Įmonių valdymas

Turinys:

1) Skydliaukės navikai 2
2) Skydliaukės gerybinei naivikai 3
3) Skydliaukės piktybinei navikai 3
4) Klinika. 3
5) Diagnostika. 3
6) Diferencinė diagnozė. 4
7) Skydliaukės vėžio skirstymas pagal stadijas 4
8) Gydymas. 5
9) Atokūs gydymo rezultatai 6
10) Turynis 7

1 Skydliaukės navikai

Dabar daug dėmesio skiriama skydliaukės struktūrai, nes navikai atsiranda iš kai kurių skydliaukės ląstelių grupių. A ląstelės yra folikulinės, jos padeda gaminti tiroksiną, B arba Aškinazės ląstelės pasižymi metaboliniu aktyvumu, jų funkcija susieta su biogeninių monoaminų kaupimu, pvz., serotonino ir C ląstelės (parafokulinės) padeda sintezuoti hormoną kalcitoniną. Jis prisideda reguliuojant kalcio kiekį kraujyje ir ląstelėse Navikai auga iš tų skydliaukės ląstelių, kurios aprašytos N. Krajevskio, A. Pačes irr kitų gydytojų (1976 m.).

Daugelis autorių mano, kad gėrybiniai ir piktybiniai skydliaukės navikai atsiranda tuomet, kai sutrinka hormonų apykaita. Ypač glaudus hormoninis ryšys tarp skydliaukės ir hipofizės (smegenų priedėlio liaukos). Sumažėjus skydliaukės tireoidinio hormono, daugiau gaminasi hipofizės tireotropinio hormono. Jis ir skatina augti skydliaukės ląsteles, dėl to formuojasi adenomos. Tai
ikivėžiniai dariniai, kurie gali supiktybėti.
Žmonės gali sirgti mazgine ir difuzine struma. Difuzinė apima visą skydliaukę. Ji būna didesnė už normalią, lengvai pastebima, gerai apčiuopiama, elastinga, jos paviršius lygus. Dažniau pasitaiko mazginė sttruma, iš kurios daugiausia ir plėtojasi vėžys. Gali būti net keletas mazgų. Jie susidaro kurioje nors vienoje arba abiejose skiltyse, bet dažniau dešinėje. Kuo didesni mazgai, tuo jie lengviau matomi ir apčiuopiami. Jie gali būti kieti arba elastingi. Jeigu mazgai ki

ieti, nelygūs, tai galima įtarti, kad struma supiktybėjo. Pavieniai mazgai supiktybėja kur kas dažniau negu dauginiai.

Kai kurie gydytojai yra tos nuomonės, kad reikia profilaktiškai operuoti visus ligonius, kurių skydliaukėje yra mazgelių, ypač jaunus žmones. Tuomet sumažės sergančiųjų skydliaukės vėžiu. Manoma, kad iš mazginės strumos vėžys plėtojasi 20—25% ligonių. Tose vietose, kur maiste, vandenyje ir ore trūksta jodo, žmonės dažniau serga struma ir 10—15 kartų dažniau skydliaukės vėžiu. Skydliaukės navikai būna gėrybiniai: adenoma, fibroma, lipoma, mioma(pasitaiko retai), o piktybinis vėžys sarkoma — retai.

2 Skydliaukės gerybinei naivikai
Vienas dažniausiai sutinkamų skydliaukės gerybinių navikų yra adenoma. Šis tumoras auga lėtai, esti minkštos konsistencijos, lygiu paviršiumi. Kliniškai adenomos simptomai nepastebimi. Ligos diagnozę padeda nustatyti punkcija į naviką.
Iš neepitelinių gerybinių navikų randamos fibromos, lejomio-mos, hemangiomos, teratomos ir kt. Šių darinių požymiai (kkon-sistencija, forma) priklauso nuo jų morfologinės struktūros.

3 Skydliaukės piktybinei navikai

Esant skydliaukės vėžiui, apčiuopiamas kietas, gruoblėtas, mažai paslankus, neskausmingas mazgas. Pirmoje stadijoje skydliaukės vėžį sunku nustatyti, nes beveik nebūna specifinių klinikinių simptomų. Svarbiausias piktybinio naviko požymis — greitas metastazavimas kraujagyslėmis į kaklo limfmazgius, kaulus, plaučius, inkstus, antinksčius ir kitus organus. Jeigu abejojama, ar tiksli diagnozė, daroma punkcija arba biopsija ir gauta medžiaga tiriama histologiškai.

Vėžys, susiformavęs kurioje nors skydliaukės dalyje, plėsdamasis apima visą liauką. Vėliau jis perauga į aplinkinius audinius, spaudžia trachėją, kaklo kraujagysles, nervus. Ligoniui da

arosi sunkiau kvėpuoti, užkimšta balsas, paburksta, pamėlsta veidas, ryjant skauda. Tai jau vėlyvieji simptomai.

4 Klinika.
Skydliaukės piktybiniais navikais dažniausiai serga 40—60 metų žmonės. Iš pradžių ligos simptomai gali būti nežymūs. Skydliaukės projekcijoje atsiranda mazgas, dėl kurio žmogus gali ir nesiskųsti; Vėliau padidėja kaklo limfmazgiai. Paskui, ligai progresuojant, gali užkimti balsas, žmogui sunkiau nuryti maistą, pasunkėja kvėpavimas. Navikas kartais išauga didelis, perauga trachėją, o kai kada sunku rasti net pirminį židinį.

5 Diagnostika.

Diagnozuojant skydliaukės naviką, būtina ligonį ištirti kompleksiškai. Palpuojant dažniausiai užčiuopiamas kietos konsistencijos mazgas, kuris iš pradžių gali būti paslankus. Vėliau, procesui plėtojantis, navikas infiltruoja aplinkinius audinius, ir tumoras tampa fiksuotas; Pasitaiko atvejų, kai pirminis navikas būna mažų matmenų, neužčiuopiamas, o jau išryškėja metastazės kaklo limfmazgiuose. Ligos diagnozė nustatoma po histologinio tyrimo. Vėžį padeda diagnozuoti aspiracinė punkcija i mazgą. Daug1 informacijos duoda skydliaukės skenavimas radioaktyviuoju jodu (131J). Sergant vėžiu, skenogramoje matyti „šalti” mazgai (nesikaupia izotopas). Patartina ištirti ir ultragarsu. Iš papildomų tyrimų galima nurodyti skydliaukės limfografiją. Šis tyrimas duoda išsamią informaciją apie naviko topografinę padėtį. Tai padeda geriau atlikti radikalią skydliaukės operaciją

6 Diferencinė diagnozė.

Pirmiausia reikia diferencijuoti nuo gerybinių navikų. Gerybiniai navikai niekada neperauga aplinkinių audinių, o tik mechaniškai spaudžia gretimas audinių struktūras. Diagnostinių sunkumų gali būti dėl lėtinio skydliaukės uždegimo. Galutinę diagnozę lemia morfologinis audinių tyrimas.

7 Skydliaukės vė

ėžio skirstymas pagal stadijas

I stadija — solitarinis navikas, neperaugantis liaukos apvalkalo. Liauka nedeformuota, paslanki. Sritiniuose limfmazgiuose metastazių nėra;
IIa stadija— solitarinis navikas, deformuojantis liauką, tačiau ji paslanki arba daugybiniai navikai, neperaugantys jos apvalkalo. Sritiniuose limfmazgiuose metastazių nėra;
Ilb stadija — navikas taip pat vietiškai ar mažiau išplitęs. Pažeistoje pusėje yra paslankios limfmazgių metastazės;
IIIa stadija — solitarinis arba daugybiniai navikai, peraugantys liaukos apvalkalą. Liaukos paslankumas ribotas, navikas gali spausti trachėją, stemplę, gali prasidėti grįžtamojo nervo paralyžius arba parezė. Sritiniuose limfmazgiuose metastazių nėra;
IIIb stadija — navikas taip pat arba mažiau vietiškai išplitęs, yra abiejų pusių paslankios kaklo limfmazgių metastazės arba priešingos pusės limfmazgių metastazės;
I Va stadija — navikas perauga aplinkinius audinius, organus. Skydliaukė yra fiksuota. Sritiniuose limfmazgiuose metastazių nėra;
IVb stadija — navikas vietiškai išplitęs, gali būti įvairūs sritinio metastazavimo variantai arba navikas vietiškai mažiau išplitęs su fiksuotomis sritinėmis metastazėmis, arba navikas vietiškai Įvairiai išplitęs, bet kliniškai yra nustatytos tolimos metastazės.

8 Gydymas.

Pagrindinis skydliaukės vėžio gydymas — operacinis. Operacijos apimtis priklauso nuo naviko išplitimo laipsnio, histologinės formos. Esant Tl, galima apsiriboti subtotaline skydliaukės rezekcija. Radus metastazių sritiniuose limfmazgiuose, būtina atlikti ir fascialinę makštinę limfadenektomiją. Metastazėms suaugus su v. jugularis, tenka daryti operaciją Krailio metodu. Sergantiesiems III vėžio stadija, skiriamas kombinuotas gydymas:, spindulinė terapija ir operacija. Būtina pašalinti visą skydliaukę. Radus liaukoje keletą mazgų, taip pa

at rekomenduotina atlikti totalinę tireoektomiją. Priešoperacinis švitinimas (telegamaterapija ar kita megavoltinė terapija) skiriamas ligoniams, kuriems ligos diagnozė patvirtinta morfologiškai. Po 2—3 savaičių atliekama totalinė tireoektomiją, kartu pašalinant metastazes. Nesant morfologinės diagnozės, iš pradžių patartina atlikti operaciją, o vėliau — telegamaterapija (40—50 Gy).
Kai yra tolimos metastazės, siūloma gydyti radioaktyviuoju jodu (131 J). Prieš tai išoperuojama skydliaukė su sritinėmis metastazėmis, o paskui skiriamas ilgas gydymas radioaktyviuoju jodu (skirtinos vidutinės dozės 30—50 MCi kas 3—4 savaites). i
Gydant hormonais (per parą 2—3 g tiroidino ilgą laiką arba trijodtironino — po 20—60 mkg), galima proceso remisija. Jie skirtini, prasidėjus ligos generalizacijai, ypač sergant diferencijuoto vėžio formomis. Hormonus reikėtų vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, kurias gydytojas kiekvienam ligoniui paskiria individualiai.
Chemoterapija skiriama sergant inoperabiliu meduliniu ir nediferencijuoto vėžio formomis. Chemoterapija neefektyvi, geriausius rezultatus duoda adriamicinas — klinikinė remisija esti 30% ligonių.
Adriamicino leidžiama po 60—75 mg/m2 į veną kartą per 3 savaites. Iš viso — 3—4 kursai. Geriau skirti polichemoterapiją: adriamicino — 60 mg/m2 į veną 1-ą dieną, vinkristino — 1 mg/ra2 į veną 1-ą dieną, bleomicino — po 30 mg į veną 1-ą dieną. Pakartotiniai kursai skiriami kas 3 savaitės.

9 Atokūs gydymo rezultatai

Daugiausia priklauso nuo naviko išplitimo ir vėžio tipo. Blogi rezultatai gaunami sergant meduliniu ir nediferencijuoto vėžio formomis. Sergant nediferencijuoto vėžio forma, 5 metus gyvena 5—10% ligonių, o diferencijuotu vėžiu (I—II stadija) — 5 metus gyvena 50—80% gydytų ligonių. Profilaktika. Neskirti gydymo spinduliais jauniems asmenims, sergantiems įvairiais skydliaukės ar kitų kaklo organų lėtiniais uždegimais. Gydyti skydliaukės ikinavikines ligas.

Literatūros sąrašas:

1) “Onkologija” Jackevičius 1992m.
2) “Vežys- klastinga liga” Alfonsas Kempinas 1990m.

Leave a Comment