Kokia yra aborto kaina? Visose šalyse, kuriose svarstoma, drausti abortą ar leisti moteriai pasirinkti, dėl to kyla emocijų audros. Nenuostabu, nes vieni vadovaujasi humanistiniu požiūriu, kad gemalą būtina išsaugoti, o kiti gina moters teisę į savo kūną ir laisvą apsisprendimą turėti vaiką ar ne. Kur daug emocijų, ten protas prityla.
Požiūrių dvikova
Pirmieji rūsčiai klausia, kas apsaugos dar negimusio vaiko gyvybę. Antrieji atsako retoriniu klausimu: „Kodėl moteris ar dar nebrandi paauglė už nesaugų seksą turi mokėti tokią milžinišką kainą – nebaigto mokslo, vienišos motinystės, skurdo ar nemylimo vaiko auginimo?“
Humanistai teigia: „Kiekviena gyvybė – šventa, ir mes turime ją apginti!“ Moterų gynėjai atremia: „Moters gyvybė ir psichologinė gerovė ne mažiau svarbios nei ką tik spermatozoidą susitikusios kiaušialąstės likimas.“
Pirmieji priduria: „Seksas turi būti atsakingas, o jo tikslas – vaikai. Tad jei jau elgeisi nuodėmingai ir užsimezgė vaisius, būk miela – gimdyk. Tokia moters priedermė. Jei taip nedarysi, ne tik nusižengsi moralei, bet ir pažeisi įstatymą.“
Antrieji gūžčioja pečiais ir sako: „Kažkokie viduramžiai… Juk seksas – vienas iš didžiausių žmogaus malonumų, tik juo džiaugiantis kartais neplanuotai pastojama.
Moteris neturi už sekso malonumą mokėti savo gyvenimo kainos vien dėl to, kad politikams vyrams tai atrodo reikalinga… Neprivalo ji ir auginti 10 vaikų. Ji renkasi taip pat kaip ir vyras. Jei jau jums, vyrai, gyvybė tokia svarbi, įsiveskite visų savo spermatozoidų apskaitą ir kontrolę bei atsakykite už jų veiklą taip pat, kaip siūlote moterims kentėti netikėtus meilės nakties padarinius. Bent jau po kiekvieno lytinio akto deponuokite specialioje banko sąskaitoje tiek pinigų, kiek užtektų užauginti vaiką iki 18 metų…“
Atmosfera kaista. O ar įmanoma pažvelgti į neplanuoto nėštumo ir jo nutraukimo padarinius motinai ir visuomenei remiantis objektyvesniais kriterijais? Taip, jei neleisime įsigalėti išankstinėms nuostatoms.
Negimę nusikaltėliai?J
AV 1980–1995 metai buvo pažymėti baimės ženklu – nusikalstamumas taip sparčiai augo, kad atrodė, jog Amerikos visuomenė pažymėta apokalipsės ženklu. Žmogžudystės, prievarta, žaginimas, apiplėšimai pasiekė neregėtą mastą.
Pagrindinis baubas – paaugliai ir jauni nusikaltėliai. 1995 metais ataskaitoje JAV vyriausiajam prokurorui kriminologas Alanas Foxas pateikė optimistinį ir pesimistinį tolimesnių įvykių scenarijus.
Pagal optimistinį scenarijų per artimiausią dešimtmetį paauglių įvykdomų žmogžudysčių turėtų padaugėti 15 procentų, o pagal pesimistinį – daugiau negu dvigubai. Tačiau netikėtai šio ir kitų ekspertų niūrios prognozės nepasitvirtino. Per penkerius metus paauglių įvykdomų žmogžudysčių sumažėjo 50 procentų! Niujorke visų žmogžudysčių skaičius nuo 2262 1990 m. sumažėjo iki 540 2005 m.
Koks gi stebuklas įvyko JAV?
Stevenas Levittas ir Stephenas Dubneris įžvalgioje knygoje „Keistonomika“ išanalizavę daugybę galimų priežasčių teigia, kad šiuos dramatiškus pokyčius ne ginklų kontrolę reglamentuojantys įstatymai, ne spartus to meto ekonomikos augimas ir ne naujos kovos su nusikalstamumu strategijos.
Didžiausia įtaką turėjo visai kitas, jau prieš 20 metų atsiradęs veiksnys. Jis susijęs su jaunos moters iš Teksaso Normos McCorvey istorija, kuri sukėlė milžinišką visuomenės rezonansą.
Ši neturtinga, neišsilavinusi 21 metų alkoholikė ir narkomanė, kuri jau buvo atidavusi įvaikinti du vaikus, 1970 m. vėl pastojo. Tuo metu Teksase, kaip ir daugelyje kitų valstijų, abortai buvo draudžiami, tad ji negalėjo nei rinktis aborto, nei leisti sau auginti vaiką. Moters istorijos sujaudinti teisininkai nusprendė padėti ir pateikė visuomeninį ieškinį dėl abortų legalizavimo. Byla užtruko ir, nors tai pačios McCorvey padėties nepalengvino (jai teko ir šį vaiką atiduoti įvaikinti), 1973 m. JAV Aukščiausiasis Teismas leido visose JAV legaliai daryti abortus.
Kaip tai susiję su nusikalstamumo sumažėjimu po 20 metų? Įdėmiau pažvelkime, kokios moterys dažniausiai darėsi abortus. Tai – milijonai neištekėjusių, neturtingų, nepilnamečių ir keblioje asmeninėje padėtyje atsidūrusių moterų, kurios, jei nebūtų dariusios aborto, būtų gimdžiusios vaikus, kurie būtų patekę į labai nepalankią socialinėje ir psichologinę aplinką. Tokią, kurioje užaugę vaikai kur kas dažniau tampa nusikaltėliais. Taip prieš dvidešimt metų legalizuoti abortai lėmė, kad jaunų nusikaltėlių gretų nepapildė nauji, nepalankiomis sąlygomis užaugę, nelaukti ir nemylimi, pikti paaugliai. Ameriką nuo gąsdinančios nusikalstamumo bangos išgelbėjo tai, kad nusikaltėliai tiesiog negimė… O jų „neišgelbėtos gyvybės“ išgelbėjo daugybės nenužudytų žmonių gyvybę.
Išvados?
Ši S. Levitto ir S. Dubnerio studija skaičiais įrodo, kaip moters laisvos valios suvaržymas tampa reikšmingu socialiniu ir ekonominiu veiksniu.
Moteriai motinystės instinktas yra įgimtas. Jei ji ryžtasi abortui, vadinasi, turi tam labai rimtų priežasčių. Gal ji per jauna, kad galėtų viena išauginti vaiką, gal psichologiškai nepasiruošusi, gal nekenčia to žmogaus, kuris tapo tėvu, gal nori baigti mokslus, gal tiesiog neturi pinigėlių, o gal tiesiog jau dabar turimų vaikų per daug, kad būtų galima jais visais pasirūpinti?
Vargu ar gali išorinis vertintojas, nesvarbu gydytojas ar įstatymas, nuspręsti, kuri priežastis nutraukti nėštumą yra svari ir pagrįsta, o kuri ne. Svarbiausia, kad pati moteris vertina padėtį kaip labai nepalankią gimdymui, ir nesvarbu, ar priežastys ekonominės, ar asmeninės, ar psichologinės. Visi šie veiksniai gali būti nulemti tiek vaiko psichinę raidą, tiek pačios moters gerovę. Tad sprendimo motyvai žinomi tik jai ir tik ji, o ne kokia nors išorinei institucijai, gali spręsti, ar gimdyti.
Ši studija taip pat rodo, kad prieš moters valią gimę ir be meilės užaugę jos vaikai atkeršija visuomenei už moters apsisprendimo teisės gimdyti ar ne apribojimą.
