Konstitucine teise

T1. Administracinės teisės dalykas ir sistema

1.1. Administracinės teisės dalykas ir sąvoka.

Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Norint apibrėžto administracinę teisę, reikia išryškinti jo reguliavimo dalyką.Administratio (lot.) – valdyti, vadovauti. Administracinė teisė – valdymo teisė, teisės apie valdymą šaka. Išvada: administracinės teisės dalykas yra visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo procese. Teisės teorijoje valstybinis valdymas yra viena iš pagrindinių valstybės veiklos rūšių. Siaurąja prasme vaalstybinis valdymas vadinamas vykdomąja veikla. Vykdomąją veiklą atlieka valstybės valdymo institucijos (valstybės vykdomieji organai). Jų pagrindinė paskirtis organizuoti atstovaujamųjų organų priimtų aktų įgyvendinimą. Išvada: administracinės teisės dalykas – visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybės organų vykdomojoje veikloje.Administracinės teisės reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto:Valstybės valdymo organų veikloje (sudaro pagrindinę grupę);Savivaldybės vykdomųjų institucijų veikloje;Kitų valstybės organų (Seimo, teismų, prokuratūros) vidinėje veikloje.Pvz., Seime – Seimo valdyba, vidinių vykdomųjų funkcijų institucija.

1.2. Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis

Administracinė teisė glaudžiausiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucinė teisė išreiškia viisuomenės ir valstybės santvarką, valstybinės valdžios, aparato principus, santykius su savivaldos organais, pagrindines piliečių teises ir laisves, subjektų teisinę padėtį ir pan. Tai – pagrindinė teisės šaka, nes jos svarbiausios normos yra ir kitų teisės šakų pagrindas, aukščiausios juridinės galios šaltinis. Ko

onstitucinė teisė yra teisės sistemos rūšis, kuri yra pagrindas atsirasti ir vystytis kitoms teisės šakoms. Šiuos visuomeninius santykius reguliuoja ir konstitucinės teisės normos, ir administracinės teisės normos. Konstitucinė teisė nustato bendrus teisės subjektų pradmenis, jų veiklos principus, o administracinė teisė realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucinės teisės numatytų principų įgyvendinimo tvarką. Pvz., švietimo ir mokslo sistema – kaip įdiegti konstitucines nuostatas sprendžia Vyriausybė. Administracinės teisės nuostatoms artimos ir žemės ūkio, finansų teisės nuostatos. Dar: žodžio, demonstracijų laisvė priklauso konstitucinei teisei, bet yra numatyta mitingų tvarka, reikalavimai – tai susiję su administracine teise. Konstitucinės teisės normos reguliuoja atstovaujamosios valdžios funkcijų vykdymą, o administracinės teisės normos – vykdomųjų (valstybės valdymo) organų funkcijas. Bet yra ir neteisingų dalykų, pvz., administraciniai teismai nagrinės bylas kylančias iš administracinių teisinių saantykių bei dėl rinkimų teisės pažeidimų – pastarasis dalykas priklauso prie konstitucinės, o ne administracinės teisės normų (rinkimų komisija – ne valdymo organas).

1.3. Administracinės teisės sistema

Pagal taikymo matą ir administracinės teisės normų pobūdį administracinės normos skirstomos į tokias pagrindines grupes:
Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje – universalios, bendro pobūdžio normos, jų visuma sudaro bendrąją administracinės teisės dalį;2.Normos, taikomos tik konkrečiuose valstybinio valdymo šakose, srityse, sferose – šių normų taikymo matas daug siauresnis.Specialiosios dalies normos taikomos tik specifinės srityse. Bendrosios dalies normos sudaro tam tikrus administracinės teisės in

nstitutus, pvz., valstybės tarnybos, drausminės atsakomybės, administracinės atsakomybės, kontrolės ir t.t.Specialiosios dalies normos reguliuoja valstybės valdymą tam tikrose administracinės teisės šakose, sferose. Todėl specialioji dalis suskirstyta į tam tikras valdymo sritis ir šakas, pvz.Socialinės, kultūrinės srities valdymas – įeina tokios valdymo šakos: kultūros, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, fizinės kultūros ir sporto.Ūkinės rities valdymas – įeina šakos: pramonė, statyba, transportas, ryšiai, žemės ūkis, prekyba, komunalinis ūkis ir t.t.Politinė-administracinė valdymo sritis – tokios šakos: krašto apsaugos, valstybės saugumo, vidaus reikalų, teisingumo, užsienio politiniai bei ekonominio valdymo klausimai.

1.4. Administracinės teisės šaltiniai, jų rūšys

Teisės šaltinis – išorinė išraiškos forma, teisės aktai. Administracinės teisės šaltiniai – tie teisės aktai, kuriuose yra administracinės teisės normų.Visuomeninių santykių įvairovė sąlygoja aktų įvairovę. Administracinės teisės šaltiniai pagal teisės aktus leidžiančius subjektus skirstomi į:Aukščiausios teisinės galios aktas – Konstitucija;Įstatymai;
Įstatymų formą gali turėti ir kitų pavadinimų aktai, kurie įtvirtina ir administracinės teisės normas – kodeksai. Kodeksas – vieningas teisės aktas, kuriame išdėstytos normos, keičiančios tam tikrą visuomeninio gyvenimo sritį. Pvz., LR ATPK, LR Muitinių kodeksas, LR Kelių transporto kodeksas, LR Vidaus vandenų transporto kodeksas.
Statutai, pvz., Vilniaus universiteto statutas.LR Seimo norminiai nutarimai;Prezidento norminio pobūdžio dekretai;LR Vyriausybės nutarimai;Departamentų, inspekcijų vadovų įsakymai;Apskričių viršininkų ir apskričių administracijos vadovų įsakymai;Vietos savivaldos institucijų aktai;Įstaigų administracijų vadovų norminiai aktaiTarptautinės sutartys.

1.5. Administracinės teisės mokslas (mokslo dalykas, šaltiniai)

Administracinės te

eisės mokslas teoriniu požiūriu nagrinėja administracinės teisės normas ir teisinį visuomeninių santykių reguliavimo mechanizmą, remdamasis teoriniais apibrėžimais formuluoja bendras administracinės teisės sąvokas ir mokslo kategorijas, tiria valstybinio valdymo dėsningumus ir administracinių teisinių santykių tarpusavio ryšius, tiria administracinės teisės normų realizavimo praktiką ir valdymo organų funkcionavimo klausimus, rengia teisės normų raidos prognozes, teikia rekomendacijas tobulinti normas ir santykius, rengia kodifikavimo programas, normų aiškinimo teorinius pagrindus, padeda tobulinti valstybės valdymo mechanizmą.Administracinės teisės mokslas vykdo 3 pagrindines funkcijas:Teorinę funkciją – padeda plėtoti bendrąją valstybės ir teisės teoriją;
Taikomąją funkciją – rengia pasiūlymus tobulinti valdymo reguliavimą, sudaro sąlygas mokyti teisės dalykų – programos, vadovėliai;Auklėjamąją funkciją – propaguoja teisines žinias, formuoja teisinę gyventojų sąmonę.
Tyrimai atliekami mokslo tiriamuosiuose institutuose, aukštosiose mokyklose. Yra ir praktinio pobūdžio institucijos. Yra ir mokslinio tyrimo metodai – sociologinis, istorinis, statistinis, lyginamasis ir t.t.Administracinės teisės mokslas susijęs ir su kitomis teisės šakomis, ypač su BVTT mokslu, valdymo mokslu – tiria socialines valdymo problemas ir pan.Administracinės teisės mokslas svarbus ir organizuojant bei tobulinant valdymo mechanizmą.

1.6. Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas

Administracinės teisės normų įvairovė lemia būtinybę jas sisteminti – tai padeda ir jas tobulinti. Yra 2 pagrindinės sisteminimo formos:1. Inkorporacija 2. Kodifikacija. Inkorporacija yra paprasta teisės normų sisteminimo forma; tai – galiojančių norminių aktų išdėstymas rinkiniuose pagal temas, laiką ar alfabetą. Kodifikacija – sudėtingesnis sisteminimo būdas; tai – ne me

echaniškas išdėstymas, o normų jungimas į bendrą, logiškai pagrįstą sistemą, kai šalinami normų prieštaravimai, užpildomos teisės spragos ir pan. Kodifikacijos procese kuriamos naujos aktų formos – kodeksai. Lietuvoje taip pat vyksta administracinės teisės normų kodifikavimo ir sisteminimo darbas, pvz., sudarytas muitų kodeksas, ATPK, transporto kodeksas. Administracinė teisė – labai plati, todėl vieningo kodekso nėra, nes neįmanoma visko kodifikuoti; tai galima daryti tik pagal atskiras normų grupes (institutus). Be to, administracinės teisės normos dažnai keičiamos.

T2. Administracinės teisės normos

Administracinės teisės normos sąvoka ir struktūra

Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos požymiai. Tai – valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, apibrėžiančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y., galimo ir privalomo elgesio ribas.Bet yra ir skiriamųjų administracinės teisės normoms būdingų bruožų. Administracinės teisės normoms būdingi ypatumai:Specifinis reguliavimo dalykas – jomis reguliuojama valstybės specifinė – įstatymų vykdomoji – veikla, t.y. valstybės valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese;
Administracinio-teisinio reguliavimo metodo išraiška – administracinės teisės normos, nustatydamos reguliuojamų santykių subjektų teises ir pareigas, valstybinius valdingus įgalinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams;Valstybinio valdymo pobūdis sąlygoja administracinės teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai:tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu;galimybė rinktis vieną iš kelių numatytų alternatyvų;suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra neperžengiant tam tikrų ribų.Taigi, administracinės teisės norma – tai teisės norma, kuri administracinio-teisinio metodo pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobūdžio santykius, atsirandančius valstybinio bei vidinio valdymo procese.Administracinės teisės normos turi struktūrą, dažniausiai susidedančią iš šių elementų:Hipotezė – normos dalis, nurodanti konkrečias aplinkybes ar sąlygas, kai norma turi būti vykdoma arba taikoma. Kitaip tariant, hipotezėje nurodomos aplinkybės yra juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai-teisiniai santykiai. Pagal apibrėžtumo laipsnį hipotezė gali būti absoliučiai apibrėžta, santykinai apibrėžta arba visai neapibrėžta; jos gali ir visai nebūti. Pvz., ATPK 17212 str. “Neteisėtas slaptos informacijos apie mokesčio mokėtoją paskleidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų”. Čia hipotezė suprantama taip: jei neteisėtai paskleidžiama informacija apie mokesčių mokėtoją.1.Dispozicija – svarbiausia administracinės teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę. Čia išvardinamos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės, įgalinimai, pareigos, leidžiamas elgesys, draudimai, apribojimai. Dispozicija gali būti tiksliai apibrėžta, santykinai apibrėžta arba blanketinė (kai yra nukreipiama į kitą teisės normą, kurioje nurodyta tam tikra elgesio taisyklė). Pvz., aukščiau minėtame ATPK 17212 str. dispozicija suprantama taip: draudžiama neteisėtai paskleisti slaptą informaciją apie mokesčio mokėtoją.1.Sankcija – nurodymas valstybinio poveikio priemonių asmenims, nevykdantiems teisės normoje nurodytos taisyklės ar ją pažeidusiems. Pvz., aukščiau minėto ATPK 17212 str. sankcija suprantama taip: užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Sankcija plačiąja prasme suprantama kaip įvairaus poveikio priemonės – drausminio, civilinio, ekonominio. Sankcija siaurąja prasme suprantama kaip priemonė, kuria siekiama nubausti – įspėjimas, bauda, nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas. Administracinėje teisėje labiausiai paplitę drausminės ir administracinės sankcijos, tačiau kai kurių normų reikalavimų vykdymui užtikrinti nustatomos turtinės (ypač materialinės finansinės) sankcijos.Pagal poveikio tikslus ir pobūdį administracinės teisės normų sankcijos gali būti skirstomos į: Kardomąsias – administracinės kardomosios prievartos priemonės;Atstatomąsias – numato priverstinį neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos pareigos įvykdymą bei neteisėtų valdymo aktų panaikinimą;Baudžiamąsias – administracinės ir drausminės nuobaudos;baudžiamąsias-atstatomąsias.Pagal apibrėžtumo laipsnį sankcijos gali būti apibrėžtos, santykinai apibrėžtos, blanketinės arba nenurodomos visai – pvz., atsako pagal įstatymus. Sankcijos skirstomos:Pagal vidinę sandarą -paprastos – kai numatoma viena poveikio priemonė už elgesio taisyklės nevykdymą – pvz., bauda – ATPK 212 str. “<.> užtraukia penkių šimtų litų baudą. <.>”;sudėtinės – gali būti alternatyvinės (kai numatoma galimybė rinktis vieną iš kelių galimų poveikio priemonių – pvz., bauda arba areštas – ATPK 174 str. “užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ar pataisos darbus nuo vieno iki dviejų mėnesių, išskaitant dvidešimt procentų darbo užmokesčio, arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.”) ir kumuliatyvinės (kai prie pagrindinės sankcijos pridedama ir papildoma sankcija – pvz., bauda ir konfiskavimas – ATPK 1736 str. “užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu”).

2.2. Administracinės teisės normų rūšys

Administracinės teisės normos skirstomos į dvi grupes:
1.Normos, taikomos visoje valstybės valdymo sferoje – jos yra universalios ir sudaro bendrąją administracinės teisės dalį. Tai – tokios administracinės teisės normos, kurios įtvirtina valstybės valdymo principus, reglamentuoja administracinės teisės subjektų teisinę padėtį, valdymo organų formavimo tvarką, valstybės tarnybą, valstybės valdymo veiklos formas ir metodus, administracinės procesinės veiklos pagrindus, teisėtumo užtikrinimo valdymo srityje būdus ir kt.1.Normos, taikomos konkrečiose valstybės valdymo sferose ar šakose. Šių normų pobūdis toks, kad jos nėra universalaus taikymo, taikomos konkrečiose šakose konkrečiais atvejais, taikymo matas siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ypatumus konkrečiose šakose. Šios normos skirstomos į 3 stambias grupes:a)normos, veikiančios ūkio valdymo srityje – finansai ir kreditas, statistika, transportas, žemės ir miškų ūkis, aplinkosauga, statyba, prekyba, energetika ir t.t.
a) normos, veikiančios socialinės-kultūrinės veiklos srityje – švietimas ir mokslas, kultūra, socialinė apsauga, kūno kultūra ir sportas, sveikatos apsauga ir kt.
b) normos, veikiančios politinės administracinės veiklos srityje – vidaus reikalai, teisingumo valdymas, valstybės saugumas, užsienio reikalai, krašto apsauga ir kt.
Administracinės teisės normos gali būti grupuojamos ir pagal įvairius kitus kriterijus. Svarbiausieji kriterijai ir skirstymai:1.Normos turinys – pagal tai skiriamos:
a) materialinės – nustato subjektų teisinę padėtį, teises ir pareigas valdymo sferoje;
b) procesinės – reglamentuoja materialinių normų taikymo tvarką (pvz., bauda turi būti skiriama pagal protokolą ir pan.).1.Taikymo sfera – pagal tai skiriamos:
a) bendrosios – reguliuoja visą grupę vienarūšių santykių arba nustato bendrus teisinio reguliavimo pagrindus;
b) specialiosios – konkretizuoja bendrųjų normų taikymą atsižvelgiant į tam tikros rūšies visuomeninių santykių ypatumus (pvz., žemės ūkis, finansai ir t.t.);
c) ypatingosios – taikomos tik išimtinais, ypatingais atvejais, kai susidaro ypatingosios aplinkybės – pvz., epidemijos, stichinės nelaimės ir pan. atvejais.1.Subjektai – skiriamos normos, reguliuojančios:a)valdymo organų teisinę padėtį, veiklos formas ir metodus;
a) tarnautojų administracinį-teisinį statusą;
b) vietos savivaldos organų teisinę padėtį;
c) visuomeninių organizacijų teisinę padėtį valdymo sferoje;
d) piliečių, kitų fizinių asmenų administracinį teisinį statusą valdymo sferoje.1.Normų tarpusavio santykis – pagal tai išskiriamos:a)normos-įstatymai – turi aukščiausią teisinę galią, jomis remiantis leidžiamos poįstatyminės normos;
a) poįstatyminių aktų normos – leidžiamos normų-įstatymų pagrindu. Gali būti savo ruožtu toliau skirstomos pagal jas išleidusius organus – nuo priklauso jų juridinė galia.Tačiau nepriklausomai nuo skirtingos juridinės galios ir tarpusavio subordinacijos, visos normos vienodai privalomos adresuojamiems subjektams.1.Normos poveikio subjektams pobūdis – pagal tai išskiriamos:
a) įpareigojančios – reikalauja iš subjektų atlikti tam tikrus, normoje numatytus veiksmus;
b) įgalinančios – suteikia teisės subjektams įgaliojimus tam tikrus atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis savo nuožiūra normos dispozicijos nurodytose ribose;
c) draudžiančios – nustato tam tikrus apribojimus, t.y. draudžia atlikti normoje nurodytus veiksmus;
d) rekomendacinės – rekomenduoja atlikti tam tikrus veiksmus teisės subjektams, kurie yra nepavaldūs, arba nereikalauja kategoriškai atlikti tam tikrų veiksmų.

2.3. Administracinės teisės normų galiojimas

Paminėtinos normų galiojimo ribos – pagal tai normų galiojimas skirstomas į:
a) galiojimą laiko atžvilgiu – jei norma numato subjekto atžvilgiu negatyvų poveikį, tai ji netaikoma laike atgal (tuo tarpu kitose teisės šakose gali būti ir taikomos, pvz., baudžiamojoje teisėje – bausmė už genocidą, masinį terorą ir kitus nusikaltimus žmonijai ir žmogiškumui)
b) galiojimą erdvėje – gali galioti visoje teritorijoje, arba jos dalyje, arba tik viename administraciniame teritoriniame vienete;
c) galiojimą asmenų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad visos administracinės teisės normos įtvirtinamos atitinkamuose teisiniuose aktuose ir pradeda galioti nuo tų aktų galiojimo pradžios. Normos nustoja galioti kai:
1.pasibaigia galiojimo laikas, arbapanaikinus teisės aktą, arbaįvykus tam tikrai sąlygai.

2.4. Administracinės teisės normų realizavimas

Administracinės teisės normos savo socialinę paskirtį atlieka tada, kai jos realizuojamos – kai visuomenės elgesys atitinka jų reikalavimus. Atsižvelgiant į administracinės teisės normų turinį ir jose įtvirtintų elgesio taisyklių formulavimą, teisės teorijoje skiriamos 4 šių normų realizavimo formos:1Laikymasis;2Vykdymas;Panaudojimas 4Taikymas.ATN laikymasis – paprasčiausias būdas – teisės subjektų savanoriškas paklusimas teisės normos reikalavimams. Čia dažniausiai realizuojamos draudžiančios normos (pvz., draudžiama viešoje vietoje rodyti pimpalą).Vykdymas – realizuojamos įpareigojančios normos. Įgyvendinamos aktyviais subjektų veiksmais, kurie atitinka normos reikalavimą (su pimpalu niekaip nesusiję, nes niekas niekada nėra įpareigotas rodyti pimpalą, todėl ir pavyzdžio nėra).Įgalinančios normos realizuojamos jas panaudojant. Tai – subjektyvinių teisių įgyvendinimo forma – naudojama galimybė (pvz., savo namuose prieš veidrodį galima sau rodyti pimpalą).Sudėtingiausias ATN realizavimo būdas – taikymas. Jas taikyti gali tik kompetentingi teisėkūros subjektai. Tokias teises suteikia valstybė. Taikant ATN, turi būti priimtas specialus valdymo organo pareigūno aktas arba atlikti tam tikri veiksmai (pvz., jei viešoje vietoje rodysi pimpalą, tai mentai pagaus ir pritaikys tau normą, prieš tai auliniais batais tau per jį pavaikščioję).

T3. Administraciniai teisiniai santykiai (ATS)

3.1. Administracinių teisinių santykių sąvoka, struktūra ir ypatumai

ATS – tai administracinės teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiklostantys vykdomosios valdžios, kitų subjektų tos rūšies veikloje. BVTT yra teisinių santykių bruožai, yra ir būdingi ATN reguliuojamiems santykiams:
Šie santykiai atsiranda valstybės valdymo organams arba vykdomosioms ar savivaldos institucijoms įgyvendinant joms pavestas funkcijas ar uždavinius – viešojo valdymo srityje;
Šiame santykyje vienas subjektas paprastai yra privalomasis – paprastai tam tikras valstybės organas arba jo pareigūnas, arba organas, turintis valstybės valdingus įgalinimus (valstybės deleguotą kompetenciją) – tai sąlygoja ATS reguliavimo metodas.
Administraciniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, kitos šalies sutikimas nebūtinas. Gali būti ir dviejų šalių iniciatyva (pvz., 2 ministerijų bendras aktas).
Dažnai tarp ATS dalyvių kyla ginčų. Tokiu atveju šie ginčai sprendžiami administraciniu būdu – sprendžia valstybinio valdymo (vykdomosios valdžios) organas (pareigūnas). Atskirais atvejais, numatytais įstatyme, administraciniai ginčai sprendžiami teismo keliu (bendrosios kompetencijos ir administraciniuose). Teismas paprastai sprendžia tokius ginčus, kurie liečia gyvybiškai svarbias piliečių ar kitų subjektų teises. Ginčas dėl administracinės nuobaudos sprendžiamas teisme. Teisminė ginčų nagrinėjimo tendencija platėja.
Administracinių teisinių santykių šalis, pažeidusi ATN reikalavimus, atsako ne antrajai ginčo šaliai (kaip CT), bet valstybei, jos organams – tai lemia valstybinis valdymo pobūdis.

ATS struktūra. Būtini ATS elementai:
1. TS subjektai (t.p. žr. 3.2). ATS dalyviais gali būti:
valstybės valdymo organai,prezidentas;valstybės tarnautojai (pareigūnai);savivaldybės institucijos ir pareigūnai;įvairios nevalstybinės organizacijos ir jų vadovai;fiziniai asmenys: piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės.
2. Šių subjektų subjektyvinės teisės ir pareigos – šalis, veikianti valstybės vardu, turi daugiau teisių, bet ir jos pareigos atsakingesnės;
3. TS objektas – tam tikri veiksmai asmens, kurie reguliuojami AT normų. Valdymo objektas – veiksmai, nes TN reguliuoja ne subjektą, o jo veiksmus. ATS dalyviai teisės normose nustatytas pareigas realizuoja veiksmais, kurie priklauso nuo materialinių vertybių, dvasinių vertybių. Kitos teoretikų grupės nuomonė – objektas yra daiktai.

3.2. Administracinių teisinių santykių dalyviai. Jų administracinis teisnumas ir veiksnumas

ATS dalyviais gali būti valstybės institucija, pareigūnai, savivaldybės institucijos ir pareigūnai, nevalstybinės organizacijos ir jų vadovai, piliečiai, kiti fiziniai asmenys. Kad subjektai būtų ATS dalyviais, jie privalo turėti būtiną savybę – administracinį teisnumą – turėti tam tikras teises valstybinio valdymo sferoje ir administracinį veiksnumą – sugebėjimą realizuoti teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Jie atsiranda nevienodu metu ir apimtimi. Kolektyvinių subjektų – valstybinių institucijų ir nevalstybinių organizacijų – teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų suformavimo. Pareigūnų teisnumas ir veiksnumas atsiranda jiems pradedant eiti atitinkamas pareigas ir jų diapazonas priklauso nuo užimamų pareigų. Fiziniai asmenys – piliečiai turi teisnumą nuo gimimo, o veiksnumas dalinį nuo 16 metų, pilną nuo 18 metų. Panašiai ir nepiliečiai, nors jų teisinis teisnumas ir veiksnumas – siauresnis. Fizinių asmenų teisnumas priklauso nuo įvairių faktorių (ypač amžiaus) – gali plėstis, siaurėti. Pvz., studentai dieniniame skyriuje gali studijuoti tik iki 35 metų. Pareigų ėjimas priklauso nuo kvalifikacijos, sveikatos būklės. Tarnautojų teisnumo apimtis priklauso nuo pareigų pobūdžio.

3.3. Administracinių teisinių santykių rūšys

ATS rūšys skiriamos pagal įvairius aspektus.
Pagal ryšių tarp santykio šalių pobūdį:vertikalūs (subordinaciniai) – būdingi tiems, kurie pavaldūs vieni kitiems organizacine tvarka;horizontalūs – susiklosto tarp tiesiogiai vienas kitam nepavaldžių subjektų (pvz., ministerijos viena kitai nepavaldžios);
Pagal santykių paskirtį:Pozityvūs (teigiami – sprendžiami teigiami klausimai) – susidaro siekiant geidžiamų vertybių; Deliktiniai (neigiami) – santykiai dėl padaryto teisės pažeidimo;
Pagal turinį:Turtinio pobūdžio – santykio objekto priežastis – materialinės vertybės;Neturtinio pobūdžio – mokslas, literatūra ir pan.Pagal santykių apsaugos būdą:Ginami administracine tvarka irGinami teismine tvarkaPagal subjekto pobūdį:Tarp vykdomųjų organų ir pareigūnų;Tarp vyriausybinių organų?;Tarp piliečių;Tarp užsieniečių.

3.4. Administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai

ATS atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia juridinių faktų pagrindu. Juridinis faktas – toks faktas, aplinkybė, kuri numatyta teisės normoje. (studentas ateina į egzaminą – teisinis faktas). JF skirstomi į veiksmus (priklauso nuo žmogau valios) ir įvykius (nepriklauso nuo žmogaus valios). Veiksmai gali būti teisėti ir neteisėti (teisės pažeidimai).
Teisėti veiksmai skirstomi:Juridinius aktus – tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai, sąmoningai siekiama teisinio rezultato;Juridiniai poelgiai – neturi aiškaus kryptingumo, subjektas savo veiksmais nepretenduoja į kokį nors tikslą (pvz., pastebėto teisės pažeidimo pareiškimas policijoje).

T4. Valstybinio valdymo sąvoka, struktūra ir pagrindiniai principai

4.1. Bendroji valdymo sąvoka

Ji naudojama įvairiose visuomenės ir gamtos mokslų šakose. Valdymo sąvoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje – sistemoje. Sistema – tai organizuota, tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų visuma. Jai būdinga jos elementų vienybė, darnumas. Visa tai užtikrina tikslingą ir kryptingą poveikį, daromą sistemos elementams.Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaiškinti taip: sistema susideda iš dviejų pagrindinių pusių:Valdančiosios (valdymo subjektas)Valdomojo (valdymo objektas).Valdymo subjektas daro tam tikrą kryptingą poveikį valdymo objektui, atlikdamas tą poveikį naudojasi atitinkama informacija. Ši informacija reikalinga ne tik pažinti valdymo sistemą, bet kad valdymo subjektas pažintų jį supančią aplinką. Tokiu būdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judėjimas. Valdymui būdingi požymiai – hierarchija ir pavaldumas. Valdymo subjektas yra aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Objektas privalo vykdyti subjekto nurodytus sprendimus.Atsižvelgiant į sistemas, kuriose vyksta valdymo procesai, valdymas klasifikuojamas:Mechaninis valdymas;Biologinis valdymas (procesas vyksta gyvuose organizmuose);Socialinis valdymas (procesas vyksta tarp žmonių).

4.2. Socialinis valdymas

Socialinis valdymas kaip kategorija susiformavo visuomenei vystantis. Socialinis valdymas – būtina visuomenės egzistavimo, jos vystymosi funkcija. Socialinio valdymo būtinumas kyla iš visuomeninės darbo proceso prigimties. Visuomenė be valdymo egzistuoti negali. Bendra žmonių veikla sąlygoja valdymą. Tokioje grupėje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todėl reikalinga, kad ta veikla būtų tikslinga, sąmoninga, t.y. šie žmonių veiksmai turi būti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami. Pvz., orkestro dirigentas yra valdymo subjektas, sugebantis valdyti orkestrą.Valdymo subjektas turi būti autoritetas, sugebantis nukreipti žmonių elegesį tam tikrą linkme.Socialinis valdymas yra ten, kur yra ne vienas žmogus.Socialiniam valdymui keliami tam tikri reikalavimai:Subjektas turi būti autoritetas;Valdymas vyksta tik žmonių grupėje;Valdymo veiksmams reikalingas planas;Būtinas pareigų, veiksmų paskirstymas dalyviams;Būtina informacija;Kontrolės funkcija;Atskirų individų veiksmų vienijimas, derinimas;Pastebėtų trūkumų šalinimas.Valdymo struktūra susideda iš 3 elementų:subjektoObjekto,funkcijų.Valdymo objektas – ne pavaldus asmuo, o jo veiksmai, elgesys. Veiksmų priežastis – tam tikros vertybės, daiktai.Funkcijos – tam tikros veiklos, darbo atskiri veiksmai (??? – nesąmonė, bet konspektuose yra). Veiklos kryptys: kontrolė, apsauga ir pan.Socialinį valdymą įgyvendina žmonės, jų organizuoti kolektyvai, kurie siekia tam tikros veiklos rezultatų. Taigi, socialinis valdymas:1.Valdymas vyksta ten, kur yra bendra žmonių veikla;2.Valdymas užtikrina kryptingą veiklą;3.Valdymo tikslą pasiekia organizuotų veiksmų keliu;4.Valdymas – organizacinio pobūdžio veikla.

4.3. Valstybinio valdymo pagrindiniai bruožai, struktūra ir sąvokos apibrėžimas

Valstybinio valdymo sąvoka naudojama 2 aspektais – plačiąja ir siaurąja prasme.Valstybinis valdymas plačiąja prasme – tai iš esmės valstybės valdymas, visa valstybinė veikla, viso valstybės aparato darbas.Siaurąja prasme valstybinis valdymas suprantamas kaip tam tikra valstybinės veiklos rūšis. Reikia atsižvelgti į valdžių padalijimo teorijos teiginius: valstybinis valdymas siaurąja prasme suprantamas kaip valstybės valdymo vykdomųjų organų veikla. Reikia išskirti būdingus šios veiklos požymius:
1. Valstybinį valdymą įgyvendina specialūs subjektai, arba valstybiniai valdymo organai (vykdomosios valdžios institucijos);
2. Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobūdžio veikla. Ši veikla reikalinga atstovaujamųjų valstybės valdžios organų aktams įgyvendinti;
3. Valstybinis valdymas – tai poįstatyminė veikla, nes vykdomieji organai savo darbe remiasi galiojančiais įstatymais. Jie priima ir savo aktus, bet jie yra poįstatyminio pobūdžio ir turi atitikti galiojančius įstatymus;
4. Valdymo veiklai būdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai;
5. Vykdomoji veikla, kurią atlieka valdymo organai, labai plati, aprėpia socialinį, kultūrinį, politinį, ūkinį gyvenimą;
6. Vykdomoji veikla yra kasdieninio pobūdžio, organizacinė, nepertraukiama;
7. Vykdomoji veikla yra operatyvi.Taigi, valstybinis valdymas – valstybinio valdymo organų vykdoma poįstatyminė veikla, skirta įgyvendinti kultūriniams, socialiniams, ekonominiams visuomenės poreikiams.

4.4. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai

Valstybinio valdymo principai – tai pagrindinės idėjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir būti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi realią tikrovę. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsižvelgiant į visuomenės vystymosi reikalavimus. Jie turi būti objektyvūs, moksliškai pagrįsti.Valstybinio valdymo sferos platumas lemia ir principų įvairovę. Todėl aktuali jų klasifikavimo problema. Klasifikuojama atsižvelgiant į konstitucinius ir kitus įstatymus, kurių normos kalba apie valstybinį valdymą.Labiausiai pagrįsta 2 grupių valdymo principų sistema. Pagal šią sistemą minėti principai skirstomi:1.Politinius teisinius organizacinius;Organizacinius techninius.1)šie principai yra universalūs, jais pagrįstas valdymas visose srityse, sferose ir šakose. Šiems principams priskiriami:1)demokratiškumas;2)viešumas;3)teisėtumas;4)atskaitomumas atstovaujamiesiems organams;5)kolegialumo derinimas su vienvaldiškumu ir asmenine atsakomybe;6)kontrolė ir apskaita.Demokratiškumas – LR Konst. pasakyta, kad LR yra demokratinė valstybė. Todėl visi valstybinės valdžios ir savivaldos organai formuojami demokratiniais pagrindais, t.y. pagrindininius valstybės valdymo ar savivaldos organus formuoja atstovaujamieji organai. Valstybiniame valdyme dalyvauja visi piliečiai, jie turi vienodas teises nežiūrint tautybės, lyties ir pan. LRK 29 str.: įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms visi piliečiai yra lygūs. Nėra nepakeičiamų darbuotojų, kurie dirba valdymo aparate.LRK 5 str.: valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Viešumas – visi šalies svarbiausi klausimai sprendžiami viešai, išskyrus tuos, kurie sudaro valstybės paslaptis. Valstybės, vyriausybės, savivaldybių priimamų aktų projektai skelbiami spaudoje.Teisėtumas – valdymo organai, jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų, jų veikla poįstatyminė. LRK 7 str.: negalioja joks aktas, prieštaraujantis K ar kitiems įstatymams. Negalioja nepaskelbti įstatymai. 8 str. numato teisėtumo užtikrinimo garantijas: “Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.”, t.p. LR Konst. teismas. Teisėtumo klausimus nagrinėja įprastiniai bei administraciniai teismai. Funkcionuoja valstybės kontrolės, konstitucinės kontrolės institutai. Seimas vykdo parlamentinę kontrolę, kiekvienas Seimo narys turi paklausimo teisę.Atskaitomumas atstovaujamiesiems organams – įtvirtintas LRK 96, 101 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs
Ministrui Pirmininkui. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirš4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas.Kolegialumo derinimas su vienvaldiškumu ir asmenine atsakomybe – visi svarbiausi valstybės valdymo klausimai Vyriausybėje svarstomi kolegialiai, t.y. Vyriausybės posėdyje esant kvorumui ir sprendimus priimant balsų dauguma. Kitus sprendimus premjeras ar ministrai priima vienvaldiškai. Atskirų valdymo šakų vadovai sprendimus priima vienvaldiškai ir už juos asmeniškai atsako. Kai kurie klausimai apsvarstomi kolegijose. Kolegijoje sprendimai priimami ministro ar kito vadovo aktu (įsakymu). Asmeninė atsakomybė: valstybinio valdymo vadovai už savo veiklą atsako asmeniškai – Lietuvoje dėl to nėra Ministro pirmininko pavaduotojo, nėra ministrų pavaduotojų – tik viceministrai.Kontrolės ir apskaitos principą įgyvendina patys valdymo institucijų vadovai, kiti pareigūnai. Taip pat valstybės kontrolė, statistikos departamentas, finansų ministerija ir t.t.
1) organizaciniai techniniai principai yra pritaikomojo pobūdžio. Juos formuluoja valdymo mokslas, remdamasis praktine analize ir apibendrinimu. Atsižvelgiant į šiuos principus, formuojami valstybinio valdymo organai. Išskiriami šie organizaciniai techniniai principai:
teritorinis;bendrojo vadovavimo;šakinis;tarpšakinis (funkcijinis).
Teritorinis – pagrindinė idėja – valdymo organų steigimas ir jų išdėstymas priklauso nuo respublikos teritorinės struktūros. Steigiami:Organai, veikiantys visos respublikos teritorijoje;Organai, funkcionuojantys administraciniame teritoriniame vienete.Bendrojo vadovavimo – valstybės teritorijoje ar administraciniame vienete formuojami bendro vadovavimo, t.y. bendros kompetencijos organai (pvz., Vyriausybė). Šie organai sprendžia visus klausimus – ekonominius, ūkinius, kultūrinius, politinius.
Šakinis – sudaromi organai, vadovauti atskiroms valdymo šakoms – pramonei, prekybai, žemės ūkiui, transportui ir t.t. Tokie organai yra respublikinio mąsto.
Tarpšakinis (funkcijinis) – valdymo organai sudaromi spręsti t.t. funkciją, uždavinį ir atitinkamiems klausimams koordinuoti tarp visų tarpšakinių organų. Tas organas nustato tam tikrus normatyvus, standartus.

4.5. Visuomeninio ir valstybinio valdymo santykis

4.6. Pagrindiniai valstybinio valdymo uždaviniai dabartinius LR laikotarpiu

T5. Valstybinio valdymo organai

Valstybinio valdymo organų sąvoka, teisinė padėtis ir vieta kitų valstybės organų bei administracinės teisės subjektų sistemoje; 5.2. Valstybinio valdymo organų sistema; 5.5. Organizacinė valstybinio valdymo organų vidaus struktūra

Mūsų valstybėje egzistuoja valstybinių organizacijų sistema. Valstybinės organizacijos:Įstaigos,Įmonės
1. Valstybiniai organai:Įstatymų leidžiamieji,Įstatymų vykdomieji,Seiminiai
Valstybinės įstaigos – tokios organizacijos, kurios turi socialinės, kultūrinės veiklos paskirtį (mokyklos, ligoninės, teatras, muziejai, kultūros namai ir pan.).
Įmonės užsiima ūkinio pobūdžio veikla, gyventojų buitiniu aptarnavimu ir t.t. (gamyklos, fabrikai ir pan.Valstybinis organas turi valstybės teisinius įgalinimus, taiko teisinį valstybės primatą. Tai nebūdinga įmonėms, įstaigoms. Valstybės organai yra valstybės aparato sudėtinė dalis, jiems būdingi tokie požymiai:Veikia valstybės vardu;Taiko valstybės prievartą, kad būtų užtikrinta įstatymų leidžiamosios valdžios valia;Įgaliojimų prerogatyvValstybės valdymo organai turi tik jiems būdingus požymius:Valstybinio valdymo organai įgyvendina konkrečią valstybinės valdžios rūšį – valstybinį valdymą, t.y. priimtų įstatymų įgyvendinimą ūkinėje, socialinėje-kultūrinėje, politinėje srityse.
1. Svarbiausius valstybinio valdymo organus formuoja įstatymų leidžiamieji organai – tai nustatyta LR Konst. ir kituose įstatymuose.
2. Valstybinio valdymo organai atlieka veiklą, kuri vadinama poįstatymine, ir tuo pačiu valstybinio valdymo organai yra atskaitingi įstatymų leidžiamiesiems organams. Valstybinio valdymo organus prižiūri atstovaujamieji organai.
3. Valstybinio valdymo organų veikla labai įvairiapusė, reiškiasi įvairiomis formomis: Seimo veikloje dominuoja teisės kuriamoji veikla, o valstybinio valdymo organo – visos: teisės kuriamoji, teisės vykdomoji, teisės apsaugos.
4. Valstybinio valdymo organai turi savo sudėtingą struktūrą. Atsižvelgiant į jų funkcijas, uždavinius, sudaroma atskirų organų struktūra.
Svarbiausias valstybinio valdymo organo sudėties komponentas yra kompetencija. Ji apibūdina administracinio organo teisinį veiksnumą.
Kompetenciją sudaro:Uždaviniai;Funkcijos;Teisės ir pareigos;Veiklos formos ir metodai.
Svarbiausi valdymo organui – uždaviniai – nurodymas, ko jis turi siekti savo veikloje. Organo uždaviniai apibrėžti įstatymuose ar kt. aktuose, kuriuose reglamentuojama institucijos veikla.Valdymo organų funkcijos – tai pagrindinės organo veiklos kryptys realizuojant jam iškeltus uždavinius. Funkcijos parodo, iš kokių konkrečių veiksmų susideda jo veikla. Funkcijos paprastai atspindi valdymo specializaciją.Funkcijos įvairios, todėl jos gali būti klasifikuojamos į 3 grupes:Bendros (universalios) – būdingos visiems valdymo organams (pvz., apskaita, kontrolė ir kt.);Specialios – būdingos tik t.t. valdymo organams (pvz., KAM, URM, Valstybės kontrolės, Statistikos departamentas);Pagalbinio pobūdžio – būdingos kiekvienai valdymo institucijai, tik pagal savo pobūdį yra pagalbinės – pvz. Raštvedyba, vidaus ūkinių reikalų tvarkymas, turto apsaugos užtikrinimas ir t.t.).
Valdymo organų teisės ir pareigos parodo organo funkcijų apimtį ir jų realizavimo ribas.
Valdymo organų veiklos forma – tai jo uždavinių, funkcijų realizavimo būdas. Pagrindinės valdymo formos yra teisinės ir neteisinės (organizacinės). Teisinės – apibrėžtos įstatymu ar kt. teisiniu aktu. Neteisinės veiklos formos nereikalauja teisinio veiksmų apibrėžimo.
Metodai – kiekvienas valstybinio valdymo organas įgyvendina savo veiklą savais metodais. Pagrindiniais metodais laikomi:Įtikinimas;Prievarta;Įvairūs ekonominio pobūdžio veiksmai.

5.3. Teisiniai valstybinio valdymo organų formavimo pagrindai ir tvarka

Valstybinio valdymo organai sudaromi teisine tvarka ir teisiniais pagrindais. Visų valstybinio valdymo organų formavimo tvarka ir pagrindai numatyti LRK, įstatymuose, LRV nutarimuose ir kt. aktuose.Pagrindai ir tvarka gali būti apibrėžti tiesiogiai ir netiesiogiai.LRV formavimo tvarka yra tiesiogiai nustatyta LR Konstitucijoje.LRK numatyta, kad steigiamos ministerijos, bet rūšys ar kiekis nenustatomi.LRK nustatyta, kad LRV gali steigti sau pavaldžias įstaigas ir departamentus. Jų pagrindas tiksliai apibrėžtas, o visa kita sprendžia ministerijos.LRK numato ministerijas, departamentus, kiti nėra tiksliai apibrėžti.Ministerijų, departamentų, kt. tarnybų nuostatus tvirtina vyriausybė. Nuostatuose sakoma, kad ministerija ar departamentas gali steigti sau pavaldžius organus. Ši tvarka numatyta teisiniame pagrinde; tačiau nekalbama konkrečiai, kaip steigiami tie organai.

5.4. Valstybinio valdymo organų klasifikavimo pagrindai

Visi valstybinio valdymo organai klasifikuojami:Pagal kompetencijos pobūdį;Svarbiausių klausimų sprendimo būdus;Veiklos teritorines ribas;Organizacijos formavimo tvarką;Finansavimo šaltinius ir kt.Pagal kompetencijos pobūdį:
Bendros kompetencijos tvarka (tos institucijos, kurios sprendžia politinius, socialinius, kultūrinius klausimus, pvz., Vyriausybė);Šakinės kompetencijos;Tarpšakinės kompetencijos valdymo organai – uždavinių sprendimą koordinuoja su kitais valdymo organais.
Pagal svarbiausių klausimų sprendimo būdą:Kolegialūs – klausimai sprendžiami posėdžiuose, sprendimai priimami balsų dauguma (pvz., Vyriausybė);Vienvaldžiai – vadovai klausimus sprendžia vienvaldiškai (ministerijos, departamentai, tarnybos), už juos asmeniškai atsako.
Pagal veiklos teritoriją:Centriniai – veikia visoje valstybės teritorijoje;
a) Vietiniai – pvz., savivaldos organai, globos, rūpybos skyriai ir pan.
Centriniai valdymo organai skirstomi:Aukščiausieji valstybinio valdymo organai (vyriausybė);Šakiniai, tarpšakiniai (ministerijos, departamentai).
Pagal teritorinį principą gali būti sudaryti tarpregioniniai, tarprajoniniai valdymo organai, kurie savo veiklą išplečia kelių rajonų teritorijoje (pvz., geležinkelis – Vilniaus ir Šiaulių apygardos).Pagal formavimo tvarką:Sudaromi (formuojami) – tokie, kuriuos pagal LRK, kt įstatymus formuoja aukščiausios institucijos – pvz., vyriausybė;
Steigiami – kuriuos LRK, įstatymų, kt. aktų nustatyta tvarka steigiami; pvz., Seimas priima aktą įsteigti t.t. ministeriją;Skiriami – pvz., gamyklos, įstaigos vadovas, administratorius.
Priklausomai nuo finansavimo šaltinio:Biudžetiniai (išlaikomi iš valstybės biudžeto);
Ūkiskaitiniai (išlaikomi iš pelno).

T6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

6.1. LRV samprata

Pagal LRK ir LRV įst., LR Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Ji – aukščiausias vykdomosios valdžios organas.
Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

6.2. LRV sudėtis ir formavimo tvarka

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje.Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo atsistatydinimą raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.

6.3. LRV kompetencija, programa, funkcijos

Vyriausybė:1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo pavirtintą Vyriausybės programą;3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;8) steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus;15) sudaro komisijas bei komitetus;16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

6.4. LRV įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.
Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

6.5. LRV vykdoma ministerijų ir kitų valstybinio valdymo institucijų veiklos kontrolė

.Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

6.6. LRV veiklos organizavimas. Vyriausybės posėdžiai

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.
Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka.Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti pateikiami klausimai, kurie priskirti jų kompetencijai, taip pat klausimai, kurių negali išspręsti ministerijos, Vyriausybės įstaigos (departamentai, tarnybos ir inspekcijos), rajonų ir miestų valdybos (tarybos) savarankiškai arba kartu su kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų savivaldybėmis. Klausimus teikia ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai (departamentų, tarnybų direktoriai, inspekcijų viršininkai), rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai (tarybų pirmininkai), o jų nesant – ministrus laikinai pavaduojantys kiti Vyriausybės nariai, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ir respublikos miestų merų (tarybų pirmininkų) pavaduotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas, taip pat Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai bei
patarėjai atskirais klausimais, o jų nesant – pavaduotojai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas. Vyriausybės atstovai regionuose taip pat nustatytąja tvarka gali teikti Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektus, kitus pasiūlymus.Vyriausybės posėdžiai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, trečiadieniais. Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių.Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą. Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje. 47. Vyriausybės posėdyje negali būti svarstomas kurios nors ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos veiklą liečiantis klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiomis institucijomis derintas ir jeigu posėdyje nedalyvauja šios ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miestovaldybos atstovas. Vyriausybės sprendimų slaptais klausimais projektai pateikiami svarstyti Vyriausybės posėdžiuose darbui su slaptais dokumentais nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimai (kiti sprendimai) priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dėl tam tikro nutarimo (sprendimo) nesutampa nuomonės ir jeigu to reikalauja bent vienas Vyriausybės narys. Balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas, įforminantis posėdžio protokolą.Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.Gavęs Ministro Pirmininko pritarimą įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui
Kai Ministras Pirmininkas pasirašo posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras.Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

6.7. LRV aktai ir jų priėmimo tvarka

Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.Įstatymų ir kt Seimo aktų projektai, svarstomi Vyriausybėje, turi būti suderinti su LR Teisingumo ministerija.

6.8. LRV atsakomybė ir atskaitomybė

Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.
Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

6.9. LRV Pirmininko ir ministrų teisinė padėtis, jų neliečiamumo garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas. Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro Pirmininko – 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų – 50 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų – Vyriausybės nutarimu pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio koeficientą.Politiniai pareigūnai yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai (“A” lygio valdininkai).
Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija.Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.
Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų.
Pasibaigus Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės garantijos:1) perdavus pareigas, išmokama Vyriausybės nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o šiems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro Pirmininko ar ministro iniciatyva, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;2)Ministro Pirmininko, ministro ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai – iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – iki jiems sukaks 24 metai; invalidai – invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie žuvo eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą.
Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai šie asmenys paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.
Lėšos šiame straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
Vyriausybės nariai ir jų skiriami politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.Ministras Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat atlygis už pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.

6.10. LRV komisijos

Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo. Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo. Konkrečius darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

6.11. LRV kanceliarija

Vyriausybė turi kanceliariją (toliau – Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą. Tai – pagalbinis aparatas, kuris susideda iš struktūrinių padalinių: juridinio, kontrolės skyrių, paslapčių apsaugos sektoriaus ir kt. Kanceliarijoje dirba vyriausybės patarėjai (specialistai) – ekonomikos, finansų ir iždo, pramonės ir prekybos ir kitais klausimais. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.Ministro Pirmininko aparatą sudaro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.
Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.Vyriausybės kanceliarijoje karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijos sudėtį Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.Vyriausybės sekretorius pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus – rezoliucijas ministerijoms (ministerijų sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.
Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.

6.12. LRV ir vietos savivaldybių santykiai

Vyriausybė:1.kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;2.teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Apskrities viršininko administracijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.Apskrities viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

T7. Lietuvos Respublikos ministerijos ir kiti centriniai valstybinio valdymo organai

Ministerijos (M) – tai šakinio valdymo institucijos. Jų yra 14: aplinkos apsaugos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, ūkio, URM, VRM, Valdymo reikalų (?), ŽŪM, KAM, Sveikatos apsaugos, teisingumo, susisiekimo ir dar kažkokia. Jas skiria ir naikina Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą (įstatymą). Ministerijos vykdo jom pavestas funkcijas ir įgyvendina valstybės politiką savo srityje. Vadovauja ministras. M vadovaujasi konstitucija, savo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė.Ministerijos turi savo administraciją, vadovaujamą jos sekretoriaus (M vidaus administratorius.M turi savo struktūra:Departamentai,Skyriai,Ir kiti padaliniai.Prie M dali būti:
Departamentai (muitinės dep.)Kitos tarnybos (Konkurencijos ir Vartotojo teisių gynimo tar),Inspekcijos (mokesčių inspekcija)Jos į vidaus struktūrą neįeina, tik į veiklos sferą.Departamentui prie M vadovauja direktorius.Ministras pirmininkas (MP), ministro teikimu skiria viceministrus. Jų skaičius įvairus. Jų funkcijos apibrėžtos ministro įsakymu, turi savo veiklos sritį.Prie kiekvienos M yra kolegija – patariamasis organas, padeda ministrui spręsti jo klausimus. Nariai:MinistrasViceministraiSekretoriusGali būti ir kiti vadovaiGali būti ir kitų institucijų atstovai.Ministras asmeniškai atsako už M darbą. Savo sprendimus jis įformina savo įsakymais. Ministras gali ir nesutikti su kolegijos sprendimu. Ministras gali svarstyti įvairius klausimus su kitomis M ir priimti bendrą įsakymą.Yra ir kitų centrinių institucijų grupė, kurias steigia Seimas, jos ataskaitingos ne vyriausybei, o Seimui. Jos:Vadovauja tam tikrai sričiai arVykdo tam tikrą funkcijąTai:Valstybės kontrolėValstybinis Bankas (gal griečiau Centrinis)Valstybinis saugumo departamentasIr kt.Jos yra “valstybės institucijos” – toks jų statusas – tai nėra vykdomosios valdžios institucijos. Nors jos vykdo valstybinio valdymo funkcijas. Jos pagal savo prigimtį ir pobūdį priklauso valdymo institucijoms. Tai vykdomoji valdžia (ne įstatymų leidžiamoji ir ne teisminė)

T8. Apskrities valdymas

Yra apskrities valdymo įstatymas VŽ 94-101Apskritis (A) – LR teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas ir kitas institucijas organizuoja vyriausybė. Apskrities valdymas – sudėtinė valstybės valdymo dalis. A ribas nustato Seimas savo įstatymu. A viršininkas vadovauja administracijai. Jis remiasi:KonstitucijaĮstatymaisKitais aktais
Vyriausybės nutarimaisYra 10 apskričių. Vyriausybė patvirtino tipinę A valdymo struktūrą. Į A administraciją įeina.ViršininkasPavaduotojasSekretoriusViršininko patarėjai
A valdymo aparatas turi struktūrinius padalinius:Kaimo reikalų departamentasŽemės tvarkymo depApskaitos ir finansų depSocialinių reikalų ir švietimo depSocialinės saugos dRegioninės plėtros dTeisės dValstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijaA gydytojo tarnybaIr ktKiekviena A turi šią struktūrą. Departamentai susideda iš skyrių.Teisės departamentas:JuridinisTurto valdymoKonkurencijos ir vartotojų teisių priežiūros specialistai
A viršininko kompetencija: Juos skiria ir atleidžia vyriausybė. Jis turi būti: LR pilietis, negali kitur dirbti, turi aukštąjį išsilavinimą.Atsiskaito vyriausybei.Jo uždaviniai:Įgyvendinti valstybės politiką:Socialinio aprūpinimo srityjeŠvietimo sritKultūrosSveikatos priežiūrosTeritorijų planavimoŽemės ūkioAplinkos apsaugosPaminklotvarkosKt. srityjeKoordinuoti vyriausybės, įstaigų veikląNumatyti prioritetines apskrities raidos kryptisFunkcijas nustato taip pat įstatymaiViršininko įgaliojimai:Švietimo ir socialinių reikalų srityjSteigia ir likviduoja švietimo, kultūros, sporto, globos įstaigas ir tarnybasAtsako už tų įstaigų formavimą ir išlaikymąPrižiūri bendrosios politikos vykdymą švietimo, kultūros, socialinės apsaugos srityjeKartu su darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemąĮgaliojimai sveikatos srityjeDalyvauja nustatant sveikatinimo kryptisIšlaiko, steigia ir likviduoja sveikatos priežiūros įstaigasAnalizuoja gyventojų sveikatinimo būklęSiūlo vyriausybei skelbti apskrities teritoriją pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonuTeritorijų planavimo ir paminklotvarkos srityjeRengia bendrojo ir spec planavimo dokumentusKaupia ir tvarko teritorijų planavimo duomenisAtlieka pastatų, statinių ir įrengimų projektavimą, teisinį registravimą (v-binių) (?).Atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugos apskaitąAtlieka objektų statybos užsakovo funkcijasIr kt.Žemės ūkio srityjeTvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus, kurį perduoda savivaldybėmsOrganizuoja valstybinį kadastrąĮgyvendina žemės reformą.Organizuoja valstybinę melioracijos ir hidrotechninių įrenginių priežiūrą ir kt.Gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos srityjeNustato limitus, kontroliuoja, kaip jų laikomasiOrganizuoja veiklą saugomose teritorijoseĮvertina ūkinės veiklos poveikį, analizuoja padėtįKontroliuoja miškų būklę, jų naudojimo ir apsaugos padėtįOrganizuoja vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymą.Nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, priima sprendimusRegistruoja visuomenines organizacijasAtlieka kelių priežiūrąRegistruoja įvairias mašinasRegistruoja pastatus, statinius, gyvenamąjį plotą.Organizuoja stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimąĮstatymas numato ir viršininko teise:Teikia vyriausybei pasiūlymusDalyvauja vyriausybės posėdžiuose, kitų institucijų posėdžiuose, jei liečia apskrities veikląGali kviesti apskrities ministerijoms pavaldžių institucijų vadovus pasitartiKooperuoti savivaldybių lėšas bendriems darbams vykdytiValdyti, naudoti valstybės turtąRengti konkursus, konferencijas ir kt.Viršininkas prižiūri visų jam pavaldžių ir nepavaldžių veiklą, kad neprieštarautų įstatymams:Viešąją tvarkSanitariją, higienąKovą su gyvūnų infekcijomis, augalų kenkėjais ir panViršininkas, radęs pažeidimą, informuoja vyriausybę. O tai pat:
Viršininkas atleidžia iš pareigų pavaldžių įstaigų vadovusLeidžia įsakymus ir kitus teisės aktus, juos kontroliuojaPrie A viršininko sudaroma taryba:ViršininkasJo pavaduotojaiSavivaldybių meraiTaryba sprendžia svarbiausius A klausimus.

9 tema. Savivaldybių institucijos

Vietos savivaldos įstatymas – VŽ 94-55

Šis įstatymas nustato bendrą veiklos organizavimą, tvarką.
“Vietos savivalda” – LR teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktas vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal LR konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius.“Savivaldybė” (S)– valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą vietos savivaldos teisę.Įstatymas numato savivaldos principus:Savivaldybės ir valstybės interesų derinimoTiesioginio piliečių dalyvavimo S tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijose principasS institucijų ir jų pareigūnų atskaitingumo gyventojams principas.
Viešumo ir reagavimo į gyventojų nuomonę principasTeisėtumo ir socialinio teisingumoEkonominio savarankiškumoŽmogaus teisių ir laisvių gerbimo
Savivaldos institucijosSavivaldybės taryba (renkama atstovaujamoji)VykdomosiosS valdybaMerasKontrolieriusSeniūnai
Taryba renkama 3 metam. Ji įgyvendina valstybės laiduotą savivaldos teisę ir turi juridinio asmens statusą. Ji sudaro komitetus, komisijas. Struktūrą ir veiklą nustato “Tarybos statutas”.Tarybos veiklos formos: Tarybos posėdis (pagrindinė). Priima aktus ž “sprendimus”, vieną kartą per metus turi informuoti gyventojus apie savo veiklą. Kaupia gyventojų pasiūlymus. Posėdis teisėtas, kai dalyvauja dauguma deputatų. Sprendimas teisėtas, jei balsuoja dauguma dalyvaujančių. Sprendimas įsigalioja po jo priėmimo, jei nenustatoma vėlesnė data. O sprendimai, kuriais keičiami kiti sprendimai – įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo spaudoje (jei nenurodyta kita data). Sprendimai protokoluojami. Tarybos posėdžiai ne rečiau, kaip vieną kartą per ketvirtį. Jie vieši. Gali dalyvauti kiti savivaldybės pareigūnai, kitų valstybės institucijų atstovai ir kt. asmenys.Savivaldybė turi:SavarankiškąValstybės deleguotą kompetencijąSavarankiškoji – kai pati S turi savo veikimo laisvę: klausimus sprendžia savarankiškai.Deleguotoji – reikalai, kuriuos padeda valstybė, jos institucijos spręsti:S atlieka Civilinės metrikacijos funkcijasTvarko S ir privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą.Organizuoja S policiją, civilinę ir priešgaisrinę saugą
Organizuoja sveikatinimo veikląTarybos savarankiškoji kompetencija:Renka ir atleidžia iš pareigų merą ir jo pavaduotojąSudaro komitetRenka valdybSudaro komisijasSprendžia patarėjų steigimo klausimąSprendžia administracijos struktūrą, etatus
Priima sprendimą dėl savivaldybės suskirstymo į seniūnijasTvirtina tarybos statutąTvirtina mero, valdybos, kontrolierių nuostatusTvirtina biudžetą, jo vykdymo apyskaitąTvirtina kainas už S įmonių paslaugasNustato vietines rinkliavasSteigia, likviduoja įmones, organizacijasTeikia finansines lengvatas savo sąskaita įmonės, gyventojamsIšklauso valdybos, mero ataskaitasNaikina įstatymams ir kitiems aktams prieštaraujančius aktus ir pan.Valdyba sudaroma iš tarybos narių. Valdybos gali ir nebūti – tik meras, kur maža S, mažai gyventojų. Į valdybą įeina:MerasMero pavaduotojasNariaiPosėdis teisėtas jei dalyvauja 2/3 narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių dauguma. Posėdžiai protokoluojami. Įsigalioja po pasirašymo, o kurie keičia kitus sprendimus (norminiai) – paskelbus, jei pasirašo meras (sprendimus)
Valdybos kompetencija:Tarybai pavedus nustato kainas už S paslaugas (įmonių).Organizuoja programų įgyvendinimKontroliuoja statybos, kraštovaizdžio, paminklų apsaugos procesusSprendžia socialinės paskirties statybų kausimusTeikia Tarybai tvirtinti biudžetą, jo įvykdymo apskaitąKontroliuoja, kaip laikomasi Tarybos taisyklių, už kurias numatyta administracinė atsakomybėOrganizuoja gyvenamųjų patalpų statybą, eksploatacijąOrganizuoja kovą su stichinėm nelaimėm, gaisrais ir t.t.Valdo ir naudoją, saugo S turtąRengia gyventojų susirinkimus, teikia informacijąIr t.t. kas nurodyta įstatymuose ir kituose aktuose
MerasTaryba iš tarybos narių renka merą ir jo pavaduotojus. Jie ataskaitingi tarybai. Meras tvarko S klausimus, kuriuos numato įstatymai ir kiti aktai. Mero kompetencija numatyta įstatymuose ir kituose aktuose.
Administracija
Tarybos, mero, valdybos sprendimu įgyvendinama administracija (ir techniškas aptarnavimas(?)). Jos nuostatus tvirtina taryba. Vadovauja administratorius, jį skiria valdyba, ataskaitingas merui. Jis rengia posėdžius, atsako už administracijos vidaus tvarką, leidžia įsakymus. Administracija turi padalinius, jie yra pagal S poreikius: bendrasis, dokumentų, teisės, CMB, ekonominės plėtros, turto valdymo, statybos, verslo, finansų, rejestro, kūno kultūros ir sporto, socialinės rūpybos, švietimo, sveikatos apsaugos ir kiti padaliniai, tarnybos, skyriai.
Seniūnas. Jis S pareigūnas seniūnijoje. Skiria ir atleidžia meras. Jis turi savo kompetenciją:Rengia mero potvarkių, valdybos sprendimų projektus (jei nori).Teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos, saugomų teritorijų priežiūrosRenka statistikos duomenisIšduoda pažymas dėl gyventojų socialinės padėtiesŠaukia gyventojų sueigasPrižiūri kapinesTvarko ūkio knygasRegistruoja gimimus ir mirimus (išimtinu atveju)Atlieka notaro veiksmus (išimtinu atveju)Ir kitas funkcijas
Kontrolierius. Prižiūri, kaip naudojamos S biudžeto lėšos, kaip jis vykdomasAr teisėtai naudojama S nuosavybėKaip laikomasi finansinės drausmės ir panašiaiJo veiklą reglamentuoja kontrolieriaus nuostatai. Jis turi savo struktūrą – instituciją, jai vadovauja ir priima įsakymus. Organizuoja patikrinimus, darbo revizijas, teikia iš to savo išvadas, pasiūlymus. Jis atsižvelgia ir į tikslingumą, ne tik formaliai į aktų vykdymą.Valstybės institucijos į savivaldybių veiklą nesikiša, nes jos nepavaldžios. Kai S atlieka valstybės deleguotas funkcijas, valstybė gali nurodinėti. S tarybos, valdybos, mero sprendimai, potvarkiai privalomi visiems S teritorijos gyventojams, pareigūnams. S prižiūri, ar laikosi Konstitucijos ir įstatymų.
Vyriausybės atstovas. Jie yra kiekvienoje apskrityje, jie prižiūri S veiklos teisingumą. (9 neteisininkai (?)). Piliečių skundus dėl biurokratizmo tiriaSeimo kontrolieriai, t.p. administraciniai teismai, savivaldybės administracinės priežiūros įstatymas VŽ 98-51.
Seniau vietoj vyriausybės atstovo, priežiūros funkcijas atliko apskričių viršininkai (S priežiūrai). Tai ne visai pasiteisino. Konstitucinis teismas nusprendė (ar apskrities viršininkas gali prižiūrėti S), kad pažeista Konstitucija, todėl vėl atkurta vyriausybės atstovo institucija.
Administracinę priežiūrą ėmė vykdyti vyriausybės atstovas: pagal 123 str konstitucijoje “S administracinę priežiūrą vykdo vyriausybės atstovai”. Jų po 1 apskričiai. Jis turi teisę:Tikrinimų metų gauti iš S aktų originalus, paaiškinimus dėl jų.Tikrina posėdžių protokolus
Dalyvauja tarybų ir valdybų posėdžiuoseĮspėja apie prieštaravimusSiūlo sustabdyti akto priėmimąNagrinėja S teisės aktus, sprendžia jų teisėtumą.Dalyvauja Seimo ir vyriausybės posėdžiuose, kitose institucijose, kai svarstomi savivaldos klausimaiJei S pareigūnų aktai neteisėti tai imasi priemonių:Rašo motyvuotą teikimą institucijai, kuri priėmė neteisėtą aktą, siūlydamas aktą sustabdyti.Rašo tarybai, valdybai, merui reikalavimą, kad apie rezultatus praneštų atstovuiJei S taryba netaiso klaidų (savo ar valdybos pareigūnų), gali kreiptis į teismą, praneša vyriausybeiPrašo įvesti laikinąjį valdymą.

T11. Piliečiai

Piliečio administracinė teisinė padėtis. Tai teisės normomis sureguliuotų ryšių ir santykių tarp piliečių, valstybės, jos institucijų ir pareigūnų visuma.Yra:Bendras (konstitucinis)Specialus (šakinis) teisinis statusasBendrąjį turinį apibrėžia konstitucija. Tai detalizuoja įvairūs įstatymai ir kiti aktai, įvairiose teisės šakose.Specialusis – pagal atskiras teisės šakas – civilinė, administracinė, darbo ir kt. šakosTaro bendro ir specialaus statuso yra glaudus ryšys. Specialų statusą nustato išvestinis iš konstitucinių.Pavyzdžiui konstitucinė teisė į mokslą: išvysto švietimo įstatymą ir kitus įstatymus, bei teisės aktus. Tai ir yra išvestinės teisės normos.Piliečių administracinis teisinis statusas – administracinėmis normomis sureguliuota teisės normomis santykių valdymo sferoje visuma.Yra daug administracinių normų. Daug piliečių teisių ir pareigų nustatoma savarankiškai administracinės teisės normomis, remiantis bendromis konstitucijos nuostatomis.Savarankiškos teisės neturi tiesioginio ryšio su konstitucijos nuostatomis. Pvz. teisė vairuoti, medžioti. Tos teisės įtvirtintos bendromis konstitucijos ir įstatymų nuostatomis. Šias teises suteikia piliečiui atsižvelgiant į tam tikras sąlygas (pvz. išlaikius vairavimo egzaminą).
Piliečių teisių pakopos:KonstitucinėsIšvestinėsSavarankiškos.Tas savarankiškas ir numato administracinės teisės normos.
Administracinio teisinio statuso elementai:TeisnumasVeiksnumasPiliečių teisės, laisvės, teisėti interesaiPiliečių pareigosTeisių ir pareigų realizavimo garantijosAdministracinis teisnumas – valstybės pripažįstama galimybė turėti subjektyvines teises ir pareigas vykdomosios valdžios veiklos srityje. Atsiranda piliečiui gimus, pasibaigia – mirus.Turinį nustato administracinės teisės normos.Teisnumas priklauso nuo:
Pilietybės (pvz. pareigybių užimamumo teisė)SveikataAmžiusIšsilavinimas – specialybė ir panašiaiAdministracinis veiksnumas – galimybė asmeniškais veiksmais realizuoti savo teises ir pareigas valstybinio valdymo srityse. Jis priklauso nuo:AmžiausSveikatos ir panašiaiPilnas veiksnumas – nuo 18 metų, ribotas 16-18. Veiksnumas gali būti apribotas teismo sprendimu. Jei:
Psichikos ligonis (tada skiriami globėjai)Serga alkoholizmu (teismo sprendimu)Teisnumas ir veiksnumas priklauso nuo to, kokios teisės numatytos konstitucijoje, jos rūšiuojamos:Socialinės – ekonominės teisės (poilsis, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas)Kultūrinės (mokslas, naudojami kultūros laimėjimai, kūryba)Politinės (dalyvavimas tvarkant valstybinius reikalus, jungtis į visuomenines organizacijas, žodžio, spaudos, mitingų laisvės, pareigos – ginti tėvynę).Asmeninės (asmens, buto neliečiamumas, sąžinės laisvė, teisė į teisminę gynybą ir kt.
Teisės ir laisvės santykis. Teisė – piliečio galimybė gauti iš valstybės materialines, kultūrines ar dvasines gėrybes (mokslas, socialinis aprūpinimas ir kt.). Teisės turinio pagrindas – reikalavimas, kad jam būtų suteikta tam tikrų gėrybių rūšis. Kad įpareigota šalis atliktų tam tikrus veiksmus ir patenkintų piliečių poreikius.Laisvė – piliečio galimybė elgtis vienaip ar kitaip, jo sąlyginė nepriklausomybė nuo išorinės prievartos priemonių tam tikroje įstatymais nustatytoje žmogaus veiklos sferoje. Laisvės pagrindas – nurodymas nedaryti kliūčių jo veiklai tam tikroje sferoje, tam tikrose ribose.Teisės ir laisvės ne tik deklaruojamos, bet ir garantuojamos (santykinai). Teisių ir laisvių garantijos:
EkonominėsPolitinėsTeisinės – organizacinėsEkonominės – sąlygos (materialinės – ekonominės), kurios padeda piliečiui patenkinti savo poreikius naudojantis teisėmis ir laisvėmis – tai valstybės ūkinė – ekonominė sistema (privatinė nuosavybė – jos pagrindas). Piliečiai gali naudotis ir valstybės ekonominiais pagrindais.Politinės – valstybės politinė sistema “LR – nepriklausoma demokratinė respublika”
Teisinės – organizacinės – valstybėje yra įstatymai, kurie numato tas teises ir laisves bei pareigas, nustato tvarką, sąlygas, kaip tas teises ir laisves realizuoti. Yra institucijos valstybinio valdymo ir panašiai, kurios privalo sudaryti piliečiams sąlygas įgyvendinti tas teises ir laisves ir turi tas teises ir laisves ginti. Yra ir specialios institucijos ginti teises ir laisves: kontrolės institucijos, įvairios priežiūros institucijos, vietinės inspekcijos, taip pat teismai: bendros kompetencijos ir administraciniai teismai (nuo 0501).
Užsieniečių administracinis teisinis statusas. Tai tie, kurie neturi pilietybės ar yra užsienio valstybių piliečiai. Jų teisės nustatytos konstitucijoje, įstatymuose ir kituose aktuose, tai pat tarptautinės teisės aktuose. Jie naudojasi visomis teisėmis, išskyrus tas, kurios susijusios su pilietybe.Jie turi ir pareigas. Yra išimtinės jų pareigos:Atvyksta tik turėdami vizą, kitus dokumentusLaikytis migracijos reikalavimų ir panašiai.Gerbti konstituciją, laikytis įstatymų ir t.t.Gerbtų lietuvių tradicijas, bendro gyvenimo taisykles
Už pažeidimus atsako pagal LR įstatymus. Tik diplomatai turi diplomatinį imunitetą (atsako pagal savo šalies įstatymus). Yra įstatymas dėl “Užsieniečių teisinės padėties”.Piliečių skundų teisė (K30 str.), peticijos ir kitos teisės. Įstatymais nustatomos piliečių teisės į skundą tvarka. LR Vyriausybės 1992 m. X 16 d. nutarimas Nr.774 “Dėl gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos”. Jis detalizuoja konstitucijos nuostatą, iki bus priimtas specialus įstatymas.Šios tvarkos turi būti laikomasi nagrinėjant visus skundus, pasiūlymus, išskyrus tuos, kuriuos nustato atskiri įstatymai ar kiti teisės aktai:ATPK nustato administracinių nuobaudų apskundimo tvarką“Seimo kontrolierių įstatymas” – piliečių skundų, pareiškimų nagrinėjimo tvarka,BK,CK“Administracinių teismų teisenos įstatymas” (nuo 990501) ir kiti aktai.
Valstybės valdymo organų, įstaigų vadovai privalo šios tvarkos laikytis ir numato terminais nagrinėti šiuos skundus ir atsakyti pareiškėjams.
Skundas – 1 asmens ar kelių raštu ar žodžiu kreipimasis dėl valdymo institucijų, pareigūnų, organų, asmenų piktnaudžiavimo, kuriuo pažeidžiamos asmens teisės ir interesai. Skundu siekiama, kad teisės pažeidimai būtų nutraukti, atstatytos nukentėjusių teisės, kad kalti būtų sudrausminti, patraukti atsakomybėn.
Pareiškimas toks asmens kreipimasis raštu ar žodžiu, tam tikru asmeniniu ar visuomeniniu reikalu, klausimu, susijusiu su teisės aktų pažeidimais, kurie nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu, bet siekiama, kad tie trūkumai būtų pašalinti.
Pasiūlymas – 1 asmens ar grupės kreipimasis, nurodant, kad būtų patobulinta valdymo tvarka, darbas.
Prašymas – raštu ar žodžiu kreipimasis, kad būtų patenkinta asmens subjektyvios teisės ir interesai.
Tos kreipimosi formos institucijose grupuojamosValstybės valdymo organai ir kiti pareigūnai privalo tam tikromis valandomis privalo asmeniškai priiminėti piliečius.Už skundų, pareiškimų priėmimą, nagrinėjimą atsako organizacijų, įmonių vadovai. Raštiški pareiškimai turi būti gyventojų pasirašyti ir nurodyti pareiškėjo duomenys. Nepasirašyti, anoniminiai – nenagrinėjami. Kai kuriose institucijose ir anoniminiai turi būti atskira tvarka įregistruoti ir patikrinti – kai iškelti svarbūs pažeidimai ir panašiai. Dažnai jie pasitvirtina.
Pareiškimus, skundus, pasiūlymus gyventojai turi paduoti tik kompetentingam organui, pareigūnui. Pareigūnai, organai, kuriems nepriklauso tirti jų, per 5 dienas turi persiųsti juos pagal priklausomybę, pranešant apie tai pareiškėjams. Jie turi būti įregistruoti, vadovas per 5 dienas turi su jais susipažinti ir duoti eigą. Draudžiama persiųsti skundus pareigūnams, dėl kurių veiksmų skundžiamasi. Už tai numatyta drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė. Vadovai privalo išnagrinėti skundų esmę, jei reikia – papildomus dokumentus, siųsti darbuotojus į vietą ir imtis kitų priemonių skundams spręsti.Skundai turi būti išnagrinėti per 1 mėnesį nuo gavimo dienos. O kurie nereikalauja papildomo tyrimo – nedelsiant ir ne vėliau, kaip per 15 dienų. Kai skundui išnagrinėti reikia patikrinimo, duomenų, kai per 1 mėnesį neįmanoma, vadovas gali terminą pratęsti dar 1 mėnesį, pranešant apie tai pareiškėjui.Kontrolės funkcijas vykdančių organų vadovai (savivaldybės kontrolierius, seimo kontrolieriai, finansų kontrolės organai ir kiti) – turi teisę pratęsti terminą iki 6 mėnesių, jei reikia revizijos.
Skundai turi būti atidžiai patikrinti ir apie rezultatus pranešta pareiškėjams. Jei atsakymas nepatenkina pareiškėjo – nurodyti motyvus. Nurodyti, kur piliečiai dar gali skųstis dėl tokio atsakymo.Jei skundai žodiniai, jie taip pat turi būti registruojami, duodamas atsakymas pagal susitarimą – žodžiu ar raštu, bet laikantis minėtų terminų. Už nesilaikymą – drausminė atsakomybė (išimtinais atvejais – baudžiamoji).
Peticijų teisė. Ją nusako įstatymas, bet jo dar nėra. Peticijos teisė – konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į vyriausybę ar savivaldos institucijas. Gali kreiptis piliečiai, užsieniečiai, nuolat gyvenantys LR ar grupė asmenų. Peticija raštiškas pareiškėjo kreipimasis su reikalavimu ar siūlymu spręsti ar nereikia priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiu galios įstatymų, kitų teisės aktų ir panašiai.
Vyriausybė ir savivaldybės sudaro peticijų komisijas, kurios sprendžia, ar tokį kreipimąsi pripažinti kaip peticiją ir pateikti svarstyti ar ne.
Pilietis turi žodžio, spaudos, susirinkimų, mitingų ir kitas laisves.Susirinkimų įstatymas. VŽ 93-69(54). Šis įstatymas nustato piliečių teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus:mitingus.piketus,demonstracijas,procesijas,eitynes ir t.t.Šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kuriuos organizuoja valdžios ir valdymo institucijos, deputatų tarybų susirinkimai, susitikimai su rinkėjais, bažnyčios tikybos apeigoms atlikti susibūrimai kapinėse, partijoms ir kitoms organizacijoms, kurios rengia savo narių susirinkimus, įmonių administracijos organizuotų susirinkimų, privačių pasilinksminimų, jaunimo renginių.Susirinkimus gali organizuoti asmenys:,veiksnūs,virš 18 m.
Tokiems susirinkimams valdžios leidimo nereikia, bet reikia iš anksto suderinti su savivaldybe. Neleidžiama organizuoti susirinkimų valdžios ir valdymo įstaigose, policijoje, kalėjimuose, socialinės reabilitacijos įstaigose, krašto apsaugos, prokuratūros, teismų, kariniuose daliniuose, bankuose (valstybiniuose) ir kituose specialios ir strateginių objektų patalpose. Prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, teismų – už 75 m. O prie kitų valdžios ir valdymo įstaigų (minėtų) – ne arčiau 25 m. nuo įėjimo. Laikas – nuo 800 iki 2300
Draudžiama:dalyviai ginkluot,dalyviai turi sprogmenų,turėti alkoholio,dalyviai su kaukėmis
Reikia laikytis tvarkos, padorumo, dorovės. Negalima kurstyti. Pranešimą dėl organizavimo išduoda savivaldybė: per 3 dienas nuo gavimo ir likus ne mažiau, kaip 48 valandom iki pradžios.Savivaldybė gali ir neleisti, dėl to, kad gali būti pažeista viešoji tvarka, dorovė, žmonių teisės, laisvės ir panašiai. Jei išduoda pažymėjimą, jame yra pagrindiniai reikalavimai, sąlygos ir numatyta atsakomybė už pažeidimus (organizatoriam). Jei negavo tokio pažymėjimo, per tris dienas gali apskųsti teismui. Organizatoriai privalo užtikrinti tvarką. Tai padeda policija. Ji gali pareikalauti nutraukti susirinkimą, jei nesilaikoma sąlygų (prieš tai įspėjus). Jei organizatoriams jau buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, ar jei susirinkimai jau buvo nutraukti, materialinės žalos atlyginimo užtikrinimui gali būti pareikalauta užstato: 10-50 tūkstančių litų arba neleidžiama organizuoti. Policija, vykdydama priežiūra, gali tikrinti dalyvius. Pažeidėjai gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

T12. Nevalstybinės organizacijos (NO)

Jų teisinė padėtis. Konstitucijos 35 straipsnis: teisiniai nevyriausybinių organizacijų organizavimo ir veiklos pagrindai. Administracinės teisės normos detaliau reglamentuoja šių organizacijų ir valdymo institucijų tarpusavio santykius.
NO – savanoriškos organizacijos, kuriasi piliečių iniciatyva, siekdamos skatinti savo narių veiklą. Jų įvairovę lemia tikslai ir uždaviniai. Valstybėje vyriausybė privalo atsižvelgti į socialinių grupuočių, turinčių svarbią įtaką valstybės formavimui, interesus. NO:Politinės – kurios siekia dalyvauti valdžios rinkimuose ir valstybės veikloje:Politinės partijosPolitinės organizacijosNepolitinėsSusietos su ūkine veikla
Negamybinės sferos organizacijos (jaunimo, religijos, sporto, kultūros, švietimo, mokslo, sveikatos, labdaros, socialinės globos, profesinės meno ir kitos).Politinės partijos turi fiksuotą narių skaičių. Turi savo įstatus, centrinius ir vietinius valdymo organus, organizuoja susirinkimus, turi materialinę bazę. Politinės partijos ir organizacijos (PPO) bei visuomeninės organizacijos (VO) steigiasi ir veikia įstatymų pagrindais. Yra: PPO įstatymas, VO įstatymas, Profsąjungų įstatymas, religinių bendruomenių įstatymas.NO steigimo ir veiklos pagrindai. Tvarką nustato specialūs įstatymai. NO turi įsiregistruoti Teisingumo ministerijoj. Ji gali ir sustabdyti šių organizacijų veiklą. Yra šių NO administracinis teisinis statutas.

13 tema
Valstybinio valdymo formos ir metodai

13-1Valstybinio valdybo formų sąvoka ir rūšys

Valstybinio valdymo formos ( toliau VVF):
Sąvoka-tam tikri vienarūšiai , giminingi valstybinių valdymo organų veiksmai.

Tai veiklos būdai , kurie turi specifines formas ( pvz. valstybinio valdymo organų aktų priėmimas, posėdžiai, pagrindinės VVF nustatytos įstatymais ir kt. aktais)
FORMOS:Aktų priėmimasaktai nustatantys teisės normas;aktai taikantys teisės normas;Faktų registravimas( pvz. santuoka, mirtis- teisinis veiksmas, išduodant dokumentą, įregistruojama spec. knygose).Administracijos jurisdikcijos vykdymas
( Administracinių bylų nagrinėjimas)
4.Kontrolė( kontrolė yra ir valdymo funkcija ir forma).
5. Priežiūra( vykdo spec organai- polisija, vyriausybės atstovas savivaldybių atžvilgiu- “ Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas”).
6. Posėdžiai( tai organizacinio pobūdžio veiklos forma. Kai kurie privalomi pagal įstatymą- tačiau neįeina visokie susirinkimai ir vadinamos “ penkiaminutės”)
7. Statistikos ir apskaitos tvarkymas( numato įstatymas, yra spec. organai ir etatai- pvz. buhalterija)
8. Raštvedybos tvarkymas
9. Kt. Materialinio techninio pobūdžio operacijos( informacijos, t.t. žinių rinkimas, kaupimas , apdorojimas)( Ir tradicinis) Darbo patyrimo skleidimas

13-2.Valstybinio valdymo metodų sąvoka ir rūšys

Valdymo metodas- tai poveikio priemonė, skirta subjektui efektyviausiu būdu paveikti jo sąmonę, valią, elgesį, kad būtų sėkmingai vykdomi valdymo uždaviniai ir funkcijos.
Metodų rūšys:
1. Įtikinimas Spauda, idealogija, TV, paskaitos, auklėjamasis darbas, įstatymų aiškinimas. (t.y. įvairios auklėjamosios- skatinamosios priemonės nukreiptos į žmogaus sąmonę, elgesį)
2. Prievarta Taikoma nepaklūstantiems įstatymams, pažeidžiantiems teisės normas
3. Ekonominiai Naudojamos tokios ekonominės kategorijos : konkurencija, ūkiskaita, pelnas, kaina, kreditas, ekonominės sankcijos, delspinigiai

14 tema
Valstybinio valdymo aktai

14-1.Valstybinio valdymo akto sąvoka ir juridinė reikšmė

Sąvoka:
Valstybinio valdymo aktas ( VVA) – tai teisinių aktų rūšis, kuriuos priima valstybinio valdymo institucijos ir jų pareigūnai.( arba, VVA- tai teisinių institucijų pareigūnų dokumentiškai įforminti sprendimai.)Juridinė reikšmė:a)VVA ( valstybiniai valdymo aktai) priimami valstybės organų ar savivaldybės institucijų vardu, išreiškiama jų valia. Tai valiai turi paklusti valdymo subjektai. Dėl VVA atsiranda teisiniai padariniai – pasekmės. b) VVA gali būti juridinis faktas- yra pagrindas atsirasti ar nutrūkti administraciniams teisiniams santykiams.VVA gali būti kitų valdymo aktų pagrindas ( įsakymų ir pan.).VVA gali būti civilinio teisinio sandorio sudarymo ir galiojimo sąlyga.VVA gali būti pagrindas kitiems santykiams atsirasti, reguliuojamims kitų šakų ( neadministraciniams)- darbo, žemės ir kt.VVA Bruožai:Tai teisiniai valstybinių valdymo organų veiksmai.Tai poįstatyminiai aktai( atsiranda remiantis įstatymais , juos vykdant)
Tai valdingo , vienašališko pobūdžio teisiniai sprendimai. Juos priima kompetetingas subjektas, remiantis valdžios ir pavaldumo principu.Tai juridiniai valdymo institucijų sprendimai – jie privalomi adresatamsTai teisiniai aktai , sukeliantys teisines pasekmes.
1. VVA igyvendinimas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.VVA ( formos)gali būti:
1.Rašytiniai ( privaloma ši forma , kai ji besąlygiškai numatyta įstatymu ar kitu teisės aktu)Žodiniai( operatyvinėje kai kurių organų ir pareigūnų veikloje).

14-2. Valstybinių valdymo aktų ir kitų teisinių aktų ir dokumentų ( teismo, prokuratūros, notariato aktų, civilinių sandorių, tarnybinių ir asmens dokumentų skirtingumas.

Valstybinio valdymo aktų skirtumas nuo kt. :Nuo įstatymųĮstatymai turi aukščiausią juridinę galią ir yra kitų aktų pagrindas.Valstybiniai valdymo aktai galioja tada , kai neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams.Be to įstatymai patys sąlygoja VVA turinį ir juridinę galią.Nuo teismo aktųTeismo aktai – teisės taikymo aktai, priimti pagal BK, BPK, CK, CPK ir t.t.
Teismo procesiniai aktai elgesio taisyklių nenusako, o VVA- Įtvirtina elgesio taisykles., teisės normas.(Teismo pirmininko aktai yra ne teismo procesiniai , o administraciniai VVA.)
• Nuo prokurorų aktųProkurarų aktai – procesiniai, jais nenustatomos elgesio taisyklės, jie leidžiami remiantis įstatymais.VVA- gali būti leidžiami aukštesnių institucijų nurodymu- nėra savarankiškumo.
• Nuo civilinės teisinės sutartiesSutartis – sandoris , susitarimas tarp šalių.VVA- vienašališkas aktas, neraikalauja kitos pusės sutikimo.
• Nuo asmens dokumentoDokumentas patvirtina tam tikro subjekto tapatybę.Valdymo aktas nustato elgesio taisykles, normas.
• Nuo tarnybinio dokumentoTarnybiniai dokumentai įtvirtina tam tikrus faktus, juose teisės normų nėra.
• Nuo visuomeninių organizacijų aktųVisuomeninių organizacijų aktai – ne teisiniai, privalomi tik tos organizacijos nariams.
Valdymo aktai privalomi visiems subjektams.

14-3. Valstybinio valdymo aktų rūšys

Valstybinio valdymo aktai klasifikuojami pagal įvairius kriterijus:

1. Pagal valdymo rūšis 1.Valstybinio valdymo institucijų ir pareigūnų
2. Vietos savivaldos ―

2. Pagal juridines savybes 1. Norminiai ( turinį sudaro taisyklės priimtos ilgesniam laikui)
2. Individualūs (individualiems subjektams trumpalaikiam taikymui- teisės normos nenustatomos.( pvz. išleisti atostogų.)

3.Pagal galiojimą erdvėje 1. Visoje LR teritorijoje
2. Apskrities teritorijoje
3. Savivaldybės ―

( Jei priima vyriausybė, galioja visoje teritorijoje, jei ministerija- tam tikroje šakoje).
4. Pagal aktus priimančių organų kompetenciją 1. Bendros kompetencijos
2. Šakiniai
5. Vyriausybės 1. Ministrų
2. Premjero
3. Savivaldybių valdybos(tarybos)
4. Mero
5. Administratoriaus įsakymai ir pan.Pagal priimančius aktus organus

14-4. Valstybinio valdymo aktams (VVA) keliami reikalavimai ir jų nesilaikymo padariniai

Teisėtumas -svarbiausias principas.
Teisėtumas:
1. Bendri teisėtumo reikalavimai 1.VVA( Valstybinio valdymo aktas) turi būti priimtas kompetetingo organo ar pareigūno suteiktų įgaliojimų ribose.
3. VVA t.b. priimtas valstybės ir piliečių interesais.
(nevaržyti piliečių teisių, nepažeisti įstatymų).
3.VVA t.b. tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas įstatymo, nutarimo ir pan.
4. VVA t.b. priimtas įstatymo nustatyta tvarka, procedūra.
5. VVA t.b. priimtas įstatymo numatytos formos.
2. Specialūs teisėtumo reikalavimai 1. Kai kurie VVA t.b. priimti tik tam tikram laikui (pvz. terminai nuobaudoms nebegalios)
2. VVA g.b. priimtas tik esant aukštesnio organo sutikimui(pvz. parduodant turtą)
3. VVA kai kada priimami suderinus su kt. organais (apskrities parengtas aktas vyriausybei suderinamas su ministru)
4. VVA g.b. tvirtinami aukštesnio organo (ministerijos nuostatus tvirtina vyriausybė)
5. VVA g.b. priimti atžvilgiu asmenų, sulaukusių nustatyto amžiaus (adm.atsakomybė nuo 16 m.)
6. VVA g.b. priimti remiantis kitais Valstybiniais aktais – (ministro įsakymu)
7.
3. Juridinės technikos reikalavimai 1995 05 02 “LR įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas”
(žiūr. į trumpą įstatymo sąvadą klausimo pabaigoje)
T.b. priėmimo data, Nr., pavadinimas, įsigaliojimo data, taisyklinga kalba ir t.t.

Reikalavimų nesilaikymo padariniai:
Jei aktas prieštarauja Konstitucijai, ar įstatymams- jis yra niekinis, negali būti taikomas.
Jei dalinai neatitinka įstatymų- jis ginčytinas ar defektinis, vykdomas tiek, kiek yra teisėtas.( o Nekrošius sakė , kad nebūna dalinai nėščia- arba įstatymas veikia, arba ne.)

Įstatymai, Seimo nutarimai, Prezidento dekretai turi: • Straipsnius
• Jų dalis
• Punktus
Kitų valdymo institucijųVVA sudaro: • Punktai
• Pastraipos
• Punktų papunkčiai ( punktai -arabiškais skaičiais, pastraipos nenumeruojamos, papunkčiai- arabiškais)
Didelės apimties aktai

• Skyriai
• Skirsniai (žymimi romėniškais skaičiais iš eilės)

Akto forma-:1. institucijos , įgaliotos jį priimti pavadinimas
2.teisės akto rūšies pavadinimas
3.teisės akto pavadinimas
4.priėmimo data, numeris, vieta
5.tekstas
teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
Nutarimas- aprašomoji ir sprendžiamoji dalys.1- konstatuojama padėtis, antrojoje- pareikalaujama įsipareigoti ir pan.)

14-5. Valstybinio valdymo aktų rengimo, svarstymo, priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka

Tvarka:
1. Nustatyta įstatymu 1995 05 02 “LR įstatymų ir kitų
2. norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas”.
3. Vyriausybės reglamentas:1994 08 11
4. Teisingumo ministro įsakymas “dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų”(duoti aktų pavyzdžiai).
T.p.ministerijų, savivaldybių ir k.t. institucijų reglamentuose.
( Vyriausybės nutarimų projektai, įstatymų projektai parengiami įstatymo ir reglamento nustatyta tvarka).
Aktų rengimo stadijos:
1. Akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas.
2. Akto rengėjo nustatymas.(komisijos, darbo grupės).
3. Akto teksto parengimas
4. Akto derinimas ar aprobavimas( tekstas t.b. suderintas su institucijonis , pareigūnais- tai nustato įstatymai ir kt. aktai, nes jie vieni siejasi su kitais ir kad nepadarytų žalos reikia suderinti /pvz. su aplinkos apsauga, higienistatis, gaisrine ir pan.)-( 1995 05 02 “ LR įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas”)
5. Pateikimas svarstymui.( Aktas gali būti priimamas kolegialiai ar vienasmeniškai. kartais gali būti pridėtas aiškinamasis raštas)
6. Priėmimas ( Vyriausybėje- narių balsų dauguma.)
7. Paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka( Nustato įstatymas “ Dėl LR įstatymų ir kt. teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. 1993 04 04 ( Norminio pobūdžio aktai įsigalioja kitą dieną, paskelbus VŽ.(Vyriausybės ir ministerijų).Savivaldybių- vietinėje spaudoje, įsigalioja kitą dieną, jei nenurodyta kita data.

VVA pakeitimo , panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais tvarka:
Nustato įstatymai:
1. Panaikinti, keisti gali , kas išleido.
2. Vyriausybės aktą gali pripažinti negaliojančiu Konstitucinis teismas.
3. Aukštesnysis organas gali panaikinti žemesniojo aktą.
4. Apskrities viršininkas turi teisę sustabdyti apskrities įmonuų- oprganizacijų aktus.
5. Savivaldybių taryba gali naikinti valdybos nutarimus, Mero potvarkius, savivaldybių pareigūnų įsakymus, jeigu jie prieštarauja įstatymams, teisės aktams
6. Teismas, įstatymo numatytais atvejais gali pripažinti negaliojančiu VVA.( galės įstaigti administraciniai teismai ir bendros kompetencijos teismas.

(Atkreipti dėmesį į naują”LR Administracinių bylų teisenos įstatymą” 1999 sausio 14 .)

15 tema. Administracinė teisinė prievarta

15-1. Administracinės teisinės prievartos esmė ir jos ypatumai

Esmė:
Administracinė teisinė prievarta (ATP)- savarankiška prievartos rūšis ( šalia baudžiamosios, drausminės.)
ATP( administracinę teisinę prievartą) sudaro tam tikrų poveikio priemonių, nustatytų įstatymais sistema.
Administracinėmis teisinėmis priemonėmis siekiama sustiprinti ir saugoti teisės reguliuojamus visuomeninius santykius, nustatytą tvarką, drausminti teisės pažeidėjus,traukti atsakomybėn už pažeidimus.
ATP ( administracinė teisinė prievarta) – pagalbinė priemonė , naudojama, kai nepakanka įtikinimo metodo.
Taikant ATP-ą , subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. ATP užtikrina valstybės saugumą, piliečių interesus, priemonė kovoti su nusikalstamumu.

ATP ypatumai:

1. ATP- savarankiška prievartos rūšis ( ją sudaro įstatymais nustatytų poveikio
2. priemonių sistema).
3. ATP priemonių taikymo tvarka ir subjektai, kurie turi teisę taikyti prievartą apibrėžti įstatymais.
4. ATP būdinga, kad ji naudojama tada, kai reikia nutraukti pažeidimą, nubausti pažeidėją, ir tuomet, kai pažeidimo nėra, tačiau ATP siekiama iš anksto užbėgti teisės pažeidimams atsirasti- pašalinti sąlygas, aplinkybes, kuriomis teisės pažeidimai gali atsirasti.( Tai daroma visuomenės interesais, užtikrinant saugumą, viešąją tvarką. (Pvz. pranešimas apie padėtą sprogmenį- Valinskas Unabomberis praneša ,kad sprogs Šarūno viešbutis- žmonės evakuojami, siekiant išvengti galimų pasekmių.)
5. ATP taiko spec. organai ir pareigūnai.(Policija, inspekcijos.)
6. ATP taiko subjektams ne tarnybinio pavaldumo tvarka.( Tarnyboje taiko ne pažeidėjo viršininkas, o spec. tarnybos. o pavaldumo tvarka būtų- drausminės nuobaudos).
7. ATP taikymas- operatyvaus pobūdžio.( Taikoma tuoj pat padarius pažeidimą, dažnai ir pažeidimo vietoje

15-2 Administracinių Teisinių Prievartos Priemonių rūšys(prevencinės, kardomosios, atsakomybės priemonės

Pagal AT prievartos taikymo tiesioginę paskirtį , ir taikymo pagrindus visos ATP prievartos priemonės skirstomos į grupes.
ATP priemonių GRUPĖS:
1. Administracinės prevencinės priemonės ( įspėjamosios)
2. Administracinės kardomosios priemonės.
3. Administracinės nuobaudos( administracinės atsakomybės priemonė)
4. (Atstatomosios priemonės- atstatoma pažeista teisinė padėtis- atlyginama žala).
1. Administracinės prevencinės (APP)- – jos taikomos kai teisės pažeidimas dar nspadarytas, bet siekiama užkirsti kelią. Kita ypatybė- jos naudojamos ypatingomis aplinkybėmis- stichinės nelaimės, gaisrai, epidemijos. Taip pat yra toks įstatymas- “ Kovos su organizoutu nusikalstatmumu užkardymo įstatymas”- numato eilę administracinių priemonių asmenims, kurie potencialūs nusikaltėliai.
Administracinės prevencinės priemonės ( APP) yra 2 rūšių:
a) naudojant kovoje su teisės pažeidimais
b) kovojant su kito pobūdžio negatyviais reiškiniais
( Pvz. a) atveju policija paima automobilį persekioti nusikaltėlį, o b) atveju nuvežti sužeistą į ligoninę.)
2. Kardomosios priemonės ( AKP)
Tai tokios poveikio priemonės, kurios naudojamos , kai daromas ar padarytas pažeidimas. Jų paskirtis:
• prievarta nutraukti pažeidimą, jo aplinkybes.
• išaiškinti teisės pažeidimą, jo aplinkybes, pažeidėją.
• patraukti pažeidėją atsakomybei.

Administracinės kardomosios priemonės ( AKP) yra 2 rūšių:
a) procesinės
(procesinės naudojamos traukiant pažeidėją administracinės atsakomybėn- asmens pristatymas, asmens sulaikymas, atvesdinimas, apžiūra, daiktų ir dokumentų tikrinimas, paėmimas, savavališkos statybos nutraukimas- tai nurodyta ATPK.
b) specialios
( jas numato kiti įstatymai- pvz. “Policijos įstatymas”. Tai fizinio poveikio priemonės- išvesdinti, panaudoti spec priemones(pvz. bananas, antrankiai.)

3.Administracinės nuobaudoos
Siekiama kaltąjį pataisyti.Taikomos pagal pažeidimo laipsnį- tai įspėjimas, bauda, atlygintinas daikto paėmimas, konfiskavimas, suteiktos spec. teisės atėmimas( vairuoti, medžioti), pataisos darbai, administracinis areštas, nušalinimas nuo darbo.

16 tema. Administracinė atsakomybė

16-1Administracinės atsakomybės sąvoka,. jos ypatumai

Administracinės atsakomybės SĄVOKA:
Administracinė atsakomybė- administracinių nuobaudų pažeidėjui taikymas  siaurąją prasme. Tai yra teisinis santykis tarp valstybės ir įgalioto organo, pareigūno ir teisės pažeidėjo.( Valstybė smerkia pažeidimą, reikalauja atsakomybės , taikydama nuobaudas.Pažeidėjas atsako valstybei , institucijoms, atlikdamas nuobaudą, ir tuo patiria neigiamų pasekmių- netenka laisvės, teisių, kitų vertybių) )tai plačiąja prasme suprantama administracinė atsakomybė.

Administracinė ir teisinė atsakomybė ( skirtingos sąvokos):
Teisinė atsakomybė (TA)- siejasi su valstybine prievarta.
Teisinės atsakomybės (TA) požymiai:
• TA- priemonė kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtvarką.
• Teisinės atsakomybės pagrindas- teisės pažeidimas.
• TA subjektas – pažeidimą padaręs fizinis asmuo ar juridinis asmuo.
• Naudojamas teisinių sankcijų taikymas,- teisės pažeidėjas , atlikdamas nuobaudas, patiria moralinius, materialinius padarinius.
Teisinė atsakomybė- tai teisės pažeidėjui daromas poveikis įstatymų sankcijų taikymu.
/Skiriasi Administracinė ir Teisinė atsakomybė:

TA atsiranda kai asmuo jau pripažintas kaltu ir jam skiriama nuobauda.
AA atsiranda nuo tada, kai padarytas teisės pažeidimas , o nuobaudos skyrimas jau procesinė procedūra./
Kai kurie Teisinės atsakomybės požymiai būdingi ir administracinei atsakomybei, bet yra ir tik ADMINISTRACINEI ATSAKOMYBEI (AA) būdingų požymių (ypatumų):
1. AA pagrindas- administracinis teisės pažeidimas.
2. Subjektas- fizinis asmuo, kuris darydamas teisės pažeidimą turėjo 16 metų ir buvo pakaltinamas.
3. Kalti asmenys- administracinėn atsakomybėn traukiami ne tarnybine tvarka ( tai ne drausminė atsakomybė).
4. Asmeniui skiriama administracinė nuobauda.
5. Administracinės nuobaudos taikomos įstatymų nustatyta procesine tvarka.
6. Administracinei nuobaudai būdingas operatyvumas.
7. AA poveikio priemonės svarbios kovojant ne tik su administraciniais pažeidimais , bet ir su nusikaltimais.

16-2 Administracinės atsakomybės principai

Administracinės atsakomybės principai – nuostatos , įdėjos – teisinės , moralinės, socialinės, kuriomis grindžiama , taikoma, formuluojama administracinė atsakomybė.
PRINCIPAI:
1. Atsakomybė tik už elgesį , bet ne už mintis.
2. Atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą, ir esant kaltu
( turi būti pakaltinamas ).Atsakomybė už elgesį , o ne už mintis.
3. Teisingumo principas.
(traukiant administracinėn atsakomybės turi būti laikomasi visų procesinių reikalavimų).
4. Atsakomybės teisingumo principas.
Turi laikytis tie kurie taiko, ir tie , kurie leidžia įstatymus. Nuobaudos turi būti prasmingos, realios, už pažeidimą 1 pagrindinė nuobauda, atsižvelgti reikia į švelninančias ir sunkinančias aplinkybes.
5. Atsakomybės tikslingumas.
Jei administracinės atsakomybės tikslas pasiektas kitomis priemonėmis ,- AA gali būti netaikoma, prieš laiką gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės.
6. Administracinės atsakomybės neišvengiamumas.
7. Administracinės atsakomybės viešumo principas.
AA taikoma viešai , taip pat teismuose ,- tai daro poveikį.

16-3 Administracinės atsakomybės ir kitų teisės atsakomybės rūšių ( baudžiamosios, civilinės) skirtingumas

1.Skiriasi nuo Baudžiamosios atsakomybės:
a)Taikymo pagrindu. Administracinės teisės atsakomybės taikymo pagrindas- administracinės teisės pažeidimas ( nustato įstatymai ir t.t. atvejais vietos savivaldybių tarybos –valdybos.Baudžiamosios atsakomybės taiktymo pagr. – nusikaltimas ( požymiai numatyti įstatymų- BK).
b)Nuobaudos.Administracines nuobaudas skiria įvairūs valstybinio valdymo organai- pareigūnai ir t.p. teismas- teisėjas.kriminalines bausmes skiria tik teismas.
c) Poveikio priemonės. Abiejų poveikio priemonių tikslas bendras- perauklėti. administracinės poveikio priemonės daug švelnesnės.
d) Taikymas. Administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administracinės teisės normų.Baudžiamoji- pagal baudžiamojo proceso normas.

2. Skiriasi nuo drausminės atsakomybės:
a)Taikymo pagrindu. Drausminėn atsakomybėn traukiami asmenys už drausminius , o ne už administracinius teisės pažeidimus.skirtumas nustatomas pagal tai , kas yra pažeidimo objektas .
b)Skiriasi pažeidimo objektas. (Drausminio nusižengimo objektas- darbo, tarnybiniai santykiai. Administracinio nusižengimo objektas- teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai , paprastai valstybinio valdymo sferoje.)
c) skiriasi subjektas. Administracinės teisės subjektas- bet koks fizinis, pakaltinamas , 16 m. asmuo, o drausminės atsakomybės- tam tikro kolektyvo narys.
d) taikymo subjektas.Administracinę atsakomybę kaltiems taiko spec. valdymo organai – pareigūnai, teisėjas, o drausminę- T.t. organai , kuriems tie nusikaltę asmenys tarnybiškai pavaldūs.
e) Taikymo priemonės ir procesinė tvarka.skiriasi terminai, atsirandantys teisiniai padariniai.
3. Skiriasi nuo civilinės atsakomybės:
a)Taikymo pagrindas.Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas- administracinės teisės pažeidimas, o Civilinės teisės taikymo pagrindas- Civilinės teisės deliktas.
e) Pažeidimo objektas. Civilinės teisės pažeidimo objektas – yra teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai., ginami administracine ir teismine tvarka. Civilinės teisės pažeidimo objektas- turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, ginami teismine tvarka, pateikus ieškinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.
f) Subjektas. Administracinės teisės subjektas g.b. tik fizinis asmuo.Civilinės teisės atsakomybės subjektu g.b. fizinis ir juridinis asmuo.
g) Teisiniai padariniai. Civilinės atsakomybės pobūdis paprastai turtinis, o administracinės- gali būti ir moralinio pobūdžio.
h) Skiriasi taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.

16-4 Administracinės teisės pažeidimo sąvoka, juridinė sudėtis analizė ( pažeidimo objektas, subjektas, objektyvusis ir subjektyvusis aspektai)

Sąvoka
– (ATPK 6 str,) Administracinės teisės pažeidimas-priešingas teisei , kaltas veiksmas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į piliečių teises ir laisves, viešąją tvarką ir t.t. už kuriuos įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Tai yra visuomenei pavojingas veikimas ar neveikimas.

Administracinės teisės pažeidimo struktūra. Administracinės teisės pažeidimo elementai :
1. Pažeidimo objektas
2.Pažeidimo objektyvinė pusė
3.Pažeidimo subjektas
4.Pažeidimo subjektyvinė pusė

1. Administracinės teisės pažeidimo objektas
– tie visuomeniniai santykiai , kuriuos reguliuoja teisės normos (visų šakų) ir saugo administracinės nuobaudos.
Pvz. Rinkimų teisė- reguliuoja Konstitucinė teisė, o už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
Tai bendrasis objektas, o yra ir rūšinis objektas , pagal atskiras rūšis.

2. PAŽEIDIMO OBJEKTYVINĖ PUSĖ (POP)
Objektyviniai požymiai – yra veiklos išorinė pasireiškimo forma.
Ji parodo ,kaip padaromas Administracinis teisės pažeidimas.( 107 str. “ žemės savininkui. nesiėmus kovos su piktžolėmis.” Pažeidimo objektyvinė pusė gali būti apibrėžta ir labai konkrečiai ir sąlyginai.
POP elementai:
1.Žala
2.Tiesioginis ryšys tarp veiklos ir pasekmių
3. Vieta
4. Laikas
5. Aplinkybės
6. Veikos padarymo būdas ir kt.

3. SUBJEKTAS
Asmuo , padaręs administracinį teisinį pažeidimą.Administracinio teisinio pažeidimo subjektas- tik fizinis asmuo.Jam turi būti:
a) 16 metų
b) t.b. pakaltinamas
Pakaltinamas- tai reiškia , kad galėjo suvokti savo veiksmų pasekmes, kaip pavojingas visuomenei.
Pažeidėjai gali būti asmenys:
• piliečiai, pareigūnai,
• asmenys be pilietybės,
• užsieniečiai
Eiliniams pilliečiams taikomos švelnesnė bausmė, nei pareigūnams.14 str. numato pareigūnų , kaip spec. subjektų atsakomybę,- jie atsako įstatymų numatytais atvejais, atsako numatytais atvejais ir už tarnybiškai pavaldžius šiam pareigūnui asmenis ( pvz. restorano vadovas atsako už virėjus, nes turi užtikrinti tvarką imonėje)
SUBJEKTAI g.b. ir įtėviai, tėvai, globėjai,kurie atsako už vaikus iki 16 metų.
Admin. teisė numato atvejus, kai asmenys gali būti traukiami ne administracinėn, o drausminėn atsakomybės:- 15 str. už administracinius pažeidimus kariškiai atsako pagal drausmės statutus, o kai kada bendrais pagrindais.
adm. atsakomybėn netraukiami diplomatai.
PROJEKTAS kodekso,- numatyta atsakomybė ne tik fiziniams asmenims , bet ir juridiniams asmenims.
Adm. TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS – tai tas , kas padaro pažeidimą, o administracinės TEISĖS PAŽEIDIMO ATSAKOMYBĖS SUBJEKTAS- G.B. tas pats, ir kitas asmuopvz. diplomatas ir kariškis –pažeidimo subjektu yra, o atsakomybės – ne. Tėvai- atsakomybės subjektu yra, o pažeidimo subjektas – jų vaikai.

4.Pažeidimo subjektyvinė pusė;
Bet koks žmogaus poelgis- sąmoningas ir valinis aktas.Žmogus turi kontroliuoti savo poelgius ir jų padarinius. Žmogaus psichinė veikla , susijusi su administracinės teisės pažeidimais ir yra administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė- tai yra vidinis elementas , susijęs su žmogaus psichika ir valia.
Pažeidimo subjektyvinės pusės elementai:
1. Kaltė
2. Motyvas
3. Tikslas
1
Kaltė- TYČIA arba NEATSARGUMAS.
Tyčia- kai asmuo siekia tam tikrų padarinių ir deda pastangas jiems pasiekti.
Neatsargumas-kaltės forma, kai asmuo neturi tikslo padaryti pažeidimą, bet darydamas veiksmus, lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta žalingų padarinių , ar nenumatė jų, nors turėjo ir galėjo tas pasekmes numatyti.
2
Motyvas- kaltės forma- ko siekė? ( pvz. pavogti, praturtėti, iš keršto. pavydo)
Įstatymas numato aplinkybes, kurioms esant, veika nelaikoma teisės pažeidimais:
• Būtinoji gintis
• Būtinas reikalingumas.
Būtinoji gintis- ginti save, kitus , turtą,- tokiomis priemonėmis, kurios leidžiamos tomis aplinkybėmis.
Būtinas reikalingumas- siekiamt pašalinti pavojų, jei šis pavojus negali būti pašalintas kitokiomis priemonėmis ir jų žala padaryta mažesnė, nei galėjo būti.

16-5 administracinių nuobaudų ( atsakomybės priemonių) esmė ir rūšys. Pagrindinės ir papildomos nuobaudos.

Administracinės nuobaudos/ ATPK-21-29 str.

Nuobaudos:
• pagrindinės
• papildomos
Pagrindinė-1. Papildomos g.b. kelios ( spec teisių atėmimas)

Nuobaudų rūšys:
1. Įspėjimas (švelniausia nuobauda, tuomet, kai atitinkamas organas priima raštišką nutarimą priimti nuobaudą – įspėjimą.
2. Bauda- ( dažniausiai taikomos nuobaudos- piliečiams nuo 10-1000 Lt. Pareigūnams- nuo 20-2000 Lt.Kai kada gali būti didesnės.)
3. Atlygintinas daikto paėmimas-( daiktas realizuojamas, atskaitomos realizavimo išlaidos, likutis grąžinamas.)
4. Konfiskavimas
5. Spec teisės atemimas
6. Pataisos darbai
7. Administracinis areštas ( iki 360parų. Netaiko moterims, auginančioms vaikus iki 12 m., nepilnamečiams, invalidams.)
8. Nušalinimas nuo darbo, pareigų ( tai daro teismas)
Yra lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Kodeksas

16-6 Organai , nustatantys Administracinės teisės pažeidimus

1. Administracinės teisės pažeidimus nustato ( ne taiko) Įstatymų leidėjas (Seimas), priimdamas įstatymus
2. Ribotais atvejais leidžiama nustatyti Savivaldybių Taryboms ir Valdyboms.
3. ( ATPK – 5 str. . gali nustatyti kovos su gaivalinėmis nelaimėmis atvejais, epidemijomis – nustato 2 rūšių nuobaudas:
• įspėjimą
• baudą.

16-7. Organai( pareigūnai), skiriantys administracines nuobaudas teisės pažeidėjams.

Administracinės teisės pažeidimus nagrinėja daug pareigūnų .( nes pažeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse).
Skiriami pareigūnai , kurie turi tam tikrų spec. žinių ir yra kompetetingi.Dažniausiai – tai įvairios valstybinės inspekcijos, administracinės priežiūros ir kt. ( pvz. transporto eismo taisyklių pažeidimus nagrinėja policija, priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimus – prišgaisrinės apsaugos inspekcija)
Būdinga , kad atsižvelgiant į tai, kuriose šakose padarytas nusižengimas- yra nustatyta bylų nagrinėjimo žynybinė priklausomybė. Yra įgaliotas t.t. pareigūnas, tos žynybos, kuriai pagal pobūdį priklauso tirti administracinį nusižengimą. (Pvz. , kai pažeidimai padaryti miško žemėje, bylas nagrinėja- inspektoriai, apsaugos inžinieriai, girininkai ir t.t. – t.y. įgalioti pareigūnai pagal kompetenciją.
Administracinės komisijos- kolegialūs organai nagrinėti administracines pažeidimų bylas.
Apibendrinimas: Miestų, rajonų apylinkių teismai ( teisėjai)( žiūr. Adninistracinių bylų teisenos įstatymą”), policija, valstybinės inspekcijos ir kiti įgalioti organai ( pareigūnai)nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas.

ATPK:111 skyrius “Organai (pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.
216 str. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja:
1. administracinės komisijos
2. savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai
3. rajonų (miestų apylinkių teismai)- apylinkių teismų teisėjai
4. policija, valstybinės inspekcijos ir kt. Lietuvos Respulikos įstatymų įgalioti organai.
toliau išdėstyti straipsniai pagal žynybiškumą:
Jūrų transporto organai ( jų vardu nagrinėti bylas ir skirti nuobaudas turi teisę uosto kapitonas, jo pavaduotojas.
Vidaus vandenų transporto, Oro transporto organai, Lietuvos Respublikos muitinė ir t.t.

16-8 Administracinių nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės: nuobaudų skyrimas padarius kelis administracinius teisės pažeidimus; Nuobaudų skyrimo senaties terminai; Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės- nuobaudos turi būti skiriamos teisėtai ir teisingai., laikantis įstatymų numatytų bendrųjų reikalavimų
(ATPK 30 str.sako , kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžiangiant norminio akto už esamą padarytą pažeidimą ribų, laikantis kodekso ir įstatymų.)
Lengvinančios aplinkybės- (ATPK – 31 str.)
• kaltininkas nuoširdžiai gailisi
• kaltininkas užkirto kelią žalingiems teisės pažeidimo padariniams, savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą
• pažeidimas padarytas labai susijaudinus, dėl susiklosčiusių sunkių asmeninių ar šeimyninių aplinkybių
• teisės pažeidimą padarė nepilnametis
• teisės pažeidimą padarė nėščia moteris, arba moteris, turinti vaikų iki 3 metų.
( ATPK 31 str. sako , kad gali būti numatyta ir kitokių lengvinančių aplinkybių- tai gali pripažinti organas- pareigūnas, sprendžiantis administracinio teisės pažeidimo bylą).
Sunkinančios aplinkybės:
• tęsiamas priešingas teisei elgesys, nepaisant įgaliotų asmenų reikalavimo jį nutraukti
• pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda
• administracinės teisės pažeidimą padarė asmuo , kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą
• įtrauktas į pažeidimą nepilnametis
• teisės pažeidimą padarė grupė asmenų
• teisės pažeidimas padarytas gaivalinės nelaimės sąlygomis arba kitomis nepaprastomis aplinkybėmis
• teisės pažeidimą padarė neblaivus asmuo

Nuobaudų skyrimas padarius kelis administracinės teisės pažeidimus:
ATPK 33 str. Jame sakoma, jeigu vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinės teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinės teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pts organas (pareigūnas), galutinai asmeniui nuobauda skiriama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimą. Tokiu atveju, prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų.
Administracinių nuobaudų skyrimo terminai:
Ypatumas: Administracinės nuobaudos yra efektyvesnės, kai skiriamos kaltiems asmenims, padarius teisės pažeidimus.
Pakeitimai terminų↓

“Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas”.
1999m. vasario 2 d. Nr. VII- 1041

35 staripsnis
Administracinės nuobaudos skyrimo terminai: “ Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui,- per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus taip pat už 85, 185 2, 193 2, 193 3, 209, 209 1, 209 2, 209 3, 209 4, 210, 214 11 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau , kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
atsisakius kelti baudžiamąlą bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukti priėmimo dienos.
Jeigu teisės pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių nagalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio stripsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos arba nuo termino atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos”.
——————————————————————————————————-

 Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvyliktas skirsnis- “Administracinės teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos, statistikos srityje”.
85- “ Medžioklės taisyklių pažeidimas”
185 2- “ Prekybos tabako gaminiais pažeidimas”.
193 2- “ Spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimas”.

193 3- “ Juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimas”.

209- “ Muitinės priežiūros zonos pažeidimas”.

209 1- “ Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas”.

209 2 – “ Prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas”.

209 3_ “ Prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimas”.

209 4 _ “ Laisvųjų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų ir neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pažeidimas”.

210 – “ Kontrabanda”.
214 11 – “ Specialiųjų apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo. įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos pažeidimas.”

Terminai( trumpai):

1.Nuobauda skiriama per 6 mėn. nuo pažeidimo padarymo dienos.
2.Esant trunkamam pažeidimui- per 6 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.Nuobauda už kodekso str.35 ( žiūr. pakeitimą kodekso↑)per 6 mėn., nuo pažeidimo nustatymo dienosm, jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo praėję ne daugiau kaip 1 metai.
5. Atsisakius kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukus, jei pažeidėjo veiksmuose yra administracinio pažeidimo požymių, nuobauda gali būti skiriama per 2 mėn. nuo nutarimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar nutarimo ją nutraukti , priėmimo dienos.
6. Jei pažeidėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam laikui išvykęs, gyvena užsienyje, ilgai serga ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo (35 str. I-II dalys)- nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams,. terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos ( trunkamas), ar sprendimo priėmimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dienos.
7. Jei asmuo, kuriam paskirta nuobauda , per 1 metus, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, nepadarė teisės pažeidimų, laikoma, kad jis nebaustas administracine nuobauda.
8. Gali būti skiriamos kelios nuobaudos vienoje byloje- pripažysta kaltu dėl kiekvieno teisės pažeidimo ir skiria nuobaudas galutinai ( ATPK33 str,)arba nuobaudas subendrina ir paskiria 1 griežčiausią nuobaudą, gali skirti ir papildomą.

16-9 Aplinkybės, šalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Būtinasis reikalingumas. Būtinoji gintis

Aplinkybės:
Laikas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas- ATPK 36 str. – “Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda”.
Aplinkybės , pašalonančios veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei:
1. Būtinasis reikalingumas
2. Būtinoji gintis
1. Būtinojo reikalingumo sąvoką apibrėžia ATPK 17 str.” administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veiksmas, kuris , kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinės teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.”
Taigi,- BŪTINASIS REIKALINGUMAS – tai situacija, kuriai esant padaroma žala, bet išvengiama daug didesnės žalos kokiems visuomenės ar valstybės interesams, jeigu tokiomis sąlygomis esant, grėsmė negalėjo būti pašalinta kaip nors kitaip.( Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginus su išvengtąja, tai yra būtino reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo).

Būtinoji gintis:
Teisės moksle būtinoji gintis laikoma teisėtu valstybės, visuomenės interesų, savo ar kito asmens teisių gynimu nuo paavojingo visuomenei kėsinimosi, padarant žalos besikėsinančiam asmeniui, bet neperžiangiant T.T. ribų. (baudž. teisėje)
ATPK (18 str,)būtinąją gintį apibrėžia taip:
“Administracinės teisės pažeidimu nelaikomas veikimas kuris , kad ir numatytas šiame kodekse, arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų , bet padarytas būtinosis ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laives, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtosios būtinosios ginties ribos.”
(Dažniausiai kėsinimaisi pasireiškia užpuolimu asmens, chuliganiškais veiksmais) Būtinąja gintimi gali būti atremiamas tik akivaizdus , realus kėsinimasis., kuriuo jau pradėta daryti žala teisėtiems interesams, ir kuris dar nėra pasibaigęs, toliau daroma žala.Kėsinimasis akivaizdus ir tuomet, kai nėra pradėta daryti žalos , bet jau sudaro tiesioginę grėsmę jai atsirasti.Jeigu kėsinimasis pasibaigęs, būtinoji gintis neleidžiama.Be to žala turi būti padaroma besikėsinančiam, o ne kokiems tretiems asmenims. Gynyba neturi peržengti būtinosios ginties ribų.( Būtinosios ginties ribos , t,y. prieš besikėsinantyjį naudojami tokie veiksmai ir priemonės, kurių pakanka užpuolimui atremti ir nutraukti.

16-10. Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas administracine nuobauda

Terminas:
ATPK 36 str.-“ Jeigu asmuo , kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda , per metus nuo tos dienos , kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo , laikoma , kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda”.

17 tema Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena (PROCESAS)

17-1. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos (proceso) sąvoka, uždaviniai ir pagrindiniai principai

SĄVOKA:
Teisena- tai įstatymo nustatyta procesinė pažeidimo bylų iškėlimo , nagrinėjimo,nuobaudų skyrimo, priimtų nutarimų apskundimo ir nutarimų vykdymo tvarka.
Teisena- apima daug įvairių giminingų procesų- piliečių skundų nagrinėjimą, aktų priėmimą. AT pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja įstatymas.Teisena- yra administracinio proceso savarankiška rūšis.
Procesas skaidomas į teisenas- skundų nagrinėjimo tvarka, aktų priėmimas ir t.t.

PRINCIPAI:
1. Teisėtumo;
(būtina laikytis įstatymų tiek įstatymų leidėjui , tiek vykdytojui)
2. Nekaltumo prezumpcijos;
3. Objektyviosios tiesos nustatymo;
(reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, išsiaiškinti , išnagrinėti visapusiškai, nuosekliai, ne tendencingai).
4. Teisės į gynybą;
(kiekvienas turi teisę gintis:susipažinti su bylos medžiaga, kviesti liudytojus, turėti advokatą, pateikti ir gauti nekaltumą patvirtinančius dokumentus ir pan.)
5. Lygybės prieš įstatymą;
6. Viešumo;
(nagrinėjama viešai)
7. Operatyvumo.
( nagrinėjama operatyviai)

UŽDAVINIAI:
1. Laiku , visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes;
2. Išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymą;
3. Užtikrinti nutarimo vykdymą;
4. Išsiaiškinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių atsiranda AT teisės pažeidimai;
5. Auklėti piliečius.

17-2. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos (proceso) užtikrinimo priemonės:

1. pažeidėjo pristatymas,
2. administracinis sulaikymas;
3. asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas,
4. daiktų ir dokumentų paėmimas,
5. nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas girtumui nustatyti.
Šios aukščiau išvardintos priemonės yra – kardomosios, procesinės.
1. AT pažeidimo protokolui surašyti, kai to negalima padaryti pažeidimo vietoje, pažeidėjo asmenybei nustatyti, pareigūnas turi teisę pažeidėją pristatyti į policiją, seniūniją ir t.t. Dažniausiai naudojamasi policija, . Gali dalyvauti ir kiti asmenys- miškų urėdijų, valstybinių parkų, aplinkos apsaugos inspektoriai ir t.t.Pristatytas asmuo negali būti laikomas ilgiau kaip 3 valandas- tai ne sulaikymas , o tik pristatymas.
2. Administracinis sulaikymas- tai trumpalaikis asmens laisvės apribojimas. Gali sulaikyti tik įstatymų numatyti organai ir pareigūnai:
• policija
• krašto apsaugos ministerijos, pasienio apsaugos tarnybos
• saugomo objekto vyr. pareigūnas
• laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių pareigūnai ir t.t.
Sulaikant asmenį, reikia surašyti sulaikymo protokolą. T.p. administracinės teisės pažeidimo protokolą,iškeliant pažeidėjui bylą.
Sulaikymo terminai- ne ilgiau kaip 5 val., išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kt. terminus( pvz. pasienio ruožo režimo pažeidimas- g.b. asmenys sulaikyti iki 3 parų, jeigu reikia išaiškinti asmenybę, bet būtina pranešti prokurorui, su prokuroro sankcija g.b. sulaikyti iki10 parų.)
3. Aiškinant AT pažeidimą, reikalinga atlikti patikrinimą. Tai gali padaryti policijos , VRM kompetencijos pareigūnai, pasienio apsaugos tarnybos, muitinės pareigūnai, ir kt. (Pasirodo , kad apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo , dalyvaujant 2 tos pačios lyties kviestiniams ir surašomas protokolas)
4. Radus daiktus , kurie yra pažeidimo įrankis ar objektas, pareigūnai juos paima , surašydami protokolą. Jei tai daiktiniai įrodymai, arba juios draudžiama turėti, jie prijungiami prie bylos. Prisipažinus kaltu, jie konfiskuojami, grąžinami teisėtam savininkui arba sunaikinami.
5. Kai neblaivūs, ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų asmenys pašalinami nuo vairavimo priemonės, patikrinamas girtumas, apsvaigimo laipsnis.

17-3. Asmenys, dalyvaujantys administracinio teisės pažeidimo bylos procese.

1. Asmuo , traukiamas administracinės atsakomybėn .
Tokiam asmeniui turi būti pranešama, įteikiamas raginimas atvykti.Jei namuose ar darbovietėje to asmens nesurandama, tai įteikiama suaugusiam šeimos nariui ar administracijos vadovui.
Jei pažeidėjas neatvyksta į teismą, tai byla atidedama. Jei pakartotinai neatvyksta, tai byla nagrinėjama be jo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai dalyvavimas būtinas. Pažeidėjas gali būti sulaikytas ir laikomas tol. kol byla nebus išspręsta. Įstatymas reikalauja išvardinti pažeidėjo teises, nagrinėjant bylą, kviesti liudytojus, rinkti medžiagą, įrodančią jo nekaltumą, susipažinti su byla, paklausti kitų proceso šalių, liudininkų.
2. Nukentėjusysis, tai asmuo , kuriam administraciniu pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,duoti parodymus, apskųsti nutarimą, turėti advokatą.
3. Įstatyminis atsakovas. Jei atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai, ar yra fiziškai ar psichiškai nesveiki, byloje gali dalyvauti atstovai- tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai.
4. Advokatas- turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, apskųsti nutarimą, dalyvauti byloje ( pateikiant savo tarnybinį orderį).
5. Liudytijas – gali būti juo bet kuris asmuo, kuriam žinomos kokios nors tos bylos aplinkybės. Jis privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranešti , kas jam žinoma. Už melagystę- atsakomybė ( bauda).Liudytojus kviečia pareigūnai , organai, iškėlę bylą, taip pat gali kviesti nukentėjusysis ar asmuo traukiamas atsakomybės. Turi motyvuoti, kodėl šaukia liudytiją.
6. Ekspertas- tiria AT pažeidimo bylą atitinkamas pareigūnas, o kai reikia specialių žinių, kviečia ekspertą. Ekspertas privalo atvykti laiku ir duoti objektyvią išvadą. Eksperto teisės- susipažinti su bylos medžiaga, pateikti prašymą, kad reikalinga papildoma medžiaga, pateikti klausimus nukentėjusiajam, liudytojams,asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn.
7. Vertėjas. Jis privalo atvykti laiku į nurodytą vietą, Vertėją skiria bylą nagrinėjantis organas, pareigūnas.

17-4.Įrodymai administracinių teisės pažeidimų bylose.

Įrodymai- tai bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai ar pareigūnai nustato ar yra AT pažeidimas, ar nėra, ar asmuo kaltas. Taip pat nustatomos kitos aplinkybės.
ĮRODYMAI:
1. pažeidimo protokolas
2. liudytojų parodymai
3. traukiamo atsakomybės asmens paaiškinimai
4. nukentėjusiojo paaiškinimai
5. eksperto išvada
6. daiktiniai įrodymai
Aplinkybės , darančios teiseną negalima- tai tokios aplinkybės , dėl kurių byla nekeliama. Jeigu byla negalėjo būti pradėta, bet jau pradėta, ji turi būti nutraukiama.
1. nėra AT pažeidimo įvykio ir sudėties;
2. asmeniui , padariusiam priešingą teisei veiksmą nėra 16 metų;
3. padaręs priešingą teisei veiksmą asmuo nepakaltinamas;
4. būtino reikalingumo ar ginties atveju;
5. priimamas amnestijos aktas, jei jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;
6. panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7. pasibaigia nuobaudai skirti numatyti terminai;
8. dėl to paties fakto yra jau kito organo iškelta byla ,ar jau nubaustas.

17-5. Administracinės teisenos pažeidimų bylų teisenos ( (proceso) stadijos: bylos iškėlimas, bylos nagrinėjimas, nutarimo priėmimas, nutarimo apskundimas, nutarimo vykdymas

Stadijos- tai t.t.pakopos (grupės) giminingi procesiniai veiksmai.
Stadijos:
1. Aplinkybių aiškinimas ir bylos iškėlimas
2. Bylos nagrinėjimas
3. Nutarimo byloje priėmimas ir paskelbimas
4. Nutarimo apskundimas(fakultatyvinė)
5. Nutarimo vykdymas.
1.Dėl padaryto AT pažeidimo pareigūnas privalo išaiškinti jo padarymo aplinkybes ir iškelti bylą.Pagrindinis dokumentas, fiksuojantis bylos iškėlimą-AT pažeidimo protokolas. Protokolo turinys- turi atspindėti visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Nurodoma, koks pareigūnas surašė protokolą, data, padarymo vieta, veikos juridinė kvalifikacija,- stripsnis, pažeidėjas, liudytojai (jei yra), įrašomas nukentėjusysis, pažeidėjo paaiškinimai. Pasirašo pareigūnas, nukentėjusysis, pažeidėjas, liudytojai.
Bylą iškelia teisėjas, prokuroras, tardytojas- priimdami nutarimą.

Įstatymas numato , kad dėl tam tikrų pažeidimų protokolas nesurašomas. Tuomet naudojamas supaprastintas procesas, kai pažeidėjas vietoje sumoka baudą.
2. Bylą nagrinėti gali tik kompetetingas organas ar pareigūnas, numatytas įstatyme.(Nagrinėja taip pat kolegialūs organai, arba pareigūnai vienvaldiškumo tvarka).
Bylos stadijos:
• parengiamoji- patikrina bylos duomenis, ar teisingai atliekami proceso veiksmai, praneša.
• vyksta nagrinėjimas iš esmės- paskelbiama, kas traukiamas atsakomybės, nurodoma pažeidėjo požymiai, pradedama apklausa. Jei nagrinėja kolegialus orgamnas, tai surašomas protokolas.
3. Išnagrinėjęs bylą, organas priima nutarimą ir jį įformina įstatymo numatyta tvarka. Turi būti pažymėta, kad jis gali būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nutarimą pasirašo kolegialaus organo pirmininkaujantis, o pareigūno – pareigūnas.
Nutarimų rūšys:
• skirti nuobaudą;
• nutraukti bylą;
• motyvuotai perduoti bylą kitam organui ar pareigūnui;
Jei nagrinėjant bylą, paaiškėja, kad veikla kvalifikuojama kaip kriminalinis nusikaltimas, tai byla nutraukiama ir visa medžiaga perduodama prokurorui ar teismui, kad toliau būtų iškelta baudžiamoji byla.
4. Apskųsti nutarimą gali asmenys:
• traukiamas atsakomybėn asmuo;
• nukentėjusysis;
• advokatas;
• organas, kurio pareigūnas surašė protokolą.
Skundą galima paduoti apylinkės teismui per 10 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Visų valstybinio valdymo institucijų, pareigūnų nutarimai gali būti skundžiami apylinkės teismui. Jei nepatenkina apylinkės teismo sprendimas – skundžiami apygardos teismui.( LR Administracinių bylų teisenos įstatymas).
Apylinkės teisėjo nutarimą galima skųsti apygardos teisėjui, kurio sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Paduotas skundas sustabdo nutarimo vykdymą, išskyrus administracinį areštą.Jeigu paduodamas skundas- pranešama šalims.
Teismas gali priimti tokius sprendimus:
• palikti nutarimą nepakeistą
• panaikinti nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
• panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą
• pakeisti nuobaudą numatytose ribose , bet negali padidinti.
• teismas sprendimą viešai paskelbia.
5. Nutarimą vykdo organas, pareigūnas, kuris šį aktą priėmė. Gali vykdyti ir kiti- nubausto darbovietė, VRM. Senaties terminas: ATPK 308 str. – “kiekvienas nutarimas turi būti pradėtas vykdyti per 3 mėn. nuo jo įsiteisėjimo.Esant rimtiems motyvams , nutarimas gali būti laikinai nevykdomas jį atidedant. ( Gali atidėti t.t. organas, pareigūnas, kuris baudą skiria iki 1mėn.)

Dėl atskirų nutarimų vykdymo tvarkos:
a) Nutarimas dėl baudos skyrimo tvarkos. Baudą reikia sumokėti per 15 d. Jei nesumoka, tai pareigūnai nuorašą siunčia į darbovietę arba į pažeidėjo mokymo įstaigą, ar soc. apsaugos organizaciją, kad bauda būtų išieškota iš algos, stipendijos, pensijos.Jei nubaustasis niekur nedirba, tai teismas gali baudą išieškoti per anstolius, aprašant turtą.Jei bauda nesumokama, teismas gali paskirti areštą, bet ne ilgiau kaip 30parų.
b) Nutarimas dėl arešto vykdomas VRM organų, g.b. kalėjime, pataisos darbų kolonijoje.
c) Kai nutarimas – konfiskuoti turtą, tai turtas paimamas, realizuojamas, gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.
d) Nutarimas – nušalinti nuo pareigų. Siunčiamas darbovietės administracijai, kuri priima sprendimą nušalinti nuo pareigų.

18 Tema/ Valstybinio valdymo teistumo užtikrinimas

18-1. Valstybinio valdymo teisėtumo užtikrinimo esmė ir būdai

Teisėtumas – vienas iš pagrindinių valstybinio valdymo principų. Jo laikosi visi valstybinio valdymo organai ir reikalauja iš kitų.
Šis principas susijęs su valstybine drausme- griežtas įstatymų, VVO nustatytos tvarkos taisyklių laikymasis.
( teisėtumo pažeidimas ne visada gali būti v. drausmės pažeidimu (Pvz.alimentų nemokėjimas, vagystė- tai teisėtumo pažeidimas. V. drausmės pažeidimas – tai tik taisyklių tvarkos, nustatytų VVO , pažeidimas.)
Teisėtumo užtikrinimas:
Valstybinių institucijų pareigūnai, siekdami, kad būtų laikomasi teisėtumo, privalo:
1.Užkirsti kelią teisės pažeidimams
2.pašalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių atsiranda pažeidimai;
3.Nubausti asmenis , pažeidusius teisėtumą;
Sudaryti pažeidėjams nepakantumą ir atsakomybės neišvengimo atmosferą
Pagrindiniai būdai užtikrinti teisėtumą:
1. Kontrolė
2. Konstitucinė priežiūra
3. Teismo veikla
4. Administracinė priežiūra
5. Gyventojų skundų , pareiškimų svarstymas

18-2. Kontrolės samprata, uždaviniai , principai

Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga- vykdymo tikrinimas. Kontrolė- platesnė sąvoka.Jos uždavinys- tikrinti ūkinę, finansinę ir kt. veiklą.
Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis.(t.y. tikrinama kaip vykdomi įstatymai, Vyr. nutarimai ar kitos v-ės užduotys).
Kontrolės 3 elementai:
1. darbo , užduočių, veiklos tikrinimas;
2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;
3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas
Kontrolės principai:
(Jie įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose įstatymuose.)
a) kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien, nuolat, sistemingai.;
b )ji t.b.reali, t.y. betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;
c) ji t.b. kompleksinė ir universali;
c) operatyvi;
d) objektyvi, bešališka;
e) viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų sprendimų priėmimas.

18-3. Kontrolės rūšys

Kontrolės rūšiavimas daromas atsižvelgiant į vykdymo metodus ir subjektus.

1.Pagal metodus:
1.
a) išankstinė- kai daroma t.t. veiksmų paruošiamojoje stadijoje;
b) faktinė- daroma , siekiant patikrinti, kaip atliekemi t.t. darbai, panaudojami pinigai, lėšos;
c) paskesnioji- tikrinama, kaip vykdomi anksčiau darytos kontrolės duoti nurodymai, reikalavimai.
2.
a) Vidinė- kai pareigūnų veiksmus atlieke to organo, žynybos vadovas;
b) išorinė- atlieke kitas organas , pareigūnas.
4. Pagal kontrolės vykdymo subjektus:
a)Parlamentinė (Seimo);
b)Konstitucinė (K. teismas)
c)Vyriausybės;
d)Ministerijų ir kt. V.V. institucijų
e)V-ės kontrolės;
f)Vietos savivaldos institucijų
g)Specialių finansų organų, institucijų.

18-4. Konstitucinė kontrolė

a)Parlamentinė (Seimo):
Vykdo LR Seimas. Vykdoma ypatingomis priemonėmis. K.: Vyriausybė atskaitinga Seimui. Seimo nariai pateikia klausimus, analizuoja Vyriausybės veiklą. Seimo narių paklausimo teisė- bt koks Seimo narys gali pateikti atskaitingos Seimui institucijos vadovui klausimą. Priklausomai nuio atsakymo Seimas daro atitinkamas išvadas.
S. yra visa eilė komitetų. Jie turi teisę pareikalauti iš ministrų ir kitų –ynybų vadovų paaiškinimų.
S. komisijos: nuolatinės ir laikinos. Jos t.p.svarsto ministrų ir kt. žynybų vadovų veiklą.
Seimo kontrolierių institucija- jos veiklą, uždavinius, funkcijas reglamentuoja “S.kontrolierių įstatymas” priimtas 1994 m. Sausio 11 D.
b)Konstitucinė (K. teismas)
Kompetencijos ribose drausmina kai kuriuos pareigūnus- K. 102 str.
K. teismo statutą, jo įgaliojimus nustato K. teismo įstatymas: 71 str.,64.

18-5. Valstybinio valdymo organų vykdoma kontrolė: Vyriausybės, centrinių šakinių valdymo organų, finansų ir kredito organų kontrolė

c)Vyriausybės;
Vyriausybė privalo laikytis K. ir įstatymų, ji reikalauja, kad ministerijos, departamentai, žynybos laikytųsi t.p. įstatymų. Jei jie priima neteisėtą aktą, tai Vyriausybė reikalauja, kad tą aktą panaikintų arba pati panaikina.
d)Ministerijų ir kt. V.V. institucijų:
Ministerijos, departamentai vykdo savo sistemoje vidinę kontrolę. Finansų ministerija kontroliuoja net jai nepavaldžias institucijas. Ji turi revizijų departamentą.

18-6. Valstybės kontrolė, jos uždaviniai, organai, teisės , taikomos poveikio priemonės

e)V. kontrolė:
Tai specializuota institucija. 1995 gegužės 30d. “ V. kontrolės įstatymas” reglamentuoja institucijos paskirtį, įgaliojimus. Steigia Seimas. V, Kontrolė atskaitinga tik Seimui, todėl V. Kontrolė gali atlikti savo funkcijas bešališkai.
V. Kontrolė turi savo struktūrą- pirmininką(1), 2 pavaduotojai, skyriai- regioniniai kontrolės skyriai, V. kontrolės taryba: susidedanti iš pirmininko ( V-ės kontrolieriaus +nariai, kaip patariamasis organas.
V. Kontrolė gali tikrinti: ne tik atskirų , bet ir Seimo, Prezidento, Vyriausybės, A. Teismo, KT ir kitų teismų ūkinę – finansinę veiklą.
V.K. netikrina visuomeninių organizacijų veiklos, nekontroliuoja, kaip jos valdo savo turtą, naudoja lėšas. Tačiau , jeigu visuomeninė organizacija gauna lėšų iš valstybės, tai V. Kontrolė gali daryti patikrinimus. Gali sustabdyti Valdymo institucijų aktus, jei šiurkščiai pažeidžiami įstatymai.
Vykdo kvotos organų funkcijas. Kai valstybei padaroma žala, pareigūnams taikomos puiniginės nuobaudos padarytos žalos dydžio , bet ne daugiau kaip pareigūno 6 mėn. atlyginimas. Jei suma didesnė- V. Kontrolė kreipiasi į teismą.
V. Kontrolė turi teisę reikalauti, kad institucijų vadovai nubaustų kaltus asmenis.Tokie reikalavimai privalomi.
V. Kontrolė, vykdydama savo funkcijas turi teisę įeiti į tikrinamas institucijas,reikalauti, kad jai būtų pateikta reikiamna dokumentacija.Jei pareigūnai atsisako įleisti, Kontrolė gali pasinaudoti policijos pagalba. surašyti administracinio pažeidimo protokolus.

Auditas: Tikrina ūkinę- finansinę veiklą. Tai neutrali organizacija.

18-7. Apskrities organų vykdoma kontrolė

Reguliuoja(‘ LR Apskrities valdymo įstatymas” 1994 12 15)
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, per apskrities viršininką organizuoja vyriausybės valdymą- tai sudėtinė valstybės valdym dalis. Vyriausybė yra patvirtinusi tipinę apskrities valdymo struktūrą- į ją įeina: apskrities viršininkas,jo pavaduotojas , sekretorius, patarėjai įvairiems klausimams ir t.t.Turi struktūrinius padalinius:
• kaimo reikalų departamentas
• žemės tvarkymo
• apskaitos ir finansų

Apskrities viršininko uždaviniai- įeina ir t.t. kontrolės funkcijos:
• prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi LR konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, tikrinti , ar kolegialių ir nekoliagialių savivaldos institucijų priimti sprendimai nepažeidžia piliečių ir organizacijų teisių.
Be to departamentai irgi atlieka peiežiūra p/l savo kompetanciją.

18-8. Vietos Savivaldos institucijų vykdoma kontrolė.

(“LR Vietos savivaldos įstatymas” 1994 07 07 )

Vietos savivalda – tai LR teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal lr konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus bei tenkinti gyventojų poreikius.
Savivaldybė – tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę.
Kontrolieriaus kompetencija: jis neviršydamas LR įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų , pri-iūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai , tikslingai ie efektyviai eksplotuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat patikėta valstybės nuosavybė.

LR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMAS

1998 m. gegužės 14 d. Nr. VIII-730

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatas ir nustato savivaldybių administracinę priežiūrą vykdančių pareigūnų įgaliojimus bei šios priežiūros vykdymo tvarką.

2 straipsnis. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdantys pareigūnai

1. Savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo, t.y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

2. Vyriausybė apskričiai skiria vieną Vyriausybės atstovą.

3 straipsnis. Vyriausybės atstovų teisės

Vyriausybės atstovas turi teisę:

1) tikrinimų metu gauti savivaldos institucijų teisės aktų originalus, o prireikus – ir šių institucijų vadovų paaiškinimus dėl teisės akto priėmimo tikslų bei aplinkybių, sprendimų įgyvendinimo būdų ir priemonių; kitais atvejais – savivaldos institucijų posėdžių protokolų, priimtų dokumentų kopijas ir kitą aiškinamąją medžiagą;

2) dalyvauti savivaldybių tarybų bei valdybų posėdžiuose, įspėti apie svarstomų sprendimų projektuose esančius
prieštaravimus įstatymams bei kitiems teisės aktams, o jeigu yra atitinkamas pagrindas, siūlyti sustabdyti teisės akto priėmimą;

3) nagrinėti savivaldos institucijų priimtus teisės aktus, pažeidžiančius įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir priimti dėl jų sprendimus pagal savo įgaliojimus;

4) susipažinti su Seimo ir Vyriausybės dokumentais, kuriuose sprendžiami savivaldybių reikalai;

5) dalyvauti Seimo ir Vyriausybės posėdžiuose, valstybės institucijų organizuojamuose renginiuose, kai svarstomi vietos savivaldos ar savivaldybių darbo klausimai.

4 straipsnis. Įgaliojimų įgyvendinimo formos

Vyriausybės atstovas, nusprendęs, kad savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimas, mero potvarkis, savivaldybės kontrolieriaus sprendimas, administratoriaus ar seniūno įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ar kitiems teisės aktams arba kai savivaldos institucijos neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, savo įgaliojimus įgyvendina viena iš šių formų pasirinktinai:

1) rašo motyvuotą teikimą savivaldos institucijos, kuri priėmė sprendimą, potvarkį ar įsakymą (toliau – teisės aktas), vadovui, siūlydamas tą teisės aktą nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo ar panaikinimo klausimą, ir apie tai praneša aukštesniajai savivaldos institucijai (tarybai, valdybai, merui).
Apie teikimo svarstymo rezultatus savivaldos institucijos privalo pranešti Vyriausybės atstovui: dėl savivaldybės tarybos sprendimo – per savaitę po artimiausio tarybos posėdžio, dėl savivaldybės valdybos ir nekolegialiai priimtų aktų – per 2 savaites po teikimo gavimo;

2) savo potvarkiu sustabdo įstatymams prieštaraujančio teisės akto vykdymą, teikia motyvuotą reikalavimą šį teisės aktą priėmusiai institucijai, kuri privalo reikalavimą apsvarstyti artimiausiame posėdyje ir dėl jo priimti sprendimą;

3) rašo savivaldybės tarybai, valdybai ar merui reikalavimą, kad šie neatidėliodami įgyvendintų įstatymą, vykdytų Vyriausybės nutarimą, ir prašo jo nustatytu laiku raštu pranešti apie reikalavimo įvykdymą.

5 straipsnis. Draudimas vykdyti sustabdytus teisės aktus

1. Sustabdyti savivaldos institucijų teisės aktai negali būti vykdomi, kol ginčas per nustatytą terminą nebus galutinai išspręstas savivaldybėje arba teisme.

2. Visais atvejais apie Vyriausybės atstovo reikalavimų svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta šiam Vyriausybės
atstovui ir aukštesniajai savivaldos institucijai.

3. Jeigu priimto akto panaikinimo klausimą svarsto kolegiali institucija, turinti teisę šį aktą naikinti, Vyriausybės atstovas šios institucijos prašymu pratęsia savo reikalavimo įvykdymo terminą.

6 straipsnis. Teisės aktų apskundimas teismui

Jeigu savivaldybės taryba, valdyba, meras, kitas savivaldybės pareigūnas nevykdo Vyriausybės atstovo reikalavimo įgyvendinti įstatymus, vykdyti Vyriausybės sprendimus, kitus teisės aktus, taip pat jeigu šios institucijos per artimiausią posėdį (meras per penkias darbo dienas) nepanaikina savo ar joms pavaldžių institucijų ar pareigūnų (valdybos, mero, savivaldybės kontrolieriaus, administratoriaus, seniūno) neteisėtų teisės aktų arba priima naują prieštaraujantį įstatymams aktą, Vyriausybės atstovas per 10 dienų apskundžia šiuos aktus ar pareigūnų veiksmus arba neveikimą teismui, o apie Vyriausybės sprendimo nevykdymą praneša Vyriausybei.
Berne pasakė:
Jeigu gamta turėtų tiek dėsnių, kiek valstybė įstatymų, tai pats Viešpats Dievas nepajėgtų jos valdyti.

Leave a Comment