Sveiki, mielieji šio blogo skatytojai,
Ko gero tai jau paskutinis mano blogo įrašas. O šiandien oficialiai paskutinioji mano diena kaip esu DarniPora.lt darbuotojas. Nė neabejoju, kad dar ne kartą teks apsilankyti šios svetainės biure, pakomentuoti ką nors po blog‘o įrašais ar dėbtelti vieną kitą nedžentelmenišką forumo įrašą, bet, ko gero, tai jau bus, kaip sakoma, “ne tas pats”…
O pabaigti savo karjerą norisi kuo… banaliau. Tiesiog geru žodžiu viskam, kas vyko aplink mane pastaruosius metus.
Visų pirma, tai buvo geriausias darbas EVER. Čia tikrai nepadauginant, dėl to taip ir skaudu palikti šią vietą (išėjimo priežastis pabandysiu išvardinti įrašo pabaigoje). Didžiulis personalo tarpusavio supratimas, kolegialumas, jaunatviškas polėkis, „geros svetainės“ idėja, daugybė šypsenų… Tai tik pradžia!
Kartu pabandysiu tarti ir po žodelį kiekvienam, su kuriuo man teko dirbti.
Dovile! Tu esi bene perspektyviausia mano matyta direktorė! Jauna, bet išsilavinusi, apsiskaičiusi, sugebanti gražiuoju keliu pasiekti aukščiausią rezultatą. Tiek savo, tiek ir savo darbuotojų. Puikus balansas tarp lengvo paraginimo iki neperdėto griežtumo. Manau, kad visada žinodavai geriausią būdą, kaip motyvuoti mūsų kompaniją. Ir todėl mums sekėsi puikiai!
Monika! Gėris Tu! 🙂 Neveltui mūsų suderinamumas 66%! 🙂 Su Tavimi visada buvome daugiau nei bendradarbiai, todėl nė neabejoju, kad padarysime viską, kad tokie patys išliktume ir toliau! Bent aš tai tikrai stengsiuosi! O ir mūsų žaidimo nenutraukiu! Daugumai paaiškinsiu kas tai per žaidimas. Ogi Darnipora.lt ofise mes žaisdavome žaidimą “Prajuokink bendradarbį”. Taisyklės paprastos – ofiso rimtyje (kai visi tyli, nes yra giliai įsikniaubę į savo laptop’us ir dirba, parašyti ką nors itin juokingo Skype ar MSN, kad žmogutis pradėtų juoktis vienas pats prie savo kompiuterio, o juokas perskrostų “biurišką” tylą 🙂 Beje, man sekėsi visai šauniai!
Aleksandrai! Prisijungei prie mūsų kompanijos ne taip jau ir seniai, o jau spėjai tapti gerąja siela! Užsisakau vietą Tavo automobilio galinėje sėdynėje, kai sekančiais metais važiuosi į b2gether 😀 Nes su Tavim vakarai neprailgdavo! Į ilguosius pokerio vakarus Tau vieta taip pat užrezervuota!
O tai tik žmonės, kuriuos Jūs matėte mūsų blog‘e, o aš sėdėdavau šalia jų kiekvieną dieną. O kur dar šaunieji programuotojai, mūsų straipsnių ir blog‘ų ekspertė Agnė, geriausi mūsų bendradarbiavimo partneriai, kurių šiuo periodu jau buvo gausybė, ir, svarbiausia, Jūs – mūsų organizuotų renginių dalyviai! Bendravimas su Jumis dovanojo daugybę neišdildomų prisiminimų ir, kartais, netgi pamokų. Na, o už viską maloniausia, ko gero, buvo išgirsti šiltą padėką po kokio nors, daug jėgų atėmusio, renginuko, po kurio jau vargiai ir ant kojų bepastovėdavau…
Išeidamas iš darbo prižadėjau sau ir Dovilei, kad padėsiu surasti žmogutį, kuris dirbs po manęs. Po visai neilgų apmastymų pasiūliau ne mažiau nei aš darbui atsidavusį, aktyvų ir perspektyvų vyruką. Po šiokių tokių diskusijų ir poros pokalbių jis sutiko ateiti dirbti vietoje manęs. Jo vardas Kęstutis. Su juo dar iki mano paties karjeros šioje svetainėje vykdėme keletą projektų. Tokių, kaip marketingo paroda „Idėja 2006“ ir panašių, o jis pasirodė juose tikrai puikiai! Nuoširdžiai tikiuosi, kad darbe jam seksis nemažiau gerai. Be to, manau, kad jau greitai išvysite ir jo minčių šiame blog‘e. Tikiuosi jis Jums visiems labai patiks!
O aš bėgu… Bėgu, nes atsirado gera galimybė įsitvirtinti savaitraštyje Veidas ir tvarkyti jo ekonomikos skiltį. Ten ir rasite naujesnes mano rašliavas… Šiek tiek baisoka, tačiau, manau, kad padarysiu viską, kad įsitvirtinčiau toje pozicijoje. Juolab, kad tai būtų tikrai neblogai apmokamas darbas pagal tikrąją mano specialybę – esu diplomuotas ekonomistas.
Beje, manau, kad anksčiau ar vėliau pradėsiu rašyti savo asmeninį blog‘ą. Ne tik apie ekonomiką. Apie viską. Galbūt ten ir susitiksime, gerbiami internautai!
Kaip rusai sakydavo… Nei pūkų, nei plunksnų Jums!