Ar sveika beržinė košė?

Greičiausiai ne vienas pasakytų, kad išauklėti vaiką be diržo ir pakelto balso – kone neįmanoma! Tuo labiau, kad beržinės košės skonį dažnas esame pajutę patys, ir dėl to nesijaučiame labai jau nuskriausti. Tačiau Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Vitos Čioraitienės nuomone, – mušimas ir rėkimas – mūsų bejėgiškumo, trūkusios kantrybės požymis, o ne vaikų auklėjimo būdas.

Rėkimas – savo bejėgiškumo demonstravimas

Išauklėti mušimu ir rėkimu neįmanoma, bet kad be to neišsiverčiame, – tiesa. Pyplys užsiožiavo – šlept per užpakalį, rėkia dar garsiau ir negirdi įkalbinėjimų nutilti, – nelieka nieko kito, kaiip dar kartą užploti ir užrikti. Bet ar susimąstėme, kodėl mums norisi mušti ir rėkti? Nes suaugusieji bando nustatyti ribas vaikui, pagal kurias jis turi gyventi. O vaikas gali nesutikti su tomis ribomis ir bandyti jas pažeisti. Mes jaučiamės bejėgiai tą vaiką sustabdyti, ir iš savo bejėgiškumo netenkame kantrybės, kad mūsų nepaiso.

Iš tiesų, toks mažojo neklaužados “sutramdymas” tėra išorinis. Gavęs mušti vaikas gal ir nustos daręs tai, kas jus suerzino, tačiau kas tuo metu dedasi mažylio viduje? Viduje besikaupianti agresija galli pasireikšti vėliau ir labai nemaloniais būdais: narkotikų vartojimu, pabėgimu iš namų, alkoholizmu ir t.t.

Vaikams būtinos aiškios ribos

Tai, jog nedera vaiko bausti diržu ir rėkimu, nereiškia, kad tėvai neturi nustatyti ribų. Priešingai, ribos vaikui būtinos, kad šis jaustųsi saugus, ir žinotų, ką dar

ryti. Bet jos turi būti nustatytos susitarimais. Nėra vaikų, su kuriais neįmanoma susikalbėti. Gal tik tėveliai neranda būdo ir per greitai netenka kantrybės. Mes norime, kad paklustų šią minutę, kad vaikas darytų tai, ką norime mes, bet gal vaikas to nenori arba nėra tam pasiruošęs? Rėkimas – primityviausia elgesio forma, kuria mes žeminame ne tik savo vaiką, bet ir save. Rėkimą ir mušimą reikėtų pakeisti susitarimu.

Kaip kuriame painiavą vaiko galvoje

Pažvelkime į situaciją smėlio dėžėje. Vaikas pripuola, atima ką nors iš mažesnio, dar trenkia jam kastuvėliu per galvą. Kas vyksta toliau? Ogi mažylio mama vožia jam per užpakalį, kad neskriaustų mažesnių. Kokią pamoką gauna vaikas? „Mama mane mušdama įrodinėja, kad neturiu mušti mažesnio“ – tikra nesąmonė, ar ne? Mūsų rėkimas ir mušimas yra noras tą vaiką pastatyti „į vietą“, kaip galime reikalauti, kad jis kažko nemuštų, patys jį mušdami?!

Kai kurie dabar būtinai pasakys, kad kol “susitarsi” su vaiku, jis jau bus spėjęs prikrėsti aibes šunybių, nuo jo gali nukentėti artimieji ar bendramoksliai. Tačiau toks scenarijus įmanomas tik tuomet, kai ribos nustatomos neteisingai, jas laužo patys tėvai.

Kaip kuriamos ribos?

Pirma taisyklė, kad susitarimai su mažuoju būtų veiksmingi, – reikia gerbti vaiką ir jo norus.

Kas yra tos ribos? Taisyklės, pagal kurias gyvena šeima. Sakykim, yra taisyklė „eini miegoti aštuntą val

landą vakaro“. Na ir sėdi vaikas vonioje, – jau pusę devynių, o jis vis dar pliuškenasi. Ką daro tėvai? Nieko, – taip tos ribos ir išsitrina. Jei vienos taisyklės leidžiama nepaisyti, vaikas negerbs ir kitų taisyklių. Jei norime, kad 20:00 vaikas atsidurtų lovoje, jau 19:30 turime pradėti sakyti, kad jau pusė aštuonių, jau turėtum baigti savo darbus, tau liko 15 minučių, liko 5 minutęs, jau turėtum eiti praustis ir t.t. Taip brėžiamos ribos. O jei pasakoma, kad televizorių vaikas gali žiūrėti valandą per dieną, o po to visai nekontroliuojama, ir jis spokso į ekraną po 6 valandas – ribų nėra. Taigi taisyklė numeris du – tėvai turi būti nuoseklūs.

Kitas dalykas, kai vaikai pradeda laužyti nustatytas ribas, tėvams reikėtų pagalvoti, gal ribos jau per siauros? Vaiko melavimas, vėlavimas yra ženklas tėvams, kad galbūt vaikas užaugo ir jam reikia daugiau laisvės.

Netvarka, jei devynmečio ribos yra tokios pačios, kaip trimečio. Viskas turi keistis – kišenpinigiai, ribos, laikas miegoti, laikas grįžti namo ir t.t. Daugelis tėvų teisinasi, kad „aš tais laikais irgi neturėdavau, man duodavo tik.“, bet laikai kitokie. Ir reikia žiūrėti ne atgal, o paklausti vaiko, kodėl taip yra. Jei tėvai kažko neturi – gerai, bet vaikas turi žinoti, kodėl jis negali gauti, pavyzdžiui, daugiau pinigų.

Noriu tvirtai pasakyti, kad griežtesnis auklėjimo būdas nesusijęs su išaugusio žmogaus dis

sciplina. Hitlerį tėvas irgi mušė, ir mes žinome, kas iš jo išaugo. Jo vaikystę išanalizavę psichologai rado akivaizdžių sąsajų tarp jo vaiksytės ir baisių žiaurumo brandžiame amžiuje.

Adekvačios bausmės

Tinkama bausmė yra ne mušimas, o pasekmių ir padarinių pajautimas. Kai vaikas savo kailiu pajunta, kiek jam “kainuoja” blogas elgesys. Pavyzdžiui, vaikas ima ir išleidžia taupytus pinigus. Bausmė, šiuo atveju, turėtų būti ne tėvų pyktis ir agresija, o tai, kad prisipirkęs čipsų, jis nebeturi pinigų ir negali eiti į kiną, ar suptis karusele, kol vėl nesusitaupys ar negaus kišenpinigių.

Jei pyplys žino, kokios taisyklės namuose, jis nesives namo draugų šokinėti ant sofos su batais. O jei jis juos visgi pasikvietė ir nesuvaldė, bausmė turi būti skiriama iškart – pavyzdžiui, prisidėti iš taupyklės už sofos išvalymą ar pačiam nuvalyti sofą. Po savaitės nukeliama bausmė – tarkim, draudimas eiti į draugo gimtadienį – tai neadekvati bausmė, nes atima malonumą, kuris su prasižengimu visiškai nesusijęs. Bausmė turi būti susijusi su tuo, ką vaikas padarė. Beje, bausdami turite būti visiškai tikri dėl to, ką darote. Jei tik truputį suabejosite, mažasis tironas tuo pasinaudos ir sumanipuliuos.

Nereiktų trankyti durimis ar kreipti dėmesį į mažylio klykimą. Net ir rėkdamas jis jus puikiausiai girdi! Ramiu balsu reikia pasakyti, ką toliau darysite, kaip elgsitės ir. taip ir daryti.

0 thoughts on “Ar sveika beržinė košė?”

  1. Na nezinau, as nieko blogo pries fizines bausmes nematau. Aisku jos turi buti pagrystos ir vaikas turi pelnytai tai gauti, o ne uz kiekviena nieka. Mazi vaikai nera tokie kvaili ir nieko nesuprantantys kaip suaugusiems kartais atrodo, oi tik neuzgauk tik balso nepakelk. Pvz pateiktas smelio dezeje kai vaikas kitam duoda kastuveliu per galva, o kazkodel ka daryti tokioje situacijoje nepataria tik sako nesaukt ir nemusti, o ka paglostyti? gerai vaikeli taip ir toliau busi kiemo “vierchas”? As ir galiu pasakyti pvz is vaiku gyvenimo ir psichologijos, kol vaikas pats nepatirs jis netiki suaugusio zodziais, jam gali sakyti cia ugnis cia karsta, o jis vistiek butinai turi patikrinti ar tikrai karsta, tik per savo patirti vaikai mokosi. Tad jei pasakys i nesimus, nes kitam skauda, nemanau, kad to uztenka, o va lygiai toks pats pliaukstelejimas jam ir parodymas, kad matai ka tu kitam darai, tau nepatinka, nedaryk ir kitam, kas tau paciam nepatinka. Aisku fizines bausmes tikrai daugeliu atveju netinka, bet, kad visai ju atsisakyti, nemanau, kad imanoma ir reikalinga. As pvz per visa gyvenima 1 karta gavau berzines koses is tevo, zinau uz ka ir manau, kad mazai gavau dar.

    Reply
  2. Net labai, jei nori užauginti žmogumi, o ne banditu, jei nori turėti saugią, ramią senatvę, o ne būti lupamai, žeminamai, skriaudžiamai savo sūnaus – išmestai pro balkoną. Žmogus turi prigimtį, o ji nei gera, nei bloga, tad nereikia lia lia. Dabar labai jau visi pasinešę kartu su valdžia ant tos smurtinės visuomenės formavimo – sukurimo. Tik tokią visuomenę sukūrę, ką bedarysite? Kaltinsite visą pasaulį ir vyrus, kad mes baisūs niekadėjai, kad nieko nemylime, negerbiame, niekuo nesirūpiname, ir … patys žinote kas dar esame. Negi norite, kad kraujas lietųsi laisvai? Jei ne, tada beržinė košė viena iš tų, kuri bernus žmonėmis padaro.

    Reply
  3. Mūsų tautą yra apsėdusi savisusinaikinimo manija. Norima sunaikinti vyriją, atsisakant drausmės instituto. Visos tos pesudopedagogikos, metodikos ir kitos pseudoliberalijos yra skirtos smurtinei visuomenei sukurti, sukonstruoti. Kyla klausimas, o kas toliau? Toliau, mes, vyrija, būsim pasmerkti ir prakeikti. Ar to taip labai jau reikia ir pačioms moterims? Mes turime įveikti tą Lietuvos susinaikinimo sindromą ir atlaikyti Wall Street’o Nr. 2 valdomą griūtį, ir mūsų korumpuotos valdžios, parsiduodančios inteligentijos ir žiniasklaidos nelogikas, intelektualų suvaikėjimą ir jų antivisuomenes – mums primestą finansų piramidžių ir ekonomikos griūtį.

    Reply
  4. Man straipsnis patiko, nes yra ne vienas pavyzdys i kuri galima orentuotis, arba pasinaudot tinkama proga. Pati auginu du vaikus, todel puikiai zinau kad juos suvaldyti nera labai lengva, bet vat pritaikius sveika prota ir visa ismone pavyksta dazniausiai susitarti… kartais gaila pritruksta fantazijos 😉 Mazesnio nei pusantru metu vaiko manau neverta perdiem auklet, nes jiems dar nesusiformave normos kas gerai, kas negerai, o 2m. jau manau puikiai gaudosi kad negerai mustis ir pan. Prigimtis yra aisku visu vaiku skirtinga, bet nereikia perlenkt lazdos kad “norima sunaikint vyrija” (apie tai niekur net nebuvo uzsiminta), “sukurti smurtine visuomene”… cia Juliau gal tamstai ne viskas gerai jei tokios nesamones lenda i galva… paimsim berzines koses!

    Reply
  5. Galbūt man vaidenasi ta smurtinė visuomenė, o ką kiti mano? Mokykloje, jau pradinėse klasėse, stipriai atsilieka berniukai, negi tai paslaptis, ar uždrausta kalbėt? Beribės vaikų teisės formuoja smurtinę visuomenę ir tai ne mano išmįslas – tai realybė, žiauri realybė. Mokykloje vyksta karas. Mokytojos ryja antidepresantus, visokias tabletes, kad užsimirštų realybę, nebesuvaldo mokinių, naktimis nemiega, blaškosi. Bijo darbo netekt ypač dabar. O jau pradinukai jas myli per visus galus ir niekaip sudrausmint mokytojos, auklėtojos negali dėl tų išpustų teisių ir išnaglėjusių pseudoliberalių tėvų. Mobiliakuose smurtinis juodasis seksas ir kitokia analinė pornūcha, blevizgos. Pasiteiraukit nuoširdžių mokytojų ir jums papasakos, kad dabar realiai vyksta mokykloje, gatvėje, kieme arba pasitrankykit po naktinį Vilnių ir sužinosit kas prie ko ir kaip.

    Reply
  6. ajajaj kaip gausiai pasisake vyrai… as pvz pries fizines bausmes vaikams. pati esu gavus ir ne karta ir ne du…pati pagaunu save uz minties, kad nekenciu mamos, kartais sukyla agresija per konfliktus, o galvoje viena mintis – o tu prisimeni uz ka mane atlupai? o ji tik sypsosi ir sako NE.

    o geriausiai, kai atlupa, kad net prisest nebegali ir dar sako, kad myli…

    as zinau, kad savo vaikus auklesiu be fiziniu bausmiu, yra daug ivairiausiu budu, kaip nezalojant vaiko psichikos ji isaukleti.

    Reply
  7. JULIUI:

    is kur pas tamsta tiek neapykantos?

    susinaikina vyrija? tai kam patys tai darot…labai taikliai pats pasakete, kad susinaikina, o nera sunaikinama moteru…

    Reply
  8. JULIUI atsakysiu kaip pedagoge

    mokyklose darosi “bardakai” ne del mokytoju kaltes, o del tevu…bet ne del to, kad tevu paziuros liberalios ar kokios kitos, o todel, kad vaikas negauna elementaraus demesio ir jis jo susiranda savais budais…juk jei as skelsiu kam i galva, i mane atkreips demesi…
    vaikai, paaugliai begdami is namu nori patikrinti ar kiek nors rupi savo tevams…kodel? nes paruosti maista vaikui nera rupescio pademonstravimas, kai nuolat esi uzsikuites darbuose…dar opesne problema siuo klausimu nepilnose seimose, kai yra tik vienas is tevu, kuris pastoviai uzsiemes, nes galvoja kaip ismaitinti savo vaika, kaip suteikti jam materealuji geri..o vaikas tuo tarpu jauciasi vienisas, ir jei jis elgiasi nepriekaistingai, jo tiesiog niekas nepastebi…

    Reply
  9. As esu uz ”berzine kose”: vietoj, laiku ir vaikui gerai zinant uz ka. Netikiu, kad musu proteviai buvo kvailiai simtus metu auklejimui naudoje rykstele. Ir staiga , 21 amziuje, paaiskeja, kad tai baisus tevu nusikaltimas. Ir dar, lietuviu kalboje yra du zodziai: musti ir lupti. Vaiku musti negalima, uz blogus veiksmus ar zodzius juos reikia lupti. Tai yra didelis skirtumas.

    Reply
  10. Reikia,labai reikia berzines koses…supuvusiems liberalams ir visiems kitiems ”humanistams”,kurie is didelio rasto isejo is krasto.

    Reply
  11. Nu dar nei vienam nepakenke berzine kose. Aisku, ji turi buti pelnyta ir vaikui turi buti paaiskinta uz ka jis yra taip baudziamas. As pati auginu dvieju su puse metu berniuka ir jis yra labai aktyvus ir zingeidus. Tikras nenuorama. Bandeme ir graziuoju su juo kalbetis, ir ignoruoti jo oziukus iseidami is kambario ir palikdami ji viena oziuotis, bet tai tapo nebekontroliuojama. jis vis daznaiu griudavo ant zemes ir imdavo rekti, spardytis iki pamelynavimo. Gi per tokias isterijas vaikas gali ir mirstama liga isivaryti. Taip isteriskai rekiant vaikas gali uzdusti. Va tokiu atveju mes su vyru nusprendeme, kad neapsieisime be dirziuko. Aisku, man buvo paciai labai skaudu, kai reikejo su dirziuku musti savo vaika, bet nebemaciau jokios kitos iseities. Bet tas vaistas labai gerai suveike. Uzteko to vieno karto. Daugiau jam nebereikia griuti ant zemes ir isterikuoti, zimo, kad negerai taip elgtis ir zino, kokios gali buti pasekmes. Tad kartais tai pats geriausias vaistas nuo tokiu vaikisku ligu.

    Reply
  12. Sutinku su Ausra, kad musu seneliai nebuvo kvailiai, lupo vaikus ir is ju isaugo visai nekompleksuoti ir nelinke i smurta saziningi zmones. Ne taip kaip is niekada neluptu ir nemustu siuolaikiniu, kurie patys pradeda smurtauti ir niekas ju negali suvaldyti.Is tos idiotiskos teorijos atsirado demagogiska situacija. Pvz mano dukra darzelyje apdraskes berniukas laikomas didvyriu (nes musti vaiko juk negalima), o aukletojos isvede teorija, kad ji pati kalta..Taip gaunasi, kad musu visuomeneje ginama ne auka, o smurtautojas. Nors TIPO pasisakoma pries smurta..Tai kur cia logika??
    Sutinku su Juliumi ir Vytautu, kad nuo amerikietiskos liberalios “kulturos” prasidejo bardakai ir susisaudymai mokyklose. Tik vaikas visada turi zinoti, uz ka gauna lupti ir kad tai nebutu smulkmena, na mazdaug kad pamete 2 litus.

    Reply
  13. Oj, as pati esu gavus ne karta lupti. Atsimenu kai buvau 13,5m. ir kai tevus tada iskviete i mokykla uz mano bloga elgesi. Tada kai grizau ta diena namo tetis liepe mautis kelnes ir gultis ant lovos. Tada jis atsinese odini dirza ir mane kaip reikiant prilupo. Pamenu kokia geda buvo nuogu uzpakaliu gulet pries tetis kai jau buvau trylikos metu bet ta bausme puikiai suveike, nes namu arestai ir pan. manes tada negasdino. Dabar esu 26 m. ir turiu suneli 3 metuku. Dar neteko paimt dirzo bet manau kad jei labai blogai kada pasielgs tai tikrai gaus i kaili…

    Reply
  14. as turiu sunu ir dukra abudu jau yra gave tu dirzu ir nekarta.dukra uz tai kad gavo 3 dvejetukus paskambino man aukletojas ir pasake. as tada buvau namie neturejau ka veikt tai ir nuvazenau i mokykla pasimti dukrad kai gryzau tai dar ir patikrinau pazimke,o ten pasirodos dar 2 dvejetai tai isviso buvo 5 tia neiko nekaukup ciupau gera dirza ir atvanojau kaip rekent. ir padejo dar iki siol negavo blogu pazimiu. o sunus gavo uz tai kad i akvarina pripyle smelio ir visos zuvytes nugaiso tai kadangi zirzai buvo toli tai rykste paiemau .

    Reply
  15. Siaubas. Kas cia jus per rinktiniai susirinke i viena vieta. Man atrodo uz toki auklejima, kur nereikia sukti galvos kaip elgtis, tie vaikuciai uzauge nepaisys, seni jus, ar silpni… Poto stebisi visi, “sunus uzmuse mama”, faktas, pacios nuo tu lupimu pusprocius uzauginat.. Mano sunui 5eri, nei karto neesu paemus dirzo, man zema.. Juk tas mazylis visiskai bejegis pries mane. Kalbekites, su didziausia kantrybe, jus kvaili tevai, skaitykite tas knygas, rasit ka sau pritaikyti. Motinos didziosios, paciom galvas nuimt.

    Reply
  16. Vaiko mušimas yra tik laikina jo “sutramdymo” priemonė. Diržiuku vaiką gali įbauginti. Bet ar baimė yra įrankis vaikui auklėti? Kada nustojate jį mušę? Tada, kai paklūsta ar tada kai vaikas supranta savo netinkamą elgesį? Bet kuriuo atveju, bijos jis neilgai. Kas tada, kai turėsit problemų su paaugliu? Irgi lupsit? (mušimas, lupimas – koks gi čia skirtumas, jei skauda tiek fiziškai, tiek dvasiškai vienodai?) SSRS tėveliai, tik jūsų dėmesingumas gali išauklėti dorą asmenybę. Diržo ėmimas yra tik jūsų neatsakingumo pasėkmė vaiko auklėjime. O jei manote atvirškščiai, vadinasi tai jau jūsų tėvų auklėjimo spraga saugaus lytinio akto tema. Taip, jums tiesiog nelemta būti tėvais. Kas sakė, kad vaiko auklėjimas bus toks pat malonus ir lengvas kaip jo “darymas” . (Atsiprašau už žodyną, rinkau tokius žodžius, kad sovietų aukos suprastų…)

    Reply

Leave a Comment