Portugalija

Į garsiausią Portugalijos kurortinį regioną Algarvę kasmet atvyksta pailsėti ar papramogauti daugiau turistų nei Lietuvoje gyvena žmonių – apie 5 milijonus.

Paplūdimiuose nereikia stumdytis

Algarvė – tai Portugalijos pietinė pakrantė. Vietos gyventojai netgi juokauja: „Gyvename Europos užkampyje.“ Tačiau tas jų vadinamasis užkampis išties nuostabus.

Ypač žavi smėlio arba atvirkščiai – įspūdingos kelių dešimčių metrų aukščio uolingos pakrantės, prie kurių krašto atsistojus užima kvapą ir nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai į Atlanto vandenyną. Puikus servisas bei maistas, aukšto lygio viešbučiai, nesikandžiojančios kainos. Ne veltui šį regioną poilsiui ar net gyvenimui renkasi neiišpuikę pasaulio turtuoliai.

Algarvę su kitais kelionių agentūros „Novaturas“ klientais teko aplankyti rugsėjo pabaigoje. Tuo metu turistinis sezonas kaip ir buvo pasibaigęs. Vadinasi, pramogų įmanoma rasti trupinėliu mažiau, tačiau (kas daugeliui lietuvių aktualu) būna šiek tiek mažesnės kainos, o gatvėse ir paplūdimiuose – mažiau žmonių.

Britų desantas

Beveik kaip ir kiekviename Europos kurorte, Algarvėje daugiausia galima sutikti britų turistų. Taip pat čia lankosi daug airių, suomių, vokiečių, švedų. Iš Rytų atvyksta rusų, ukrainiečių ir net kinų, tačiau jų gerokai mažiau.

Britams atskristi į Algarvę lengviau nei kellnes apsimauti. Dažnai per akcijas skrydžio kaina siekia vos 20 eurų. Vadinasi, nuskristi į Portugaliją jiems yra pigiau nei atvykti iš namų į oro uostą Londone, o pats skrydis tetrunka pustrečios valandos.

Iš viso į Portugaliją kasmet atvyksta apie 11 milijonų turistų, o Algarvės regionui tenka šie

ek tiek mažiau ne pusė jų – apie 5 milijonus. Oficialūs skaičiai rodo, kad iš turistų Algarvė uždirba apie 10 procentų visų šalies pajamų.

Kadangi čia teko viešėti vos savaitę, pabandysiu perteikti keletą įspūdžių, kurie gali būti įdomūs kiekvienam turistui iš Lietuvos.

Vietos žmonės ir aptarnavimas

Priešingai nei lietuvių numylėtoje Turkijoje ar Egipte, einančių vakare Algarvėje jūsų niekas nebandys įsitempti į kokią kavinę ar parduotuvę, sakydamas: „Hello, my friend.“ („Sveikas, mano drauge.“). Čia niekas nesilanksto turistams, nepuola jų kalbinti ar kitaip patraukti dėmesį, tačiau elgiasi mandagiai, jei mato susidomėjimą.

Turistus portugalai prekeiviai laiko lygiais sau, o ne kokiais nors kvaileliais, kuriuos galima apgauti ar kitaip pasipelnyti.

Kainos ir suvenyrų, ir maisto parduotuvėse yra nurodytos, todėl pamirškite tą patį Egiptą − derėtis čia neverta. Kad ir Europos pakraštys, kad ir šalia Afrrika, pirkimo tradicijos čia europietiškos.

Ekskursijos ir įspūdžiai

Pamatyti ir pažinti Portugaliją per savaitę (kaip ir bet kokią kitą šalį) neįmanoma. Man labiausiai įstrigo „Novaturo“ pasiūlytos kelionės į Lagosą bei Sagresą bei plaukiojimas kateriu po pakrantės urvus ir pasimatymas su delfinais Atlante.

Pirmoji kelionė išsiskiria tuo, kad galima pabuvoti labiausiai į pietvakarius nutolusioje Europos vietoje – Šv. Vincento iškyšulyje. Stovėdamas ant maždaug 70 metrų aukščio uolų krašto ir žvelgdamas į Atlantą, supranti, kad esi dulkė. Vaizdas tikrai atsiveria įspūdingas – lyg iš paukščio skrydžio.

Čia, tau po kojomis, baigiasi Europa, o p

priekyje raibuliuoja Atlantas. Dangus, vanduo, uolos ir tu. Toks mažas ir bejėgis. Netoli tavęs – dar kelios dulkės: vietos žvejai, gaudantys žuvis nuo 70 metrų aukščio skardžio meškerėmis. Tai kažkas panašaus, lyg stovėtum ant 25 aukštų namo stogo krašto ir mestum meškerę.

Antroji kelionė − po Atlanto pakrantės urvus ir pasimatymas su delfinais − nuo pirmosios skiriasi tuo, kad viską matai iš kitos pusės. Didžiulės pakrantės uolos iš jūros atrodo kaip nepajudinama siena. Jauti tą nepastumiamą ribą tarp dviejų nuolat tarp savęs besigrumiančių stichijų – vandens ir sausumos.

Po to kateris neša gilyn į Atlantą, ieškodamas delfinų. Turbūt nėra kitų vandens gyvūnų, kurie tave sveikindami ir šokinėdami aplinkui nesukeltų tokių teigiamų emocijų. Būrys jų vos per metrą ima šokinėti aplink katerį, regis, juos gali pasiekti ranka. Tai išlieka ilgam.

Per kiekvieną delfinų išdaigą turistai šūkčioja kaip maži vaikai − iš susižavėjimo ir nuostabos. Nors šis pasimatymas trunka apie pusvalandį, norisi juos stebėti kad ir visą dieną. Atrodo, kad šie vandenyno gyventojai taip pat džiaugiasi mūsų atplaukimu. Negaila nė vieno sumokėto euro už tokius įspūdžius.

Abejingesni ekskursijoms po pakrantę ar vandeniu gali rinktis keliones po istorinę Algarvę, Lisaboną, Sintrą ir Fatimą, Evorą ir t. t.

Apie taksi

Tai ne Londonas, todėl Algarvėje nesibaimindami galite sėsti į taksi, jei tingite iš kur nors grįžti į viešbutį ar nor

rite pasiekti kitą vietą. Praktiškai visi taksi – apynaujiai „Mercedes“. Mažiausia važiavimo kaina yra apie 3,8 euro. Vadinasi, jei važiuosite trumpiau, vis tiek šią kaina privalėsite sumokėti.

Nežinau, kiek kilometrų, tačiau atstumas maždaug nuo Vilniaus oro uosto iki Akropolio Algarvėje jums kainuos apie 10 eurų.

Šiek tiek stebino tai, kad, sumokėjus bent keliasdešimt europietiškų centų daugiau, vairuotojas puola ieškoti grąžos.

Didžiausią nusivylimą taksi teko patirti tik pirmąjį vakarą. Mūsų viešbutis buvo tolėliau nuo Vilamoros miestelio centro, todėl personalo paprašėme iškviesti du taksi, nes buvome penki žmonės. Pirmojo taksi laukėme vos ne valandą. Antrasis taip ir neatvažiavo. Liko išklausyti viešbučio darbuotojų atsiprašinėjimo, kad taip atsitinka tikrai retai.

Maisto ir gėrimų kainos

Jei viešbučio maisto nepakanka, turėkite omenyje, kad kavinėje antro patiekalo kainos prasideda maždaug nuo 5 eurų. Pavyzdžiui, už tiek galite sukirsti penkias sardines. Didelis bokalas alaus centre gali kainuoti ir apie 3 eurus, tačiau paėjus vos kelis metrus į šoną, kainos gerokai mažesnės. Tas pats bokalas alaus jums atsieis tik eurą, o padavėjas bus labai patenkintas, kad pirkote.

Nors kainos skiriasi, paprastai tokios nuošalios maitinimo vietos vis tiek būna tuštokos, mat dauguma turistų renkasi nors ir brangesnes, tačiau tokias, iš kurių atsiveria gražus vaizdas.

Jei, tarkim, norite paskanauti vyno, užsisakant į kambarį, 5 žvaigždučių viešbutyje jums tai kainuos nuo 15 eurų – priklausomai, koks vynas.

Apie viešbučius

Kaip ir kie

ekviena šalis, Portugalija turistams siūlo įvairaus lygio viešbučių. Skirtumas tik tas, kad nemažą dalį jos pakrančių sudaro uolos, todėl dalis viešbučių yra toliau nuo jūros. Tokiu atveju turistai dažniausiai vežami iki paplūdimių mikroautobusais, todėl problema išnyksta.

Tiems, kurie nori maksimalios prabangos ir mėgsta žaisti golfą, patartina Algarvėje apsistoti 5 žvaigždučių „Tivoli Victoria“. Čia net gulėdami vonioje galėsite žiūrėti televiziją per specialiai pastatytą monitorių. Tačiau šis viešbutis yra toliau nuo Atlanto, todėl iki pakrantės teks važiuoti viešbučio transportu.

Jei norite būti arčiau vandenyno, neprašausite pasirinkdami taip pat 5 žvaigždučių „Tivoli Marina Vilamoura“. Iki maudynių bus tik pora minučių.

Jei, tarkime, esate pamišęs „Formulės-1“ aistruolis ir ypač gerbiate Michaelį Schumacherį, apsistokite kitame aukščiausio lygio viešbutyje „Vila Vita“. Būtent jame ilsėjosi garsusis lenktynininkas.

Apie nekilnojamąjį turtą

Nekilnojamojo turto pardavėjai portugalai stebėjosi, kodėl lietuviai iki šiol nesusidomėjo Portugalija, jei perka butus ir namus Turkijoje, Egipte, Kroatijoje ar Bulgarijoje? Šiuo metu Algarvės kurortiniuose miesteliuose vos ne ant kiekvieno namo balkonuose pamatysite iškeltą plakatą, kad šis būstas parduodamas.

Kaip pasakojo vietos nekilnojamojo turto ekspertai, kuklius apartamentus galima nusipirkti už 100 tūkstančių eurų. Jei norite ko nors ypač prabangaus ant pakrantės – tai jums gali atsieiti ir kelis milijonus eurų. Daugiausia nekilnojamojo turto Portugalijoje perka britai.

 

Leave a Comment