nustatyti ir pasiūlyti darbdaviui priemones ir terminus ištirto nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas• Ištyręs sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą, darbo inspektorius surašo N-1 arba N-2 formos aktą, nurodydamas, kokie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai ir jų reikalavimai buvo pažeisti, ir jį pasirašo. Tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. • Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą įteikia pasirašyti darbdaviui. • Jei darbdavio ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nesutinka su akte išdėstytomis aplinkybėmis, nepasirašo akto ir raštu per 3 dienas nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos. • Jeigu asmuo, dalyvavęs tiriant nelaimingą atsitikimą, nesutinka su akto turiniu, jis aktą gali pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti priede prie akto.Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas Nelaimingų atsitikimų N-1 ar N-2 formos aktus kartu su įrišta ir užantspauduota tyrimo medžiaga darbo inspektorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos išsiunčia: – Valstybinės darbo inspekcijos valdybai; – nukentėjusiojo darbdaviui (originalą); – miesto (rajono), kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, prokuratūrai; – nukentėjusiam darbuotojui (jo šeimai) arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui; – draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų; – organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą (jų pageidavimu); – profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjusysis, o jei jis nėra profesinės sąjungos narys – darbuotojų įgaliotam atstovui; mokymo įstaigai, kurios moksleivis ar studentas buvo traumuotas. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo tyrimas • Darbdavys privalo šalinti nelaimingų atsitikimų priežastis, vykdyti nustatytais terminais akte numatytas priemones ir informuoti įmonės darbuotojus, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius, profesinę sąjungą, o jai nesant – darbuotojų įgaliotą atstovą apie įvykdytas priemones tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti. • Darbdavys, pasibaigus N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikui, apie šių priemonių įvykdymą privalo per 3 darbo dienas raštu pranešti valstybiniam darbo inspektoriui. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai • Traumatizmo analizė atliekama pagal tokį nuoseklumą: – duomenų apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas; – šių duomenų analizavimas; – traumatizmo prognozavimas pagal analizės duomenis; – traumatizmo planavimas, t. y. galimų traumų nustatymas; – prevencinių darbų saugos priemonių optimizavimas; priemonės gamybiniam traumatizmui valdyti. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai • Traumatizmo analizės metodai: – topografinis analizavimo metodas, kada aiškinamasi, kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų; – monografinis metodas, kai nustatinėjama, kokie įrenginiai, mechanizmai, darbo zonos pavojingiausios; – tinklinio plano metodas, kuriuo nustatinėjamas priežastinis traumų ryšys; – traumų analizė pagal amžių, darbo laiką, pamainos laiką, laiką nuo darbo pradžios ir pan.; – statistinis metodas. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai • Traumatizmą apibūdina: traumų dažnis traumavimo pasekmių sunkumas. • Šie rodikliai dažniausiai ir naudojami taikant statistinį traumatizmo analizavimo metodą. Nelaimingų atsitikimų dažnį įvertina dažnio koeficientas, kuris parodo, kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamą periodą: Kd =1000*N/S čia: N – traumų skaičius per analizuojamą periodą; S – vidutinis į sąrašą įtrauktų darbuotojų skaičius. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Traumų pasekmes įvertina traumų sunkumo koeficientas, kuris nurodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį: Ks = Σ D/N čia: ΣD – bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N – nelaimingų atsitikimų skaičius. Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristiką įmonėje (ceche, padalinyje ir kt.), nustatomas nedarbingumo koeficientas, kuris yra dažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga: Kn = Kd Ks Kn parodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbuotojų. Darbo ir poilsio laikas • Normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę. • Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų. • Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą. Darbo ir poilsio laikas • Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojų, budėtojų, dirbančių patalpose, darbo laikas per parą gali būti ilgesnis. Šiuo atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos • Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė. • Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Darbo ir poilsio laikas • Paaugliams (16-18 metų asmenims) nustatomas sutrumpintas darbo laikas – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. • Vaikams iki 16 metų darbo laikas yra iki 2 valandų per dieną per mokslo metus ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama per trimestrą arba pusmetį, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne per mokslo metus (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). Darbo ir poilsio laikas • Jei darbuotojas dirba darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinuosius ribinius dydžius ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką. • Sutrumpinto darbo laiko nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Darbo ir poilsio laikas • Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose. • Šie grafikai tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. • Jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys. • Darbo ir poilsio organizavimo tvarka įmonėse nustatoma Įmonėsdarbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase. • Darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Darbo ir poilsio laikas • Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio diena. • Esant 6 darbo dienų savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandą. • Švenčių dienomis išimties atvejais leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl gamybinių ir (ar) techninių sąlygų. • Darbų, kurie gali būti dirbami švenčių dienomis, sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. • Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, kai dirbama 5 arba 6 darbo dienų savaitę. • Poilsio dienų išvakarėse, kai dirbama 6 darbo dienų savaitę, darbo laikas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas. Darbo ir poilsio laikas • Darbas naktį apima laiką atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. • Naktinių pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per parą. Sutrumpinti nakties darbo laiką gali būti numatyta kolektyviniuose sutarimuose ir kolektyvinėse sutartyse, o jeigu jų nėra – darbo sutartyse. • Draudžiama skirti dirbti naktį jaunus asmenis (iki 18 metų), nėščias moteris ir asmenis, kuriems pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar medicinos įstaigos išvadą dirbti naktį draudžiama. Darbo ir poilsio laikas Skirti dirbti naktį be darbuotojo sutikimo neleidžiama: • neseniai pagimdžiusias, krūtimi maitinančias moteris, taip pat asmenis, auginančius vaiką ar vaikus iki 3 metų;• darbuotoją, kuris vienas (tėvas arba motina) augina ar globoja (globėjas) vaiką iki 14 metų; • neįgalų asmenį pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas. Darbo ir poilsio laikas Darbdavys turi teisę išimties atvejais organizuoti viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Viršvalandiniu darbu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirbo viršydami nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiką. Šie darbai leidžiami tik šiais atvejais: • kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai arba kai reikia užkirsti kelią nelaimėms ar pavojams; • kai dirbami visuomenei būtini darbai arba kai reikia užkirsti keliąnelaimėms ar pavojams; • kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės priežasties nebuvo galima baigti per normalią darbo trukmę, ir jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar darbo priemonės; Darbo ir poilsio laikas • kai remontuojamos darbo priemonės, jeigu dėl jų gedimo dauguma darbuotojų negali dirbti; • kai neatvyksta pamainininkas (tokiu atveju darbdavys antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės darbo dienos pakeisti kitu darbuotoju); • krovos ir su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, siekiant apsaugoti gaminius nuo gedimo ir išvengti krovinių sankaupų bei transporto priemonių prastovų. Draudžiamas viršvalandinis darbas jauniems asmenims, nėščioms moterims ir asmenims, kuriems pagal valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas toks darbas draudžiamas. Darbo ir poilsio laikas • Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. • Darbdavys privalo skaičiuoti darbuotojų dirbtą viršvalandinių darbų laiką ir jį nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo ir poilsio laikas Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos šios poilsio rūšys: • pertrauka pailsėti ir pavalgyti; • papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku; • paros poilsis; • savaitės poilsis. Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip 2 valandų pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti savo darbo vietą ir pertraukos laiką naudoti savo nuožiūra. Darbo ir poilsio laikas • Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui. • Dirbantiems lauke ir nešildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip -10 °C) privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Jos įskaitomos į darbo laiką ir negali būti trumpesnės kaip 10 minučių. Papildomų specialių pertraukų skaičius, trukmė ir vieta nustatoma kolektyvinėse darbo sutartyse. • Užtikrinant normalų paros poilsį, draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. • Paros poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. • Savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 35 valandos. Darbo ir poilsio laikas Atostogų trukmę nustato atostogų įstatymas. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atgauti darbingumą, paliekant darbo pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį. • Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. • Kasmetinės atostogos yra minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. • Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namuose vaiką invalidą iki 16 metų amžiaus, atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos. • darbuotojams, kurių darbas susijęs su nervine, emocine, pro-tine įtampa ar profesine rizika suteikiamos pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos. Darbo ir poilsio laikasTikslinės atostogos – nėštumo ir gimdymo atostogos, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamos atostogos. • Nėštumo atostogos – tai 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju, taip pat ir gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų. • Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos motinos pageidavimu ir gali trukti, kol vaikui sueis treji metai. Šios atostogos šeimai pasirinkus gali būti suteikiamos vaiko tėvui arba giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką. Motinos, auginančios vaiką iki 14 metų, pageidavimu šalių suderintu laiku gali būti kasmet suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Darbo ir poilsio laikas • Mokymosi atostogos: – stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po 3 dienas kiekvienam egzaminui; – be įsiskolinimų besimokantiems mokymo įstaigose, suteikiamos atostogos po 3 dienas kiekvienam eiliniam egzaminui laikyti; – įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 dienas kiekvienai įskaitai; – laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms suteikiama tiek dienų, kiek nurodyta mokymosi planuose; – diplominiam darbui parengti ir ginti skiriama 30 kalendorinių dienų; – valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti (taip pat ir bendrojo lavinimo brandos atestato egzaminams) – po 6 dienas kiekvienam egzaminui

Leave a Comment