Tu pirmas!||Pamąstymai apie iniciatyvą

Taip jau susiklostė, kad dažnai papuolu į diskusijas tema KAS TURI ŽENGTI PIRMĄJĮ ŽINGSNĮ pažinties pradžioje. Ir patikėkite manimi, kalbėti apie tai galima be galo be krašto. Nuomonių prisiklausau pačių įvairiausių. Tiksliau, ne tiek nuomonės įvairios, kiek jas pagrindžiantys argumentai. Tačiau didžioji dauguma žmonių, su kuriais apie tai kalbėjausi, tvirtai laikosi įsikibę minties, kad pirmas parašyti, paskambinti, pasiūlyti susitikiti turi vyras.

Kartais visai mėgstu paėjėti “prieš sistemą”, todėl šios dienos įrašą skiriu pasvarstymams, kodėl visai gerai, kai pirmą žingsnį visgi žengia moteris. Taiigi visų pirma mūsų yra daugiau. Todėl konkurencija dėl geriausių jaunikių išties didelė. Jeigu sėdėsime ir lauksime, kol jie patys parašys, paskambins, pakvies kur nors, labai galimas daiktas, kad laukti teks oi kaip ilgai.

Žinoma, kita kalba, jeigu manote, jog moteriai nebūtina turėti vyrą šalia tam, kad jaustųsi laiminga. Iš dalies aš ir pati pritariu šiai idėjai (kaip sakoma, geriau jokio vyro, negu bet koks). Tačiau na kuriai gi iš mūsų nėra malonus flirtas, pasivaikščiojimai susikibus už rankų, bučiniai.? O be vyrruko tai. Pavadinkim – sudėtingiau.

Kitas dalykas, dėl kurio verta imti ir paskambinti, tai paprasčiausia ramybė. Susipažinus su nauju šauniu vaikinu juk rūpi, patikai jam, ar ne. Ir tas laukimas, paskambins-nepaskambins, šiek tiek groja nervais. Net jeigu negalvojate apie tai nuolat, ši min

ntis tūno kažkur Jūsų pasąmonėje ir galbūt labai patyliukais, galbūt retai, bet visgi ima ir išnyra su deramu ilgesiu “Oi, kaip būtų šaunu, jei jis paskambintų”. Jeigu imatės iniciatyvos pati, sutrumpinate dvejonių laiką, greičiau išsiaiškinate visą situaciją ir tiesiog gyvenate ramiau.

Sakoma, elkis su kitu taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Vyrų-moterų santykiuose yra sričių, kur moterys šį principą ima ir pamiršta: reikalaujam iš vaikino gėlių, nors pačios jų nedovanojam (neva, kaip gi atrodys.), norime, kad skambintų mums kasdien, tačiau pirmos šiukštu nečiumpame telefono. Lygiai taip pat ir su pirmuoju žingsniu. Visą atsakomybę už tai, susitiksime ar ne, sukrauname vaikinams, ir vėliau pykstame, jeigu jie neparašo.

Taip, jie vyrai, jie stipresni, jie turi būti ir ryžtingesni. Bet! Jiems juk irgi norisi žinoti, ar durys, į kurias ketina belstis, linkusios atsidaryti. Juk tai tik pirmas skambutis, pirmas susitikimas! Tame dar nėra įsipareigojimo. Tad kodėl gi nenustebinus jo savo iniciatyvumu.?

Manau, kad toks dalykas kaip pirmas skambutis ar susitikimas labai sureikšminamas. Regis, jei jau mergina pirma paskambins, tai nebepataisomai suteps savo garbę. Aš prieš tokį sureikšminimą. Palikime vyrų galvoms svarbesnius žingsnius – vedybas, namo pirkimo reikalus! O pirmasis skambutis. Et, juk smagu šio to imtis pačiai!

6 thoughts on “Tu pirmas!||Pamąstymai apie iniciatyvą”

  1. Teoriškai pritariu Monikos nuomonei, bet praktiškai… nė viena iš mano pažinčių, kuriose pati rodžiau didesnę iniciatyvą, neperaugo į artimesnius santykius.

    Reply
  2. Aš verčiau laukiu, kol vaikinas parodo iniciatyvą. Jiems patinka paslaptingos moterys. Jausdami, kad dėl moters reikia labiau pasistengti, jie ir stengiasi, o mums, merginoms, nuo to tik geriau.

    Reply
  3. Nėra čia tik juoda ar balta, ir Monika ir Agnė su Irma – visos kažkiek teisios. Taip, jeigu mergina pirma rodys iniciatyvą, vaikinui tai paglostys savimeilę ir jis tikriausiai dės mažiau pastangų į užkariavimą, nes jaus, kad pergalė beveik rankoje. Kitavertus, dieną naktį laukdama lemtingo skambučio, gali pražiopsoti gyvenime nemažai progų. Nes pažinčių situacijų būna įvairių: gal tu esi be galo žavi, bet 5 minutes prieš jums susipažįstant tau paskambino tavo buto šeimininkas ir pranešė, jog poryt turi išsikraustyti, tad, būnant drauge, buvai nesava ir vaikinui pasirodė, kad čia jis kaltas. Gal dar kažkas… Kartais reikia antro šanso. Ir kartais nėr labai blogai iniciatyvą tam šansui parodyti pačiai… Tik visur jauskim ribas 😉

    Reply
  4. Kai pirmąkart pamačiau, kiek daug DarniojPoroj man daugmaž tinkamų draugų yra, pasijutau kaip karalaitė 🙂 Kuriam gi čia dabar parašius?
    Bet netrukus atskrido mintis, kad kiekvienas iš to būrio galimų draugų irgi turi po sąrašą pasirinkimui, tik turbūt bent penkiskart ilgesnį nei manasis… Ir jau nebenoriu pirma pradėti…..

    Reply
  5. Danute, ilgesnis jų sąrašas ar trumpesnis, patikėkit, susiduriame, kad vyrai mąsto panašiai kaip ir jūs dabar 😉 Mano geras draugas turi pas mus anketą, ilgą sąrašą jam siūlomų narių, bet pirmas nėra parašęs nei vieno laiško, o tik atsako tik į jam siųstus laiškus, nes, jį cituojant “Nesugalvoju nuo ko įdomiai pradėti… kai mergina parašo, paprasčiau”. Taip kad sąrašo ilgis dar nieko nereiškia. O jei nenorite rašyti laiško, tiesiog nusiųskite Pažinties vedlį. Laiko tam sugaišite mažiau negu laiškui ir subtiliai išsiaiškinsite, ar dominate vienas kitą.

    Taip, bendraujant gyvai, moteriai gal ir kartais reikia atsargiau su iniciatyvos rodymu. Tačiau internete truputis inicatyvos sutaupys daug laiko, o galbūt ir virs istorija su romantiška pabaiga.

    Tikėkite savimi 🙂

    Reply

Leave a Comment