Moters diena – sovietinė šventė

Visiems Moters diena asocijuojasi su tulpėmis ir rusiškais užrašais 8 MARTA.  O gal aš klystu? Vis dažniau išgirstu abejingus žodžius – “man tai ne šventė”, ar būtų kalba apie gimtadienį, ar apie naujuosius metus, ar apie Šv. Velykas, ar apie vardadienį, ar apie Jonines, ar apie Valentino dieną, ar galų gale apie Moters dieną.

Linksmiausia, kad dažniausiai moteris su Kovo aštuntąja sveikina pačios moterys. Aišku, geriau jau gauti pasveikinimų bent iš draugių, negu iš nieko. Vėl visos gali susivienyti, sušokti odę moterims, feminizmui ir princesių charakteriams, “barakūdoms” bei toms, kurios daužo vyrų širdis ir išvadinti visus vyrus kiaulėmis arba padejuoti, kad vyrų išvis nėra. O kas gi joms belieka? Žmogus juk sutvertas taip, kad neutralizuotų situaciją ir surastų kažkokį paaiškinimą susiklosčiusiai situacijai, kuris būtų priimtinas žmogiškajai mąstančiai daliai. O juk moterims ši diena daug reiškia – taip jos pagerbiamos tarp vyrų, taip jos pajaučia savo moteriškumą ir būna pamalonintos. Kitos nesaugiai jaučiasi nusiminusios ir vaidina, kad joms ir nereikia gėlių ir sveikinimų. Taip prisiderindamos prie abejingų vyrų žaidimo. Juk vyrų ir taip mažai, reikia jiems “pataikauti”.

O vyrai miega ant laurų… Miega žiemos miegu… arba tiesiog “apskliaudžia” tai, kas jiems neįdomu. Žinoma – ne visi tokie. Ačiū Dievui! Ir ačiū tiems nuostabiems, antikvariniams romantikams vyrams!

O kodėl ignoruojame šventes? Galbūt tingime dovanoti dovanas vieni kitiems? Ieškoti jų, gaišti savo “super” brangų neįkainojamą laiką? Galbūt mums tikrai nesvarbu? Galbūt švenčių per daug ir kiekviena diena gali būti kaip šventė nusipirkus butelį degtinės?

Galbūt atsibodo pataikauti moterims? Gal gėlės per brangios, o  gal tiesiog užmiršote ir nesureikšminate to?

Paaiškinimų gali būti daug, bet visgi kviečiu visus vyrus neieškoti priežasčių (liaudiškai sakant “atmazų”) ir papuošti bendradarbių stalus tulpėmis, o veidus šypsenomis. Padovanoti tulpių glėbį moterų moteriai – mamai, ir dar jos mamai, Jūsų vaikų močiutei galbūt. Taip pat dukrai, kuri svajoja apie moteriškus aukštakulnius ir nori pasidažyti lūpas mamos lūpų dažais. Taip pat visoms žavioms damoms, kurios Jums šypsosi ir slapta tikisi akies mirktelėjimo, oro bučinio ar šilto žodžio. Ir BŪTINAI savo mylimajai! Arba potencialiai mylimajai…

Jos atsilygins Jums už tai. Galbūt ne šiandien, bet tikrai atsilygins. Padarys vakarienę, išnešios Jūsų sėklą arba tiesiog nepriekaištaus vakare dėl į kampą numestų kojinių arba dėl to, kad nedovanojate jai gėlių ir nelepinate jos. Uždaras ratas. Duokit joms tai, ko jos nori. Juk tai tiek nedaug palyginus su “labutinais”, naujais automobilais ir prabangiais kailiniais. GĖLĖS. Viena tulpė kainuoja nuo lito iki penkių, o kiek kainuoja moters meilė? Ir kiek kainuoja moters laimė? Deja, teks pripažinti, kad kartais šiuos dalykus pavyksta nusipirkti…

Šiandien gavau gėlių ir šokolado, ir apsaldau iš laimės, kad esu moteris. Dėkoju visiems, sveikinusiems ir dar pasveikinsiems. Cha, aš optimistė! O kodėl gi ne? Tikėkis, tikėk ir švęsk!

Juk šventės tam ir sugalvotos, kad nuspalvintų mūsų pilką kasdienybę ir galėtume užtraukti dainą – Mūsų dienos kaip šventė!… arba Sustok akimirka žavinga! Juk jei ne jos mes bėgtume kažkur ir siektume kažko… ir taip praeitų visas gyvenimas. Kas iš to, jei po penkiasdešimties metų turėsite nuosavą namą, gerai apmokamą darbą, bet visą tą laiką būsite neišmokę švęsti ir praleisite šimtus progų pradžiuginti savo artimuosius bei save pačius?

Myliu vyrus už tai, kad jei lepina mane ir už tai, kad jie leidžia savo pinigus gėlėms man 🙂

Ir vos neužmiršau… SU MOTERS DIENA, DAMOS!

Optimistiškai, Kris