Įmonių organizavimo ir valdymo darbas

TURINYS1ĮVADAS 31. KURIAMO VERSLO APRAŠYMAS 31. 1. Kuriamo verslo samprata 31.2 Įmonės veikos charakteristika………………………………………… .51.3. Apribojimai verslo kūrimui 121.4.Kuriamos įmonės steigimas……………………………… ………………………132. Verslo organizavimas ir modeliavimas 152.1. Organizavimo proceso darbai ir jų tarpusavyje priklausomybė 152.2. Organizavimo proceso tinklinio modelio konstravimas 172.3. Organizavimo proceso modelio darbų laikoir finansinių resursų parametrų nustatymas 192.4. Organizavimo proceso tinklinio modelio parametrų skaičiavimas lentelės metodu. 22ĮVADASOrganizavimas – žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos, leidžiančios įgyvendinti sprendimą, sudarymas. Numačius visų reikalingų darbų eilę pirmiausia išnagrinėjama kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinama įrankiais, įrengimais bei medžiagomis, parinkama kiekvienam darbui tinkamus vykdytojus, ir, išsiaiškinus, kas ir pagal kokius dėsnius juda darbo procese, pavedama tam tikriems darbuotojams atlikti veiksmus, reikalingus, kad tas judėjimas vyktų nustatytu režimu.Veikiant nuolatinio pasikartojimo režimu, įmonė pasiekia, kad darbo objektas darbo produktu paverčiamas naudojant kuo mažiau energijos, pinigų, žmogaus darbo.Darbo tikslas – pritaikyti teorines organizavimo ir valdymo žinias kuriant įmonę gaminančią lauko reklamą. Uždaviniai: · Atskleisti verslo idėją, tikslus, misiją ir vizija.· Aptarti įmonės veiklą.· Nustatyti apribojimus verslo kūrimui.· Steigiamos įmonės juridinį statusą UAB palyginti su kitokiu TŪB juridiniu statusu.· Aprašyti verslo organizavimo modeliavimą.· Pateikti išvadas ir pasiūlymus.Darbe pristatoma uždarąją akcinę bendrovę “Vaizdinė dizaino idėja”. Pagrindinė firmos planuojama veikla- lauko reklamos projektavimas ir gamyba.Įmonė kuriama UAB “Reklamos klasė” pavyzdžiu. Bendrovė teikia visas reklamos paslaugas, greitai ir kokybiškai atlieka projektavimo, projektų derinimo, reklamos gamybos ir montavimo darbus. Kvalifikuotas personalas ir dešimtmetė patirtis, leidžia parinkti užsakovams geriausią reklamos gamybos būdą, o nuosava gamybos bazė garantuoja palankiausias kainas.1. KURIAMO VERSLO APRAŠYMAS1.1. Kuriamo verslo samprataVerslo idėja ir verslo esmėPagrindinė mūsų firmos planuojama veikla- lauko reklamos projektavimas ir gamyba.Išorinė arba dar vadinama lauko reklama – visa reklama, kurią matome gatvėse, miesto aikštėse, gyvenamuosiuose rajonuose: įvairūs reklaminiai skydai, afišos, šviečiančios iškabos, transparantai, elektroninės švieslentės. Be to, šiam reklamos tipui priskiriama reklama ant transporto priemonių, parduotuvių vitrinų reklama.Kurdami mūsų firmą, pagrindinis uždavinys užsitikrinti savo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, turėti galimybę pastoviai tobulinti savo žinias bei jas pritaikyti praktikoje. Verslo misija Misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines veiklos firmoje kryptys, kai perspektyva yra vidutinės trukmės, ir trumpai reziumuoja jas pagrindžiančias argumentaciją ir vertybes [4]. “Vaizdinė dizaino idėja” misija – sėkmingai dirbti lauko reklamos industrijoje klientu naudingumui ir pelningumui. Būti kokybiškai visas reklamos gamybos paslaugas atliekanti įmonė. Nuolat plėsdama gamyba ir vis didindama gamybos apimtis įmonė didins gyventojų užimtumą, kuris dabartiniu metu yra vis dar skaudi problema.

Verslo tikslai ir uždaviniaiTikslai pertvarko misijos formuluotės bendrąsias nuostatas į tiksliau apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas [4]. Pagrindiniai įmonės tikslai yra:· Pelno gavimas.· Rinkos užkariavimas.· Maksimalaus vartotojų kiekio pasiekimas.· Maksimalaus vartotojo norų bei poreikių patenkinimas.· Maksimalus paslaugų įvairovės pasiekimas.· Maksimalus teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimasĮmonės ilgalaikis tikslas – laikui bėgant plėsti paslaugų spektrą.Būti kokybiškai visas reklamos gamybos paslaugas atliekanti įmonė. Tobulinant gaminių kokybę, užsitvirtinti lauko reklamos gamybos rinkoje. Konkuruoti su esamais srities lyderiais.Siekdama užsibrėžtų tikslų, įmonė siekia įgyvendinti tokius uždavinius:1. Domėtis naujausiomis technologijomis, panaudoti šias žinias gamyboje.2. Siekiant užtikrinti aukštą gaminių kokybę, naudoti tik kokybiškas medžiagas.3. Kruopščiai atsirinkti patikimus tiekėjus, siūlančius tik kokybiškas medžiagas.4. Gaminti aukštos kokybes gaminius, užtikrinti garantini ir po garantini aptarnavimą.5. Pagal rinkos poreikius keisti ir tobulinti gamybą, įdiegiant naujas technologijas.6. Realizuoti savo gaminius už įmonei tinkamą kainą.

Verslo vizija Vizija- traktuojama kaip sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas, kodėl, kur ir kaip organizacija, bei jos konkurentai konkuruos ateityje. [3]Įmonė sieks užkariauti 10% visos lauko reklamos gamybos rinkos. Bendrovė planuoja įsteigti filialą Kaune ir Klaipėdoje. Taip pat planuojama pradėti baldų gamybą. Tikimasi, kad tai bus pelningi įmonei.

1.2. Įmonės veikos charakteristikaGaminių nomenklatūraĮmonės planuojami gaminiai – tai labiausiai paplitusios lauko reklamos priemonės: parduotuvių pastato išore (eksterjeras), reklaminiai plakatai, reklaminiai skydai, reklaminės iškabos, reklaminiai stendai, transparantai, pano, skulptūras, vitrinos, ant transporto priemones, tentai, palapinės.Iškabos rodo pastato paskirtį. Pagrindinė iškaba būna horizontali, pagalbinės – vertikalios. Gaminamos jos iš įvairių medžiagų, įvairių formų. Iškabose akcentuojama įmonės pavadinimas, savininko pavardė arba tai, kuo įmonė prekiauja, kokią paslaugą joje galima gauti. Būna, taip vadinamos, simbolinės reklaminės iškabos, kur nėra teksto, o tik simboliai (figūros).Iškaba turi būti ryški, iš toli matoma, jos estetinis vaizdas turi derintis prie aplinkos. Ji taip pat turi būti aiški ir gerai įskaitoma. Todėl nerekomenduotina naudoti įmantrų šriftą, kad ir išraiškų, patrauklų, bet nesuprantamą, arba tokį, kuriam perskaityti ir suprasti reikia laiko, ko praeivis dažniausiai ir neturi. Šriftas taikomas prie gatvės ir pastato stiliaus. Architektūros paminklams taikomi jų laikmečio šriftai, o šiuolaikinės statybos objektams – bloki…nis aiškus ir paprastas šriftas.Svarbūs yra ir reikalavimai iškabu spalvoms. Dažai neturi išblukti saulėje. Pagrindinė iškabos spalva turi būti kontrastinga aplinkai:šviesių pastatų fone naudojama tamsi spalva, ir atvirkščiai.

Plakatai plačiai naudojama lauko reklamos priemonė. Jie gaminami tipografinių būdu, gali būti popieriniai, kartoniniai, iš plėvelės ir kitokios medžiagos. Si pigi reklamos rūšis gali išplatinti reklamini kreipimąsi gana plačiai auditorijai, gali aprėpti konkrečias teritorijas, gali būti naudojama specialiems uždaviniams spręsti konkrečių rinkų viduje. Plakatai būna įvairaus formato, tekstiniai arba su piešinių. Jų efektyvumas priklauso nuo išplatinimo laipsnio, nuo sugebėjimo pritraukti praeivių dėmesį.Reklaminiai stendai statomi atskirai, tam skirtose vietose – gatvėse, prie pastatų sienų, prie kelių. Stendus geriau statyti sugrupuotus po keletą arba sujungus į didesnį kompleksą, negu išdėstytus po vieną. Stendams pastatyti reikalingi miesto savivaldybės leidimai. Pastatyti jie išbūna nuo 4 mėnesių iki metų.Transparantai bei pano paprastai daromi ant drobės ar kitokio audinio, plokštės arba kitokios medžiagos.Tentai, palapinės.Reklama ant tentų gali būti pritaikyta laikinam naudojimui, bet gali būti ir ilgalaikė. Tai išties labai efektyvus reklamos būdas.Laikina reklama – kai tentai iškabinami įvairių renginių, švenčių ar akcijų metu. Tuomet ant lentinės medžiagos atspaudžiamas foto vaizdas ar klijuojama lipni plėvelė. Patogiausia ir ekonomiškiausia yra klijuoti iš lipnios plėveles išpjautas raides ar vaizdus. Tam naudojama speciali lentinė lipni plėvelė, kuri yra labai elastinga ir atspari aplinkos poveikiui. Ji tampriai priglunda prie tento ir tentui tempiantis ar susitraukiant juda kartu su juo. Tai pigiausias lentinės reklamos variantas. Renginiui ar akcijai pasibaigus, vaizdas gali būti pakeistas kilu ir tentas naudojamas keliskart.Ilgalaikė reklama – ant lentinės medžiagos dažniausiai tvirtinama prie sienos ar kitų stališkų paviršių. Tai nebrangus, atsparus aplinkos poveikiui, lengvai transportuojamas reklamos būdas. Vaizdas ant tento paprastai uždedamas foto būdu, todėl dažnai ilgalaikės reklamos gaminamos didelių formatų.Taip pat ilgalaikiam naudojimui tentas gali būti padengiamas specialiais dažais, kurie yra itin atsparus aplinkos poveikiui. Dažniausiai šis būdas naudojamas ant tentinės medžiagos, kuria aptraukiami krovininiai automobiliai, mikroautobusai ar kitos transporto priemonės.Paprastai tentinė reklama yra patalpinama į rėmus. T.y. gaminamas reikiamo formato metalinis rėmas, kurio viduje guminėmis virvėmis įtempiamas tentas. Kad neįplyštų, tento kraštai yra užlenkiami, o skylutės, pro kurias įveriama guma, sutvirtinamos metaliniais žiedeliais.Įvairūs stogeliai, skėčiai ar kita danga taip gali būti pagaminta iš lentinės medžiagos ir ant jų uždėta reklama su Jūsų firmos atributika.Tentai gaminami įvairių dydžių, nuo vieno iki keliolikos metrų ilgio ar pločio.

Vitrinos yra pagrindine reklamos priemonė mažmeninėje prekyboje. Jų paskirtis – apšviesti patalpas, jungti jų vidaus erdvę su gatve ir kartu papildyti lauko reklamą. Vitrina, atitinkamo prekių apipavidalinimo pagalba, informuoja pirkėjus apie prekybos įmonės specifiką, parduodamu prekių pobūdį. Vitrinos įrengiamos parduotuvių languose, jų viduje ir už jų ribos – gatvėse, geležinkelio, autobusų stotyse, prieplaukose, stadionuose, aerouostuose. Tokiais atvejais vitrinose yra ir papildoma informacija -parduotuvių adresai, pardavimo sąlygos ir t.t.Vitrina parduotuvėje dažnai užima ne tik sienos storį, bet pereina į interjerą arba gatvę. Svarbus aspektas vitrinų reklamoje – prekių komponavimas jose ir derinimas prie išorinio gatvės vaizdo, aplinkos architektūros. Nuo vitrinos kompozicijos priklauso ir jos veiksmingumas.Reklama ant transporto priemonių. Ši reklamos priemonė yra gana lanksti. Ją galima naudoti viename kuriame mieste ar apimti didesnes teritorijas. Taip vadinama “reklama ant ratų” sugeba pasiek…ti didžiulę auditoriją ne tik visuomeninių transportu važinėjančių žmonių, bet ir pesčųjų bei automobilių keleivių. Šiai priemonei būdinga ne ji reikalauja visiškai nedaug lėšų. Transporto reklama būna trijų tipų:tiksliškumas, bet masiškumas. Ji tampa vis populiaresnė, nes, esant didelei reklaminių kontaktu apimčiai, • reklaminiai kreipiniai įtaisomi visuomeninio transporto priemonės salone;• išoriniai plakatai, skelbimai, klijuojami ant visuomeninio, žinybinio ar privataus transporto išores;• reklamos priemonės, įrengiamos transporto priemonių stotelėse ir stotyse.

Reikalingos medžiagos ir numatomi tiekėjai

Įmonė tiekėjus, aprūpinančius mus žaliavomis, rinksis atsargiai, sudariusi tam tikrus kriterijus-taip norima užtikrinti gaminio kokybę. Atsirenkami tiekėjai vartant katalogus, taip pat atsižvelgiant ir į atsiliepimus.PVC profiliai, plastikas, pirspex, vinyle, stiklas, tentai ir kitos žaliavos gamybai perkamos iš tiekėjo, kuris buvo pasirinktas verslo pradžioje – Technolux, Italija. Kitų prekių pirkimai šiuo metu vykdomi iš tiekėjų, kurie įrodė galimybę tenkinti firmos reikalavimus. Renkantis tiekėjus, skyriaus vadovui reikia nustatyti kriterijus, kuriais remiantis jie pasirenkami.Bendrovė stengsis vienai žaliavai turėti po du ar daugiau tiekėjų, kad tarp jų vyktų natūrali konkurencija, kad vienas tiekėjas netaptų monopolistų, nereguliuotų kainų ir pan.

Pirkėjai ir klientai

Pilnas ir objektyvus produkto įvertinimas reikalauja lyginti jį su kitomis, konkurencingomis medžiagomis. Tokios analizės tikslas tai ne tik nustatyti tiriamo produkto privalumus bei trūkumus, bet visų pirmiausia įrodyti, kad būtent šios medžiagos naudojimas, esant tam tikriems reikalavimams, atneš didžiausią pelną. Su tuo tampriai susijęs duoto produkto įtakos aplinkai, kiekviename jo buvimo rinkoje etape: nuo atsiradimo momento iki galimo panaudotų medžiagų perdirbimas, kompleksinis įvertinimas. Taigi realizuojant gaminius labai svarbi geografinė padėtis, kurios analizė leis įvertinti prekybos taškų padėtį, apskaičiuoti transportavimo sąnaudas. Produkcija stengsimės realizuoti bendrovėms, tikimasi klientų visoje Lietuvoje, bendradarbiausim su reklamos agentūromis. Stengsimės užmegzti pažintis ir ieškotis klientų užsienyje, pavyzdžiui Rusijoje.

Pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo procesai

Gamybos procesas – tai atvira sistema, kuri fiziniais ir informaciniais ryšiais susieta su kitomis sistemomis ir sudaryta iš daugelio atskirų posistemių (tarnybų, cechų ir kt.), kurių fiziniai ir informaciniai tarpusavio ryšiai turi būti labai racionaliai organizuoti. Skiriamos šios trys procesų rūšys: pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo. Pagrindiniai procesai – procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: matmenys, forma, vidinė struktūra, išvaizda, fizinės ir cheminės savybės. Pagrindinių procesų tiesioginis rezultatas – gatavi gaminiai. Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vykti pagrindiniams procesams. Pagalbinių procesų produkcija nerealizuojama: ji naudojama įmonės vidaus reikalams. Gamyboje, taikomi šie pagalbiniai procesai: įrengimų remontas, įvairūs mechaniniai darbai, įrenginių paruošimas, matmenų nustatymas.

Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesams, juos aptarnauja. Prie šių procesų priskiriamos transportavimo, žaliavų ir gatavų detalių sandėliavimas, kokybės kontrolė, darbo vietų aptarnavimas reikalingais darbui įrankiais, elektronikos darbai, materialinis techninis aprūpinimas. Užsakymų priėmimas, sandėliavimas, gamyba yra sukoncentruota vienoje vietoje, todėl užtikrinamas operatyvus ir lankstus klientų aptarnavimas, ypatingai greita reakcija į kliento poreikių pakitimus.

Įmonės kokybės politika:

Rūpintis visuomenės ir kliento aplinka.Nuolatinis klientų poreikių tenkinimas – pagrindinis darbo principas.Atsižvelgiama į kokybės aspektus visuose įmonės procesuos…e: perkant medžiagas, pagalbines ir gamybos žaliavas, gaminant produktus. Gamybos operacija – tai tikslingas darbo objektų fizinių ir cheminių savybių keitimas, siekiant juos paversti gaminiais. Gamybinių operacijų visuma sudaro pagrindinius gamybos procesus. Transporto operacija – tai bet koks darbo objekto perkėlimas iš vienos vietos į kitą: šiuo atveju projektuojamoje technologijoje plastikinių profilių perkėlimas nuo vieno įrengimo prie kito.Kontrolės operacija – tai darbo objekto, pusfabrikačių arba gaminių kokybės ir kiekio kontrolė.Sandėliavimo operacija – tokia gamybos objekto būklė, kai jų negalima paimti be atitinkamo asmens leidimo. Sandėliuojami profiliai, detalėsKartais gali būti atliekamos dvi operacijos vienu metu, pavyzdžiui, gamybos ir kontrolės operacijos.

Įmonės vadybos ir gamybos struktūraPasirinkta funkcinė įmonės vadybos ir gamybos struktūra, kadangi atsižvelgėme į veiklos padalijimo, vidinių įtakos santykių ir koordinavimo būdus.

Įmonės valdymo struktūra išsamiai parodo visą įmonės vaizdą. Šią struktūrą parenka (projektuoja) įmonės vadybininkai. Organizacinio valdymo struktūrų schemos yra naudingos normaliai organizacinei struktūrai pavaizduoti ir parodyti asmeninių ryšių, sudarančių neformalią organizacijos struktūrą, santykius. [10, psl.28]Organizacijų struktūra yra dviejų komponentų: linijinė komponentė – gamybinė struktūra: apjungti žmones tiesiogiai prekiaut, ir funkcinė komponentė – marketingo, finansų.Įmonės struktūrą sudaro:ь kokybės skyrius,ь gamybos skyrius, ь pardavimų skyrius (marketingo skyrius, komercijos skyrius),ь buhalterinės apskaitos skyrius (neturi įtakos produktų kokybės sistemai). Skyriams vadovauja skyrių vadovai. Organizacijos struktūra yra linijinė-funkcinė, kurioje už atskiras funkcijas (planavimo, kontrolės, gamybos, marketingo) atsakingi atskiri vadovai. Šiuo atveju pasiekimas tobulas valdymo darbo pasidalijimas, nes kiekvienas vadovas specializuojasi atskiroje veiklos srityje ir visiškai atsako už savo funkcijos vykdymą. Parinkti vadovai turi aukštąjį išsilavinimą. Šioje struktūroje:1) griežtas vienvaldiškumo principų taikymas; 2) valdinių veiklos suderinimas;3) asmeninė vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą.4) darbo paskirstymas pagal funkcijas sudaro prielaidas darbo našumui didinti; 5) funkcijų tarnybų lygiu galima efektyviau vykdyti inovacinę politiką;6) ugdomi specializuoti sugebėjimai, nes specializuotuose skyriuose kaupiama koncentruota vieno pobūdžio patirtis. [11, psl. 40], [12, psl. 36-39]

Personalo parinkimas Kiekvienos įmonės veikla labai priklauso nuo jos personalo. Gerai jei yra atsakingas asmuo, tos srities specialistas, kuris galėtų parinkti tinkamiausius darbuotojus. Tikimybė apsirikti sumažėja. Bet jei tai daro pats savininkas, jis turi būti ypač atidus ir iš anksto apgalvoti kokie gi darbuotojai yra tinkamiausi, kokius kelsime jiems reikalavimus, kokias suteiksime teises, kokią atsakomybę priskirsime, galų gale kokį atlyginimą galėsime pasiūlyti. Taigi aš taip pat turėsiu padėti daug pastangų, norėdamas parinkti tinkamiausius darbuotojus, nes kad ir kokia geniali būtų mano verslo idėja, kad ir kaip gerai būčiau ją apgalvojęs, vienas šios idėjos įgyvendinti negalėsiu. Visų pirma per didelė būtų atsakomybės sritis ir neįmanomas fizinis krūvis. Todėl būtina deleguoti atsakomybę ir paskirstyti darbus. Todėl man prireiks lojalių darbuotojų, gerų specialistų. Tai remiasi į poreikio nustatymą. Darbininkų poreikis, mano manymu, taip pat neturėtų keistis, nes paklausa darbams ir užsakymų skaičius ilgesnį metų periodą yra pastovūs. Tačiau norėdamas išvengti veiklos sutrikimų pabandžiau paanalizuoti, koks galėtų būti papildomas mano poreikis. Tokia jau yra rinka, kad joje išsilaiko tik patys sumaniausi, kita dalis- patiria nesėkmę. Taigi aš bandau daryti prielaidą, kad kai kurie mano konkurentai sužlugs( daugiausiai taip atsitinka pavieniams darbuotojams, kurie dirba …nesusikūrę sistemos ). Dalis jų klientų pereitų pas mus. Kadangi užsakymų skaičius išauga, išauga ir apyvarta, taigi atlyginimus mokėsiu ta sistema skirdama 20% nuo apyvartos.Reikalavimai. Pats svarbiausias reikalavimas priimant į darbą būtų tas, kad darbuotojai būtų lojalūs ir sugebėtų siekti bendro tikslo. Priimant į darbą bus remiamasi CV(gyvenimo aprašymais) ir vedamas laisvo tipo pokalbis.

Pareigos. Būtina, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo pareigas tiksliai ir žinotų, kas gresia už jų nevykdymą. Tai, mano manymu padeda išvengti nesusipratimų ir konfliktinių situacijų darbe. Apie jų pareigas kalbėtis turi pats vadovas. Jis turi pasakyti, ko reikalauja iš jų ir ko tikisi, o ne laukti, kol darbuotojas pats susiprotės ir atliks tai, apie ką jis galvoja ir tai padarys taip, kaip tai įsivaizduoja vadovas.ApmokymaiKadangi kai kuriuos darbuotojus reiks apmokyti, tai reikia pasirūpinti gera įranga, geromis techninėmis sąlygomis. Planuojama, kad ateity apmokymams siųsti darbuotojus į užsienį – kadangi bendradarbiausim su Italijos įmone.AtsakomybėSavininko:1. Atsako savo asmeniniu turtu prieš valstybę ir darbuotojus bankroto atveju2. Atsako už įmonės finansinės ir komercinės veiklos teisėtumą3. Atsako už darbuotojų saugumą darbe

pav. UAB „ Vaizdinė dizaino idėja “ organizacinė struktūra1.3. Apribojimai verslo kūrimuiFinansų, kuriuos turiu, užteks tik įmonės įregistravimui, verslo pano parengimui, reikalingų resursų paieškai atlikti;Organizuojant verslą, būtina įvertinti, kad reikės apmokyti dalį reikalingų darbuotojų;Verslui reikalingos patalpos- organizavimas vyksta dviem srautiniais etapais: patalpos cechui ir administravimo patalpos.1.4. Kuriamos įmonės steigimasJuridiniai asmenys steigiami LR Civilinio kodekso ir įstatymų numatyta tvarka. [LR CK, 2.59 str.] Norint įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę , įmonių rejestro tvarkytojui pateikiami šie dokumentai:1) pareiškimas įregistruoti bendrovę ir jos įstatus. Pareiškime būtina nurodyti UAB steigėjų vardus, pavardes, asmens kodus, adresus; 2) steigimo sutartis arba steigimo aktas (kadangi uždarąją akcinę bendrovę steigiu vienas, tai reikia surašyt tik steigimo aktą); [ 10, psl.227]3) steigiamojo susirinkimo protokolas arba jo nuorašas; 4) du bendrovės įstatų egzemplioriai; 5) negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą ūkinės bendrijos komercinei ir ūkinei veiklai; 6) registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose – pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai: 7) bendrovės vardo liudijimo pažymėjimas; 8) pažyma apie kaupiamosios sąskaitos atidarymą kuriame nors banke; 9) žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Už vienos įmonės įregistravimą mokamas mokestis: kadangi kuriu uždarąją akcinę bendrovę, tai reikia susimokėti 500 litų. [ 13 ]1. Steigiamos įmonės juridinis statusas – uždaroji akcine bendrove, ir reikia atlikti šio statuso palyginimą su statuso antipodu – tikrąja ūkinė bendrija.Būtent paskutinį apribojimą dabar ir norėčiau panagrinėti, nes kiti apribojimai bus apžvelgti atliekant verslo organizavimo modeliavimą. Statusų palyginimą ko gero reikėtų pradėti nuo steigimo formalumų palyginimo, bet bus skirta kita darbo dalis, o dabar bus apžvelgti kiti tikrųjų ūkinių bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių skirtumai. Vienas iš didžiausių ūkinių bendrijų trūkumų, dėl kurio labai komplikuojasi kapitalo didinimo galimybės yra tai kad TŪB yra neribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, tai reiškia, kad TŪB‘o nariai pagal bendrijos prievoles atsako visu savo turtu. UAB šio trūkumo neturi ir akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią sumokėjo už akcijas. Kitas veiksnys trukdantis bendrijai didinti kapitalą priimant naujus narius yra narių skaičiaus ribojimas, jų negali būti daugiau nei 20. Uždarosiose akcinėse bendrovėse šis skaičius yra dvylika su puse karto didesnis. Dar viena problema yra nuosavybės perdavimas. Akcininkai gali perleisti savo akcijas kitiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka, o mirus akcininkui bendrovės veikla toliau tęsiasi. Už tad bendrijos nariai negali perleisti narystės kitiems asmenims ir mirus bendrijos nariui, jos veikla nutraukiama, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartyje yra nurodoma kitaip. Tačiau ūkinės turi ir tam tikrus privalumus. Visų pirma bendrijai nėra keliamas įstatinio kapitalo reikalavimas. Be to akcininkai neturi galimybės dalyvauti įmonės valdyme, o bendrijų nariai gali tiesiogiai valdyti įmonę. Bendrijoje yra mažesnė komercinės paslapties atskleidimo tikimybė. Dar vienas esminis skirtumas yra tas, kad bendrovė privalo mokėti pelno mokestį, o bendrijos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu. [14]

1. VERSLO ORGANIZAVIMAS IR MODELIAVIMAS2.1. Organizavimo proceso darbai ir jų tarpusavyje priklausomybė.

Organizavimas – tai tokios įmonės struktūros sukūrimas, kuri leistų efektyviai ir tikslingai dirbti. Organizuojant pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia organizacinė struktūra tai įmonei tinkamiausia, po to parinkti “vieno vadovo principą” (tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas žino, kas jo vadovas), nustatyti valdomumo normą ir kruopščiai pasidalinti įgaliojimais.[2]Valdymo sistema atlieka valdymo funkcijas – reguliuoja visus organizacijos procesus, kurie išskaidomi į dar smulkesnius procesus, vykstančius visose jos posistemėse. Taigi valdymas yra sudėtingas procesas. Trumpai tai galima aprašyti taip: valdymo sistemos vadovai, specialistai ir techniniai darbuotojai įgyvendina organizacijos tikslus – renka duomenis apie organizacijos procesus, nagrinėja surinktą informaciją, rengia ir priima sprendi-. mus, rūpinasi jų įgyvendinimu. Vadinasi, valdymo pagrindą sudaro sprendimų parengimas, priėmimas ir jų įgyvendinimas.[6]Priklausomumas- sąlyginis elementas, kuris įvedamas siekiant parodyti darbų savitarpio ryšį. Jis nurodo, kad kiekvieno darbo pradžia betarpiškai priklauso nuo kito darbo pabaigos. [2]Būtina nustatyti ryšį tarp visų paprastųjų darbų, t.y. kokie paprastieji darbai turi būti atlikti, kad būtų galima pradėti konkretų darbą. Šią informaciją patogu pateikti lentelėje.

1 lentelė. Organizavimo proceso darbai.Eilės Nr. Modulio darbai Darbo kodas Pirmesnių darbų pradinių įvykių Nr.1 Įmonės įregistravimas 1-2 –2 Verslo plano sudarymas 2-3 13 Finansų paieška 3-4 24 Patalpų paieška 3-5 25 Projektuotojo paieška 3-10 26 Įrenginių paieška 3-6 27 Komplektuojančių dalių paieška 3-7 28 Darbuotojų paieška 3-8 29 Medžiagų paieška 3-9 210 Patalpų įsigijimas 5-10 311 Patalpų projektavimas 10-11 3,512 Rangovo paieška 11-12 13 Pirmų patalpų remontas 12-13 1114 Darbuotojų samda 8-13 3,415 Pirmų patalpų įrengimas 13-14 8,1216 Antrų patalpų remontas 14-16 1317 Įrenginių įsigijimas 6-16 3,418 Įrenginių montavimas 16-17 6,1419 Darbuotojų apmokymas 8-18 3,420 Antrų patalpų įrengimas 17-18 1621 Rėmimas 14-20 1322 Medžiagų įsigijimas 9-18 3,423 Komplektuojančių dalių įsigijimas 7-18 3,424 Bandomoji gamyba 18-19 7,8,9,1725 Veiklos pradžia 19-20 18

Pirmas planuojamas darbas norint įsteigti įmonę yra jos įregistravimas. Šitas darbas nepriklauso nuo kitų darbų. Įregistravus įmonę parengiame verslo planą, nes be jo negalime atlikti sekančių darbų: finansų paieškos, patalpų paieškos, įrenginių paieškos, komplektuojančių dalių paieškos, darbuotojų ir medžiagų paieškos. Tačiau įrenginių, komplektuojančių dalių, patalpų, projektuotojo, darbuotojų ir medžiagų paieška taip pat priklauso ir nuo finansų paieškos. Suradus patalpas, įsigyjame ir galime jas projektuoti, bet prieš tai turi būti surastas projektuotojas. Toliau ieškome rangovo ir pradedame pirmų patalpų remontą. Dabar galėsime samdyti darbuotojus ir įrenginėti pirmas patalpas (ofisas). Darbuotojų atranka įmonėje vykdoma atsižvelgiant į jų rekomendacijas iš ankstesnių darbo vietų, mokslo įstaigų, turimą kvalifikaciją. Darbuotojams sudarytos jų kvalifikaciją atitinkančios darbo vietos. Toliau remontuojame antras patalpas, įsigyjame ir montuojame juose reikalingus įrenginius. Dar nepradėjus įmonės veiklos, pradedame rėmimą. Rėmimas – tai į vartotoją nukreipti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos vartotojo sprendimams. Marketingo specialistai išskiria tokias rėmimo veiksmų grupes: reklama, pardavimo skatinimas, populiarinimas. [7]. Sekantys planuojami darbai yra medžiagų ir komplektuojančių dalių įsigijimas. Įsigijus visas reikalingas medžiagas ir pasamdžius kvalifikaciją atitinkamus darbuotojus įmonė pradeda bandomąją gamybą. Atlikus visus šiuos procesus pradedame įmonės veiklą.2.2. Organizavimo proceso tinklinio modelio konstravimasTinklinį grafiką pirmieji pritaikė amerikiečiai XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje ir pavadino jį PERT technologija. Tinklinis planavimas ypač naudingas, kai tenka planuoti sudėtingą darbų kompleksą. Tinklinis planavimas tapo optimaliausiai ir plačiausiai visame pasaulyje taikomu planavimo metodu, ypač privačiame sektoriuje.Tinklinis planavimas kartais dar vadinamas kritinio kelio. Jis šiek tiek skiriasi nuo PERT metodologijos, kuri taikoma siekiant taupyti ir planuoti laiką, tuo tarpu kritinio kelio metodas dažniausiai taikomas, kai svarbiausia – racionaliai naudoti komplekso darbams skirtas lėšas. Tačiau abu reikalavimai – projekto trukmės ir kainos – gali būti suderinti viename tinkliniame grafike.[6]Vadinasi, tinklinis planavimas vadybininkui, vykdančiam sudėtingą užduotį, padeda numatyti ir koordinuoti įvairius darbus. Tačiau šis planavimo metodas naudingas ir tada, kai užduotis gana paprasta, ypač jei yra keli vykdytojai arba jų grupės ir jų veikla yra susijusi. Tokios užduotys gali būti: pastatyti namą, suremontuoti kokį nors objektą, parengti kokios nors programos įgyvendinimo planą ir pan.

Taikant tinklinio planavimo metodus galima:· geriau panaudoti turimus materialinius išteklius ir žmones;· iš anksto nustatyti sąveikos problemas;· numatyti silpnas projekto vietas ir vadovo vietą;· valdymą padaryti efektyvesnį.[6] Tinkliniu modeliu vadinamas grafinis darbų (procesų) ir jų savitarpio ryšių pavaizdavimas, kurių įvykdymas yra būtinas, norint pasiekti vieną ar keletą nurodytų tikslų. Tinkliniu grafiku vadinamas darbų vykdymo grafikas su apskaičiuotais jų įvykdymo terminais, t.y. tinklinis modelis su apskaičiuotais parametrais. [5] Pagrindinė tinklinio planavimo samprata – darbas. Tai procesas, reikalaujantis laiko, darbuotojų, materialinių vertybių ir t.t.[6] Fiktyvusis darbas – tai loginė priklausomybė, kai negalima pradėti kokio nors darbo, kol nebaigti kokie nors jau pradėti darbai. Šiam darbui nereikia nei laiko, nei išteklių. Įvykis – tam tikros paprastųjų darbų grupės pabaiga. Tinkliniuose grafikuose įvykiai vaizduojami apskritimais, darbai – vientisomis rodyklėmis, fiktyvieji darbai – punktyrinėmis rodyklėmis. Įvykis laikomas pasibaigusiu, jeigu baigtas pats ilgiausias darbas, nuo kurio šis įvykis priklauso. Tinklu arba tinkliniu grafiku vadinama grafiškai pavaizduota darbų seka. [6]Grafikas sudaromas pradedant nuo paprastųjų darbų, kurie nepriklauso nuo kitų darbų. Toks darbas yra įmonės įregistravimas. Pradinis įvykis yra pažymėtas apskritimu ir nuo jo nubrėžta rodyklė. Įregistravus įmonė jau galime rengti verslo planą, kadangi be jo negalime pradėti kitų darbų. Pažymime įvykį ir nuo jo nubrėžiame 7 rodykles t.y. pradedame sekančius darbus: finansų paiešką- nuo jos yra priklausomumas įrenginių paieškai, komplektuojančių dalių paieškai, medžiagų paieškai; projektuotojo paieška ir darbuotojų paieška. Patalpų įsigijimas priklauso nuo patalpų paieškos, todėl šio darbo rodyklė išeina iš penkto įvykio. Paprastasis darbas patalpų projektavimas priklauso nuo dvejų darbų: nuo patalpų įsigijimo ir projektuotojo paieškos. Jų pabaigą pažymėję 10 įvykių, brėžiame rodyklę. Rangovo paieška priklauso tik nuo patalpų projektavimo, todėl pažymėję pastarojo darbo pabaigą vienuoliktu įvykiu nubrėžiame nuo jo rodyklę. Pirmų patalpų remontas priklauso nuo rangovo paieškos. Užfiksavus pastarojo darbo pabaigą brėžiame rodyklę. Darbuotojų samda ir darbuotojų apmokymas priklauso nuo darbuotojų paieškos, todėl šių darbų rodyklės turi išeiti iš aštunto įvykio. Pirmų patalpų įrengimas priklauso tik nuo pirmų patalpų remonto, todėl pažymėję pastarojo darbo pabaigą tryliktu įvykiu nubrėžiame nuo rodyklę. Kadangi darbai reklama ir antrų patalpų remontas priklauso nuo pirmų patalpų įrengimo ir darbuotojų samdos tai tuos darbus reikia suvesti į vieną keturioliktą įvykį ir iš to įvykio nubrėžti dvi rodykles.Įrenginių įsigijimas priklauso nuo įrenginių paieškos ir yra priklausomumas nuo finansų paieško…s, kuris pažymėtas punktyrine linija, tad brėžiame rodyklė nuo šešto įvykio. Įrenginių montavimas priklauso nuo dvejų pabaigtų darbų: įrenginių įsigijimo ir antrų patalpų remonto tai tuos darbus reikia suvesti į vieną šešioliktą įvykį ir iš to įvykio nubrėžti rodyklę. Antrų patalpų įrengimas gali būti atliktas tik sumontavus įrenginius, tad brėžėme rodyklę iš septyniolikto įvykio. Medžiagų įgijimas yra pažymėtas rodyklę išeinančia iš devinto įvykio, o komplektuojančių dalių įsijimas rodyklę išeinančia iš septinto įvykio. Taip pat yra priklausomumas nuo finansų paieškos. Bandomoji gamyba pradedama kai įrengtos antros patalpos, įsigytos medžiagos ir komplektuojančios dalys ir apmokyti darbuotojai, todėl visi pastarieji darbai suvedami į vieną aštuonioliktą įvykį ir nuo jo brėžiama rodyklė. Visų paprastųjų darbų pabaiga yra paskutinis dvidešimtas įvykis, kuriuo ir baigiasi tinklinis grafikas.

2.3. Organizavimo proceso modelio darbų laiko ir finansinių resursų parametrų nustatymasTinklinio grafiko parametrams skaičiuoti būtina nustatyti modeliuojamų darbų trukmes, resursų reikalavimo grafikui konstruoti reikia žinoti jų pareikalavimą. Kadangi realiai paskaičiuoti šias reikšmes kiekvienam darbui nėra galimybių todėl naudojami sąlyginiai vienetai nuo 1 iki 20. Nustatomi darbai turintys minimalias ir maksimalias sąlyginių vienetų reikšmes, o kitiems darbams reikšmės nustatomos palyginamuoju metodu.

2 lentelė. Darbų trukmė ir resursai. Eilės Nr. Modulio darbai Darbo trukmė Resursai Darbo kodas

1 Įmonės įregistravimas 2 3 1-22 Verslo plano sudarymas 3 2 2-33 Finansų paieška 4 3 3-44 Patalpų paieška 2 1 3-55 Projektuotojo paieška 5 2 3-106 Darbuotojų paieška 16 3 3-87 Medžiagų paieška 10 2 3-98 Įrenginių paieška 7 3 3-69 Komplektuojančių dalių paieška 8 2 3-710 Patalpų įsigijimas 2 10 5-1011 Patalpų projektavimas 3 5 10-1112 Rangovo paieška 2 3 11-1213 Pirmų patalpų remontas 13 13 12-1314 Pirmų patalpų įrengimas 3 10 13-1415 Darbuotojų samda 5 2 8-1316 Antrų patalpų remontas 15 8 14-1617 Įrenginių įsigijimas 4 18 6-1618 Įrenginių montavimas 3 7 16-1719 Darbuotojų apmokymas 11 9 8-1820 Antrų patalpų įrengimas 4 10 17-1821 Rėmimas 20 20 14-2022 Medžiagų įsigijimas 6 8 9-1823 Komplektuojančių dalių įsigijimas 6 5 7-1824 Bandomoji gamyba 7 8 18-1925 Veiklos pradžia 4 5 19-20

Daugiausiai resursų reikalaujantys ir ilgiausiai trunkantis darbas yra rėmimas. Daug resursų reikalauja specialių renginių įsigijimas – 18 sąlyginių vienetų, patalpų įsigijimas ir įrengimas – po dešimt sąlyginių vienetų. Patalpos bus įsigytos už miesto ir be kapitalinio remonto, tad kainuos nebrangiai, tačiau brangiai kainuos jų remontas- trylika sąlyginių vienetų. Darbuotojus apmokys darbdavys, tad darbuotojų apmokymas reikalaus devynių sąlyginių vienetų. Kadangi bus naudojamos brangios ir kokybiškos žaliavos, pakankamai brangiai kainuos ir bandomoji gamyba. Mažiausiai resursų reikalaus darbuotojų samda, medžiagų paieška, patalpų, projektuotojo ir komplektuojančių dalių paieška. Verslo planą rengs pats įmonės savininkas, tad šis darbas irgi nereikalaus daug resursų. Ilgiausiai trunkantis darbas yra rėmimas, pirmų ir antrų patalpų remontas (13 ir 15 sąlyginių vienetų). Ilgai trūks ir darbuotojų atranka, nes vyks du pokalbiai su darbdaviu. Trumpiausiai tai įmonės įregistravimas, rangovo paieška, patalpų paieška ir įsigijimas.2.4. Organizavimo proceso tinklinio modelio parametrų skaičiavimas lentelės metodu3 lentelė. Tinklinio modelio parametraiPirmesnių darbų pradinių įvykių Nr. h Darbo kodasi-j Darbo trukmėt1-j Ankstyvieji parametrai Vėlyvieji parametrai Laiko rezervas Pradžia TI-japr PabaigaTI-japb PradžiaTI-jvpr PabaigaTI-jvpb BendrasRI-j DalinisrI-j– 1-2 2 0 1 0 1 0 01 2-3 3 1 4 1 4 0 02 3-4 4 4 8 4 8 0 02 3-5 2 4 6* 6 8 2 22 3-6 7 4 11 35 42 31 02 3-7 8 4 12 39 47 35 02 3-8 16 4 20 7 23 3 02 3-9 10 4 14 39 49 35 02 3-10 5 4 9* 5 10 1 13 4-5 0 8 8 8 8 0 03 4-6 0 8 8* 42 42 34 33 4-7 0 8 8* 47 47 39 33 4-8 0 8 8* 41 41 33 123 4-9 0 8 8* 41 49 33 63 5-10 2 8 10 8 10 0 03,4 6-16 4 11 15* 42 46 31 313,4 7-18 6 12 18* 47 53 35 353,4 8-13 5 20 25* 23 28 3 33,4 8-18 12 20 32* 41 53 22 223,4 9-18 6 14 20* 47 53 33 333,5 10-11 3 10 13 10 13 0 010 11-12 2 13 15 13 15 0 011 12-13 13 15 28 15 28 0 012 13-14 3 28 31 28 31 0 08,13 14-16 15 31 46 31 46 0 08,13 14-20 20 31 51* 44 64 13 136,14 16-17 3 46 49 46 49 0 016 17-18 4 49 53 49 53 0 07,8,9,17 18-19 7 53 60 53 60 0 018 19-20 4 60 64 60 64 0 0

Tinklinio grafiko parametrai yra skaičiuojami lentelės metodu.Tinklinio grafiko analizės seka yra tokia:· nustatomos ankstyvosios įvykių pabaigos;· apskaičiuojamos vėlyvosios įvykių pabaigos;· apskaičiuojami įvykių rezervai;· apskaičiuojami darbų rezervai;· identifikuojamas kritinis kelias;· išskiriami kritiniai darbai;· nustatoma kritinio kelio trukmė.[6] Lentelėje įvykiai yra sunumeruoti pagal numeravimo taisykles: pradinis darbo ir priklausomumo į vykis yra mažesnis už galutinio įvykio numerį. Visi darbai surašyti didėjančia pradinio įvykio tvarka, o prasidedantys tuo pačiu įvykiu- darbų galutinio įvykio didėjimo tvarka. Trečioje grafoje surašytos atitinkamos darbo trukmės. Iš pradžių apskaičiuojami ankstyvieji parametrai. Skaičiuojama nuo išeities iki baigiamojo darbo.Darbo anksčiausia pradžia – tai pats anksčiausias galimas darbo pradžios terminas, kurį sąlygoja visu pirmesnių darbų įvykdymas. Darbo anksčiausia pabaiga – tai pats anksčiausias darbo baigimo terminas. [5] Išeities darbo anksčiausia pradžia yra lygi nuliui: T1-japr = 0Duotojo darbo anksčiausia pradžia lygi maksimaliai pirmesnių darbų pabaigai: TI-japr = max Th-iapb; pvz.: TI-japr (3-10) = 4, nes maxTh-iapb (2-3)= 4. Kitos pirmesnių darbų anksčiausios pradžios pažymimos žvaigždutę- tai darbai turintys dalinį laiko rezervą. Duotojo darbo anksčiausia pabaiga lygi duotojo darbo anksčiausios pradžios ir trukmės sumai: TI-japb = TI-japr + t1-j; pvz.: TI-japb (3-4) = 4 + 4 = 8.Darbo vėlyvieji parametrai skaičiuojama nuo baigiamojo iki išeities darbo. Darbo vėliausia pabaiga – pats vėliausias darbo baigimo terminas, kuriuo baigus darbą, kritiško kelio ilgis nepasikeis. Duotojo darbo vėliausia pabaiga lygi minimaliai sekančio darbo vėliausiai pradžiai: TI-jvpb = min Tj-kvpr; pvz.: TI-jvpb (13-14) = 31, nes min Tj-kvpr (14-16) =31.Darbo vėliausia pradžia – vėliausias terminas, kada gali būti pradėtas darbas nedidinant kritiško kelio. [5]Duotojo darbo vėliausia pradžia lygi vėliausio pabaigos ir trukmės skirtumui: TI-jvpr (13-14) = 31-3 = 28.Darbo bendras laiko rezervas – maksimalus laikas, kuriuo galima padidinti darbo trukmę arba nukelti pradžios terminą, nedidinant kritiško kelio trukmės. Jis nustatomas kaip skirtumas tarp bendravardžių vėliausių ir anksčiausių darbų: RI-j = TI-jvpb – TI-japb = TI-jvpr – TI-japr; pvz.: RI-j (1-2) = 1-1 = 0

Darbo dalinis laiko rezervas – maksimalus laikas, kuriuo galima padidinti trukmę arba nukelti jo pradžios terminą, nekeičiant sekančių darbų anksčiausios pradžios termino. [5] Jis nustatomas kaip anksčiausios pradžios ir duotojo darbo anksčiausios pabaigos skirtumas: rI-j = Tj-kapr – TI-japb; pvz.: rI-j (3-10) = 3, nes Tj-kapr (10-11) = 9, TI-japb (3-10) = 8, rI-j = 10-9 = 1. Pabaigoje nustatomas kritiškas kelias. Jame yra darbai, kurių bendri ir daliniai laiko rezervai yra lygūs nuliui. Kritiniame kelyje esantys darbai vadinami kr…itiniais darbais. Tai svarbiausi darbai, nes nuo jų priklauso viso darbų komplekso baigtis. Jie turi būti pradėti tiksliai tuo laiku, kai baigiasi darbai, nuo kurių jie priklauso.[6]

2.5. Organizavimo proceso vykdymo grafiko konstravimas ir braižymas laiko masteliu Kad apskaičiuotas tinklinis grafikas būtų aiškus, jį reikia nubraižyti laiko masteliu.Tinklinis grafikas yra nubraižytas pagal darbų anksčiausias pradžias t.y. projekcijos, jungiančios du įvykius, dydis į lauko ašį lygus darbo trukmės ir dalinio laiko rezervo reikšmių sumai. Grafike virš darbo parodytoje trupmenoje skaitiklis reiškia darbo trukmę, o vardiklis darbininkų skaičių. Braižant tinklinį grafiką laiko masteliu, po juo yra nubraižomas resursų reikalavimo grafikas. Pagrindiniai tikslai – rasti kritinį kelią, jo trukme ir visu darbu bei įvykių rezervus. Kritiniame kelyje esantys darbai vadinami kritiniais darbais. Tai svarbiausi darbai, nes nuo jų priklauso viso darbų komplekso baigtis. Jie turi būti pradėti tiksliai tuo laiku, kai baigiasi darbai, nuo kurių jie priklauso. Kitaip sakant, tie darbai negali būti vilkinami arba atliekami ilgiau negu planuota, tuo tarpu kiti darbai gali būti atliekami per ilgesnį laiką. Kritinis kelias yra pažymėtas kontūru, jo trukmė yra 65 dienos. Jame yra sekantys darbai: įmonės įregistravimas, verslo plano sudarymas, finansų paieška, patalpų įsigijimas ir projektavimas, rangovo paieška, pirmų patalpų remontas ir įrengimas, antrų patalpų remontas, montavimas jame įrengimų ir įrengimas, bandomoji gamyba ir veiklos pradžia. Darbai turintys laiko rezervą yra patalpų paieška, įrengimų, medžiagų ir komplektuojančių dalių įsigijimas, darbuotojų samda ir apmokymas, rėmimas. Atliekant šiuos darbus, galima uždelsti neatidedant bendro užbaigimo laiko.

2.6. Finansinių resursų reikalavimo kalendorinio grafiko konstravimas ir jo optimizavimas. Tinklinio grafiko optimizavimas- tai ieškojimas optimalaus varianto [5]. Iš tinklinio grafiko matome, kad darbai 3-10, 6-16, 7-18, 8-13, 8-18, 9-18, 14-20 turi laiko rezervus. Šie rezervai reiškia, kad konkretus darbas gali būti pradėtas vėliau. Vadinasi, dalį lėšų galima panaudoti kritiniame kelyje esantiems darbams paspartinti. Nubraižius resursų reikalavimo grafiką matome, kad laiko intervale 11-12 yra duobė su reikšme 15, kadangi šiame intervale nevykdomi darbai turintys laiko rezervus, todėl resursų pareikalavimą tame intervale negalime optimizuoti. Laiko intervale 5-7 yra pikas su reikšme 16. Šiame intervale vykdomas darbas 3-5, su trukme 2 ir turintys 2 laiko rezervus, todėl resursų pareikalavimą tame intervale galime optimizuoti. Darbą 3-5 atliksime intervale 7-9. Laiko intervale 13-14 yra pikas su reikšme 33, intervale 14-15 pikas su reikšme 31, 15-16 pikas su reikšme 37 ir intervale 17-19 pikas su reikšme 29. Kadangi šituose intervaluose vykdomi darbai turintys laiko rezervus, todėl galima prielaida, kad resursų pareikalavimą tame intervale galima optimizuoti. Darbą 7-18 (komplektuojančių dalių įsigijimas), kurio trukmė 6, laiko rezervas 35, o resursai 5 sąlyginiai vienetai, nevykdome intervale 13-19, o įvykdome intervale 26-32. Todėl duobes esančias intervale 26-29 su reikšme 22 ir 29-32 su reikšme 19 optimizuojame. Laiko intervale 26-29 yra duobė su reikšme 22, intervale 29-32 duobė su reikšme 19.

3. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Baigdamas šį darbą norėčiau pateikti kelias išvadas, kurias padariau nagrinėdamas medžiagą ir rašydamas šį darbą:1. Visų pirma, organizuojant verslą labai svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai kokią naudą turės įmonės steigėjai ir savininkai, bet ir į tai, kokią naudą iš to verslo turės visuomenė ir šalis.2. Skirtingą juridinį statusą turinčios įmonės, ne tik skirtingai yra steigiamos, bet nevienodos yra jų kapitalo didinimo galimybės bei savininkų dalyvavimas valdyme.3. Organizuojant tokį verslą reikia turėti labai daug tiek materialinių, tiek nematerialinių resursų.

4. Kad steigiama įmonė įsitvirtintų rinkoje…, reikia ne tik atlikti rinkos tyrimus bet ir nuspręsti kaip bus paskirstoma produkcija ir į kokį vartotoją bus orientuota gamyba.5. Tinklinio grafiko konstravimas yra labai sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas.6. Tinklinio modelio braižymas, parametrų skaičiavimas bei kalendorinio resursų reikalavimo grafiko sudarymas yra būti organizuojant verslą, nes optimizavus resursų reikalavimo grafiką galima daug efektyviau panaudoti turimus resursus.

LITERATŪRA1. Jewell B. Integruotos verslo studijos. The Baltik Press, 2000. 2. Butkus F. S. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius “Technika”, 20023. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Vilnius, 2002- 207p. 4. Vasiliauskas A. Firmų strateginis valdymas. Vilnius, 2001- 157, 160p.5. A. Jonaitis. Kalendorinio ir tinklinio metodų pagrindai. Vilnius, 19866. Puškorius S. Sprendimų priėmimo teorija- Vilnius, 2001.7. Virvilaitė R. Marketingas. Paskaitų konspektas. – Kaunas: Technologija, 1994. – 144 p. 8. Sakalas A. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija, 2000. – 491p. 9. www.lrs.lt10. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Biznio įvadas. Kaunas: Technologija, 1998.11. Paliulis N., Chlivickas E.. Vadybos pagrindai. Vilnius: Technika, 1998.12. Sakalas ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Vilnius, 1996.13. Lukaševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. Kaunas: Technologija, 2001.14. Bruce R. Jewell. „Integruotos verslo studijos“. The Baltic Press, 2002.