Konstitucinė teisė ir kitos teisės šakos

ĮVADAS
Visos teisės šakos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Tačiau svarbiausioji kiekvienos šalies teisės šaka yra konstitucinė teisė, kai kur dar vadinama valstybinė teisė.
Konstitucinė teisė laikoma svarbiausiąja teisės šaka todėl, kad jos normos įtvirtina valstybės politinius, socialinius, ekonominius ir administracinės teritorinės santvarkos pagrindus, valstybinės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp valstybės, visuomenės ir piliečių. Kitaip tariant, ji labiausiai įtakuoja visoms kitoms teisės šakoms. Bet konstitucija gali būti teisinio gyvenimo centras tiik tuo atveju, kar ir civilinės, baudžiamosios, darbo, finansų, proceso ir kitų teisės sričių mokslininkai supras jos reikšmę. Žemiau, kaip pavyzdį, nurodysiu 4-5 tokius atvejus.

KONSTITUCIJOS SAMPRATA
Iš pradžių reikia pasakyti keletą žodžių apie konstituciją ir konstitucinę teisę apskritai. Konstitucija apima ir esamybę, ir privalomybę. Konstitucionalizme ryški ir politologinė dimensija, kur kalbama apie esamybę. Todėl apima abu. Teisininkui-tai, kas turėtų būti; politologui-kaip veikia konkrečioje šalyje.Taigi čia atsiranda skirtumas tarp faktinės ir juridinės konstitucijos. Riomeriui konstitucija yra gyva ir nuolat besikeičianti. Arba jos kooegzistuoja, vienu metu labiau vadovaujantis faktine, kitu-formaliąja konstitucija.
Lane rašo apie 2 konstitucijos sąvokas (prasmes):
1. Konstitucija-dokumentas, nustatantis valstybės funkcionavimo pagrindus; bet yra valstybių, kurios jo neturi (Saudo Arabija) arba turi išskaidytą konstituciją (Švedija, Anglija). Ne tik rašytinis dokumentas, bet ir papročiai, tradicijos. Ga

alim prieštarauti teiginiui, kad konstitucija yra pagrindinis įstatymas, nes juo gali būti ir konstitucija plius sutartys, aktai ir pan.
2. Konstitucija-faktinis režimas tam tikroj valstybėj. Tarp faktinės ir juridinės konstitucijos visada yra skirtumas, nes faktinė visada yra besikeičianti. Juridinė visada gražesnė nei faktinė konstitucija. Tačiau ne visais atvejais, nes diktatoriai karstais nevengia net pačias bjauriausias nuostatas įtvirtinti konstitucijoje. Leninas sakė, kad faktinė konstitucija visuomet yra iškraipyta. Gali būti, kad faktinė konstitucija bus demokratiškesnė nei juridinė (pvz. SSRS žlugimo pradžioje). Juridinė-normos ir principai, faktinė tokia, kurioje šios normos adekvačiai ar ne adekvačiai realizuojamos. Jei atotrūkis tarp šių konstitucijų labai didelis, kabame apie fiktyvinę (fasadinę) konstituciją.
Bendriausias apibrėžimas: konstitucija – valdymo aktas, nustatantis valdymo tvarką.

KONSTITUCIJOS TAIKYMO PROBLEMA
Konstitucija gali būti taikoma tiesiogiai ir netiesiogiai (per kiitus aktus), kai nuostata tokia bendra, kad ji neveikia, kol nėra susmulkinama kitais aktais (tokių nuostatų buvo SSRS-referendumas). Tiesioginio taikymo pranašumas-kiekvienas gali ginti savo teises, remdamasis konstitucija. Daugelis konstitucijos nuostatų-abstrakčios, jas reikia sukonkretinti. Vis labiau įsigali tendencija, kad konstitucijos yra tiesiogiai taikomos. Lietuvos konstitucija šiuo atžvilgiu pakankamai subalansuota-pvz. nusakomi Seimo principai, o detalizuojama jau seimo statutu.

KONSTITUCINĖS TEISĖS REGULIAVIMO SRITYS
Konstitucijos ir konstitucinės teisės veiklos šiuo atveju sutampa.
Lyginant su “kitomis” teisės šakomis, konstitucinė teisė apibūdinama kaip mažiau konkreti. Tačiau ji yra virš ki

itos teisės, tai ji turi nustatyti tik pagrindus. Kai kur konstitucijos reguliavimas yra toks bendras, kad gali kilti abejonių dėl reguliavimo turinio. Ne visų valstybių konstitucijos vienodai reguliuoja tuos pačius santykius ir net ne visus tuos pačius santykius.
Konstitucinio reguliavimo sritys:
1. Žmogaus teisės (Buvo konstitucijų, kuriose žmogaus teisų nėra, tačiau dabar tokių mažai)
2. Rinkimų sistema
3. Valstybės organų veikla
4. Savivalda
5. Teisingumo vykdymas (teismai)
6. Užsienio politika

KONSTITUCIJOS ĮTAKA TEISĖS DOKTRINOS RAIDAI IR TEISĖKŪRAI
Pirmiausia apžvelgsime konstitucijos įtaką teisės doktrinos (ją suprantant kaip vyraujančias šalyje teisės idėjas, teorijas, koncepcijas) raidai. Pati konstitucija yra teisinės minties kūrinys, tam tikrų teisinių vertybių išraiška. Jos normos ir principai, jų taikymo praktika daro įtaką teisės mokslui, skatina tyrinėjimus ar net tam tikra linkme juos nukreipia.
Konstitucijos, svarbiausio teisės šaltinio, įtaka jaučiama visoje teisės sistemoje, visose teisinio reguliavimo srityse. Visi teisekūros subjektai privalo laikytis konstitucinio imperatyvo: negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d.). Koks modernios Konstitucijos poveikis teisėkūros procesui? Ar galima kalbėti apie akivaizdžią jos konstitucionalizacijos tendenciją?
Konstitucijos poveikį teisėkūrai galima tyrinėti įvairiais aspektais. Konstitucijoje nustatytos valstybės valdžios institucijų kompetencijos ribos, taip pat ir šių institucijų teisėkūros galimybės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 2 p. Seimas leidžia įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 str. 1 d. Nustatyta, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia priimdama nu

utarimus.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR VALSTYBINĖ TEISĖ
Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Mokslui ir disciplinai apibūdinti vartojama ne tik konstitucinės, valstybinės teisės, bet ir viešosios bei konstitucinės teisės ir politiniai institutai. Šie terminai prigijo priklausomai nuo istorinių aplinkybių. Paskutinis terminas atspindi sąsają tarp politikos mokslų ir teisės.
Sovietmetį nuo vartotos valstybinės teisės pereita prie konstitucinės. Tradiciškai konstitucinė suprantama kaip teisės šaka, reguliuojanti visas kitas. Hayek konstitucinė teisė – visos teisės pagrindas. Tai atskira teisės šaka-valstybinė teisė (taigi matyt siūlo 2 dimensijas), reguliuojanti santykius, kurių nereguliuoja kitos šakos. Valstybinė teisė-“institucinė teisė”: ji reguliuoja santykius, susijusius su valstybės institucijų kūrimu, formavimu, su valstybės teritoriniu sutvarkymu. Tačiau jei taip, tai į institucinę teisę nepakliūna pilietybės santykiai, dėl to institucinės teisės sąvoka nėra labai tiksli. Apie konstitucinę teisę galima kalbėti plačiąja (konstitucinė teisė plius žemesnės galios valstybiniai aktai), siaurąją-konstitucinė teisė.
Esmė, kad konstitucinė teisė skiriasi nuo kitų teisės šakų ne horizontaliai, o vertikaliai-yra virš kitų. Apie tų pačių santykių reguliavimą bus galima kalbėti konstituciniu ir teisminiu lygmenimis. Konstitucijos kaip šaltinio paskirtis yra būti virš visų teisės aktų.
Konstitucinė teisė kaip teisės sritis neturi kito šaltinio kaip tik konstituciją. Įstatymai, poįstatyminiai aktai šį principo negali būti laikomi konstitucine teise, nes pagal juos niekas netikrinama. Lietuvoje yra tradicija konstituciją aiškinti įstatymais. Konstitucinė teisė nėra te

eisės šaka, ji yra šakų pagrindas.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR TARPTAUTINĖ TEISE
Šiuo metu Europoje bene labiausiai yra paplitusi vadinamoji paralelinė tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema, kuri grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisės sistemoje (inkorporuojamos į ją). Toks tarptautinių sutarčių vykdymo būdas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautinės teises šaltinis, kurio tikslas kitoks nei daugumos tarptautinės teisės aktų. Šis tikslas yra visuotinis – ginti fizinius asmenis nuo šalių tam tikrų valdžios organų neteisingų veiksmų. Šiuo, tai yra tikslo, požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija – tarptautiniu lygiu. Kaip tik dėl to labai svarbu įvertinti ir nustatyti Konvencijos ir Konstitucijos santykį.
Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir jos tarptautinės sutartys (šiuo atveju – Konvencija). Priešingu atveju Lietuvos Respublika negalėtų užtikrinti Konvencijoje pripažįstamų teisių ir laisvių teisinės gynybos, kas yra numatyta jos 13 straipsnyje, sudarančiame Konvencijos nuostatų įgyvendinimo kiekvienos valstybės vidaus teisinėje sistemoje pagrindą. O Konstitucijos 138 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta: “Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis”. Tačiau Konvencija, kaip ir kitos tarptautinės sutartys, atskirose teisinės veiklos srityse taikomos nevienodai. Konkrečius jų taikymo būdus ir formas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR CIVILINĖ TEISĖ
Nagrinėdami civilinio proceso kursui skirtą veikalą, pastebėsime, kad teisės šakos ir konstitucinės teisės ryšys atskleidžiamas ir aptariant bendruosius civilinio proceso klausimus, ir gilinantis į konkrečias problemas. Pažymima, kad “.konstitucinės teisės normos įtvirtina daugumą civilinio proceso teisės principų (Konstitucijos 30, 109, 110, 114, 117 straipsniai)”. Konstitucijos kaip teisės šaltinio vaidmuo itin svarbus 6 str., įtvirtinančiu tiesioginio Konstitucijos taikymo principą. Šis principas labai reikšmingas sprendžiant civilines bylas, nes teismas gali užpildyti teisės spragą ar išspręsti kolizinį klausimą tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija. Neretai nagrinėjamame Civilinio proceso kurse konstitucinis reguliavimas atskleidžiamas pasinaudojant konstitucinės kontrolės institucijos sprendimų analize.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR POLITINIS PROCESAS
Kartais sakoma, kad gali būti diktato rezultatas-LR primesta sovietų konstitucija. Neteisinga būtų teigti, kad tik politinis procesas lemia konstitucinę teisę, nes ir pats procesas yra varžomas konstitucijos. Taigi normalioje valstybėje tokia priklausomybė yra abipusė. Konstitucija atlieka išskirtinę funkciją: visuomenės sutarties funkciją (jei kas nors bando primesti savo valią).
Politinio proceso ir konstitucinės teisės sąveika:
Konstitucinės teisės poveikis politiniam procesui:
1. Nustato jo kryptis (kokiose sferose)
2. Nubrėžia ribas (pvz. sąžinės laisvė)
3. Konstitucinė teisė apibrėžia dalyvių statusą, jų teises ir pareigas (pvz. politinių partijų)
4. Nustato politinio proceso formas ir metodus (pvz. įstoti į ES galima tik ratifikavus stojimo sutartį)
Politikos poveikis konstitucinei teisei:
1. Konstitucinė teisė yra politinio proceso susitarimo ar valios primetimo rezultatas
2. Iš politinio proceso kyla būdingiausios problemos
3. Reaguoja į politiniu procesus-atsakoma į keliamus klausimus:
a. Konstitucinė teisė gali išlikti objektyvi
b. kitur aptarnauja politinį procesą-jį pateisina
4. Iš politinio proceso kyla siūlymai keisti konstituciją
Konstitucijos doktrina (konstitucijos aiškinimas) formuojasi pažeidimų pasekoje-kai teigiama, jog vienur ar kitur pažeista konstitucija.

KONSTITUCINĖ TEISE IR ADMINISTRACINE TEISĖ
Administracinė teisė, kurios daugybė straipsnių priklauso nuo Konstitucinio Teismo sprendimų, reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybės i-cijoms vykdant konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Ji nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą. Valdymo objektais laikomi žmonių santykiai, atsirandantys ekonomikos, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, krašto gynybos, piliečių teisių apsaugos ir kt. srityse. Metodas – valdžios ir pavaldumo principas.
Administracinio proceso teisė, arba administracinė teisena, nustato tvarką, kuria teismai sprendžia administracinius ginčus, valstybės i-cijos ir pareigūnai taiko konstitucinės, administracinės, finansų, žemės teisės normas.
Pagrindinis norminis aktas – „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“ – išdėstytas ATPK; galioja 1999 m. sausio 14 d. LR administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. VIII-1029, 1999 m. sausio 14 d. LR administracinių teismų steigimo įstatymas Nr. VIII- 1030. Administracinė teisena – terminas, kuris nominale reikšme suponuoja tik tuos proceso veiksmus, kurie atliekami teisme sprendžiant administracinę bylą. Teisena kilusi iš teisti, proceso – iš tyrimo; todėl ši taikytina žymėti ir ikiteisminį tyrimą.

KONSTITUCINĖ TEISE IR BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Reikia pažymėti, kad galiojanti Konstitucija palyginti daug vietos skiria klausimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe ir jos taikymu, sprendimui. Joje yra per 25 straipsnius, kuriuose nustatomi baudžiamosios atsakomybės ir jos realizavimo išeities taškai. Konstitucija taip pat nustato teises ir pagrindines laisves, kurias apriboti galima tik jos nustatyta tvarka.
Taigi konstitucinės normos šiuo metu Lietuvoje sudaro pakankamai aiškų teisinį pagrindą ne tik baudžiamiesiems įstatymams kurti bei tobulinti, bet ir jų konstitucingumui patikrinti.
Beje, Konstituciniame Teisme baudžiamųjų materialinių ir baudžiamojo proceso įstatymų grupės normos nebuvo dažnas nagrinėjimo objektas. Per visą Konstitucinio Teismo darbo laikotarpį buvo 6 bylos, kuriose kelti 8 baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normų atitikimo Konstitucijai klausimai. Iš jų dėl 5 normų Konstitucinis Teismas pasisakė iš esmės priimdamas atitinkamus nutarimus. Dviejų bylų buvo atsisakyta nagrinėti ryšium su įstatymo pakeitimu ir vienos – dėl keliamo klausimo nežinybingumo Konstituciniam Teismui.
Konstituciniame Teisme nagrinėtos bylos buvo susijusios su baudžiamųjų įstatymų atitikimu Konstitucijai realizuojant baudžiamąją atsakomybę. Aptariant išnagrinėtas bylas galima pastebėti tarytum objektyviai kylančius prieštaravimus tarp konstitucinių ir baudžiamosios teisės normų. Neretai tai, kas Konstitucijos yra nustatyta kaip bendra taisyklė piliečių teisių ir laisvių srityje, baudžiamosios teisės normomis įteisinama kaip savotiška išimtis, susijusi su asmens padarytu nusikaltimu. Todėl iškylus klausimui, ar baudžiamieji įstatymai tikrai neprieštarauja Konstitucijai, labai didelę reikšmę turi konstitucinių nuostatų interpretavimas. Čia nekeliamas uždavinys formuluoti ar aptarti to interpretavimo principų turinį, tačiau vienareikšmiškai reikia pabrėžti, kad nuo jų teisingo suvokimo dažnai priklauso konstitucinės normos turinio atskleidimas, o kartu ir Konstitucinio Teismo priimamo nutarimo esmė.
Suprantama, kad tokia Konstitucinio Teismo praktika neleidžia daryti kokių nors platesnių apibendrinimų. Tačiau apskritai nagrinėtose bylose buvo probleminių klausimų, kurie gali būti nuodugnesnio svarstymo objektas.
Matyti konstitucinių normų galiojimo apribojimus vien dėl to, kad asmuo, padarydamas nusikaltimą, pirmas pamynė Konstituciją ir įstatymų ginamus žmonių interesus, tam tikra prasme yra ir pavojinga. Šiuo metu, kai taip sparčiai didėja nusikalstamumas ir dėl to visuomenė yra gana įaudrinta, galvojant apie galimybę apsisaugoti nuo nusikaltimų gali kilti mintis apskritai pripažinti šiuos asmenis esant už įstatymo ribų. Todėl įstatymų ledėjas, matyt, pagrįstai siaurindamas asmenų, padariusių nusikaltimus, teises, negali užmiršti, kad yra tam tikros ribos, kurių peržengti nevalia. Konstitucinio Teismo uždavinys – vertinant baudžiamųjų įstatymų atitikimą Konstitucijai nuolat kreipti į tai dėmesį.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR DARBO TEISĖ
Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui.
Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai.
Taigi būtent Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmigus gali laisvai pasirinkti darbą. Ir darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe, ir kad nebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tttenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų.

KONSTITUCINĖ TEISE IR ŽEMĖS TEISE
Konstitucija – tai fundamentinis teisės aktas visoms teisės šakoms, taip pat ir žemės (agrarinei) teisei. Nei vienas teisės aktas negali jai prieštarauti. Tai pagrindinis valstybinis įstatymas. Tačiau tai nėra pagrindinis teisės šaltinis agrarinei teisei. Joje tik įtvirtinti pagrindiniai agrarinės teisės pradai: 46 str. – ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens laisve ir iniciatyva; 48 str. – laisvas pasirinkimas darbui ir verslui; 47 str. – apie žemę, vandenis; 54 str. – apie viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas užtikrinant aplinkos apsaugą. Taip pat svarbūs konstituciniai įstatymai (47 str. – dėl žemės nuosavybės). Tarptautinės teisės aktai (konvencijos, protokolai, deklaracijos) – labai aktualūs agrarinei teisei, ypač “Europos žmogaus teisė ir pagrindinė l. konvencija” bei “Laisvos prekybos sutarčių vykdymo konvencija”.

KONSTITUCINĖ TEISĖ IR EKOLOGINĖ TEISĖ
Ekologinės teisės šaltiniai slypi LR Konstitucijoje – joje yra keletas straipsnių, skirtų aplinkos apsaugos ir kitiems ekologiniams santykiams. Pavyzdžiui, 47 straipsnis: “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik LR piliečiams ir valstybei”.
Ir kt.

IŠVADOS
Taigi Konstitucija apibūdinama ir traktuojama kaip šalies “pagrindinis įstatymas”. Tai toks teisės aktas, kuriam negali prieštarauti joks kitas valstybės vidaus teisės aktas. Pats konstitucijos buvimas liudija, jog tarp visų valstybės viduje galiojančių teisės normų yra griežta hierarchija. Net jei galima ginčytis dėl įvairių kitų teisės aktų teisinės galios, vis tiek neabejojama, kad jie visi turi neprieštarauti konstitucijai. Konstitucionalizmo ideja natūraliai įtvirtina normatyvizmo ideją, jog visos teisės normos turi sudaryti nuoseklią ir darnią hierarchinę sistemą.
Konstitucinė teisė įtvirtina pagrindines žmogaus ir piliečio teises bei Pareigas, nustato jų garantijas, valdžios struktūrą, valstybės i-cijų sudarymo ir veiklos principus, nuosavybės formas, politinę sistemą, rinkimų sistemą, teritorinį administracinį susiskirstymą ir kt. Pagrindinis jos teisės aktas – konstitucija, kuri yra metodologinis vertybinis visos valstybės teisėkūros teisėtumo pagrindas. Konstitucija demokratinėje valstybėje – tai piliečių įstatymas, ribojantis valstybinės valdžios valią pagrindinėmis žmogaus teisėmis.

Literatūra:

“Konstitucinis teismas ir konstitucingumo garantijos Lietuvoje” – Konferencijų medžiaga;
“Lietuvos Konstitucinė teisė” – Birmontienė, Jarašiūnas, Kūris, Maksimaitis, Mesonis, Normantas, Pumputis Vaitiekienė, Vidrinskaitė, Žilys.

Leave a Comment