(Ne)rimti patarimai: kaip pirmą pasimatymą paversti paskutiniu?

Pataria obliuota kiosko daktarė Sadlonra Suišokul Kišen

Ilgas ir labai nemotyvuotas paaiškinimas, kam tų taisyklių reikia

Pirmasis pasimatymas yra baisi jėga, galinti priversti visą likusį gyvenimą gailėtis. Baisiausia, kad gailėtis teks ir dėl to, kad atėjai, ir dėl to, kad nepasirodei! Gailestis gali ateiti senelių namuose, žvelgiant į tą pirdžių, kuriam paaukojai visą gyvenimą, ir kitą rytą, žvelgiant į tą siaubūnę, kuri jau reikalauja perstumti baldus (jei žinotų, pareikalautų ir teisėtą žmoną išvyti). Gailestis gali apnikti po mėnesio, pamačius ją nuosavu „Bentley” vėžinančią kitą (juuk įtarei, kad tie auksiniai dantys turto, o ne ligos požymis. Galiausiai, kur matei aštuoniasdešimtmetę su visais dantimis?), ir po penkerių metų (jau stora, ūsuota, o vis dar neturtinga. Et, nereikėjo išsigąsti tos lašelinės – būtum dabar laiminga našlė.). Tam, kad netektų gailėtis, ir nutarėme pasidalinti šiais patarimais. Jokios naudos iš jų nepeši, bet bent turėsi ką kaltinti (jei pritrūks smegenų jų nesilaikyti).

Ištvermingasis metodas

Šypsodamasis (na, ir kas, kad pavėlavo 2,5 val.) paspaudi jai ranką ir pasveikini: „Garbė viešpačiui, kad suvedė mus, nepaklaidino passaulių labirintuose!” Prisipažįsti, kad į žadėtą koncertą bilietų nepirkai, nes girdėjai, kad grupės lyderis valgo mėsą. Bet nuramini, kad paruošei stulbinamai įdomią programą. Kai aplankę 16 bažnyčių ir sinagogą einate vegetariškų pietų į krišnaitų šventyklą, ryžtingai nepaisydamas jos įtaraus žvilgsnio daliniesi planais po pie

etų keliais apeiti šventus pagonių piliakalnius, o po to apsirūkyti musmirių su šamanais. Jau bėgančiai pavymui surinki: „Tai ir į Ošo kulto orgiją vakare nenori?” ir patenkintas trauki į klubą. Ne, daugiau jokių aklų pasimatymų per pažinčių skelbimus – atėjo ne tik baisi kaip karas, bet ir ištverminga, kaip paauglystės spuogai.

Aklasis metodas


Pamatai jį iš tolo – stovi sutartoje vietoje rankoje laikydamas žadėtą raudoną žiedą, bet kokių nors detalių įžvelgti sunku (kas kaltas, kad akiniai tave taip bjauroja). Patempusi akį pirštu, perkreipusi galvą ir išsišiepusi žvairuodama supranti – blondinas. Gaila – svajojai apie aukštą rudakį brunetą. Tiek to. Pamoji jam. Jis irgi, atrodo, moja. Dar kartą pažiūri prisimerkusi – tikrai moja. Žengi greičiau, jis modamas risnoja prie tavęs. Fui, koks persikreipęs, išsišiepęs ir prisimerkęs, lyg žvairas. Jūs jau vissai arti. Viešpatie, ką daryti – jis kaip kurmis!.. Apsimetusi, kad moji kažkam kitam, nesulėtindama žingsnio praleki pro šalį. Keista, jis irgi praėjo toliau modamas.

„Kokia baisi žvairė! Gerai, kad apsimečiau, jog moju ne jai, – eidamas tolyn svarstė vaikinas. – Be akinių tikrai nepatogu, bet juk su jais taip negražu!..”

Nuoširdusis metodas

Nepasidažiusi iš po lininio sijono šmėžuojančiomis basomis kojomis drąsiai per sniegą žengi prie jo – tegul žino, kad tu savarankiška, natūrali mergina, atspari šiuolaikinės visuomenės apgaulėms. Ignoruodama sąlyginumus, pasikvieti jį į svečius (lauke šalta, kitur rei

ikia pinigų, o tu juos niekini). Kol vyrukas ieško mažiau apdergtos taburetės (sąlyginumų vergas), iškratai iš puodo supelijusią žirnienę ir užkaiti jame vandenį žolelių arbatai. Iš kito kambario pasigirdus knarkimui, ramiai paaiškini, kad tai – vyras, kurį metas žadinti, nes atsirado šaunus pagalbininkas, kuris pagaliau padės atkimšti jam unitazą. Kol vaikinas grūdasi pro duris (kvailys nusiavė), spėji iš jo iškaulyti penkis litus.

Kosminis (pigus) metodas

Ji ilgai atsisakinėjo susitikti prie devynaukščio Šeškinėje, tačiau galiausiai smalsumas nugalėjo – juk pažadėjai ją pakelti iki Mėnulio!

Kai pasirodo, imi už rankos, nusivedi į namo laiptinę ir iškvietęs liftą spaudi viršutinį aukštą. Kol važiuojate, paslaptingai šypsodamasis vis žvilgčioji į ją. Kai durys atsidaro, spaudi pirmojo aukšto mygtuką ir važiuojate žemyn. Pirmame aukšte vėl spaudi viršutinį ir t.t. Po kiek laiko pratari: „Faina, ar ne – važiuoji, kiek nori, ir visiškai nemokamai!” Dar po dviejų nusileidimų tęsi: „Vieną naktį taip įveikiau atstumą iki Kauno! O šiandien važiuokime iki Mėnulio – romantiška, ar ne!” Maigydamas mygtukus taip užsisvajoji apie savo kosminę odisėją, kad nė nepastebi, kada ji spėjo išlipti. Tai kvailė – juk be sk. . .

Jis palydėjo tave iki namų, atsisveikinote ir parlėkusi tuoj pat skambini draugei Vidai:

„Normaliai viskas buvo, nuėjome į muziejų, teatrą, po to taip juokingai pap

pasakojo man kažką, bet šiaip nežinau, labai jau užsiėmęs. Kažkokį verslą kuria. Ką manai?“ – Po poros valandų pokalbio esi nuoširdžiai dėkinga draugei, kad parodė, su kokiu maniaku vos nepradėjai susitikinėti. Kadangi pati nesiryžai, ji netgi pasišovė už tave paskambinti jam, kad atsikabintų, – šaunu, kai turi tokių nuoširdžių draugių! Daugiau į pasimatymus su juo nevaikščiojai. Ir iš viso – kitą sykį jį pamatei tik kai Vida pakvietė į savo vestuves. Jaunikio kostiumas jam labai tiko.

Jei pasimatymą paskyrei prie bokšto varpinės, tik užmiršai pridurti, kad Chabarovske, dėl nesusiklosčiusių santykių drąsiai kaltink ją (juk tu atėjai laiku).