TURINYSĮVADAS 3
I. DARBO SUTARTIES SAMPRATA IR TURINYS 41.1. DARBO SUTARTIES SAMPRATA 41.2. DARBO SUTARTIES TURINYS 41.2.1. BŪTINOSIOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOS 51.2.2. PAPILDOMOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOS 6II. GARANTIJOS PRIIMANT Į DARBĄ IR APRIBOJIMAI 7III. DARBO SUTARTIES RŪŠYS 8 3.1. TERMINUOTA DARBO SUTARTIS 83.2. SEZONINĖ DARBO SUTARTIS 93.3. KITOS DARBO SUTARTYS IR JŲ YPATUMAI 10IV. DARBO SUTARTIES SUDARYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSE 11V. DARBO SUTARTIES PRIELAIDOS 125.1. KONKURSAS 125.2. KVALIFIKACINIAI EGZAMINAI 125.3. RENKAMOSIOS PAREIGOS 13IŠVADOS 14
NAUDOTA LITERATŪRA 15ĮVADASDarbas, bei su juo susijusios problemos yra labai aktualios mūsų dienomis. Todėl darbo teisės šaka nustato visuomeninius santykius, reguliuojamus darbo teisės normų, ir teisinio reguliavimo tikslus. Pagrindas, kuriuo atsiranda visuomeniniai santykiai – darbo sutartis. Šio darbo objektas: darbo sutartis, jos turinys. Todėl darbe bus apibrėžiama darbo sutarties samprata, aptariamos darbo sutarties turinio sąlygos, darbo sutarčių rūšys, sudarymas bei garantijos ir apribojimai sudarant sutartį. Pagrindinis darbo tikslas: dabar norint įsidarbinti ar asmenį priimti į darbą privalu raštiškai sudaryti darbo sutartį, todėl labai svarbu žinoti ką darbuotojas privalo įsipareigoti darbdaviui ir ką darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui. Be to, prieš sudarant sutartį reikia žinoti sudaromos sutarties rūšį ir jos ypatybes. Rašydama darbą nagrinėjau, analizavau turimą literatūrą, ypač Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksą, kitus norminius teisės aktus. Pagrindiniai darbo uždaviniai: · išanalizuoti darbo sutarties turinį; · išanalizuoti darbo sutarčių rūšių įvairovę ir ypatumus;· aptarti darbo sutarties sudarymo pagrindus ir prielaidas;· garantijų ir apribojimų priimant į darbą apžvalga.I. DARBO SUTARTIES SAMPRATA IR TURINYS1.1. DARBO SUTARTIES SAMPRATADarbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksą – “tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo salygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu” .
Darbo sutartis skiriasi nuo kitų sutarčių. Būtent yra du pagrindiniai požymiai, kurie skiria darbo sutartį nuo kitų sutarčių:1. darbo funkcijų atlikimas;2. paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.Atlikdamas darbo funkciją darbuotojas turi dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. Šiuo požymiu darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių (rangos, paslaugų teikimo ir kt.), kuriomis įsipareigojama atlikti tam tikrą apibrėžtą užduotį.Asmuo sudarydamas darbo sutartį įsipareigoja ne tik atlikti darbo funkciją, bet ir laikytis nustatytos darbovietėje darbo tvarkos bei paklusti darbdavio nurodymams. Taigi, šalių pavaldumas darbo teisėje yra būtina darbo organizavimo prielaida, o civilinėse sutartyse pavaldumas neegzistuoja.1.2. DARBO SUTARTIES TURINYS“Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas” . Taigi turinys – tai sąlygos arba susitarimai, kuriais tos teisės ir įsipareigojimai yra apibrėžti. Darbo sutarties sąlygos yra klasifikuojamos labai įvairiai, tačiau pagrindinė klasifikacija yra pagal nustatymo būdą:1. nustatomos šalių susitarimu;2. nustatomos norminio akto.Darbo sutarties sąlygas šalys nustato savo susitarimu, tačiau jos negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato LR Darbo Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į:1. būtinąsias;2. papildomas.1.2.1. BŪTINOSIOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOSBūtinosios sąlygos – tai tos sąlygos, dėl kurių šalims nesutarus, sutartis laikoma nesudaryta. Šios sąlygos yra dviejų rūšių – privalomos visoms darbo sutartims, be kurių negaliotų nė viena darbo sutartis, ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis. Pastaroji sąlyga taikytina atskiroms darbo sutarčių rūšims (pvz. sezoninė, laikinoji ir kt.). Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse nurodytos dvi būtinosios sąlygos:1. darbovietė;2. darbo funkcija.Darbo sutartyje būtina nurodyti darbuotojo darbovietę. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtintą darbo sutarties pavyzdinę formą, reikalaujama nurodyti konkrečią darbo vietą (t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.). Darbo sutarties pavyzdinėje formoje darbo funkcija apibrėžiama nurodant tam tikrą profesiją, specialybę, pareigų pavadinimą, kvalifikaciją. Be to, jei asmuo priimamas mokiniu, darbo sutartyje turi būti pažymėta. Darbo funkcijų nustatymas sukelia šiokių tokių nesklandumų, nes dažniausia darbdavys stengiasi, kad darbuotojo funkcijų sąrašas būtų nebaigtinis. Taip elgdamasis jis tenkina savo interesus, kadangi darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo tokio darbo, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartyje. O, tuo tarpu, darbuotojas siekia, kad darbo funkcijų būtų kuo mažiau. Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse sakoma, kad “kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų”. Darbo sutarties pavyzdinėje formoje reikalaujama nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt., bei kiek kartų per mėnesį ir kuriomis dienomis bus mokamas darbo užmokestis. Taigi, ši sąlyga turi būti nurodyta visose darbo sutartyse, tačiau Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse ji nepriskiriama prie būtinųjų darbo sutarties sąlygų.1.2.2. PAPILDOMOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOSPapildomos sąlygos – tai visos kitos sąlygos, nebūtinos darbo sutarties galiojimui. Dėl jų tariamasi konkrečiais atvejais, tačiau darbo sutartis, nepriklausomai nuo to ar šalys susitars, ar ne, bus galiojanti. Jei darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl tam tikrų papildomų sąlygų, jos tampa privalomomis ir jų turi laikytis abi susitarimo šalys, kaip būtinųjų. Kaip jau minėjau, šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš dažniausiai sutinkamų papildomų sąlygų yra išbandymo terminas. Jo paskirtis – suteikti šansą ir vienai, ir kitai šaliai įsitikinti, ar sutarties turinys jas tenkina. Kitaip tariant, leisti darbdaviui įsitikinti ar darbuotojas gali atlikti sutartą darbo funkciją, o darbuotojui įsitikinti, ar darbas atitinka jo interesus, galimybes, sugebėjimus. Kadangi susitarimas dėl bandomojo laikotarpio yra sudaromas raštu, tai ši papildoma sąlyga turi būti nurodyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpis netaikomas tam tikrų darbuotojų kategorijoms: 1. “asmenims iki 18 metų; 2. pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlakius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; 3. darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti į kitą darbovietę;4. kitais darbo įstatymų numatytais atvejais”. Išbandymo terminas dažniausia yra naudingas darbdaviui, nes jis, esant nepatenkinamiems darbuotojo darbo rezultatams, supaprastinta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali nutraukti darbo sutartį, nemokant išeitinės kompensacijos. Kadangi rezultatus vertina pats darbdavys – tai darbuotojas, manantis, jog jis jo darbą vertino neobjektyviai, gali kreiptis į teismą. Jei darbuotojas nepatenkintas darbo sutartyje sulygtu darbu ir neketina toliau dirbti – privalo darbdavį įspėti raštu prieš tris dienas. Maksimali išbandymo termino trukmė – ne ilgiau trys mėnesiai, tačiau įstatymų numatytais atvejais gali būti ilgesnis (bet ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai) terminas.II. GARANTIJOS PRIIMANT Į DARBĄ IR APRIBOJIMAILietuvos Respublikos Darbo Kodekse numatytos ir įsidarbinimo garantijos. Pagal Kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiama atsisakyti priimti į darbą asmenį, dėl jo lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Taip pat yra draudimas atsisakyti priimti asmenį į darbą, esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę. Taigi, Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 96 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad atsisakymą priimti į darbą galima ginčyti teismine tvarka per vieną mėnesį nuo atsisakymo dienos. Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įsipareigoja priimti asmenį į darbą, ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas teisminę gynybą numato ne visais atvejais, o tik esant specialiajai garantijai.Priėmimo į darbą ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 97 straipsnyje. Šie ribojimai yra taikomi tik tarnautojams. Jų tarnyba vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje ribojama tik tada, kai sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Ribojimai taikomi tik įstatyme išvardintiems asmenims, kurių pateikiamas sąrašas yra išsamus. Tačiau yra išimčių, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Dėl tarnautojų, kuriems netaikomas giminaičių darbo apribojimas eiti pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietos savivaldybės) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, sąrašo” 1996 metų liepos 29 dienos nutarimu Nr. 901. Pagal šį nutarimą, leidžiama derinti pareigas ir giminaičių darbo ribojimas netaikomas: 1. darbuotojams, einantiems renkamas pareigas; 2. sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams; 3. farmacijos bei viduriniajam ir jaunesniajam medicinos personalui, dirbančiam kaimo vietovėse; 4. švietimo sistemos įstaigų pedagoginiam darbuotojam,bibliografam ir bibliotekininkam; 5. aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų ir žemės ūkio mokyklų pedagogam; 6. valstybinės miškų tarnybos vadovaujantiem darbuotojam ir specialistam, dirbantiem kaime;7. valstybinės hidrometeorologijos tarnybos darbuotojam;8. valstybinių geologinių tarnybų darbuotojam.Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų kai dirbama be darbo sutarties. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas nelegaliu darbu laiko kai: 1. darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą (t.y. tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą) arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavys – suteikti darbuotojui darbą ir mokėti darbo užmokestį. Tačiau šis darbas dirbamas nesudarius darbo sutarties.2. dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.“Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka” .Pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksą, nelegaliu darbu nelaikoma pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. “Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos” bei “dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos” yra priimti Lietuvis Respublikos Vyriausybės nutarimai.III. DARBO SUTARTIES RŪŠYS
3.1. TERMINUOTA DARBO SUTARTIS
Terminuota darbo sutartis – tai sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų pareigų atlikimui. Terminuotą darbo sutartį draudžiama sudaryti jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Ši sutartis negali būti sudaroma ilgesniam nei penkerių metų terminui, o su renk…amaisiais darbuotojai terminuota darbo sutartis sudaroma jų kadencijai t.y. laikui, kuriam jie išrinkti. Taip pat su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui. Darbo sutartis gali būti sudaroma iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz. darbo sutartis sudaryta iki tol, kol grįš po nėštumo ir gimdymo atostogų). Jei darbo terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareiškė jos nutraukti, tai laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui t.y. darbo sutartis tampa neterminuota. Taip pat darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas. Dar viena iš terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmių yra ta, kad pasibaigus darbo sutarties terminui ir jos nepratęsus arba nutraukus sutartį, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos vėl su atleistu darbuotoju sudarius terminuotą darbo sutartį tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. Ši pasekmė netaikoma tik tuo atveju jei darbas yra nuolatinio pobūdžio arba sutartis sudaryta su renkamaisiais darbuotojais.3.2. SEZONINĖ DARBO SUTARTISSezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. “Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ar klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais, ne ilgesniais nei aštuoni mėnesiai ir yra įtraukti į sezoninių sutarčių sąrašą” . Sezoninėje darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Šioje sutartyje taip pat turi būti nurodytas ir sutarties terminas. Sezoninė darbo sutartis gali būti pakeista ar gali pasibaigti Lietuvos respublikos Darbo Kodekso nustatyta tvarka. Tačiau ši sutartis gali būti nutraukta ir:
1. nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš penkias kalendorines dienas;2. kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas;3. kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1984 patvirtintas sezoninių darbų sąrašas. Sezoniniais darbai laikomi:1. geodezijos ir topografijos darbai. Žemėtvarkos lauko darbai;2. darbai, susiję su paviršiaus geologine nuotrauka;3. cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių;4. vaisių ir uogų skynimas,paruošimas ir perdirbimas;5. žemės ūkio produkcijos auginimas ir derliaus nuėmimas atvirame lauke;6. miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai, dirvos parengimas miško želdiniams, miško želdinimas, želdinių priežiūra, daigynų, medelynų įveisimas ir priežiūra, priešgaisrinių mineralizuotų juostų, priešgaisrinių barjerų įrengimas, priešgaisrinis budėjimas, miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas, kova su jais biologinėmis, mechaninėmis, cheminėmis priemonėmis, medynų sakinimas, kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas.7. patarnavimo darbai turistinėse bazėse, poilsio namuose ir sanatorijose, kurie veikia ne ištisus metus arba kuriuose vasarą padaugėja vietų; 8. vidaus apdailos darbai nešildomose patalpose;9. juodųjų metalų laužo ir atliekų perdirbimas lauke ir nešildomose patalpose ir kt.3.3. KITOS DARBO SUTARTYS IR JŲ YPATUMAIDarbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui t.y. neterminuota darbo sutartis.Laikinoji darbo sutartis – tai darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui . Jos sudarymo, pakeitimo bei pasibaigimo pagrindus, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbuotojas savo noru gali susitarti toje pačioje darbovietėje eiti tam tikras papildomas pareigas arba dirbti tam tikrą papildomą darbą jei to nedraudžia įstatymai. Šiuo atveju bus sudaroma papildomo darbo sutartis. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje (pvz. dirti kūrybinį, mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose ir kt.), jeigu to nedraudžia kiti įstatymai ar norminiai aktai . Šios sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei kolektyvinės sutartys.“Darbo sutartyje su namudininkais gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose” . Šios rūšies sutartis dažniausia sudaroma, kai asmuo dirba meninį darbą t.y. piešia paveikslus, daro keramikinius dirbinius, mezga ir kt. Jos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas” . Šios darbo sutarties rūšies ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kitos darbo sutarčių rūšys – darbo sutartis su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, su specialiosios paskirties įmonių darbuotojais ir kitais įstatymų numatytais atvejais sudaromos darbo sutartys. Jų ypatumus šio Darbo Kodekso, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys teisės aktai.IV. DARBO SUTARTIES SUDARYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSEDarbuotojas, kad galėtų sudaryti darbo sutartį turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, o darbdavys privalo pareikalauti:1. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar gimimo liudijimą); 2. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (jei darbuotojas neturi socialinio draudimo pažymėjimo, darbdavys išduoda pažymą jam gauti).Jei darbo įstatymai priėmimą į darbą sieja ir su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, darbdavys, pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksą, privalo pareikalauti iš darbuotojo, kad pateiktų išsimokslinimą ar profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat, jei priėmimas į darbą siejamas ir su sveikatos būkle, darbdavys irgi privalo pareikalauti sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Jei darbuotojas nepilnametis (nuo keturiolikos iki šešiolikos metų), – tai jis turi pateikti gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Darbdavys taip pat turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.Vadovaudamasi Lietuvos respublikos Darbo Kodekso 99 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino darbo sutarties pavyzdinę formą . Taigi, darbo sutartis sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą. Žinoma, kad darbo sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys privalo sutarti dėl būtinųjų sąlygų. Visada rašytinė darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais, kurių vienas darbo sutarties egzempliorių įteikiamas darbuotojui, o kitas darbdaviui. Darbo sutartį būtinai turi pasirašyti darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo) ir darbuotojas. Darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota sutarčių registravimo žurnale, išskyrus atvejus kai toks žurnalas yra neprivalomas (toks žurnalas yra neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų). Darbo sutarčių registravimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 817. Darbdavys ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi įteikia darbuotojui jo tapatybę patvirtinantį pažymėjimą t.y. darbuotojo darbo pažymėjimą, kurio formą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Taip pat darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) privalo priimamą į darbą asmenį supažindinti su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.V. DARBO SUTARTIES PRIELAIDOS5.1. KONKURSASAsmenys, konkurso būdu gali būti skiriami į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat į tokias pareigas, kurias gali eiti tik asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto reikalavimai, fiziniai, medicinos ar kiti reikalavimai. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1987.Konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse sąrašas:1.1. įmonės vadovas;1.2. įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) – apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas;1.3. kitos įmonės administracijos darbuotojų pareigos, jeigu jas nustato įmonės steigėjas;1.4. kitos pareigos, jeigu jas nustato įmonė.Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.5.2. KVALIFIKACINIAI EGZAMINAI“Gali būti reikalaujama, kad kandidatai, pretenduojantys eiti pareigas arba dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, išlaikytų kvalifikacinius egzaminus” . Kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo tvarka nustato kvalifikacinius reikalavimus kandidatams, pretenduojantiems eiti pareigas ar dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, ir kvalifikacinių egzaminų vykdymą. Ši tvarka netaikoma valstybės tarnautojams. Pareigybių ir darbų, reikalaujančių specialių žinių valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, sąrašą sudaro ir tvirtina įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą veiklos sritį.Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 326 nustatė šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1. bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai: išsilavinimas ir darbo patirtis (darbo stažas) atitinkamoje profesinėje veikloje.2. Specialieji kvalifikaciniai reikalavimai: profesinė kompetencija (gebėjimai taikyti profesines žinias ir įgūdžius) ir specialios žinios, kurių reikia tam tikroms pareigoms atlikti (vykdyti). Kvalifikaciniai reikalavimai kandidatams, pretenduojantiems eiti konkrečias pareigas ar dirbti darbus, reikalaujančius specialių žinių, įstaigoje turi būti nustatyti pareigybės aprašyme.Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o dėl kvalifikacinių egzaminų tvarkos nustatymo atsižvelgia į darbuotojų atstovų nuomonę.5.3. RENKAMOSIOS PAREIGOSĮ pareigas į, kurias asmenys turi būti paskirti rinkimų būdu nustato įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų organizacijų veiklą bei tų įmonių, įstaigų ir organizacijų įstatai. Taip pat ir rinkimų tvarką nustato tie patys norminiai teisės aktai. Tačiau kolektyvinės sutartys gali nustatyti kitas rinkimų būdu paskiriamas pareigas.IŠVADOSSvarbiausia dabar yra tai, kad Lietuvoje darbo teisės šaka yra jau susisteminta viename kodekse – Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse. Kadangi darbo sutartis yra darbo teisės dalis, tai jos turinio, sudarymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Sudarant sutartį svarbiausia, šalims susitarti dėl būtinųjų sąlygų – darbovietės ir darbo funkcijos, nes kitaip ji bus laikoma nesudaryta. Įdomu tai, kad darbo apmokėjimo sąlyga traktuojama tik kaip būtinoji papildoma. Kitos sąlygos yra tik papildomos ir dėl jų darbo sutartį sudarančios šalys gali tartis arba ne. Tačiau, manau, kad darbuotojui yra naudingiau kuo išsamesnis darbo sutarties sąlygų sąrašas, kad darbdavys vėliau jo “neišnaudotų”. Asmeniui, priimamam į darbą, taikomos tam tikros garantijos t.y. draudžiama atsisakyti priimti į darbą nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, tikėjimo ir kitų laisvių. Dažniausia darbo sutartis sudaroma neapibrėžtam laikui t.y. neterminuota darbo sutartis, tačiau kitais atvejais sudaromos ir kitų rūšių sutartys (terminuota, laikinoji, sezoninė ir kt.). Todėl darbe aptariau darbo sutarčių rūšis ir jų ypatumus. Atkreipiau dėmesį į darbo sutarties sudarymą: sutartis sudaroma raštu pagal pavyzdinę darbo sutarties formą. Manau, kad darbo sutartis – tai abiejų šalių teisių apsaugos garantija nustatyta Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose. Be to, tai ir legalaus darbo įrodymas.LITERATŪRA:
1. Darbo teisė/ V. Tiažkijus, R. Petravičius, G. Bužinskas – Vilnius: Justitia, 1999 m.2. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas/ Žin., 2002 06 04 Nr. 64-2569.3. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo”/ Žin., 2003 01 31, Nr. 11-412.4. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl sezoninio darbo”/ Žin., 2002 12 20 Nr. 120-5416.5. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių patvirtinimo”/ Žin., 2002 06 07 Nr. 56-2260.6. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl tarnautojų, kuriems netaikomas giminaičių darbo apribojimas eiti pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietoj savivaldybės) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sąrašo patvirtinimo”/ Žin., 1996 08 02 Nr. 74-1773.7. LR Vyriausybės nutarimas / “Dėl pagalbos (talkos) atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo”/ Žin., 2001 12 14, Nr. 105-3759.
8. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo”/ Žin., 2001 12 19, Nr. 106-3801.9. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo ir egzaminų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose vykdymo nustatymo tvarkos patvirtinimo”/ Žin., 2003 03 21, Nr. 28-1138.10. LR Vyriausybės nutarimas/ “Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse sąrašo nustatymo ir konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo valstybės ir savivaldybių įmonėse tvarkos patvirtinimo”/ Žin., 2002 12 20, Nr. 120-5419.