Konstitucinė teisė ir kitos teisės šakos

ĮVADAS

Visos teisės šakos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Tačiau svarbiausioji kiekvienos šalies teisės šaka yra konstitucinė teisė, kai kur dar vadinama valstybinė teisė.

Konstitucinė teisė laikoma svarbiausiąja teisės šaka todėl, kad jos normos įtvirtina valstybės politinius, socialinius, ekonominius ir administracinės teritorinės santvarkos pagrindus, valstybinės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp valstybės, visuomenės ir piliečių. Kitaip tariant, ji labiausiai įtakuoja visoms kitoms teisės šakoms. Bet konstitucija gali būti teisinio gyvenimo centras tik tuo atveju, kar ir civilinės, baudžiamosios, darbo, finansų, proceso ir kitų teisės sričių mokslininkai supras jos reikšmę. Žemiau, kaip pavyzdį, nurodysiu 4-5 tokius atvejus.

KONSTITUCIJOS SAMPRATA

Iš pradžių reikia pasakyti keletą žodžių apie konstituciją ir konstitucinę teisę apskritai. Konstitucija apima ir esamybę, ir privalomybę. Konstitucionalizme ryški ir politologinė dimensija, kur kalbama apie esamybę. Todėl apima abu. Teisininkui-tai, kas turėtų būti; politologui-kaip veikia konkrečioje šalyje.Taigi čia atsiranda skirtumas tarp faktinės ir juridinės konstitucijos. Riomeriui konstitucija yra gyva ir nuolat besikeičianti. Arba jos koegzistuoja, vienu metu labiau vadovaujantis faktine, kitu-formaliąja konstitucija.

Lane rašo apie 2 konstitucijos sąvokas (prasmes):

1. Konstitucija-dokumentas, nustatantis valstybės funkcionavimo pagrindus; bet yra valstybių, kurios jo neturi (Saudo Arabija) arba turi išskaidytą konstituciją (Švedija, Anglija). Ne tik rašytinis dokumentas, bet ir papročiai, tradicijos. Galim prieštarauti teiginiui, kad konstitucija yra pagrindinis įstatymas, nes juo gali būti ir konstitucija plius sutartys, aktai ir pan.

2. Konstitucija-faktinis režimas tam tikroj valstybėj. Tarp faktinės ir juridinės konstitucijos visada yra skirtumas, nes faktinė visada yra besikeičianti. Juridinė visada gražesnė nei faktinė konstitucija. Tačiau ne visais atvejais, nes diktatoriai karstais nevengia net pačias bjauriausias nuostatas įtvirtinti konstitucijoje. Leninas sakė, kad faktinė konstitucija visuomet yra iškraipyta. Gali būti, kad faktinė konstitucija bus demokratiškesnė nei juridinė (pvz. SSRS žlugimo pradžioje). Juridinė-normos ir principai, faktinė tokia, kurioje šios normos adekvačiai ar ne adekvačiai realizuojamos. Jei atotrūkis tarp šių konstitucijų labai didelis, kabame apie fiktyvinę (fasadinę) konstituciją.

Bendriausias apibrėžimas: konstitucija – valdymo aktas, nustatantis valdymo tvarką.

KONSTITUCIJOS TAIKYMO PROBLEMA

Konstitucija gali būti taikoma tiesiogiai ir netiesiogiai (per kitus aktus), kai nuostata tokia bendra, kad ji neveikia, kol nėra susmulkinama kitais aktais (tokių nuostatų buvo SSRS-referendumas). Tiesioginio taikymo pranašumas-kiekvienas gali ginti savo teises, remdamasis konstitucija. Daugelis konstitucijos nuostatų-abstrakčios, jas reikia sukonkretinti. Vis labiau įsigali tendencija, kad konstitucijos yra tiesiogiai taikomos. Lietuvos konstitucija šiuo atžvilgiu pakankamai subalansuota-pvz. nusakomi Seimo principai, o detalizuojama jau seimo statutu.

KONSTITUCINĖS TEISĖS REGULIAVIMO SRITYS

Konstitucijos ir konstitucinės teisės veiklos šiuo atveju sutampa.

Lyginant su “kitomis” teisės šakomis, konstitucinė teisė apibūdinama kaip mažiau konkreti. Tačiau ji yra virš kitos teisės, tai ji turi nustatyti tik pagrindus. Kai kur konstitucijos reguliavimas yra toks bendras, kad gali kilti abejonių dėl reguliavimo turinio. Ne visų valstybių konstitucijos vienodai reguliuoja tuos pačius santykius ir net ne visus tuos pačius santykius.

Konstitucinio reguliavimo sritys:

“Konstitucinis teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje” – Konferencijų medžiaga;

“Lietuvos Konstitucinė teisė” – Birmontienė, Jarašiūnas, Kūris, Maksimaitis, Mesonis, Normantas, Pumputis Vaitiekienė, Vidrinskaitė, Žilys.