Po Valentino Vestuvės

Viskas sukasi apie meilę – Valentino dienos vakarėlis, vasario 14-toji,  parodos, raudona spalva ir šiluma, kurios dar labiau reikia, kai prispaudžia šaltukas.

Valentino vakarėlis

Šį savaitgalį liko įspūdžiai iš praėjusio renginio. Dėkoju visiems dalyvavusiems. Dėkoju už rožę ir gražius atsiliepimus. Smagu buvo, kad dalis dalyvių liko ir išpildė slaptą vakaro idėją pavakaroti neformalioje aplinkoje.

Metu raudoną pomidorą į tuos, kas žadėjo atvykti, bet neatvyko. Tie vyrukai, kurie neišdrįso perlipti per save, kurie persigalvojo ir neįspėjo arba tiesiog užmiršo. Sudaužytos žavių damų širdys ir prarasta dar viena prooga. Bet žinoma Jūsų teisė rinktis – dalyvauti ar ne, gerti šampaną ar nerizikuoti.

Visgi manau, renginys pavyko. Buvo daug juoko, linksmybių. Dar kartą dalyviai mane pakerėjo savo unikalumu, savo nuostabiomis žaviomis asmenybėmis, originaliomis įžvalgomis ir kūrybingumu!Su nekantrumu laukiu pasiūlymų ir pageidavimų kitam mūsų renginiui!

Beje, laukiu renginio nuotraukų iš tų, kurie turėjo fotoaparatus ir įamžino mūsų raudonąjį vakarą. Gavusi nuotraukas būtinai jas persiųsiu renginio dalyviams.

“Mūsų vestuvės”

Stengiuosi ne tik gyventi praeitimi ir gaivinti praėjusio vakarėlio mintis, bet ir žvalgytis į priekį. Šį savaitgalį lankiausi nuostabioje paroodoje, kurioje kiekviena mergaitė užsisvajotų apie savo rožinę baltą didelę šventę – apie vestuvinę suknelę ir baltus pelenės batelius, apie pasakiškai gražią šventę. Vyko paroda apie vestuves, jų organizavimą ir visus su juo susijusius klausimus. Buvo proga susipažinti su vestuvių planuotojomis, kuri

ios nuima dalį galvos skausmo ir naštos nuo jaunųjų pečių. Netrūko dekoratorių, stilistų ir kulinarijos meistrų. Visi siūlė, reklamavo savo paslaugas ir padėjo jauniesiems sužadėtiniams išgryninti jų norus ir priartinti juos prie realybės vizijos.

Podiumu ėjo žavios mergaitės, kai kurios net per liesos. Tikriausiai širdyje pasijautusios bent minutei nuotakomis.  Aplinkui sklandė balionai, gėlių aromatas ir klegesys. Renginio organizatoriai stengėsi sukurti panašią atmosferą kaip vestuvėse. Žavu buvo žiūrėti į poreles susikibusias už rankų ir stripinėjančiais bei šiugždančias vienas kitam į ausį.

Žinoma, visko aprėpti nepavyko. Visgi kelias nuotraukas Jums įdėsiu. Taip pat noriu trumpai papasakoti apie neuropsichologės išdėstytas mintis, kodėl atsiranda priešvedybinis stresas ir kodėl nesutaria poros. Kodėl atsiranda konfliktai ir kodėl mes nesijaučiame komfortiškai vienose ar kitose situacijose.

Dažnai mes, moterys, prisiimame vyro vaidmenį. Galbūt net peer dažnai. Siekiame karjeros, užmirštame namie vaikus, neparuošiame vakarienės ir dar vyrui baksnojame pirštu nurodinėdamos, kaip jis turi elgtis. Šiose situacijose vyras nebesijaučia reikalingas, o mes nesijaučiame laimingos, nes laikui bėgant pavargstame būti vyrais. Ir netgi pykstame ant stipriosios lyties, kad turime būti stiprios. Nors mes dažniausiai pačios priimame šį vaidmenį.

Dar viena labai vertinga mintis buvo išsakyta apie vyriškumą. Vyrai viršija greitį, žaidžia azartinius lošimus, geria, vartoja narkotikus, nes siekia adrenalino ir nori būti vyriški. Tikras vyras, kuris jaučiasi vyriškas niekada

a nedarys nieko, kad įrodinėtų savo vyriškumą, nes jis jausis vyrišku ir be jokių įrodymų ir nematys tame jokios prasmės.

Kai vyrai išeina pas meilužes, jie išeina, nes pasigenda moters, pasigenda silpnumo, kuris juo žavėtųsi, o ne jam nurodinėtų. Kiti tiesiog užsiblokuoja, paima į rankas laikraščius ir įkrenta į televizorių.

Dar viena skani mintis tai, kad mes ieškome savo idealo. Susižavime žmogumi, kuris atrodo yra tas mūsų sukurtas idealas. Po kurio laiko paaiškėja, kad jis turi ir kitų savybių, kurių nebuvo mūsų idealo atvaizdavime, tada bandome jį pakeisti arba atstumiame. O pasistengti jį pažinti geriau ir priimti tokį, koks jis yra, nes idealo nėra arba galbūt tam idealui Jūs būsite toli gražu ne idealas.

Va tokios mano mintys, kuriomis norėjau pasidalinti su Jumis. Žinoma sveikinu su Šv. Valentino diena ir linkiu mylėti iš visos širdies, kad ir kas tai bebūtų – darbas, namai, gyvūnas, mama, vaikas, jūs patys, draugas ar metų laikas. Mylėkite ir priimkite meilę. Gražių jausmų ir gražių pažinčių! Palieku dvi gražias dainas – pirmoji primena man vakarėlius kam virš trisdešimt, kur susirenka nuostabūs šilti žmonės ir stebuklingai paprastai leidžia laiką, o antroji tiesiog himnas meilei, be kurios negalime gyventi.

Labai šalta, pasisaugokite. Tikiuosi ligos Jūs aplenks.

Kris

5 thoughts on “Po Valentino Vestuvės”

  1. Labai gražios nuotraukos! Aš į tokią parodą nueiti neišdrįsčiau dėl pašaipų – senmergė mat ištekėt nori… Bet šiaip mėgstumeną, vertinu grožį, labai dailu. Per mano pirmąsias vestuves viskas buvo paprastai, ūkiškai, kaip tėvai suruošia. Niekas neklausia, kokių staltiesių norėsi ir pan. Dabar labai norėčiau tokios pasakos, bet gal jau esu tam per sena.

    Reply
  2. O siaube, Zaneta, na ir nuvertini save, jei manysi, kad per sena, negrazi, kreiva, ar dar kokia… Jei pati save nuvertini, tai aplinkiniai butinai pasielgs taip pat…Auksciau galva ir daugiau pasitikejimo savimi:)

    Reply

Leave a Comment