Konstitucinė teisė

KONSTITUCINĖS TEISĖS EGZAMINO
KLAUSIMAI

1. Apibūdinti konstitucinės teisės sąvoką, konstitucinės teisės dalyką ir metodą.

Konstitucinė Teisė- visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus teises ir laisves bei nustatančių valstybės valdžios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. Konstitucinė Teisė susideda iš 2 esminių dalių: 1. žmogaus teisės ir laisvės, įtvirtinimas, realizavimas, 2. valdžios organizavimo, realizavimo mechanizmas.

Konstitucinės teisės dalykas – tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyką sudaro:
1. suvereniteto įtvirtinimas,
2. santykiai tarp žmonių ir valstybės,
3. santykiai tarp visuomenės ir valstybės
4. valstybinių institucijų sistemos įtvirtinimas,
5. valstybės formos, santvarkos, politinio režimo nustatymas,
6. visų kt. sv. valstybės institucijų konstitucinio sttatuso įtvirtinimas.
7. finansų ir valstybės biudžeto formavimo principų įtvirtinimas
8. užsienio politikos konstitucinių pradų nustatymas
9. valstybės gynimo konstitucinių pagrindų apibrėžimas.
KT metodas – būdas ir priemonės, kurias naudoja valstybė, konstituciniams teisiniams santykiams sureguliuoti.

2. Apibūdinti konstitucinės teisės normos sąvoką, elementus.

Teisės norma – tai valstybės nustatyta ir jos saugoma bendro pobūdžio elgesio taisyklė.

Elementai:
1) hipotezė – kokių reikia sąlygų teisės normai atsirasti (hipotezė konstitucinėje teisėje yra tik numanoma);
2) dispozicija – pagrindinė teisės normos dalis, kuri parodo kokios pagrindinės yra teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos;
3) sankcija – tai prievarta, taikoma pažeidus taisyklę.

3. Apibūdinti konstitucinių teisinių saantykių sąvoką, elementus.

Konstituciniai teisiniai santykiai – visuomeninis santykis sureguliuotas konstitucinės teisės normomis.
Jis sudarytas iš subjektų (teisinio santykio dalyvių, kuriems konstitucijos teisės normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas. Tauta, valstybė, valstybės institucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniai subjektai ir t.t.), objekto (dėl ko su

ubjektai turi santykį), ir turinio (teisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai).

Elementai:
1. Subjektas- tai tarp ko atsiranda konstitucinis teisinis santykis: piliečiai (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai, kurie gyvena Lietuvoje, asmenys be pilietybės), asmenų grupė, valstybė, valstybės institucijos: 1. Seimas 2. Vyriausybė 3. Prezidentas 4. Savivaldos institucijos 5. Teismai (konstitucinis, apylinkių, aukščiausiasis).
2. Objektai- tai dėl ko tarp subjektų atsiranda teisinis santykis (referendumas, rinkimai).
3. Turinys- jį sudaro subjekto teisės ir pareigos.

4. Kokia konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje.

Konstitucinė teisė- pagrindinė teisės šaka. Ji laikoma pamatine teise teisės sistemoje, todėl kad jos pagrindinis šaltinis – konstitucija, o ji yra pagrindinis šaltinis visoms kitoms teisės šakoms.

Pvz., darbo teisė, finansų, civilinė teisė.

5.Išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinius.

Pagrindinis konstitucinės teisės šaltinis- Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1922 m. spalio 25 d. priimta tautos referendume.

(KT šaltinis – išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo forma, tam tikri aktai, kuriuose išreiškiamos visuotinai privalomos elgesio taisyklės.)

Klasifikuojami pagal teisės normų išreiškimo būdus:
– teisiniai papročiai,
– precendentinė teisė – teismų sprendimai,
– norminis aktas – priimtas kompetentingų valstybės organų, nustato, keičia arba naikina teisės normas.

Teisės šaltinių sistema atitinka norminių aktų sistemą:
1) konstitucija, 2) įstatymai, 3) poįstatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautinės teisės aktai, 6) tarptautinės sutartys.

Įstatymas – leidžia seimas (tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išreiškiantis tautos valią ir reguliuojantis reikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią te

eisinę galią kitų valstybės institucijų priimtų aktų atžvilgiu).

Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi:
– konstituciniai įstatymai- jie po konstitucijos turi aukščiausią teisinę galią, nes jie papildo konstituciją. Jų sąrašą nustato ir tvirtina seimas.
– paprastieji- prie jų priskiriami visi kiti įstatymai.

6. Išanalizuoti Lietuvos valstybės laikinųjų ( 1918;1919;1920 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

7. Išanalizuoti Lietuvos valstybės pastovių ( 1922, 1928, 1938 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus.

8. Išanalizuoti 1990 m. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo ypatumus.

9. Kas būdinga 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijai? Kokia jos struktūra? Kokia Konstitucijos keitimo tvarka?

Lietuvos Respublikos Konstitucija susideda iš XIV skirsnių:
I- Lietuvos valstybė
II- Žmogus ir valstybė
III- Visuomenė ir valstybė
IV- Tautos ūkis ir darbas
V- Seimas
VI- Respublikos Prezidentas
VII- Lietuvos Respublikos Vyriausybė
VIII- Konstitucinis Teismas
IX- Teismas
X- Vietos savivalda ir valdymas
XI- Finansai ir valstybės biudžetas
XII- Valstybės kontrolė
XIII- Užsienio politika ir valstybės gynimas
XIV- Konstitucijos keitimas.

Konstitucijos keitimas

147 str.

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
148 str.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė ka

aip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne ankščiau kaip po metų.
149 str.

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne ankščiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai:

Konstitucijos yra individualūs teisės aktai, nes valstybės siekia jose įtvirtinti jai būdingus santykius, pabrėžti savitumą, tradicijas. Tai konkrečios valstybės K. Šiuolaikinės konstitucijos plinta po II pasaulinio karo.

Šiuolaikinės K susideda iš 3 svarbių dalių:
1) Preambulė;
2) Pagrindinė dalis;
3) Baigiamieji nuostatai.

Įvadinėje dalyje nurodomi tikslai, apystova, orientyrai ir pan. Neretai įtvirtinami ir principai. Tai savotiškas įvadas į konstituciją.

Pagrindinė dalis – tai pagrindinis K tekstas. Jis prasideda nuo visuomenės ir valstybės santvarkos įtvirtinimo. Įtvirtinamas suvereniteto, valdžių padalijimo, teritorijos sudarymo principai, administracinė-teritorinė sandara, valstybės simboliai, valstybinės sandaros principai. Kitas didelis skirsnis – K dalis apie žmogaus teises ir laisves. Jų iškėlimas į pradžią rodo pagarbą žmogui. Tai būdinga pokarinėms konstitucijoms. Kita dalis – skyriai apie valdžios institucijų sistemą, jų formavimo principus ir ko

ompetenciją. Laikomasi valdžių padalijimo principo: išskiriamos trys valdžios – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė. Kai K apibrėžia valdžios galias, tai reiškia, kad valdžia gali veikti tik tiek ir tik tokiose ribose, kaip nustatyta konstitucijoje. K – tai valdžios galias ribojantis aktas. Individų atžvilgiu yra atvirkščiai. Kita dalis – valstybės veikla užsienio politikoje, gynybos srityje, jos užsienio politikos orientacijos. Kita dalis – vietos savivalda. Savivalda – tai nėra valstybinės valdžios dalis, bet tai yra atskira viešojo administravimo sistema, dalis.

Baigiamieji nuostatai – tai dalis, kurioje nustatoma K keitimo ir priėmimo tvarka, kokių procedūrų turi būti laikomasi, priimant pataisas, keičiant konstituciją ir pan. Čia yra ir konstitucinės normos, kurios nustato K įsigaliojimo tvarką.

Konstitucijos ypatumai (skirtumai nuo kitų teisės aktų):
1) K normos turi ypatingą galią – tai aukščiausia juridinė galia kitų normų atžvilgiu;
2) Konstitucijoje numatomi būdai, kaip užtikrinti K normų galią;
3) K normų reikšmingumas, reguliavimo dalyko reikšmingumas;
4) K normos neretai gali būti tiesiogiai taikomos. Teismai orientuojami taip, kad, jei K norma gali būti tiesiogiai taikoma, tai taip ir turi būti daroma. Kitos normos yra normos-principai, normos-tikslai.
5) K normos yra pagrindas kitoms teisės normoms atsirasti, kitoms teisės šakoms susiformuoti. K normos – visos teisės sistemos ir įstatymų leidybos pagrindas.
6) Stabilumas, ilgaamžiškumas. Stabilumas – tam tikras siekis, K normų neliečiamumas. Stabilumas pasiekiamas apsunkinant K keitimo tvarką. Kai kurios konstitucijos ilgai nekeičiamos, ilgaamžės (JAV, Norvegija, Meksika).

Konstitucijos funkcijos:
1) teisinė;
2) politinė;
3) humanistinė;
4) ideologinė.

Teisinė funkcija reiškia, kad K yra ypatingos reikšmės įstatymas. K yra laikoma visos teisės sistemos fundamentu, baze. K surandama visų kitų teisės šakų pradžia. Ji turi prioritetą prieš kitus teisės aktus. Tai prielaidų sudarymas visai teisės sistemai sukurti.
Politinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina politinę valstybinę santvarką. K normose nustatomas visas politinės sistemos mechanizmas, jo elementai, jų funkcionavimas. K įtvirtinta valstybės valdžių sistema ir tų valdžių formavimo principai. Ypatingai svarbus atstovavimo principas – tauta formuoja atstovaujamus organus, K įtvirtina politines teises ir laisves, kurios yra demokratijos pradžia. Įtvirtinamas politinis pliuralizmas.
Humanistinė funkcija reiškia, kad K įtvirtina bendražmogiškas vertybes, žmonių teises ir laisves. Teisės ir laisvės apibrėžia pripažįstamą žmogui teisinį statusą. Įtvirtinama kultūrinių vertybių apsauga, reglamentuojami šeimos, švietimo, paramos senatvėje aspektai ir t.t.
Ideologinė funkcija. K vaidina didelį vaidmenį įtvirtinant visuomenėje taiką, teisingumo principą, teisėtumą, pilietinės visuomenės kūrimo doktriną. Teisinės valstybės principas, įstatymų viešpatavimas, pagarba teismui – taip pat įtvirtinami K.

10. Kokie yra konstitucinės kontrolės būdai ir formos?

Lietuvoje konstitucinę priežiūrą įgyvendina konstitucinis teismas.

Konstitucinės priežiūros įgyvendinimo formos:
1. Išankstinė- tiriami įstatymo projektai.
2. Paskesnioji- tiriami jau įsigalioję įstatymai.
3. Apstrakti- kai kreipimasis į šį teismą nėra susijęs su konkrečia byla.
4. Konkreti- kai kreipimasis yra susijęs su konkrečia byla.
5. Materiali- kai aiškinamas teisės akto turinys ar jis neprieštarauja konstitucijai.
6. Formali- aiškinamasi ar buvo prisilaikyta formalių reikalavimų priimant tą teisės aktą.

11. Kokia Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje? Kokia Konstitucinio Teismo sudėtis ir formavimo tvarka?

Konstitucinis teismas- savarankiška, teisiška teisminė institucija, neįeinanti į bendrosios kompetencijos teismų sistemą.

103 str. 1-oji ir 2-oji dalys

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

12. Kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju?

103 str. 3-ioji dalis

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

13. Kokia Konstitucinio Tesimo kompetencija? Kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į šį teismą?

105 str.

Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1) Respublikos Prezidento dekretai
2) Respublikos Vyriausybės nutarimai
3) Seimo nutarimai
Konstitucinis teismas teikia išvadas:
1) Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus
2) Ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas
3) Ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai
4) Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
s
106 str.
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai.
Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių- ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

14. Kokie yra Konstitucinio Teismo aktai, jų rūšys ir jų teisinė galia?

Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie yra pagrindiniai ir turi įstatymo galią. Jie yra neapskundžiami ir jais byla išsprendžiama iš esmės.
Priima sprendimus- procesiniai teisės aktai, kurie priimami sprendžiant atskirus klausimus bylos nagrinėjimo metu.
Priima išvadas- autoritetinga teismo nuomonė.

15. Išvardinti piliečių teises.

1. Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.
Socialinės-ekonominės teisės:
1. Teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą:
a) teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas;
b) teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju;
c) teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, kasmetines mokamas atostogas;
d) teisė streikuoti;
e) teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir kitais atvejais.

2. Politinės teisės:
a) piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus;
b) teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą;
c) peticijos teisė;
d) teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas;
e) teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

3. Asmeninės teisės:
a) teisė į gyvybę;
b) asmens neliečiamumas;
c) privataus gyvenimo neliečiamumas;
d) nuosavybės neliečiamumas;
e) žmogaus būsto neliečiamumas;
f) žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti;
g) piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie save;
h) teisė į gynybą garantija.

16. Išvardinti piliečių laisves.

1. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas;
2. Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė;
3. Žmogaus teisė neliečiama;

17. Išvardinti piliečių pareigas.

1. Pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
a) nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių;
b) tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti;
c) vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą;
d) asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio;
e) piliečių pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
f) Lietuvos piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

18. Kokie yra žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje?

Žmogaus teises Lietuvoje gina:
1. Teismai
2. Seimo kontrolierių institucija (ji nagrinėja piliečių skundus, dėl valstybės institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo).
3. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija (ginčai dėl darbo, seksualinio priekabiavimo).
4. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.
5. Valstybės kontrolės institucija.
6. Seime sudarytas ir Seimo narių Žmogaus teisių komitetas.

Europoje yra: Žmogaus teisių teismas, Žmogaus teisių komisaro pareigybė.

19. Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie yra LR pilietybės įgijimo būdai?

Pilietybė – teisinis asmens ir valstybės ryšys.
1919 m. sausio 9 d. Pirmasis pilietybės įstatymas.
Lietuvos Respublikos piliečiai palyginus su užsieniečiais arba asmenimis be pilietybės, naudojasi valstybės suteiktomis teisėmis, kurios yra platesnės nei užsieniečiams gyvenantiems Lietuvoje, ypač politinio gyvenimo srityje.

7 str. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) Gimus
2) Įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę
3) Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija)
4) Optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais
5) Kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.

8 str. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė
Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

9 str. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

10 str. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas
Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 str. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Pilietybės įgijimo būdai:
1) Pilietybės įgijimas filiacija (gimimu). Porūšiai:
a. kraujo teisės principu (ius sangvinis). Reiškia, kad piliečių šeimoje gimęs vaikas iš kart tampa tos valstybės piliečiu;
b. žemės teisės principas (ius soli). Reiškia, kad pilietybė įgyjama, pripažįstama pagal vaiko atsiradimo vietą. Net užsieniečių šeimoje gimęs vaikas gali gauti tos valstybės pilietybę (Amerikos valstybėse: Meksika (net laivuose gimę)).
Šis principas yra tada, kai valstybė suinteresuota didinti savo piliečių skaičių.
Kartais naudojamas mišrus principas : žemės ir saulės (kai šeimos mišrios).
Kai kur nustatoma pagal motinos pilietybę. Pilietybės įgijimas gimimu – universaliausias būdas.
2) Natūralizacijos būdu. Šiuo atveju pilietybė yra suteikiama kompetentingų valstybės institucijų asmeniui, neturinčiam tos valstybės pilietybės. Valstybėse yra piliečiai, taip pat užsieniečiai (kurie turi kitos valstybės pilietybę), asmenys be pilietybės (apatridai). Dažniausiai apatridai ar užsieniečiai kreipiasi su prašymu suteikti pilietybę. Tai išskirtinis būdas, kurį naudoja atitinkamai valstybė savo nuožiūra. Tai priaugimas prie tos šalies piliečių, visuomenės. Šis būdas taikomas tam asmeniui, kuris išgyvenęs tam tikrą laiką (sėslumo cenzas). Brazilijoje reikia būti išgyvenusiam 20 metų. Natūralizacijos būdo porūšiai:
a. Šeiminė natūralizacija – kai prašo pilietybės sutuoktinis ar įvaikinimo atveju. Tokiais atvejais teikiamos tam tikros lengvatos, lyginant su kitais atvejais.
b. Nešeiminė natūralizacija – kai dėl pilietybės suteikimo kreipiasi užsienietis ar apatridas. Reikalingas tam tikras sėslumo cenzas, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, žinoti tos valstybės istoriją ir teisės pagrindus bei konstituciją, valstybės santvarką, būti nepriekaištingo elgesio (neturėti teistumo, nebūti kariavusiam prieš tą valstybę, sveikatos reikalavimai).
Natūralizacija – tai valstybės malonė, jos išimtinė teisė. Net tarptautiniai
dokumentai skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę. Bet kaip tą
teisę realizuoti turi rūpintis žmogaus (žmogaus teisė rūpintis).
3) Reintegracija. Tai pilietybės sugrąžinimas asmeniui, kuris buvo ją praradęs. Tai pilietybės atstatymas.
4) Transferas. Tai pilietybės suteikimas, keičiantis valstybių teritorijai (tarptautinis būdas). Tai atvejis, kai teritorija pereina kitai valstybei ir jos gyventojai gauna kitos valstybės pilietybę. Perdavimas. Turėtoji pilietybė pradingsta. Viskas priklauso nuo tarptautinio susitarimo.
5) Optacija (tarptautinis būdas). Gyventojams suteikiama galimybė patiems rinktis, ar pasilikti senąją, ar įgyti naujos valstybės pilietybę.

20. Kokios yra LR pilietybės suteikimo sąlygos? Kas ir kokiais atvejais suteikia LR pilietybę išimties tvarka?

12 str. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) Išlaikė valstybės kalbos egzaminą
2) Nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų
3) Turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje
4) Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą
5) Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama to valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Valstybės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.
4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, netaikomos.

16 str. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
1. Respublikos Prezidentas, vadovaujamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

21. Kokiais atvejais LR pilietybė neteikiama?

13 str. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
1) Padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai
2) Dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę
3) Iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė.

22. Kokiais atvejais netenkama LR pilietybės?

18 str. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas:
1) Atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės
2) Įgijus kitos valstybės pilietybę
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) Asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

19 str. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

23. Apibūdinti vaikų pilietybės priklausymo nuo tėvų pilietybės ypatumus.

IV skyrius
Vaikų pilietybė pasikeitus tėvų pilietybei

22 str. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei
1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.
2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

23 str. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

24 str. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25 str. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14-18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.

24. Kokia yra LR pilietybės suteikimo tvarka?

25. Kokios pagrindinės užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, teisės, laisvės ir pareigos?

Užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje naudojasi beveik visomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pvz., į asmens, turto neliečiamybę, minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, kūrybos, spaudos žodžio, susirinkimų laisvę, teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, teisę į darbą (kur nereikalauja Lietuvos Respublikos pilietybės), teisę į medicininę pagalbą ir kt.
Negali rinkti ir būti išrinktais (išskyrus savivaldybių tarybų rinkimus), negali dalyvauti referendume, plebiscituose.
Neprivalo atlikti karo tarnybos. Privalo laikytis įstatymų, gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos papročius ir kalbą.

26. Kokie yra valdžių padalijimo principai?

Konstitucija įtvirtina valdžių padalijimo principą.
Valdžia išskiriama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.
Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas.
Įstatymų vykdomąją valdžią įgyvendina Vyriausybė ir Prezidentas, o teisminę – teismai.
Visos šios valdžios tarpusavyje turi būti atskirtos, savarankiškos, bet tarp jų turi būti pusiausvyra.
Kiekviena valdžia turi veikti savo kompetencijos ribose.
Pagal Konstituciją nė viena iš šių valdžių negali perduoti įgaliojimų kitai arba viena iš kitos jų perimti, tam būtinos Konstitucinės pataisos.

27. Apibrėžti rinkimų teisės sampratą. Kas yra aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė?

Žodis “rinkimai” vartojamas kaip juridinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas.
Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautą valstybės valdžios institucijose. Rinkimų teisė yra aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė rinkti ir būti išrinktam).
Aktyvioji. Tai piliečio galimybė dalyvauti rinkimuose sprendžiant kad atiduoti savo balsą. Aktyvioji rinkimų teisė siejama su tam tikru amžiumi. Daugeliu atveju – su pilnametyste (18 metų). Kai kuriose V /P. Amerika/ – 16 metų. Aktyvios rinkimų teisės neturi nepilnamečiai, ji nepripažįstama neveiksniems asmenims.
Pasyvioji. Tai galimybė kandidatuoti, pretenduoti būti išrinktu į Parlamento, savivaldybių tarybų narius. Šiai rinkimų teisei nustatomas aukštesnis amžiaus cenzas. Tai siejama su įgyta gyvinimo patirtimi, profesiniu patyrimu.

28. Kokios yra rinkimų rūšys? Apibūdinti jas.

Rinkimai yra skirstomi pagal įvairius kriterijus:
1. Pagal rinkėjų valios išreiškimų pobūdį:
a) Tiesioginiai – rinkėjas balsuoja už konkretų asmenį ar už sąrašą, nėra jokios tarpinės grandies.
b) Netiesioginiai – pats rinkėjas atstovo nerenka, o renka rinkėjus, kurie ir priima galutinį nuosprendį.
2. Pagal rinkimų mąstą:
a) Visuotiniai – kai dalyvauja visi šalies piliečiai
b) Daliniai – dalyvauja tik dalis piliečių, pvz., vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje laisvai seimo nario vietai užimti.
3. Pagal rinkimus apsprendusias priežastis:
a) Eiliniai – pasibaigus kadencijai
b) Neeiliniai – paskelbus pirmalaikius rinkimus.
c) Papildomi – laisvai vietai užimti.
4. Pagal renkamąjį organą:
a) Prezidentiniai
b) Parlamentiniai
c) Vietiniai
5. Pagal organizavimo ir vykdymo teritoriją:
a) Bendranacionaliniai
b) Nacionaliniai
c) Vietiniai

29. Kokios yra rinkimų sistemos Lietuvos Respublikoje?

Taikomos mažoritarinė, proporcinė ir mišrioji rinkimų sistemos.
Sistemos pasirinkimą sąlygoja tradicijos, partijų padėtis, laikmetis.

Rinkimų sistema – rinkimų įstatymuose įtvirtintų taisyklių visuma, kuria remiantis nustatomi balsavimo rezultatai.

Mažoritarinė rinkimų sistema – (Balsų daugumos sistema). Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiau balsų, nei kuris nors iš konkurentų. Būdinga tai, kad šalies teritorija suskirstoma į apygardas, kuriose rinkėjai tiesiogiai renka 1 atstovą iš kelių kandidatų. Taikoma prezidento rinkimuose ir seimo rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose.

Proporcinė rinkimų sistema. Ji yra ne sena. Atsirado XIX a., pirmą kartą 1889 m. Belgijoje. Pagrindinė šios rinkimų sistemos idėja – užtikrinti proporcingą politinių jėgų atstovavimą. Taikoma seimo rinkimuose, daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kai rinkėjai balsuoja už partijų pateiktą sąrašą, taip pat ji taikoma ir per savivaldybių tarybų rinkimus.

Mišri rinkimų sistema. Dalis parlamento narių renkami pagal mažoritarinę rinkimų sistemą, kita dalis pagal proporcinę rinkimų sistemą. Tokiu atveju bandoma patenkinti piliečių norus, o taip pay ir politinių partijų valią. Taikoma per Seimo rinkimus.

30. Kokie pagrindiniai rinkimų teisės principai? Apibūdinti juos.

Svarbiausi rinkimų teisės principai:
1. Visuotinė rinkimų teisė;
2. Lygi rinkimų teisė (visi rinkėjai turi vienodą balsų skaičių);
3. Slaptas balsavimas;
4. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus. Šis principas reiškia, kad rinkimų komisijų veikla – atvira, leidžia susipažinti su komisijų darbu, gali jose dalyvauti patys kandidatai, stebėtojai.

(Visuotinė rinkimų teisė. Subjektyvioji rinkimų teisė turi būti pripažįstama visiems suaugusiems šalies piliečiams /išimtis – nepakaltinami asmenys/. Kai kuriose V rinkimuose gali dalyvauti ir asmenys, neturintys tos V pilietybės. Tai nustatoma tarptautinėse sutartyse. Dažniausiai susitaria gretimos V. ES valstybėse municipaliniuose rinkimuose negali būti kliudoma dalyvauti ir asmenims, nuolat gyvenantiems kitoje V /pvz., belgai, gyvenantys Vokietijoje/. Taigi, pilietybė, kaip būtina subjektyviosios rinkimų teisės sąlyga, traktuojama laisviau.
Rinkimai – politinė teisė, todėl paprastai pripažįstama tik piliečiams. Piliečiai, turintys aktyviąją rinkimų teisę, vadinami rinkėjais. O jų visuma – rinkėjų korpusu /elektoratu – šis terminas plačiai naudojamas politologijoje/.
Rinkimų teisėje yra nustatomi tam tikri cenzai. Cenzai – papildomi reikalavimai, specialios sąlygos rinkėjams. Rinkimų cenzai koreguoja visuotinės rinkimų teisės principą. Dažniausi rinkimų cenzai:
1. Amžiaus cenzas. Rinkimų teisę turi asmenys, sulaukę tam tikro amžiaus;
2. Pilietybės cenzas. Tai kriterijus, pagal kurį atrenkami asmenys, galintys būti rinkikais;
3. Sėslumo cenzas. Tai reikalavimas pragyventi tam tikroje teritorijoje nustatytą laiką (kartais reikalaujama, kad asmuo nuolat gyventų tam tikroje teritorijoje);
4. Išsilavinimo (raštingumo) cenzas. Reikalaujama ne kokio nors ypatingo išsilavinimo, o paprasčiausiai, kad žmogus mokėtų skaityti ir rašyti;
5. Religinis (konfesinis) cenzas. Reikalaujama išpažinti tam tikrą tikėjimą;
6. Moralinis cenzas. Tai reikalavimai, skiriami kandidatams /nepriekaištinga reputacija/ (Nyderlandai);
7. Turto cenzas. Tai reikalavimas turėti nekilnojamo turto. Kažkada turtas suteikdavo tam tikrų privilegijų /asmuo, turintis nekilnojamo turto gaudavo ir antrą balsą/.
Cenzai traktuojami kaip nepageidautinas dalykas. Tačiau kai kurie jų yra teigiami /amžiaus cenzas/. Kai kuriose V 19-ame amžiuje buvo lyties cenzas. Moterys rinkimuose negalėjo dalyvauti. Kai kur tik 20-ame amžiuje šis cenzas buvo panaikintas /Šveicarijoje – tik po II PK/.

Lygi rinkimų teisė. Tai vienodos įtakos rinkimų rezultatams galimybė. Pagrindinis reikalavimas, kad renkant parlamento narį, jis atstovautų maždaug tą patį rinkėjų skaičių. Todėl sudaromos rinkiminės apygardos. Jas sudarant siekiama, kad jos gyventų vienodas rinkėjų skaičius. Tiesa, leidžiamos tam tikros paklaidos /iki 5 %/.
Naudojant proporcinę rinkimų sistemą, mandatai paskirstomi naudojant tam tikras formules. Rinkiminis barjeras – nustatomas min. rinkėjų skaičius, užtikrinantis galimybę dalyvauti mandatų paskirstyme. Politinės partijos, nesurinkusios min. rinkėjų skaičiaus, iškrenta. Dažniausiai nustatomas 4 – 5% barjeras.
Įvedant rinkiminį barjerą, siekiama, kad parlamente nebūtų labai daug politinių partijų, taip pat – smulkių partijų. Nes jei jų būtų labai daug, atsirastų nestabilumas, nepastovumas. Išimtys kartais daromos tautinėms, religinėms grupėms. LR iš pradžių (1992) nebuvo taikomas rinkiminis barjeras, siekiant kad mažumos turėtų atstovus. Tai yra pozityvi diskriminacija.

Tiesioginė rinkimų teisė. Rinkėjai patys tiesiogiai balsuoja už kandidatą, atlieka savo pilietinę pareigą. Dažniausiai to reikalaujas įstatymas. Tam reikalui numatytas balsavimas paštu. Kai kur galima balsuoti pagal įgaliojimą už kitą asmenį.
Tiesioginiais rinkimais balsuojama už kandidatą. Kai kuriose V rengiami daugiapakopiai rinkimai – renkami rinkikai, kurie vėliau balsuoja už kandidatą /JAV taip renkamas prezidentas/.

Slaptas balsavimas. Šio principo paskirtis – laiduoti laisvą valios pareiškimą. Niekas neturi žinoti, kaip rinkėjas balsavo. Tam tikslui ruošiamos specialios kabinos. Slaptam balsavimui dar naudojama mechaninė technika. Draudžiama žymėti biuletenius, persekioti asmenis, dėl jų politinių pažiūrų.
Su slaptu balsavimu siejamas laisvas dalyvavimas rinkimuose. Kiekvienas pilietis pats sprendžia, ar pasinaudoti rinkimų teise, ar ne. Daugumoje V egzistuoja laisvas dalyvavimas /patys piliečiai registruojasi/. Tačiau kai kuriose V nustatomas privalomas votumas /privalomas dalyvavimas/. Nustatoma atsakomybė už nedalyvavimą rinkimuose /Australija (baudos), Graikija (baudos), Turkija (baudos, kartais laisvės atėmimas), Belgija (įspėjimas ar baudos), Argentina (baudos, draudimas užimti tam tikras pareigas)/. Privalomas dalyvavimas prieštarauja laisvų rinkimų principui. Tačiau jis įvedamas turint gerų tikslų, jis užtikrina apie 90% dalyvavimą rinkimuose. Ten, kur nėra tokios pareigos, rinkimuose dalyvauja mažiau nei pusė rinkėjų.
Piliečių atsisakymas dalyvauti rinkimuose – absentizmas. Šio reiškinio priežastys labai įvairios: politinės /nežino, už ką balsuoti/; indiferentiškumas /abejingumas, nesidomėjimas valdžia/. )

31. Kas gali būti ir negali būti renkamas Seimo nariu?

Seimo Rinkimų Įstatymo

2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
1. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

2. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, arba pilietis, kuris pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
4. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.
5. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.
6. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.

32. Kokios sudaromos rinkimų apygardos ir apylinkės?

Lietuvos teritorija suskirstoma į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, kuriose iš viso renkama 71 seimo narys.
Sudaroma 1 daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 seimo narių.
Miestų ir rajonų teritorija suskirstoma į rinkimų apylinkes, kurioje turi gyventi ne daugiau kaip 5 tūkst. Rinkimo teisią turinčių piliečių.

ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.
2. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

10 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

2. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.
3. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

33. Apibūdinti Vyriausiąją rinkimų komisiją : sudarymo tvarka; sudėtis; kompetencija.

Rinkimus organizuoti ir vykdyti sudaromos šios rinkimų komisijos:

1. Vyriausioji Rinkimų Komisija
2. Apygardų Rinkimo Komisija
3. Apylinkių Rinkimo Komisija

Vyriausiąją Rinkimų Komisiją sudaro Seimas, kuris skiria šios komisijos pirmininką. Ši komisija sudaroma 4-iems metams. Ji yra nuolat veikianti per Seimo, Prezidento, Savivaldybių Tarybos rinkimus ir per Referendumą.

Vyriausioji Rinkimų Komisija sudaroma iš:

a) Komisijos pirmininko
b) Trijų, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų kandidatūrų. Burtai organizuojami Seime.
c) Trijų, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš 6 Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų.
d) Partijų gavusių Seimo narių mandatą, daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasiūlytų asmenų (po 1 atstovą).
Seimo pavaduotojas ir sekretorius renkami iš Vyriausios Rinkimų Komisijos narių.
Kompetencija:
1. Suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas ir atlieka daugiamandatės rinkimų apygardos funkcijas.
2. Registruoja kandidatus. Išrinktiems asmenims išduodami Seimo nario pažymėjimai.
3. Susumuoja galutinius rezultatus ir juos paskelbia.
4. Organizuoja pakartotinį balsavimą ir pakartotinius rinkimus, ir kt.

34. Apibūdinti apygardų rinkimų komisiją; sudarymo tvarka; sudėtis; kompetencija.

Seimo Rinkimų Įstatymo

15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.
2. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje;
3) mero pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų.
4. Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero.
5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero pasiūlytų asmenų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
8. Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

16 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;
4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja, kaip šios lėšos naudojamos, ir už rinkimams panaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;
6) prižiūri balsavimą paštu rinkimų apygardos teritorijoje;
7) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
8) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;
9) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;
10) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

35. Apibūdinti apylinkių rinkimų komisiją: sudarymo tvarka, sudėtis; kompetencija.

Seimo Rinkimų Įstatymo

17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.
2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.
3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
4. Partija kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.
5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti.
6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.
7. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos.
8. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

18 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;
2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima sprendimus;
8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

36. Kokia kandidatų į Seimo narius kėlimo tvarka?

Kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose turi teisę politinės partijos ir organizacijos, įsiregistravusios rinkimams, o taip pat pavieniai asmenys, surinkę nemažiau kaip 1 tūkst., tos vienmandatės rinkimų apygardos, jo kandidatūrą palaikančių rinkėjų parašų.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelti kandidatus turi teisę politinės partijos ir organizacijos, įsiregistravusios rinkimams ir pateikdamos kandidatų sąrašą, kuriame turi būti nemažiau kaip 25 ir nedaugiau kaip 141 kandidatas.

37. Apibūdinti Seimo rinkimų rezultatų nustatymą vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Seimo Rinkimų Įstatymo
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

88 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose

1. Rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose, balsus.
2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
3. Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir pagal šio straipsnio 2 dalį Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų. Jeigu abu kandidatai pirmą kartą balsuojant buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.
4. Jeigu rinkimuose dalyvavo vienas arba du kandidatai ir pagal šio straipsnio 2 dalį Seimo narys nebuvo išrinktas, rinkimai laikomi neįvykusiais ir rengiami pakartotiniai rinkimai.

89 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.
2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
3. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų taikant kvotų ir liekanų metodą.
4. Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
5. Už kiekvieną sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
6. Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.
7. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
8. Jeigu partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

38. Kokiais atvejais rengiami pakartotiniai rinkimai?

Seimo Rinkimų Įstatymo

92 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais.
2. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.
3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.
4. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pakartotinių rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.

39. Apibrėžti referendumo sąvoką. Kokios yra pagrindinės referendumo rūšys?

Plebiscitas- moralinio pobūdžio, išsiaiškinti nuomonę.
Referendumas- turi didesnę teisinę teisę.

Referendumo Įstatymo

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Bendrieji referendumo principai

1. Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo.
2. Referendume turi teisę dalyvauti piliečiai, sukakę 18 metų. Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
3. Piliečiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais.
4. Referendumas yra tiesioginis. Piliečiai dalyvauja referendume tiesiogiai ir asmeniškai.
5. Balsavimas vykdant referendumą yra slaptas, piliečių reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.
6. Piliečių teisių dalyvauti referendume negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

3 straipsnis. Referendumo rūšys

Lietuvos Respublikoje gali būti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai.

4 straipsnis. Privalomieji referendumai

1. Privalomai rengiami referendumai šiais klausimais:
1) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, pakeitimo;
2) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo;
3) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo;
4) dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo;
5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.
2. Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.

5 straipsnis. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai

Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.

40. Kam priklauso referendumo paskelbimo teisė?

Referendumo Įstatymo

ANTRASIS SKIRSNIS
REFERENDUMO INICIJAVIMAS IR PASKELBIMAS

9 straipsnis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė

1. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui.
2. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių reikalavimu.
3. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

41. Kokia referendumo paskelbimo tvarka?

Referendumo Įstatymas

10 straipsnis. Piliečių iniciatyvinės grupės įregistravimas

1. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Tam tikslui iš ne mažiau kaip penkiolikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos.

2. Grupės prašyme Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.
3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo grupės prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir pasiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą.
4. Jeigu grupės prašyme pažymima, kad referendumu priimti teikiamo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Seimo kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui parengti. Sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai.
5. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus.
6. Piliečių reikalavime siūlomo teikti referendumui sprendimo teksto keisti neleidžiama.
7. Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir jeigu šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko.

11 straipsnis. Piliečių parašų rinkimas

1. Vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamame piliečių parašų rinkimo lape turi būti toks reikalavimo tekstas:
Aš, Lietuvos Respublikos pilietis (-ė), patvirtinu, kad remiu reikalavimą paskelbti (nurodoma referendumo rūšis) referendumą dėl (pateikiamas visas referendumui teikiamo sprendimo tekstas).
Eil. Nr. Piliečio pavardė, vardas Piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės numeris Gimimo data Gyvenamoji vieta Parašas Data
2. Rinkimų lapo pabaigoje turi būti parašus rinkusio piliečio vardas ir pavardė, piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, gyvenamoji vieta, parašas.
3. Grupė, remdamasi registracijos akto nuorašu, turi teisę daryti atitinkamus pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir organizuoti piliečių parašų rinkimą.
4. Kiekvieną tokį reikalavimą gali pasirašyti rinkimų teisę turintis pilietis. Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 tūkstančių. Pilietis savo duomenis įrašo pats ir pasirašo. Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu.
5. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 3 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.
6. Piliečių reikalavimus paskelbti referendumą kaupia grupė. Per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkus 300 tūkstančių piliečių parašų, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių reikalavimais perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.
7. Pilietis savo parašą dėl reikalavimo paskelbti referendumą turi teisę atšaukti. Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki piliečių reikalavimų perdavimo jai dienos.
8. Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas.
9. Piliečių parašai gali būti renkami viešose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Už piliečių pasirašymą atlyginti draudžiama.

12 straipsnis. Seimo narių grupės iniciatyvos teisės paskelbti referendumą
Įgyvendinimas

1. Seimo narių grupės siūlymas paskelbti referendumą yra pateikiamas Seimui. Jame turi būti nurodyta: referendumo rūšis, referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstas. Siūlymą pasirašo Seimo nariai, jų parašų autentiškumą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas patvirtina Seimo valdyba. Kartu su šiuo siūlymu Seimui yra pateikiamas ir Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projektas. Jį Seimas svarsto artimiausiame Seimo posėdyje ir priima sprendimą Seimo statute nustatyta tvarka.
2. Seimo narys savo parašą dėl siūlymo paskelbti referendumą gali atšaukti. Apie šį sprendimą jis privalo pranešti Seimui ne vėliau kaip iki Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje pradžios.

13 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinis

Nagrinėjimas

1. Vyriausioji rinkimų komisija gautus dokumentus dėl referendumo paskelbimo per 15 dienų patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentai atitinka šio Įstatymo reikalavimus, grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir savo išvada perduoda Seimui.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad dokumentuose esama neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, apie tai praneša grupei ir nustato iki 15 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Per nustatytą laiką šiuos trūkumus pašalinus, reikalavimas paskelbti referendumą toliau nagrinėjamas bendra tvarka.
3. Jeigu yra pažeistas piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas skaičius piliečių parašų arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta šiurkščių įstatymo pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą paskelbti referendumą ir praneša apie tai grupei bei Seimui. Šį sprendimą grupė turi teisę per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
4. Jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaičiuojami. Parašai taip pat neįskaičiuojami, jeigu pažeidžiant šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį duomenis apie pilietį parašų rinkimo lape įrašo ne jis pats, taip pat jeigu įrašyti ne visi šiame Įstatyme nustatyti duomenys arba jie įrašyti neteisingai.

14 straipsnis. Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka

1. Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka šį Įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą. Į šį posėdį kviečiami dalyvauti referendumo grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią Seimo posėdyje pradėtas svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimas.
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
42. Apibūdinti referendumo rezultatų nustatymo tvarką.

Referendumo Įstatymo

7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas

1. Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
2. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
4. Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
5. Sprendimas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.

8 straipsnis. Konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultatų nustatymas

1. Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.
3. Tuo atveju, kai referendume dalyvavo mažiau piliečių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, referendumas laikomas neįvykusiu, o į jo metu pareikštą piliečių nuomonę gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

43. Kokios pagrindinės Seimo narių teisės ir pareigos bei garantijos?

V SKIRSNIS
SEIMAS

59 straipsnis

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

60 straipsnis

Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.

61 straipsnis

Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.

Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui.

Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru.

Balsavimo tvarką nustato įstatymas.

62 straipsnis

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

44. Kokiais atvejais Seimo nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą?

63 straipsnis

Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

45. Kokia Seimo pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimo tvarka? Kokia jų kompetencija? Kas pavaduoja Seimo pirmininką? Kokius jis leidžia teisės aktus?

I dalis:
Juos renka Seimas iš Seimo narių tarpo, 4 metams, slaptu balsavimu. Pirmininko kandidatūrą siūlyti turi teisę 1/10 Seimo narių grupė. Jo pavaduotojai (iki 5), o pavaduotojai renkami taip pat kaip ir pirmininko pavaduotojai, tik jų kandidatūrą siūlo pirmininkas.
Vienas iš pavaduotojų Seimo skiriamas pirmuoju.

Kompetencija:
Pirmininko pavaduotojai vykdo tas pareigas, kurias jiems paveda Seimas ir Seimo pirmininkas. Pirmininką pavaduoja 1- asis pavaduotojas, o jai jo nėra, tai Seimo paskirtas vienas iš pavaduotojų.

Pirmininkas leidžia potvarkius (teisės aktus), o taip pat:
1. Vadovauja Seimo darbui
2. Pasirašo tuos įstatymus, kurių nepasirašo ir nevetuoja Prezidentas
3. Pasirašo Seimo nutarimus (kitą dieną po paskelbimo)
4. Pavaduoja arba laikinai eina Prezidento pareigas
5. Teikia 3 Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūras
6. Teikia Seimo kontrolierių kandidatūras ir kita.

46. Kokia Seimo valdybos sudėtis ir kompetencija? Kokia tvarka priimami valdybos nutarimai?

Seimo valdybą sudaro:
1. Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai
2. Opozicijos lyderis.

Posėdžius šaukia Seimo pirmininkas arba jį pavaduojantis pavaduotojas.
Posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Vyriausybės nariai.
Valdyba priima nutarimus, dalyvaujančių balsų dauguma (nemažiau kaip pusė), jeigu balsai pasiskirsto po lygiai lemia posėdžiui pirmininkaujančio balsas.
Valdyba sprendžia organizacinius Seimo klausimus. Pvz., dėl neeilinės sesijos šaukimo; dėl sesijos pratęsimo; delegacijų sudarymo ir kt.

47. Kokia Seimo seniūnų sueigos sudėtis ir kompetencija?

Į Seimo seniūnų sueigą įeina: visi valdybos nariai ir kiekviena frakcija nuo 10 savo narių skiria vieną atstovą. Pirmajam posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas, o kitiems posėdžiams pasikeisdami kas savaitę kitų frakcijų seniūnai.

Seimo seniūnų sueigos pagrindinis uždavinys – derinti sesijos, posėdžių darbotvarkę taip pat derinti komitetų ir frakcijų veiklą.

Posėdžiuose priimti nutarimai – rekomendacinio pobūdžio (reikia į tai atkreipti dėmesį; rekomenduoti).

48. Kokiu principu formuojami Seimo komitetai? Kokia jų kompetencija? Išvardinti komitetus.

Komitetai formuojami 1- joje sesijoje. Juose turi būti nemažiau kaip 7 ir nedaugiau kaip 17 narių.
Komitetai svarbioms veiklos sritims spręsti iš savo narių tarpo gali sudaryti pakomitečius. Komiteto pirmininką renka komiteto nariai, o tvirtina Seimas. Komitetų skaičių ir jų pavadinimą nustato Seimas, o taip pat ir jų kompetenciją.

Komitetų kompetencija:
1. Svarsto Vyriausybės programą;
2. Rengia įstatymų projektus ir teikia išvadas dėl jų;
3. Svarsto Seimo skiriamų pareigūnų kandidatūras ir kt.

Komitetai yra šie:
1. Audito
2. Aplinkos apsaugos
3. Ekonomikos
4. Biudžeto ir finansų
5. Informacinės visuomenės ir plėtros
6. Europos reikalų
7. Nacionalinio saugumo ir gynybos
8. Kaimo reikalų
9. Sveikatos reikalų
10. Socialinių reikalų ir darbo
11. Teisės ir teisėtvarkos
12. Švietimo, mokslo ir kultūros
13. Žmogaus teisių
14. Užsienio reikalų
15. Valstybės valdymo ir savivaldybių.

51. Kokiu principu sudaromos frakcijos Seime? Kokia jų reikšmė?

Politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai jungiasi į frakcijas. Renkami seniūnai. Seimo narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Joje gali būti nemažiau kaip 7 nariai. Frakcijos nesutinkančios su Seimo daugumos ir Vyriausybės vykdoma programa gali pasiskelbti opozicinėmis. Frakcijos atskiriems klausimams spręsti gali jungtis į koalicijas.

52. Išvardinti Seimo įgaliojimus.

67 straipsnis

Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;

11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

53. Apibūdinti Seimo sesiją: eilinių ir neeilinių sesijų šaukimo tvarka; kas šaukia pirmąjį posėdį; kas vadovauja pirmajam ir kitiems posėdžiams?

64 straipsnis

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas.

65 straipsnis

Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

66 straipsnis

Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.

59. Kokie reikalavimai keliami kandidatams į Prezidentus?

78 straipsnis

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.

Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

61. Apibūdinti Prezidento rinkimų rezultatų nustatymo tvarką.

81 straipsnis

Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

62. Išvardinti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus. Kada jie nutrūksta?

84 straipsnis

Respublikos Prezidentas:

1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;

2) pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

4) Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

5) Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;

6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;

7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;

9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;

11) teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą;

12) teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;

13) teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;

14) Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;

15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;

16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;

17) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;

18) daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;

19) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;

20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;

21) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;

22) skiria valstybinius apdovanojimus;

23) teikia malonę nuteistiesiems;

24) pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

88 straipsnis

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

3) atsistatydina iš pareigų;

4) Respublikos Prezidentas miršta;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

64. Kas ir kokiais atvejais pavaduoja arba laikinai eina Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas?

89 straipsnis

Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.

Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.

55. Kokios yra įstatymų leidybos proceso stadijos? Apibūdinti jas.

1. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė.

68 str.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
2. Įstatymo projekto svarstymas.
Projektas iš pradžių gali būti svarstomas Seimo komitetuose, o vėliau bendrame Seimo posėdyje arba iš karto posėdyje.
3. Įstatymo priėmimas.

69 str.
Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje.
Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.
4. Įstatymo paskelbimas ir įsigaliojimas.

70 str.

Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.
71 str.

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
72 str.

Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2 , o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

Poįstatyminiai aktai: (Poįstatyminiai aktai neturi įstatymų galios, privalo atitikti įstatymus).
1. Seimo nutarimai (jie skelbiami „Valstybė žiniose“. Pasirašo Seimo Pirmininkas. Nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu nėra numatyta kita data.
2. Vyriausybės nutarimai
3. Prezidento dekretai
4. Ministro Pirmininko ir Seimo pirminiai potvarkiai
5. Ministrų departamento įstatymai
6. Savivaldybių Tarybos sprendimai
7. Ir kiti aktai, kuriuose yra konstitucinės teisės normų.

Tarptautinės sutartys.
Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie turi įstatymo galią.

Leave a Comment