Ar senelis gali pakeisti „pakeisti“ tėtį?

Ar gali senelis pakeisti tėvą? Tokį klausimą dažnai užduoda moteris, viena auginanti vaiką. Atsakyti į jį bus lengva, jei aiškiai suprasime, kad vyras gali duoti vaikui apsaugą ir meilę, autoriteto ir vyriškumo bei su juo susijusio moteriškumo pavyzdį, gali geriau nei mama patenkinti kai kuriuos vaiko poreikius.

VAIKO POREIKIS BŪTI GINAMAM IR GLOBOJAMAM. Baimės yra daugelio vaikų, o ir ne tik jų, neurozių priežastis. Vaikas žino, jog yra pernelyg silpnas, kad apsigintų nuo grėsmingo pasaulio. Rūpestingas ir stiprus suaugęs žmogus gali būti jo saugumo prielaida.

JAV psichoterapeutas Kevinas Lynnas rašo, jog vaikai, augę šeimoje, kurioje buvo tėvas arba jį pakeitęs vyriškis, rečiau kenčia nuo fobijų, nei vaikai, augę vien „moteriškoje” šeimoje. Be to, tėvas gali tarsi globoti vaiką net ir nuolat nebūdamas šalia jo. Negailestingose vaikų grupėse tėvo „reitingas” paprastai aukštesnis negu motinos, ir galintys pasigirti tėvu, vyresniuoju broliu ar dėde vaikai ramesni, labiau pasitikintys savimi.

VAIKO POREIKIS PAKLUSTI AUTORITETUI. Civilizuota visuomenė nepanaikino instinkto priklausyti grupei. O tiek gyvūnų, tiek žmonių grupės neapsieina be lydderio, vado, vedlio. Nors vaikai nuolat eksperimentuoja, pažeidinėdami suaugusiųjų nustatytas taisykles, aiškinasi jų ribas, tačiau jie nesiekia absoliučios laisvės, kuria dar nepajėgūs naudotis. Jie nori protingų apribojimų, kuriuos nustatys draugiškas, geras, artimas žmogus. Neatsitiktinai svarbiausias argumentas vaikų ginčuose yra toks: „Ma

ano tėvas, senelis, vyresnysis brolis pasakė.”

VAIKO POREIKIS TURĖTI VYRIŠKUMO IR MOTERIŠKUMO PAVYZDĮ. Mergaitei sektinas moteriškumo pavyzdys yra mama. Tačiau dėl ko stengiasi būti graži, paslaptinga ir įdomi brandi moteris? Dažniausiai dėl vyriškio. O juo gali būti atsitiktinis pažįstamas, vaikystės draugas, bendradarbis ar vyras, už kurio ji laimingai ištekėjo ir nuolat džiaugiasi bendrais namais. Mėgdžiodama mamą, dukra nesąmoningai išmoks, kaip ir su kuo reikia bendrauti, kokiais būdais daryti įtaką draugui, kada nusileisti, o kada tvirtai ginti savo nuomonę.

Berniukui tampant vyru, svarbus vaidmuo tenka Edipo kompleksui. (Juo psichoanalitikai vadina sudėtingus meilės tėvui ir konkurencijos su juo jausmus.) Nematydamas sektino pavyzdžio, nepajutęs, ką užaugęs turės nugalėti, kieno vietą užimti, berniukas sunkiau randa sėkmingo elgesio orientyrus: arba pernelyg demonstruoja vyriškumą, arba vengia atsakomybės už kittus bei save.

Kadangi šiuolaikinėje šeimoje neretai „pritrūksta” tėvo, jo vietą moteris bando patikėti seneliui. Energingas, sportiškas, pasiekęs profesinės karjeros aukštumų penkiasdešimtmetis pabara dukterį už tai, kad Ši neklausė jo patarimų ir ištekėjo už nevykėlio, pasirauko, kai ji vadina jį seneliu, ir vėl džiaugiasi „šeimos galvos” vaidmeniu. Regis, visiems turėtų būti gerai. Jaunatviški seneliai turi malonų užsiėmimą, vaikaitis — sektiną vyriškumo pavyzdį, mama — patikimą rėmėją. Deja, kartais bendravimo problemos sugadina šią idilę. Svarbiausia iš jų — mamos statuso šeimoje sumenkėjimas. Mama yra ne tik

k mama, bet ir duktė. Kuo labiau ji priklauso nuo savo tėvų, tuo labiau atkartoja buvusius, vaikiškus, nelygiaverčius ryšius su jais. Todėl seneliai kartais sugeba net nebesitarti su mama, spręsdami vaikaičio ateitį. Ir tokiu būdu vaikas „praranda” ne tik tėvą, bet ir mamą. Jam lieka tik vyresnė, menkai vertinama aplinkinių, nuolat paskendusi savo rūpesčiuose žaidimų draugė. O ir tie žaidimai — valgyti pyragaičius ar lankyti lėlių teatrą — vaikui greitai nusibosta.

Kitas kartu su seneliais auginančios vaiką mamos rūpestis – teisė į asmeninį gyvenimą, į draugystę bei naują santuoką. Senelis nesąmoningai žvelgia į suaugusią moterį tarsi į mažametę dukrelę ir saugo ją nuo sekso bei jo požiūriu neprotingų įsimylėjimų. Be to, jam patinka būti svarbiausiu vaikaičio globėju ir jis nenori, kad kitas vyriškis taptų jo konkurentu. Todėl ir kliudo dukteriai užmegzti pastovų, tvirtą ryšį.

Suprantama, mama turėtų priešintis tam, jog kažkas kitas, tegu ir labai geras bei dosnus, pakeistų ir ją, ir vaiko tėvą. O drauge jai reikia prisiminti, jog kuo daugiau artimų, mylinčių žmonių sups jos vaiką, tuo jis bus laimingesnis. Nėra paprasta suderinti šiuos du principus. Bet ar kas žadėjo, jog be tėvo vaikus auginti bus lengva?

13 thoughts on “Ar senelis gali pakeisti „pakeisti“ tėtį?”

  1. Na, labai jau smarki diskusija cia Jusu! As pritariu nuomonei, kad nereikia uzsiciklinti ties mintimi VISI JIE/ VISOS JOS vienodi.. Na juk zmones skiriasi tikrai, o kai taip suabsoliutiname, suvarzome tikrai ne kitus, o patys save.

    Reply
  2. ano sunus auga ir be tevo ir be senelio. ir manau, tvarkausi tikrai sauniai. Skaitau labai daug knygu ir stengiuosi atstoti vyriskaji prada jam. Mokau, koks turi buti tikras vyras.

    Reply
  3. Tikrai noreciau Jums papriestarauti. Taip, tikiu, kad stengiates ir norite, jog Jusu vaikas isaugtu doru zmogumi. Bet moterys tiesiog nemoka daugelio "vyrisku" dalyku. Ir esu tvirtai isitikines, kad vaikas tiesiog privalo tureti vyro pavyzdi!

    Reply
  4. Taip! Lengva Jums pasakyti – privalo tureti vyro pavyzdi! Bet kur jus, VYRAI, dingstate, kai reikia tuo pavyzdziu ir buti?… Ankstesnio komantaro autore ir manau tikrai ne viena kita vienisa mama tik labai smagiai pasijuoktu is Jusu tokio uzdegancio komentaro. Jus greiti pakalbeti, bet kai reikia konkreciu veiksmu, snipstas gaunasi…

    Reply
  5. Na, kazi, ar reikia taip suabsoliutinti..Visokiu vyru yra! Mane, tarkim, zeidzia, kai vadinat mus VIENODAIS. As esu issiskyres, taciau savo vaikus lankau kiekviena savaite ir jie puikiai zino, kad tetis su mama issiskyre, bet juos – vis dar myli.

    Reply
  6. Mano vaikas taip pat auga be tevo. Kadangi sunus labai nori bendrauti su tevu , o tevelis per didelio noro nerodo , pasitarus su psichologu ,as sukandus dantis is skausmo darau susitikimus vaikui su tevu ir apmoku pramogu islaidas teveliui , kad sunus jaustusi turis TEVA.

    Reply
  7. Ar tikrai taip patarė psichologai? Manau, kai vaikas paaugs, jam bus sunkiau žinoti, kad tėvas nenorėdamas su juo bendravo, nei žinojimas, kad visai nebendravo. Geriau jokio tėvo nei tėvas per prievartą…

    Reply
  8. Tėvo pakeist negali, bet vyriškumo pavyzdys vis delto gėriau senelis nei visai nieko.
    Deja, kad ir kiek knygų skaitytumėm nesielgsim kaip vyrai kai vaikui to reikia. Vaikų stereotipai susidaro nesamoningai taigi būdamos vienišos stebuklų nenuveiksime, bet su paaugsiu vaiku visada galima apie tai pakalbėti, kad bent jau samoningai suvoktu. kad mama nėra vienintėlė gebanti pasirūpinti vaiku, kad idealiame variante vyrui tenka sava dalis atsakomybės. Ir aplamai per daug mes daromės stiprios, gal leiskime sau pabūti žaviai silpnos ir moteriškos, kad ir vyrai turėtų ką veikti šiame pasaulyje

    Reply
  9. O ką kalbėti apie moteris, prievarta ribojančias tėvo ir vaiko bendravimą?

    Pastebime tik niekšus vyrus, atsiribojančius nuo savo atžalų.

    Kada pastebėsime moteris, sąmoningai ar nesąmoningai atstumiančias tėvus nuo jų vaikų?

    Reply
  10. Tai didelė problėma. Kai tėvai nesugeba susitarti dėl dalyvavimo vaiko gyvenime. Paprastai vienai kuriai pusiai atrodo, kad kita netinkamai vaiką veikia. Dėja mes visi ne idealus ir visko būna. Bet ką daryt kai vyras iš viso nesuvokia ar nenori suvokt savo kaip tėvo vaidmens, jeigu žmogui atrodo , kad užtenka duoti šiek tiek pinigų ir už tai ji vaikai privalo gerbti ir mylėti o bendravimas susiveda vien į barimą ir pamokslus. Su tokiu tėvu ir vaikai nebenori bendrati, jos slegia tokia bendravimo forma.

    Reply
  11. Mano sūnus taip pat užaugo be tėvo,o priminus apie tėvo egzistavimą,sūnus pasako jog “tokio nepažįsta”…vaiko tėvas turėjo puikias galimybes bendrauti su sūnumis,bet jokio noro nerodė…senelio vaidmuo vaiko gyvenyme buvo labai svarbus,bet senelis ir yra senelis,o ne tėtis.Tenka girdėti,jog dauguma vaikų,kurie augo be tėvo,senelius vadina tėtčiais…dėl ko aš griežtai esu prieš….gal reikia vaikus mokyti,jog močiutė ir yra močiutė,o senelis ir yra senelis…..o jei tėtis negyvena su šeima,tai ir paaiškinti vaikui kodėl taip atsitiko,nesumenkinant kito žmogaus….nu atsitiko kaip atsitiko ir tiesa vistiek išaiškėja…

    Reply
  12. Cia kazkas minejo motinas “per prievarta” ribojancias sunaus susitikimus su tevu. Nu ka reiskia “per prievarta”? Manau, tokia motina turi rimtu argumentu, o ne kersydama vyrui taip elgiasi, nors gal butent taip ir atrodo is pirmo zvilgsnio. Pvz., ateina tevelis i susitikima pageres, sneka nesamones arba isvis neturi apie ka kalbetis su sunum. Tai geriau jau tegu vaikas retai mato teva ir netgi ji idealizuoja, negu daznai susitikinedamas pamazu nusivilia nevykeliu skystablauzdziu nevykeliu bedarbiu locheliu tetusiu.
    O atsakant i straipsnio tema: galima pamanyti, kad jei tevas nevykes, tai butinai senelis yra saunumo pavyzdys. O ka daryti, jei ir senelis neblizganti asmenybe?

    Reply

Leave a Comment