Vaikas ir naujasis Jūsų gyvenimo partneris – kaip jiems susidraugauti?

Išgyventos skyrybos palieka skaudžių randų. Bet pamažu jausmai aprimsta, apsiprantate su gyvenimu be buvusio sutuoktinio, tik su vaikais. Ir pagaliau išaušta diena, kai jau galite pagalvoti apie šviesesnę ateitį, kurią galbūt kursite su nauju žmogumi. Tačiau Jus ima graužti nerimas, kaip naują gyvenimo partnerį(-ę) priims Jūsų atžalos. Pažįstama situacija? Tuomet šis straipsnis padės Jums atsakyti į daugelį klausimų apie vaikų ir jų patėvių (pamočių) bendravimą.

Prie minties apie naują žmogų Jūsų gyvenime vaiką pratinkite pamažu

Naujo(-os) partnerio(-ės) atsiradimui geriausia pradėti ruoštis iš anksto – kkalbėkite su vaiku apie tai, kad Jums būtų gerai ateityje susirasti naują gyvenimo draugą(-ę). Taip mažylis pripras prie tos minties ir nepatirs šoko, kai staiga šalia atsidurs nepažįstamas žmogus.

Kaip pasakyti vaikui apie naują mylimąjį(-ąją), jei jau pradėjote susitikinėti? Pradžioje lyg tarp kitko minėkite jį (ją) kaip savo draugą(-ę) apie ką nors kalbėdamiesi su atžala. Po kelių tokių užuominų vaikas greičiausiai pats paklaus apie naująjį(-ąją) pažįstamą. Tuomet bus tinkamas metas atviram pokalbiui. Jei manote, kad vaikas dar nepasirengęs išgirsti tiesą, tegu nauujasis(-oji) partneris(-ė) lieka “tik draugu(-e)” dar kurį laiką ir jų pažinties pradžioje.

Kruopščiai apgalvokite pirmuosius susitikimus

Kada ateina laikas naująjį(-ąją) mylimąjį(-ąją) pristatyti vaikui? Tik tuomet, kai esate tikra(-as), kad santykiai bus ilgalaikiai ir yra praėję pakankamai daug laiko nuo skyrybų. Kiek gi lai

iko yra pakankamai? Tiek, kad vaikas priprastų prie fakto, jog tėvai yra ne kartu. Kitu atveju mažyliui gali atrodyti, kad naujas(-a) partneris(-ė) yra buvusiojo(-iosios) pakaitalas. Nerodykite vaikui kiekvieno(-os) vyro (moters), su kuriuo(-ia) susitikinėjate, nes santykiams iširus atžala kaskart jaus praradimą ir vėliau jam bus sunku pasitikėti naujai Jūsų gyvenime atsiradusiais žmonėmis.

Pirmuosius susitikimus geriausia surengti ne namuose. Tinka aktyvūs užsiėmimai: boulingas, pasivaikščiojimas parke. Tik neskubinkite įvykių ir leiskite viskam vykti pamažu. Pirmieji susitikimai turėtų būti trumpi. Jų metu venkite fiziškai rodyti meilę savo partneriui(-ei), nes vaikui tai gali nepatikti.

Tinkamo bendravimo svarba

Kaip naujam(-ai) partneriui(-ei) bendrauti su vaiku? Iš pradžių geriausia šnekėtis tomis temomis, kurios mažyliui įdomios, bet nepulti jo klausinėti ar spausti. Vėliau galima padėti jam ruošti namų darbus, užsiimti kita bendra veiikla. Žodžiu, daryti paprastus dalykus, kurie padės vaikui jaustis atsipalaidavusiam bei padės geriau vienam kitą pažinti. Tik nepadarykite klaidos – nepaverskite kiekvieno susitikimo su partneriu(-e) atžalai švente ir žaidimais, bet pratinkite bendrauti ir kasdieniškai, nes kitaip realybė Jūsų vaikui gali tapti šoku.

Vaiko nepasitenkinimas naujuoju(-ąja) partneriu(-e) bėgant laikui silpnėja

Ką daryti, jei vaikui Jūsų mylimasis(-oji) nepatinka? Nesijaudinkite. Iš pradžių taip reaguoja dauguma vaikų, nes jiems tenka galutinai susitaikyti su faktu, jog tėvai išsiskyrė ir niekada nebesusitaikys. Taip pat atžalos jaučia pavydą, nes dėmesys nuk

kreipiamas nuo jų, o partneris(-ė) tarsi tampa konkurentu(-e). Bėgant laikui jis (ji) turėtų šiek tiek laiko praleisti dviese su vaiku, taip pat gerbti būtinybę mažyliui pabūti vienam su tikraisiais tėvais – tai padės formuotis vaiko pasitikėjimui nauju žmogumi. Reikia tik kantrybės – pykčio jausmai ilgainiui turėtų pasikeisti ir mažyliui turėtų patikti turėti šalia dar vieną artimą žmogų.

Atskirkite motinystės (tėvystės) jausmus nuo naujai užgimusiu meilės jausmų. Jei Jūs įsimylėjote, nesitikėkite, kad Jūsų vaikas jausis taip pat ir puls į euforiją, nes taip nebus! Prireiks daug laiko, kantrybės ir atsidavimo norint, jog atžala ir naujasis(-oji) gyvenimo partneris(-ė) pamėgtų vienas kitą. Nepamirškite, kad vaikas nepasirinko situacijos, į kurią pakliuvo, todėl reikės jam padėti prisitaikyti. Leiskite savo vaikui kartais paliūdėti – natūralu, kad jis gedi praėjusių laikų.

Jei galvojate apie bendrą gyvenimą su naujuoju(-ąja) partneriu(-e), bet Jūsų vaiko ir jo (jos) santykiai išlieka blogi, verta pamąstyti, ar kurti naują šeimą. Vaikams reikia saugios bei nuspėjamos aplinkos, o nuolatinis nemėgstamo žmogaus buvimas šalia tikrai to neužtikrina.

Pamilti patėvį (pamotę) trukdo lojalumo problema

Artėjant pakartotinei Jūsų santuokai vaikas susiduria su lojalumo problema. Jausdamasis artimas naujai gyvenime atsiradusiam(-iai) patėviui (pamotei) vaikas tarsi išduoda savo tikrąjį(-ąją) tėvą (motiną). Taigi net jei Jūsų gyvenimo partneris(-ė) yra iš tiesų šaunus(-i) ir iš esmės mažyliui patinka, jis bus pasimetęs bei

i nedrįs rodyti savo jausmų, bus priešiškas. Jūsų gyvenime atsiradus naujam žmogui vaikas gali rimtai pradėti nerimauti dėl to iš tėvų, su kuriuo nebegyvena, nes atžalai atrodo, kad jis kenčia nuo vienatvės.

Kalbėkitės su vaiku apie artėjančias vedybas ir laukiančius pokyčius

Planuodami bendrą gyvenimą įtraukite ir vaiką. Pasistenkite, kad žinia apie Jūsų vedybas netaptų šoku, aptarkite tai su atžala iš anksto. Kartais būsimos vestuvės vaikui sukelia skausmingus prisiminimus apie tėvų skyrybas, todėl jis gali nenorėti jose dalyvauti – tai visiškai normalu. Be to, mažylis susiduria su daugybe nežinomybės, kaip pasikeis jo kasdienybė, atostogų planai, laisvalaikis. Reikėtų vaikui paaiškinti, kad naujovės visada gąsdina, tačiau sukūrus naują šeimą bus ir gerų pokyčių. Patikinkite, kad nepaisant naujo žmogaus Jūsų gyvenime visada būsite šalia savo vaiko bei jį palaikysite. Išklausykite, ką atžala Jums nori pasakyti, net jei tai neigiami dalykai. Taip pat labai svarbu vaikui suteikti privatumo ir erdvės.

Auklėjimu pagrinde turi užsiimti biologinė(-is) motina (tėvas)

Sukūrus naują šeimą susiduriama su naujais iššūkiais, nes atsiranda daug painiavos ir neaiškumų dėl taisyklių, vaidmenų, vaikų auklėjimo. Juk kiekvienas atsineša skirtingą patirtį bei požiūrį. Taigi sutuoktiniai privalo susėsti ir tai aptarti, o vėliau išaiškinti vaikui. Geriausia, jeigu mažylio auklėjimu pagrinde rūpinsis biologinė(-is) motina (tėvas), tačiau patėvio (pamotės) vaidmuo taip pat turi būti aiš

škiai įvardintas ir jis (ji) turi palaikyti savo žmoną (vyrą). Naujasis(-oji) gyvenimo partneris(-ė) neturėtų tikėtis, kad vaikas jam (jai) besąlygiškai paklus ir neatsikalbinės, nes atžala greičiausiai taip nesielgs. To ir nereikėtų iš jo reikalauti, ypač bendro gyvenimo pradžioje, tačiau pagarba suaugusiems turi išlikti bet kokiu atveju. O auklėjimu patėvis (pamotė) rimčiau gali užsiimti nebent tada, kai ilgainiui susiformuoja draugiški ryšiai su mažyliu.

Idealu, jei patėvis (pamotė) tampa vaiko sąjungininku(-e) ir pagalbininku(-e). Tačiau tam reikia laiko. Sunkiausi būna pirmieji metai po santuokos, nes vaikas dažnai nori išbandyti, ar patėvis (pamotė) išliks toks(-ia) pat kantrus(-i) ir supratingas(-a) kaip prieš sukuriant šeimą. Tiesa ta, kad jis (ji) niekada nepakeis biologinio(-ės) tėvo (motinos) ir neturėtų mėginti to daryti, nes tik sukels bereikalinga stresą šeimoje.

9 thoughts on “Vaikas ir naujasis Jūsų gyvenimo partneris – kaip jiems susidraugauti?”

  1. Tai baisu ir labai savanaudiška iš jūsų mergaičių pusių juk jos toj savo gyvenimą kurti pradės o jus liksite vienos, gal joms reiktu tai paaiškinti. Kaip naturalu, kad suauges vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą taip ir mama turi tokia teise nesvarbu manau su jų tikruojų tėvų ar ne. Kartais vaikai tai pamiršta, bet kai vaikai paauga manau reikia ir tam tikras ribas nustatyti palikti sau asmeninės erdvės.

    Reply
  2. Jūrate, esmė čia ne gyvenimas su kitu vyru, esmė – teritorija. Duktė nori savo teritorijoje būti laisva, t.y. šliaužioti vien su kelnaitėmis, kai jai to norisi, klausytis muzikos su nieku svetimu nesiskaitant ir pan. Ji ir sako, jei tau jis mielas, išeik pas jį.

    Reply
  3. Man kol kas tokiu problemu nekyla, mielos moterys, kaip Jums. Viena auginau 2 darželinius berniukus. Mažasis biologini tėvą paskutinį kartą “matė” 8 mėn., vyresniajam tada dar 3 nebuvo. Dabar turiu Draugą tikrąja to žodžio prasme. Jis man ne tik partneris, vyras, draugas bet ir puikus tėvas mano vaikams. Abiems randa laiko: su dviračiais, rogutėmis važinėja, kartu darbus nudirba. Visada atranda laiko sulūžusią mašinytę pataisyti ar knygelę paskaityti. O svarbiausia – puikiai auklėja ir moko pagarbos. Mažiai jį labai myli ir klauso, nors kartais ir bumba, kai jiems primena kad jau laikas dantukus plauti ir eiti miegoti. Santykiai su mano gyvenimo Draugu prasidėjo ramiai, pirmą kartą namus aplankė kaip kompiuterių specialistas. Nes taip ir buvo. Nereikėjo vaikams nei “spektaklių” vaidinti, nei pratinti prie naujo žmogaus. Tik paskui viskas peraugo į gražią daraugystę ir abipusę meilę. Vaikai kaip šuniukai, labai jaučia žmones. Kas geras o kas… Jau daugiau kaip metai, kai mes kartu ir aš meldžiu Dievo, kad mūsų santykiai nepakistų… Nežinau kas bus kai vaikai užaugs. Bet manau kad tikrai visiems bus vietos po vienu stogu. Kaip sako – ką pasėsi, tą ir pjausi. Nors atrodo,jog viską darai kaip geriau dėl vaikų, bet iš tikrųjų kažkur klaidos lieka, kurios paskui skaudžiai bumerangu grįžta kaip pasekmės. Labai tikiuosi, kad užaugę vaikai nebus egoistai ir galvos ne tik apie savo patogumus bet ir apie artimų žmonių poreikius.

    Reply
  4. Man iškilo problemų ten, kur nė nesitikėjau: mano dukros labai draugiškai priėmė mano naująjį draugą, todėl to paties tikėjausi ir iš savo draugo, ir iš jo dukters. Deja, deja. Jo mergaitė – ne tik paniurusi, bendrauti nelinkusi kompleksuota paauglė, bet ir labai netaktiška, egoistiška vienturtė. Ką daryti? Mūsų gyvenimas eina pakalnėn tik dėl vaikų. Konfliktuojame kiekvieną kartą, kai ji atvažiuoja pas mus (o tas vyksta nuolatos, nes ankstesnėje šeimoje mano išrinktasis atliko ir tėvo, ir motinos vaidmenis). Skaudiname vienas kitą, pati tai suprantu, bet negaliu susilaikyti, nes mano draugas nevertina mano vaikų, tikrai jų nemyli, kai tuo tarpu savo vaikui leidžia viską, šokinėja aplink ją kaip apie kūdikį. Bet koks mudviejų vaikų poelgis mums abiems iššaukia kitą reakciją – puolimą. Tada ir pliekiamės. Aš ginu savuosius, o jis norėdamas apginti savąją pliekia manuosius. Ką daryti? Kaip išgelbėti mūsų sąjungą?

    Reply
  5. Na, sakoma, kad berniukai yra mamų vaikeliai, o dukros tėvų numylėtinės. Gal čia šuo pakastas? Tėvo ir dukros meilė ir jos pavydas svetimai moteriai?

    Reply

Leave a Comment