Išgyventos skyrybos palieka skaudžių randų. Bet pamažu jausmai aprimsta, apsiprantate su gyvenimu be buvusio sutuoktinio, tik su vaikais. Ir pagaliau išaušta diena, kai jau galite pagalvoti apie šviesesnę ateitį, kurią galbūt kursite su nauju žmogumi. Tačiau Jus ima graužti nerimas, kaip naują gyvenimo partnerį(-ę) priims Jūsų atžalos. Pažįstama situacija? Tuomet šis straipsnis padės Jums atsakyti į daugelį klausimų apie vaikų ir jų patėvių (pamočių) bendravimą.
Prie minties apie naują žmogų Jūsų gyvenime vaiką pratinkite pamažu
Naujo(-os) partnerio(-ės) atsiradimui geriausia pradėti ruoštis iš anksto – kalbėkite su vaiku apie tai, kad Jums būtų gerai ateityje susirasti naują gyvenimo draugą(-ę). Taip mažylis pripras prie tos minties ir nepatirs šoko, kai staiga šalia atsidurs nepažįstamas žmogus.
Kaip pasakyti vaikui apie naują mylimąjį(-ąją), jei jau pradėjote susitikinėti? Pradžioje lyg tarp kitko minėkite jį (ją) kaip savo draugą(-ę) apie ką nors kalbėdamiesi su atžala. Po kelių tokių užuominų vaikas greičiausiai pats paklaus apie naująjį(-ąją) pažįstamą. Tuomet bus tinkamas metas atviram pokalbiui. Jei manote, kad vaikas dar nepasirengęs išgirsti tiesą, tegu naujasis(-oji) partneris(-ė) lieka “tik draugu(-e)” dar kurį laiką ir jų pažinties pradžioje.
Kruopščiai apgalvokite pirmuosius susitikimus
Kada ateina laikas naująjį(-ąją) mylimąjį(-ąją) pristatyti vaikui? Tik tuomet, kai esate tikra(-as), kad santykiai bus ilgalaikiai ir yra praėję pakankamai daug laiko nuo skyrybų. Kiek gi laiko yra pakankamai? Tiek, kad vaikas priprastų prie fakto, jog tėvai yra ne kartu. Kitu atveju mažyliui gali atrodyti, kad naujas(-a) partneris(-ė) yra buvusiojo(-iosios) pakaitalas. Nerodykite vaikui kiekvieno(-os) vyro (moters), su kuriuo(-ia) susitikinėjate, nes santykiams iširus atžala kaskart jaus praradimą ir vėliau jam bus sunku pasitikėti naujai Jūsų gyvenime atsiradusiais žmonėmis.
Pirmuosius susitikimus geriausia surengti ne namuose. Tinka aktyvūs užsiėmimai: boulingas, pasivaikščiojimas parke. Tik neskubinkite įvykių ir leiskite viskam vykti pamažu. Pirmieji susitikimai turėtų būti trumpi. Jų metu venkite fiziškai rodyti meilę savo partneriui(-ei), nes vaikui tai gali nepatikti.
Tinkamo bendravimo svarba
Kaip naujam(-ai) partneriui(-ei) bendrauti su vaiku? Iš pradžių geriausia šnekėtis tomis temomis, kurios mažyliui įdomios, bet nepulti jo klausinėti ar spausti. Vėliau galima padėti jam ruošti namų darbus, užsiimti kita bendra veikla. Žodžiu, daryti paprastus dalykus, kurie padės vaikui jaustis atsipalaidavusiam bei padės geriau vienam kitą pažinti. Tik nepadarykite klaidos – nepaverskite kiekvieno susitikimo su partneriu(-e) atžalai švente ir žaidimais, bet pratinkite bendrauti ir kasdieniškai, nes kitaip realybė Jūsų vaikui gali tapti šoku.
Vaiko nepasitenkinimas naujuoju(-ąja) partneriu(-e) bėgant laikui silpnėja
Ką daryti, jei vaikui Jūsų mylimasis(-oji) nepatinka? Nesijaudinkite. Iš pradžių taip reaguoja dauguma vaikų, nes jiems tenka galutinai susitaikyti su faktu, jog tėvai išsiskyrė ir niekada nebesusitaikys. Taip pat atžalos jaučia pavydą, nes dėmesys nukreipiamas nuo jų, o partneris(-ė) tarsi tampa konkurentu(-e). Bėgant laikui jis (ji) turėtų šiek tiek laiko praleisti dviese su vaiku, taip pat gerbti būtinybę mažyliui pabūti vienam su tikraisiais tėvais – tai padės formuotis vaiko pasitikėjimui nauju žmogumi. Reikia tik kantrybės – pykčio jausmai ilgainiui turėtų pasikeisti ir mažyliui turėtų patikti turėti šalia dar vieną artimą žmogų.
Atskirkite motinystės (tėvystės) jausmus nuo naujai užgimusiu meilės jausmų. Jei Jūs įsimylėjote, nesitikėkite, kad Jūsų vaikas jausis taip pat ir puls į euforiją, nes taip nebus! Prireiks daug laiko, kantrybės ir atsidavimo norint, jog atžala ir naujasis(-oji) gyvenimo partneris(-ė) pamėgtų vienas kitą. Nepamirškite, kad vaikas nepasirinko situacijos, į kurią pakliuvo, todėl reikės jam padėti prisitaikyti. Leiskite savo vaikui kartais paliūdėti – natūralu, kad jis gedi praėjusių laikų.
Jei galvojate apie bendrą gyvenimą su naujuoju(-ąja) partneriu(-e), bet Jūsų vaiko ir jo (jos) santykiai išlieka blogi, verta pamąstyti, ar kurti naują šeimą. Vaikams reikia saugios bei nuspėjamos aplinkos, o nuolatinis nemėgstamo žmogaus buvimas šalia tikrai to neužtikrina.
Pamilti patėvį (pamotę) trukdo lojalumo problema
Artėjant pakartotinei Jūsų santuokai vaikas susiduria su lojalumo problema. Jausdamasis artimas naujai gyvenime atsiradusiam(-iai) patėviui (pamotei) vaikas tarsi išduoda savo tikrąjį(-ąją) tėvą (motiną). Taigi net jei Jūsų gyvenimo partneris(-ė) yra iš tiesų šaunus(-i) ir iš esmės mažyliui patinka, jis bus pasimetęs bei nedrįs rodyti savo jausmų, bus priešiškas. Jūsų gyvenime atsiradus naujam žmogui vaikas gali rimtai pradėti nerimauti dėl to iš tėvų, su kuriuo nebegyvena, nes atžalai atrodo, kad jis kenčia nuo vienatvės.
Kalbėkitės su vaiku apie artėjančias vedybas ir laukiančius pokyčius
Planuodami bendrą gyvenimą įtraukite ir vaiką. Pasistenkite, kad žinia apie Jūsų vedybas netaptų šoku, aptarkite tai su atžala iš anksto. Kartais būsimos vestuvės vaikui sukelia skausmingus prisiminimus apie tėvų skyrybas, todėl jis gali nenorėti jose dalyvauti – tai visiškai normalu. Be to, mažylis susiduria su daugybe nežinomybės, kaip pasikeis jo kasdienybė, atostogų planai, laisvalaikis. Reikėtų vaikui paaiškinti, kad naujovės visada gąsdina, tačiau sukūrus naują šeimą bus ir gerų pokyčių. Patikinkite, kad nepaisant naujo žmogaus Jūsų gyvenime visada būsite šalia savo vaiko bei jį palaikysite. Išklausykite, ką atžala Jums nori pasakyti, net jei tai neigiami dalykai. Taip pat labai svarbu vaikui suteikti privatumo ir erdvės.
Auklėjimu pagrinde turi užsiimti biologinė(-is) motina (tėvas)
Sukūrus naują šeimą susiduriama su naujais iššūkiais, nes atsiranda daug painiavos ir neaiškumų dėl taisyklių, vaidmenų, vaikų auklėjimo. Juk kiekvienas atsineša skirtingą patirtį bei požiūrį. Taigi sutuoktiniai privalo susėsti ir tai aptarti, o vėliau išaiškinti vaikui. Geriausia, jeigu mažylio auklėjimu pagrinde rūpinsis biologinė(-is) motina (tėvas), tačiau patėvio (pamotės) vaidmuo taip pat turi būti aiškiai įvardintas ir jis (ji) turi palaikyti savo žmoną (vyrą). Naujasis(-oji) gyvenimo partneris(-ė) neturėtų tikėtis, kad vaikas jam (jai) besąlygiškai paklus ir neatsikalbinės, nes atžala greičiausiai taip nesielgs. To ir nereikėtų iš jo reikalauti, ypač bendro gyvenimo pradžioje, tačiau pagarba suaugusiems turi išlikti bet kokiu atveju. O auklėjimu patėvis (pamotė) rimčiau gali užsiimti nebent tada, kai ilgainiui susiformuoja draugiški ryšiai su mažyliu.
Idealu, jei patėvis (pamotė) tampa vaiko sąjungininku(-e) ir pagalbininku(-e). Tačiau tam reikia laiko. Sunkiausi būna pirmieji metai po santuokos, nes vaikas dažnai nori išbandyti, ar patėvis (pamotė) išliks toks(-ia) pat kantrus(-i) ir supratingas(-a) kaip prieš sukuriant šeimą. Tiesa ta, kad jis (ji) niekada nepakeis biologinio(-ės) tėvo (motinos) ir neturėtų mėginti to daryti, nes tik sukels bereikalinga stresą šeimoje.
Comments are closed.